—

Digitalnet OOD, Tsifrova kompania OOD ir M SAT CABLE AD, atstovaujamų advokat M. Ralchev,

—

Nachalnik na Mitnicheski punkt – Varna Zapad pri Mitnitsa Varna, atstovaujamo S. Valkova, D. Yordanova, N. Yotsova ir V. Konova,

—

Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos Y. Atanasov,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Bouyon ir D. Roussanov,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 2 sk., 2 t., p. 382) I priede esančios Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN), iš dalies pakeistos 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007 (OL L 286, p. 1), 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1031/2008 (OL L 291, p. 1) ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 948/2009 (OL L 287, p. 1), išaiškinimo, taip pat dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 2 sk., 4 t., p. 307, toliau – Muitinės kodeksas), 78 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant Digitalnet OOD (toliau – Digitalnet), Tsifrova kompania OOD (toliau – Tsifrova) bei M SAT CABLE AD (toliau – M SAT CABLE) ir Nachalnik na Mitnicheski punkt – Varna Zapad pri Minitsa Varna (Varnos vakarinės muitinės viršininkas, toliau – Varnos muitinės viršininkas) ginčus dėl muitų mokėjimo už televizorių priedėlius, atliekančius ryšių funkciją.

3

1994 m. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) ir, be kita ko, Susitarimo memorandumas dėl GATT II straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimo yra 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytos ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) patvirtintos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties dalis.

4

Susitarimas dėl prekybos informacijos technologijų produktais, kurį sudaro 1996 m. gruodžio 13 d. per pirmąją PPO konferenciją Singapūre priimta ministrų deklaracija dėl prekybos informacijos technologijų produktais, jos priedai ir priedėliai (Susitarimas dėl informacinių technologijų, toliau – SIT), ir pranešimas apie jo įgyvendinimą Bendrijos vardu buvo patvirtinti 1997 m. kovo 24 d. Tarybos sprendimu 97/359/EB dėl informacinių technologijų produktams taikomų mokesčių panaikinimo (OL L 155, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 26 t., p. 3). SIT 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienos šalies prekybos režimas turėtų būti toks, kad būtų sudarytos palankios galimybės informacinių technologijų produktams patekti į rinką.

5

Pagal SIT 2 dalį kiekviena šalis sumažina ir panaikina muitus bei kitus mokesčius ir bet kokios rūšies rinkliavas, kaip tai apibrėžta GATT 1994 II straipsnio 1 dalies b punkte, tam tikroms prekėms, kurios apima „televizorių priedėlius, galinčius atlikti ryšių funkciją: mikroprocesorinius įtaisus su įmontuotu modemu, skirtu prieigai prie interneto, galinčius atlikti dialoginių informacijos mainų funkciją“.

6

2000 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2559/2000, iš dalies keičiantis Reglamento Nr. 2658/87 I priedą (OL L 293, p. 1), buvo priimtas siekiant taikyti SIT, kaip matyti iš šio reglamento 3 konstatuojamosios dalies.

7

Muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:

„Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui.“

8

Pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto 2000 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu Nr. 254/2000 (OL L 28, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 9 t., p. 357, toliau – Reglamentas Nr. 2658/87), 12 straipsnio 1 dalį kiekvienais metais Komisija priima reglamentą, kuriame pateikiama detali KN redakcija kartu su muito normomis, nustatytomis pagal Europos Sąjungos Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Minėtas reglamentas taikomas nuo kitų metų sausio 1 dienos.

9

Byloje C-382/11 taikytina KN redakcija įtvirtinta Reglamente Nr. 1214/2007, įsigaliojusiame 2008 m. sausio 1 d. Bylose C-320/11 ir C-330/11 taikytina KN redakcija įtvirtinta Reglamente Nr. 1031/2008, įsigaliojusiame 2009 m. sausio 1 d. Byloje C-383/11 taikytina KN redakcija įtvirtinta Reglamente Nr. 948/2009, įsigaliojusiame 2010 m. sausio 1 d.

10

Bendrosios KN aiškinimo taisyklės įtvirtintos jos pirmos dalies I skyriaus A skirsnyje. Šios taisyklės vienodos KN redakcijose, įtvirtintose reglamentuose Nr. 1214/2007, 1031/2008 ir 948/2009. Jose nustatyta:

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

<...>

<...>

11

KN antroje dalyje yra XVI skyrius. Šis skyrius apima 85 skirsnį, skirtą elektros mašinoms ir įrangai bei jų dalims; garso įrašymo ir atkūrimo aparatams, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatams bei šių gaminių dalims ir reikmenims.

12

KN redakcijose, įtvirtintose reglamentuose Nr. 1214/2007, 1031/2008 ir 948/2009, 8521 ir 8528 pozicijų formuluotės identiškos. Šios formuluotės yra tokios:

13

Klostantis pagrindinėms bylų aplinkybėms pagal 8528 71 19 subpoziciją klasifikuojamoms prekėms buvo taikomas 14 % importo muito tarifas, o prie 8528 71 13 subpozicijos priskirti prietaisai buvo atleisti nuo muitų.

14

Remiantis Reglamento Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalies a punkto antra įtrauka, Komisija rengia KN aiškinamąsias pastabas ir periodiškai skelbia jas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2008 m. gegužės 7 d. paskelbtose aiškinamosiose pastabose (OL C 112, p. 8, toliau – 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamosios pastabos), taikomose tuo metu, kai buvo vykdomos pagrindinėse bylose nagrinėjamos importo operacijos, dėl 8528 pozicijos patikslinta:

15

2008 m. gegužės 7 d. aiškinamosios pastabos ir 2011 m. gegužės 6 d. paskelbtos aiškinamosios pastabos (OL C 137, p. 1) 2011 m. birželio 25 d. paskelbtu Komisijos pranešimu (OL C 185, p. 1) panaikintos nuo 2011 m. liepos 1 d., kiek tai susiję su 8521 90 00, 8528 71 13, 8528 71 19 ir 8528 71 90 subpozicijomis.

16

Digitalnet (bylos C-320/11 ir C-383/11), Tsifrova (byla C-330/11) ir M SAT CABLE (byla C-382/11) bendrovių pagrindinė veikla yra prieigos prie skaitmeninės televizijos ir interneto teikimas. Keturiose pagrindinėse bylose nagrinėjamos identiškos prekės. Tai televizorių priedėliai, atliekantys ryšių funkciją (toliau – televizorių priedėliai). Šie priedėliai pagaminti Korėjoje ir įvairiais pavadinimais minėtų bendrovių importuoti į Bulgariją laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 21 d. iki 2010 m. kovo 22 d. Televizorių priedėliai deklaruoti kaip priskirtini prie KN 8528 71 13 subpozicijos, t. y. neapmokestinami muitu.

17

Gavusi Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pranešimą, muitinė atliko patikrinimą ir nusprendė, kad televizorių priedėliai neturėjo integruoto modemo, todėl turėjo būti priskirti prie KN 8528 71 19 subpozicijos. Taigi už juos turėjo būti sumokėtas 14 % muitas. Muitinė priėmė administracinius aktus, kuriais įpareigojo tris bendroves sumokėti muitą.

18

Pareiškėjos pagrindinėse bylose užginčijo šių administracinių aktų galiojimą Administrativen sad – Varna ir inicijavo keturias atskiras bylas, kurių dvi susijusios su Digitalnet.

19

Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, muitinė mano, kad televizorių priedėlius sudaro skaitmeniniai kabeliniai imtuvai, turintys mikroprocesorių ir vaizdo signalų imtuvą. Jie turi šias jungtis: SCART, Ethernet ir RS 232. Šie prietaisai neturi įmontuotų prieigos prie interneto modemų. Taikant 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamąsias pastabas, įmontuotų modemų neturinčius televizorių priedėlius reikia klasifikuoti priskiriant ne prie KN 8528 71 13, o prie KN 8528 71 19 subpozicijos.

20

Buvo atliktos dvi teismo ekspertizės. Iš pirmosios ekspertizės išvadų matyti, kad televizorių priedėliai neturi modemo. Prie interneto jungiamasi per TCP/IP protokolus. Galima naudotis taikomosiomis interneto programomis dialoginių informacijos mainų veiksenos būdu ir priimti televizijos signalus.

21

Atvirkščiai, iš antrosios ekspertizės išvadų matyti, kad televizorių priedėliai yra mikroprocesorių turintys prietaisai, į kuriuos įdiegta modemo funkciją vykdanti programinė įranga, užtikrinanti dialoginius informacijos mainus ir galinti priimti televizijos signalus.

22

Bylose C-382/11 ir C-383/11 pareiškėjos pagrindinėse bylose teigia, kad muitinė klasifikavo televizorių priedėlius fiziškai nepatikrinusi nagrinėjamos prekės.

23

Šiomis aplinkybėmis Administrativen sad – Varna nusprendė sustabdyti keturių bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui klausimus, kurių vieni yra bendri kelioms byloms, o kiti kilo tik konkrečiose bylose:

24

2011 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C-320/11, C-330/11, C-382/11 ir C-383/11 sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.

25

Šiais klausimais, kuriuos tikslinga nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, kaip turi būti aiškinama KN ir, jei konkrečiau, kokias prekes galima klasifikuoti pagal KN 8528 71 13 subpoziciją. Šis teismas, be kita ko, klausia, ką reiškia sąvokos „modemas“ ir „interneto prieiga“, vartojamos šioje subpozicijoje ir 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamosiose pastabose. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, ar naudojamo modemo tipas svarbus tarifiniam klasifikavimui ir ar pakanka, kad modemas užtikrintų prieigą prie interneto.

26

Bendrosiose KN aiškinimo taisyklėse numatyta, kad prekių klasifikacija pirmiausia turi būti nustatoma pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, o skyrių ir skirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti.

27

Šiuo klausimu reikia priminti nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijoje ir skyriaus ar skirsnio pastabose (žr., be kita ko, 2000 m. spalio 19 d. Sprendimo Peacock, C-339/98, Rink. p. I-8947, 9 punktą; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Intermodal Transports, C-495/03, Rink. p. I-8151, 47 punktą; 2009 m. vasario 19 d. Sprendimo Kamino International Logistics, C-376/07, Rink. p. I-1167, 31 punktą bei 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo British Sky Broadcasting Group ir Pace, C-288/09 ir C-289/09, Rink. p. I-2851, 60 punktą).

28

Išanalizavus KN matyti, kad 8528 71 13 subpozicija skirta televizijos signalų imtuvams, neskirtiems tam, kad būtų įmontuotas vaizduoklis arba ekranas, tačiau su mikroprocesoriniu įtaisu ir įmontuotu modemu, skirtu prieigai prie interneto, galintiems atlikti dialoginių informacijos mainų funkciją ir priimti televizijos signalus (minėto Sprendimo British Sky Broadcasting Group ir Pace 67 punktas).

29

Reikia patikslinti, kad „vaizdo ir garso signalų priėmimo“ ir „televizijos signalų priėmimo“ terminais apibūdintos tapačios sąvokos (minėto Sprendimo British Sky Broadcasting Group ir Pace 68 punktas).

30

Kad būtų priskirtas prie KN 8528 71 13 subpozicijos, prietaisas turi, pirma, būti pritaikytas priimti televizijos signalus ir, antra, turėti prieigos prie interneto ir dialoginių informacijos mainų modemą. Bet koks prietaisas, neturintis vienos iš šių charakteristikų, turi būti klasifikuotas pagal KN 8528 71 19 subpoziciją, taikant KN 3 bendrosios aiškinimo taisyklės c punktą.

31

Neginčijama, kad pagrindinėse bylose nagrinėjami prietaisai gali priimti televizijos signalus. Tačiau pareiškėjos pagrindinėse bylose ir Varnos muitinės viršininkas nesutaria dėl to, ar šie prietaisai turi prieigos prie interneto modemą, užtikrinantį dialoginius informacijos mainus.

32

KN neapibrėžta nei sąvoka „modemas“, nei sąvoka „interneto prieiga“. Tačiau tuo metu, kai buvo vykdomos pagrindinėse bylose nagrinėjamos importo operacijos, galiojusiose 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamosiose pastabose paaiškinta, kokios rūšies prietaisus galima laikyti modemais, kaip tai suprantama pagal 8528 71 13 subpoziciją, ir kokius požymius šie prietaisai turi turėti, kad būtų laikomi užtikrinančiais prieigą prie interneto ir dialoginius informacijos mainus.

33

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, Komisijos parengtos KN aiškinamosios pastabos yra svarbios aiškinant atskiras pozicijas, tačiau jos nėra privalomos (žr., be kita ko, 1994 m. birželio 16 d. Sprendimo Develop Dr. Eisbein, C-35/93, Rink. p. I-2655, 21 punktą; 2007 m. sausio 11 d. Sprendimo B.A.S. Trucks, C-400/05, Rink. p. I-311, 28 punktą bei minėto Sprendimo British Sky Broadcasting Group ir Pace 63 punktą).

34

Todėl KN aiškinamųjų pastabų turinys turi būti suderintas su KN nuostatomis ir negali jų keisti (žr., be kita ko, minėtų sprendimų Kamino International Logistics 48 punktą bei British Sky Broadcasting Group ir Pace 64 punktą).

35

Taigi nuo KN aiškinamųjų pastabų reikia nukrypti paaiškėjus, kad jos prieštarauja KN pozicijų formuluotėms arba skyriaus ar skirsnio paaiškinimams (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo Sunshine Deutschland Handelsgesellschaft, C-229/06, Rink. p. I-3251, 31 punktą; minėto Sprendimo Kamino International Logistics 49 ir 50 punktus bei minėto Sprendimo British Sky Broadcasting Group ir Pace 65 punktą).

36

Šiuo klausimu pažymėtina, kad savo rašytinėse pastabose ir per posėdį Komisija nurodė, kad 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamosiose pastabose sąvoka „modemas“, kaip ji suprantama pagal KN 8528 71 13 subpoziciją, aiškinama per siaurai. Ji, be kita ko, patikslina, kad nagrinėjant WT/DS375/R, WT/DS376/R ir WT/DS377/R ginčus tarp Europos Sąjungos ir įvairių valstybių speciali PPO grupė pateikė platesnį sąvokos „modemas“ apibrėžimą nei įtvirtintas 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamosiose pastabose. Taigi Komisija mano, kad šios pastabos prieštarauja KN pozicijų formuluotėms ir pateikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašomą išaiškinimą nuo jų reikia nukrypti.

37

Siekiant pateikti atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, reikia išnagrinėti, ką reiškia sąvoka „modemas prieigai prie interneto“, kaip tai suprantama pagal KN 8528 71 13 subpoziciją, ir patikrinti, ar, kaip teigia Komisija, 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamosiose pastabose pateiktas šios sąvokos apibrėžimas per siauras.

38

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Bendrijos teisėje neapibrėžtų sąvokų reikšmė ir apimtis nustatomos remiantis jų reikšme bendrinėje kalboje ir atsižvelgiant į jų vartojimo kontekstą bei į teisės aktais, kuriuose jos vartojamos, siekiamus tikslus (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2005 m. kovo 10 d. Sprendimo easyCar, C-336/03, Rink. p. I-1947, 21 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką bei 2009 m. kovo 5 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-556/07, 50 punktą).

39

Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, net jei sutarties, kaip antai SIT, nuostatomis privatiems asmenims nesuteikiamos teisės, kuriomis jie tiesiogiai galėtų remtis teisme pagal Sąjungos teisę, ir jei nagrinėjama sritis yra reguliuojama Sąjungos teisės aktais, Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų viršenybė antrinės teisės aktų atžvilgiu reiškia, jog pastarieji turi būti aiškinami kiek įmanoma derinant su šiais susitarimais (minėto Sprendimo British Sky Broadcasting Group ir Pace 83 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

40

Modemas, kaip ši sąvoka suprantama bendrinėje kalboje, naudojamas skaitmeniniams duomenims tarp kompiuterių perduoti per analoginiu būdu veikiančią įrangą, pvz., per telefono liniją. Modemas paverčia skaitmeninius duomenis analoginiais ir atvirkščiai – analoginius duomenis paverčia skaitmeniniais.

41

Be to, iš šio sprendimo 36 punkte minėtos specialios PPO grupės ataskaitos 7.880 punkto matyti, kad „sąvokos „modemas“ įprastinė reikšmė, be prietaisų, kuriais skaitmeniniai signalai paverčiami analoginiais siekiant perduoti informaciją telefono linija, gali apimti ir kitus prietaisus“. Tos pačios ataskaitos 7.878 punkte speciali grupė pažymi, kad „sąvoka „modemas“ buvo vartojama nurodant kitus prietaisus, kuriais moduliavimas ir demoduliavimas vykdomas kitokiu būdu, galbūt net nepaverčiant skaitmeninių signalų analoginiais“, ir kad „sąvoka „modemas“ taip pat vartojama kalbant apie „kabelinius modemus“, kurie technologiniu požiūriu skiriasi nuo per telefono liniją veikiančių modemų keliais aspektais, kaip antai naudojama ryšio priemone, dažnių diapazonu ir kitais parametrais“.

42

Dėl sąvokų „interneto prieiga ir dialoginių informacijos mainų užtikrinimas“ speciali PPO grupė savo ataskaitos 7.884 punkte patikslino, kad jomis paaiškinamas „ryšių funkcijos“, apie kurią kalbama KN 8528 71 13 subpozicijos tekste, pobūdis. Taigi pagrindinis dėmesys apibrėžime skirtas prietaiso funkcionalumui. Modemo įmontavimas į prietaisą atitinka prieigos prie interneto tikslą.

43

Šiuo klausimu reikia priminti, kad prekės paskirtis taip pat gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jeigu ji būdinga šiai prekei, ir šį būdingumą galima įvertinti remiantis šios prekės objektyviais požymiais ir savybėmis (žr., be kita ko, 2000 m. kovo 28 d. Sprendimo Holz Geenen, C-309/98, Rink. p. I-1975, 15 punktą; 2007 m. vasario 15 d. Sprendimo RUMA, C-183/06, Rink. p. I-1559, 36 punktą bei minėto Sprendimo British Sky Broadcasting Group ir Pace 76 punktą).

44

2008 m. gegužės 7 d. aiškinamosiose pastabose pateiktas modemo, kaip jis suprantamas remiantis 8528 71 13 subpozicija, apibrėžimas ir nurodyta, kad „modemai moduliuoja ir demoduliuoja siunčiamus ir priimamus signalus“ ir kad „panašias į modemo funkcijas atliekantys įtaisai, kurie nemoduliuoja ir nedemoduliuoja signalų, nelaikytini modemais. Tokių aparatų pavyzdžiai – ISDN-, WLAN- arba Ethernet įrenginiai. Tokio aparate sumontuoto įtaiso požymis yra RJ 45 jungtis.“

45

Taigi matyti, kad dėl techninių priežasčių į sąvoką „modemas“ neįtraukus panašias į modemo funkcijas atliekančių įtaisų, nors klasifikuojant svarbus tik galėjimas prisijungti prie interneto, 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamosiose pastabose dėl 8528 71 13 subpozicijos apribota sąvokos reikšmė. Taigi šiuo aspektu šios pastabos prieštarauja KN ir nuo jų reikia nukrypti.

46

Iš visų šių argumentų matyti, kad pagal KN 8528 71 13 subpoziciją „prieigos prie interneto modemas“ suprantamas kaip įtaisas, galintis užtikrinti prieigą prie interneto ir dialoginius arba dvikrypčius informacijos mainus. Klasifikuojant svarbus tik galėjimas prisijungti prie interneto, o ne tam naudojama technologija.

47

Be to, norint klasifikuoti prietaisą pagal KN 8528 71 13 subpoziciją, jis turi galėti pats prisijungti prie interneto per jame įmontuotą modemą. Taigi prieigai prie interneto neturi būti būtinas joks kitoks prietaisas ar mechanizmas.

48

Iš visų šių argumentų matyti, kad į minėtus klausimus reikia atsakyti: KN turi būti aiškinama taip, kad, klasifikuojant prekę pagal 8528 71 13 subpoziciją, prieigos prie interneto modemas suprantamas kaip įtaisas, galintis pats be jokio kito prietaiso ar mechanizmo prisijungti prie interneto ir užtikrinti dialogiškus ar dvikrypčius informacijos mainus. Klasifikuojant svarbus tik galėjimas prisijungti prie interneto, o ne tam naudojama technologija.

49

Šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, kaip reikia suprasti „moduliavimą“ ir „demoduliavimą“ pagal 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamąsias pastabas, norint klasifikuoti prietaisą pagal KN 8528 71 13 subpoziciją.

50

Kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, sąvokos „moduliavimas“ ir „demoduliavimas“ vartojamos 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamosiose pastabose, tačiau jų nėra KN 8528 71 13 subpozicijos tekste.

51

Šio sprendimo 45 punkte buvo patikslinta, kad aiškinant KN 8528 71 13 subpoziciją reikia nukrypti nuo 2008 m. gegužės 7 d. aiškinamųjų pastabų.

52

Be to, iš šio sprendimo 48 punkto matyti, kad klasifikuojant prekę pagal minėtą subpoziciją svarbus tik galėjimas prisijungti prie interneto, o ne tam naudojama technologija. Taigi klasifikuojant pagrindinėse bylose nagrinėjamus prietaisus pagal KN 8528 71 13 subpoziciją nebūtina apibrėžti sąvokų „moduliavimas“ ir „demoduliavimas“.

53

Taigi į minėtą klausimą atsakyti nereikia.

54

Šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar KN reikia aiškinti taip, kad televizijos signalų priėmimas ir modemo, užtikrinančio prieigą prie interneto, buvimas yra dvi lygiavertės funkcijos, kurias turi atlikti pagrindinėse bylose nagrinėjami prietaisai, norint juos klasifikuoti pagal KN 8528 71 13 subpoziciją, ir ar nesant vienos iš šių funkcijų šiuos prietaisus reikia priskirti prie KN 8528 71 19 subpozicijos.

55

Taigi šis teismas siekia sužinoti, kuri iš šių minėtų prietaisų atliekamų dviejų funkcijų gali būti laikoma svarbiausia.

56

Kaip buvo pažymėta šio sprendimo 30 punkte, kad būtų priskirtas prie KN 8528 71 13 subpozicijos, prietaisas turi būti pritaikytas, pirma, priimti televizijos signalus ir, antra, turėti prieigos prie interneto ir dialoginių informacijos mainų modemą. Bet koks prietaisas, neturintis vienos ar kitos iš šių charakteristikų, turi būti klasifikuotas priskiriant prie KN 8528 71 19 subpozicijos pagal KN 3 bendrosios aiškinimo taisyklės c punktą.

57

Vadinasi, norint nustatyti, ar prietaisą galima priskirti prie KN 8528 71 13 subpozicijos, nereikia aiškintis, ar televizijos signalų priėmimo funkcija yra pagrindinė, o prieigos prie interneto funkcija – papildoma, nes prietaisas turi atlikti abi šias funkcijas, o nesant vienos iš jų prietaisas priskirtinas ne prie KN 8528 71 13 subpozicijos, o prie 8528 71 19 subpozicijos.

58

Šie prietaisai skiriasi nuo nagrinėtų byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas British Sky Broadcasting Group ir Pace. Toje byloje nagrinėti prietaisai galėjo priimti televizijos signalus ir kartu įrašyti programas. Šios dvi funkcijos leido priskirti prietaisus prie dviejų skirtingų KN pozicijų. Pagrindinės ar svarbiausios funkcijos paieška buvo būtina taikant KN 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktą.

59

Taigi į minėtus klausimus reikia atsakyti: KN reikia aiškinti taip, kad televizijos signalų priėmimas ir modemo, užtikrinančio prieigą prie interneto, buvimas yra dvi lygiavertės funkcijos, kurias turi atlikti prietaisai, norint juos klasifikuojant priskirti prie KN 8528 71 13 subpozicijos. Nesant vienos iš šių funkcijų šiuos prietaisus reikia klasifikuojant priskirti prie KN 8528 71 19 subpozicijos.

60

Šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, pagal kokią KN poziciją klasifikuoti ir kokį kodą suteikti pagrindinėse bylose nagrinėjamiems prietaisams.

61

Reikia priminti, kad kai Teisingumo Teismui pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl tarifinės klasifikacijos, jis turi išaiškinti nacionaliniam teismui kriterijus, kurių taikymas leistų šiam teisingai klasifikuoti nagrinėjamus gaminius pagal KN, o ne pats klasifikuoti prekes, juo labiau kad jis nebūtinai turi visą šiuo klausimu reikalingą informaciją. Nacionalinis teismas bet kuriuo atveju tai gali padaryti geriau (2002 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Lohmann ir Medi Bayreuth, C-260/00-C-263/00, Rink. p. I-10045, 26 punktas; 2006 m. vasario 16 d. Sprendimo Proxxon, C-500/04, Rink. p. I-1545, 23 punktas bei 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo LECSON Elektromobile, C-12/10, Rink. p. I-4173, 15 punktas).

62

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo atsakymus į ankstesnius klausimus, turi pats klasifikuoti pagrindinėse bylose nagrinėjamus prietaisus pagal jų požymius ir objektyvias savybes. Kaip priminta šio sprendimo 39 punkte, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi aiškinti KN kuo labiau atsižvelgdamas į SIT.

63

Taigi į minėtus klausimus atsakyti nereikia.

64

Atsižvelgiant į atsakymus, pateiktus į ankstesnius klausimus, KN 8521 90 00 subpozicija nėra svarbi sprendimams pagrindinėse bylose, todėl į šiuos klausimus atsakyti nereikia.

65

Šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad prekių patikrinimas a posteriori ir paskesnis jų tarifinio klasifikavimo pakeitimas gali būti atlikti remiantis rašytiniais dokumentais, neįpareigojant muitinės fiziškai tikrinti minėtų prekių.

66

Remiantis Muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalies formuluote, po prekių išleidimo muitinė turi teisę „tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis“, taip pat tikrinti ir prekes. Iš to matyti, kad deklaracijos gali būti tikrinamos a posteriori, neįpareigojant muitinės fiziškai tikrinti prekių.

67

Į minėtus klausimus reikia atsakyti: Muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad prekių patikrinimas a posteriori ir paskesnis jų tarifinio klasifikavimo pakeitimas gali būti atlikti remiantis rašytiniais dokumentais, neįpareigojant muitinės fiziškai tikrinti minėtų prekių.

68

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: