1

Pagal 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, pridedamo prie jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties, III skyrių (OL 152, 1967, p. 13) (toliau – Protokolas):

„III skyrius

Europos Parlamento nariai

8 straipsnis

Laisvam Europos Parlamento narių, vykstančių į Europos Parlamento susitikimus bei grįžtantiems iš jų, judėjimui negali būti taikomi jokie administraciniai ar kitokie apribojimai.

<…>

9 straipsnis

Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.

10 straipsnis

Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.“

2

1996–2002 m. Jungtinės Karalystės piliečiui Ashley Neil Mote buvo suteikta įvairi valstybės pagalba. 2003 m. lapkričio mėn. jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas remiantis tuo, kad ši pagalba buvo gauta melagingų deklaracijų pagrindu. Po to, kai 2004 m. sausio mėn. jis buvo iškviestas į apklausą ir 2004 m. balandžio 27 d. apkaltintas, jam įteiktas kaltinamasis aktas su pareikštų kaltinimų santrauka.

3

2004 m. birželio mėn. ieškovą išrinkus į Europos Parlamentą, jis, remdamasis privilegijomis ir imunitetais, kuriais naudojasi kaip Europos Parlamento narys, paprašė sustabdyti vykdomą baudžiamąjį procesą. 2004 m. lapkričio 25 d.Chichester Crown Court (Čičesterio Karalienės teismas) nusprendė sustabdyti bylą. Šis teismas nusprendė, kad A. Mote pritaikyta paleidimo už užstatą priemonė varžo Parlamento narių judėjimo laisvę ir todėl pažeidžia Protokolo 8 straipsnį.

4

2005 m. vasario 3 d. prašymu Attorney General (Anglijos ir Velso generalinis prokuroras) Parlamento paprašė:

5

Šis prašymas buvo perduotas Parlamento teisės reikalų komitetui (toliau – Teisės reikalų komitetas) ir 2005 m. balandžio 21 d., ir šiame komitete dėl jo diskutuota. Teisės reikalų komiteto surengtame klausyme A. Mote atstovavo kitas Parlamento narys. Šiam komitetui tą pačią dieną perduotame pareiškime jis prašė atmesti prašymą atšaukti imunitetą.

6

2005 m. birželio 20 d. Teisės reikalų komitetas vienbalsiai priėmė pranešimą, kuriuo Parlamentui rekomenduota atšaukti A. Mote imunitetą (toliau – pranešimas). Šį pranešimą sudaro aiškinamoji dalis ir pasiūlymas dėl Europos Parlamento sprendimo.

7

2005 m. liepos 5 d. plenariniame posėdyje priimtu sprendimu Parlamentas nusprendė atšaukti imunitetą ir nurodė perduoti sprendimą ir pranešimą kompetentingai Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės valdžios institucijai (toliau – ginčijamas sprendimas).

8

Remdamasi Parlamento sprendimu atšaukti A. Mote imunitetą, Jungtinėje Karalystėje baudžiamąjį persekiojimą vykdanti institucija kreipėsi į High Court of Justice (England & Wales) (Anglijos ir Velso aukštąjį teisingumo teismą), kad būtų atšauktas baudžiamojo persekiojimo sustabdymas. 2006 m. spalio 17 d. Sprendimu šis teismas nurodė atnaujinti procesą prieš ieškovą.

9

2007 m. gegužės 4 d. ieškovas pateikė prašymą ginti jo imunitetą ir privilegijas, kurį Parlamentas atmetė Sprendimu.

10

2007 m. rugpjūčio 17 d. Sprendimu Portsmouth Crown Court (Portsmuto Karalienės teismas) pripažino A. Mote kaltu, o vėliau, Sprendimu skyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Sprendimu Court of Appeal (England & Wales) (Anglijos ir Velso apeliacinis teismas) atmetė visus, išskyrus vieną, apeliacijos dėl Sprendimo pagrindus. ieškovas pateikė prašymą leisti jam apskųsti šį sprendimą.

11

Pareiškimu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2005 m. rugsėjo 5 d., ieškovas pareiškė šį ieškinį.

12

2005 m. lapkričio 3 d. ieškovas paprašė užtikrinti anonimiškumą pagrindinėje byloje ir šis prašymas buvo patenkintas . posėdyje susipažinęs su šalių pastabomis septintosios kolegijos pirmininkas panaikino anonimiškumą.

13

2006 m. gruodžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo ieškovas prašė sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą pagal EB 225 straipsnio 1 dalį ir EB 242 bei EB 243 straipsnius. Nutartimi Pirmosios instancijos teismo pirmininkas atmetė šį prašymą.

14

2007 m. gegužės 8 d. pateiktu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas dar kartą paprašė sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. Šis prašymas buvo atmestas Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartimi.

15

2007 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas pateikė trečią prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais pačiais pagrindais, kurį Pirmosios instancijos teismo pirmininkas atmetė Nutartimi.

16

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

17

Europos Parlamentas Pirmosios instancijos teismo prašo:

18

Parlamentas prašo ieškinį pripažinti nepriimtinu, nes sprendimas atšaukti imunitetą nėra tiesiogiai susijęs su ieškovu EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme, visų pirma todėl, kad toks sprendimas palieka diskreciją adresatui.

19

Pagrįsdamas savo ieškinio priimtinumą A. Mote tvirtina, kad nors privilegijos ir imunitetai yra Bendrijų, jais pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių (OL L 44, 2005, p. 1) 5 straipsnį naudojasi Parlamento nariai ir todėl bet koks sprendimas dėl šių privilegijų ir imunitetų yra tiesiogiai susijęs su atitinkamu Parlamento nariu.

20

Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar 2005 m. liepos 5 d. Sprendimas atšaukti parlamentinį imunitetą yra sprendimas, kurį galima užginčyti.

21

Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad Europos bendrija yra teisinė bendrija, nes nei jos valstybės narės, nei institucijos neišvengia jų aktų atitikties konstitucinei chartijai, tai yra Sutarčiai, kontrolės ir todėl, kad Sutartis nustatė išsamią ieškinių ir procedūrų sistemą, skirtą Teisingumo Teismui patikėti institucijų aktų teisėtumo kontrolę (1986 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Les Verts prieš Parlamentą, 294/83, Rink. p. 1339, 23 punktas ir Sprendimo Weber prieš Parlamentą, C-314/91, Rink. p. I-1093, 8 punktas; Pirmosios instancijos teismo sprendimo Martinez ir kt. prieš Parlamentą, T-222/99, T-327/99 ir T-329/99, Rink. p. II-2823, 48 punktas). Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, jog dėl Parlamento aktų iš esmės taip pat galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo (minėto sprendimo Les Verts prieš Parlamentą 24 punktas).

22

Pagal EB 230 straipsnio pirmąją pastraipą Teisingumo Teismas prižiūri Europos Parlamento aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą ir šiuo tikslu skiria dvi aktų kategorijas.

23

Parlamento aktai, susiję tik su vidiniu jo darbo organizavimu, negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas (1986 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo nutarties Groupe des droites européennes prieš Parlamentą, 78/85, Rink. p. 1753, 11 punktas ir Nutarties Blot ir Front national prieš Parlamentą, C-68/90, Rink. p. I-2101, 11 punktas; minėto sprendimo Weber prieš Parlamentą 9 punktas).

24

Ši kategorija apima Parlamento aktus, kurie arba nesukelia teisinių padarinių, arba jų sukelia tik Parlamento viduje organizuojant jo darbą ir kuriems taikomos jo Darbo tvarkos taisyklėse nustatytos patikrinimo procedūros (minėtų sprendimų Weber prieš Parlamentą 10 punktas ir Martinez ir kt. prieš Parlamentą 52 punktas).

25

Tačiau Bendrijos teisme galima užginčyti Parlamento aktus, sukeliančius ar skirtus sukelti teisinius padarinius trečiosioms šalims, ar, kitaip tariant, aktus, kurių teisinis poveikis peržengia vidinio institucijos darbo organizavimo ribas (minėtų sprendimų Weber prieš Parlamentą 11 punktas ir Martinez ir kt. prieš Parlamentą 53 punktas).

26

Pirmosios instancijos teismas priminė, kad Parlamento nariai, turintys į Bendriją susibūrusių valstybių tautų atstovų mandatą, Parlamente priimto akto, sukeliančio su šio mandato įgyvendinimo sąlygomis susijusių teisinių padarinių, atžvilgiu turi būti laikomi trečiaisiais asmenimis EB 230 straipsnio pirmosios pastraipos prasme (minėto sprendimo Martinez ir kt. prieš Parlamentą 61 punktas).

27

Konkrečiai kalbant apie Protokolą, Europos Bendrijoms šiuo dokumentu pripažįstami privilegijos ir imunitetai yra tik funkcinio pobūdžio, nes jais siekiama, kad nebūtų trukdoma Bendrijų funkcionavimui ir jų nepriklausomumui (1989 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo nutarties Générale de Banque prieš Komisiją, 1/88 SA, Rink. p. 857, 9 punktas ir Nutarties Zwartveld ir kt., C-2/88 IMM, Rink. p. I-3365, 19 punktas).

28

Tačiau net jeigu privilegijos ir imunitetai buvo suteikti vien Bendrijos interesais, vis dėlto jie buvo aiškiai suteikti Bendrijos institucijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams bei Europos Parlamento nariams. Aplinkybė, jog privilegijos ir imunitetai yra numatyti Bendrijos viešo intereso sumetimais, pateisina institucijoms suteiktą galią prireikus atšaukti imunitetą, tačiau nereiškia, kad šie privilegijos ir imunitetai yra suteikti Bendrijai, o ne tiesiogiai jos pareigūnams, kitiems tarnautojams ir Parlamento nariams. Taigi Protokolas nurodytiems asmenims sukuria subjektinę teisę, kurios laikymasis užtikrinamas teise pareikšti EB 230 straipsnyje numatytą ieškinį (pagal analogiją žr. 1960 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą Humblet prieš Belgiją, 6/60, Rink. p. 1125).

29

Reikia konstatuoti, kad sprendimas, kuriuo Parlamentas atšaukia vieno iš savo narių imunitetą, sukelia jo vidaus organizavimo ribas peržengiančius teisinius padarinius, nes juo sudaroma galimybė atitinkamą Parlamento narį patraukti atsakomybėn už nurodytus veiksmus.

30

Toks sprendimas, kuriuo sudaroma galimybė pradėti ar tęsti baudžiamąjį procesą prieš atitinkamą Parlamento narį ir kurį prireikus lydi laisvę ribojančios priemonės, galinčios sutrukdyti jam įgyvendinti Parlamento nario mandatą, turi įtakos šio Parlamento nario mandato įgyvendinimo sąlygoms. Šioje byloje ginčijamu sprendimu buvo leista už persekiojimą atsakingai Jungtinės Karalystės valdžios institucijai reikalauti, kad būtų atšauktas baudžiamosios bylos nagrinėjimo sustabdymas, kaip ir buvo padaryta A. Mote atžvilgiu 2006 m. spalio 17 d.High Court of Justice (England & Wales) nutartimi.

31

Taigi ginčijamas sprendimas turi būti laikomas aktu, sukeliančiu ar skirtu sukelti teisinius padarinius trečiosioms šalims. Iš to išplaukia, kad, remiantis pirmiau minėtame Teisingumo Teismo sprendime Weber prieš Parlamentą nustatytais kriterijais, jo teisėtumą turi būti galima patikrinti Bendrijos teisme pagal EB 230 straipsnio pirmąją pastraipą.

32

Kalbant apie ieškinio nepriimtinumą, kurį remdamasis EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos nuostatomis nurodo Parlamentas, reikia konstatuoti, kad Parlamentas pripažįsta, jog ieškovas yra konkrečiai susijęs, tačiau neigia, kad jis susijęs tiesiogiai.

33

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tiesioginės sąsajos sąlyga reikalauja, kad skundžiama Bendrijos priemonė darytų tiesioginį poveikį asmens teisinei padėčiai ir nepaliktų diskrecijos šios priemonės adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, kuris yra automatinis ir kyla tik iš Bendrijos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių (žr. 1998 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Glencore Grain prieš Komisiją, C-404/96 P, Rink. p. I-2435, 41 punktą ir nurodytą teismų praktiką; Sprendimo Front national prieš Parlamentą, C-486/01 P, Rink. p. I-6289, 34 punktą ir Sprendimo Sicilijos regionas prieš Komisiją, C-417/04 P, Rink. p. I-3881, 28 punktą).

34

Šioje byloje Protokolo 9 ir 10 straipsniuose numatytas imunitetas saugo Parlamento narius nuo tam tikrų priemonių, galinčių trukdyti jiems eiti pareigas, todėl sprendimas atšaukti imunitetą vien dėl to, kad panaikina šią apsaugą, pakeičia Parlamento nario teisinę padėtį, atkurdamas jo, kaip asmens, kuriam taikomos bendrosios valstybių narių teisės normos, statusą, ir dėl to šiomis bendromis teisės normomis nustatytos priemonės, tarp jų sulaikymo ir patraukimo atsakomybėn priemonės, jam yra taikomos tiesiogiai nepriimant jokių tarpinių taisyklių. Iš to darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovu.

35

Nacionalinės valdžios institucijoms palikta diskrecija tęsti arba nutraukti prieš Parlamento narį pradėtą persekiojimą atšaukus jo imunitetą neturi reikšmės kalbant apie tiesioginį poveikį jo teisinei padėčiai, nes sprendimo atšaukti imunitetą poveikis yra tik apsaugos, kuria jis naudojosi kaip Parlamento narys, panaikinimas, neapimantis jokios papildomos įgyvendinimo priemonės.

36

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys dėl panaikinimo turi būti pripažintas priimtinu.

37

Pagrįsdamas ieškinį dėl panaikinimo A. Mote remiasi keturiais pagrindais. Pirmuoju pagrindu, susijusiu su teisės klaida, ieškovas tvirtina, kad Parlamentas turėjo konstatuoti, jog Protokolo 8 straipsniu suteikta privilegija buvo pažeista. Antrąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoji susijusi su Parlamento darbo tvarkos taisyklių pažeidimu, nes ši institucija pareiškė nuomonę dėl A. Mote atžvilgiu pradėto persekiojimo tikslingumo. Pagal antrąją dalį ieškovas tvirtina, kad Parlamentas neteisingai ir nevisapusiškai atsižvelgė į jo Teisės reikalų komitete pateiktus faktus bei argumentus. Trečiasis pagrindas susijęs su neišsamiu ir netinkamu ginčijamo sprendimo motyvavimu. Paskutinysis – su sprendimo neprotingumu ir neproporcingumu. Ieškovo nuomone, jo nurodyti argumentai turėjo įtikinti neatšaukti jo imuniteto.

38

Ieškovas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra teisiškai klaidingas, nes Parlamentas turėjo konstatuoti privilegijos, kuria jis naudojosi pagal Protokolo 8 straipsnį, pažeidimą. Iš tiesų reikia skirti 8 straipsniu pripažįstamą privilegiją, susijusią su Parlamento narių judėjimo laisve, ir 10 straipsnyje įtvirtintą imunitetą, kuris yra susijęs su Parlamento narių neliečiamybe patraukimo atsakomybėn atveju. Šioje byloje paleidimo už užstatą pagal Jungtinės Karalystės teisę pobūdis pažeidžia Protokolo 8 straipsnio privilegiją, nes kaltinamasis turi būti nacionalinio teismo dispozicijoje. Todėl dalyvavimas Parlamento sesijose, taip pat jo komiteto darbe, priklausys nuo teisėjo diskrecijos, o tai yra Parlamento narių judėjimo laisvės suvaržymas ir Parlamento nepriklausomumo pažeidimas, nesvarbu, ar Jungtinės Karalystės teisminės institucijos parodytų ketinimą bendradarbiauti. Toks Protokolo 8 straipsnio aiškinimas paskatino Chischester Crown Court sustabdyti baudžiamąjį procesą, kol bus gautas Parlamento atsakymas į prašymą atšaukti imunitetą. Pranešimo aiškinamojoje dalyje vadovaudamasis kitokiu Protokolo 8 straipsnio aiškinimu ir nepareikšdamas nuomonės dėl privilegijos atšaukimo Parlamentas padarė teisės klaidą.

39

Parlamentas mano, kad šis ieškinio pagrindas nepagrįstas. Paaiškina, jog jis tik atsakė į prašymą atšaukti imunitetą. Parlamentas pažymi, kad pranešimo aiškinamoji dalis nebūtinai atspindi jo, kaip institucijos, poziciją, ir pateikia savąjį Protokolo 8 ir 10 straipsnių aiškinimą, pabrėždamas šių nuostatų funkcinį pobūdį.

40

Parlamento nuomone, Protokolo, kuris buvo priimtas tada, kai judėti Bendrijoje nebuvo taip lengva kaip šiandien, 8 straipsniu iš esmės siekiama užkirsti kelią bet kokiam administraciniam arba su policijos ar muitinės veikla susijusiam Parlamento nario judėjimo trukdymui. Savaime jis nesuteikia imuniteto nuo patraukimo atsakomybėn. Protokolo 10 straipsnyje numatyta Parlamento narių neliečiamybė dėl jų valstybės ar bet kurios kitos valstybės narės teritorijoje padarytų veiksmų, kurie nėra 9 straipsnyje numatyti einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimai. Be to, 10 straipsnis Parlamento nariams suteikia teisę naudotis imunitetu, kai jie vyksta į Parlamento susitikimų vietą arba grįžta iš jos. Šios nuostatos būtų neveiksmingos, jeigu 8 straipsniu suteikta privilegija galėtų sukliudyti patraukti juos atsakomybėn. Parlamentas priduria, kad jokia 8 straipsniu pripažįstama privilegija negali būti atšaukta remiantis 10 straipsniu.

41

Kalbant apie galimybę trukdyti Europos Parlamento veiklai, kurią įgytų nacionalinis teismas, jeigu galėtų vykdyti ieškovo judėjimo kontrolę, pažymėtina, jog Parlamentas primena, kad valstybių narių ir Bendrijos institucijų santykius reguliuoja EB 10 straipsnyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas. Nacionalinės teisminės institucijos privalo kiek įmanoma skatinti gerą Bendrijos institucijų funkcionavimą ir gerbti jų prerogatyvas, kaip pasielgė Jungtinės Karalystės teismas, nes, priešingu atveju, valstybei narei gali reikėti už tai atsakyti Bendrijos teisme.

42

Ieškovas pripažįsta, kad Bendrijų privilegijos ir imunitetai yra visų pirma funkcinio pobūdžio, ir neigia kada nors prilyginęs 8 straipsnio nuostatas absoliučiam imunitetui nuo baudžiamojo persekiojimo. Vis dėlto jis paaiškina manantis, kad 8 straipsniu suteikiama privilegija turi būti aiškinama labai bendrai ir kad ypatingomis aplinkybėmis ji gali neleisti vykdyti persekiojimo, dėl kurio pobūdžio galima taikyti laisvę ribojančias priemones. Ši privilegija draudžia kištis į Parlamento nario funkcijų vykdymą visiškai kitu būdu nei 10 straipsnio nuostatos.

43

Parlamentas mano, jog reikia atmesti A. Mote siūlomą 8 straipsnio aiškinimą, nes Parlamento nario judėjimo apribojimų draudimas negali suteikti didesnės apsaugos už 10 straipsniu suteikiamą imunitetą. Tokiu atveju Parlamento nariui suteiktas imunitetas būtų absoliutus, nes privilegija, skirtingai nei imunitetas, negali būti atšaukta.

44

Ieškovas kaltina Parlamentą nekonstatavus, kad jis yra saugomas Protokolo 8 straipsniu įtvirtintos privilegijos ir kad ši privilegija buvo pažeista prieš jį pradėtu persekiojimu, nors pareikšti nuomonę šiuo klausimu ir nuspręsti, kokį pavojų sukliudyti Parlamento nariui vykdyti savo parlamentines funkcijas kelia teisminis procesas, privalo Parlamentas, o ne nacionalinis teismas.

45

Iš Protokolo 10 straipsnio paskutiniosios pastraipos, pagal kurią imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti teise atšaukti vieno iš narių imunitetą, matyti, kad Parlamentas yra kompetentingas priimti sprendimą dėl prašymo atšaukti Europos Parlamento nario imunitetą. Parlamento darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsniai papildo šį dokumentą nustatydami imuniteto atšaukimą reglamentuojančias taisykles.

46

Tačiau nei Protokole, nei Parlamento darbo tvarkos taisyklėse nėra taisyklės, nustatančios, jog Parlamentas yra kompetentinga valdžios institucija konstatuoti Protokolo 8 straipsnyje numatytos privilegijos egzistavimą.

47

Be to, reikia pažymėti, kad Protokolo 8 ir 10 straipsnių taikymo sritis nėra ta pati.

48

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Protokolo 8 straipsnio pirmoji pastraipa draudžia valstybėms narėms, visų pirma apmokestinimo priemonėmis, sukurti administracinius Parlamento narių judėjimo laisvės apribojimus (1981 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bruce of Donington, 208/80, Rink. p. 2205, 14 punktas). Kaip teigiama šioje nuostatoje, privilegija siekiama užtikrinti Parlamento narių laisvės vykti į Parlamento susitikimų vietą bei grįžti iš jos įgyvendinimą.

49

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad nors Protokolo 8 straipsnio pirmoji pastraipa, kurioje minimi administraciniai „ar kitokie“ apribojimai, nepateikia išsamaus jų sąrašo, šie apribojimai neapima su patraukimu atsakomybėn susijusių priemonių, nes jos patenka į 10 straipsnį, kuriame apibrėžiamas imunitetų teisinis režimas, neapimantis specialios 9 straipsnyje numatytos srities, susijusios su Parlamento narių einant pareigas pareikštomis nuomonėmis ir balsavimu. Iš tiesų patraukimas atsakomybėn yra aiškiai minimas Protokolo 10 straipsnio pirmosios pastraipos b punkte kaip priemonė, nuo kurios Parlamento narys yra apsaugotas bet kurios kitos nei jo paties valstybės narės teritorijoje Parlamento sesijų metu. Pagal Protokolo 10 straipsnio pirmosios pastraipos a punktą savo valstybės teritorijoje sesijų metu Parlamento narys taip pat naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami Parlamento nariams, o kai kurios valstybės saugo savo Parlamento narius nuo galimo jų patraukimo atsakomybėn. Galiausiai 10 straipsnio antrojoje pastraipoje numatyta, kad imunitetas taip pat galioja Parlamento nariams vykstant į Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos. Šios nuostatos, kuri, kaip ir Protokolo 8 straipsnio pirmoji pastraipa, saugo Parlamento narius nuo pasikėsinimo į jų judėjimo laisvę, buvimas patvirtina, kad joje minimi apribojimai neapima visų įmanomų Parlamento narių laisvo judėjimo apribojimų ir kad, kaip matyti iš pirmiau nagrinėtų 10 straipsnio nuostatų, patraukimo atsakomybėn priemonės turi būti laikomos priklausančiomis 10 straipsnyje įtvirtintam teisiniam režimui.

50

Taigi Protokolo 10 straipsniu siekiama užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą neleidžiant, kad Parlamento sesijų metu jiems būtų daromas spaudimas (grasinant areštu ar patraukimu atsakomybėn) (2000 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Rothley ir kt. prieš Parlamentą, T-17/00 R, Rink. p. II-2085, 90 punktas).

51

Protokolo 8 straipsnis yra skirtas saugoti Parlamento narius nuo jų judėjimo laisvės apribojimų, nesusijusių su teismo procesu.

52

Kadangi nebuvo įrodyta, jog pavojų pasikėsinti į A. Mote parlamentinių pareigų įgyvendinimą sukėlė kitokie apribojimai nei kylantys iš jo kilmės valstybės teisminių institucijų pradėto persekiojimo, reikia konstatuoti, kad Parlamentas nepadarė jokios teisės klaidos, nuspręsdamas atšaukti A. Mote imunitetą, tačiau nepareikšdamas nuomonės dėl jam, kaip Parlamento nariui, suteiktos privilegijos ir nenuspręsdamas, jog šiuo atveju buvo pažeistas 8 straipsnis.

53

Iš to, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad šis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

54

Ieškovo nurodomą ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys.

55

Ieškovas tvirtina, kad pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 7 dalį Teisės reikalų komitetas savo pranešime negali išsakyti nuomonės dėl prieš jį vykdomo persekiojimo tikslingumo. Šios nuostatos pažeidimas turi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Jis priduria, kad Parlamento šiame pranešime pareikštoje nuomonėje nenurodomos jo šiuo klausimu pateiktos pastabos.

56

Parlamentas, atvirkščiai, teigia, kad pagrindas yra akivaizdžiai nepagrįstas Jis pabrėžia, kad už pranešimo aiškinamosios dalies surašymą atsakingas vien pranešėjas ir kad jo pareikšta nuomone negalima remtis norint užginčyti Parlamento priimtą rezoliuciją. Bet kuriuo atveju pranešėjo pateikti apibūdinimai susiję ne su persekiojimo pagrįstumu, o su jo patikimumu.

57

Ieškovas tvirtina, kad Teisės reikalų komiteto nuomonėje nėra jokios nuorodos, kad jis, taigi ir Parlamentas, iš tiesų ir tinkamai išnagrinėjo jo pateiktus argumentus dėl esmės. Šis trūkumas neleidžia ieškovui įgyvendinti teisės žinoti, kokias išvadas padarė Teisės reikalų komitetas, ir dėl to daro šį sprendimą negaliojantį.

58

Parlamento nuomone, šis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas. Jis primena, kad pagal jo Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį A. Mote turėjo galimybę Teisės reikalų komitetui duoti paaiškinimus per 2005 m. gegužės 24 d. posėdį, savo atstovu paskirdamas kitą Parlamento narį. Jis pažymi, kad ginčijamo sprendimo preambulėje aiškiai nurodomas šis klausymas.

59

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, vadovaudamasis Teisės reikalų komiteto jam pateiktu pasiūlymu atšaukti A. Mote imunitetą ir ginčijamame sprendime nurodydamas šio komiteto pranešimą be jokių išlygų dėl šio dokumento aiškinamosios dalies turinio, Parlamentas patvirtino pranešimo motyvus. Iš to darytina išvada, kad pirmojoje šio pagrindo dalyje pateikti kaltinimai turi būti laikomi nukreiptais prieš ginčijamo sprendimo motyvus.

60

Parlamento darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „(Teisės reikalų) komitetas <…> jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl (Parlamento nario) kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis kaltinamas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla“.

61

Reikia išnagrinėti, ar Teisės reikalų komitetas savo pranešime pareiškė poziciją, palaikančią pradėtą persekiojimą, ir nuomonę dėl A. Mote kaltumo. Pranešimo II. 2 punkte pranešėjas pirmiausia konstatavo prokuroro prašymo „pagrįstumą faktais“. Šis įvertinimas, kuriuo išreiškiama pranešėjo nuomonė, jog prieš A. Mote pradėtas persekiojimas yra pakankamai motyvuotas, negali būti prilygintas nuomonei dėl jo kaltumo ar dėl persekiojimo tikslingumo. Tas pats pasakytina ir apie visiškai objektyvų pranešėjo konstatavimą II.3 punkte, kaip rimtai aptariamas pažeidimas yra vertinamas Jungtinėje Karalystėje ir daugumoje valstybių narių. Galiausiai tame pačiame punkte teigdamas, kad „persekiojimas, atrodo, buvo tinkamai pradėtas“, pranešėjas paprasčiausiai pažymėjo, kad jis buvo pažengęs ir turėtų pasiekti teisminio nagrinėjimo stadiją, tačiau iš anksto nenurodė, kokia turėtų būti proceso baigtis.

62

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Parlamento darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnis nebuvo pažeistas, todėl pirmoji šio ieškinio pagrindo dalis turi būti atmesta.

63

Argumentai dėl esmės, kurių, ieškovo tvirtinimu, Parlamentas realiai arba tinkamai neišnagrinėjo, yra šie: jo atžvilgiu pradėto persekiojimo uždelsimas, dėl kurio, pažeidžiant EB 10 straipsnį, pakenkta geram Parlamento funkcionavimui; būdas, kuriuo Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pateikė prašymą atšaukti jo imunitetą; prašymo atšaukti imunitetą aiškumo trūkumas kaltinimų rimtumo ir persekiojimo tikslingumo klausimais; Parlamento galimybė atšaukti privilegiją.

64

Pirma, kalbant apie neatsižvelgimą į argumentą dėl nacionalinių teisminių institucijų A. Mote atžvilgiu pradėto persekiojimo uždelsimo, pažymėtina, kad šis uždelsimas, pasak jo, sutrukdė jam įgyvendinti savo mandatą, taigi ir Parlamentui funkcionuoti, ir dėl to Jungtinė Karalystė pažeidė EB 10 straipsnyje numatytą lojalaus bendradarbiavimo principą.

65

Reikia pasakyti, kad nurodydamas, jog jokia aplinkybė neleidžia abejoti Generalinio prokuroro teiginiais, kad „A. Mote politinės pažiūros ar užimamos politinės pareigos jokiu būdu neturėjo įtakos persekiojimui ir <…> tyrimas buvo atliekamas kiek įmanoma sparčiai“ ir kad Chichester Crown Court būtų galėjęs pateikti prašymą atšaukti imunitetą tuo atveju, jeigu jam būtų kilę „abejonių dėl prokuroro ar bet kurio kito asmens ketinimų (tačiau akivaizdu, kad taip nebuvo)“, Parlamentas netiesiogiai tačiau neabejotinai atmetė su uždelsimu susijusį pagrindą. Jis nusprendė, kad persekiojimas pradėtas nesant jokio ketinimo sutrukdyti A. Mote įgyvendinti parlamentinį mandatą, remdamasis ne vien Generalinio prokuroro pateikta informacija, bet ir Chichester Crown Court analize.

66

Reikia pridurti, jog iš ieškovo Teisės reikalų komitetui pateiktų argumentų nematyti, kad tyrimo trukmė ir atitinkamai uždelstas šaukimas jam atvykti į baudžiamąjį teismą rodytų ketinimą pakenkti jo, kaip Parlamento nario, veiklai. Iš tiesų pateikdamas pastabas A. Mote atsakė į Generalinio prokuroro tvirtinimus, jog tyrimas užtruko dėl to, kad jis slėpė informaciją, visų pirma susijusią su banko sąskaita Meno saloje, ir nepakankamai bendradarbiavo. A. Mote nurodė, kad jis neigia atsisakęs bendradarbiauti su tyrėjais ir kad pageidavo tylėti, kaip leidžia jo teisė į gynybą. Be to, jis teigė, kad tyrėjai nepateisinamai vėlai apklausė Barclays banką Meno saloje. Nė viena iš šių aplinkybių negalėjo įrodyti, kad buvo koks nors ketinimas pakenkti jo parlamentinei veiklai.

67

Antra, kalbant apie tai, kaip Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pateikė prašymą atšaukti imunitetą, reikia pažymėti Parlamento pastabą, jog nėra jokių abejonių, kad prašymas pateiktas tinkamai. Pareikšdamas šią pastabą Parlamentas atsižvelgė į ieškovo argumentus, susijusius su prašymo atšaukti imunitetą pateikimo forma, ir padarė išvadą, jog nė vienas iš jų netrukdo nagrinėti šio prašymo.

68

Trečia, reikia konstatuoti, kad Parlamentas nepareiškė nuomonės dėl argumentų, susijusių su prašymo atšaukti imunitetą aiškumo trūkumu (taip pat proceso tikslingumo klausimu) ir su pažeidimų, kuriais kaltinama, sunkumu. Taigi Parlamentas nepateikė jokio vertinimo dėl proceso tikslingumo – o tai būtų reikėję atlikti nagrinėjant šį argumentą, – ir taip elgėsi pagal savo Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 7 dalį.

69

Galiausiai, kalbant apie argumentą, susijusį su Parlamento galimybe atšaukti Protokolo 8 straipsnyje įtvirtintą privilegiją, pažymėtina, kad Parlamentas, kaip nustatyta šio sprendimo 44–52 punktuose, nepadarė jokios teisės klaidos nuspręsdamas dėl A. Mote imuniteto, tačiau nepareikšdamas nuomonės dėl jam, kaip Parlamento nariui, suteiktos privilegijos ir nenuspręsdamas, kad šiuo atveju buvo pažeistas Protokolo 8 straipsnis. Kadangi Parlamentas neturi kompetencijos atšaukti 8 straipsniu numatytos privilegijos, jam neturėtų būti priekaištaujama, jog neatsižvelgė į šiuo tikslu pateiktus argumentus.

70

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad neįrodyta, jog ginčijamu sprendimu nebuvo realiai ar tinkamai atsižvelgta į ieškovo nurodytus argumentus.

71

Iš to darytina išvada, kad antroji ieškinio pagrindo dalis turi būti atmesta.

72

Ieškovas teigia, kad Parlamentas privalo motyvuoti sprendimą atšaukti imunitetą. Motyvų nenurodymas pažeidžia Europos Parlamentui keliamus demokratinius reikalavimus pagal ES 6 straipsnį ir Darbo tvarkos taisyklėse numatytą jo veiklos skaidrumo principą.

73

Šioje byloje ieškovas mano, kad ginčijamo sprendimo motyvai yra pateikti Teisės reikalų komiteto pranešime, tačiau ginčija jų išsamumą ir tinkamumą, nes nebuvo išnagrinėti visi argumentai dėl jo imuniteto išsaugojimo. Pasak ieškovo, vadovaujantis ankstesne Parlamento praktika imunitetų srityje turėjo būti pateikta tinkama motyvacija, tačiau nurodyti motyvai neleido nei sprendimo skaitytojams suprasti, kokios priežastys lėmė jo priėmimą, nei šalims įvertinti jo galiojimo ir prireikus jį užginčyti.

74

Parlamentas prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.

75

Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodytas bylos dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis paremtas, būtų nurodytos bent jau glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai, pačiame ieškinio tekste. Nors ieškinio turinys konkrečiais klausimais gali būti paremtas ir papildytas nukreipiant į konkrečias jo priede pateiktų dokumentų vietas, bendra nuoroda į kitus raštus, net pridėtus prie ieškinio, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų elementų nebuvimo, kurie pagal pirmiau nurodytas nuostatas turi būti pateikti ieškinyje (1992 m. kovo 31 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Daniją, C-52/90, Rink. p. I-2187, 17 punktas; Pirmosios instancijos teismo nutarties Kelman prieš Komisiją, T-56/92, Rink. p. II-1267, 21 punktas; Nutarties Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T-154/98, Rink. p. II-1703, 49 punktas ir Sprendimo Microsoft prieš Komisiją, T-201/04, Rink. p. II-3601, 94 punktas). Todėl Pirmosios instancijos teismas neprivalo ieškinio prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų bei argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją ( Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cipeke prieš Komisiją, T-84/96, Rink. p. II-2081, 34 punktas ir minėto sprendimo Microsoft prieš Komisiją 94 punktas).

76

Šioje byloje ieškovas tvirtina, kad ginčijamo sprendimo motyvai nėra išsamūs ir tinkami, tačiau nenurodo, dėl kokių aspektų jie nepateikti. Ieškinyje tik užsimenama apie būtinybę, kad moderni demokratinė institucija išsamiai ir tinkamai motyvuotų savo sprendimus ir išnagrinėtų visus nurodytus aspektus, ir apie tokio motyvavimo svarbą. A. Mote nenurodo teisinių ir faktinių aplinkybių, dėl kurių, anot jo, Parlamentas turėtų pateikti išsamesnių paaiškinimų. Vienintelis konkretus kaltinimas yra susijęs su nuomonės reiškimu pažeidžiant Parlamento darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 7 dalį ir yra antrojo ieškinio pagrindo pirmosios dalies dalykas, tačiau ši ieškinio pagrindo dalis šiame sprendime buvo atmesta.

77

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šis ieškinio pagrindas turi būti pripažintas nepriimtinu.

78

Ieškovas tvirtina, kad jo pateikti argumentai prieš imuniteto atšaukimą turėjo paskatinti Parlamentą priimti protingą ir proporcingą sprendimą, taigi – neatšaukti imuniteto. Jis remiasi ieškinio priede pateiktame pareiškime išdėstytais argumentais, nurodydamas, kad jie nebus išsamiai pristatyti.

79

Ieškovas nurodo, kad, nesant priežasties, pateisinančios su delsimu susijusio argumento atmetimą, joks sprendžiamasis organas negalėjo pagrįstai atšaukti imuniteto ir kad Parlamentas turėjo atsisakyti atšaukti privilegiją ar imunitetą.

80

Jis iškelia klausimą dėl Parlamento galios atšaukti veikiau privilegiją, o ne imunitetą, nes jo Darbo tvarkos taisyklėse šis klausimas nereglamentuojamas.

81

Ieškovas pabrėžia, kad jeigu jo argumentai būtų išnagrinėti išsamiai ir tinkamai, Parlamentas nebūtų atšaukęs jo imuniteto, ir, remdamasis Teisės reikalų komiteto pranešimu byloje Sichrowsky, tvirtina, jog Parlamentas tokią prezumpciją taiko fumus persecutionis atveju.

82

Ieškovas pabrėžia, kad procesas prieš jį pradėtas pernelyg vėlai, o tai trukdo Parlamento veiklai ir pažeidžia Bendrijų institucijų ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principą. Jis paaiškina, jog būtų norėjęs susipažinti su Parlamento analize šiuo klausimu.

83

Galiausiai dublike ieškovas nurodo, kad Teisės reikalų komitetas neišnagrinėjo jo pareiškime suformuluotų prašymų pateikti papildomos informacijos.

84

Parlamentas mano, kad šis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas.

85

Kalbant apie pateikus dubliką nurodytą pagrindą, susijusį su tuo, kad pareiškime suformuluoti prašymai pateikti papildomos informacijos nebuvo išnagrinėti, reikia priminti, kad iš kartu skaitomų Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto ir 48 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog ieškinyje turi būti nurodytas bylos dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, o vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Tačiau pagrindas, kuris išplečia anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai nurodytą pagrindą ir kuris yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu (1990 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hanning prieš Parlamentą, T-37/89, Rink. p. II-463, 38 punktas). Analogiškai turi būti vertinamas ir kaltinimas, pateiktas ieškinio pagrindui paremti ( Pirmosios instancijos teismo sprendimo Joynson prieš Komisiją, T-231/99, Rink. p. II-2085, 156 punktas).

86

Šioje byloje ieškovas pirmą kartą dublike pateikia kaltinimą, kad Teisės reikalų komitetas neišnagrinėjo jo prašymų arba klausimų, kuriais siekta gauti išsamesnės informacijos. Šio kaltinimo, susijusio būtent su Teisės reikalų komiteto atliktu prašymo atšaukti imunitetą tyrimu, o ne su aplinkybių, į kurias Parlamentas turėjo atsižvelgti priimdamas ginčijamą sprendimą, išnagrinėjimu, negalima laikyti ieškinyje pateiktų pagrindų plėtote.

87

Taigi šis kaltinimas turi būti pripažintas nepriimtinu.

88

Kalbant apie kaltinimą, kad dėl pareiškime pateiktų argumentų Parlamentas turėjo priimti protingą ir proporcingą sprendimą ir atsisakyti atšaukti imunitetą, reikia konstatuoti, jog šių argumentų nėra ieškinyje ir jog ieškovas siūlo žiūrėti į priede pateiktą minėtą pareiškimą. Pagal 75 punkte nurodytą nusistovėjusią teismų praktiką Pirmosios instancijos teismas neprivalo ieškinio prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų bei argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį.

89

Taigi šis kaltinimas turi būti pripažintas nepriimtinu, išskyrus tiek, kiek jis susijęs su nacionalinių valdžios institucijų delsimu. Tačiau kadangi Pirmosios instancijos teismas dėl pastarojo argumento jau nusprendė 64–66 punktuose, jį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

90

Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šis ieškinio pagrindas turi būti pripažintas iš dalies nepriimtinu ir iš dalies nepagrįstu ir kad ieškinys turi būti atmestas.

91

Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Parlamento reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (septintoji kolegija)

nusprendžia: