30.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/55

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 15) dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų 4 punktą SESV 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito Jungtinei Karalystei (toliau – JK) netaikoma, nebent ji įsivestų eurą. To protokolo 5 punkte nustatyta, kad JK turi stengtis vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(3)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(4)

2008 m. liepos 8 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad JK susidarė perviršinis deficitas, ir pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (1) 3 straipsnį pateikė rekomendaciją dėl perviršinio deficito ištaisymo ne vėliau kaip 2009–2010 m. finansiniais metais (2);

(5)

remdamasi EB sutarties 104 straipsnio 8 dalimi, 2009 m. balandžio 27 d. Taryba nusprendė, kad JK nesiėmė priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2008 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją (3). 2009 m. gruodžio 2 d. Taryba pateikė patikslintas rekomendacijas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir rekomendavo JK ištaisyti perviršinio deficito padėtį ne vėliau kaip 2014–2015 m. 2010 m. liepos 6 d. Komisija padarė išvadą, kad, remiantis Komisijos 2010 m. pavasario prognoze, JK ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją, todėl jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą tuo metu imtis nereikėjo;

(6)

2015 m. birželio 19 d., remdamasi SESV 126 straipsnio 8 dalimi, Taryba nustatė, kad JK laikotarpiu nuo 2010–2011 m. iki 2014–2015 m. nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją;

(7)

pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnį Taryba turi atitinkamai valstybei narei pateikti rekomendacijas, kad ji per nurodytą laikotarpį ištaisytų perviršinio deficito padėtį. Rekomendacijoje turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių terminas, iki kurio atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui ištaisyti. Be to, rekomendacijoje ištaisyti perviršinį deficitą Taryba turi reikalauti pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį struktūrinio balanso, t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso neįtraukiant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių, pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP;

(8)

Komisijos atnaujintoje 2015 m. pavasario prognozėje (4) numatoma, kad 2015–2016 m. realus BVP augs 2,4 %, o 2016–2017 m. – 2,1 % (2014–2015 m. jis augo 2,8 %) (5). Abejais metais augimą iš esmės skatino vidaus paklausa. Tikimasi, kad prognozės laikotarpiu privatus vartojimas laipsniškai gerės, nes spartės nominalaus darbo užmokesčio augimas, o infliacija išliks maža. Infliacija sparčiai mažėjo – 2011 m. rugsėjo mėn. ji buvo didžiausia ir siekė 5,2 %, o 2015 m. pirmajame ketvirtyje – 0,1 %. Tikimasi, kad paskutiniame 2015 m. ketvirtyje ji padidės iki 1,1 % (numatyta, kad metinė infliacija bus 0,4 %), o 2016 m. ji didės toliau ir sieks 1,6 %. Numatyta, kad investicijos mažės maždaug nuo 2014 m., tačiau jos turėtų išlikti santykinai didelės dėl palankių kredito sąlygų, geros įmonių pelno būklės ir didelės paklausos. Manoma, kad išorės sektoriaus poveikis augimui ir toliau bus neigiamas, tačiau jo mastas bus mažesnis, nes euro zonos – didžiausios JK prekybos partnerės – perspektyva gerėja. Užimtumas išliko didelis; numatoma, kad 2015 m. nedarbo lygis sumažės iki 5,4 %, o 2016 m. – iki 5,3 %;

(9)

valdžios sektoriaus deficitas nuo 2009–2010 m. pasiekto aukščiausio 10,9 % BVP dydžio sumažėjo iki 5,2 % BVP 2014–2015 m. Per tą patį laikotarpį struktūrinis balansas sumažintas nuo 8,0 % BVP iki 4,7 % BVP. Nuo 2010–2011 m. iki 2014–2015 m. vidutinis metinis struktūrinių pastangų pagerėjimas siekė 0,7 %. Numatoma, kad, atlikus koregavimą dėl patikslinto potencialaus gamybos apimties augimo nuo dabartinės prognozės iki prognozės, kuria pagrįsta 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija, poveikio, taip pat dėl pajamų pokyčių, palyginti su standartiniais elastingumo dydžiais, poveikio BVP augimui, vidutinės metinės pakoreguotos struktūrinės pastangos per tą laikotarpį sudarys 1,1 % BVP. 2010 m. birželio mėn. nepaprastajame biudžete buvo nustatyta didžioji dauguma konsolidavimo plano priemonių, sudarančių 2,5 % BVP laikorapiu nuo 2010–2011 m. iki 2014–2015 m. Šiek tiek daugiau kaip ketvirtadalis šių priemonių – apmokestinimo priemonės, o likę trys ketvirtadaliai – išlaidų mažinimo priemonės. Likęs fiskalinis konsolidavimas (maždaug 1 % BVP) buvo vykdomas skelbiant du biudžetinius pranešimus prieš 2010 m. birželio mėn. biudžeto planą ir vėlesnius biudžeto planus bei rudens ataskaitas (angl. Autumn Statements) iki 2014 m. lapkričio mėn. Buvo atlikti tam tikri einamųjų ir kapitalo išlaidų pakeitimai, o konsolidavimo laikotarpis pratęstas iki 2018–2019 m;

(10)

valdžios sektoriaus bendroji skola padidėjo nuo 42,7 % BVP 2007–2008 m. iki 88,4 % BVP 2014–2015 m.; nuo 2009–2010 m. ji didėjo nuolat viršydama Sutartyje nustatytą pamatinę vertę. Ši skola didėjo dėl pirminio deficito kitimo ir intervencinių priemonių finansų sektoriuje, kurias pritaikius buvo nacionalizuoti du bankai. Pagal Komisijos 2015 m. pavasario prognozę numatoma, kad skolos santykis su BVP toliau nežymiai didės. Nebalansiniai straipsniai, susiję su intervencinėmis priemonėmis finansų sektoriuje, taip pat galėtų daryti teigiamą poveikį būsimai skolos raidai;

(11)

2014–2015 m. nominalus deficitas pasiekė 5,2 % BVP, nes JK neištaisė perviršinio deficito iki 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijoje nustatyto termino. Taip atsitiko dėl nepakankamų priemonių ir daug nepalankesnės pradinės augimo padėties, kai atlikus peržiūrą 2008–2009 m. BVP augimas buvo sumažintas 1,0 procentiniu punktu iki – 2,3 %. Patikslinta rekomendacija JK pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatytas naujas perviršinio deficito ištaisymo terminas, yra pagrįsta pagal Stabilumo ir augimo pakto taisykles;

(12)

atsižvelgiant į netikrumą, susijusį su ekonominiais ir biudžeto pokyčiais, galutiniams deficito ištaisymo laikotarpio metams rekomenduojamas biudžeto tikslas turėtų būti šiek tiek mažesnis už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę, kad per prašomą terminą būtų užtikrintas veiksmingas ir tvarus deficito ištaisymas;

(13)

suteikti JK vienus papildomus metus pagal bendrąja taisyklę remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1467/97, JK atveju būtų pernelyg reiklus sprendimas, nes reikėtų koreguoti nominalų 2,2 % BVP deficitą. Toks koregavimas 2015–2016 m. galėtų daryti reikšmingą poveikį neseniai prasidėjusiam realaus darbo užmokesčio augimui, taigi neigiamai veiktų augimą. Taip pat reikėtų įgyvendinti papildomų priemonių pagal labai įtemptą grafiką. Remiantis Komisijos atnaujinta 2015 m. pavasario prognoze, tokio koregavimo poveikis ekonomikos augimui būtų itin neigiamas. Todėl atrodo, kad yra tinkama JK pratęsti perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą dvejais metais;

(14)

papildomi dveji metai perviršinio deficito padėčiai ištaisyti atitiktų tarpinius nominalaus deficito tikslus: 4,1 % BVP 2015–2016 m. ir 2,7 % BVP 2016–2017 m. Su šiais tikslais susijęs struktūrinio biudžeto balanso pagerėjimas atitinkamai būtų 0,5 % BVP ir 1,1 % BVP. Pagrindinis scenarijus Komisijos atnaujintoje 2015 m. pavasario prognozėje apima anksčiau paskelbtas diskrecines priemones – 1,4 % BVP 2015–2016 m. ir 2016–2017 m., maždaug tris ketvirtadalius šių priemonių sudaro išlaidų mažinimas. Šiame koregavimo plane numatyta pakankama patikimumo riba, palyginti su 3 % BVP deficito lyginamuoju dydžiu, ir daroma prielaida, kad taip bus padaryta mažiausia žala augimui ir kartu bus galima laikytis reikalavimų, kad būtų pasiektas minimalus reikiamas metinis struktūrinis 0,5 % BVP pagerėjimas. Kad įvykdytų šiuos tikslus, JK turi visapusiškai laiku įgyvendinti priemones, paskelbtas prieš 2015 m. biudžetą ir į jį įtrauktas, su visais pakeitimais, susijusiais su dabartinių planų fiskaliniu neutralumu; tuo atveju neprireiks papildyti jau paskelbtų priemonių naujomis,

1.

Jungtinė Karalystė turėtų ne vėliau kaip 2016–2017 m. ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį.

2.

Jungtinė Karalystė turėtų pasiekti nominalų deficitą, lygų 4,1 % BVP 2015–2016 m. ir 2,7 % BVP 2016–2017 m. ir atitinkantį struktūrinio balanso pagerėjimą, lygų 0,5 % BVP 2015–2016 m. ir 1,1 % BVP 2016–2017 m., pagal Komisijos atnaujintą 2015 m. pavasario prognozę.

3.

Jungtinė Karalystė turėtų visapusiškai įgyvendinti konsolidavimo priemones, įtrauktas į visus biudžetus ir į rudens ataskaitas prieš 2015 m. biudžetą ir įtrauktas į šį biudžetą, kad įgyvendintų rekomenduojamas struktūrines pastangas, su visais pakeitimais, kurie turi būti neutralūs fiskaliniu požiūriu tiek, kiek jie susiję su dabartiniais planais. Jungtinė Karalystė turėtų išsamiau nurodyti mažinamas išlaidas kitoje išlaidų apžvalgoje. Šios priemonės yra reikalingos siekiant ne vėliau kaip 2016–2017 m. ištaisyti perviršinį deficitą.

4.

Jungtinė Karalystė turėtų sparčiau mažinti nominalų deficitą 2015–2016 m. ir 2016–2017 m, jei ekonominės, finansinės ar biudžeto sąlygos būtų geresnės, nei šiuo metu tikimasi. Biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas ilgalaikis valdžios sektoriaus struktūrinio balanso pagerėjimas augimą skatinančiu būdu. Visų pirma turėtų būti vengiama dar daugiau mažinti kapitalo išlaidas.

5.

Taryba nustato 2015 m. spalio 15 d. terminą, iki kurio Jungtinė Karalystė turi i) imtis veiksmingų priemonių ir ii) pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį pateikti išsamią ataskaitą apie tiems tikslams pasiekti numatytą konsolidavimo strategiją.