EUR-Lex Prieiga prie Europos Sąjungos teisės

Grįžti į „EUR-Lex“ pradžios puslapį

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 61999CJ0309

2002 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas.
J. C. J. Wouters, J. W. Savelbergh ir Price Waterhouse Belastingadviseurs BV prieš Algemene Raad van de Nederlandse Orde van Advocaten, dalyvaujant Raad van de Balies van de Europese Gemeenschap.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: Raad van State - Nyderlandai.
Byla C-309/99.

Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI): ECLI:EU:C:2002:98

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

2002 m. vasario 19 d.(*)

„Profesinė asociacija – Nacionalinė advokatų asociacija – Advokatų asociacijos reglamentas dėl profesinių pareigų atlikimo – Draudimas sudaryti mišrias advokatų ir auditorių partnerystes – EB sutarties 85 straipsnis (dabar – EB 81 straipsnis) – Įmonių asociacija – Konkurencijos ribojimas – Pateisinimas – EB sutarties 86 straipsnis (dabar – EB 82 straipsnis) – Įmonė ar įmonių grupė – EB sutarties 52 ir 59 straipsniai (po pakeitimo – EB 43 ir 49 straipsniai) – Taikytinumas – Apribojimai – Pateisinimas“

Byloje C‑309/99

dėl Raad van State (Nyderlandai) pagal EB 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje tarp

J. C. J. Wouters,

J. W. Savelbergh,

Price Waterhouse Belastingadviseurs BV

ir

Algemene Raad van de Nederlandse Orde van Advocaten,

dalyvaujant

Raad van de Balies van de Europese Gemeenschap,

dėl EB sutarties 3 straipsnio g punkto (po pakeitimo ? EB 3 straipsnio 1 dalies g punktas), EB sutarties 5 straipsnio (dabar – EB 10 straipsnis), Sutarties 52 ir 59 straipsnių (dabar – EB 43 ir 49 straipsniai) bei EB sutarties 85, 86 ir 90 straipsnių (dabar – EB 81, 82 ir 86 straipsniai), išaiškinimo

TEISINGUMO TEISMAS,

kurį sudaro pirmininkas G. C. Rodríguez Iglesias, kolegijų pirmininkai P. Jann, F. Macken, N. Colneric ir S. von Bahr, teisėjai C. Gulmann, D. A. O. Edward, A. La Pergola, J.‑P. Puissochet, M. Wathelet (pranešėjas), R. Schintgen, V. Skouris ir J. N. Cunha Rodrigues,

generalinis advokatas P. Léger,

posėdžio sekretorius H. von Holstein, kanclerio pavaduotojas,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

–        M. Wouters, atstovaujamo advocaten H. Gilliams ir M. Wladimiroff,

–        M. Savelbergh ir Price Waterhouse Belastingadviseurs BV, atstovaujamų advocaten D. van Liedekerke ir G. J. Kemper,

–        Algemene Raad van de Nederlandse Orde van Advocaten, atstovaujamos advocaten O. W. Brouwer, F. P. Louis ir S. C. van Es,

–        Raad van de Balies van de Europese Gemeenschap, atstovaujamos advocaat P. Glazener,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. A. Fierstra,

–        Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Molde,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos A. Dittrich ir W.‑D. Plessing,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos K. Rispal‑Bellanger, R. Loosli‑Surrans ir F. Million,

–        Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Stix‑Hackl,

–        Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Fernandes,

–        Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Kruse,

–        Lichtenšteino Kunigaikštystės vyriausybės, atstovaujamos C. Büchel,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos W. Wils ir B. Mongin,

susipažinęs su teismo posėdžio pranešimu,

2000 m. gruodžio 12 d. posėdyje išklausęs J. C. J. Wouters, atstovaujamo H. Gilliams, J. W. Savelbergh ir Price Waterhouse Belastingadviseurs BV, atstovaujamų D. van Liedekerke ir G. J. Kemper, Algemene Raad van de Nederlandse Orde van Advocaten, atstovaujamos O. W. Brouwer ir advocaat W. Knibbeler, Raad van de Balies van de Europese Gemeenschap, atstovaujamos P. Glazener, Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos J. S. van den Oosterkamp, Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos A. Dittrich, Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos F. Million, Liuksemburgo vyriausybės, atstovaujamos N. Mackel, padedamo avocat J. Welter, Švedijos vyriausybės, atstovaujamos I. Simfors, ir Komisijos, atstovaujamos W. Wils, pareikštas žodines pastabas,

susipažinęs su 2001 m. liepos 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        1999 m. rugpjūčio 10 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 1999 m. rugpjūčio 13 d., Raad van State pagal EB 234 straipsnį pateikė devynis prejudicinius klausimus dėl EB sutarties 3 straipsnio g punkto (po pakeitimo – 3 straipsnio 1 dalies g punktas), EB sutarties 5 straipsnio (dabar – EB 10 straipsnis), EB sutarties 52 ir 59 straipsnių (po pakeitimo ? EB 43 ir 49 straipsniai) bei EB sutarties 85, 86 ir 90 straipsnių (dabar – EB 81, 82 ir 86 straipsniai) išaiškinimo.

2        Šie klausimai kilo advokatams bei kitiems asmenims pareiškus apeliacinius skundus dėl Arrondissementsrechtbank te Amsterdam atsisakymo panaikinti Nyderlandų advokatų asociacijos (Nederlandse Orde van Advocaten) sprendimus, kuriais buvo palikti galioti Amsterdamo ir Roterdamo apygardų Advokatų asociacijos priežiūros komitetų sprendimai, draudžiantys vykdyti advokato veiklą steigiant mišrią partnerystę su auditoriais.

 Nacionalinė teisė

3        Nyderlandų Karalystės Konstitucijos 134 straipsnis reglamentuoja viešųjų juridinių asmenų steigimą ir jų teisinį režimą. Jame nustatoma:

„1. Viešieji profesinės ar kitokios paskirties juridiniai asmenys steigiami ir likviduojami įstatymu arba įstatyme nustatyta tvarka.

2. Viešųjų juridinių asmenų funkcijas ir organizavimo tvarką, valdymo organų sudėtį ir kompetenciją bei jų posėdžių viešumą nustato įstatymas. Įstatymas arba kiti įstatymu grindžiami teisės aktai viešųjų juridinių asmenų valdymo organams gali suteikti teisėkūros galias.

3. Įstatymas nustato valdymo organų kontrolės tvarką. Jų sprendimai gali būti pripažinti negaliojantys, tik jei jie prieštarauja teisei ar pažeidžia bendrąjį interesą.“

 Advocatenwet

4        Vadovaujantis šia Konstitucijos nuostata, 1952 m. birželio 23 d. buvo priimtas įstatymas dėl Nyderlandų advokatų asociacijos įsteigimo ir jos įstatų bei advokatų ir teisės patarėjų etikos taisyklių patvirtinimo (toliau – Advocatenwet).

5        Šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatoma:

„1. Nyderlandų advokatų asociacijos, kuri remiantis Konstitucijos 134 straipsniu yra viešasis juridinis asmuo ir kurios buveinė yra Hagoje, nariai yra visi Nyderlanduose registruoti advokatai.

2. Visi tame pačiame teisme registruoti advokatai yra tos teismo apygardos advokatų asociacijos nariai.“

6        Advocatenwet 18 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis numato, kad Nyderlandų advokatų asociacijai ir apygardų advokatų asociacijoms vadovauja atitinkamai Nyderlandų advokatų asociacijos generalinė taryba (Algemene Raad van de Nederlandse Orde van Advocaten, toliau – Generalinė taryba) ir apygardų asociacijų priežiūros komitetai (raden van toezicht van de Orden in de arrondissementen, toliau – priežiūros komitetai).

7        Advocatenwet 19 ir 20 straipsniai nustato Generalinės tarybos narių rinkimų tvarką. Juos renka College van Afgevaardigden (toliau – Delegatų kolegija), kurios nariai savo ruožtu yra renkami apygardų asociacijų susirinkimuose.

8        Pagal Advocatenwet 26 straipsnį:

„Generalinė taryba ir priežiūros komitetai užtikrina, kad būtų tinkamai atliekamos profesinės pareigos, ir gali imtis bet kokių priemonių, padedančių įgyvendinti šį tikslą. Taryba ir komitetai gina advokatų profesines teises ir interesus, užtikrina, kad jie atliktų savo pareigas, bei atlieka reglamentu jiems pavestas užduotis.“

9        Advocatenwet 28 straipsnis nustato:

„1. Delegatų kolegija gali priimti reglamentus, užtikrinančius tinkamą profesinių pareigų atlikimą, taip pat dėl rūpinimosi senyvo amžiaus ir visiškai ar iš dalies nedarbingais advokatais bei mirusių advokatų artimais giminaičiais. Kolegija priima reglamentus dėl Nyderlandų advokatų asociacijos administravimo ir organizavimo.

2. Pasiūlymą priimti reglamentą Delegatų kolegijai gali pateikti Generalinė taryba arba ne mažiau kaip penki delegatai. Generalinė taryba, prieš pateikdama reglamento projektą Delegatų kolegijai, gali pasiūlyti priežiūros komitetams pareikšti dėl jo nuomonę.

3. Priimti teisės aktai yra perduodami Teisingumo ministerijai ir spausdinami oficialiame leidinyje.“

10      Advocatenwet 29 straipsnis nustato:

„1. Reglamentai taikomi nacionalinės asociacijos nariams ir vizituojantiems advokatams <...>

2. Juose negali būti nuostatų dėl įstatymo ar juo vadovaujantis reglamentuojamų klausimų arba dėl klausimų, kurie dėl skirtingos situacijos apygardose negali būti bendrai reglamentuojami.

3. Reglamentų nuostatos dėl įstatymo ar juo vadovaujantis reglamentuojamų klausimų neturi teisinės galios.“

11      Remiantis Advocatenwet 16b ir 16c straipsniais, galima daryti išvadą, jog „vizituojantys advokatai“ – tai asmenys, kurie nėra registruoti kaip advokatai Nyderlanduose, tačiau turi teisę verstis advokato ar jam prilyginama profesine veikla kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

12      Advocatenwet 30 straipsnis nustato:

„1. Karaliaus dekretu Delegatų kolegijos, Generalinės tarybos ar kitų Nyderlandų advokatų asociacijos organų sprendimų galiojimas gali būti sustabdytas arba jie gali būti panaikinti, jei prieštarauja teisei ar pažeidžia bendrąjį interesą.

2. Sprendimas dėl galiojimo sustabdymo ar panaikinimo priimamas motyvuotu dekretu, prireikus nurodant sustabdymo laikotarpį, per šešis mėnesius nuo 28 straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo, o Generalinės tarybos ar kito Nyderlandų advokatų asociacijos sprendimo atveju ? per šešis mėnesius nuo pranešimo Teisingumo ministrui.

3. Galiojimo sustabdymas nedelsiant nutraukia nuostatos veikimą. Galiojimo sustabdymo terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai, įskaitant pratęsimą.

4. Sprendimas, kurio galiojimas yra sustabdytas, laikomas galiojančiu, jei per sustabdymo laikotarpį nėra priimamas Karaliaus dekretas dėl panaikinimo.

5. Jeigu karaliaus dekretas nenumato kitaip, panaikinimas lemia visų atitinkamos nuostatos padarinių panaikinimą, jei jie gali būti panaikinti.“

 Samenwerkingsverordening 1993

13      Vadovaudamasi Advocatenwet 28 straipsniu, Delegatų kolegija priėmė 1993 m. Reglamentą dėl partnerystės (Samenwerkingsverordening 1993).

14      Samenwerkingsverordening 1993 1 straipsnyje „parterystės ryšiai“ apibūdinami kaip „bet kokia partnerystė, kai jos dalyviai užsiima savo profesine veikla bendrai tvarkydami turtą ir dalydamiesi rizika arba tuo tikslu dalydamiesi valdymo teisėmis ar atsakomybe.“

15      Samenwerkingsverordening 1993 2 straipsnis numato:

„1. Advokatas neturi teisės prisiimti arba turėti įsipareigojimų, galinčių pakenkti jo profesinės veiklos laisvei ir nepriklausomybei, įskaitant nešališką interesų gynimą ir su tuo tiesiogiai susijusius pasitikėjimo santykius tarp advokato ir kliento.

2. 1 dalis taikoma ir advokatui, kuris nėra susijęs partnerystės ryšiais su kitais advokatais arba su trečiaisiais asmenimis.“

16      Pagal Samenwerkingsverordening 1993 3 straipsnį:

„Advokatas gali sudaryti partnerystės sutartį arba būti susijęs partnerystės ryšiais, tik jei kiekvieno partnerio pagrindinis tikslas yra teisinė praktika.“

17      Samenwerkingsverordening 1993 4 straipsnis nustato:

„Advokatas turi teisę sudaryti partnerystės sutartį arba gali būti susijęs partnerystės ryšiais tik su:

a)      kitais Nyderlanduose registruotais advokatais;

b)      Nyderlanduose neregistruotais advokatais, nepažeidžiant 5 straipsnio reikalavimų;

c)      kitų profesinių kategorijų, kurias pagal 6 straipsnį akredituoja Generalinė taryba, atstovais.“

18      Pagal Samenwerkingsverordening 1993 6 straipsnį:

„1. 4 straipsnio c punkte nurodytas leidimas gali būti suteiktas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      kitos profesinės kategorijos atstovai yra laisvųjų profesijų atstovai;

b)      užsiimti šia profesine veikla leidžiama įgijus universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą;

c)      profesinės kategorijos atstovams taikomos panašios į advokatų etikos taisyklės;

d)      partnerystės sutarties su kitos profesinės kategorijos atstovais sudarymas neprieštarauja 2 ir 3 straipsniams.

2. Leidimas taip pat gali būti suteiktas tam tikrai profesinės kategorijos daliai. Tokiu atveju šio straipsnio 1 dalies a–d punktuose išvardytos sąlygos taikomos mutatis mutandis, nepažeidžiant Generalinės tarybos teisės nustatyti papildomas sąlygas.

3.      Prieš priimdama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimus sprendimus, Generalinė taryba konsultuojasi su Delegatų kolegija.“

19      Samenwerkingsverordening 1993 7 straipsnio 1 dalis nustato:

„Santykiuose su trečiaisiais asmenimis advokatas vengia netikslaus, klaidinančio ar neišsamaus bet kokios bendros veiklos, įskaitant ir partnerystę, kurioje jis dalyvauja, pristatymo.“

20      Pagal Samenwerkingsverordening 1993 8 straipsnį:

„1. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis partnerystė turi turėti kolektyvinį pavadinimą.

2. Kolektyvinis pavadinimas neturi būti klaidinantis. <...>

3. Partnerystės ryšiais su kitais asmenimis susijęs advokatas prašomas turi pateikti sąrašą asmenų, kurie yra jo partneriai, ir duomenis apie jų profesiją ir buveinės vietą.

4. Bet kokiame rašytiniame partnerystės dokumente turi būti nurodyti jį pasirašančiojo asmens pavardė, statusas ir buveinės adresas.

21      Galiausiai pagal Samenwerkingsverordening 1993 9 straipsnio 2 dalį:

„Advokatai gali steigti partnerystę ar keisti jos sąlygas tik po to, kai priežiūros komitetas nusprendžia, jog partnerystės steigimo ar jos keitimo sąlygos, įskaitant duomenų pateikimo apie save tretiesiems asmenims būdą, neprieštarauja šio reglamento ar juo remiantis priimtų aktų nuostatoms.“

22      Iš Samenwerkingsverordening 1993 preambulėje išdėstytų motyvų matyti, kad partnerystė su notarais, mokesčių konsultantais ir patentiniais patikėtiniais anksčiau buvo akredituota ir toliau lieka galioti šioms trims profesinėms kategorijoms. Tačiau auditoriai nurodyti kaip profesinės kategorijos, su kuria advokatai negali sudaryti partnerystės, pavyzdys.

 Gairės dėl advokatų ir kitų (akredituotų) profesijų atstovų partnerystės

23      Be Samenwerkingsverordening 1993, Nyderlandų advokatų asociacija yra priėmusi gaires dėl advokatų ir kitų (akredituotų) profesijų atstovų partnerystės. Šiose gairėse nustatyta:

„1. Etikos ir profesinio elgesio taisyklių laikymasis

1 taisyklė

Advokatas negali nepaisyti ar daryti išlygų dėl jam taikomų etikos ir profesinio elgesio taisyklių dėl to, jog dalyvauja partnerystėje su kitos laisvosios profesijos atstovu.

2. Bylų atskyrimas bei atskiras bylų ir archyvų administravimas

2 taisyklė

Advokatas, kuris dalyvauja partnerystėje kartu su kitos laisvosios profesijos atstovu kiekvienai bylai, kurioje jis bendradarbiauja su tokiu asmeniu, turi užvesti atskirą bylą ir, kiek tai susiję su partneryste, privalo:

–        atskirti bylos administravimą ir turėti atskirus finansus,

–        turėti atskirą nuo kito laisvosios profesijos atstovo archyvą.

3. Interesų konfliktai

3 taisyklė

Advokatas, kuris dalyvauja partnerystėje kartu su kitos laisvosios profesijos atstovu, negali ginti šalies interesų, kai jie kertasi su interesais šalies, kuriai atstovavo ar atstovauja toks atstovas, arba kai toks interesų konfliktas gali kilti.

4. Profesinė paslaptis ir dokumentų registravimas

4 taisyklė

Kiekvienoje byloje, kurioje jis dalyvauja kartu su kitos laisvosios profesijos atstovu, advokatas privalo detaliai žymėti bet kokį laiškų ir dokumentų perdavimą tokios profesijos atstovui.“

 Pagrindinė byla

24      Amsterdamo advokatūros advokatas J. C. J. Wouters 1991 m. tapo bendrovės Arthur Andersen & Co. Belastingadviseurs (mokesčių konsultantų) partneriu. 1994 m. pabaigoje J. C. J. Wouters Roterdamo apygardos advokatų asociacijos priežiūros komitetą informavo apie savo ketinimą įsiregistruoti šio miesto advokatūroje ir užsiimti joje profesine veikla „Arthur Andersen & Co., advocaten en belastingadviseurs“ pavadinimu.

25      1995 m. liepos 27 d. Sprendimu komitetas nusprendė, jog bendrovės Arthur Andersen & Co. Belastingadviseurs partneriai buvo susiję partnerystės ryšiais Samenwerkingsverordening 1993 prasme su bendrovės Arthur Andersen & Co. Accountants partneriais, t. y. su auditorių profesine kategorija, o tai reiškia, kad J. C. J. Wouters pažeidė Samenwerkingsverordening 1993 4 straipsnį. Be to, komitetas nusprendė, jog J. C. J. Wouters pažeistų Samenwerkingsverordening 1993 8 straipsnį, jei dalyvautų partnerystėje, kurios kolektyviniame pavadinime yra fizinio asmens „Arthur Andersen“ vardas.

26      1995 m. lapkričio 29 d. Sprendimu Generalinė taryba atmetė kaip nepagrįstą J. C. J. Wouters, Arthur Andersen & Co. Belastingadviseurs ir Arthur Andersen & Co. Accountants administracinį skundą dėl priežiūros komiteto sprendimo panaikinimo.

27      1995 m. pradžioje Amsterdamo advokatūros advokatas J. W. Savelbergh Amsterdamo advokatų asociacijos priežiūros komitetui pranešė apie savo ketinimą sudaryti partnerystės sutartį su privačia bendrove Price Waterhouse Belastingadviseurs BV, tarptautinės Price Waterhouse kompanijos, kurioje dirba ne tik mokesčių konsultantai, bet ir auditoriai, dukterine bendrove.

28      1995 m. liepos 5 d. Sprendimu komitetas nusprendė, kad tokia partnerystė prieštarauja Samenwerkingsverordening 1993 4 straipsniui.

29      1995 m. lapkričio 21 d. Sprendimu Generalinė taryba atmetė kaip nepagrįstą J. W. Savelbergh ir Price Waterhouse Belastingadviseurs BV administracinį skundą dėl priežiūros komiteto sprendimo panaikinimo.

30      J. C. J. Wouters, Arthur Andersen & Co. Belastingadviseurs ir Arthur Andersen & Co. Accountants bei J. W. Savelbergh ir Price Waterhouse Belastingadviseurs BV apskundė šį sprendimą Arrondissementsrechtbank te Amsterdam. Jie savo ieškinyje nurodė, kad 1995 m. lapkričio 21 ir 29 d. Generalinės tarybos sprendimai prieštarauja Sutarties nuostatoms dėl konkurencijos, įsisteigimo teisės ir laisvo paslaugų teikimo.

31      1997 m. vasario 7 d. Sprendimu Rechtbank pripažino nepriimtinus Arthur Andersen & Co. Belastingadviseurs ir Arthur Andersen & Co. Accountants ieškinius ir kaip nepagrįstus atmetė J. C. J. Wouters, J. W. Savelbergh ir Price Waterhouse Belastingadviseurs BV ieškinius.

32      Rechtbank nusprendė, kad Sutarties nuostatos dėl konkurencijos pagrindinėje byloje netaikytinos. Šis teismas pažymėjo, kad Nyderlandų advokatų asociacija yra bendrąjį interesą ginantis įstatymu įsteigtas viešosios teisės reglamentuojamas subjektas. Tam tikslui ji, be kita ko, naudojasi savo teisėkūros galiomis, kurias jai pripažįsta Advocatenwet 28 straipsnis. Gindama bendrąjį interesą, Nyderlandų advokatų asociacija turi užtikrinti teisines paslaugas teikiančio advokato nepriklausomumą ir nešališkumą. Todėl Nyderlandų advokatų asociacija nėra įmonių asociacija Sutarties 85 straipsnio prasme. Ji taip pat negali būti laikoma įmone ar įmonių grupe, užimančia kolektyvinę dominuojančią padėtį Sutarties 86 straipsnio prasme.

33      Be to, Rechtbank nuomone, Advocatenwet 28 straipsnis neperduoda jokios kompetencijos privatiems subjektams taip, kad tai turėtų neigiamų pasekmių Sutarties 85 ir 86 straipsnių veiksmingumui. Vadinasi, ši nuostata neprieštarauja Sutarties 5 straipsnio antrajai pastraipai kartu su 3 straipsnio g punktu bei 85 ir 86 straipsniais.

34      Rechtbank taip pat atmetė ieškovų argumentus, jog Samenwerkingsverordening 1993 prieštarauja Sutarties 52 ir 59 straipsniuose įtvirtintoms įsisteigimo teisei ir laisvei teikti paslaugas. Šio teismo nuomone, pagrindinėje byloje nėra tarpvalstybinio elemento, todėl šios Sutarties nuostatos netaikytinos. Bet kuriuo atveju advokatų ir auditorių partnerystės draudimas pateisinamas svarbiais bendrojo intereso apsaugos sumetimais ir nėra neproporcingai ribojančio pobūdžio. Kadangi šioje srityje nėra jokios specialios Bendrijos nuostatos, Nyderlandų Karalystė turi teisę advokato profesinę veiklą savo teritorijoje reglamentuoti taip, kad būtų užtikrintas teisines paslaugas teikiančio advokato nepriklausomumas ir nešališkumas.

35      Penki ieškovai padavė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo Raad van State.

36      Pagal Belgijos teisę įsteigtai Raad van de Balies van de Europese Gemeenschap (Europos Bendrijos advokatūrų taryba) buvo leista Raad van State įstoti į bylą Generalinės tarybos reikalavimams palaikyti.

37      1999 m. rugpjūčio 10 d. Sprendimu Raad van State patvirtino Arthur Andersen & Co. Belastingadviseurs ir Arthur Andersen & Co. Accountants pateiktų ieškinių nepriimtinumą. Dėl kitų ieškinių šis teismas nusprendė, jog sprendimas pagrindinėje byloje priklauso nuo kelių Bendrijos teisės nuostatų išaiškinimo.

38      Viena vertus, Raad van State kyla klausimas, ar, pasinaudodama Advocatenwet 28 straipsnio suteikiama teise priėmusi Samenwerkingsverordening 1993, Delegatų kolegija nepažeidė Sutarties 85 ir 86 straipsnių ir, kita vertus, ar nacionalinės teisės aktų leidėjas Advocatenwet, 28 straipsniu suteikdamas šiai kolegijai teisę priimti reglamentus, nepažeidė Sutarties 5, 85 ir 86 straipsnių. Be to, šiam teismui kyla klausimas, ar Samenwerkingsverordening 1993 neprieštarauja Sutarties 52 straipsnyje įtvirtintai įsisteigimo laisvei bei 59 straipsnyje įtvirtintai laisvei teikti paslaugas.

39      Todėl Raad van State nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      a) Ar Sutarties 85 straipsnio 1 dalyje (dabar EB 81 straipsnio 1 dalis) esančią įmonių asociacijos sąvoką reikia aiškinti taip, jog asociacija yra tik tuomet, kai ir jeigu ji veikia savo narių interesais, ir todėl taikant šią nuostatą reikia skirti veiklą, kurią asociacija vykdo užtikrindama bendrąjį interesą, ir kitą veiklą, ar vien fakto, jog asociacija gali veikti savo narių interesais, pakanka ją kvalifikuoti kaip įmonių asociaciją šios nuostatos prasme visos jos veiklos atžvilgiu? Ar Bendrijos konkurencijos teisės taikymui turi reikšmės tai, jog nagrinėjamas subjektas visuotinai privalomas normas priima remdamasis savo teisėkūros galiomis ir kaip specialus teisės aktų leidėjas?

b)      Jeigu į pirmojo klausimo a punktą būtų atsakyta, kad asociacija yra įmonių asociacija tik tuomet, kai ir jeigu ji veikia savo narių interesais, ar Bendrijos teisė taip pat nustato, kas yra ir kas nėra bendrojo intereso gynimas?

c)      Jeigu į pirmojo klausimo b punktą būtų atsakyta, kad Bendrijos teisė reglamentuoja šį klausimą, ar ji taip pat leidžia konstatuoti, jog tokiam subjektui kaip (Nyderlandų advokatų) asociacija, remiantis savo teisės aktų leidimo galiomis, skirtomis užtikrinti teisines paslaugas teikiančio advokato nepriklausomumą ir nešališkumą, priimant visuotinai privalomas normas dėl advokatų ir kitų profesijų atstovų partnerystės sudarymo, siekiama užtikrinti bendrąjį interesą?

2.      Jeigu remiantis atsakymais į pirmojo klausimo a, b ir c punktus darytina išvada, jog reglamentas, kaip antai (Samenwerkingsverordening 1993), turi būti laikomas įmonių asociacijos sprendimu Sutarties 85 straipsnio 1 dalies (dabar EB 81 straipsnio 1 dalis) prasme, ar tokio sprendimo, kiek jis nustato visuotinai privalomas normas, reguliuojančias tokių partnerystės sutarčių, kokios nagrinėjamos šioje byloje, sudarymą siekiant užtikrinti teisines paslaugas teikiančio advokato nepriklausomumą ir nešališkumą, tikslas ar padarinys yra konkurencijos bendrojoje rinkoje ribojimas darant poveikį prekybai tarp valstybių narių? Kokiais iš Bendrijos teisės kylančiais kriterijais reikia vadovautis atsakant į šį klausimą?

3.      Ar Sutarties 86 straipsnyje (dabar EB 82 straipsnis) esančią įmonės sąvoką reikia aiškinti taip, jog jei subjektas, kaip antai (Nyderlandų advokatų) asociacija, laikomas įmonių asociacija, jis taip pat laikomas įmone arba įmonių grupe šios nuostatos prasme, net jei jis nevykdo jokios ekonominės veiklos?

4.      Jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas ir todėl būtų nuspręsta, jog subjektas, kaip antai (Nyderlandų advokatų) asociacija, užima dominuojančią padėtį, ar jis piktnaudžiauja tokia padėtimi įpareigodamas savo narius advokatus teisinių paslaugų rinkoje kitų asmenų atžvilgiu elgtis konkurenciją ribojančiu būdu?

5.      Jei subjektas, kaip antai (Nyderlandų advokatų) asociacija, Bendrijos konkurencijos normų taikymo tikslais apskritai laikytinas įmonių asociacija, ar EB sutarties 90 straipsnio 2 dalį (dabar – EB 86 straipsnio 2 dalis) reikia aiškinti taip, jog ji taikytina tokiam subjektui kaip (Nyderlandų advokatų) asociacija, kuri priima visuotinai privalomas normas dėl advokatų ir kitų profesijų atstovų partnerystės, siekiant užtikrinti teisines paslaugas teikiančio advokato nepriklausomumą ir nešališkumą?

6.      Jei (Nyderlandų advokatų) asociacija laikytina įmonių asociacija, įmone ar įmonių grupe, ar EB sutarties 3 straipsnio g punktas (po pakeitimo ? EB 3 straipsnio 1 dalies g punktas), 5 straipsnio antroji pastraipa (dabar – EB 10 straipsnio antroji pastraipa), 85 ir 86 straipsniai (dabar – EB 81 ir 82 straipsniai) draudžia valstybei narei suteikti tokiam subjektui arba jo organams teisę priimti teisės normas, pavyzdžiui, dėl advokatų ir kitų profesijų atstovų partnerystės, kai valdžios institucijų vykdoma tokio proceso priežiūra apsiriboja tokių teisės normų panaikinimu, tačiau neapima teisės vietoj panaikintųjų priimti naujas teisės normas?

7.      Ar šioje byloje nagrinėjamą draudimą sudaryti advokatų ir auditorių partnerystę reglamentuoja ir Sutarties nuostatos dėl įsisteigimo teisės, ir nuostatos dėl laisvo paslaugų teikimo, ar vis dėlto EB sutartį reikia aiškinti taip, jog toks draudimas, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į būdą, kuriuo suinteresuotieji asmenys ketina faktiškai įgyvendinti partnerystę, turi atitikti arba įsisteigimo teisės nuostatas, arba nuostatas dėl laisvo paslaugų teikimo?

8.      Ar šioje byloje nagrinėjamas advokatų ir auditorių partnerystės draudimas riboja įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvę, arba abi šias laisves?

9.      Jei į aštuntąjį klausimą būtų atsakyta, jog konstatuotinas vienas iš dviejų arba abu ribojimai, ar toks ribojimas pateisinamas dėl to, jog jis apima tik „prekybos būdą“ (1993 m. lapkričio 24 d.) sprendimo Keck et Mithouard (C‑267/91 ir C‑268/91, Rink. p. I‑6097) prasme, ir todėl nėra diskriminacinis arba dėl to, jog jis atitinka kituose Teisingumo Teismo sprendimuose, pavyzdžiui, (1995 m. lapkričio 30 d.) sprendime Gebhard (C‑55/94, Rink. p. I‑4165), šiuo atžvilgiu nustatytas sąlygas?“

 Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį

40      2001 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu ieškovai pagrindinėje byloje paprašė Teisingumo Teismo atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį.

41      Grįsdami savo prašymą, ieškovai pagrindinėje byloje tvirtina, kad generalinis advokatas 2001 m. liepos 10 d. pateiktos išvados 170?201 punktuose pareiškė nuomonę dėl klausimo, kurio aiškiai nepateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

42      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 61 straipsniu, savo iniciatyva, pasiūlius generaliniam advokatui ar šalių prašymu gali priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo, jeigu mano, kad gavo nepakankamai informacijos arba kad bylą reikia nagrinėti remiantis argumentu, kurio šalys neaptarė (žr. 2000 m. vasario 4 d. Nutarties Emesa Sugar, C‑17/98, Rink. p. I‑665, 18 punktą).

43      Tačiau šioje byloje Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, mano, kad turi visą informaciją, reikalingą atsakyti į šioje byloje pateiktus klausimus, ir kad ji buvo aptarta teismo posėdyje.

 Dėl pirmojo klausimo a punkto

44      Pirmojo klausimo a punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tokio subjekto kaip Nyderlandų advokatų asociacija priimtas reglamentas dėl advokatų ir kitų laisvųjų profesijų atstovų partnerystės, šiuo atveju Samenwerkingsverordening 1993, laikytinas įmonių asociacijos sprendimu Sutarties 85 straipsnio 1 dalies prasme. Jis, be kita ko, klausia, ar Bendrijos konkurencijos teisės taikymui turi reikšmės tai, jog Nyderlandų advokatų asociacijai įstatymu buvo suteikta teisė priimti visuotinai privalomas normas dėl Nyderlanduose registruotų advokatų ir advokatų, turinčių teisę verstis teisine praktika kitose valstybėse narėse, kurie teikia paslaugas Nyderlanduose. Nacionalinis teismas taip pat kelia klausimą, ar vien aplinkybės, jog ji gali veikti savo narių interesais, pakanka, kad ją būtų galima laikyti įmonių asociacija visų jos veiksmų atžvilgiu, ar vis dėlto, taikant 85 straipsnio 1 dalį, būtina išskirti veiklą, kurią ji vykdo užtikrindama bendrąjį interesą.

45      Norint nustatyti, ar teisės aktą, kaip antai Samenwerkingsverordening 1993, reikia laikyti įmonių asociacijos sprendimu Sutarties 85 straipsnio 1 dalies prasme, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar advokatai yra įmonės Bendrijos konkurencijos teisės prasme.

46      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką konkurencijos teisės kontekste įmonės sąvoka apima bet kokį ūkinę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar jo finansavimo būdą (žr. 1991 m. balandžio 23 d. Sprendimo Höfner ir Elser, C‑41/90, Rink. p. I‑1979, 21 punktą; 1995 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Fédération française des sociétés d'assurance ir kt., C‑244/94, Rink. p. I‑4013, 14 punktą ir 1997 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Job Centre, vadinamo „Job Centre II“, C‑55/96, Rink. p. I‑7119, 21 punktą).

47      Šiuo atžvilgiu, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu tam tikroje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos (be kita ko, žr. 1987 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, 118/85, Rink. p. 2599, 7 punktą ir 1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑35/96, Rink. p. I‑3851, 36 punktą).

48      Advokatai atlygintinai siūlo teisinės pagalbos paslaugas, apimančias teisinių išvadų, sutarčių ir kitų dokumentų rengimą bei atstovavimą ir interesų gynimą teismuose. Be to, jie prisiima su veiklos vykdymu susijusią finansinę riziką, nes išlaidų ir pajamų neatitikimo atveju jie patys turi padengti skirtumą.

49      Tokiomis aplinkybėmis Nyderlanduose registruoti advokatai vykdo ūkinę veiklą, todėl juos reikia laikyti įmonėmis Sutarties 85, 86 ir 90 straipsnių prasme, ir šiai išvadai nedaro įtakos tai, jog jų teikiamos paslaugos yra kompleksinio bei techninio pobūdžio, ir tai, jog jų profesinės veiklos vykdymas reglamentuojamas (šiuo klausimu dėl gydytojų žr. 2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Pavlov ir kt., C‑180/98?C‑184/98, Rink. p. I‑6451, 77 punktą).

50      Antra, reikia išnagrinėti, ar profesinė organizacija, šiuo atveju Nyderlandų advokatų asociacija, priimanti tokį teisės aktą kaip Samenwerkingsverordening 1993, gali būti laikoma įmonių asociacija Sutarties 85 straipsnio 1 dalies prasme (šiuo klausimu dėl muitinės tarpininkų profesinės organizacijos žr. minėto 1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją 39 punktą).

51      Atsakovas pagrindinėje byloje tvirtina, jog kadangi Nyderlandų teisės aktų leidėjas įsteigė Nyderlandų advokatų asociaciją kaip viešąjį juridinį asmenį ir suteikė jai teisėkūros galias, kad ji galėtų atlikti viešąsias funkcijas, ji negali būti laikoma įmonių asociacija Sutarties 85 straipsnio prasme, ypač kiek tai susiję su jos teisėkūros galiomis.

52      Į pagrindinę bylą įstojusi šalis bei Vokietijos, Austrijos ir Portugalijos vyriausybės priduria, jog toks subjektas kaip Nyderlandų advokatų asociacija įgyvendina viešąją valdžią, todėl jai negali būti taikoma Sutarties 85 straipsnio 1 dalis.

53      Į pagrindinę bylą įstojusi šalis pažymi, kad subjektas gali būti prilygintas valdžios institucijai, jei jo vykdoma veikla yra bendrųjų interesų gynimo uždavinys, kuris priklauso pagrindinėms valstybės funkcijoms. Nyderlandų valstybė pavedė Nyderlandų advokatų asociacijai užtikrinti teisės subjektams tinkamą galimybę įgyvendinti savo teises ir teisę kreiptis į teismą, o tai ir yra pagrindinė valstybės funkcija.

54      Vokietijos vyriausybė savo ruožtu pažymi, kad kompetetingos valstybės narės teisės aktų leidimo institucijos, įgyvendindamos nacionalinį suverenitetą, gali pačios pasirinkti naudojimosi savo prerogatyvomis būdą. Teisės priimti visuotinai privalomas normas suteikimas tokiam demokratinį legitimumą turinčiam subjektui kaip profesinė asociacija patenka į šio institucinės autonomijos principo ribas.

55      Vokietijos vyriausybės nuomone, šis principas būtų pažeistas, jei tokie subjektai, kuriems pavestas toks teisėkūros uždavinys, būtų laikomi įmonėmis Sutarties 85 straipsnio prasme. Prielaida, jog nacionaliniai įstatymai galioja tik tada, kai juos pagal Sutarties 85 straipsnio 3 dalį patvirtina Komisija, savaime prieštaringa. Tokiu atveju galėtų būti kvestionuojamas visų profesinių asociacijų priimtų teisės aktų teisėtumas.

56      Šiuo atžvilgiu reikia nustatyti, ar tokį teisės aktą kaip Samenwerkingsverordening 1993 priimančią profesinę asociaciją reikia laikyti įmonių asociacija, ar, atvirkščiai, viešosios valdžios institucija.

57      Remiantis Teisingumo Teismo praktika, Sutarties konkurencijos teisės normos netaikomos veiklai, kuri dėl savo pobūdžio, jai taikomų taisyklių ar savo dalyko nepatenka į ekonominės veiklos sritį (šiuo klausimu žr. 1993 m. vasario 17 d. Sprendimo Poucet ir Pistre, C‑159/91 ir C‑160/91, Rink. p. I‑637, 18 ir 19 punktus dėl viešosios socialinės apsaugos sistemos valdymo) arba kuri yra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų įgyvendinimu (šiuo klausimu žr. 1994 m. sausio 19 d. Sprendimo SAT Fluggesellschaft, C‑364/92, Rink. p. I‑43, 30 punktą dėl oro erdvės kontrolės ir stebėjimo bei 1997 m. kovo 18 d. Sprendimo Diego Calì & Figli, C‑343/95, Rink. p. I‑1547, 22 ir 23 punktus dėl jūros teršimo kontrolės).

58      Pirmiausia reikia pažymėti, jog tokį teisės aktą kaip Samenwerkingsverordening 1993 priimanti profesinė organizacija, šiuo atveju Nyderlandų advokatų asociacija, kitaip nei kai kurios socialinės apsaugos institucijos, nei vykdo iš solidarumo principo kylančias socialines funkcijas (žr. minėto sprendimo Poucet ir Pistre 18 punktą), nei įgyvendina viešajai valdžiai būdingas prerogatyvas (žr. minėto sprendimo SAT Fluggesellschaft 30 punktą). Ji veikia kaip ekonominę veiklą vykdančios profesijos reguliavimo organas.

59      Šiuo atžvilgiu tai, jog Advocatenwet 26 straipsnis suteikia Generalinei tarybai įgaliojimus ginti ir pačių advokatų teises, ir interesus, a priori negali užkirsti kelio galimybei taikyti Sutarties 85 straipsnį šiai profesinei organizacijai, net kai ji atlieka advokato profesijos reguliavimo funkcijas (šiuo klausimu dėl gydytojų profesijos žr. minėto sprendimo Pavlov ir kt. 86 punktą).

60      Kiti požymiai patvirtina išvadą, kad Sutarties 85 straipsnis taikomas profesinei organizacijai, kaip antai Nyderlandų advokatų asociacija, kuriai suteiktos teisėkūros galios.

61      Viena vertus, iš Advocatenwet matyti, jog Nyderlandų advokatų asociacijos valdymo organų narius sudaro išimtinai advokatai, kuriuos renka tik šios profesijos atstovai. Nacionalinės valdžios institucijos negali kištis į priežiūros komiteto, Delegatų kolegijos ar Generalinės tarybos narių skyrimo procesą (apie muitinės tarpininkų profesinę organizaciją žr. minėto 1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją 42 punktą; apie gydytojų profesinę organizaciją – minėto sprendimo Pavlov ir kt. 88 punktą).

62      Kita vertus, Nyderlandų advokatų asociacija, priimdama teisės aktus, kaip antai Samenwerkingsverordening 1993, nėra įpareigota atsižvelgti į kokius nors viešojo intereso kriterijus. Advocatenwet 28 straipsnis, suteikiantis jai teisę priimti reglamentus, tik reikalauja, jog jie atitiktų „tinkamos profesinės praktikos“ interesus (apie muitinės tarpininkų profesinę organizaciją žr. minėto 1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją 43 punktą).

63      Galiausiai, turint omenyje tai, kokią įtaką Samenwerkingsverordening 1993 daro Nyderlandų advokatų asociacijos narių elgesiui teisinių paslaugų rinkoje dėl to, kad juo draudžiama sudaryti tam tikras kelių profesijų partnerystes, šis reglamentas nėra visiškai svetimas ekonominės veiklos sričiai.

64      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, galima teigti, jog tokia profesinė organizacija kaip Nyderlandų advokatų asociacija, priimanti teisės aktą, kaip antai Samenwerkingsverordening 1993, laikytina įmonių asociacija Sutarties 85 straipsnio 1 dalies prasme. Toks teisės aktas iš esmės yra profesijos darbuotojų atstovų valios, kad darbuotojai, vykdydami ekonominę veiklą, elgtųsi tam tikru būdu, išraiška.

65      Tai, kad Nyderlandų advokatų asociacijos statusą reguliuoja viešoji teisė, neturi reikšmės.

66      Remiantis pačiu Sutarties 85 straipsnio tekstu, jis yra taikomas įmonių susitarimams ir įmonių asociacijų sprendimams. Teisinis kontekstas, kuriame yra sudaromi tokie susitarimai ar priimami tokie sprendimai, ir šio konteksto teisinis vertinimas skirtingose nacionalinėse teisinėse sistemose neturi reikšmės galimybei taikyti Bendrijos konkurencijos teisės normas ir, konkrečiai kalbant, Sutarties 85 straipsnį (1985 m. sausio 30 d. Sprendimo Clair, 123/83, Rink. p. 391, 17 punktas ir minėto 1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją 40 punktas).

67      Toks Sutarties 85 straipsnio 1 dalies aiškinimas nepažeidžia Vokietijos vyriausybės nurodyto institucinės autonomijos principo (žr. šio sprendimo 54 ir 55 punktus). Šiuo atžvilgiu reikia skirti du atvejus.

68      Vienu atveju valstybė narė, suteikdama teisėkūros galias profesinei asociacijai, nustato bendrojo intereso kriterijus bei pagrindinius principus, kurių ji turi laikytis priimdama teisės aktus, ir pasilieka sau teisę priimti sprendimą kaip paskutinė instancija. Šiuo atveju normos, kurias priima profesinė asociacija, yra valstybinio pobūdžio ir joms netaikomos įmonėms galiojančios Sutarties nuostatos.

69      Kitu atveju atsakomybė už profesinės asociacijos priimamas normas tenka tik jai pačiai. Žinoma, jeigu yra taikytinos Sutarties 85 straipsnio 1 dalies nuostatos, asociacija turėtų apie jas pranešti Komisijai. Tačiau ši pareiga negali rimtai kliudyti profesinių asociacijų teisėkūros veiklai, kaip teigia Vokietijos vyriausybė, nes Komisija, pavyzdžiui, gali priimti bendrąją išimtį suteikiantį reglamentą pagal Sutarties 85 straipsnio 3 dalį.

70      Tai, jog šio sprendimo 68 ir 69 punktuose aprašytos sistemos Bendrijos teisės atžvilgiu turi skirtingas pasekmes, neapriboja valstybių narių laisvės pasirinkti bet kurią iš jų.

71      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į pirmojo klausimo a punktą reikia atsakyti, jog tokio subjekto kaip Nyderlandų advokatų asociacija priimtą teisės aktą dėl advokatų ir kitų laisvųjų profesijų atstovų partnerystės, šiuo atveju Samenwerkingsverordening 1993, reikia laikyti įmonių asociacijos sprendimu Sutarties 85 straipsnio 1 dalies prasme.

 Dėl pirmojo klausimo b ir c punktų

72      Atsižvelgiant į atsakymą į pirmojo klausimo a punktą, nereikia nagrinėti pirmojo klausimo b ir c punktų.

 Dėl antrojo klausimo

73      Antruoju klausimu nacionalinis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar teisės akto, kaip antai Samenwerkingsverordening 1993, kuriuo, siekiant užtikrinti teisines paslaugas kartu su kitų laisvųjų profesijų atstovais teikiančių advokatų nepriklausomumą ir nešališkumą, priimamos visuotinai privalomos normos dėl partnerystės steigimo, tikslas ar padarinys yra konkurencijos ribojimas bendrojoje rinkoje ir ar jis gali paveikti prekybą tarp valstybių narių.

74      Apibūdinę vieną kitą pakeitusias teisės aktų dėl partnerystės versijas, ieškovai pagrindinėje byloje bandė įrodyti, jog Samenwerkingsverordening 1993 tikslas yra riboti konkurenciją.

75      Iš pradžių Samenwerkingsverordening 1972 advokatų dalyvavimui kelių profesijų asociacijoje kėlė tris sąlygas. Pirmiausia partneriai turėjo būti aukštąjį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintys kitų laisvųjų profesijų atstovai. Antra, jie turėjo priklausyti asociacijai ar kitam profesiniam dariniui, kurių nariams taikomos panašios į advokatų etikos taisyklės. Galiausiai tokiai profesinei asociacijai priklausančių advokatų santykis bei jų lyginamasis svoris joje tarpusavio santykių ir santykių su trečiaisiais asmenimis atžvilgiu turėjo būti ne mažesnis nei kitos profesijos atstovų.

76      1973 m. Generalinė taryba suteikė leidimą Nyderlandų patentinių patikėtinių ir mokesčių konsultantų asociacijų nariams sudaryti kelių profesijų asociaciją su advokatais. Vėliau toks leidimas buvo suteiktas notarams. Ieškovų pagrindinėje byloje teigimu, nors Generalinė taryba tuo metu formaliai nebuvo suteikusi leidimo Nyderlandų auditorių institutui, principinių prieštaravimų šiuo klausimu nebuvo.

77      1991 m., kai buvo gautas pirmasis prašymas dėl leidimo steigti partnerystę su auditoriais, Nyderlandų advokatų asociacija skubos tvarka pakeitė Samenwerkingsverordening 1972, ieškovų nuomone, vien tam, kad, pasinaudodama šia teisės norma, galėtų uždrausti steigti advokatų ir auditorių partnerystes. Dabar advokatai gali būti kelių profesijų asociacijos nariai, tik jei dėl to „nenukentės jų profesinės veiklos laisvė ir nepriklausomybė, įskaitant nešališką interesų atstovavimą ir su tuo tiesiogiai susijusius pasitikėjimo santykius tarp advokato ir kliento“.

78      Atsisakymas leisti steigti advokatų ir auditorių asociacijas paremtas nuomone, jog auditorių biurai išsiplėtė ir tapo tokiomis milžiniškomis organizacijomis, kad, tuometinio asociacijos Algemene Deken (Generalinio dekano) žodžiais tariant, partnerystė tarp advokatų kontoros ir tokio biuro yra labiau panaši į „pelės ir dramblio santuoką nei į lygių partnerių asociaciją“.

79      Vėliau Nyderlandų advokatų asociacija priėmė Samenwerkingsverordening 1993. Šiame teisės akte išliko 1991 m. padaryti pakeitimai ir buvo nustatytas toks papildomas reikalavimas: advokatai gali būti profesinės asociacijos nariai tik su sąlyga, „kad kiekvieno partnerio pagrindinis tikslas yra teisinės veiklos vykdymas“ (Samenwerkingsverordening 1993 3 straipsnis), o tai, ieškovų pagrindinėje byloje nuomone, rodo pagrindinėje byloje nagrinėjamo nacionalinės teisės akto antikonkurencinį tikslą.

80      Papildomai pagrindinės bylos ieškovai teigia, jog Samenwerkingsverordening 1993, net neatsižvelgiant į jo tikslą, poveikis riboja konkurenciją.

81      Mišri advokatų ir auditorių partnerystė iš tikrųjų leistų labiau patenkinti klientų, kurie veikia vis labiau sudėtingoje tarptautinėje ekonominėje ir teisinėje aplinkoje, interesus.

82      Gerai išmanydami keletą sričių, advokatai gali pasiūlyti savo klientams visapusišką teisinių paslaugų paketą ir kaip kelių profesijų partnerystės partneriai būti ypač patrauklūs kitiems teisinių paslaugų rinkos dalyviams.

83      Kita vertus, auditoriai gali būti patrauklūs advokatams partnerystei sudaryti. Jie yra patyrę specialistai tokiose srityse kaip įmonės finansų teisė, mokesčių sistema, įmonių steigimas ir reorganizavimas, konsultavimas valdymo klausimais. Daugelis klientų suinteresuoti gauti mišrią vieno subjekto teikiamą paslaugą, apimančią tiek teisinius, tiek ir finansinius, mokestinius bei apskaitos tam tikro klausimo aspektus.

84      Pagrindinėje byloje nagrinėjamas draudimas neleidžia sudaryti tarp advokatų ir auditorių jokių sutarčių, kurios leistų vienaip ar kitaip bendrai priimti sprendimus, tam tikrais atvejais dalytis pelnu ar naudoti bendrą pavadinimą, o dėl to bet kokia partnerystė sunkiai įmanoma.

85      Tačiau Liuksemburgo vyriausybė teismo posėdyje teigė, kad toks Samenwerkingsverordening 1993 numatytas draudimas steigti mišrias partnerystes turi teigiamą poveikį konkurencijai. Ji teigia, jog, uždrausdamas advokatams jungtis su auditoriais, pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas leidžia išvengti advokatų teikiamų teisinių paslaugų koncentravimo, kai jas teikia keletas didelių tarptautinių kompanijų, ir taip išlaikyti rinkoje daug ūkio subjektų.

86      Šiuo atžvilgiu atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas pažeidžia konkurenciją ir gali neigiamai paveikti prekybą Bendrijos viduje.

87      Dėl neigiamo poveikio konkurencijai visų pirma reikia pažymėti, jog advokatų ir auditorių žinios papildo vienos kitas. Kadangi teikiant teisines paslaugas, ypač komercinėje teisėje, vis labiau reikalingos finansininko žinios, mišri advokatų ir auditorių partnerystė leidžia pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą ir netgi naujas paslaugas. Klientas tokiu atveju turi galimybę kreiptis į vieną struktūrą ir gauti didelę dalį savo įmonės organizavimui, valdymui ir funkcionavimui reikalingų paslaugų (vadinamojo „one-stop-shop“ privalumas).

88      Be to, mišri advokatų ir auditorių partnerystė gali patenkinti poreikius, kuriuos lemia augantis nacionalinių rinkų susiliejimas ir dėl to atsirandanti būtinybė nuolat prisitaikyti prie nacionalinės ir tarptautinės teisės.

89      Galiausiai neatmestina galimybė, jog dėl tokių mišrių partnerysčių atsirandanti masto ekonomija turėtų teigiamą poveikį paslaugų kainoms.

90      Todėl toks Samenwerkingsverordening 1993 nustatytas kelių profesijų advokatų ir auditorių partnerystės draudimas riboja gamybą ir technikos raidą Sutarties 85 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.

91      Be abejo, auditorių teikiamų paslaugų rinka pasižymi tokia didele koncentracija, kad joje dominuojančios įmonės kasdieninėje kalboje vadinamos „big five“, o dėl dviejų iš jų – Price Waterhouse ir Coopers & Lybrand ? planuojamos koncentracijos 1998 m. gegužės 20 d. Komisija, remdamasi 1989 m. gruodžio 21 d. Reglamentu (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 395, p. 1), iš dalies pakeistu 1997 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1310/97 (OL L 180, p. 1), priėmė Sprendimą 1999/152/EB, kuriuo koncentracija buvo pripažinta suderinama su bendrąja rinka ir EEE sutarties veikimu (byla IV/M.1016 – Price Waterhouse/Coopers & Lybrand) (OL L 50, 1999, p. 27).

92      Tačiau interesų konfliktų draudimas, kuriam turi paklusti advokatai visose valstybėse narėse, gali būti struktūrinė didelės advokatų kontorų koncentracijos kliūtis ir taip sumažinti galimybes pasinaudoti masto ekonomijos teikiamais privalumais bei sudaryti struktūrines partnerystes su kitų aukšto koncentracijos laipsnio profesijų atstovais.

93      Tokiomis aplinkybėmis leidimas be išlygų ir apribojimų sudaryti mišrias advokatų profesijos, kurios iš esmės decentralizuotas pobūdis glaudžiai susijęs su jų tam tikromis esminėmis profesijos savybėmis, ir tokio koncentruoto sektoriaus, koks yra audito sektorius, partnerystes, galėtų apskritai sumažinti konkurencijos teisinių paslaugų rinkoje lygį, labai sumažėjus joje veikiančių įmonių skaičiui.

94      Vis dėlto, kadangi pakankamo konkurencijos lygio teisinių paslaugų rinkoje išlaikymas gali būti užtikrintas mažiau radikaliomis nacionalinėmis priemonėmis nei Samenwerkingsverordening 1993, kuris visiškai draudžia bet kokios formos mišrias partnerystes, neatsižvelgiant į advokatų kontorų ir auditorių biurų dydį, toks teisės aktas riboja konkurenciją.

95      Kalbant apie poveikį prekybai Bendrijos viduje, užtenka pažymėti, jog visos valstybės narės teritoriją apimantis kartelis vien dėl savo pobūdžio įtvirtina rinkų atskyrimą nacionaliniu lygmeniu, stabdydamas Sutartimi siekiamą ekonominę integraciją (žr. 1972 m. spalio 17 d. Sprendimo Vereeniging van Cementhandelaren prieš Komisiją, 8/72, Rink. p. 977, 29 punktą; 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Remia ir kt. prieš Komisiją, 42/84, Rink. p. 2545, 22 punktą ir minėto 1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją 48 punktą).

96      Pagrindinėje byloje šis poveikis dar labiau sustiprinamas dėl to, kad Samenwerkingsverordening 1993 taikomas ir kitose valstybėse narėse registruotiems atvykstantiems advokatams, kad ekonomikos ir komercinė teisė vis labiau reguliuoja tarptautinius sandorius, ir galiausiai dėl to, kad partnerių advokatų ieškančios audito bendrovės paprastai yra keliose valstybėse narėse veikiančios tarptautinės grupės.

97      Tačiau reikia pažymėti, jog ne bet kokiam įmonių susitarimui ar įmonių asociacijų sprendimui, varžančiam šalių ar vienos iš jų laisvę, taikomas Sutarties 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas. Norint taikyti šią normą konkrečiu atveju, visų pirma reikia atsižvelgti į bendrą tos įmonių asociacijos sprendimo priėmimo bei jo padarinių kontekstą ir ypač į tokio sprendimo tikslus, šiuo atveju susijusius su būtinybe sukurti organizacijos, kvalifikacijos, profesinės etikos, kontrolės ir atsakomybės taisykles, kurios galutiniam teisinių paslaugų gavėjui bei teisingumo sistemai suteikia būtiną nepriekaištingumo ir patirties garantiją (žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Reisebüro Broede, C‑3/95, Rink. p. I‑6511, 38 punktą). Be to, reikia įvertinti, ar siekiant šių tikslų konkurenciją ribojantys tokio sprendimo padariniai yra neišvengiami.

98      Šiuo atžvilgiu reikia atsižvelgti į Nyderlanduose advokatams, Nyderlandų advokatų asociacijai, kurios nariai yra visi šioje valstybėje narėje registruoti advokatai, ir auditoriams taikomas teisės normas.

99      Kalbant apie advokatus, pirmiausia reikia priminti, jog remiantis nusistovėjusia teismo praktika, nesant specialių šią sritį reguliuojančių Bendrijos teisės normų, kiekviena valstybė savo teritorijoje iš principo turi teisę nustatyti advokatų profesinei veiklai taikytinas teisės normas (žr. 1984 m. liepos 12 d. Sprendimo Klopp, 107/83, Rink. p. 2971, 17 punktą ir minėto sprendimo Reisebüro Broede 37 punktą). Dėl to skirtingose valstybėse narėse šiai profesijai taikomos normos gali labai skirtis.

100    Remiantis Nyderlanduose, kur Advocatenwet 28 straipsnis suteikia nacionalinei advokatų asociacijai teisę priimti reglamentus, turinčius užtikrinti tinkamą advokato pareigų atlikimą, galiojančia tvarka, pagrindinės šiam tikslui priimtos taisyklės – tai pareiga ginti savo klientą maksimaliai nešališkai, atsižvelgiant tik į jo interesus, ir, kaip jau minėta, vengti bet kokio interesų konflikto bei griežtai saugoti profesinę paslaptį.

101    Tokios profesinio elgesio taisyklės turi nemažą įtaką teisinių paslaugų rinkos struktūrai ir ypač galimybėms teikti advokato profesines paslaugas kartu su kitomis rinkoje veikiančiomis laisvosiomis profesijomis.

102    Jos reikalauja, kad advokatas būtų nepriklausomas nuo viešosios valdžios, kitų rinkos dalyvių bei trečiųjų asmenų ir niekaip nebūtų jų veikiamas. Šiuo atžvilgiu jis turi užtikrinti, kad visi veiksmai, kurių jis imasi byloje, būtų atliekami išimtinai kliento interesais.

103    Tačiau auditoriaus profesijai apskritai ir būtent Nyderlanduose nėra taikomos panašios profesinio elgesio taisyklės.

104    Kaip teisingai pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 185 ir 186 punktuose, tarp advokato atliekamos „patarėjo“ ir auditoriaus atliekamos „kontrolieriaus“ funkcijų gali būti tam tikrų neatitikimų. Iš atsakovės pagrindinėje byloje pateiktų pastabų matyti, kad Nyderlanduose auditorius atlieka finansinių ataskaitų tikrinimo darbą. Tuo tikslu jis nešališkai vertina ir tikrina kliento finansinę apskaitą, kad galėtų suinteresuotiesiems tretiesiems asmenims pateikti savo nuomonę dėl finansinių duomenų patikimumo. Tai reiškia, kad šioje valstybėje narėje jam nėra taikomi panašūs į advokato profesinės paslapties reikalavimai, kitaip negu tą numato, pavyzdžiui, Vokietijos teisė.

105    Todėl reikia konstatuoti, kad Samenwerkingsverordening 1993 siekiama nagrinėjamoje valstybėje narėje užtikrinti advokato profesinės etikos taisyklų laikymąsi ir kad, atsižvelgiant į joje egzistuojantį šios profesijos suvokimą, Nyderlandų advokatų asociacija galėjo manyti, jog advokatas nebegalės konsultuoti kliento ir jo nešališkai ginti, griežtai saugodamas profesinę paslaptį, jei jis priklausys organizacijai, kurios darbas taip pat yra teikti ataskaitas bei vertinti finansinę operacijų, su kuriomis dirba ir advokatas, būklę.

106    Be to, apskaitos tikrinimo ir konsultavimo, pavyzdžiui, teisinio konsultavimo, veiklos sujungimas, kaip teigiama ir Komisijos žaliojoje knygoje 96/C 321/01 „Auditoriaus vaidmuo, statusas ir atsakomybė Europos Sąjungoje“ (OL C 321, 1996, p. 1; žr. 4.12–4.14 punktus), kelia problemų ir pačios auditorių profesijos lygmeniu.

107    Toks teisės aktas kaip Samenwerkingsverordening 1993 pagrįstai galėjo būti laikomas būtinu, siekiant užtikrinti tinkamą advokato profesinių pareigų, kaip jos yra organizuotos nagrinėjamoje valstybėje narėje, atlikimą.

108    Be to, tai, kad kitoje valstybėje narėje galbūt taikomos kitokios teisės normos, nereiškia, jog pirmojoje valstybėje galiojančios teisės normos prieštarauja Bendrijos teisei (žr. 2001 m. vasario 1 d. Sprendimo Mac Quenir kt., C‑108/96, Rink. p. I‑837, 33 punktą). Net jei tam tikrose valstybėse narėse mišrios advokatų ir auditorių partnerystės leidžiamos, Nyderlandų advokatų asociacija turi teisę manyti, jog Samenwerkingsverordening 1993 tikslai, atsižvelgiant į advokatų ir auditorių teisinio statuso ypatybes Nyderlanduose, negali būti pasiekti taikant mažiau ribojančias priemones (žr. minėto sprendimo Reisebüro Broede 41 punktą dėl teisės akto, pagal kurį teisminį skolų išieškojimą galėjo vykdyti tik advokatai).

109    Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, jog tokio teisės akto kaip Samenwerkingsverordening 1993 Nyderlanduose veikiantiems advokatams nustatytos konkurenciją ribojančios taisyklės viršija tai, kas būtina užtikrinti tinkamą advokato profesinių pareigų atlikimą (žr. 1994 m. gruodžio 15 d. Sprendimo DLG, C‑250/92, Rink. p. I‑5641, 35 punktą).

110    Atsižvelgiant į pirmiau išsakytus argumentus, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, jog tokio subjekto kaip Nyderlandų advokatų asociacija priimtas toks nacionalinės teisės aktas kaip Samenwerkingsverordening 1993 nepažeidžia Sutarties 85 straipsnio 1 dalies, nes šis subjektas galėjo pagrįstai manyti, jog toks teisės aktas, nepaisant jame esančių nuostatų konkurenciją ribojančio poveikio, būtinas užtikrinti tinkamą advokato profesinių pareigų, kaip jos yra organizuotos nagrinėjamoje valstybėje narėje, atlikimą.

 Dėl trečiojo klausimo

111    Trečiuoju klausimu nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar toks subjektas kaip Nyderlandų advokatų asociacija laikytinas įmone arba įmonių grupe Sutarties 86 straipsnio prasme.

112    Visų pirma reikia pažymėti, jog Nyderlandų advokatų asociacija nėra įmonė Sutarties 86 straipsnio prasme, nes ji nevykdo ekonominės veiklos.

113    Antra, ji negali būti laikoma ir įmonių grupe šios nuostatos prasme, nes Nyderlanduose registruoti advokatai nėra pakankamai tarpusavyje susiję, kad galėtų rinkoje atlikti koordinuotus veiksmus ir taip pašalinti konkurencinius santykius (žr. 1995 m. spalio 5 d. Sprendimo Centro Servizi Spediporto, C‑96/94, Rink. p. I‑2883, 33 ir 34 punktus).

114    Advokato profesija yra mažai koncentruota, labai nevienalytė ir pasižymi didele vidine konkurencija. Nesant pakankamų struktūrinių ryšių, advokatai negali būti laikomi užimančiais kolektyvinę dominuojančią padėtį Sutarties 86 straipsnio prasme (žr. 1998 m. kovo 31 d. Sprendimo Prancūzija ir kt. prieš Komisiją, C‑68/94 ir C‑30/95, Rink. p. I‑1375, 227 punktą ir 2000 m. kovo 16 d. Sprendimo Compagnie maritime belge transports ir kt. prieš Komisiją, C‑395/96 P ir C‑396/96 P, Rink. p. I‑1365, 36 ir 42 punktus). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatams tenka tik 60 ? Nyderlandų teisinių paslaugų rinkoje gaunamų pajamų, o tokia rinkos dalis, turint omenyje gana didelį advokatų kontorų skaičių, savaime negali būti laikoma pakankamu kolektyvinio dominavimo įrodymu (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Prancūzija ir kt. prieš Komisiją 226 punktą bei Compagnie maritime belge transports ir kt. prieš Komisiją 42 punktą).

115    Atsižvelgiant į šiuos argumentus, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, jog toks subjektas kaip Nyderlandų advokatų asociacija nėra įmonė ar įmonių grupė Sutarties 86 straipsnio prasme.

 Dėl ketvirtojo klausimo

116    Atsižvelgiant į atsakymą į trečiąjį klausimą, nereikia nagrinėti ketvirtojo klausimo.

 Dėl penktojo klausimo

117    Atsižvelgiant į atsakymą į antrąjį klausimą, nereikia nagrinėti penktojo klausimo.

 Dėl šeštojo klausimo

118    Atsižvelgiant į atsakymus į antrąjį ir trečiąjį klausimus, nereikia atsakyti į šeštąjį klausimą.

 Dėl septintojo, aštuntojo ir devintojo klausimų

119    Septintuoju klausimu prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tokio mišrios advokatų ir auditorių partnerystės draudimo, koks įtvirtintas Samenwerkingsverordening 1993, atitiktis Bendrijos teisei turi būti vertinama atsižvelgiant ir į Sutarties nuostatas dėl įsisteigimo laisvės, ir į nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo laisve. Aštuntuoju ir devintuoju klausimais nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar toks draudimas riboja įsisteigimo laisvę ir (ar) laisvą paslaugų teikimą ir, jei taip, ar toks ribojimas yra pateisinamas.

120    Pirmiausia reikia priminti, jog Sutarties 52 ir 59 straipsnių turi būti paisoma ir priimant nevalstybinio pobūdžio teisės normas, kuriomis kolektyviai reguliuojamos laisvosios profesijos ir paslaugų teikimas. Laisvo asmenų judėjimo ir laisvo paslaugų teikimo tarp valstybių narių kliūtys liktų nepanaikintos, jeigu pašalintas valstybės nustatytas kliūtis galėtų pakeisti kliūtys, atsirandančios viešosios teisės nereglamentuojamoms asociacijoms ir organizacijoms įgyvendinant savo teisinį savarankiškumą (žr. 1974 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Walrave ir Koch, 36/74, Rink. p. 1405, 17, 18, 23 ir 24 punktus; 1976 m. liepos 14 d. Sprendimo Donà, 13/76, Rink. p. 1333, 17 ir 18 punktus; 1995 gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, Rink. p. I‑4921, 83 ir 84 punktus bei 2000 m. birželio 6 d. Sprendimo Angonese, C‑281/98, Rink. p. I‑4139, 32 punktą).

121    Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas gali nagrinėti, ar Sutarties nuostatos dėl įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų teikimo taikytinos tokiam teisės aktui kaip Samenwerkingsverordening 1993.

122    Net jei nuostatos dėl įsisteigimo laisvės ir (ar) laisvo paslaugų teikimo būtų taikytinos Samenwerkingsverordening 1993 nustatytam draudimui sudaryti bet kokio pobūdžio mišrias advokatų ir auditorių partnerystes ir net jei toks draudimas ribotų vieną ir (ar) abi šias laisves, toks ribojimas bet kuriuo atveju būtų pateisinamas remiantis šio sprendimo 97?109 punktuose išdėstytais pagrindais.

123    Todėl į septintąjį, aštuntąjį ir devintąjį klausimus reikia atsakyti, jog Sutarties 52 ir 59 straipsniai nedraudžia tokio nacionalinės teisės akto kaip Samenwerkingsverordening 1993, kuris neleidžia sudaryti bet kokio pobūdžio mišrių advokatų ir auditorių partnerysčių, nes jis gali būti pagrįstai laikomas būtinu užtikrinti tinkamą advokato profesinių pareigų, kaip jos organizuotos nagrinėjamoje valstybėje narėje, atlikimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

124    Nyderlandų, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Austrijos, Portugalijos, Švedijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės vyriausybių ir Europos Bendrijų Komisijos, kurios pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, išlaidos nėra atlygintinos. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS,

atsakydamas į 1999 m. rugpjūčio 10 d. Sprendimu Raad van State pateiktus klausimus, nusprendžia:

1.      Tokio subjekto kaip Nederlandse Orde van Advocaten (Nyderlandų advokatų asociacija) priimtą teisės aktą dėl advokatų ir kitų laisvųjų profesijų atstovų partnerystės, šiuo atveju Samenwerkingsverordening 1993 (1993 m. Reglamentas dėl partnerystės), reikia laikyti įmonių asociacijos sprendimu EB sutarties 85 straipsnio 1 dalies (dabar – EB 81 straipsnio 1 dalis) prasme.

2.      Tokio subjekto kaip Nederlandse Orde van Advocaten priimtas toks nacionalinės teisės aktas kaip Samenwerkingsverordening 1993 nepažeidžia Sutarties 85 straipsnio 1 dalies, nes šis subjektas galėjo pagrįstai manyti, jog toks teisės aktas, nepaisant jame esančių nuostatų konkurenciją ribojančio poveikio, būtinas užtikrinti tinkamą advokato profesinių pareigų, kaip jos organizuotos nagrinėjamoje valstybėje narėje, atlikimą.

3.      Toks subjektas kaip Nederlandse Orde van Advocaten nėra įmonė ar įmonių grupė EB sutarties 86 straipsnio (dabar – EB 82 straipsnis) prasme.

4.      EB sutarties 52 ir 59 straipsniai nedraudžia tokio nacionalinės teisės akto kaip Samenwerkingsverordening 1993, kuris neleidžia sudaryti bet kokio pobūdžio mišrių advokatų ir auditorių partnerysčių, nes jis gali būti pagrįstai laikomas būtinu užtikrinti tinkamą advokato profesinių pareigų, kaip jos organizuotos nagrinėjamoje valstybėje narėje, atlikimą.

Rodríguez Iglesias

Jann

Macken

Colneric

von Bahr

Gulmann

Edward

La Pergola

Puissochet

Wathelet

Schintgen

Skouris

 

      Cunha Rodrigues

 

Paskelbta 2002 m. vasario 19 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris

 

      Pirmininkas

R. Grass

 

      G. C. Rodríguez Iglesias


* Proceso kalba: olandų

Į viršų