Byla C‑326/05 P

Industrias Químicas del Vallés SA

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Apeliacinis skundas – Metalaksilo neįrašymas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą – Augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių šios veikliosios medžiagos, registracijos panaikinimas – Įrodymų iškraipymas – Akivaizdi vertinimo klaida“

Sprendimo santrauka

1.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Įrodymų iškraipymas – Iš bylos dokumentų išplaukiantis faktinių išvadų netikslumas – Priimtinumas

(EB 225 straipsnis)

2.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Įrodymų iškraipymas – Sąvoka – Akivaizdžiai klaidingas minėtų įrodymų vertinimas

3.        Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414

(Tarybos direktyvos 91/414 19 straipsnis ir I priedas)

1.        Apeliacinio skundo stadijoje yra priimtini kaltinimai, susiję su faktų nustatymu ir jų vertinimu skundžiamame sprendime, kai apeliantas teigia, jog Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurių faktinis netikslumas išplaukia iš bylos dokumentų, arba jis iškraipė jam pateiktus įrodymus.

(žr. 57 punktą)

2.        Įrodymų iškraipymas egzistuoja, kai nesiremiant naujais įrodymais Pirmosios instancijos teismo atliktas egzistuojančių įrodymų vertinimas yra akivaizdžiai neteisingas. Toks, be kita ko, yra atvejis, kai iš tam tikrų dokumentų padarytos Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka šių dokumentų, skaitant juos nuo pradžios iki pabaigos, prasmės ir apimties.

(žr. 60, 63 punktus)

3.        Kaip išplaukia iš Direktyvos Nr. 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką penktos, šeštos ir devintos konstatuojamųjų dalių, siekiama pašalinti šių produktų prekybos Bendrijoje kliūtis išsaugant aukštą aplinkos apsaugos ir žmonių bei gyvūnų sveikatos apsaugos lygį. Komisijai turi būti pripažinta plati diskrecija, veiksmingai siekiant jai iškeltų tikslų ir svarstant kompleksinius techninius vertinimus, kuriuos ji turi atlikti.

Tačiau šių įgaliojimų įgyvendinimas neturėtų išvengti teisminės kontrolės. Vykdant tokią kontrolę, Bendrijos teismas turi patikrinti, kaip laikomasi proceso taisyklių, Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių tikslumą, taip pat akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimą.

Būtent kai šalis nurodo akivaizdžią vertinimo klaidą, kurią padarė kompetentinga institucija, Bendrijos teismas turi patikrinti, ar ši institucija rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo visas konkretaus atvejo reikšmingas aplinkybes, kuriomis grindžiama išvada.

(žr. 74–77 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. liepos 18 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Metalaksilo neįrašymas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą – Augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių šios veikliosios medžiagos, registracijos panaikinimas – Įrodymų iškraipymas – Akivaizdi vertinimo klaida“

Byloje C‑326/05 P

dėl 2005 m. rugpjūčio 26 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo,

Industrias Químicas del Vallés, SA, įsteigta Mollet del Vallés (Ispanija), atstovaujama advokatų C. Fernández Vicién, I. Moreno-Tapia Rivas ir J. Sabater Marotias,

apeliantė,

dalyvaujant kitai proceso šaliai:

Europos Bendrijų Komisijai, atstovaujamai B. Doherty ir S. Pardo Quintillán, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai A. Tizzano (pranešėjas), A. Borg Barthet, U. Lõhmus ir A. Ó Caoimh,

generalinis advokatas D. Ruiz-Jarabo Colomer,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. rugsėjo 27 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2006 m. lapkričio 30 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu Industrias Químicas del Vallés, SA (toliau − IQV) prašo panaikinti 2005 m. birželio 28 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją (T‑158/03, Rink. p. II‑2425, toliau − skundžiamas sprendimas) atmesti jos ieškinį, kuriuo ji siekė panaikinti 2003 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimą 2003/308/EB dėl metalaksilo neįrašymo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių šios veikliosios medžiagos, registracijos panaikinimo (OL L 113, p. 8, toliau − ginčijamas sprendimas).

 Teisinis pagrindas

2        1991 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, p. 1) nustato Bendrijos tvarką, taikomą registracijai dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir tokiai registracijai panaikinti. Pagal šios direktyvos 4 straipsnį valstybės narės leidžia prekybą šiais augalų apsaugos produktais, tik jeigu jų „veikliosios medžiagos įrašytos į I priedą“. Šios direktyvos 5 straipsnis nustato sąlygas, kurių reikia šioms medžiagoms įrašyti į šį priedą. Šiomis sąlygomis siekiama apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą bei aplinką.

3        Direktyvos 91/414 6 straipsnyje numatyta:

„1.      Sprendimas dėl veikliosios medžiagos įrašymo į I priedą priimamas 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

<…>

2.      Valstybė narė, gavusi paraišką įrašyti veikliąją medžiagą į I priedą, turi nedelsdama užtikrinti, kad pareiškėjas pateiktų dokumentus, kurie, manoma, atitinka II priedo reikalavimus, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai kartu su dokumentais, atitinkančiais III priedą, dėl mažiausia vieno preparato, turinčio tą veikliąją medžiagą. Komisija perduoda dokumentus 19 straipsnyje minėtam Augalų sveikatos nuolatiniam komitetui patikrinti.

3.       Nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies nuostatų, valstybei narei paprašius ir per laikotarpį nuo trijų iki šešių mėnesių nuo dokumentų perdavimo 19 straipsnyje minėtam komitetui 20 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti nusprendžiama, ar dokumentai buvo pateikti laikantis II ir III priedų reikalavimų.

4.       Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų vertinimo metu paaiškėja, jog būtina papildoma informacija, Komisija gali paprašyti pareiškėjo ją pateikti. Komisija gali paprašyti pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo pateikti savo pastabas, ypač kai tikimasi neigiamo sprendimo.

<...>“ (Pataisytas vertimas)

4        Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalis numato pereinamojo laikotarpio priemones ir leidžiančias nukrypti nuostatas neįrašytoms į I priedą veikliosioms medžiagoms, kurios jau dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos yra rinkoje. Valstybės narės laikinai, 12 metų, gali leisti pateikti į rinką šias medžiagas. Pagal minėto 8 straipsnio 2 dalį šiuo laikinuoju laikotarpiu aptariamų veikliųjų medžiagų atžvilgiu turi būti sudaroma vertinimo programa, kurią vykdant, „19 straipsnyje minėtam Komitetui įvertinus tokią veikliąją medžiagą, gali būti nuspręsta, laikantis tame straipsnyje nustatytos tvarkos, kad medžiaga gali būti įrašyta į I priedą ir kokiomis sąlygomis; arba tuomet, kai 5 straipsnio nuostatos nevykdomos, arba nebuvo pateikta būtina informacija ir duomenys per numatytą laikotarpį, kad tokia veiklioji medžiaga nebus įrašyta į I priedą“.

5        Šis pereinamasis laikotarpis, kuris iš pradžių turėjo baigtis 2003 m. liepos 26 d., buvo 2002 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2002, pratęsiančiu Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįrašymo į tos direktyvos I priedą ir dėl augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių šių veikliųjų medžiagų, registracijos panaikinimo (OL L 319, p. 3), pratęstas iki 2005 m. gruodžio 31 d., vėliau, 2005 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1335/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 2076/2002 ir Sprendimus 2002/928/EB, 2004/129/EB, 2004/140/EB, 2004/247/EB ir 2005/303/EB dėl Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų laikotarpių ir tam tikrų į jos I priedą neįtrauktų veikliųjų medžiagų tolesnio naudojimo (OL L 211, p. 6), − iki 2006 m. gruodžio 31 d. su sąlyga, kad sprendimas dėl veikliosios medžiagos įrašymo į Direktyvos 91/414 I priedą bus priimtas iki šios datos.

6        Pagal Direktyvos 91/414 19 straipsnį:

„Jeigu turi būti laikomasi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, pirmininkas savo iniciatyva arba valstybei narei paprašius klausimą nedelsdamas perduoda Augalų sveikatos nuolatiniam komitetui <...>.

Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. <...>

Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę.

Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuotąja balsų dauguma.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.“

7        Direktyvoje 91/414 taip pat yra nuostatų dėl slaptumo. Jos 13 straipsnyje reglamentuojami prašymai leisti pateikti į rinką augalų apsaugos produktus, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, jau įrašytų į šios direktyvos I priedą. Šiuo straipsniu leidžiama naudoti kito pareiškėjo pateiktus duomenis su sąlyga, kad pastarasis su tuo sutinka.

8        Direktyvos 91/414 14 straipsnyje numatyta:

„Valstybės narės ir Komisija <...> užtikrina, kad pareiškėjų pateikta informacija, susijusi su pramoninėmis ir komercinėmis paslaptimis, būtų laikoma paslaptyje, jeigu to prašo pareiškėjas <...> ir valstybė narė arba Komisija patvirtina, kad pareiškėjo prašymas garantuojamas.

<...>“

9        1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3600/92, nustatančiu išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, p. 10), iš dalies pakeistu 2000 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2266/2000 (OL L 259, p. 27, toliau − Reglamentas Nr. 3600/92), Komisija atliko kelių medžiagų vertinimo procedūrą dėl jų galimo įrašymo į Direktyvos 91/414 I priedą. Tarp šių medžiagų yra metalaksilas.

10      Pagal Reglamento Nr. 3600/92 4 straipsnio 1 dalį „visi gamintojai, norintys, kad šio reglamento I priede nurodyta veiklioji medžiaga arba jos visos druskos, esteriai arba aminai, būtų įtraukta į Direktyvos (91/414) I priedą, per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo turi apie tai pranešti Komisijai“.

11      Reglamento Nr. 3600/92 5 straipsnyje numatyta:

„1.      Komisija kartu su (Augalų apsaugos) komitetu patikrina pranešimus <...>.

2.      Po 1 dalyje minėto patikrinimo Direktyvos (91/414) 19 straipsnyje nustatyta tvarka priimami reglamento pavidalu pateikti sprendimai dėl:

a)      veikliųjų medžiagų, priimtų įvertinti dėl jų galimo įtraukimo į Direktyvos (91/414) I priedą, sąrašo;

b)      valstybės narės ataskaitos rengėjos apie kiekvieną veikliąją medžiagą, įtrauktą į a punkte nurodytą sąrašą, paskyrimo.

<...>

4.      Apie kiekvieną įvertinti priimtą cheminę medžiagą straipsnio 2 dalyje minimame reglamente nurodomi:

<...>

–        galutinis terminas, iki kurio valstybei narei ataskaitos rengėjai reikia pateikti dokumentų rinkinius, minimus šio reglamento 6 straipsnyje, paprastai nustatant 12 mėnesių laikotarpį, per kurį būtų surinkti dokumentai ir visos suinteresuotosios šalys pateiktų mokslinę bei techninę informaciją apie medžiagos arba jos likučių galimą pavojingą poveikį žmonių ir (arba) gyvūnų sveikatai ir (arba) aplinkai.

<...>“

12      Reglamento Nr. 3600/92 6 straipsnyje numatyta:

„1.      Iki termino, numatyto 5 straipsnio 4 dalies trečioje įtraukoje, pranešėjai, nurodyti tame straipsnyje minėtame reglamente, apie kiekvieną veikliąją medžiagą atskirai arba kartu turi pateikti valstybės narės ataskaitos rengėjos paskirtai institucijai:

a)      dokumentų rinkinio santrauką, minimą šio straipsnio 2 dalyje; ir

b)       pilną dokumentų rinkinį, minimą šio straipsnio 3 dalyje.

<...>

Jei 5 straipsnio 4 dalyje numatytame reglamente apie kurią nors medžiagą nurodyti keli pranešimai, atitinkami pranešėjai imasi visų tinkamų priemonių, kad dokumentų rinkiniai būtų pateikti kartu, kaip tai nurodyta pirmojoje pastraipoje. Jei dokumentų rinkinį pateikia ne visi atitinkami pranešėjai, tai nepadarę nurodo, kiek buvo įdėta pastangų jį pateikti, ir priežastis, kodėl kai kurie gamintojai nedalyvavo.

<...>

4.      Jei straipsnio 1 dalyje minimi kurios nors veikliosios medžiagos dokumentų rinkiniai neišsiunčiami iki termino, nurodyto 5 straipsnio 4 dalies c punkte, arba atsiųsti dokumentų rinkiniai akivaizdžiai neatitinka reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, valstybė narė ataskaitos rengėja apie tai praneša Komisijai, nurodydama pranešėjų pateiktas pateisinamas priežastis.

5.      Atsižvelgdama į valstybės narės ataskaitos rengėjos ataskaitą, minimą 4 straipsnyje, Komisija pateikia komitetui sprendimo projektą neįtraukti veikliosios medžiagos į Direktyvos I priedą pagal Direktyvos (91/414) 8 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą, išskyrus kai:

–        buvo nustatytas naujas terminas pateikti dokumentų rinkinį, atitinkantis straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus; naujas terminas skiriamas tik tokiu atveju, jei būtų įrodyta, kad vėluojama norint pateikti bendrus dokumentų rinkinius <...> arba dėl force majeure aplinkybių,

<...>“

13      Reglamento Nr. 3600/92 7 straipsnyje numatyta:

„1.      Paskirtoji valstybė narė ataskaitos apie kiekvieną veikliąją medžiagą rengėja:

a)      patikrina dokumentų rinkinius, minimus 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse <...> ir visą kitą informaciją, nurodytą 5 straipsnio 4 dalies trečioje įtraukoje, bei visą kitą turimą informaciją <...>;

b)      iš karto po dokumentų rinkinio patikrinimo užtikrina, kad pranešėjai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pateiktų patikslintą dokumentų rinkinio santrauką;

c)      kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dokumentų rinkinio, minimo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, gavimo pateikia Komisijai dokumentų rinkinio įvertinimo ataskaitą, įskaitant rekomendaciją:

–        įtraukti veikliąją medžiagą į Direktyvos (91/414) I priedą, išdėstant įtraukimo sąlygas,

–        pašalinti veikliąją medžiagą iš rinkos,

<...>

2.      Pradėjusi straipsnio 1 dalies a punkte minimą tikrinimą, valstybė narė ataskaitos rengėja gali paprašyti, kad pranešėjai patobulintų dokumentų rinkinį arba jį papildytų. Be to, valstybė narė, pradėjusi tikrinimą, gali konsultuotis su kitų valstybių narių ekspertais ir prašyti kitų valstybių narių pateikti papildomos techninės arba mokslinės informacijos, kuri padėtų vertinant.

3.      Gavusi dokumentų rinkinio santrauką ir straipsnio 1 dalyje minimą ataskaitą, Komisija dokumentų rinkinį ir ataskaitą perduoda tikrinti (Augalų sveikatos) komitetui.

Prieš perduodama (Augalų sveikatos) komitetui dokumentų rinkinį ir ataskaitą, Komisija išsiunčia ataskaitos rengėjos surinktą informaciją valstybėms narėms. <...>

Prieš tai, kol dokumentų rinkinys ir ataskaita bus pasiųsti (Augalų sveikatos) komitetui, gali būti surengta valstybių narių ekspertų konsultacija <...>.

3a. Po straipsnio 3 dalyje minėto tikrinimo Komisija <...> komitetui gali pateikti:

a)       direktyvos, pagal kurią veiklioji medžiaga būtų įtraukta į Direktyvos (91/414) I priedą, ir nustatančios, jei tinka, sąlygas, įskaitant įtraukimo terminą, projektą;

b)       valstybėms narėms skirto sprendimo, kuriuo pagal direktyvos 8 straipsnio 2 dalies ketvirtąją pastraipą panaikinami leidimai pateikti augalų apsaugos produktus, turinčius veikliosios medžiagos, ir kuriuo ta veiklioji medžiaga nebūtų įtraukta į direktyvos I priedą, projektą;

c)       valstybėms narėms skirto sprendimo laikinai nutraukti augalų apsaugos produktų, turinčių veikliosios medžiagos, pateikimą į rinką, paliekant galimybę iš naujo peržiūrėti veikliosios medžiagos įtraukimą į direktyvos I priedą, pateikus papildomų bandymų rezultatus arba papildomos informacijos, projektą;

arba

d)       sprendimo atidėti veikliosios medžiagos įtraukimą į direktyvos I priedą tol, kol bus pateikti papildomų bandymų rezultatai arba papildoma informacija, projektą.

4.      Tačiau jei po patikrinimo, minimo straipsnio 3 dalyje, reikia pateikti tam tikrų papildomų bandymų rezultatus arba papildomos informacijos, Komisija nustato:

–        terminą, per kurį atitinkami rezultatai arba informacija turi būti pateikta valstybei narei ataskaitos rengėjai ir ekspertams, paskirtiems pagal šio straipsnio 2 dalį; šis galutinis terminas būtų 2002 m. gegužės 25 d., jei konkrečiai medžiagai Komisija nenustato ankstesnio termino, išskyrus terminą, nustatytą ilgalaikių tyrimų rezultatams, kuriuos valstybė narė ataskaitos rengėja ir Komisija, tikrindamos dokumentų rinkinį, įvertino kaip būtinus ir kurių nesitikima visiškai pabaigti sukaupti iki nustatyto galutinio termino, jei pateiktoje informacijoje yra įrodymų, kad šie tyrimai buvo užsakyti ir jų rezultatai bus pateikti ne vėliau kaip 2003 m. liepos 25 dieną. Išimtiniais atvejais, jei valstybė narė ataskaitos rengėja ir Komisija negalėjo tokių tyrimų apibrėžti iki 2001 m. gegužės 25 d., jiems baigti galima nustatyti kitą datą, jei valstybei narei ataskaitos rengėjai pranešėjas pateikia įrodymą, kad šie tyrimai buvo užsakyti ne vėliau kaip trys mėnesiai nuo prašymo imtis juos vykdyti gavimo, kartu pridėdamas protokolą ir ataskaitą apie iki 2002 m. gegužės 25 d. padaryto tyrimo eigą,

–        terminą, per kurį atitinkami pranešėjai turi pranešti valstybei narei ataskaitos rengėjai ir Komisijai apie jų įsipareigojimą pateikti reikiamus rezultatus arba informaciją iki pirmoje įtraukoje nustatyto termino.

<...>

5.      Komisija pateikia komitetui sprendimo dėl neįtraukimo į I priedą pagal Direktyvos (91/414) 8 straipsnio 2 dalies paskutiniąją pastraipą projektą, jei:

–        atitinkami pranešėjai nepranešė apie tai, kad jie įsipareigoja pateikti reikiamus rezultatus iki termino, nurodyto straipsnio 4 dalies antroje įtraukoje,

–        valstybė narė ataskaitos rengėja pranešė Komisijai, kad iki nustatyto termino nebuvo pateikti straipsnio 4 dalies pirmoje įtraukoje nurodyti rezultatai.

–        <...>“

14      Taikant Reglamento Nr. 3600/92 8 straipsnio 1 dalį, gavusi papildomų bandymų rezultatus arba papildomos informacijos, valstybė narė ataskaitos rengėja turi užtikrinti, kad papildomų bandymų ir tokių bandymų rezultatų santrauką arba papildomą informaciją pranešėjas išsiųstų kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Be to, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šių rezultatų ar informacijos gavimo valstybė narė ataskaitos rengėja turi perduoti Komisijai padarytą dokumento rinkinio įvertinimo ataskaitą ir kartu pateikti rekomendaciją dėl veikliosios medžiagos įtraukimo ar neįtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą.

15      Pagal šio 8 straipsnio 3 dalį „prieš perduodama (Augalų sveikatos) komitetui dokumentų rinkinį ir ataskaitą, Komisija išsiunčia ataskaitos rengėjos ataskaitą valstybėms narėms ir gali surengti vienos arba kelių valstybių narių ekspertų konsultaciją“. Ta pati nuostata patikslina, kad „dėl ataskaitos apie atitinkamą veikliąją medžiagą arba dėl ataskaitos dalių Komisija gali konsultuotis su vienu arba visais pranešėjais apie veikliąsias medžiagas“ ir kad dėl to „valstybė narė ataskaitos rengėja užtikrina reikiamą techninę ir mokslinę pagalbą“.

16      Perduodama nagrinėti Augalų sveikatos komitetui, Komisija parengia sprendimo projektą dėl medžiagos įrašymo arba neįrašymo į Direktyvos 91/414 I priedą. Vėliau šis projektas pateikiamas minėtam komitetui patvirtinti, remiantis šios direktyvos 19 straipsnyje numatyta procedūra.

 Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

17      IQV yra pagal Ispanijos teisę įsteigta bendrovė, kuri užsiima augalų apsaugos produktų ir cheminių produktų gamyba ir pardavimu. Be kita ko, ji importuoja metalaksilą į Ispaniją ir prekiauja keliose valstybėse narėse šios veikliosios medžiagos turinčiais produktais.

18      1995 m. balandžio mėn. IQV ir Vokietijos įmonė Ciba Geigy AG (vėliau tapusi − Syngenta AG, toliau − Syngenta) pateikė Direcção-geral de Protecção das Culturas (Portugalijos augalų apsaugos generalinis direktoratas, toliau − DGPC) prašymą įrašyti veikliąją medžiagą metalaksilą į direktyvos I priedą. Portugalijos Respublika buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare dėl šios veikliosios medžiagos.

19      Prieš pateikdamos pranešimą, numatytą Reglamento Nr. 3600/92 4 straipsnio 1 dalyje, IQV ir Syngenta užmezgė ryšius, siekdamos sukurti projekto rengimo grupę („task force“), kad būtų parengtas vienas bendras dokumentų rinkinys. Tačiau vėliau Syngenta nusprendė neprisidėti prie bendro pranešimo. Todėl Syngenta ir IQV atskirai pateikė dokumentų rinkinius Portugalijos institucijoms, atitinkamai 1995 m. balandžio 19 ir 26 dienomis.

20      Išnagrinėjusi šiuos dokumentų rinkinius DGPC nusprendė, kad Syngenta pateiktas dokumentų rinkinys buvo pilnas, o IQV − ne. Dėl šios priežasties DGPC 1996 m. kovo 22 d. laišku pasiūlė IQV papildyti dokumentų rinkinį per nustatą terminą.

21      Per kitus mėnesius Portugalijos institucijos ir IQV pasikeitė laiškais, kuriuose nurodyta būtinybė pastarajai pateikti trūkstamus dokumentų rinkinio elementus ir nustatytas terminas.

22      1998 m. gegužės 11 d. Syngenta informavo DGPC apie tai, kad ji pasitraukia iš metalaksilo vertinimo procedūros. Taip IQV liko vienintelė bendrovė − procedūros šalis.

23      1999 m. sausio 15 d. laišku IQV nurodė Portugalijos valdžios institucijoms, kad šios privalėjo remtis visa informacija ir dokumentais, kuriuos pateikė visi pranešėjai, pabrėždama, kad jeigu jos būtų prašoma pateikti pilną dokumentų rinkinį, jai turėtų būti suteiktas papildomas terminas, jog galėtų pateikti ir apibendrinti visą reikalaujamą informaciją.

24      Atitinkamai 1999 m. vasario 5 d. ir 1999 m. kovo 15 d. laiškais DGPC ir IQV paprašė Komisijos pateikti savo nuomonę, ar valstybė narė ataskaitos rengėja gali naudotis tyrimais, kuriuos pateikė pranešėjas, vėliau pasitraukęs iš veikliosios medžiagos vertinimo iš naujo procedūros.

25      1999 m. liepos 19 d. laišku (toliau − 1999 m. liepos 19 d. laiškas) Komisija atsakė DGPC, pateikdama tokią savo teisės tarnybų nuomonę:

„<...>

2. <…> Nėra jokių abejonių, kad (Syngenta) perleido savo teises į tyrimą ataskaitos rengėjui, jog pastarasis jas naudotų pagal taisykles, kurios reglamentuoja vertinimo procedūrą. Lieka klausimas, ar šios taisyklės leidžia ataskaitos rengėjui naudoti duomenis po to, kai prašymą pateikęs asmuo, kuris juos ir pateikė, pasitraukė iš procedūros.

3. Nepanašu, kad nuostatos pateiktų labai aiškų sprendimo būdą <...>. Ataskaitos rengėjas nagrinėja pateiktą dokumentų rinkinį ir <...> gali remtis „visa informacija“, o ne tik ta, kurią pateikė pranešėjai ar suinteresuotosios šalys.

4. Ir Direktyva (91/414), ir Reglamentu (Nr. 3600/92) siekiama palengvinti skirtingų gamintojų bendrą dalyvavimą vertinimo procedūroje <...>. Keletas prašymą pateikusių asmenų gali dalyvauti nesant sudaryto susitarimo. Tokiu atveju ataskaitos rengėjas atsižvelgia į visą pateiktą medžiagą. Todėl veiklioji medžiaga yra įtraukiama, net jei gamintojo pateikti duomenys nepilni. Pranešėjo atliktais tyrimais naudojasi visi gamintojai, net ir nesant sudaryto susitarimo.

5. Direktyvos (91/414) sistemoje veikliosios medžiagos įtraukimas į I priedą yra siejamas tik su gamintoju, kuris to prašo ir kurio gali savarankiškai prašyti valstybė narė. Įmonės, kuri atliko mokslo tyrimus, pastangos iš esmės yra atlyginamos suteikiant išimtinę teisę remtis šiais tyrimais tuo metu, kai valstybė narė sprendžia klausimą dėl leidimo produktams, kurių sudėtyje yra tokios veikliosios medžiagos <...>. Todėl panašu, kad net jei visi gamintojai pasinaudotų veikliosios medžiagos įrašymu dėl jų konkurentų atliktų tyrimų, jie negalėtų gauti leidimo produktui, kurio sudėtyje yra minėtos medžiagos, jei iš naujo neatliktų tyrimų arba iš šių tyrimų autorių negautų teisės jais pasinaudoti.

Todėl būtų keista taikyti skirtingas taisykles ir skirtingas teises, kai pranešimo autorius pasitraukia iš procedūros. Praktiškai būtų paradoksalu labiau apsaugoti gamintoją tada, kai pasitraukė iš veikliosios medžiagos rinkos, nei tuo atveju, kai jis konkuruotų su kitais pranešėjais. Todėl teisės aktai abiem atvejais nedaro jokio skirtumo tarp gamintojų pateiktų tyrimų. Panašu, kad turėtų būti taikoma ta pati tvarka.

6. Vis dėlto pranešėjas turi suteikti tam tikrų garantijų valstybei narei ataskaitos rengėjai:

–        jis prisiima atsakomybę pateikti valstybei narei ataskaitos rengėjai, kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir ekspertams, nurodytiems 7 straipsnio 2 dalyje (peer review), dokumentų rinkinio santrauką ir prireikus pilną dokumentų rinkinį pagal Reglamento Nr. 3600/92 6 straipsnio 1 dalį,

–        jis turi adekvačiai atsakyti į valstybės narės ataskaitos rengėjos prašymus patobulinti ar papildyti dokumentų rinkinį <...>.

Iš to aišku, kad teisės aktų leidėjo siekis buvo įtvirtinti glaudaus bendradarbiavimo sistemą tarp ataskaitą rengiančios valstybės narės ir pranešėjo, kurioje techninę pagalbą <...> ir galimybę gauti visą reikalingą informaciją <...> turi užtikrinti pranešėjas.

7. Apibendrinant pažymėtina, jog <...> klausimo nagrinėjimas atskleidė Komisijos tarnyboms, kad jei pranešėjas pasitraukia iš darbo programos, tai neturėtų sudaryti kliūčių ataskaitą rengiančiai valstybei narei nagrinėti pateiktų duomenų ir priimti vertinimo ataskaitos, ypač jei kitas pranešėjas dėl tos pačios medžiagos išreiškė suinteresuotumą užbaigti šį vertinimą.

<…>“

26      1999 m. spalio 28 d. DGPC informavo IQV, kad ji turėjo parengti metalaksilo įvertinimo ataskaitą, remdamasi visa turima informacija, įskaitant tą, kuri buvo Syngenta pateiktame dokumentų rinkinyje. Tačiau laiške patikslinta, kad tuo atveju, jei per vertinimą iškiltų papildomų klausimų arba būtų paprašyta papildomų duomenų, šie klausimai ir prašymai dėl papildomos informacijos būtų adresuojami IQV.

27      Remdamasi Reglamento Nr. 3600/92 7 straipsniu DGPC 2001 m. sausio 26 d. nusiuntė Komisijai metalaksilo vertinimo ataskaitą, parengtą remiantis Syngenta ir IQV pateiktais dokumentų rinkiniais. Savo ataskaitoje Portugalijos valdžios institucijos nurodė, kad reikėjo tam tikros papildomos informacijos, norint užbaigti šios medžiagos vertinimą. Todėl, DGPC teigimu, šioje stadijoje nebuvo galima pasiūlyti įtraukti minėtos medžiagos į Direktyvos 91/414 I priedą.

28      2001 m. vasario 2 ir 15 d. laiškais Portugalijos valdžios institucijos paprašė IQV iki 2001 m. kovo 15 d. pateikti valstybėms narėms ir Komisijai patikslintą dokumentų rinkinio santrauką ir, jei to prireiks, pilną dokumentų rinkinį.

29      2001 m. kovo 26 d. laišku Komisija informavo IQV, jog per nustatytą terminą šiai nepateikus patikslintos dokumentų rinkinio santraukos Komisija ir valstybės narės negalėjo atlikti teigiamo įvertinimo ir padaryti išvadų dėl metalaksilo, remdamosi tuo, kad pagal Reglamento Nr. 3600/92 6 straipsnio 1 dalį pranešėjai turi pateikti dokumentų rinkinio santrauką ir pilną dokumentų rinkinį kompetentingai ataskaitą rengiančios valstybės narės institucijai. Todėl Komisija nurodė, kad, taip neatsitikus, ji ketino pasiūlyti priimti sprendimą neįrašyti metalaksilo į Direktyvos 91/414 I priedą.

30      Komisijai nusiųstu 2001 m. gegužės 4 d. laišku IQV paaiškino, kad ji ketino gauti Syngenta tyrimus, kurie buvo saugomi. Be to, ji šios bendrovės paklausė, ar Portugalijos valdžios institucijos buvo įgaliotos pateikti būtinus dokumentus valstybėms narėms pačiai pasisiūlant padengti tokio pateikimo išlaidas. Vėliau, 2001 m. birželio 7 d. laišku, IQV Komisijai pateikė Syngenta dokumentų rinkinio tyrimų, kurie buvo saugomi, sąrašą, pažymėdama, kad mažai tikėtina, jog Syngenta sutiks juos parduoti.

31      Be to, šiame 2001 m. birželio 7 d. laiške IQV pabandė iš šių tyrimų išskirti tuos, kurių reikėjo jos dokumentų rinkiniui užpildyti. IQV paaiškino, kad minėti tyrimai galėjo būti pakartoti laikantis termino, pasibaigsiančio 2002 m. gegužės mėnesį. Todėl ji paprašė Komisijos patvirtinti šį sąrašą, kad ji nepažeistų nustatyto termino. Tą pačią dieną, siekdama užpildyti dokumentų rinkinį, IQV susisiekė su Syngenta ir pasiūlė nupirkti kai kuriuos tyrimus, kuriuos ji atliko rengdama savo pranešimą.

32      2001 m. liepos 11 d. laišku Komisija nurodė IQV, kad ji privalo užpildyti savo dokumentų rinkinį iki 2002 m. gegužės 25 d., nes jos tarnybos turi priimti galutinį sprendimą dėl metalaksilo iki 2003 m. liepos mėn. pabaigos. Komisija taip pat pažymėjo, kad jei IQV neturi pilno dokumentų rinkinio, ji greičiausiai negalės per protingą terminą atsakyti į valstybės narės ar Komisijos ekspertų pateiktus klausimus.

33      2001 m. rugsėjo 26 d. DGPC informavo IQV atsisakanti užtikrinti Syngenta dokumentų rinkinio paskirstymą valstybėms narėms ir Komisijai.

34      Kadangi Syngenta atsisakė parduoti savo tyrimus IQV, o Portugalijos valdžios institucijos atsisakė paskirstyti jos dokumentų rinkinį, Komisija 2001 m. spalio 15 d. laišku informavo IQV, kad jai pasidarė nebeįmanoma konsultuotis su valstybių narių ekspertais dėl metalaksilo (peer review mechanizmas).

35      2002 m. balandžio 1 d. laišku IQV informavo Komisiją esanti pasirengusi atlikti visus reikiamus tyrimus, kad metalaksilas būtų įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą. Tų pačių metų balandžio 12 d. ji pateikė patikslintą dokumentų rinkinio santrauką ir patvirtino savo sprendimą parengti pilną dokumentų rinkinį.

36      2002 m. birželio 6 d. laišku Komisija informavo IQV, kad pratęsti galutines įvertinimo datas po 2003 m. galima tik toms veikliosioms medžiagoms, apie kurias pilnus duomenis buvo galima gauti vėliausiai iki 2003 m. gruodžio 31 dienos. Šiame laiške Komisija nurodė, kad, jos nuomone, IQV iki tos dienos negalėjo parengti pilno dokumentų rinkinio ir kad dėl to Komisija privalėjo pasiūlyti neįtraukti metalaksilo į Direktyvos 91/414 I priedą. Tačiau ji patikslino, kad IQV turėjo galimybę pateikti dokumentų rinkinį, jog metalaksilas būtų įregistruotas kaip „nauja veiklioji medžiaga“.

37      Komisijai adresuotame 2002 m. birželio 14 d. laiške IQV nurodė, kad tęsia tyrimus, reikalingus užpildyti Portugalijos valdžios institucijų ataskaitoje nurodytas spragas, įsipareigodama pateikti juos iki 2003 m. gegužės mėnesio. Dėl metalaksilo įregistravimo kaip naujos veikliosios medžiagos ir dokumentų rinkinio pateikimo IQV patikslino, kad tokio dokumentų rinkinio parengimas neįmanomas iki 2005 m. pabaigos. Tačiau kadangi tokiam darbui reikėjo didelių finansinių investicijų, IQV manė, kad tai būtų galima padaryti, jei Komisija garantuotų pereinamąjį laikotarpį metalaksilo registracijai, jog įvertinimo procedūros metu ji neprarastų savo rinkos dalių.

38      Komisija 2002 m. birželio mėn. pateikė Augalų sveikatos komitetui neigiamo sprendimo dėl metalaksilo projektą. Minėtam komitetui 2002 m. spalio 18 ir 19 d. posėdžiuose patvirtinus šį projektą, Komisija 2003 m. gegužės 2 d. priėmė ginčijamą sprendimą.

 Procesas pirmosios instancijos teisme ir skundžiamas sprendimas

39      2003 m. gegužės 9 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu IQV siekė, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas. Tą pačią dieną ji taip pat pateikė prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą.

40      2003 m. rugpjūčio 5 d. Nutartimi Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją (T‑158/03 R, Rink. p. II-3041) Pirmosios instancijos teismo pirmininkas atmetė prašymą sustabdyti vykdymą. Todėl IQV pateikė apeliacinį skundą dėl šio nutarimo.

41      Nusprendęs, kad Pirmosios instancijos teismo pirmininkas padarė teisės klaidą vertindamas interesus ir manydamas, kad yra fumus boni juris bei skubos sąlygos, 2003 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo pirmininkas nutartimi Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją (C‑365/03 P(R), Rink. p. I‑12389) panaikino minėtą 2003 m. rugpjūčio 5 d. Nutartį Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją ir nurodė sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą.

42      Skundžiamu sprendimu Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, iš esmės atmesdamas tris IQV nurodytus pagrindus. Šie pagrindai buvo susiję su klaidingu Direktyvos 91/414 ir Reglamento Nr. 3600/92 taikymu aptariamoje byloje, proporcingumo principo pažeidimu ir piktnaudžiavimu įgaliojimais.

43      Pirmiausia Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Komisija nepažeidė nei veikliųjų medžiagų vertinimui taikytinų teisės aktų, nei nuostatų, susijusių su kito pranešėjo pateiktų tyrimų naudojimu prieš jam pasitraukiant. Iš tikrųjų IQV ataskaitą rengiančiai valstybei narei bet kuriuo atveju turėjo pateikti pilną dokumentų rinkinį per Reglamente Nr. 3600/92 nustatytus terminus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad buvo pateisinama Komisijos nurodyta prielaida, jog IQV, neturėdama priėjimo prie Syngenta tyrimų, negalėjo atsakyti į per vertinimą iškilusius klausimus.

44      Be to, Pirmosios instancijos teismas manė, kad ginčijamas sprendimas nepažeidė proporcingumo principo, nes, remiantis bylos aplinkybėmis, vien pasitraukimas iš augalų apsaugos produktų, kuriuose yra metalaksilo, rinkos leidžia užtikrinti, kad bus pasiektas žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos bei aplinkos apsaugos tikslas.

45      Galiausiai Pirmosios instancijos teismas atmetė pagrindą dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, motyvuodamas tuo, kad IQV nepateikė jokių įrodymų, jog ginčijamą sprendimą Komisija priėmė dėl Syngenta spaudimo.

 Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

46      Šis procesas pradėtas apeliaciniu skundu, pateiktu Teisingumo Teismo kanceliarijai 2005 m. rugpjūčio 26 d., ir nauju prašymu sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. Pastarasis prašymas atmestas 2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją (C‑326/05 P-R, Rink. p. I‑0000).

47      IQV Teisingumo Teismo prašo:

–        pripažinti šį skundą priimtinu ir pagrįstu,

–        panaikinti skundžiamą sprendimą,

–        patenkinti Pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,

–        priteisti iš Komisijos visas su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, patirtas dėl proceso Pirmosios instancijos teisme ir atitinkamais atvejais dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

48      Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą kaip nepriimtiną arba, nepatenkinus šio reikalavimo, kaip nepagrįstą dėl pirmojo iki trečiojo pagrindų, pirmos ir trečios ketvirtojo pagrindo dalies, penktojo pagrindo pirmos dalies, septintojo pagrindo, taip pat dėl teiginių, suformuluotų apeliacinio skundo 108 ir 109 punktuose ir susijusių su teisėto IQV atstovo pareiškimais Pirmosios instancijos teismo posėdyje,

–        atmesti likusią apeliacinio skundo dalį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš IQV bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl apeliacinio skundo

49      Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo septynis pagrindus dėl skundžiamo sprendimo ir ginčijamo sprendimo panaikinimo arba, nepatenkinus šių reikalavimų, bylos grąžinimo Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo

 Šalių argumentai

50      Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo 94 ir 104 punktuose Pirmosios instancijos teismas iškraipė jam pateiktus faktus dėl to, kad Komisija, vykdydama procedūrą, nepakeitė savo pozicijos dėl būtinybės IQV pateikti pilną dokumentų rinkinį.

51      IQV teigimu, iš 1999 m. liepos 19 d. laiško ir kitų dokumentų, į kuriuos Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, matyti, kad iš pradžių Komisija ir DGPC manė, jog galima atlikti metalaksilo vertinimą remiantis ne tik IQV pateiktu dokumentų rinkiniu, bet ir atsižvelgiant į visą prieinamą informaciją, įskaitant ir Syngenta pateiktus tyrimus. Ir tik vėliau Komisija, pakeisdama savo poziciją, pareikalavo, kad apeliantė pateiktų pilną dokumentų rinkinį. Dėl to pasidarė neįmanoma pateikti tokį rinkinį per nustatytą terminą.

52      Būtent remdamasis vienintele 1999 m. liepos 19 d. laiško dalimi ir nevertindamas viso jo turinio, Pirmosios instancijos teismas iškraipė tikrąją šio laiško reikšmę. Iš tikrųjų skaitant visą šį dokumentą matyti, kad 1999 m. Komisija nemanė, jog norėdama tęsti metalaksilo vertinimą arba galbūt įrašyti šią medžiagą į Direktyvos 91/414 I priedą IQV turi būtinai pateikti pilną dokumentų rinkinį.

53      Be to, analizuodamas šį laišką Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybių seką bei į vėlesnius po laiško priimtus dokumentus. Šiuo klausimu IQV iš esmės rėmėsi 1999 m. spalio 28 d. DGPC laišku, vieninteliu dokumentu, apie kurį ji žinojo aplinkybių metu, kur, viena vertus, nebuvo jokios užuominos apie galimybę prašyti jos pilno dokumentų rinkinio ir, kita vertus, buvo patvirtinta, kad procedūra tęsiama remiantis visa turima informacija.

54      Komisija tvirtina, kad šis pagrindas yra nepriimtinas, nes apeliantė neįrodė jokio Pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų iškraipymo fakto.

55      Be to, apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas. Komisija iš tikrųjų niekada nepakeitė savo pozicijos vykstant procedūrai; atvirkščiai, ji visada reikalavo, kad IQV pateiktų pilną dokumentų rinkinį. Tokį teiginį suponuoja pats 1999 m. liepos 19 d. laiško tekstas, kaip tai teisingai pripažino Pirmosios instancijos teismas.

 Teisingumo Teismo vertinimas

56      Iš pradžių reikia nagrinėti Komisijos nurodytą prieštaravimą dėl priimtinumo.

57      Šiuo požiūriu primintina, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, apeliacinio skundo stadijoje yra priimtini kaltinimai, susiję su faktų nustatymu ir jų vertinimu skundžiamame sprendime, kai apeliantas teigia, jog Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurių faktinis netikslumas išplaukia iš bylos dokumentų, arba jis iškraipė pateiktus įrodymus (šiuo klausimu žr. 2002 m. spalio 24 d. Sprendimo Aéroports de Paris prieš Komisiją, C-82/01 P, Rink. p. I-9297, 56 punktą ir 2007 m. sausio 18 d. Sprendimo PKK ir KNK prieš Tarybą, C‑229/05 P, Rink. p. I‑0000, 35 punktą).

58      Toks būtent ir yra šis atvejis. Iš esmės apeliantės nurodytas pagrindas detaliai aptaria akivaizdžią klaidą, kurią Pirmosios instancijos teismas padarė skaitydamas pirmojoje instancijoje pateiktus dokumentus.

59      Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas yra priimtinas.

60      Dėl šio pagrindo pagrįstumo reikia priminti, kad įrodymų iškraipymas egzistuoja, kai nesiremiant naujais įrodymais egzistuojančių įrodymų vertinimas yra akivaizdžiai neteisingas (minėto sprendimo PKK ir KNK prieš Tarybą 37 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo General Motors prieš Komisiją, C-551/03 P, Rink. p. I-3173, 54 punktą).

61      Šio kriterijaus atžvilgiu Teisingumo Teismas pažymi, jog Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 1999 m. liepos 19 d. laiško ir 1999 m. spalio 28 d. DGPC laiško bendrovei IQV turiniu, darydamas išvadą, kad Komisija nepakeitė pozicijos dėl būtinybės IQV pateikti pilną dokumentų rinkinį ir kad dėl to ji teisingai atsisakė pratęsti pateikimui numatytą terminą.

62      Todėl skundžiamo sprendimo 94 punkte Pirmosios instancijos teismas tvirtino, kad „1999 m. liepos 19 d. laiškas dėl IQV tenkančių pareigų yra labai aiškus: „(pranešėjas) prisiima atsakomybę pateikti valstybei narei ataskaitos rengėjai, kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir ekspertams, nurodytiems 7 straipsnio 2 dalyje (peer review), dokumentų rinkinio santrauką ir prireikus pilną dokumentų rinkinį“. Tačiau net jei 1999 m. spalio 28 d. DGPC laiške IQV nebuvo pakartota ši dalis, akivaizdu, kad Komisijos pozicija visiškai nepasikeitė. Minėto sprendimo 104 punkte Pirmosios instancijos teismas pridūrė, kad „Komisijos pozicija šioje srityje nepasikeitė <...>. Reikalaudama 2001 m. pateikti pilną dokumentų rinkinį, Komisija neprieštaravo pati sau, nes ši pareiga buvo paminėta dar 1999 m. liepos mėn. DGPC nusiųstoje teisinėje nuomonėje“.

63      Tačiau, kaip nurodė ir generalinis advokatas savo išvados 63−70 punktuose, iš minėtų laiškų Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka šių dokumentų, skaitomų nuo pradžios iki pabaigos, prasmės ir apimties.

64      Nors yra teisinga, kad, remiantis 1999 m. liepos 19 d. laiško 6 punktu, IQV turėjo pateikti „reikalui esant, pilną dokumentų rinkinį“, kituose to paties dokumento vietose Komisija nurodė DGPC:

–        „nėra jokių abejonių, kad (Syngenta) perleido savo teises į tyrimą ataskaitos rengėjui, jog pastarasis jas naudotų pagal taisykles, kurios reglamentuoja vertinimo procedūrą“ (2 punktas),

–        „ataskaitos rengėjas išnagrinėja pateiktą dokumentų rinkinį ir <...> gali remtis „bet kokia informacija“, o ne tik pareiškėjų pateikta informacija“ (3 punktas),

–        „kai keletas pareiškėjų dalyvauja vertinimo procedūroje nesant sudaryto susitarimo, ataskaitos rengėjas atsižvelgia į visus pateiktus tyrimus. Todėl veiklioji medžiaga yra įtraukiama, net jei gamintojo pateikti duomenys nepilni. Pareiškėjo atliktais tyrimais naudojasi visi gamintojai net ir nesant sudaryto susitarimo“ (4 punktas),

–        „Direktyvos (91/414) sistemoje veikliosios medžiagos įtraukimas į I priedą yra siejamas tik su gamintoju, kuris to prašo ir kurio gali savarankiškai prašyti valstybė narė“ (5 punktas),

–        „apibendrinant pažymėtina, jog <...> klausimo nagrinėjimas atskleidė Komisijos tarnyboms, kad jei pranešėjas pasitraukia iš darbo programos, tai neturėtų sudaryti kliūčių ataskaitą rengiančiai valstybei narei nagrinėti pateiktų duomenų ir priimti vertinimo ataskaitos, ypač jei kitas pranešėjas dėl tos pačios medžiagos išreiškė suinteresuotumą užbaigti šį vertinimą“ (7 punktas).

65      Taigi iš visų 1999 m. liepos 19 d. laiško nuostatų matyti: kadangi Komisija paminėjo galimą pareigą pateikti pilną dokumentų rinkinį, ji taip pat patvirtino Portugalijos valdžios institucijoms, kad veikliosios medžiagos vertinimo procedūra turėtų vykti remiantis visais turimais duomenimis ir kad bet kuriuo atveju nepilnas IQV dokumentų rinkinys nėra kliūtis nei tęsti vertinimo procedūrą, nei galbūt įrašyti metalaksilą į Direktyvos 91/414 I priedą.

66      Be to, šio laiško turinys taip pat išplaukia iš IQV adresuoto 1999 m. spalio 28 d. laiško, kuriame po to, kai buvo susipažinta su Komisijos nuomone, DGPC, neminėdama kokios nors galimybės prašyti pateikti pilną dokumentų rinkinį, nurodė turėjusi atsižvelgti į Syngenta pateiktą dokumentų rinkinį, ir kad IQV buvo galima prašyti pateikti tik papildomos informacijos. Be to, kaip Komisija konstatuoja ginčijamo sprendimo motyvų 5 punkte, Portugalijos valdžios institucijos 2001 m. sausio 26 d. persiuntė metalaksilo vertinimo ataskaitą, parengtą remiantis dviejų pareiškėjų pateikta informacija.

67      Galiausiai reikia pažymėti, kad savo 2001 m. kovo 26 d. laiške Komisija rėmėsi pareiga pateikti dokumentų rinkinio santrauką ir pilną dokumentų rinkinį pažymėdama, jog ši pareiga atsiranda, tik „kai to yra prašoma“.

68      Todėl reikia pripažinti, kad skundžiamo sprendimo 94 ir 104 punktuose pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimas, pagal kurį Komisija niekada nepakeitė savo pozicijos dėl būtinybės apeliantei pateikti „pilną dokumentų rinkinį“ pagrindžiant prašymą įregistruoti metalaksilą, yra netikslus ir iškraipo Pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus.

69      Tad reikia priimti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą ir panaikinti skundžiamą sprendimą. Nėra būtinybės pareikšti nuomonės dėl kitų IQV nurodytų pagrindų.

 Dėl ieškinio Pirmosios instancijos teisme

70      Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmosios pastraipos antrą sakinį šis teismas Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo atveju gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

71      Šiuo atveju, kadangi Teisingumo Teismas turi visą būtiną informaciją bylai išspręsti iš esmės, reikia taikyti šią nuostatą.

72      Pirmojo pagrindo antra ir trečia dalimi, kurias riekia nagrinėti pirmiausia, IQV iš esmės teigia, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą reikalaudama pateikti pilną dokumentų rinkinį per nustatytą terminą ir atsisakydama šį terminą pratęsti. Iš tikrųjų dėl nenuoseklios pačios Komisijos pozicijos IQV pasidarė neįmanoma įvykdyti šią pareigą per minėtą terminą.

73      Komisija tvirtino šiuo atveju teisingai įvertinusi aplinkybes, tinkamai taikiusi teisės aktų nuostatas, ir kad jos pozicija dėl būtinybės IQV pateikti pilną dokumentų rinkinį, jog metalaksilo vertinimo procedūra būtų užbaigta laiku, nebuvo nenuosekli.

74      Reikia priminti, kad Direktyva 91/414, kaip matyti iš penktos, šeštos ir devintos konstatuojamųjų dalių, siekiama pašalinti augalų produktų prekybos Bendrijoje kliūtis, išsaugant aukštą aplinkos apsaugos ir žmonių bei gyvūnų sveikatos apsaugos lygį (žr. 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Stichting Zuid-Hollandse Milieufederatie, C-138/05, Rink. p. I-8339, 43 punktą).

75      Be to, kaip teisingai šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 95 punkte nusprendė Pirmosios instancijos teismas, Komisijai turi būti pripažinti platūs vertinimo įgaliojimai, veiksmingai siekiant jai iškeltų tikslų ir svarstant kompleksinius techninius vertinimus, kuriuos ji turi atlikti.

76      Tačiau šių įgaliojimų įgyvendinimas neturėtų išvengti teisminės kontrolės. Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad vykdydamas tokią kontrolę Bendrijos teismas turi patikrinti, kaip laikomasi proceso taisyklių, Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių tikslumą, taip pat akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimą (1979 m. sausio 25 d. Sprendimo Racke, 98/78, Rink. p. 69, 5 punktas ir 1991 m. spalio 22 d. Sprendimo Nölle, C‑16/90, Rink. p. I‑5163, 12 punktas).

77      Kai šalis nurodo akivaizdžią vertinimo klaidą, kurią padarė kompetentinga institucija, būtent Bendrijos teismas turi patikrinti, ar ši institucija rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo visas konkretaus atvejo svarbias aplinkybes, kuriomis grindžiama išvada (žr., be kita ko, 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C-269/90, Rink. p. I‑5469, 14 punktą).

78      Todėl reikia išnagrinėti, ar ginčijamas sprendimas buvo priimtas laikantis prieš tai nurodytų principų.

79      Šiuo požiūriu reikia pabrėžti, kad, remdamasi anksčiau minėtais laiškais, kuriuos 1999 m. parašė Komisija ir DGPC, IQV galėjo suprasti, kaip tai matyti ir iš šio sprendimo 62−66 punktų, jog metalaksilo vertinimas bus atliktas remiantis visa turima informacija (įskaitant ir tyrimus, esančius Syngenta pateiktame dokumentų rinkinyje) ir jog prireikus kompetentingos institucijos jos paprašys pateikti tik paaiškinimus arba papildomus duomenis. Be to, DGPC laiškai, cituoti šio sprendimo 28 punkte, taip pat liudija apie bent jau nenuoseklią poziciją IQV atžvilgiu.

80      Todėl reikia konstatuoti, kad apeliantė, atsižvelgiant, be kita ko, į laiką ir pastangas, kurių reikia norint atlikti reikalaujamus mokslo tyrimus, Komisijai paprašius pateikti pilną dokumentų rinkinį, atsidūrė nenumatytoje ir sudėtingoje situacijoje.

81      Tad nors savo 2001 birželio 7 d. laiške IQV nurodė galinti užpildyti dokumentų rinkinį iki nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2002 m. gegužės mėn., jei tam reikalingų tyrimų sąrašą, esantį Syngenta dokumentų rinkinyje, patvirtintų Komisija, pastaroji, savo 2001 m. liepos 11 d. laiške tik pabrėžė, kad nustatytas terminas užpildyti dokumentų rinkinį baigiasi 2002 m. gegužės 25 d. ir kad galutinis sprendimas dėl metalaksilo turi būti priimtas iki 2003 m. liepos mėn. pabaigos. Akivaizdu, kad Komisija niekada nepatvirtino IQV nustatyto tyrimų sąrašo, pateikto jos 2001 m. birželio 7 d. laiške.

82      Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 35−37 punktuose minėtų IQV laiškų, tiksliau iš 2002 m. birželio 14 d. laiško, IQV vis dėlto ir toliau aiškiai išreiškė savo siekį pateikti Komisijai tyrimus, kurių trūksta jos dokumentų rinkiniui, įsipareigodama tai padaryti iki 2003 m. gegužės mėnesio.

83      Tačiau akivaizdu, kad Komisija, neatsakydama į 2002 m. birželio 14 d. laišką ir tuo pačiu metu pateikdama Augalų sveikatos komitetui neigiamą sprendimo dėl metalaksilo projektą, neatsižvelgė ir į šį įsipareigojimą.

84      Iš to aišku, kad apeliantė teisingai tvirtina, jog negalėjimą pateikti pilną dokumentų rinkinį per nustatytą terminą, pasibaigiantį 2002 m. gegužės 25 d., bent jau iš dalies lėmė nenuosekli kompetentingų valdžios institucijų pozicija. Taip pat akivaizdu, kad Komisija visiškai neįvertino tos aplinkybės, kai nusprendė priimti ginčijamą sprendimą ir atsisakyti pratęsti minėtą terminą iki 2003 m. gegužės mėn., kaip to prašė IQV.

85      Tokio teiginio negali pakeisti Komisijos nurodytas argumentas, pagal kurį šio atvejo aplinkybės neleidžia nustatyti naujo termino IQV pateikti trūkstamą informaciją. Iš tikrųjų, kaip generalinis advokatas nurodo savo išvadų 77−84 punktuose, akivaizdu, kad buvo galima pratęsti terminą dokumentų rinkiniui užpildyti remiantis aplinkybių metu galiojančiais teisės aktais, nes Komisija terminus pratęsė panašiose kitų veikliųjų medžiagų vertinimo procedūrose. Be to, Komisija Pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį pripažino, kad termino vertinant veikliąsias medžiagas pratęsimas iki 2005 m. gruodžio 31 d. „taikomas ir metalaksilui“.

86      Taip pat pati Komisija savo laiške IQV, minėtame šio sprendimo 36 punkte, patvirtino iš principo galėjusi panaudoti visą informaciją, kuri jai buvo pateikta iki 2003 m. gruodžio 31 d., t. y. iki datos, keliais mėnesiais vėlesnės nei 2003 m. gegužės mėn., kurią pasiūlė IQV ir iki kurios Komisija atsisakė pratęsti terminą.

87      Be to, reikia pabrėžti, kad Komisija neginčijo, įskaitant ir per posėdį, jog nėra įrodymų, kad metalaksilo naudojimas galėjo kelti kokį nors pavojų visuomenės sveikatai ar aplinkai.

88      Iš to aišku, kad Komisija, atsisakiusi IQV pratęsti terminą, nustatytą tyrimams, kurių trūksta dokumentų rinkiniui, pateikti, ir todėl nusprendusi neįrašyti metalaksilo į Direktyvos 91/414 I priedą vien dėl to, kad apeliantė per nustatytą terminą nepateikė pilno dokumentų rinkinio, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

89      Todėl ginčijamame sprendime yra teisės klaida ir jis turi būti panaikintas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

90      Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi IQV prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos, o pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias šioje ir pirmojoje instancijose, įskaitant ir tas, kurios atsirado dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      Panaikinti 2005 m. birželio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją (T‑158/03).

2.      Panaikinti 2003 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimą 2003/308/EB dėl metalaksilo neįrašymo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių šios veikliosios medžiagos, registracijos panaikinimo.

3.      Europos Bendrijų Komisija padengia šioje ir pirmojoje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tas, kurios atsirado dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme.

Parašai.

---

* Proceso kalba: ispanų.