1

SESV 270 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Ana Carla Mendes de Almeida prašo panaikinti 2020 m. liepos 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2020/1117, kuriuo skiriami Europos prokuratūros Europos prokurorai (OL L 244, 2020, p. 18), tiek, kiek juo José Eduardo Moreira Alves d’Oliveira Guerra paskirtas Europos prokuratūros Europos prokuroru (toliau – ginčijamas sprendimas), taip pat panaikinti 2021 m. kovo 8 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą atmesti jos 2021 m. vasario 10 d. skundą dėl ginčijamo sprendimo (toliau – sprendimas atmesti skundą).

2

2017 m. spalio 12 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017, p. 1). Pagal šio reglamento 1 ir 8 straipsnius juo įsteigiama Europos prokuratūra, kaip Europos Sąjungos įstaiga, ir nustatomos su jos veikimu susijusios taisyklės.

3

Pagal minėto reglamento 8 straipsnio 2 dalį, susijusią su Europos prokuratūros struktūra, ji organizuojama centriniu ir decentralizuotu lygmenimis.

4

Pagal Reglamento 2017/1939 2 straipsnio 4 punktą Europos prokuratūros darbuotojai yra centrinio lygmens personalas, kuris padeda Kolegijai, nuolatinėms kolegijoms, Europos vyriausiajam prokurorui, Europos prokurorams, Europos deleguotiesiems prokurorams ir administracijos direktoriui vykdyti kasdienę veiklą atliekant šiame reglamente nustatytas Europos prokuratūros užduotis.

5

Europos prokurorų užduotys ir funkcijos apibrėžtos minėto reglamento 12 straipsnyje.

6

Kiek tai susiję su jų skyrimu, pažymėtina, kad pagal Reglamento 2017/1939 16 straipsnio 1 dalį kiekviena valstybė narė, dalyvaujanti tvirčiau bendradarbiaujant dėl Europos prokuratūros įsteigimo, turi pateikti tris kandidatūras Europos prokuroro pareigoms užimti iš kandidatų, kurie yra aktyvūs atitinkamų valstybių narių prokuratūros ar teisminių institucijų nariai, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurių kvalifikacija atitinka paskyrimui jų atitinkamose valstybėse narėse aukštoms prokuroro ar teisėjo pareigoms eiti keliamus reikalavimus, taip pat kurie turi atitinkamos su nacionalinėmis teisės sistemomis, finansiniais tyrimais ir tarptautiniu teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose susijusios praktinės patirties.

7

Reglamento 2017/1939 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Taryba, gavusi šio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos atrankos komisijos motyvuotą nuomonę, atrenka vieną iš kandidatų ir paskiria jį atitinkamos valstybės narės Europos prokuroru. Toje nuostatoje nurodyta, kad jeigu atrankos komisija nustato, kad kandidatas neatitinka Europos prokuroro pareigoms eiti keliamų sąlygų, jos nuomonė Tarybai yra privaloma. Pagal Reglamento 2017/1939 16 straipsnio 3 dalį Taryba paprasta balsų dauguma atrenka ir paskiria Europos prokurorus tik vienai šešerių metų kadencijai, o pasibaigus šešerių metų laikotarpiui Taryba gali nuspręsti įgaliojimus pratęsti ne ilgiau kaip trejiems metams. To paties reglamento 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kas treji metai pakeičiamas trečdalis Europos prokurorų ir kad Taryba paprastąja balsų dauguma priima pereinamojo laikotarpio taisykles dėl Europos prokurorų skyrimo pirmajai kadencijai ir tos kadencijos metu.

8

Pagal Reglamento 2017/1939 14 straipsnio 3 dalį Taryba nustato atrankos komisijos veiklos taisykles.

9

Reglamento 2017/1939 96 straipsnio, skirto bendrosioms nuostatoms dėl darbuotojų, 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad Europos vyriausiajam prokurorui ir Europos prokurorams, Europos deleguotiesiems prokurorams, Europos prokuratūros administracijos direktoriui ir darbuotojams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – KTĮS) bei Sąjungos institucijų bendru susitarimu priimtos tų Pareigūnų tarnybos nuostatų ir KTĮS įgyvendinimo taisyklės, nebent šiame reglamente numatyta kitaip. Pagal šios dalies antrą pastraipą Europos vyriausiasis prokuroras ir Europos prokurorai įdarbinami kaip Europos prokuratūros laikinieji tarnautojai pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą.

10

Dėl Europos prokuratūros darbuotojų to paties 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šie darbuotojai įdarbinami pagal Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomas taisykles ir nuostatus.

11

2018 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1696 dėl Reglamento 2017/1939 14 straipsnio 3 dalyje numatytų atrankos komisijos veiklos taisyklių (OL L 282, 2018, p. 8).

12

2019 m. balandžio 23 d., pasibaigus nacionalinei atrankos procedūrai, buvo atrinkti trys kandidatai Europos prokuroro pareigoms užimti, kuriuos turėjo pasiūlyti Portugalijos Respublika. Ieškovė buvo viena iš jų. Ieškovė nuo 2012 m. eina Portugalijos Respublikos prokurorės pareigas Departamento Central de Investigação e Ação Penal (Centrinis tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo departamentas), o 2020 m. sausio mėn. buvo paskirta su Sąjungos lėšomis susijusių nusikaltimų tyrimo ir prevencijos poskyrio koordinatore. Tarp kitų dviejų atrinktų kandidatų buvo J. E. Moreira Alves d’Oliveira Guerra. Trijų atrinktų kandidatų pavardės buvo perduotos Reglamento 2017/1939 14 straipsnio 3 dalyje numatytai atrankos komisijai. Kandidatai buvo surašyti abėcėlės tvarka.

13

2019 m. spalio 24 d. atrankos komisija išklausė ieškovę, o 2019 m. lapkričio 18 d. – pateikė Tarybai motyvuotą nuomonę ir dėl trijų Portugalijos Respublikos pasiūlytų kandidatų nurodė tokią pirmumo tvarką: 1) ieškovė; 2) J. E. Moreira Alves d’Oliveira Guerra; 3) João Conde Correia dos Santos.

14

2020 m. liepos 27 d. Taryba priėmė ginčijamą sprendimą.

15

To sprendimo 2 straipsnyje nurodyta:

„Toliau nurodyti asmenys skiriami Europos prokuratūros Europos prokurorais, suteikiant jiems AD 13 lygio laikinojo darbuotojo [tarnautojo] statusą, nepratęsiamai trejų metų kadencijai, prasidedančiai nuo 2020 m. liepos 29 d.:

<…>

<…> Moreira Alves d’Oliveira Guerra.“

16

2020 m. spalio 22 d. ieškovė, remdamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsniu, pateikė Tarybai skundą dėl ginčijamo sprendimo.

17

2021 m. vasario 5 d. ieškovė, remdamasi SESV 263 straipsniu, pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo; ieškinys įregistruotas Bendrojo Teismo kanceliarijoje (bylos numeris T‑75/21).

18

2021 m. vasario 10 d. ieškovė pateikė papildomą skundą; jame nurodė, kad yra naujų faktinių aplinkybių, į kurias Taryba turi atsižvelgti atsakydama į jos skundą.

19

Sprendimu atmesti skundą Tarybos paskyrimų tarnyba (toliau – paskyrimų tarnyba) pripažino skundą akivaizdžiai nepriimtinu, motyvuodama tuo, kad Taryba neturi kompetencijos jį patenkinti.

20

2021 m. liepos 8 d. Nutartimi Mendes de Almeida / Taryba (T‑75/21, nepaskelbta Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2021:424) Bendrasis Teismas atmetė 2021 m. vasario 5 d. pareikštą ieškinį kaip nepriimtiną dėl praleisto termino. Dėl tos nutarties pateiktas apeliacinis skundas nagrinėjamas Teisingumo Teisme.

21

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

22

Taryba Bendrojo Teismo prašo:

23

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 126 straipsnį tuo atveju, kai ieškinys akivaizdžiai nepriklauso šio teismo jurisdikcijai arba jeigu ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas gali bet kada nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso.

24

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, ir pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį nusprendžia priimti sprendimą netęsdamas proceso.

25

Pirmiausia reikia priminti, kad ieškovė pareiškė šį ieškinį pagal SESV 270 straipsnį, siekdama, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas ir sprendimas atmesti skundą.

26

Iš šio straipsnio teksto matyti, kad jame numatyta jurisdikcija apima visus Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus neperžengiant Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir KTĮS nustatytų ribų ir laikantis juose numatytų sąlygų.

27

Ieškinyje ieškovė grindžia ieškinio pareiškimą pagal minėtą straipsnį tuo, kad Reglamento 2017/1939 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Pareigūnų tarnybos nuostatai ir KTĮS bei institucijų bendru susitarimu priimtos tų nuostatų ir KTĮS įgyvendinimo taisyklės taikomi, be kita ko, Europos prokurorams, nebent numatyta kitaip, ir kad jie įdarbinami Europos prokuratūros laikinaisiais tarnautojais pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą. Taigi nė viena Reglamento 2017/1939 nuostata neužkerta kelio Pareigūnų tarnybos nuostatų ir KTĮS taikymui jų skyrimui.

28

Ieškovė nurodo, kad nors Europos prokurorai skiriami aukščiausiu politiniu lygiu, taip yra ir Europos vyriausiojo prokuroro, kurį skiria Taryba ir Europos Parlamentas, atveju. Ji pažymi, kad Įgyvendinimo sprendimo 2018/1696 priedo VII taisyklės 1 dalyje aiškiai numatyta, jog kandidatai į Europos vyriausiojo prokuroro pareigas, kuriuos atrankos komisija atmetė, turi teisę pasinaudoti Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytomis teisių gynimo priemonėmis. Dėl vidinės struktūros nuoseklumo šį įgyvendinimo sprendimą reikėtų aiškinti taip, kad šiomis teisių gynimo priemonėmis turi teisę pasinaudoti kandidatai į Europos prokuroro pareigas. Ieškovės teigimu, teisės aktų leidėjas ketino atmesti tik Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, kurios yra nesuderinamos su Europos prokurorų atrankos procedūros pobūdžiu, siekdamas užtikrinti, jog iš kiekvienos valstybės narės, dalyvaujančios tvirčiau bendradarbiaujant, bus pasirinktas Europos prokuroras, o kitų valstybių narių piliečių kandidatūros bus nepriimtos.

29

Tai, kad Įgyvendinimo sprendime 2018/1696 aiškiai nenumatyta, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų normos taikomos Europos prokurorams, netrukdo pagal SESV 270 straipsnį pareikšti ieškinio dėl ginčijamo sprendimo. Galima pateikti skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį, jeigu jis atitinka jam taikomus formos ir terminų reikalavimus, o SESV 270 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad jis išimtinai taikomas ne tik asmenims, turintiems nevietinio pareigūno ar tarnautojo statusą, bet ir tiems, kurie siekia šio statuso. Vadovaujantis KTĮS 46 straipsniu, pagal analogiją taikomos Pareigūnų tarnybos nuostatų VII antraštinės dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad kandidatams į pareigas, patenkančias į KTĮS taikymo sritį, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai. Be to, ieškovė remiasi jurisprudencija, pagal kurią SESV 270 straipsnis taikomas ir kandidatams į nevietinio pareigūno ar tarnautojo pareigas.

30

Ieškovė priduria, kad aplinkybė, jog 2021 m. vasario 5 d. ji pagal SESV 263 straipsnį taip pat pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo (įregistruotas bylos numeriu T‑75/21), neturi reikšmės, ir nesutinka su tuo, kad, kiek tai susiję su dabar nagrinėjamu ieškiniu, gali susiklostyti lis pendens situacija.

31

Tiek dėl ginčijamo sprendimo, tiek dėl sprendimo atmesti skundą Taryba prašo atmesti ieškinį. Ji mano, kad prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtinas dėl lis pendens ir bet kuriuo atveju dėl to, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos jį nagrinėti pagal SESV 270 straipsnį. Jos nuomone, prašymas panaikinti sprendimą atmesti skundą yra akivaizdžiai nepagrįstas.

32

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ginčas susijęs su dviem Tarybos sprendimais: vienu iš tų sprendimų Europos prokuroru nuo Portugalijos Respublikos paskirtas vienas, o ne kitas asmuo, o kitu sprendimu – atmestas skundas, kurį ieškovė, kuri nebuvo paskirta į Europos prokuroro pareigas nuo šios valstybės narės, pateikė dėl Tarybos priimto sprendimo dėl paskyrimo.

33

Siekiant nustatyti, ar ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį dėl šių sprendimų pagal SESV 270 straipsnį, reikia išnagrinėti, ar jos ir Tarybos ginčas dėl minėtų sprendimų priskiriamas ginčams tarp Sąjungos ir jos tarnautojų neperžengiant Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir KTĮS nustatytų ribų ir laikantis juose numatytų sąlygų.

34

Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčų tarp Sąjungos ir jos tarnautojų sąvoka jurisprudencijoje suprantama plačiai, todėl, kaip tokie, yra nagrinėtini ginčai, susiję su asmenimis, kurie neturi nei pareigūno, nei tarnautojo statuso, tačiau siekia jį įgyti (žr. 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Sanders ir kt. / Komisija, T‑45/01, EU:T:2004:289, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tai taikoma asmenims, kandidatuojantiems į pareigas, kurių skyrimo sąlygos nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose arba KTĮS.

35

Dėl Europos prokuratūros reikia pažymėti, kad visos Pareigūnų tarnybos nuostatų normos jai per se netaikomos. Iš Reglamento 2017/1939 matyti, kad būtent šio reglamento nuostatos nustato, kokia apimtimi atitinkamos Pareigūnų tarnybos nuostatų ir KTĮS normos taikomos Europos prokurorams.

36

Reglamento 2017/1939 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Pareigūnų tarnybos nuostatai ir KTĮS taikomi Europos vyriausiajam prokurorui ir Europos prokurorams, Europos deleguotiesiems prokurorams, Europos prokuratūros administracijos direktoriui ir darbuotojams, „nebent šiame reglamente numatyta kitaip“.

37

Reikia pažymėti, kad pagal Reglamento 2017/1939 2 straipsnio 4 punktą ir 12 straipsnį, nurodytus šios nutarties 4 ir 5 punktuose, Europos prokurorai nėra Europos prokuratūros darbuotojai.

38

Kiek tai susiję su jų skyrimu, kuris nagrinėjamas šioje byloje, pažymėtina, kad minėto reglamento 16 straipsnyje, primintame šios nutarties 6 ir 7 punktuose, nustatyta specifinė procedūra su jai būdingomis sąlygomis.

39

Visų pirma pagal šią nuostatą tik valstybėms narėms, kurios dalyvauja tvirčiau bendradarbiaujant dėl Europos prokuratūros įsteigimo, užtikrinama, kad pasibaigus skyrimo procedūrai Taryba paskirs Europos prokurorus. Ši nuostata leidžia šioms valstybėms narėms prieš paskyrimą pasiūlyti tris kandidatus, kurie, atsižvelgiant į jiems tenkančią pareigą būti aktyviems valstybės narės, kuri juos siūlo, prokuratūros ar teisminių institucijų nariams, iš principo turi šios valstybės pilietybę.

40

Taigi minėtoje nuostatoje numatyta sui generis procedūra, kuri skiriasi nuo taikomos Europos prokuratūros darbuotojų įdarbinimui; pabrėžtina, kad pagal Reglamento 2017/1939 96 straipsnio 2 dalį šie darbuotojai įdarbinami pagal Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomas taisykles ir nuostatus.

41

Pažymėtina, kad Europos prokurorų skyrimo procedūroje nereikalaujama laikytis Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje numatyto nediskriminavimo dėl pilietybės principo visų valstybių narių (t. y. net ir tų, kurios nedalyvauja tvirčiau bendradarbiaujant) piliečių atžvilgiu.

42

Be to, iš Reglamento 2017/1939 16 straipsnio matyti, kad Europos prokurorus skiria ne Europos prokuratūros paskyrimų tarnyba ar sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (toliau – STSĮT), o Taryba. Taip pat aplinkybės, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog atrinkti asmenys (tarp kurių yra J. E. Moreira Alves d’Oliveira Guerra) skiriami Europos prokurorais, suteikiant jiems AD 13 lygio laikinojo tarnautojo statusą, nepakanka, kad iš to būtų galima daryti išvadą, jog skirdama Europos prokurorus Taryba veikė kaip paskyrimų tarnyba arba STSĮT.

43

Europos prokurorų skyrimo procedūros sui generis pobūdį galima paaiškinti tuo, kad, kaip iš esmės teisingai pažymi Taryba, ji susijusi su asmenimis, kuriems, vykdant šį bendradarbiavimą, Sąjungos institucinėje sistemoje tenka ypatinga aukšto lygio atsakomybė.

44

Svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis Reglamento 2017/1939 16 straipsniu, tik paskyrus Europos prokurorus jie pagal šio reglamento 96 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą įdarbinami Europos prokuratūroje laikinaisiais tarnautojais pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą. Iš šios pastraipos matyti, kad į KTĮS taikymo sritį patenka tik Europos prokurorų įdarbinimo ir darbo užmokesčio sąlygos ir tai yra Europos prokuratūros STSĮT kompetencija. Kitaip yra su jų skyrimo sąlygomis ir procedūromis.

45

Kadangi šių sąlygų ir procedūrų Pareigūnų tarnybos nuostatuose ar KTĮS nėra nustatyta, su jomis susiję ginčai negali būti laikomi Sąjungos ir jos tarnautojų ginčais, kaip tai suprantama pagal SESV 270 straipsnį.

46

Kiti ieškovės argumentai tokios išvados negali paneigti.

47

Pirma, teigdama, kad turėjo teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 270 straipsnį, ieškovė negali pagrįstai remtis 1996 m. liepos 11 d. Nutartimi Gomes de Sá Pereira / Taryba (T‑30/96, EU:T:1996:107).

48

1996 m. liepos 11 d. Nutarties Gomes de Sá Pereira / Taryba (T‑30/96, EU:T:1996:107) 22–25 punktuose iš esmės primenama jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos teismo jurisdikcija spręsti visus Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus turi būti suprantama taip, kad ji susijusi ne tik su ginčais dėl asmenų, kurie turi nevietinio pareigūno ar tarnautojo statusą, bet ir su ginčais dėl asmenų, kurie siekia šio statuso; buvo nuspręsta, kad Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apeliacinių tarybų narių skyrimas turi būti ginčijamas taikant Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas teisių gynimo priemones.

49

Vis dėlto 1996 m. liepos 11 d. Nutartyje Gomes de Sá Pereira / Taryba (T‑30/96, EU:T:1996:107) padaryta išvada negali būti taikoma dabar nagrinėjamoje byloje, nes, kaip teisingai pažymi Taryba, EUIPO apeliacinių tarybų nariai skiriami pagal kitus teisės aktus nei tie, kurie taikomi skiriant Europos prokurorus. Kiek tai susiję su šių apeliacinių tarybų nariais, pažymėtina, kad su jais susijusiuose teisės aktuose numatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų, KTĮS ir šias nuostatas įgyvendinančių teisės aktų taikymas darbuotojams, prie kurių priskiriami minėti nariai (šiuo klausimu žr. 1996 m. liepos 11 d. Nutarties Gomes de Sá Pereira / Taryba, T‑30/96, EU:T:1996:107, 22 ir 23 punktus). Tačiau, kiek tai susiję su Europos prokurorų skyrimu, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šios nutarties 35–44 punktų, Reglamente 2017/1939 teisės aktų leidėjas nusprendė nustatyti sui generis sistemą, pagal kurią, kaip nurodyta šios nutarties 37 punkte, Europos prokurorai nėra Europos prokuratūros darbuotojai.

50

Antra, Įgyvendinimo sprendimo 2018/1696 priedo dalis, susijusi su Europos vyriausiojo prokuroro skyrimu (kuria, beje, remiasi ieškovė), neleidžia pastarajai grįsti savo ieškinio SESV 270 straipsniu.

51

Iš šio priedo nuostatų, siejamų su Reglamento 2017/1939 14 ir 16 straipsniais, matyti, kad tiek Europos vyriausiojo prokuroro, tiek Europos prokurorų skyrimo mechanizmai visuose procedūros etapuose turi savų ypatumų.

52

Atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad Europos vyriausiojo prokuroro atrankos procedūra prasideda atviru kvietimu teikti kandidatūras, skelbiamu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, galimybė pateikti skundą Tarybai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį suteikiama tik kandidatams į šias Europos vyriausiojo prokuroro pareigas dėl jiems nepalankių atrankos komisijos sprendimų ir dėl šios komisijos sudaryto sąrašo, kuriame tie kandidatai nenurodyti.

53

Vis dėlto vykstant Europos prokurorų skyrimo procedūrai, kuri pradedama tuo, kad kiekviena valstybė narė, kuri dalyvauja tvirčiau bendradarbiaujant, pasiūlo tris kandidatus, galimybė pateikti skundą negali būti išplečiama taip, kad, nesant teisės aktų leidėjo aiškiai išreikštos valios, apimtų ir Tarybos sprendimus neskirti tam tikrų kandidatų į Europos prokuroro pareigas.

54

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad šis ginčas negali būti laikomas Sąjungos ir jos tarnautojų ginču neperžengiant Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir KTĮS nustatytų ribų ir laikantis juose numatytų sąlygų, kaip tai suprantama pagal SESV 270 straipsnį.

55

Taigi Bendrasis Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos nagrinėti šio ieškinio dėl ginčijamo sprendimo.

56

Be to, kadangi tas sprendimas nėra sprendimas, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir KTĮS, negalima teigti, kad ieškovės skundas dėl ginčijamo sprendimo ir Tarybos sprendimas atmesti šį skundą gali patekti į Pareigūnų tarnybos nuostatų ir KTĮS taikymo sritį. Taigi Bendrasis Teismas taip pat akivaizdžiai neturi jurisdikcijos nagrinėti sprendimo atmesti skundą.

57

Pagal jurisprudenciją būtent ieškovas turi nurodyti savo ieškinio teisinį pagrindą, o ne leisti Sąjungos teismui pačiam pasirinkti tinkamiausią teisinį pagrindą (žr. 2014 m. spalio 24 d. Sprendimo Technische Universität Dresden / Komisija, T‑29/11, EU:T:2014:912, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kadangi ieškovė aiškiai nurodė SESV 270 straipsnį, šio ieškinio dėl ginčijamo sprendimo negalima laikyti pareikštu pagal SESV 263 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, kad ji pagal SESV 263 straipsnį jau pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo byloje T‑75/21, kurioje jau priimta 2021 m. liepos 8 d. Nutartis Mendes de Almeida / Taryba (T‑75/21, nepaskelbta Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2021:424).

58

Kalbant apie sprendimą atmesti skundą, pažymėtina, kad bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad ieškovė šioje byloje ketino pareikšti ieškinį dėl to sprendimo pagal SESV 263 straipsnį, ir, nesant būtinybės spręsti tokio ieškinio priimtinumo klausimo, dėl tų pačių priežasčių, kokios nurodytos šios nutarties 35–54 punktuose, pakanka konstatuoti, kad Tarybos paskyrimų tarnyba neturėjo kompetencijos nagrinėti ieškovės skundo, pateikto remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsniu, todėl pagrįstai jį atmetė. Taigi bet kuriuo atveju ieškinys šiuo atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįstas.

59

Taigi ieškinys turi būti atmestas.

60

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nutaria: