–

Dyson BV ir Dyson Ltd, atstovaujamų advocaten P. Maeyaert ir C. Van Wichelen,

–

BSH Home Appliances NV, atstovaujamos advocaten V. Raus ir L. Depypere,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J. Van Holm ir P. Cottin,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir M. Hellmann,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato F. Di Matteo,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Cleenewerck de Crayencour, K. Talabér‑Ritz ir E. Manhaeve,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 665/2013, kuriuo dėl dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų nustatymo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES (OL L 192, 2013, p. 1; klaidų ištaisymai OL L 195, 2016, p. 84 ir OL L 59, 2017, p. 40), ir 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005, p. 22), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Dyson Ltd ir Dyson BV (toliau kartu – Dyson) ir BSH Home Appliances NV (toliau – BSH) ginčą dėl tariamai nesąžiningos BSH komercinės veiklos dėl to, kad pastaroji neatskleidė informacijos apie savo parduodamų dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumą ir ant jų pakuotės nurodė kitą informaciją, nei privaloma nurodyti dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo klasės etiketėje, kurios pavyzdys pateiktas Deleguotojo reglamento Nr. 665/2013 II priede (toliau – energijos vartojimo efektyvumo etiketė).

3

Direktyvos 2005/29 2 straipsnyje numatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

<…>“

4

Šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Jeigu šios direktyvos nuostatos prieštarauja kitoms [Sąjungos teisės] taisyklėms, reglamentuojančioms konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus, pastarosios turės viršenybę ir bus taikomos tiems konkretiems aspektams.“

5

Minėtos direktyvos 7 straipsnis „Klaidinantis informacijos neatskleidimas“ suformuluotas taip:

„1.   Komercinė veikla laikoma klaidinančia, jeigu toje faktinėje situacijoje, atsižvelgiant į visus jos ypatumus ir aplinkybes bei komunikacijos priemonių ribotumą, ją vykdant neatskleidžiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis toje situacijoje galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs.

2.   Klaidinančiu informacijos neatskleidimu, atsižvelgiant į 1 dalyje numatytus klausimus, taip pat laikomas prekybininko vykdomas 1 dalyje nurodytos esminės informacijos nuslėpimas arba jos pateikimas neaiškiai, neįskaitomai, dviprasmiškai ar ne laiku, arba [tikrojo] komercinės veiklos komercinio tikslo, jeigu jis neaiškus iš konteksto, nenurodymas, ir kai dėl to abiem atvejais vidutinis vartotojas paskatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėms jis nebūtų priėmęs.

3.   Jeigu komercinei veiklai perduoti naudojamos komunikacijos priemonės yra ribotos apimties arba laiko prasme, tai, sprendžiant, ar informacija buvo neatskleista, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą bei bet kokias kitas priemones, kurių prekybininkas ėmėsi tam, kad informacija būtų prieinama vartotojams kitais būdais.

4.   Jeigu neaišku iš konteksto, kvietimo pirkti atveju esmine laikoma ši informacija:

5.   [Sąjungos] teisės nustatyti informaciniai reikalavimai dėl komercinio pranešimo, įskaitant reklamą arba prekybą, kurių neišsamus sąrašas pateikiamas II priede, laikomi esminiais.“

6

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL L 153, 2010, p. 1) buvo panaikinta 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017, p. 1). Pagrindinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms taikytina Direktyva 2010/30.

7

Direktyvos 2010/30 5 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

8

Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:

„Šia direktyva nustatoma sistema, kurios paskirtis – suderinti nacionalines priemones, susijusias su informacija galutiniams naudotojams, ypač ženklinant ir pateikiant standartinę informaciją apie gaminį, taip pat susijusias su energijos naudojimu ir, prireikus, kitų svarbių išteklių suvartojimu gaminio naudojimo metu, ir papildoma informacija apie su energija susijusius gaminius, taip suteikiant galutiniams naudotojams galimybę pasirinkti efektyvesnius gaminius.“

9

Minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad:

<…>

<…>“

10

Tos pačios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad:

<…>“

11

Direktyvos 2010/30 5 straipsnyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad:

<…>“

12

Šios direktyvos 10 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Kiekvienam gaminio tipui pagal šį straipsnį Komisija deleguotuose teisės aktuose pagal 11, 12, 13 straipsnius nustato išsamią informaciją, susijusią su etiketėmis ir vardinių parametrų lentelėmis.

<…>

Deleguotų teisės aktų nuostatomis dėl etiketėje ir vardinių parametrų lentelėje pateikiamos informacijos apie naudojant gaminį suvartojamą energiją ir kitus svarbius išteklius siekiama geriau informuoti galutinius naudotojus, kad rinkdamiesi gaminius jie galėtų priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus, ir sudaryti sąlygas rinkos priežiūros institucijoms patikrinti, ar gaminiai atitinka pateiktą informaciją.

<…>

4.   Deleguotuose teisės aktuose visų pirma nurodoma:

<…>

<…>

<…>“

13

Deleguotojo reglamento Nr. 665/2013 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„[Š]iuo reglamentu apibrėžiama vienoda dulkių siurblių etiketės forma ir turinys.“

14

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šiuo reglamentu nustatomi į elektros tinklą jungiamų dulkių siurblių, įskaitant hibridinius dulkių siurblius, ženklinimo ir papildomos informacijos apie gaminį teikimo reikalavimai.“

15

Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Tiekėjai užtikrina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.:

<…>“

16

To paties reglamento 4 straipsnyje numatyta:

„Prekiautojai užtikrina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.:

<…>“

17

Vadovaujantis Deleguotojo reglamento Nr. 665/2013 I priedu, dulkių siurblio energijos vartojimo efektyvumo klasė nustatoma pagal jo metinį suvartojamos energijos kiekį, valymo kokybės klasė – pagal dulkių surinkimo rodiklį, o dulkių išleidimo klasė – pagal jo dulkių išleidimo rodiklį.

18

Šio reglamento II priede nustatyta energijos vartojimo efektyvumo etiketės forma ir išvardyta joje pateiktina informacija, visų pirma atitinkamo dulkių siurblio modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė, valymo kokybės klasė ir dulkių išleidimo klasė. Be to, jame nurodyta, kad etiketės forma turi atitikti šio priedo 3.1, 3.2 arba 3.3 punktus, skirtus atitinkamai universaliesiems dulkių siurbliams, kietosios grindų dangos dulkių siurbliams ar kilimų dulkių siurbliams, ir kad taikant išimtį, jei konkrečiam modeliui buvo suteiktas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 dėl [Europos Sąjungos] ekologinio ženklo (OL L 27, 2010, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 108, 2010, p. 355) nustatytas ekologinis ženklas (toliau – Sąjungos ekologinis ženklas), galima pridėti minėto ženklo kopiją.

19

Pagal Ekonominės teisės kodekso (2013 m. kovo 29 d.Moniteur belge, p. 19975), iš dalies pakeisto 2013 m. gruodžio 21 d. Įstatymu (2013 m. gruodžio 30 d., p. 103506) VI.99 straipsnio 1 dalį, kuria į nacionalinę teisę perkelta Direktyvos 2005/29 7 straipsnio 1 dalis, komercinė veikla laikoma klaidinančiu informacijos neatskleidimu, jeigu ją vykdant konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes ir komunikacijos priemonių ribotumą, neatskleidžiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui pagal aplinkybes reikalinga tam, kad jis, esant tai situacijai, galėtų priimti informacija paremtą komercinį sprendimą, ir taip vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį komercinį sprendimą, kurio kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs.

20

Ir Dyson, ir BSH teikia rinkai dulkių siurblius, kurie pagal Deleguotąjį reglamentą Nr. 665/2013 turi būti parduodami su energijos vartojimo efektyvumo etikete. Ši etiketė parodo bandymų, atliktų su tuščia dulkių talpykla, rezultatus. Dyson kaltina BSH, be kita ko, vartotojų klaidinimu ir nesąžininga komercine praktika. Esant tokioms aplinkybėms, Dyson pareiškė ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – voorzitter van de rechtbank van koophandel te Antwerpen (Antverpeno komercinių bylų teismo pirmininkas, Belgija).

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia atmeta Dyson kaltinimą, kad BSH, ant savo parduodamų dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo etiketės nurodydama A energijos vartojimo efektyvumo klasę, taikė nesąžiningą komercinę praktiką. Atliekant bandymus su tuščia dulkių talpykla, tokia klasė visiškai pasiekiama, o šis bandymas, nacionalinio teismo nuomone, yra vienintelis, leidžiantis įvertinti dulkių siurblio metinį suvartojamos energijos kiekį.

22

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pritaria Dyson teiginiams, kad su tuščia talpykla atliekami bandymai neatitinka įprasto dulkių siurblių naudojimo ir neleidžia palyginti prietaisų, kai jie veikia pagal skirtingus principus, t. y. dulkių siurblių, kaip antai parduodamų BSH, su dulkių maišeliu, kurių poros naudojant užsikemša ir dėl to variklis turi veikti didesniu pajėgumu, ir Dyson prekių ženklo dulkių siurblių, kurie tokio maišelio neturi ir kurių naudojimas neturi jokio poveikio pajėgumui, kurį turi pasiekti variklis. Todėl, Dyson manymu, kyla klausimas, ar, nenurodžiusi pasirinkto bandymo metodo, BSH klaidino vartotojus.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu pažymi, kad BSH tik vadovaujasi Deleguotuoju Reglamentu Nr. 665/2013. Šiame reglamente labai tiksliai reglamentuojama energijos vartojimo efektyvumo etiketė ir joje nurodytina informacija, todėl BSH, siekdama nustatyti, kokią informaciją teikti vartotojams, turi paisyti šios komunikacijos priemonės apribojimų. Atsižvelgdamas į Direktyvos 2005/29 7 straipsnio 1 ir 3 dalis šis teismas mano, kad reikia patikrinti, ar BSH turėjo tam tikros laisvės nuspręsti, kokią informaciją apie suvartojamą energijos kiekį nurodyti ant savo parduodamų prietaisų.

24

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad, be energijos vartojimo efektyvumo etiketės, reikalaujamos pagal Deleguotąjį reglamentą Nr. 665/2013, BSH dulkių siurblius papildomai ženklina kitais simboliais, kaip antai žalia etikete su nuoroda „Energy A“, rodančia, kad dulkių siurblys apskritai pasiekė A energijos vartojimo efektyvumo klasę, oranžine etikete su nuoroda „AAAA Best rated: A in all classes“, rodančia, kad dulkių siurblys, atsižvelgiant į valymo veiksmingumą (ne tik kilimo, bet ir kietosios grindų dangos) pasiekė A energijos efektyvumo ir dulkių išleidimo klasę, ir juoda etikete su pavaizduotu kilimu ir nuoroda „class A Performance“, rodančia, kad dulkių siurblys pasiekė A dulkių surinkimo nuo kilimo rodiklį.

25

Šis teismas nurodo, kad BSH taip pateikia informaciją, kuri jau buvo išsamiai nurodyta energijos vartojimo efektyvumo etiketėje, ir kelia klausimą, ar pagal Deleguotąjį Reglamentą Nr. 665/2013 tokia praktika leidžiama.

26

Šiomis aplinkybėmis voorzitter van de rechtbank van koophandel te Antwerpen (Antverpeno komercinių bylų teismo pirmininkas, Belgija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

27

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2005/29 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad informacijos apie bandymų sąlygas, kuria remiantis priskiriama prie energijos vartojimo efektyvumo etiketėje nurodytos energijos klasės, nepateikimas vartotojui yra klaidinantis informacijos neatskleidimas, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą.

28

Pirmiausia primintina, kad Direktyvos 2005/29 tikslas – nustatyti vienodas taisykles dėl įmonių nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu, siekiant prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Canal Digital Danmark, C‑611/14, EU:C:2016:800, 25 punktas).

29

Atsižvelgiant į tai, vien pagal Deleguotąjį reglamentą Nr. 665/2013 reikalaujamos informacijos nurodymas energijos vartojimo efektyvumo etiketėje nepatikslinant sąlygų, kuriomis buvo matuojamas dulkių siurblio energijos vartojimo efektyvumas, yra „komercinė veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 2 straipsnio d punktą.

30

Iš tiesų sąvoka „komercinė veikla“ apibrėžta vartojant labai plačią formuluotę, nes joje nurodyta praktika pirmiausia turi būti komercinė, t. y. ji turi būti vykdoma prekybininkų, ir, antra, būti tiesiogiai susijusi su jų produktų reklama, pardavimais arba tiekimu vartotojams (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo RLvS, C‑391/12, EU:C:2013:669, 37 punktą).

31

Savo ruožtu informacijos apie mažmeninėje prekyboje siūlomo gaminio energijos vartojimo efektyvumą pateikimas arba jos nepateikimas, kai tai daro prekiautojas, yra komercinė praktika, tiesiogiai susijusi su minėto gaminio pardavimu vartotojams. Šiuo klausimu, kaip pabrėžė generalinis advokatas savo išvados 77 punkte, neturi reikšmės, kad aptariama informacija yra nenaudinga prekybininkui arba kad jis pateikė šią informaciją, siekdamas įvykdyti Deleguotojo reglamento Nr. 665/2013 nuostatas.

32

Dėl, pirma, informacijos apie bandymų sąlygas nenurodymo energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pažymėtina, kad Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai šios direktyvos nuostatos prieštarauja kitoms Sąjungos teisės normoms, reglamentuojančioms specialius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus, pastarosios turės viršenybę ir bus taikomos tiems specialiems aspektams.

33

Šiuo atveju Direktyva 2010/30 ir Deleguotasis reglamentas Nr. 665/2013 yra Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios specialius nesąžiningos komercinės praktikos aspektus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalį. Net jeigu visų pirma iš Direktyvos 2010/30 5 ir 8 konstatuojamųjų dalių matyti, kad pagrindinis jų tikslas yra aplinkos apsauga, vis dėlto tikslas vienodoje energijos vartojimo efektyvumo etiketėje, kuria prekybininkas turi paženklinti mažmeninėje prekyboje siūlomą gaminį, pateikti tikslią, svarbią ir palyginamą informaciją apie su energija susijusių gaminių konkretų energijos suvartojimą, yra vartotojų apsaugos aspektas.

34

Taigi, kilus, viena vertus, Direktyvos 2005/29 7 straipsnio ir, kita vertus, Direktyvos 2010/30 nuostatų ir Deleguotojo reglamento Nr. 665/2013 nuostatų kolizijai, turi būti taikomos pastarosios nuostatos, vadovaujantis Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalimi.

35

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Direktyva 2010/30 ir Deleguotasis reglamentas Nr. 665/2013 turi būti aiškinami taip, kad energijos vartojimo efektyvumo etiketėje negalima papildomai nurodyti jokios informacijos apie sąlygas, kuriomis buvo matuojamas dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumas.

36

Konkrečiau kalbant, Direktyvos 2010/30 8 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad būtina nustatyti vienodą visų to paties tipo gaminių ženklinimą. Šis suvienodinimo tikslas įgyvendinamas minėtos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnyje ir 10 straipsnio 4 dalies d ir g punktuose, kuriais remiantis šioje direktyvoje nustatoma sistema, kurios paskirtis – suderinti nacionalines priemones, susijusias, be kita ko, su galutinių naudotojų informavimu ženklinant ir pateikiant standartinę informaciją apie suvartojamą energijos kiekį, ir įpareigojančias valstybes nares užtikrinti informacijos apie elektros energijos suvartojimą naudojant gaminį pateikimą etiketėje, kurios konkreti forma ir turinys turi būti nustatyti deleguotajame akte, t. y. dulkių siurblių atveju – Deleguotajame reglamente Nr. 665/2013.

37

Kaip matyti iš Direktyvos 2010/30 8 konstatuojamosios dalies ir 10 straipsnio, energijos vartojimo efektyvumo etiketės formos ir joje pateikiamų nuorodų suvienodinimu, taip pat, kaip jos paprastumu ir glaustumu, siekiama užtikrinti, kad joje nurodyta informacija galutiniam naudotojui būtų geriau suprantama ir palyginama.

38

Be to, iš Deleguotojo reglamento Nr. 665/2013 5 konstatuojamosios dalies matyti, kad šiame reglamente turi būti apibrėžta vienoda dulkių siurblių etiketės forma ir turinys.

39

Šios etiketės forma ir turinys tiksliai nustatyti minėto reglamento II priede. Be to, tame priede numatyta, kad, nukrypstant nuo jame tiksliai apibrėžtos energijos vartojimo efektyvumo etiketės formos, galima tik pridėti Sąjungos ekologinio ženklo kopiją, jeigu atitinkamam modeliui toks ženklas buvo suteiktas.

40

Vadinasi, Deleguotuoju reglamentu Nr. 665/2013, aiškinamu atsižvelgiant į Direktyvą 2010/30, draudžiama energijos vartojimo efektyvumo etiketėje papildomai pateikti kitas nuorodas nei – tinkamais atvejais – Sąjungos ekologinio ženklo kopiją.

41

Iš šio draudimo išplaukia, kad, remiantis Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalimi, šios direktyvos 7 straipsnis negali būti taikomas, kai energijos vartojimo efektyvumo etiketėje nenurodoma informacija apie dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo bandymų sąlygas.

42

Antra, dėl informacijos apie bandymų sąlygas nenurodymo kitur nei energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnio 1 dalį komercinė praktika laikoma klaidinančia, jeigu toje faktinėje situacijoje, atsižvelgiant į visus jos ypatumus, aplinkybes ir komunikacijos priemonių ribotumą, ją vykdant neatskleidžiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis, esant tai situacijai, galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir taip vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs. Iš to paties straipsnio 5 dalies taip pat matyti, kad Sąjungos teisėje numatyta ir su komerciniais pranešimais, įskaitant reklamą ir rinkodarą, susijusi informacija laikoma esmine.

43

Šiuo atveju sąlygos, kuriomis buvo matuojamas atitinkamo dulkių siurblio modelio energijos vartojimo efektyvumas, negali būti laikomos vidutiniam vartotojui esmine informacija.

44

Iš tiesų Direktyvoje 2010/30 buvo reikalaujama naudoti vienodą energijos vartojimo efektyvumo etiketę, kad galutiniai naudotojai gautų informacijos apie naudojant tam tikrus gaminius jų suvartojamą energijos kiekį, o Deleguotajame reglamente Nr. 665/2013 nustatytas baigtinis sąrašas informacijos apie naudojant dulkių siurblius jų suvartojamą energijos kiekį, su kuria vidutinis vartotojas turi būti supažindintas pasitelkiant minėtą energijos vartojimo efektyvumo etiketę, tačiau nereikalaujant joje nurodyti sąlygų, kuriomis buvo išmatuotas dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumas. Todėl laikytina, kad iš Direktyvos 2010/30 ir Deleguotojo reglamento Nr. 665/2013 išplaukia, jog tokia informacija negali būti laikoma esmine vidutiniam vartotojui.

45

Tai reiškia, kad dulkių siurblio energijos vartojimo efektyvumo bandymo sąlygų nenurodymas nėra klaidinantis informacijos neatskleidimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnį.

46

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2005/29 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad informacijos apie bandymų sąlygas, kuria remiantis priskiriama prie energijos vartojimo efektyvumo etiketėje nurodytos energijos klasės, nepateikimas vartotojui nėra klaidinantis informacijos neatskleidimas, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą.

47

Pirmiausia primintina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, vykdant SESV 267 straipsnyje įtvirtintą nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti jo nagrinėjamą bylą, ir tokiu atveju Teisingumo Teismui prireikus gali tekti performuluoti jam pateiktą klausimą (žr., be kita ko, 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Ucar ir Kilic, C‑508/15 ir C‑509/15, EU:C:2016:986, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48

Šioje byloje neginčijama, kad Deleguotasis reglamentas Nr. 665/2013, pagal kurį reikalaujama energijos vartojimo efektyvumo etikete ženklinti kiekvieną mažmeninėje prekyboje siūlomą dulkių siurblį, turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Direktyvos 2010/30, kuria jis grindžiamas, nuostatas. Todėl antrąjį klausimą, pateiktą dėl Deleguotojo reglamento Nr. 665/2013, reikia performuluoti taip, kad jis apimtų ir Direktyvą 2010/30.

49

Be to, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šioje byloje BSH savo parduodamų dulkių siurblių pakuotes, greta energijos vartojimo efektyvumo etiketės, papildomai žymėjo keliomis etiketėmis arba simboliais, kurie nėra numatyti Deleguotajame Reglamente Nr. 665/2013, t. y. be kita ko, žalia etikete su nuoroda „Energy A“, oranžine etikete su nuoroda „AAAA Best rated: A in all classes“ ir juoda etikete su pavaizduotu kilimu ir nuoroda „Class A Performance“.

50

Taigi laikytina, kad antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar, atsižvelgiant į Direktyvą 2010/30, Deleguotasis reglamentas Nr. 665/2013 turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, be energijos vartojimo efektyvumo etiketės, nurodyti kitas etiketes ar simbolius, primenančius minėtoje energijos vartojimo efektyvumo etiketėje nurodytą informaciją.

51

Pažymėtina, kad Direktyvos 2010/30 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, jog draudžiama ženklinti, be energijos vartojimo efektyvumo etiketės, kitomis etiketėmis ar simboliais, jeigu, pirma, tos etiketės ar simboliai neatitinka minėtos direktyvos ar atitinkamų deleguotųjų teisės aktų, t. y. šiuo atveju Deleguotojo reglamento Nr. 665/2013, ir, antra, jeigu dėl tokio ženklinimo galutiniai naudotojai gali būti klaidinami arba painiojami dėl naudojant elektros prietaisus jų suvartojamos energijos arba, kai tinka, kitų svarbių išteklių. Todėl pagal šį straipsnį toks draudimas siejamas su dvigubos sąlygos patikrinimu.

52

Kadangi šiuo atveju etiketės ar simboliai, kuriais BSH ženklino savo parduodamų dulkių siurblių pakuotes, nebuvo numatyti Deleguotajame reglamente Nr. 665/2013, jie turi būti laikomi neatitinkančiais minėto reglamento reikalavimų. Vadinasi, ženklinimas jais draudžiamas, jeigu dėl to galutinis naudotojas gali būti suklaidintas arba supainiotas dėl naudojant dulkių siurblį jo suvartojamos energijos.

53

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visus reikšmingus aspektus, turi nustatyti, ar ženklinimas BSH naudotomis etiketėmis ar simboliais kelia tokią riziką.

54

Vis dėlto iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas turi duoti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, taigi remdamasis pagrindinės bylos medžiaga ir jam nurodytomis pastabomis jis turi kompetenciją pateikti gaires, kurios leistų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui priimti sprendimą (2014 m. birželio 5 d. Sprendimo I, C‑255/13, EU:C:2014:1291, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

55

Šiuo kausimu pažymėtina, kad iš pačios Direktyvos 2010/30 3 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės matyti, jog minėtas teismas turi griežtai taikyti šio sprendimo 52 punkte nurodytą kriterijų, skirtą apsaugoti galutiniam naudotojui nuo bet kokios rizikos būti suklaidintam ar supainiotam dėl naudojant aptariamą elektros prietaisą šio suvartojamo energijos kiekio. Griežtą minėto kriterijaus taikymą patvirtina ir direktyvoje nurodytas aplinkos apsaugos tikslas, kaip priminta šio sprendimo 33 punkte.

56

Be to, pažymėtina, kad, Direktyvos 2005/29 kontekste kaip klaidinančios komercinės praktikos vertinimo kriterijus pasirinktas vidutinis vartotojas, kuris yra įprastai informuotas, deramai pastabus ir nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo VingSverige, C‑122/10, EU:C:2011:299, 22 punktas ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Canal Digital Danmark, C‑611/14, EU:C:2016:800, 39 punktas). Klausimų tarpusavio sąsaja pateisina to paties vertinimo kriterijaus taikymą vertinant suklaidinimo arba supainiojimo riziką, numatytą Direktyvos 2010/30 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

57

Taigi vien aplinkybės, kad etiketės ir simboliai, kuriais ženklino BSH, nurodo jau energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pateiktą informaciją, nepakanka, kad būtų galima atmesti tokios rizikos buvimą. Pažymėtina, kad, pirma, BSH naudojami simboliai grafiškai nėra tapatūs naudojamiems energijos vartojimo efektyvumo etiketėje, ir, antra, tam tikros BSH naudojamos etiketės ar simboliai pakartoja tą pačią informaciją, tačiau pasitelkiant skirtingą kiekvienos etiketės grafinį dizainą, o tai gali sudaryti įspūdį, kad kaskart nurodoma skirtinga informacija.

58

Vadinasi, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 2010/30 3 straipsnio 1 dalies b punktą, Deleguotasis reglamentas Nr. 665/2013 turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama, be energijos vartojimo efektyvumo etiketės, nurodyti kitas etiketes ar simbolius, primenančius minėtoje energijos vartojimo efektyvumo etiketėje nurodytą informaciją, jeigu dėl tokio ženklinimo kyla rizika suklaidinti ar supainioti galutinį vartotoją dėl naudojant mažmeninėje prekyboje siūlomą dulkių siurblį jo suvartojamo energijos kiekio, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visus reikšmingus aspektus ir vertindamas įprastai informuoto, deramai pastabaus ir nuovokaus vidutinio vartotojo požiūriu, turint galvoje socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

59

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: