Byla C‑401/09 P

Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB)

„Apeliacinis skundas – Priimtinumas – Įgaliojimas – Konsorciumas – Viešieji pirkimai – Derybų procedūra – Informacinių technologijų konsultavimo ir vystymo paslaugos – Pasiūlymo atmetimas – Bendrojo Teismo procedūros reglamentas – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Atmetimo motyvas – Pagal nacionalinę teisę reikalaujamas leidimas – Pareiga motyvuoti“

Sprendimo santrauka

1.        Procesas – Prieštaravimas dėl priimtinumo – Pareiga pateikti prieštaravimą atskiru dokumentu – Ribos

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnis)

2.        Apeliacinis skundas – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Sąlyga – Apeliacinis skundas, galintis būti naudingas jį pateikusiai šaliai – Apimtis

3.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Nepriimtinumas

(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

1.        Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsniu visiškai nereikalaujama, kad visi prieštaravimai dėl priimtinumo būtų pateikti atskiru dokumentu. Atvirkščiai, tokį prieštaravimą pateikti atskiru dokumentu reikia tik tuomet, jei prieštaravimą pateikianti bylos šalis ketina prašyti teismo nuomonės dėl ieškinio priimtinumo nepradedant bylos nagrinėjimo iš esmės.

Taigi prieštaravimą dėl priimtinumo galima pateikti atsiliepime į ieškinį, ir Bendrasis Teismas jį gali išnagrinėti priimdamas sprendimą dėl ieškinio.

(žr. 43–45 punktus)

2.        Ieškovas negali turėti teisinio suinteresuotumo dėl sprendimo, dėl kurio nuo pat pradžių aišku, kad jis gali būti tik dar kartą patvirtintas jo atžvilgiu, panaikinimo. Be to, ieškinio pagrindas dėl panaikinimo yra nepriimtinas dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimo, kai net darant prielaidą, kad šis pagrindas pagrįstas, skundžiamo akto panaikinimas remiantis šiuo pagrindu nebūtų satisfakcija ieškovui. Taigi Bendrasis teismas, atmetęs pirmąjį ieškinio pagrindą, galėjo manyti, jog nebereikia priimti sprendimo dėl kitų ieškovo pateiktų ieškinio pagrindų, nes jais remiantis jo ieškinys nebūtų buvęs patenkintas.

(žr. 49 ir 50 punktus)

3.        Apeliaciniame skunde būtina aiškiai nurodyti prašomo panaikinti Pirmosios instancijos teismo sprendimo kritikuojamus elementus ir teisinius argumentus, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas. Apeliacinio skundo pagrindas, kuriame nepateikiami argumentai, kuriais remiantis specialiai siekiama identifikuoti skundžiamame sprendime padarytą klaidą, ir tik pakartojami Bendrajame Teisme jau pateikti argumentai, neatitinka šio reikalavimo. Iš tiesų toks apeliacinis skundas yra prašymas paprasčiausia peržiūrėti Bendrajame Teisme nurodytą ieškinio pagrindą, o tai nepriklauso Teisingumo Teismo kompetencijai. Be to, apeliaciniame skunde nepakanka vien abstrakčiai paminėti pagrindą ir nepateikti tikslesnių nuorodų, kad būtų įvykdyta pareiga motyvuoti šį skundą. Taip yra tuomet, kai pateikiant pagrindą tik paminimos kelios Sąjungos teisės nuostatos, neįrodant, kad jos taikytinos byloje, ir nenurodant, kaip šios nuostatos pažeistos.

(žr. 55, 61 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. birželio 9 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Priimtinumas – Įgaliojimas – Konsorciumas – Viešieji pirkimai – Derybų procedūra – Informacinių technologijų konsultavimo ir vystymo paslaugos – Pasiūlymo atmetimas – Bendrojo Teismo procedūros reglamentas – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Atmetimo motyvas – Pagal nacionalinę teisę reikalaujamas leidimas – Pareiga motyvuoti“

Byloje C‑401/09 P

dėl 2009 m. rugsėjo 24 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama N. Korogiannakis, dikigoros,

apeliantė,

dalyvaujant kitai proceso šaliai:

Europos Centriniam Bankui (ECB), atstovaujamam F. von Lindeiner ir G. Gruber, nurodžiusiam adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovui pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai D. Šváby, R. Silva de Lapuerta, E. Juhász (pranešėjas) ir J. Malenovský,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

susipažinęs su 2011 m. sausio 27 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE (toliau – Evropaïki Dynamiki) savo apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2009 m. liepos 2 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo nutartį Evropaïki Dynamiki prieš ECB (T‑279/06, toliau – skundžiama nutartis), kuria šis teismas atmetė jos ieškinį dėl Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimų atmesti jos pasiūlymą, pateiktą pagal derybų procedūrą dėl informacinių technologijų konsultavimo ir vystymo paslaugų teikimo, ir sudaryti sutartį su atrinktais paslaugų teikėjais panaikinimo.

 Ginčo aplinkybės

2        2005 m. liepos 19 d. ECB Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL S 137) paskelbė skelbimą apie viešąjį informacinių technologijų konsultavimo ir vystymo paslaugų pirkimą taikant derybų procedūrą ir iš anksto atrenkant tinkamus kandidatus. Šios derybų procedūros tikslas buvo atrinkti du paslaugų teikėjus, kurie vykdydami bazines sutartis teiktų paslaugas ECB.

3        2005 m. rugpjūčio 29 d. Evropaïki Dynamiki pateikė kandidatūrą konsorciumo E2Bank, kurio kita narė buvo Engineering Ingegneria Informatika SpA, vardu. ECB sutarčių sudarymo komitetas iš 23 gautų kandidatūrų atrinko 7 kandidatus, tarp jų – šį konsorciumą.

4        2005 m. gruodžio 22 d. ECB pateikė atrinktiems kandidatams sutarties dokumentus ir pakvietė teikti pasiūlymus. Šiuos sutarties dokumentus sudarė kvietimas teikti pasiūlymus ir penki priedai, kurių vienas buvo bazinės sutarties projektas.

5        Kvietimo teikti pasiūlymus 3 priedo 2.4 punkte buvo numatyta pareiga paslaugų teikėjams gauti leidimą pagal Vokietijos darbuotojų laikinojo perleidimo įstatymą (Arbeitnehmerüberlassungsgesetz, toliau – AÜG) ir nustatyta, kad jie turi nurodyti, jog įsipareigoja turėti leidimą laikinai perleisti darbuotojus (Arbeitnehmerüberlassungsgenehmigung; toliau – reikalaujamas leidimas) sutarties pasirašymo momentu.

6        ECB per nustatytą terminą gavo penkis pasiūlymus, įskaitant konsorciumo E2Bank. Šį pasiūlymą, kuris buvo įvertintas kaip išsamus, be kita ko, sudarė dviejų konsorciumo E2Bank dalyvių besąlygiškas įsipareigojimas gauti reikalaujamą leidimą prieš pasirašant sutartį. Kaip šio įsipareigojimo įrodymas buvo pateikta 2006 m. vasario 3 ir 6 d. kompetentingoms Vokietijos institucijoms pateiktų dviejų prašymų suteikti leidimą kopija.

7        ECB sutarčių sudarymo komitetas, įvertinęs pasiūlymus, nusprendė kvietimą derėtis pateikti trims geriausiems paslaugų teikėjams. Konsorciumas E2Bank buvo ketvirtoje vietoje.

8        Po 2006 m. balandžio mėn. vykusių derybų šis komitetas nuspendė tęsti derybas tik su dviem paslaugų teikėjais, nes trečiasis paslaugų teikėjas, įsteigtas Indijoje, neturėjo galimybių įvykdyti išankstinį ECB reikalavimą gauti reikalaujamą leidimą. Derybos, kurios buvo tęsiamos su dviem likusiais paslaugų teikėjais, užbaigtos 2006 m. birželio mėnesį.

9        2006 m. liepos 11 d. laiške Evropaïki Dynamiki išreiškė abejones dėl nagrinėjamos sutarties sudarymo procedūros, be kita ko, tvirtindama, kad dėl pareigos turėti reikalaujamą leidimą diskriminuojami ne Vokietijoje įsteigti paslaugų teikėjai.

10      Po to, kai 2006 m. liepos 31 d. laišku Evropaïki Dynamiki buvo pranešta apie sprendimą sudaryti bazines sutartis su dviem atrinktais paslaugų teikėjais, ji 2006 m. rugpjūčio 1 d. laišku paprašė daugiau informacijos apie pasiūlymų vertinimą, taip pat persvarstyti ECB sprendimą ir išreiškė savo ketinimą kreiptis į Pirmosios instancijos teismą, jeigu jos skundas bus atmestas. ECB sutarčių sudarymo komitetas trakdavo šį laišką kaip formalų skundą ir pateikė jį ECB skundų tarnybai, kuri 2006 m. rugpjūčio 18 d. laišku informavo Evropaïki Dynamiki, kad atmetė šį skundą.

 Procesas Pirmosios instancijos teisme ir skundžiama nutartis

11      2006 m. spalio 9 d. Evropaïki Dynamiki pareiškė ieškinį Pirmosios instancijos teisme, kuriuo prašė panaikinti ECB sprendimus neatrinkti jos pasiūlymo ir sudaryti sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais. Evropaïki Dynamiki ieškinį grindė aštuoniais pagrindais.

12      Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ECB pateiktą prieštaravimą dėl priimtinumo, grįstą ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį trūkumu, pirmiausia išnagrinėjo aštuntąjį ieškinio pagrindą, susijusį su reikalavimo, kad paslaugų teikėjai turėtų reikalaujamą leidimą, teisėtumu.

13      Pirmoje šio ieškinio pagrindo dalyje Evropaïki Dynamiki priekaištavo, kad ECB šį reikalavimą nustatė savavališkai ir suteikė palankesnes sąlygas Vokietijoje įsteigtiems paslaugų teikėjams.

14      Antroje aštuntojo ieškinio pagrindo dalyje Evropaïki Dynamiki teigė, kad pagal AÜG reikalaujamas leidimas suteikiamas užsienio įmonėms tik tuomet, jeigu jos valstybėje, kurioje įsteigtos, turi leidimą laikinai perleisti darbuotojus. Remiantis Graikijos teisės aktais, tokį leidimą galima suteikti tik įmonėms, kurios vykdo veiklą, išimtinai susijusią su tokių darbuotojų perleidimu. Todėl ji negalėtų gauti šio leidimo Graikijoje ir dėl to turėti reikalaujamą leidimą.

15      Trečioje šio ieškinio pagrindo dalyje Evropaïki Dynamiki tvirtino, jog reikalavimas, kad paslaugų teikėjai turėtų reikalaujamą leidimą, prieštarauja Sąjungos teisės aktams dėl viešųjų pirkimų ir todėl pažeidžia EB 49 straipsnyje numatytą laisvę teikti paslaugas.

16      Ketvirtoje šio ieškinio pagrindo dalyje Evropaïki Dynamiki teigė, kad šiuo reikalavimu sukeliama diskriminacija ir pažeidžiamas skaidrumo principas.

17      Skundžiamoje nutartyje Pirmosios instancijos teismas visų pirma nurodė, kad ECB, kaip ir Sąjungos institucijos, turi didelę diskreciją vertinti duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartis, ir kad šio teismo vykdoma kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar padaryta sunki ir akivaizdi klaida.

18      Dėl pirmos aštuntojo ieškinio pagrindo dalies Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pirmiausia Evropaïki Dynamiki neginčijo nei fakto, kad bazinė sutartis reglamentuota pagal Vokietijos teisę, teisėtumo, nei to, kad bet kokiam ginčui, kilusiam sutartiniuose santykiuose tarp ECB ir kontrahento, taikoma išimtinė Amtsgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apylinkės teismas) arba Landesgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas) jurisdikcija. Paskui Pirmosios instancijos teismas priminė, kad teikiant paslaugas pagal bazinę sutartį profesiniais sumetimais reikia perleisti darbuotojus ECB, todėl jo kontrahentas privalo turėti reikalaujamą leidimą. Teismas taip pat priminė, kad pagal Bundesarbeitsgericht (Federalinis darbo teismas) praktiką AÜG įtvirtinto reikalavimo taikymo sritis neapsiriboja laikinojo įdarbinimo agentūromis, bet jis taip pat taikomas informacinių technologijų sektoriaus bendrovėms, kurios komandiruoja savo darbuotojus į kitas bendroves. Galiausiai dėl teiginio, kad 2006 m. gegužės mėnesį sudarant sutartį dėl eksperto perleidimo ECB nebuvo reikalaujama jokio leidimo, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl galimo ankstesnio AÜG pažeidimo ECB neatleidžiamas nuo pareigos teisingai taikyti šį įstatymą vykdant nagrinėjamą derybų procedūrą.

19      Todėl Pirmosios institucijos teismas padarė išvadą, kad ECB nepadarė AÜG aiškinimo ar taikymo klaidos, kai manė, jog teikiant nagrinėjamas paslaugas taikoma pareiga turėti reikalaujamą leidimą, ir kad ECB, nustatydamas šį reikalavimą, neveikė savavališkai ir nesudarė palankesnių sąlygų Vokietijoje įsteigtiems paslaugų teikėjams. Dėl to teismas nusprendė, kad pirma aštuntojo ieškinio pagrindo dalis yra visiškai teisiškai nepagrįsta.

20      Dėl antros aštuntojo ieškinio pagrindo dalies Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškus ieškinį dėl panaikinimo pagal EB 230 straipsnį jis nėra kompetentingas nagrinėti klausimą, ar dviejų nacionalinių teisių sąveika yra laisvės teikti paslaugas kliūtis, draudžiama EB 49 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas priminė, kad Evropaïki Dynamiki, norėdama ginčyti sprendimo atsisakyti suteikti reikalaujamą leidimą suderinamumą su Bendrijos teise, galėjo nacionaliniame teisme pareikšti ieškinį dėl susijusių nacionalinių valdžios institucijų sprendimų. Todėl teismas nusprendė, kad antra aštuntojo ieškinio pagrindo dalis yra akivaizdžiai nepriimtina.

21      Dėl trečios šio ieškinio pagrindo dalies, pirmiausia priminęs, kad Evropaïki Dynamiki nesirėmė jokia teisės norma, kuri būtų leidusi ECB šioje byloje išvengti teritorinio Vokietijos teisės taikymo, ir kad valdžios institucijos turi užtikrinti, jog dokumentuose dėl viešųjų pirkimų numatytos sąlygos neskatintų potencialių paslaugų teikėjų pažeisti jų veiklai taikomus nacionalinės teisės aktus, Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ECB negalima priekaištauti dėl to, kad jis taikė Vokietijos teisės nuostatas.

22      Paskui Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Evropaïki Dynamiki, tvirtindama, jog ECB neturėjo reikalauti reikalaujamo leidimo, iš tiesų ginčijo AÜG suderinamumą su EB 49 straipsniu ir 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132). Todėl siekdama, kad būtų patikrintas nacionalinės teisės akto teisėtumas Bendrijos teisės atžvilgiu, Evropaïki Dynamiki turėjo pareikšti ieškinį nacionaliniame teisme, kuris galėjo pateikti prejudicinį klausimą Teisingumo Teismui.

23      Galiausiai Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Evropaïki Dynamiki negalėjo teisėtai remtis jos nurodyta teismų praktika. Teismas šiuo klausimu priminė, kad, pirma, byloje, kurioje priimtas 1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Beentjes (31/87, Rink. p. 4635), perkančioji organizacija atsižvelgė į papildomą kriterijų, kuris nebuvo numatytas nacionalinėje teisėje, ir kad, antra, 2006 m. spalio 3 d. Sprendimas FKP Scorpio Konzertproduktionen (C‑290/04, Rink. p. I‑9461) susijęs su prejudiciniais klausimais dėl nacionalinės teisės nuostatų suderinamumo su Bendrijos teise. Todėl Pirmosios instancijos teismas atmetė trečią aštuntojo ieškinio pagrindo dalį kaip iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą ir kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną.

24      Dėl ketvirtos aštuntojo ieškinio pagrindo dalies Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog todėl, kad sąlyga, pagal kurią paslaugų teikėjai turi turėti reikalaujamą leidimą, buvo aiškiai numatyta keliuose su derybų procedūra susijusiuose dokumentuose, ir kad Evropaïki Dynamiki nesusidūrė su jokiais ginčijamo reikalavimo aiškinimo sunkumais, 2003 m. spalio 16 d. Sprendimas Traunfellner (C‑421/01, Rink. p. I‑11941), susijęs su skaidrumo principu ir pareiga sutarties dokumentuose nurodyti minimalias sąlygas, visiškai nėra svarbus sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

25      Dėl 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Universale‑Bau ir kt. (C‑470/99, Rink. p. I‑11617) ir 2006 m. vasario 9 d. Sprendimo La Cascina ir kt. (C‑226/04 ir C‑228/04, Rink. p. I‑1347) Pirmosios instancijos teismas primena, kad pagal pirmąjį šių sprendimų visose viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros stadijose, be kita ko, per kandidatų atranką taikant uždarą procedūrą, reikia laikytis ir vienodo potencialių paslaugų teikėjų vertinimo, ir skaidrumo principų. Teismas nurodė, kad antrasis šių sprendimų susijęs su prejudiciniais klausimais dėl nacionalinės teisės nuostatų suderinamumo su Bendrijos teise, atsižvelgiant, be kita ko, į nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

26      Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Evropaïki Dynamiki negalėjo teisėtai teigti, kad ji nebuvo pakankamai informuota apie ginčijamą reikalavimą ir todėl negali naudingai remtis skaidrumo principo pažeidimu. Dėl tariamo nediskriminavimo principo pažeidimo Teismas pabrėžė, kad minėtas reikalavimas buvo taikomas visiems paslaugų teikėjams. Todėl Pirmosios instancijos teismas atmetė ketvirtą aštuntojo ieškinio pagrindo dalį kaip iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą ir kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną.

27      Dėl to Pirmosios instancijos teismas atmetė aštuntąjį ieškinio pagrindą kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.

28      1–7 ieškinio pagrindus Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip akivaizdžiai nepriimtinus.

29      Šiuo aspektu Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pirma, Evropaïki Dynamiki nepavyko įrodyti, jog su derybų procedūra susijusiuose dokumentuose numatytas imperatyvus kriterijus, pagal kurį paslaugų teikėjai turėjo turėti reikalaujamą leidimą, buvo neteisėtas, ir, antra, ši bendrovė savo rašytiniuose dokumentuose aiškiai pripažino, jog negali gauti reikalaujamo leidimo Vokietijoje. Todėl, Pirmosios instancijos teismo nuomone, Evropaïki Dynamiki nebūtų galėjusi turėti naudos dėl aplinkybės, kad vienas ar keli šių 1–7 ieškinio pagrindų būtų buvę paskelbti pagrįstais. Iš tiesų, net jeigu sprendimai atmesti jos pasiūlymą ir sudaryti sutartis su kitais paslaugų teikėjais būtų panaikinti, Evropaïki Dynamiki vis tiek neįrodytų ECB atmetimo motyvo neteisėtumo, todėl bankas galėtų pakeisti skundžiamus sprendimus tik nauju sprendimu atmesti Evropaïki Dynamiki pasiūlymą, remdamasis šiuo atmetimo motyvu.

30      Pirmosios instancijos teismas priminė, jog ieškovė negalėjo turėti teisinio suinteresuotumo dėl sprendimo, dėl kurio dabar aišku, kad jis vėl būtų patvirtintas jos atžvilgiu, panaikinimo. Todėl teismas konstatavo, kad atmetus aštuntąjį Evropaïki Dynamiki ieškinio pagrindą ji nebeturi teisinio suinteresuotumo remtis kitais ieškinio pagrindais dėl sprendimų atmesti jos pasiūlymą ir sudaryti sutartis su kitais paslaugų teikėjais panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat priminė, kad ieškinio pagrindas dėl panaikinimo yra nepriimtinas, nes ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo pareikšti ieškinį, kadangi net darant prielaidą, kad šis pagrindas pagrįstas, skundžiamo akto panaikinimas remiantis šiuo pagrindu nebūtų satisfakcija ieškovei.

31      Todėl Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir kaip iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.

 Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

32      Apeliaciniu skundu Evropaïki Dynamiki, veikianti konsorciumo E2Bank vardu, Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą nutartį,

–        panaikinti aktus, kuriais ECB pašalino konsorciumą E2Bank iš procedūros ir sudarė sutartį su kitu paslaugų teikėju, ir

–        priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas pirmojoje instancijoje.

33      ECB Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą ir

–        priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl apeliacinio skundo priimtinumo

34      ECB mano, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas, nes buvo pateiktas konsorciumo E2Bank vardu ir jo naudai, neturint tam išduoto įgaliojimo. Bankas nurodo, kad Evropaïki Dynamiki pateikė ieškinį dėl panaikinimo Pirmosios instancijos teismui šio konsorciumo vardu ir jo naudai ir prie šio ieškinio pridėjo Engineering Ingegneria Informatika SpA, konsorciumo narės, pasirašytą įgaliojimą, bet jo apimtis buvo apribota procesu Pirmosios instancijos teisme ir juo nebuvo leidžiama jo turėtojui pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teisme.

35      Evropaïki Dynamiki tvirtina, kad paskutine šio įgaliojimo pastraipa jis neapribojamas procesu pirmosios instancijos teisme, bet ja įtraukiami visi galimi teisinės gynybos būdai.

36      Tačiau šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad remiantis šio įgaliojimo pirma pastraipa Evropaïki Dynamiki turi teisę atlikti visus reikalingus teisinius veiksmus konsorciumo E2Bank vardu Pirmosios instancijos teisme.

37      Šio įgaliojimo antroje pastraipoje vis dėlto patikslinama, jog prireikus jis galioja, kad būtų galima užbaigti bet kokius teisinius veiksmus pagal taikytinas nuostatas.

38      Šiomis sąlygomis nagrinėjamą įgaliojimą reikia laukyti galiojančiu ir šiam apeliaciniam skundui Teisingumo Teisme.

39      Todėl apeliacinis skundas yra priimtinas.

 Dėl esmės

40      Evropaïki Dynamiki apeliacinį skundą grindžia keturiais pagrindais.

 Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Bendrojo Teismo (buvęs Pirmosios instancijos teismas) procedūros reglamento 114 straipsnio pažeidimu

41      Šiuo pagrindu Evropaïki Dynamiki teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė savo Procedūros reglamento 114 straipsnį, nes laikė ECB pateiktą prieštaravimą dėl priimtinumo priimtinu, nors jis nebuvo pateiktas atskiru dokumentu.

42      ECB mano, kad šis pagrindas nepagrįstas, nes Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsniu reikalaujama, kad prieštaravimas dėl priimtinumo būtų pateiktas atskiru dokumentu tik tuomet, kai Bendrojo Teismo prašoma pateikti nuomonę šiuo klausimu atskirai nuo bylos nagrinėjimo iš esmės.

43      Šiuo aspektu pirmiausia reikia konstatuoti, jog Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsniu visiškai nereikalaujama, kad visi prieštaravimai dėl priimtinumo būtų pateikti atskiru dokumentu.

44      Atvirkščiai, tokį prieštaravimą pateikti atskiru dokumentu reikia tik tuomet, jei prieštaravimą pateikianti bylos šalis ketina prašyti teismo nuomonės dėl ieškinio priimtinumo nepradedant bylos nagrinėjimo iš esmės.

45      Taigi prieštaravimą dėl priimtinumo galima pateikti atsiliepime į ieškinį, ir Bendrasis Teismas jį gali išnagrinėti priimdamas sprendimą dėl ieškinio.

46      Iš to matyti, kad pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

 Dėl antrojo pagrindo, susijusio su nuostatų dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį nesilaikymu

47      Šiuo pagrindu Evropaïki Dynamiki teigia, kad Pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti 1–7 ieškinio pagrindus, net jei atmetė aštuntąjį pagrindą, ir kad jis neteisingai konstatavo suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimą. Apeliantė mano, kad suinteresuotumo pareikšti ieškinį sąvoka turi būti aiškinama plačiai, kaip tai matyti ir iš Teisingumo Teismo praktikos, ir iš 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246) nuostatų.

48      ECB teigia, kad reikia konstatuoti suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimą, jeigu ginčijamo sprendimo panaikinimas neduotų jokios naudos ieškovui. Bankas mano, kad teisinga, jog Pirmosios instancijos teismas, atmetęs aštuntąjį pagrindą, atmetė jam Evropaïki Dynamiki pateiktus pirmus septynis pagrindus, nes net jei jie būtų pagrįsti, nebūtų buvę galima sudaryti sutarties su konsorciumu E2Bank, kadangi šis neturėjo reikalaujamo leidimo ir bet kuriuo atveju negalėjo jo gauti.

49      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Pirmosios instancijos teismas, pateikęs nuorodą į Teisingumo Teismo praktiką, teisingai nurodė, kad, pirma, ieškovė negalėjo turėti teisinio suinteresuotumo dėl sprendimo, dėl kurio dabar aišku, jog jis vėl būtų patvirtintas jos atžvilgiu, panaikinimo (šiuo klausimu žr. 1987 m. gegužės 20 d. Sprendimo Souna prieš Komisiją, 432/85, Rink. p. 2229, 20 punktą) ir, antra, ieškinio pagrindas dėl panaikinimo yra nepriimtinas, nes nėra teisinio suinteresuotumo pareikšti ieškinį, kadangi net darant prielaidą, kad šis pagrindas pagrįstas, skundžiamo akto panaikinimas remiantis šiuo pagrindu nebūtų satisfakcija ieškovei (šiuo klausimu žr. 1973 m. kovo 15 d. Sprendimo Marcato prieš Komisiją, 37/72, Rink. p. 361, 2–8 punktus).

50      Iš to matyti, kad Pirmosios instancijos teismui negalima priekaištauti, kad atmetęs aštuntąjį Evropaïki Dynamiki ieškinio pagrindą jis manė, jog nebereikia priimti sprendimo dėl kitų septynių ieškinio pagrindų, kuriais remiantis jos ieškinys nebūtų buvęs patenkintas.

51      Dėl Evropaïki Dynamiki argumento, kad ji bet kuriuo atveju išlaikė suinteresuotumą pareikšti ieškinį, pagrįstą pirmais septyniais savo ieškinio pagrindais, nes turėjo galimybę gauti reikalaujamą leidimą per Vokietijoje įsteigto filialo tarpininką, reikia nurodyti, kad Evropaïki Dynamiki tokios galimybės nenurodė Pirmosios instancijos teisme. Leisti jai Teisingumo Teisme pirmą kartą pateikti argumentą, kuris nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme, reikštų leisti pateikti Teisingumo Teismui, kurio jurisdikcija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas. Apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi jurisdikciją tik ištirti pirmojoje instancijoje nagrinėtų pagrindų ir argumentų teisinius vertinimus (žr. 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, Rink. p. I‑0000, 126 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Taigi šis argumentas yra nepriimtinas.

52      Todėl antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su neprivalomu reikalaujamo leidimo pobūdžiu

53      Šiuo pagrindu Evropaïki Dynamiki tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai manė, jog reikalavimas turėti reikalaujamą leidimą yra privalomo pobūdžio. Ji priduria, kad pagal Vokietijos teisę šioje byloje nereikalaujama gauti tokį leidimą ir kad ji yra sudariusi kitas sutartis su ECB neturėdama tokio leidimo. Apeliantė taip pat teigia, kad tai, jog ECB reikalavo šio leidimo, prieštarauja Sąjungos viešųjų pirkimų teisei ir EB 49 straipsniui.

54      ECB tvirtina, kad ne jis nustatė šią pareigą paslaugų teikėjams turėti reikalaujamą leidimą, bet jo turėjimas yra privaloma sąlyga pagal Vokietijos teisę.

55      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad apeliaciniame skunde būtina aiškiai nurodyti prašomo panaikinti Pirmosios instancijos teismo sprendimo kritikuojamus elementus ir teisinius argumentus, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas (visų pirma žr. 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo AEPI prieš Komisiją, C‑425/07 P, Rink. p. I‑3205, 25 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Apeliacinio skundo pagrindas, kuriame nepateikiami argumentai, kuriais remiantis specialiai siekiama identifikuoti skundžiamame sprendime padarytą klaidą, ir tik pakartojami Bendrajame Teisme jau pateikti argumentai, neatitinka šio reikalavimo. Iš tiesų toks apeliacinis skundas yra prašymas paprasčiausia peržiūrėti Bendrojo Teismo nagrinėtą ieškinį, o tai nepatenka į Teisingumo Teismo kompetenciją (visų pirma žr. 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. prieš Komisiją, C‑131/03 P, Rink. p. I‑7795, 50 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

56      Šioje byloje reikia nurodyti, kad, kaip matyti iš skundžiamos nutarties 52–94 punktų ir šio sprendimo 12–27 punktų, Pirmosios instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo tariamą reikalavimo, pagal kurį paslaugų teikėjai turi turėti reikalaujamą leidimą, teisėtumą.

57      Taigi reikia konstatuoti, kad Evropaïki Dynamiki šiame apeliacinio skundo pagrinde pateiktų priekaištų aiškus tikslas nėra Pirmosios instancijos teismo motyvai, išdėstyti skundžiamoje nutartyje atmetant jam pateiktą aštuntąjį ieškinio pagrindą. Šio apeliacinio skundo pagrinde, kuriame, kaip tai irgi savo išvados 57 punkte nurodo generalinis advokatas, iš esmės pakartojamas minėtas aštuntasis ieškinio pagrindas, Evropaïki Dynamiki iš principo pakartoja priekaištus, kuriuos pateikė Pirmosios instancijos teisme dėl ECB sprendimo, įtraukto į su ginčijama sutartimi susijusius dokumentus, kuriame šioje byloje nustatyta paslaugų teikėjų pareiga turėti reikalaujamą leidimą.

58      Todėl trečiasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

 Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti nesilaikymu

59      Šiame pagrinde Evropaïki Dynamiki tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas netaikė svarbių nuostatų, kuriomis remiantis būtų buvęs panaikintas ginčijamas sprendimas, ir kad ECB nepateikė pagrįstų motyvų ar pakankamos informacijos paremti šį sprendimą. Šio pagrindo pavadinime darydama nuorodą į EB 253 straipsnį, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t. p. 322) 12 straipsnio 1 dalį, 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t. p. 74) 100 straipsnio 2 dalį ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t. p. 15), 149 straipsnio 2 dalį Evropaïki Dynamiki turbūt remiasi tuo, kad skundžiamoje sutartyje, be kita ko, nesilaikyta šių Sąjungos teisės nuostatų.

60      ECB tvirtina, kad šis pagrindas nepriimtinas, ir, jei tai nebūtų pripažinta, nepagrįstas.

61      Visų pirma dėl Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis Evropaïki Dynamiki remiasi pateikdama šį pagrindą, reikia konstatuoti, kad ji tik jas pamini ir neįrodo, kad jos taikytinos šioje byloje; be to, nenurodo, kaip skundžiamoje nutartyje šios nuostatos pažeistos. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad apeliaciniame skunde nepakanka vien abstrakčiai paminėti pagrindą ir nepateikti tikslesnių nuorodų, kad būtų įvykdyta pareiga motyvuoti (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 29 d. Nutarties Weber prieš Komisiją, C‑107/07 P, 24 ir 25 punktus ir 2009 m. vasario 10 d. Nutarties Correia de Matos prieš Komisiją, C‑290/08 P, 18 ir 19 punktus).

62      Antra, dėl kitų Evropaïki Dynamiki argumentų, susijusių su tuo, kad Pirmosios instancijos teismas neatsakė į jos argumentą, jog nepakako vien pateikti paprasčiausią dokumentą dėl pasiūlymų vertinimo tam, kad būtų pateisintas ECB sprendimas sudaryti sutartis su atrinktais kandidatais, reikia priminti, kad Pirmosios instancijos teismas savo vertinimą apribojo pagrindu, susijusiu su reikalavimo, kad paslaugų teikėjai turėtų reikalaujamą leidimą, teisėtumu. Atmetęs šį pagrindą, kaip matyti iš šio sprendimo 50 punkto, Pirmosios instancijos teismas teisėtai atmetė kitus septynis ieškinio pagrindus, kurių penktasis ir šeštasis, susiję, pirma, su skaidrumo bei gero administravimo principų ir pareigos motyvuoti pažeidimu ir, antra, vertinimo klaidomis, padarytomis per ieškovės pasiūlymo vertinimą, buvo atmesti kaip akivaizdžiai nepriimtini nenagrinėjant ieškovės argumentų iš esmės.

63      Todėl reikia atmesti visą ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą.

64      Kadangi nebuvo patenkintas nė vienas Evropaïki Dynamiki pateiktas pagrindas, apeliacinį skundą reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

65      Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ECB prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Evropaïki Dynamiki ir šios reikalavimai nebuvo patenkinti, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti apeliacinį skundą.

2.      Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE padengia bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: anglų.