1

Savo apeliaciniu skundu Kendrion NV (toliau – Kendrion arba apeliantė) prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Kendrion prieš Komisiją (T‑54/06, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš dalies panaikinti 2005 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimą C(2005) 4634 galutinis, susijusį su [EB 81] straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/F/38.354 – Pramoniniai maišai) (toliau – ginčijamas sprendimas) arba, nepatenkinus šio prašymo, panaikinti ar sumažinti šiuo sprendimu jai skirtą baudą.

2

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB 81] ir [EB 82] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205), kuris pakeitė 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamentą Nr. 17, Pirmąjį reglamentą, įgyvendinantį [EB 81] ir [EB 82] straipsnius (OL 13, 1962, p. 204), 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pakeitusiose Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį, numatyta:

„2.   Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:

<...>

Vienai įmonei ar įmonių asociacijai – pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais.

<...>

3.   Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę.“

3

Kendrion yra pagal Nyderlandų teisę įsteigta akcinė bendrovė.

4

1995 m. birželio 8 d.Kendrion visiškai priklausančios dukterinės bendrovės Combattant Holding BV valdoma Kredest Beheer BV iš DSM NV perėmė visą grupės Fardem turtą ir veiklą Edame (Nyderlandai) ir Bersėje (Belgija).

5

1995 m. lapkričio mėn. apliantė pardavė grupės Fardem veiklą Belgijoje. 1995 m. gruodžio mėn. dukterinė bendrovė Kredest Beheer BV buvo pervadinta į Fardem Holding BV. Ši 2001 m. rugsėjo mėn. teisiškai susijungė su bendrovėmis Fardem Packaging BV ir CAT International BV. Po šio susijungimo pavadinimas Fardem Holding buvo pakeistas į Fardem Packaging BV (toliau – Fardem Packaging).

6

2001 m. lapkričio mėn. bendrovė British Polythene Industries pranešė Komisijai apie kartelį pramoninių maišų sektoriuje.

7

2002 m. birželio mėn. atlikusi patikrinimus ir 2002 m. bei 2003 m. išsiuntusi Fardem Packaging prašymus pateikti informacijos, Komisija 2004 m. balandžio 29 d. pradėjo administracinę procedūrą ir kelių bendrovių, tarp kurių buvo Fardem Packaging bei Kendrion, atžvilgiu priėmė pranešimą apie kaltinimus.

8

2003 m. rugsėjo mėn. Kendrion perdavė Fardem Packaging šios vadovams.

9

2005 m. lapkričio 30 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą; ko 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta, kad Fardem Packaging ir Kendrion pažeidė EB 81 straipsnį nuo 1982 m. sausio 6 d. iki 2002 m. birželio 26 d. (Fardem Packaging atveju) ir nuo 1995 m. birželio 8 d. iki 2002 m. birželio 26 d. (Kendrion atveju), nes nurodytais laikotarpiais plastikinių pramoninių maišų sektoriuje Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose dalyvavo visuose susitarimuose ir derino veiksmus dėl kainų ir bendrų kainos apskaičiavimo būdų nustatymo, rinkų pasidalijimo ir pardavimo kvotų paskirstymo, klientų, sandėrių ir užsakymų paskyrimo, suderintų pasiūlymų teikimo tam tikruose konkursuose ir keitimosi nustatyta informacija.

10

Todėl Komisija ginčijamo sprendimo 2 straipsnio pirmosios pastraipos d punktu Kendrion skyrė 34 mln. eurų baudą, patikslinusi, kad iš šios sumos Fardem Packaging yra bendrai ir solidariai atsakinga už 2,2 mln. eurų sumokėjimą.

11

2006 m. vasario 22 d.Kendrion Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) kanceliarijoje pateikė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Ji iš esmės prašė, kad Teismas visų pirma panaikintų tą sprendimą visai ar iš dalies arba panaikintų ar sumažintų juo skirtą baudą.

12

Bendrasis Teismas iš Kendrion pateiktų argumentų išskyrė aštuonis ieškinio pagrindus. Pirmi septyni ieškinio pagrindai buvo pagrįsti EB 81 ir EB 253 straipsnių bei Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies, taip pat įvairių bendrųjų teisės principų pažeidimu, nes, pirma, rezoliucinė sprendimo dalis neatitiko sprendime nurodytų motyvų, antra, Komisija neteisingai nusprendė, kad Kendrion ir Fardem Packaging sudarė vieną ekonominį vienetą, trečia, apeliantė nepagrįstai buvo pripažinta atsakinga už Fardem Packaging padarytą pažeidimą, ketvirta, ginčijamu sprendimu apeliantei, kaip patronuojančiajai bendrovei, buvo skirta didesnė bauda nei dukterinei bendrovei, kuri buvo pripažinta solidaria atsakinga, penkta, apeliantė buvo vertinama skirtingai, palyginti su kitomis patronuojančiosiomis bendrovėmis, pripažintomis solidariai atsakingomis už dukterinių bendrovių padarytus pažeidimus. Šešta, apeliantė nurodė minėtų nuostatų pažeidimą, nes Fardem Packaging buvo nustatytas 60 mln. eurų pagrindinis baudos dydis, ir, septinta, jai buvo skirta 34 mln. eurų bauda. Aštuntasis ieškinio pagrindas buvo susijęs su Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir [AP 65 straipsnio 5 dalį], nustatymo metodo gairių (OLC 9, 1998, p. 3) pažeidimu.

13

2011 m. sausio 12 d. apeliantė atsakė į Bendrojo Teismo pagal Procedūros reglamento 64 straipsnį pateiktą klausimą dėl jos nuomonės apie 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo įtaką Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją (C-97/08 P, Rink. p. I-8237) jos ieškinio antrajam pagrindui.

14

Per 2011 m. kovo 9 d. vykusį posėdį Kendrion nurodė, kad proceso Bendrajame Teisme trukmė buvo pernelyg ilga. Šį argumentą Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 18 punkte atmetė kaip nereikšmingą.

15

Išnagrinėjęs visus Kendrion ieškinio pagrindus Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.

16

Kendrion Teisingumo Teismo prašo:

17

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

18

Taikydamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnį ir Procedūros reglamento 61 straipsnį Teisingumo Teismas paprašė šalis, Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą bei valstybes nares atsakyti į klausimus, susijusius su kriterijais, leidžiančiais įvertinti protingą proceso trukmę Bendrajame Teisme, ir su priemonėmis, galinčiomis ištaisyti pernelyg ilgo proceso neigiamas pasekmes.

19

Savo antruoju ieškinio pagrindu, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, nes jis susijęs su klausimu, ar Kendrion ir jos dukterinė bendrovė Fardem Packaging gali būti laikomos sudarančiomis vieną ekonominį vienetą, apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą paskirstant įrodinėjimo pareigą dėl Kendrion lemiamos įtakos savo dukterinei bendrovei darymo ir pateikus klaidingą bei nepakankamai motyvuotą Komisijos ir jos pačios šiuo klausimu nurodytų įrodymų vertinimą.

20

Kendrion tvirtina, kad ginčijamame sprendime Komisija, konstatuodama, jog su savo dukterine bendrove sudaro vieną ekonominį vienetą, rėmėsi ne tik patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos jai visiškai priklausančiai dukterinei bendrovei prezumpcija, bet ir papildomais įrodymais. Tačiau pripažinęs šią analizę ir skundžiamo sprendimo 33 punkte nurodęs, kad „reikia išnagrinėti, ar Komisija padarė vertinimo klaidą dėl [ginčijamame] sprendime nurodytų papildomų įrodymų ir dėl [apeliantės] įrodymų, pateiktų siekiant paneigti lemiamos įtakos prezumpciją“, Bendrasis Teismas minėto sprendimo 53 punkte padarė teisės klaidą nurodydamas, kad jis tik „išnagrinės <...> ar [apeliantei] pavyko paneigti šiuos keturis papildomus įrodymus“. Taip jis nepaisė įrodinėjimo pareigos, kuri šiuo atveju priklausė Komisijai.

21

Be to, dėl šių papildomų įrodymų klaidingo vertinimo Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 68 punkte priėjo prie išvados, kad Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, jog apeliantė ir Fardem Packaging sudarė vieną ekonominį vienetą. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą šiuo klausimu.

22

Net pripažinus, kad Bendrojo Teismo vertinimas dėl papildomų įrodymų yra teisingas, vis dėlto reikia pažymėti, kad šis Teismas neatsižvelgė arba nepakankamai išnagrinėjo Kendrion argumentus, pateiktus siekiant įrodyti Fardem Packaging ekonominį savarankiškumą.

23

Komisija mano, kad antrąjį pagrindą, apeliantės nurodytą apeliaciniam skundui pagrįsti, reikia atmesti.

24

Pripažindama Kendrion atsakinga už Fardem Packaging padarytą pažeidimą Komisija rėmėsi tik aplinkybe, kad susiklostant faktinėms aplinkybėms apeliantei priklausė 100 % Fardem Packaging kapitalo, ir patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos savo dukterinei bendrovei prezumpcija esant tokiai situacijai. Nors ginčijamame sprendime minimi keturi papildomi įrodymai, kuriais siekiama pagrįsti tokią įtaką, jų negalima laikyti lemiamais.

25

Dėl Bendrojo Teismo pateikto ginčijamame sprendime minimų papildomų įrodymų, kuriuos Kendrion nurodė siekdama paneigti jos lemiamos įtakos savo dukterinei bendrovei buvimą, įrodomosios galios vertinimo pažymėtina, jog Komisija mano, kad Kendrion argumentai yra nepriimtini.

26

Norint įvertinti šį ieškinio pagrindą reikia priminti Kendrion pirmojoje instancijoje išdėstytus argumentus.

27

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 31 ir 32 punktų, po to, kai buvo paskelbtas minėtas Sprendimas Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją, apeliantė atsisakė tvirtinimo, jog vien aplinkybės, kad patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % dukterinės bendrovės kapitalo, nepakanka grindžiant paneigiamą prezumpciją, kad ši patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui. Vis dėlto remdamasi 2010 m. spalio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimo Alliance One International ir kt. prieš Komisiją (T-24/05, Rink. p. II-5329) 155 punktu apeliantė tvirtina, kad tuo atveju, kai Komisija patronuojančiosios bendrovės daromos lemiamos įtakos savo dukterinei bendrovei prezumpciją grindžia ne tik viso šios dukterinės bendrovės kapitalo valdymu, bet ir papildomais įrodymais, reikia patikrinti, ar šie įrodymai pakankamai įrodo, kad patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro tokią įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui.

28

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šioje byloje Komisija ginčijamo sprendimo 580 konstatuojamojoje dalyje aiškiai rėmėsi patronuojančiosios bendrovės, kuriai priklauso visas dukterinės bendrovės kapitalas, lemiamos įtakos pastarajai bendrovei prezumpcija, o minėto sprendimo 584 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad šis požiūris bus detalizuotas kiekvienos atitinkamos įmonės atveju. Dėl Fardem Packaging Komisija to paties sprendimo 59 konstatuojamojoje dalyje pirmiausia priminė, kad Kendrion per kitą bendrovę priklausė 100 % Fardem Packaging kapitalo ir kad dėl to ji pranešimą apie kaltinimus skyrė Kendrion. Antra, ji minėto sprendimo 594–597 konstatuojamosiose dalyse nurodė pasibaigus administracinei procedūrai atsiradusius papildomus įrodymus, jos nuomone, patvirtinančius Kendrion lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei.

29

Atsižvelgiant į tai reikia išnagrinėti Bendrojo Teismo skundžiamame sprendime pateiktą vertinimą. Skundžiamo sprendimo 49–51 punktuose priminęs teismų praktiką, susijusią su patronuojančiosios bendrovės, valdančios 100 % savo dukterinės bendrovės kapitalo, lemiamos įtakos pastarajai bendrovei prezumpcija, Bendrasis Teismas to paties sprendimo 52 punkte pridūrė, kad norint paneigti šią prezumpciją „patronuojančioji bendrovė turi pateikti Komisijos vertinimui visus su organizaciniais, ekonominiais ir teisiniais santykiais tarp jos ir jos dukterinės bendrovės susijusius įrodymus <...>, o Komisija iš tikrųjų privalo įvertinti visus įrodymus, susijusius su santykiais, galinčiais patvirtinti, jog dukterinė bendrovė turėjo autonomiją patronuojančiosios bendrovės atžvilgiu ir kad dėl to šios dvi bendrovės nesudarė vieno ekonominio vieneto“.

30

Skundžiamo sprendimo 53 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad šioje byloje Komisija rėmėsi ne tik aplinkybe, kad apeliantei priklausė 100 % Fardem Packaging kapitalo, bet ir keturiais papildomais įrodymais. Todėl jis manė, jog reikia išnagrinėti, ar apeliantei pavyko paneigti šiuos keturis papildomus įrodymus. Tai jis padarė skundžiamo sprendimo 54–60 punktuose, o minėto sprendimo 63–67 punktuose išnagrinėjo apeliantės nurodytą informaciją, kuria remdamasi ji stengėsi paneigti jos lemiamos įtakos savo dukterinei bendrovei prezumpciją.

31

Skundžiamo sprendimo 68 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „[apeliantė] nepaneigė nei daugelio Komisijos nurodytų papildomų įrodymo įrodomosios galios, nei prezumpcijos, kad [apeliantė] kontroliavo savo dukterinę bendrovę“.

32

Atsižvelgiant į Bendrojo Teismo pateiktus argumentus negalima pripažinti pagrįstais apeliantės argumentų, kad minėtas teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 53 punkte pripažino jos pareigą „paneigti“ keturis Komisijos ginčijamame sprendime nurodytus papildomus įrodymus, nors šiai institucijai turėjo priklausyti pareiga įrodyti minėtų įrodymų įrodomąją galią. Pirma, iš minėto sprendimo 54–60 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo šių papildomų įrodymų įrodomąją galią ir nusprendė, kad apeliantė paneigė tik vieno papildomo įrodymo įrodomąją galią. Antra, iš to paties sprendimo 63–67 punktų matyti, kad Kendrion nepaneigė prezumpcijos, pagal kurią ji darė lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei.

33

Ši byla skiriasi nuo bylos, kurioje buvo priimtas 2012 m. liepos 19 d. Sprendimas Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco prieš Komisiją ir Komisija prieš Alliance One International ir kt. (C‑628/10 P ir C‑14/11 P). Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad pirmojoje instancijoje priimtame sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, jog nė vienas iš ginčijamame sprendime nurodytų papildomų įrodymų negalėjo patvirtinti prezumpcijos, pagal kuria patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei (minėto Sprendimo Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco prieš Komisiją ir Komisija prieš Alliance One International ir kt. 54 punktas).

34

Taigi Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos skundžiamo sprendimo 68 punkte nuspręsdamas, kad atsižvelgdama į patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos jai visiškai priklausančiai dukterinei bendrovei prezumpciją ir į tris tokią lemiamą įtaką patvirtinančius papildomus įrodymus „Komisija galėjo <...> pagrįstai nuspręsti, kad [apeliantė] ir Fardem Packaging sudarė vieną ekonominį vienetą, todėl atsakomybė už Fardem Pakaging antikonkurencinį elgesį galėjo būti priskirta apeliantei“.

35

Dėl Kendrion tvirtinimo, kad skundžiamo sprendimo motyvai, susiję su Bendrojo Teismo pateiktu nagrinėtų įrodymų vertinimu, yra nepakankami, reikia pažymėti, jog šiuo argumentu iš tikrųjų ginčijamas minėtas vertinimas. Todėl, kadangi Kendrion taip pat tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai vertino šiuos įrodymus, pakanka priminti, jog įrodymų vertinimas priklauso Bendrojo Teismo kompetencijai, o Teisingumo Teismas neatlieka šio vertinimo kontrolės nagrinėdamas apeliacinį skundą.

36

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad antrasis Kendrion apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

37

Savo pirmajame pagrinde Kendrion kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą ir prieštaringai bei nepakankamai motyvavus skundžiamą sprendimą, kai jo 22–30 punktuose nusprendė, jog Komisija išdėstė teisiškai pakankamas priežastis, leidusias skirti apeliantei didesnę baudą nei jos dukterinei bendrovei Fardem Packaging.

38

Skundžiamo sprendimo 22 punkte priminęs, kad „rezoliucinė akto dalis yra neatsiejamai susijusi su motyvuojamąja, todėl jį aiškinant reikia atsižvelgti į jo priėmimo motyvus“, Bendrasis Teismas minėto sprendimo 29 punkte nusprendė, kad, „nepaisant netikslios [ginčijamo] sprendimo 2 straipsnio [pirmos pastraipos] d punkto redakcijos, jo apimtis ir turinys yra visiškai suprantami atsižvelgiant į [šio sprendimo] konstatuojamųjų dalių turinį“.

39

Kendrion, kuri mano, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis yra nesuderinama su jo motyvuojamąja dalimi, kaltina Bendrąjį Teismą, kad tinkamai nepritaikė skundžiamo sprendimo 22 punkte nurodyto principo. Minėto sprendimo 24 ir 25 punktuose Bendrasis Teismas tariamai nepaisė to, kad pagal ginčijamo sprendimo motyvuojamąją dalį Komisija Kendrion priskyrė prie patronuojančiųjų bendrovių, solidariai atsakingų už savo dukterinių bendrovių padarytus pažeidimus, taigi ji galėjo būti pripažinta solidariai atsakinga už Fardem Packaging skirtos baudos sumokėjimą. Vis dėlto rezoliucinėje minėto sprendimo dalyje Komisija sukeitė vaidmenis, kai skyrė baudą Kendrion ir pripažino Fardem Packaging solidariai atsakinga už dalies baudos sumokėjimą. Taigi, priešingai, nei konstatavo Bendrasis Teismas, šio sprendimo rezoliucinė dalis „nėra aiški“ ir neatitinka jo motyvuojamosios dalies.

40

Komisija tvirtina, kad patronuojančiosios bendrovės ir dukterinės bendrovės yra vienodai atsakingos už konkurencijos taisyklių pažeidimus. Nėra jokio skirtumo tarp patronuojančiųjų bendrovių solidarios atsakomybės ir asmeninės dukterinių bendrovių atsakomybės, nes visos šios bendrovės yra solidariai atsakingos, kadangi priklauso ekonominiam vienetui, pažeidusiam konkurencijos taisykles.

41

Reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti ginčijamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuoti asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco prieš Komisiją ir Komisija prieš Alliance One International ir kt. 72 punktą).

42

Individualaus sprendimo atveju iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad, be tikslo leisti atlikti teisminę kontrolę, pareiga motyvuoti tokį sprendimą siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar sprendimas galėtų turėti trūkumų, dėl kurių jo teisėtumas gali būti paneigtas (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco prieš Komisiją ir Komisija prieš Alliance One International ir kt. 73 punktą).

43

Norint įvertinti, ar ginčijamo sprendimo motyvavimas, kalbant apie priežastis, dėl kurių Komisija šio sprendimo 2 straipsnio pirmos pastraipos d punkte skyrė baudą Kendrion, kaip patronuojančiajai bendrovei, už kurios dalies sumokėjimą bendrai ir solidariai atsakinga pripažino jos dukterinę bendrovę Fardem Packaging, yra tinkamas, reikia pirmiausia remtis prielaida, kad, kaip matyti iš antrojo apeliacinio skundo pagrindo vertinimo, Komisija pagrįstai galėjo nuspręsti, kad Kendrion ir Fardem Packaging sudarė vieną ekonominį vienetą, todėl pastarosios bendrovės antikonkurencinis elgesys galėjo būti inkriminuojamas apeliantei (žr. šio sprendimo 34 punktą).

44

Skundžiamo sprendimo 25 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad „[ginčijamame] sprendime yra daug paaiškinimų dėl priežasčių, kurios leido Komisijai nuspręsti, kad patronuojančiosios bendrovės ir jų dukterinės bendrovės turėjo būti laikomos solidariai atsakingomis už pažeidimą“, pažymėjęs, kad šios priežastys bendrais bruožais aprašytos minėto sprendimo 577–583 konstatuojamosiose dalyse, o konkrečiau išdėstytos jo 587–599 konstatuojamosiose dalyse. Skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „iš šių paaiškinimų matyti, jog Komisija [apeliantei] skyrė baudą dėl to, kad ji nuo 1995 m. iki 2003 m. kartu su Fardem Packaging sudarė vieną ekonominį vienetą“, ir kad iš to išplaukia: kadangi pastarosios antikonkurencinis elgesys galėjo būti inkriminuojamas apeliantei, nes jos priklausė tam pačiam ekonominiam vienetui, „[apeliantė] dėl šio inkriminavimo galėjo būti laikoma pati padariusia pažeidimą“.

45

Reikia pridurti, kad šiuo klausimu pateikdama motyvus ginčijamo sprendimo 578–580 konstatuojamosiose dalyse Komisija darė daug nuorodų į Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje.

46

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, jog ginčijamo sprendimo motyvavimas buvo pakankamas, kad leistų apeliantei suprasti, kokiu pagrindu buvo nustatyta jos atsakomybė.

47

Kadangi Kendrion atsakomybė, kaip matyti iš Bendrojo Teismo išvadų, buvo pagrįsta ekonominio vieneto, kurį ji sudarė su savo dukterine bendrove, asmeninės atsakomybės principu (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija prieš Stiching Administratiekantoor Portielje, C‑440/11 P, 37–39 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką), ji negali tvirtinti, jog ginčijamo sprendimo 2 straipsnio pirmos pastraipos d punktas, kiek juo skiriama asmeninė bauda, neatitinka šio sprendimo motyvuojamosios dalies.

48

Dėl minėtoje ginčijamo sprendimo nuostatoje nustatytos bendros ir solidarios Kendrion dukterinės bendrovės Fardem Packaging atsakomybės dėl dalies Kendrion, kaip patronuojančiajai bendrovei, skirtos baudos sumokėjimo reikia konstatuoti, kad, kaip skundžiamo sprendimo 29 punkte nurodė Bendrasis Teismas, nors šios nuostatos tekstas yra neaiškus, jos turinys visiškai aiškus, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo motyvuojamąją dalį, ypač į jo 814 ir 815 konstatuojamąsias dalis, kaip tai skundžiamo sprendimo 28 punkte nurodė Bendrasis Teismas. Iš šių konstatuojamųjų dalių matyti, kad Fardem Packaging daug mažesnės nei jos patronuojančiajai bendrovei baudos skyrimas susijęs su Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos 10 % ribos taikymu.

49

Dėl Kendrion tvirtinimo, kad jai negalėjo būti skirta didesnė nei Fardem Packaging bauda, reikia pažymėti, kad šis argumentas susijęs su trečiojo apeliacinio skundo pagrindo pirma dalimi, todėl jie bus nagrinėjami kartu.

50

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

51

Kendrion trečiąjį grindžiant apeliacinį skundą nurodytą pagrindą sudaro trys dalys, kurias reikia nagrinėti atskirai.

52

Kendrion kaltina Bendrąjį Teismą, kad pažeidė solidarios atsakomybės sąvoką.

53

Remdamasi 2011 m. sausio 20 d. Sprendimo General Química ir kt. prieš Komisiją (C-90/09 P, Rink. p. I-1) 40 ir 89 punktais Kendrion tvirtina, kad šis sprendimas įtvirtina teisės normą, pagal kurią Komisija, remdamasi prezumpcija, kad patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką jai visiškai priklausančiai dukterinei bendrovei, šią patronuojančiąją bendrovę gali pripažinti solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą. Taigi solidarios atsakomybės sąvoka, kuri būtina siekiant užtikrinti visišką baudos sumokėjimą, reiškia, kad patronuojančioji bendrovė gali būti pripažinta atsakinga tik už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą.

54

Komisija ginčija šiuos argumentus dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodytosios atsakant į pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą.

55

Pirmiausia reikia priminti, kad Kendrion, kaip patronuojančiosios bendrovės, atsakomybė ir Fardem Packaging, kaip buvusios dukterinės bendrovės, atsakomybė grindžiamos aplinkybe, kad šios abi bendrovės sudarė vieną ekonominį vienetą, kuris pažeidė EB 81 straipsnį. Kaip skundžiamo sprendimo 26 punkte nurodė Bendrasis Teismas, dėl to apeliantė laikytina pati padariusi Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą.

56

Iš to matyti, kad, kalbant apie baudos sumokėjimą, solidarumo ryšys tarp dviejų bendrovių, sudariusių vieną ekonominį vienetą, negali pavirsti užstatu, kurį patronuojančioji bendrovė sumoka, kad užtikrintų dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą.

57

Šioje byloje, kaip skundžiamo sprendimo 87 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, suma, kuri, Komisijos nuomone, tinkama nubausti Fardem Packaging už daugiau nei 20 metų dalyvavimą kartelyje, yra ne 2,2 mln. eurų, nurodytų ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, o 60 mln. eurų, t. y. didesnė suma, nei Kendrion skirta 34 mln. eurų bauda už laikotarpį, per kurį ji ir Fardem Packaging sudarė vieną ir tą pačią įmonę, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį. Kaip minėto sprendimo 89 punkte nurodė Bendrasis Teismas, tai, kad Komisija ginčijamu sprendimu apeliantei skyrė 34 mln. eurų baudą, o Fardem Packaging – 2,2 mln. eurų baudą, paaiškintina Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje numatytos 10 % ribos taikymu Fardem Packaging. Todėl Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 92 ir 93 punktuose pagrįstai nusprendė, kad kai du atskiri juridiniai asmenys, kaip antai patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė, priimant sprendimą, kuriuo skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, nebėra viena įmonė, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį, jos turi teisę į tai, kad 10 % apyvartos riba būtų taikoma atskirai, todėl Kendrion negalėjo reikalauti, kad jai būtų taikoma jos buvusios dukterinės bendrovės riba.

58

Taigi Kendrion argumentai, kad jai negalėjo būti skirta didesnė nei jos dukterinei bendrovei skirta bauda, yra teisiškai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

59

Kendrion kaltina Bendrąjį Teismą, jog nepaisė aplinkybės, kad Komisija ginčijamame sprendime pažeidė vienodo požiūrio principą.

60

Kendrion tvirtina, kad ji yra vienintelė patronuojančioji bendrovė, kuriai už dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą, kurį darant ji pati, kaip patronuojančioji bendrovė nedalyvavo, buvo skirta didesnė nei dukterinei bendrovei bauda. Skundžiamo sprendimo 109 punkte Bendrasis Teismas šį nevienodą požiūrį neteisingai pagrindė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje numatyta 10 % apyvartos riba. Šios ribos taikymas gali pagrįsti skirtumus, susijusius su baudos dydžiu, tačiau negali pagrįsti Komisijos taikyto principinio skirtumo tarp Kendrion ir kitų patronuojančiųjų bendrovių.

61

Komisijos nuomone, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 109 punkte teisingai nusprendė, kad iš ginčijamo sprendimo išplaukia, jog apskaičiuodama baudas Komisija visiems ginčijamo sprendimo adresatams taikė vieną ir tą patį metodą. Tai, kad dviem atvejais šio metodo taikymas lėmė patronuojančiajai bendrovei didesnės baudos nei dukterinei bendrovei skyrimą, yra pasirinkto apskaičiavimo metodo nuoseklaus taikymo pasekmė.

62

Pagal bendrąjį Sąjungos teisės vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr., be kita ko, 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantic et Lorraine ir kt., C-127/07, Rink. p. I-9895, 23 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

63

Konkrečiai kalbant dėl baudos dydžio nustatymo, įmonės, kurios buvo sudariusios susitarimą ar derino veiksmus ir taip pažeidė EB 81 straipsnį, negali būti diskriminuojamos taikant skirtingus skaičiavimo metodus (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco prieš Komisiją ir Komisija prieš Alliance One International ir kt. 58 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

64

Šioje byloje apeliantė neginčija skundžiamo sprendimo 109 punkte pateiktos Bendrojo Teismo išvados, kad „iš [ginčijamo] sprendimo matyti, jog Komisija apskaičiuodama baudas visoms [ginčijamo] sprendimo adresatėms, įskaitant ir [apeliantę], kurios buvo pripažintos atsakingomis kaip pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės patronuojančiosios bendrovės, taikė vieną ir tą patį metodą“. Tačiau ji mano, jog buvo diskriminuojama, nes iš visų patronuojančiųjų bendrovių minėto sprendimo adresačių tik jai vienai buvo skirta didesnė baudą už tą, kuri buvo skirta jos dukterinei bendrovei, nors ji ir nedalyvavo dukterinei bendrovei darant pažeidimą.

65

Skirtingu vertinimu pažeisti vienodo požiūrio principą galima tik tuomet, kai nagrinėjamos situacijos yra panašios visų jas apibūdinančių elementų atžvilgiu (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Arcelor Atlantic et Lorraine ir kt. 25 punktą).

66

Kaip savo išvados 104 punkte nurodė generalinė advokatė, Kendrion situacija nuo kitų patronuojančiųjų bendrovių situacijos skyrėsi tuo, kad 2003 m. pardavusi savo dukterinę bendrovę ji su šia bendrove nesudarė vieno ekonominio vieneto tais ūkiniais metais, į kuriuos pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį reikėtų atsižvelgti apskaičiuojant 10 % visos įmonės apyvartos ribą.

67

Dėl šios ypatybės Komisija abiem aptariamoms bendrovėms turėjo atskirai apskaičiuoti minėtą ribą, atsižvelgdama į paskutinių prieš ginčijamo sprendimo priėmimą ūkinių metų apyvartą.

68

Kadangi apeliantės nurodomas skirtingas požiūris paaiškintinas su ja susijusia aplinkybe, ji negali pagrįstai tvirtinti, kad jos atžvilgiu buvo taikomas skirtingas požiūris.

69

Kendrion tvirtina, kad Bendrojo Teismo argumentai yra prieštaringas ir su trūkumais. Skundžiamo sprendimo 51 punkte nusprendęs, kad jei yra nustatyta, jog patronuojančioji bendrovė ir dukterinė bendrovė sudaro vieną ekonominį vienetą, Komisija turi galimybę atsakomybę už neteisėtą elgesį priskirti patronuojančiajai bendrovei, dukterinei bendrovei ar patronuojančiajai bendrovei solidariai su dukterine bendrove, Bendrasis Teismas vėliau neteisingai pripažino, kad šioje byloje Komisija pagrįstai galėjo pasirinkti ketvirtąjį sprendimą, t. y. pripažinti dukterinę bendrovę solidariai atsakinga už dalies patronuojančiajai bendrovei skirtos baudos sumokėjimą.

70

Šiuo klausimu reikia priminti, kad nurodydama savo argumentus Kendrion nepaiso aplinkybės, jog pati ir jos dukterinė bendrovė sudarė įmonę, pažeidusią EB 81 straipsnį. Kaip matyti iš šio sprendimo 55 punkto, skundžiamo sprendimo 87–89 punktuose aiškiai paaiškinama, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnio pirmos pastraipos d dalyje Fardem Packaging skirta bauda išplaukia iš jos asmeninės atsakomybės už pažeidimą.

71

Kadangi nė viena iš trijų trečiojo apeliacinio skundo pagrindo dalių nebuvo pripažinta pagrįsta, reikia atmesti visą šį pagrindą.

72

Ketvirtasis Kendrion apeliacinio skundo pagrindas susijęs su skundžiamo sprendimo 18 punktu, kuriame Bendrasis Teismas atmetė jos argumentą dėl, jos nuomone, pernelyg ilgos proceso Bendrajame Teisme trukmės kaip nereikšmingą. Teismas šiuo klausimu nusprendė, kad jo įgyvendinama teisminė kontrolė apima tik ginčijamą sprendimą ir kad „šio teisėtumas gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į Komisijos priimant sprendimą turėtus faktus ir aplinkybes“.

73

Remdamasi tuo apeliantė daro išvadą, kad Bendrasis Teismas mano, jog nėra kompetentingas nagrinėti procesinius pažeidimus jo nagrinėjamoje byloje ir negali jų ištaisyti. Ji ginčija šią analizę ir tvirtina, kad bendrųjų teisės principų, kurie užtikrinami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tarp kurių yra ir teisė į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą, pažeidimo atveju Bendrasis Teismas netgi privalo tai išnagrinėti. Iš anksto atsisakęs atlikti bet kokią savo veiklos konkrečiu jo nagrinėjamu atveju analizę Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę, ir šis pažeidimas gali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimą.

74

Papildomai Kendrion prašo panaikinti arba sumažinti jai skirtą baudą. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad net jei reikėtų pripažinti, jog Bendrasis Teismas pats nėra kompetentingas dėl pernelyg ilgo proceso šiame teisme sumažinti Komisijos sprendimo skirtą baudą, bet kuriuo atveju niekas netrukdo Teisingumo Teismui priimti sprendimą šiuo konkretaus asmens teisiniam saugumui labai svarbiu klausimu ir remiantis tuo padaryti reikiamas išvadas.

75

Remdamasi Teisingumo Teismo praktikoje nustatytais vertinimo kriterijais Kendrion pažymi proceso pirmojoje instancijoje trukmę, t. y. tai, kad procesas jos vertinimu truko 6 metus ir 9 mėnesius. Ji pažymi, kad bylos baigtis buvo jai labai svarbi, nes baudos suma kelis kartus viršijo jos pelną ir buvo lygi pusei turto. Be to, ši bauda galėjo pakenkti jos reputacijai ir turėti didelę neigiamą įtaką investicijų ir plėtros galimybėms. Apeliantė mano, kad, atsižvelgiant į šią informaciją, jai skirtos baudos sumažinimas 5 % būtų pagrįstas.

76

Pirmiausia Komisija ginčija tvirtinimą, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą atsisakydamas išnagrinėti savo elgesį, nes, pirma, pagal teismų praktiką proceso Bendrajame teisme trukmė negali lemti ginčijamo sprendimo, ir, antra, būtų nekorektiška Bendrąjį Teismą, nagrinėjantį ieškinį dėl panaikinimo, įpareigoti įvertinti, ar jis ginčo šalims suteikė veiksmingą teisminę gynybą, nes tokiu atveju Bendrasis Teismas būtų teisėjas pats sau. Taip pat Komisija išreiškia abejonių dėl to, kad Bendrasis Teismas šioje byloje galėjo pažeisti bylos išnagrinėjimo per protingą terminą principą.

77

Pirmiausia reikia priminti, jog Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad „kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“. Kaip ne kartą nusprendė Teisingumo Teismas, šis straipsnis yra susijęs su veiksminga teismine gynyba (žr., be kita ko, 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland prieš Komisiją, C-385/07 P, Rink. p. I-6155, 179 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

78

Šiuo atžvilgiu tokia teisė, kurios, kaip vieno iš pagrindinių Sąjungos principų, egzistavimas buvo patvirtintas dar prieš įsigaliojant Chartijai, taikoma teisme nagrinėjant ieškinį dėl Komisijos sprendimo (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland prieš Komisiją 178 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

79

Šioje byloje Bendrasis Teismas Kendrion per posėdį nurodytą ieškinio pagrindą, susijusį su bylos išnagrinėjimo per protingą terminą principo pažeidimu, atmetė kaip nereikšmingą, motyvuodamas tuo, kad jo vykdoma teisminė kontrolė susijusi tik su ginčijamo sprendimo teisėtumu.

80

Norinti įvertinti šio atmetimo pagrįstumą reikia priminti teisių gynimo priemones, kuriomis atitinkama šalis gali pasinaudoti minėto principo pažeidimo atveju.

81

Pirmiausia reikia priminti, kad, Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, protingo termino, per kurį turi būti išnagrinėta byla, nesilaikymas, kaip procesinis pažeidimas, esantis vienos iš pagrindinių teisių pažeidimas, turi leisti atitinkamai šaliai pasinaudoti veiksminga teisminės gynybos priemone, sudarančia sąlygas tinkamai ištaisyti situaciją (žr. 2000 m. spalio 26 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Kudla prieš Lenkiją, Recueil des arrêts et décisions 2000 XI, 156 ir 157 punktus).

82

Nors apeliantė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą arba sumažinti jai skirtą baudą, reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, nesant įrodymų, jog pernelyg ilga proceso Bendrajame Teisme trukmė turėjo poveikį bylos baigčiai, bylos nagrinėjimo per protingą terminą principo pažeidimas negali lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Der Grüne punkt – Duales System Deutschland prieš Komisiją 190 ir 196 punktus bei juose nurodytą teismo praktiką).

83

Ši teismo praktika yra pagrįsta vertinimu, jog, nesant įrodymų, kad sprendimo priėmimo protingo termino nesilaikymas galėjo turėti poveikį bylos baigčiai, skundžiamo sprendimo panaikinimas neatitaisys Bendrojo Teismo padaryto veiksmingos teisminės gynybos principo pažeidimo (minėto Sprendimo Der Grüne punkt – Duales System Deutschland prieš Komisiją 193 punktas).

84

Šioje byloje apeliantė Teisingumo Teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tai, kad Bendrasis Teismas pernelyg ilgai nagrinėjo bylą, galėjo turėti įtakos jos baigčiai.

85

Iš to matyti, kad tik ketvirtojo apeliacinio skundo pagrindo pripažinimas negalėtų lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo.

86

Dėl apeliantės kaltinimo, kad Bendrasis Teismas nepadarė reikiamų išvadų iš to, kad neišnagrinėjo bylos per protingą terminą, reikia pažymėti, jog ji netvirtina pateikusi Bendrajam Teismui kokios nors informacijos, leidžiančios manyti, kad šis procesinis pažeidimas galėjo turėti įtakos ginčo sprendimui, taigi, galinčios pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimą.

87

Be to, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti Sąjungos konkurencijos teisės laikymąsi, Sąjungos teismai, remdamiesi tik tuo, kad byla neišnagrinėta per protingą terminą, negali leisti apeliantui ginčyti baudos pagrįstumo ar jos dydžio, kai visi jo pagrindai, kuriais prieštaraujama išvadoms, susijusioms su baudos dydžiu ir jo neteisėtu elgesiu, buvo atmesti (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland prieš Komisiją 194 punktą).).

88

Iš to matyti, kad bylos dėl Komisijos sprendimo, kuriuo įmonei skiriama bauda už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą, neišnagrinėjimas teisme per protingą terminą negali lemti visiško ar dalinio šiuo sprendimu skirtos baudos panaikinimo.

89

Dėl apeliantės Bendrajame Teisme pateikto prašymo sumažinti jai skirtą baudą tiek, kad būtų įvertintos neigiamos pasekmės, susijusios su pernelyg ilgu procesu šiame teisme, reikia konstatuoti, kad toks prašymas, pirma, turi kitokį tikslą nei procesas dėl panaikinimo, kuris apsiriboja ginčijamo akto teisėtumo kontrole, ir, antra, reikalauja išnagrinėti kitas faktines aplinkybes, nei nagrinėjamos procese dėl panaikinimo. Todėl Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos skundžiamo sprendimo 18 punkte nuspręsdamas, kad nagrinėjant jam pateiktą ieškinį dėl panaikinimo, ginčijamo sprendimo teisėtumas gali būti vertinamas atsižvelgiant tik į priimant šį sprendimą Komisijos žinotus faktus ir aplinkybes.

90

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas pagrįstai kaip nereikšmingą atmetė Kendrion kaltinimą dėl bylos išnagrinėjimo per protingą terminą principo pažeidimo.

91

Dėl apeliantės Teisingumo Teismui remiantis tais pačiais pagrindais, kaip buvo nurodyti Bendrajam Teismui, pateikto papildomo prašymo sumažinti jai skirtą baudą reikia priminti, kad Teisingumo Teismas, anksčiau susidūręs su panašia situacija, patenkindavo tokius prašymus dėl proceso ekonomijos priežasčių ir, siekdamas nedelsiant realiai ištaisyti tokio procesinio pažeidimo pasekmes, sumažindavo baudą (1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe prieš Komisiją, C-185/95 P, Rink. p. I-8417, 48 punktas).

92

Vėliau Teisingumo Teismas byloje, susijusioje su Komisijos sprendimu, kuriuo konstatuotas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, tačiau neskirta jokia bauda, nusprendė, kad tai, jog Bendrasis Teismas nesilaikė pareigos išnagrinėti bylą per protingą terminą, suteikia teisę pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo (minėto Sprendimo Der Grüne punkt – Duales System Deutschland prieš Komisiją 195 punktas).

93

Iš tikrųjų nagrinėjama byla analogiška bylai, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Baustahlgewebe prieš Komisiją. Vis dėlto, kadangi reikalavimas atlyginti Sąjungos padarytą žalą, pateiktas pagal SESV 268 straipsnį ir 340 straipsnio antrą pastraipą, gali apimti visas bylos išnagrinėjimo per protingą terminą nesilaikymo situacijas, jis yra veiksminga ir bendrai taikoma teisių gynimo priemonė, siekiant įrodyti ir nubausti už tokio pažeidimo padarymą.

94

Taigi, Teisingumo Teismas turi pagrindą nuspręsti, kad Sąjungos teismo padarytas pažeidimas, susijęs su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, reikalaujančia teismui pateiktas bylas išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, turi būti vertinamas pateikus Bendrajam Teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes tai yra veiksminga teisių gynimo priemonė.

95

Iš to matyti, kad reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Bendrojo Teismo pareigos išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką nesilaikymo, negali būti tiesiogiai su apeliaciniu skundu pateiktas Teisingumo Teismui; jis turi būti pateiktas pačiam Bendrajam Teismui.

96

Dėl kriterijų, leidžiančių įvertinti, ar Bendrasis Teismas laikėsi bylos išnagrinėjimo per protingą terminą principo, reikia priminti, kad nagrinėjimo termino protingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, kaip antai bylos sudėtingumą ir šalių elgesį (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Der Grüne punkt – Duales System Deutschland prieš Komisiją 181 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

97

Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad reikšmingų kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir kad minėto termino protingumo vertinimas nereikalauja sistemiškai išnagrinėti bylos aplinkybių atsižvelgiant į kiekvieną jų, kai proceso trukmė atrodo pagrįsta vienos jų atžvilgiu. Taigi bylos sudėtingumas arba vilkinimu pasižymintis ieškovo elgesys gali būti laikomas pateisinančiu bylos nagrinėjimo laiką, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo per ilgas (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Der Grüne punkt – Duales System Deutschland prieš Komisiją 182 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

98

Nagrinėjant kriterijus reikia atsižvelgti į tai, kad byloje dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo pagrindinis teisinio saugumo, kuris turi būti užtikrintas ūkio subjektams, reikalavimas ir tikslas užtikrinti, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškreipta, yra labai svarbūs ne tik pačiam ieškovui ir jo konkurentams, bet ir trečiosioms šalims, atsižvelgiant į didelį suinteresuotųjų šalių skaičių ir finansinius interesus (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Der Grüne punkt – Duales System Deutschland prieš Komisiją 186 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

99

Taip pat Bendrasis Teismas turi nustatyti nurodomos žalos realumą ir, nagrinėdamas jam šiuo klausimu pateiktus įrodymus, įvertinti priežastinį šios žalos ir ginčijamos pernelyg ilgos proceso trukmės ryšį.

100

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nagrinėdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, pagrįstą Bendrojo Teismo padarytu Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pažeidimu dėl to, kad šis teismas nesilaikė reikalavimų, susijusių su bylos išnagrinėjimu per protingą terminą, Bendrasis Teismas pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą turi atsižvelgti į bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus, taikomus nagrinėjat panašiais pažeidimais grindžiamus ieškinius. Esant tokiai situacijai Bendrasis Teismas turi, be kita ko, išsiaiškinti, ar galima nustatyti ne tik materialinę, bet ir moralinę atitinkamos šalies žalą, patirtą dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo, ir prireikus nurodyti tinkamą jos atlyginimą.

101

Todėl tokius reikalavimus dėl žalos atlyginimo, taikydama šio sprendimo 96–100 punktuose nurodytus kriterijus, turi nagrinėti kita kompetentingo pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį Bendrojo Teismo kolegija, nei nagrinėjusi bylą, kurios nagrinėjimo trukmė yra ginčijama.

102

Taigi, reikia konstatuoti, kad proceso Bendrajame Teisme trukmė, t. y. maždaug 5 metai ir 9 mėnesiai, negali būti pateisinama jokiomis šios bylos aplinkybėmis, dėl kurių kilo šis ginčas.

103

Matyti, kad nuo rašytinės proceso dalies pabaigos, kai 2007 m. vasario mėn. buvo pateiktas Komisijos triplikas, iki žodinės proceso dalies pradžios 2010 m. gruodžio mėn. praėjo 3 metai ir 10 mėnesių. Šio laikotarpio trukmė negali būti pateisinama bylos aplinkybėmis, kaip antai bylos sudėtingumu, šalių elgesiu ar procesiniais nesklandumais.

104

Kiek tai susiję su bylos sudėtingumu, konstatuotina, kad apeliantės ieškinio pagrindai, glaustai aprašyti šio sprendimo 12 punkte, nors ir reikalavo išsamaus tyrimo, nebuvo ypač sudėtingi. Nors iš tikrųjų penkiolika ginčijamo sprendimo adresatų pateikė Bendrajam Teismui ieškinius dėl sprendimo panaikinimo, ši aplinkybė negalėjo sukliudyti Teismui susisteminti bylos medžiagos ir pasirengti žodinei proceso daliai per trumpesnį nei 3 metų ir 10 mėnesių laikotarpį.

105

Kalbant apie šalių elgesį ir procesinius nesklandumus, reikia pažymėti, kad tik 2010 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus 3 metams ir 10 mėnesių, Bendrasis Teismas ėmėsi proceso organizavimo priemonių ir paprašė Kendrion atsakyti raštu į klausimą. Apeliantė į jį atsakė laiku, t. y. 2011 m. sausio 12 d., taigi jos elgesys neturėjo jokios reikšmės bendrai proceso trukmei.

106

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad buvo pažeista Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, nes procesas Bendrajame Teisme neatitiko bylos išnagrinėjimo per protingą terminą reikalavimų, todėl tai yra pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas (2000 m. liepos 4 d. Sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C-352/98 P, Rink. p. I-5291, 42 punktas).

107

Vis dėlto iš šio sprendimo 81–95 punktuose pateiktų vertinimų matyti, kad ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

108

Iš visų išdėstytų argumentų darytina išvada, kad negalima pripažinti pagrįstu nė vieno apeliantės pagrindo, nurodyto grindžiant savo apeliacinį skundą, todėl turi būti atmestas visas apeliacinis skundas.

109

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

110

Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniam procesui pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės ir ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos nurodytas bylinėjimosi išlaidas

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: