Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006AE0592

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl sanglaudos politikos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti — Sanglaudos politikos strateginių gairių (2007–2013 m.) COM(2005) 299 final — SEC(2005) 904

    OL C 185, 2006 8 8, p. 52–61 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    8.8.2006   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 185/52


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl sanglaudos politikos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti — Sanglaudos politikos strateginių gairių (2007–2013 m.)

    COM(2005) 299 final — SEC(2005) 904

    (2006/C 185/11)

    Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2005 m. liepos 5 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Komisijos komunikato dėl sanglaudos politikos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti — Sanglaudos politikos strateginių gairių (2007–2013 m.)

    Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. kovo 23 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Bruno Vever.

    426-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. balandžio 20–21 d. (2006 m. balandžio 21 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 47 nariams balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir 1 susilaikius.

    1.   Santrauka

    1.1

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas apgailestauja, kad sanglaudos politikos strateginės gairės 2007–2013 m. buvo pateiktos metais vėliau nei biudžeto programavimo pasiūlymai ir struktūrinių fondų reglamentai šiam laikotarpiui, o turėjo būti pateiktos tuo pat metu arba anksčiau. Todėl šios gairės labiau primena papildomąsias nuostatas, nei tikras gaires kaip iš tiesų turėtų būti.

    1.2

    Dėl tokio vėlavimo dar apmaudu ir todėl, kad šių gairių reikia skubiai, kadangi sanglaudos iššūkių 2007–2013 m. yra daug ir jie sudėtingi: veiksmai po plėtros, euro stiprinimas, vėlavimo įgyvendinti Lisabonos strategiją pasivijimas spartėjant globalizacijai. Susidūrus su sunkumais dėl nepakankamo ekonomikos augimo, didelių skirtumų tarp valstybių narių ir pernelyg riboto Bendrijos biudžeto, Sąjungos pranašumų dar yra, bet jie labiau potencialūs, nei užtikrinti (išsiplėtusios bendros rinkos stiprinimas, ateities infrastruktūros, prisitaikymui būtinos reformos).

    1.3

    EESRK mano, kad sąsaja tarp strateginių gairių prioritetų ir struktūrinių fondų tikslų nėra išaiškinti ir kad turėtų būti patikslintos jų įgyvendinimo sąlygos. Todėl pirmasis prioritetas, kuriuo siekiama geriau pritraukti investicijas, iškelia pagrindinį būtino pasitikėjimo pačios Sąjungos raida stiprinimu klausimą. Antrasis prioritetas remti naujoves ir verslumą išryškina nuolatinio Bendrijos išteklių neadekvatumo problemą (Bendrijos patento blokavimas, spragos Europos įmonių juridiniame statuse, pernelyg didelis fondų teikiamos pagalbos apsiribojimas subsidijomis). Trečiu prioritetu siekiama sukurti daugiau darbo vietų ir tai iškelia vėlavimo įgyvendinti Lisabonos strategiją pasivijimo ir dar tolimo ekonominio bei socialinio bendrosios rinkos funkcionavimo optimizavimo globalizacijos sąlygomis klausimą.

    1.4

    EESRK, kaip ir Europos Parlamentas, nerimauja dėl silpno Bendrijos biudžeto, kurį sudarė programų pagrindu 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba 2007–2013 m. laikotarpiui: dėl jame nustatytos 1,045 % bendrųjų nacionalinių pajamų viršutinės ribos (tik 0,36 % sanglaudos biudžetui) biudžetas yra mažesnis nei prieš plėtrą (nuo 15 iki 25 valstybių narių), tuo metu, kai labai padidėjo atotrūkis tarp valstybių ir išaugo tarptautinė konkurencija. Todėl iškyla klausimas, į kurį turi atsakyti sanglaudos politikos strateginės gairės 2007–2013 m.: kaip mažesnėmis sąnaudomis padaryti daugiau? Kad būtų galima atsakyti į šį klausimą, EESRK rekomenduoja paįvairinti sanglaudos politikos priemones, labiau sutelkti pagalbos priemones ir modernizuoti valdymo būdus.

    1.5

    EESRK rekomenduoja įvairinti sanglaudos politikos išteklius pasitelkiant Europos Sąjungos finansinės pagalbos novatoriškus mechanizmus.

    1.5.1

    Struktūriniai fondai turėtų taikyti ne tik subsidijas, bet ir kitas priemones ir, tiesiogiai bendradarbiaujant su EIB ir EIF, teikti daugiau paskolų, atleisti nuo palūkanų mokėjimo, teikti paskolų garantijas, paramą investiciniam kapitalui ir rizikos kapitalui.

    1.5.2

    Toks fondų pagalbos pertvarkymo daug platesniu mastu, negu tik programa Jeremie, poveikis būtų įvairiapusis, labiau papildytų viešojo ir privataus kapitalo investicijas taip kompensuojant ribotus biudžeto išteklius.

    1.5.3.

    Todėl EESRK pasisako už esminį ES paskolų pajėgumų ir paskolų garantijų didinimą, už sustiprintą partnerystę su bankų ir finansų sektoriumi bei už atitinkamus pakeitimus naujuose struktūrinių fondų reglamentuose. Šioms trims būtinoms sąlygoms reikėtų skubių Europos Komisijos pasiūlymų..

    1.6

    EESRK rekomenduoja labiau sutelkti struktūrinių fondų paramą, atsižvelgiant į Europos prioritetinius interesus.

    1.6.1

    Be tiesioginės paramos valstybėms ir regionams, labiausiai stokojantiems pagalbos, kuri turi būti teikiama toliau ir didinama, reikia, padedant valstybiniams ir privatiems partneriams, geriau finansuoti infrastruktūrų transeuropinius tinklus ir padėti pasienio regionams.

    1.6.2

    Todėl EESRK prašo rimtai peržiūrėti transeuropinių tinklų biudžetą, kuris, nepaisant Lisabonos strategijos tikslų, buvo „pamirštas“ 2005 gruodžio mėn. skirstant 2006 m. biudžetą.

    1.6.3

    Tai taip pat reiškia, kad Bendrijos pagalba yra labiau naudojama siekiant valstybėms narėms padėti geriau įgyvendinti gaires, sprendimus ir Bendrijos įsipareigojimus, ar tai būtų direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę, ar Lisabonos strategijos įgyvendinimas. Ypač reikėtų peržiūrėti pagalbos mokymui biudžetą, kuris 2005 m. gruodžio mėn. taip pat buvo sumažintas.

    1.7

    EESRK taip pat rekomenduoja modernizuoti sanglaudos politikos valdymo būdus, kad būtų daugiau skaidrumo ir sąveikumo.

    1.7.1

    Tai reiškia, kad Bendrijos pagalba, kaip valstybės pagalba, turi būti visiškai suderinta su Europos konkurencijos politika.

    1.7.2

    Tam taip pat reikia, kad organizuotos pilietinės visuomenės veikėjai, ypač socialiniai partneriai, labiau padėtų rengti, vykdyti ir užtikrinti Europos sanglaudos politikos stebėseną.

    1.7.3

    Šiuo tikslu EESRK prašo, kad socialinių ir profesinių veikėjų dalyvavimas būtų numatytas aiškiose į strategines gaires įtrauktose nuostatose. Jų įgyvendinimo nuostatos kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti patikslintos programavimo ir peržiūros dokumentų prieduose.

    2.   Įžanga

    2.1

    2005 m. liepos 5 d. priimtas Komisijos komunikatas dėl Sanglaudos politikos strateginių gairių 2007–2013 m. yra iki šiol pateiktų pasiūlymų padarinys.

    2.1.1

    2004 m. vasario 17 d. pateiktos Bendrijos biudžeto gairės 2007–2013 m. buvo sudarytos pagal bendrųjų nacionalinių pajamų 1,14 % (BNP) rodiklį.

    2.1.2

    Dėl reglamentų projektų, iš dalies pakeičiančių struktūrinių fondų (ERPF, EFS, Sanglaudos fondo) nuostatas 2007–2013 m., pateiktas 2004 m. liepos 14 d. (1) Komisija pasiūlė fondams priskirti tris tikslus:

    2.1.2.1

    konvergencijos tikslą, pakeičiantį dabartinį 1-ąjį tikslą, mažiau išsivysčiusių Sąjungos regionų, ypač tų, kurių BVP yra mažesnis už vidutinį ES (75 %), naudai: tam bus skirta 78,54 % fondų išteklių;

    2.1.2.2

    regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslą, pakeičiantį dabartinį 2-ąjį tikslą, kitų ES regionų naudai, ypač padedant jiems įgyvendinti Lisabonos strategiją ir pagerinti užimtumą: jam bus skirta 17,22 % fondų išteklių;

    2.1.2.3

    Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, pakeičiantį dabartinę Interreg programą: jam bus skirta 3,94 % fondų išteklių.

    2.1.3

    2004 m. liepos 14 d. Komisija taip pat pateikė Europos pasienio regionų bendradarbiavimo, kurio tikslas palengvinti Bendrijos vidaus iniciatyvų įgyvendinimą (2), grupių sudarymo,įstatų projektą.

    2.2

    2005 m. liepos 5 d. pateikdama Sanglaudos politikos strategines gaires 2007–2013 m., Komisija iškėlė tris prioritetus, kurie skiriasi nuo pirmiau minėtų struktūrinių fondų pagalbos tikslų, bet siejasi su jais:

    2.2.1

    pirmuoju strateginių gairių prioritetu siekiama geriau pritraukti investicijas;

    2.2.2

    antrasis strateginių gairių prioritetas yra skatinti naujoves ir verslumą;

    2.2.3

    trečiuoju strateginių gairių prioritetu siekiama skatinti darbo vietų kūrimą.

    2.3

    Šios strateginės gairės turėtų būti įgyvendinamos nacionalinėmis strateginėmis priemonėmis, kurias vėliau nustatys Komisija, valstybės narės ir regionai.

    2.4

    Strateginių gairių pristatymas buvo paskutinė dalis, kurios trūko diskutuojant apie visą sanglaudos politiką 2007–2013 m. Apskritai būtų buvę logiškiau Komisijai pradėti diskusijas dėl sanglaudos politikos pristatant strategines gaires, skirtas nustatyti bendrą politinį pagrindą, o ne nuo fondų reglamentų projektų, kurie turėtų būti gairių taikymo taisyklės. Jei nebus geresnio strateginių gairių ir fondų reglamentų koordinavimo, užtikrinančio, kad strateginės gairės būtų aiškus pagrindinis dokumentas, o ne fondų reglamentų papildymas, iškils grėsmė, kad sumažės Europos sanglaudos politikos pridėtinė vertė ir bus skatinama iš naujo „nacionalizuoti“ vystymo strategijas, o tai labai pakenktų suderinamumui, konkurencingumui ir Sąjungos ekonominiam bei socialiniam veiksmingumui.

    2.5

    Diskusijos dėl biudžeto gairių 2007–2013 m. ir fondų reglamentų šiam laikotarpiui vyko sunkiomis aplinkybėmis, 25 valstybės narės gana skirtingai vertino, kokio dydžio turėtų būti sumoss ir kaip jos turėtų būti paskirstytos.. Po pirmos nesėkmės 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba 2005 m. gruodžio 17 d. pasiekė susitarimą dėl mažesnio biudžeto: buvo nustatyta 1,045 % bendrų nacionalinių pajamų riba, skiriant 252 milijardus eurų, arba 82 % konvergencijos tikslui, 48,5 milijardo, arba 15,5 % konkurencingumo ir užimtumo tikslui ir 7,5 milijardo, arba mažiau negu 2,5 % Europos teritoriniam bendradarbiavimui.

    2.6

    2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamentas atmetė šį biudžeto projektą, kuris labai nutolęs nuo tikslų. Todėl Tarybos ir Europos Parlamento diskusijos, po kurių 2006 m. balandžio 4 d. buvo pasiektas kompromisas papildomai skirti šiems tikslams 4milijardus eurų (iš kurių 2 į rezervo eilutę). Šį kompromisą dar turi ratifikuoti abi pusės..

    3.   Pastabos apie sanglaudos politikos iššūkius 2007–2013 m.

    3.1

    2007–2013 m. laikotarpiui, kurį apima sanglaudos politikos strateginės gairės, bus būdingi svarbūs iššūkiai:

    3.1.1

    Pirmiausia reikės tęsti ir stiprinti plėtrą. 2004 m. išaugus nuo 15 iki 25 narių, 2007 m. Europos Sąjunga turės priimti dar dvi valstybes. Kitos galės prisijungti vėliau, po 2013 m., arba anksčiau, nes šalių kandidačių į ES sąrašas šiuo metu dar negalutinis. Bet kuriuo atveju, net jei plėtra didina bendrosios rinkos svorį ir jos augimo, užimtumo, prekybos, gamybos, vartojimo ir konkurencingumo galimybes vykstant globalizacijai, vis didėjantis ekonominių ir socialinių skirtumų mastas pareikalaus tikro kokybinio šuolio Europos ir nacionalinių politikų koordinavime, bendrosios rinkos valdyme ir stiprinime, bendrame Sąjungos teritorijos planavime.

    3.1.2

    Taip pat reikės sėkmingos euro zonos plėtros, užtikrinant euro stiprinimą, patrauklumą ir geresnį veiksmingumą ekonomikos augimo ir užimtumo srityse. Euras šiuo metu yra įvestas tik 12 iš 25 valstybių narių. Iki 2013 m. eurą įsives didelė dalis likusių valstybių, kai jos atitiks visus keliamus reikalavimus. Kaip ir plečiantis Europos Sąjungai, taip ir euro zonai reikės daugiau konvergencijos konkurencingumo sąlygomis, iš pradžių ekonomikos srityje, o vėliau ir daugelyje susijusių sričių, pvz., mokesčių, ypač suderinant mokesčių bazes, socialinėje politikoje ir kt.

    3.1.3

    Šiuo laikotarpiu toliau greitės šie struktūriniai pokyčiai:

    3.1.3.1

    Globalizacija ir ekonomikos srityje kylančios naujos galingos valstybės sustiprins konkurencinį spaudimą ir suintensyvins įmonių perkėlimus;

    3.1.3.2

    Technologiniai pokyčiai dar labiau pagreitės, ypač juos pagyvins globalizuotos informacinės visuomenės naujovės;

    3.1.3.3

    Dar labiau išryškės Europos gyventojų senėjimo padariniai, kai į pensiją išeis pokario „baby boom“ (kūdikių bumo) karta. Tai turės įtakos gyvenimo ir darbo sąlygoms, bei valstybių narių socialinių išmokų sistemų pusiausvyrai;

    3.1.3.4

    Turėtų didėti migracija iš mažiau išsivysčiusių trečiųjų šalių. Būtina ją geriau reglamentuoti, iš dalies atsižvelgiant į Sąjungos poreikius ir didinat integracijos gebėjimus bei iš dalies stipriai didinant pagalbos veiksmingumą emigrantų kilmės šalių vystymui, siekiant jose sukurti daugiau darbo vietų ir paspartinti ekonominę ir socialinę pažangą. Taip pat reikės įvairiais lygiais geriau integruoti su imigracija susijusius poreikius į mokyklines ir mokymo programas..

    3.1.3.5

    Kova su bedarbių ir „neturtingų dirbančiųjų“ socialine atskirtimi ir skurdu ir toliau bus svarbus iššūkis Europos sanglaudos politikai. Jei neišspręsime šių problemų greta užimtumo ir kitų panašių klausimų, bus sunku praktiškai užtikrinti sanglaudą ne tik socialiniu, bet ir ekonominiu aspektu.

    3.1.4

    2000 m. Europos Vadovų Tarybos nustatytas Lisabonos strategijos įgyvendinimo terminas 2010 m. bus šio didelių permainų laikotarpio viduryje. Tačiau Lisabonos strategijos įgyvendinimas vėluoja. Siekiant išsaugoti konkurencingumą Europai reikia skubiau įveikti atsilikimą, tačiau tai padaryti bebus lengva.

    3.2

    Susidūrusi su šiais dideliais ateinančių metų iššūkiais, Europos sanglaudos politika galės remtis keliais svarbiais pranašumais, būtent:

    3.2.1

    Europos vidaus rinkos, vienijančios daugiau nei pusę milijardo europiečių, mastas ir jos dar nepakankamai išnaudotas ekonominis, prekybos ir žmogiškasis potencialas tiek ekonominės pasiūlos bei paklausos, tiek darbo rinkos požiūriu;

    3.2.2

    Europos socialinis modelis ir Europos socialinis dialogas, kuriais ypač pabrėžiama žmogiškųjų išteklių panaudojimo globalizacijos sąlygomis svarba priimant užimtumo, vystymo, sveikatos ir gyvenimo kokybės iššūkius;

    3.2.3

    naujų valstybių narių ekonomikos augimo dinamiškumas, dažnai du kartus viršijantis Bendrijos vidurkį. Jis turėtų padėti mažinti didelį vystymosi atotrūkį ir palaikyti Sąjungos ekonominį bei prekybos augimą;

    3.2.4

    naujos planavimo ir investavimo galimybės, atsiradusios suvienijus visą Europos žemyną, leidžiančios peržiūrėti pačią Europos vidaus ekonominę sąrangą ir įgyvendinti naujų infrastruktūrų bei teritorijų planavimo schemas;

    3.2.5

    Lisabonos strategijos ekonominės ir socialinės reformos taip pat turės būti esminis sėkmingos Europos Sąjungos sanglaudos politikos pagrindas, kai pavyks jas išvystyti ir sulaukti abipusio poveikio aktyviai padedant socialiniams partneriams.

    3.2.6

    Apskritai, pagalba, skiriama pagal Europos sanglaudos politiką, pirmiausia turėtų skatinti sukurti ekonomikos augimo ir užimtumo grįžtamosios sėkmės ratą (virtuous circle) vystant teigiamą šių skirtingų veiksnių tarpusavio sąveiką (vidaus rinkos gilinimas ir plėtra, investicijos ir regionų vystymas, reformos valstybėse narėse).

    3.3

    Europos sanglaudos politika taip pat susiduria su didelėmis problemomis, dėl kurių bus sunkiau pasiekti jos tikslus..

    3.3.1

    Pirmiausia galima paminėti pagrindinį sunkumą atgaivinti dinamišką ir stiprią Europos ekonomiką. Toli gražu nepasivydama konkurentų, Europos Sąjunga ir toliau nuo jų tolsta. Bendras jos augimas yra menkas, daugelyje valstybių narių tiek jaunimo, tiek vyresnio amžiaus žmonių nedarbas yra aukštas, kuriamų darbo vietų dažniausiai nepakanka, nuolat jaučiamas mokslinių tyrimų stygius, daugėja įmonių perkėlimų. Dabartinė Europos vieta pasaulyje net neatspindi prieš penkerius metus užsibrėžtų ambicijų. Dar nematyti ryškaus šios padėties pagerėjimo.

    3.3.2

    Kitas didelis sanglaudos politikos iššūkis — mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus po plėtros. Jiems sumažinti reikės daug laiko. Reikės atnaujinti sanglaudos politikoje taikomus metodus ir strategijas, nes ankstesniais metais valstybių narių vystymosi skirtumai nebuvo tokie ryškūs.

    3.3.3

    Pagrindinė sanglaudos politikos silpnoji pusė — nepakankamas ekonomikos, taip pat ir mokesčių bei politikos krypčių koordinavimas, nes jis yra pernelyg silpnas, net tarp įsivedusių eurą šalių. Didėjant valstybių narių skaičiui, būtina kuo greičiau gerinti padėtį, nors tai padaryti darosi vis sunkiau. Greta stipresnio ekonominio koordinavimo reikėtų labiau derinti socialines pozicijas.

    3.3.4

    Kaip taisytiną problemą paminėsime nepakankamą pilietinės visuomenės įtraukimą į procesus, kuriuose valdžios institucijos vaidina pagrindinį vaidmenį, o sanglaudos politikai daugiausia vadovauja Komisija ir valstybės narės (3).

    3.3.5

    Dar labiau išaugus poreikiams, Europos fondų galimybės kol kas yra sąlyginai kuklios. 2005 m. gruodžio 17 d. susitarimas, sumažinantis Europos biudžetą iki 1,045 % bendrųjų nacionalinių pajamų, sanglaudos politikos biudžetą apriboja iki 0,36 % bendrųjų nacionalinių pajamų. Taip Europos biudžeto priemonių pasidaro mažiau negu buvo prieš ES plėtrą nuo 15 iki 25 valstybių ir tai EESRK, kaip ir Europos Parlamentui, kelia susirūpinimą. Toks biudžetas, kuris, žinoma, neturi nieko bendra su federalinės valstybės biudžetu (JAV biudžetą sudaro daugiau negu 20 % BVP), atrodo nepaprastai mažas turint omeny ES sanglaudos iššūkius.

    3.3.6

    Tada iškyla toks pagrindinis klausimas, į kurį turi atsakyti sanglaudos politikos strateginės gairės 2007–2013 m.: kaip su mažesnėmis sąnaudomis padaryti daugiau? Tad reikės labiau nei bet kada stengtis kaip galima geriau panaudoti šias labai ribotas lėšas, užtikrinant ne ilgalaikę paramą, o nepriklausomo ir tvaraus vystymosi sąlygas. Tam reikės ieškoti maksimalių panašumų ir papildomumo su nacionaliniais biudžetais ir patrauklumo bei rinkos jėgų paramos, kurios kartu su viešuoju finansavimu gali mobilizuoti išteklius pagal bendro Europos vystymosi poreikius.

    3.3.7

    Kad būtų galima išspręsti šiuos iššūkius, reikėtų paįvairinti sanglaudos politikos priemones, labiau sutelkti pagalbą ir modernizuoti valdymo būdus. Apie įvairias galimybes kalbama kituose straipsniuose.

    4.   Pastabos apie sanglaudos politikos prioritetus 2007–2013 m.

    4.1

    Sanglaudos politikos gairės 2007–2013 m. yra vienas „ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ prioritetų. Jis konkrečiai remiasi partneryste, kurią 2005 m. šiuo pavadinimu pasiūlė Europos Vadovų Taryba, ir integruotomis gairėmis, kurias taip pat šiuo pavadinimu 2005 m. birželio mėn. pasiūlė Komisija.

    4.2

    Norėdama prisidėti prie šio bendro „ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ prioriteto, Komisija komunikatu išskiria tris ypatingus prioritetus: skatinti Europos patrauklumą investicijoms, vystyti naujoves ir verslumą, stiprinti mokymą ir užimtumą. Šiuos tris prioritetus papildo horizontalus susirūpinimas geriau planuoti Sąjungos teritoriją tiek kaimuose, tiek miestuose, bei pasienio zonų, šalių ir regionų tarpusavio ryšius.

    4.3

    Regis, pirmasis prioritetas — geriau pritraukti investicijas — yra pagrindinis. Svarbiausia jį įgyvendinti mažiau išsivysčiusiuose išsiplėtusios Europos Sąjungos regionuose, kuriems pirmiausia turėtų būti teikiama parama, nepamirštant pereinamųjų priemonių, skiriamų regionams, kurie anksčiau buvo prioritetiniai. Kadangi Europos paramos fondų galimybės ribotos, turėtų būti reikalaujama skatinti kapitalo, ypač iš privataus sektoriaus, investicijas į Europos ekonomikos vystymo prioritetus.

    4.3.1

    Tačiau nepaisant pažangos, pasiektos baigiant kurti vieningą rinką, įgyvendinant ekonominę ir pinigų sąjungą bei kai kurias Lisabonos strategijos reformas Europos Sąjungai dar nepavyko užtikrinti nepriklausomo ir tvirto augimo mechanizmo, išryškinančio nacionalinių ekonomikų sąveikos ir papildomumo vertę. Taigi bus sudėtinga vykdyti veiksmingą sanglaudos politiką, jei nebus susigrąžintas didesnis visų susijusių veikėjų (verslininkų, darbuotojų, investuotojų) pasitikėjimas pačiu Europos Sąjungos ekonominės ir socialinės plėtros progresu ir, žinoma, taip pat jos politine ir institucine ateitimi..

    4.3.2

    Tai reiškia, kad artimiausiais metais reikėtų sumažinti netikrumo veiksnius, kurie šiuo metu apsunkina šių svarbių klausimų sprendimą: bendrosios rinkos kūrimo užbaigimo, konkurencingos, euro zonos suvienytos ekonomikos stiprinimo, ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo, gyvenimo sąlygų gerinimo, Lisabonos strategijos sėkmės, veiksmingo Europos Sąjungos institucijų valdymo, optimalaus ir darnaus išsiplėtusios Europos planavimo siekiant ekonominės, socialinės ir aplinkos sričių pažangos suderinimo.

    4.3.3

    Komisijos komunikatas akcentuoja būtinybę investuoti į infrastruktūrų, ypač transporto, tinklus. Tačiau reikia užsitęsusio atsilikimo šioje srityje priežasčių analizės. Kad būtų įveiktas atotrūkis, pirmumo tvarka reikėtų finansuoti transeuropines transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūras, nuo kurių priklauso sanglauda Sąjungoje. Belieka tik apgailestauti dėl drastiško šių tinklų finansavimo sumažinimo, numatyto 2005 m. gruodžio 17 d. susitarimu: Europos Sąjungos Vadovų Taryba paaukojo šį svarbų prioritetą, o tai tiesiogiai prieštarauja Lisabonos įsipareigojimams, kuriuos įgyvendinti reikėtų 2007–2013 m. laikotarpio viduryje. Todėl EESRK prašo, palaikydamas Europos Parlamento išreikštą poziciją, kad transeuropiniams tinklams finansuoti skirtas biudžetas būtų atidžiai peržiūrėtas.

    4.3.4

    Komisijos komunikate pabrėžiamos kitos dvi sanglaudos politikai svarbios sritys, kurioms taip pat reikėtų investicijų: aplinkosauga ir Europos autonomija energetikos srityje.

    4.3.4.1

    Reikėtų pabrėžti, kad bus svarbu užtikrinti tiesioginį šių prioritetų ryšį su pirmiau minėta parama Europos infrastruktūrų tinklams.

    4.3.4.2

    Europos Sąjungos paramos gavėjai taip pat turėtų užtikrinti, kad laikysis aplinkosaugos sąlygų.

    4.4

    Antrasis sanglaudos politikai iškeltas prioritetas yra skatinti naujoves ir verslumą. Tokiu būdu Komisija tiesiogiai perima Lisabonos strategijos prioritetus dėl žinių Europos propagavimo.

    4.4.1

    Šiuo prioritetu pirmiausia siekiama padidinti investicijas į mokslinius tyrimus.

    4.4.1.1

    Tenka konstatuoti, kad Europa atsilieka palyginus su pagrindinių partnerių pasiekimais technologijų srityje. Valstybių narių asignavimai moksliniams tyrimams, dažnai trečdaliu mažesni už Lisabonos strategijoje numatytus 3 % BVP, pastaraisiais metais dažnai buvo ne tik nedidinami, bet net mažinami. Mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programos biudžetas yra nedidelis, palyginus su valstybių narių biudžetais moksliniams tyrimams, ir nepakankamai koordinuoja nacionalines programas. Beje, sprendimų priėmimas Bendrijos institucijose ir toliau stringa (taip pat ir aukščiausiame lygyje) ir tai yra labai blogas ženklas. Jau 30 metų besitęsianti nesėkminga Bendrijos patento istorija liudija susirūpinimą keliantį Sąjungos nepajėgumą rasti priemones įgyvendinti savo ambicijas.

    4.4.1.2

    Tad reikėtų imtis tikros, patikimos Europos mokslinių tyrimų politikos. Tai reikštų, kad, peržiūrint Bendrijos biudžetą, būtina žymiai padidinti Europos asignavimus moksliniams tyrimams užtikrinant griežtesnį nacionalinių programų koordinavimą. Tai taip pat galėtų pagaliau iš mirties taško pajudinti Bendrijos patento klausimą. Patentas iš pradžių galėtų būti taikomas ne visose valstybėse narėse, nesant vieningo susitarimo. Kaip būtų su euru, Šengeno sutartimi ar Europos socialine politika, jei panašiai būtume laukę vieningo susitarimo?

    4.4.2

    Kita Komisijos komunikate nustatyta būtinybė yra skatinti įmonių steigimą ir vystymą, ypač naujose technologijų nišose, ir skatinti jų jungimąsi į tinklus Europos mastu.

    4.4.2.1

    Tenka apgailestauti, kad mažoms įmonėms vis dar trūksta galimybės pasirinkti supaprastintą Europos juridinį statusą, kuris palengvintų tarptautinę šių įmonių veiklą.

    4.4.2.2

    Tad EESRK atnaujina savo prašymą, pateiktą nuomonėje savo iniciatyva dėl Europos MVĮ teisinio statuso  (4), kad Komisija nebedelsdama pristatytų tokį Europos teisės statusą mažoms ir vidutinėms įmonėms ir greitai priimtų.

    4.4.2.3

    Be to, EESRK apgailestauja, kad Komisija 2005 m. rudenį atsiėmė pasiūlymus dėl Europos statuso savidraudos įmonėms ir asociacijoms, kurio dabar reikia labiau nei bet kada.

    4.4.3

    Komisijos komunikate pabrėžiama įmonių finansavimo svarba ir būtinybė palengvinti jo gavimą, ypač novatoriškoms įmonėms.

    4.4.3.1

    Pabrėžiama, kad struktūrinių fondų galimybės palengvinti įmonėms prieinamumą prie finansavimo dabartinėmis sąlygomis ir toliau yra ribotos ir, be abejo, nežymios šioje srityje, tačiau, suprantama, ir ribota pagalba bei bendras bandomųjų projektų finansavimas yra naudingi pakankamai tikslingose ir pavyzdingose srityse. EESRK palankiai vertina bendrai su Komisija, Europos investicijų banku, Europos investicijų fondu ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku pradėtas vykdyti JASPERS ir JEREMIE iniciatyvas. JASPERS iniciatyva siekiama padėti konvergencijos tikslo reikalavimus atitinkančių valstybių nacionalinėms ir regionų valdžios institucijoms rengti didžiuosius projektus infrastruktūrų srityje. JEREMIE programos tikslas — pagerinti mažųjų įmonių galimybes gauti finansavimą. EESRK tikisi, kad šios iniciatyvos bus iš tikrųjų veiksmingos, kad jų poveikis bus pastebimas vietos lygmeniu ir kad ši veikla suteiks didelį postūmį ekonomikos vystymui ir naujų darbo vietų kūrimui regionuose.

    4.4.3.2

    Kad fondų pagalba padarytų didesnį tiesioginį poveikį įmonių finansavimui, reikėtų toms įmonėms suteikti daugiau galimybių turėti lengvatų gauti banko paskolas, disponuoti rizikos kapitalu ir mažoms įmonėms teikti mikrokreditus ir garantijas. Todėl reikėtų peržiūrėti fondų galimybes ir ypač jų finansų inžineriją, kuri šiuo metu iš esmės apsiriboja subsidijų skyrimu. Reikėtų, JEREMIE programos pavyzdžiu, tačiau daug didesniu mastu, paversti šias subsidijas finansiniais produktais: vienas euras,atidėtas rizikos kapitalo paskolai garantuoti, leistų finansuoti nuo penkių iki dešimties eurų MVĮ investicijų, taip užtikrindamas didesnį Europos fondų naudojamų priemonių veiksmingumą. Komiteto rekomendacijos šiuo esminiu klausimu plačiau pateikiamos šios nuomonės 5 skyriuje.

    4.4.3.3

    Taip pat priminsime, kad greitas ir veiksmingas Europos bendrosios finansų rinkos užbaigimas, neatsiejamas nuo veiksmingos konkurencijos politikos ir ekonomikos bei pinigų sąjungos stiprinimo, leis labai pagerinti įvairios apimties įmonių prieinamumą prie finansavimo. Tačiau šis punktas net nepabrėžiamas Komisijos komunikate, nors viena iš pagrindinių Komisijos pareigų kaip tik yra sėkmingai užbaigti šį etapą per artimiausius metus.

    4.5

    Trečias Komisijos komunikate sanglaudos politikai priskiriamas prioritetas yra kurti daugiau darbo vietų ir gerinti jų kokybę.

    4.5.1

    Pirma prielaida siekiant sukurti daugiau darbo vietų yra stiprinti ekonomikos augimą ir taip palengvinti darbo vietų kūrimą. Šiam tikslui pasiekti būtina tiek pasiūlos, tiek paklausos požiūriu dinamiškesnė ekonomika, kurioje būtų palankesnės administracinės, mokesčių ir socialinės sąlygos darbo vietoms kurti, ypač atitinkančios mažųjų įmonių, savarankiškai dirbančių asmenų ir amatininkų, padėtį. Tam reikia sukurti darbo užmokesčio tendencijų ir profesinių įgūdžių skatinimo „virtuous circle“. Kaip jau minėta, struktūriniai fondai gali turėti tik ribotos tiesioginės įtakos šiose srityse ir yra naudingiausi galėdami remti tikslines iniciatyvas ir bandomuosius projektus, siekiant skatinti geriausios praktikos sklaidą.

    4.5.2

    Kaip pabrėžia Komisija, prisitaikymas prie darbo rinkos yra esminis reikalavimas. Struktūriniai fondai turėtų sutelkti dėmesį į bendros rinkos funkcionavimo gerinimą šioje srityje. Tam reikia padidinti darbuotojų judumą, sudarant galimybes laisvai perkelti pensijų sistemas, ir panaikinti kliūtis patekti į Europos darbo rinką, ypač į paslaugų sektorių (5), kur yra sukuriama daugiau nei du trečdaliai naujų darbo vietų laikantis socialinių reikalavimų, nustatytų kolektyvinėse sutartyse ir teisės aktuose..

    4.5.3

    Komisija akcentuoja būtinybę gerinti darbuotojų mokymą. Tačiau EESRK labai susirūpinęs tuo, kad 2005 m. gruodžio mėn. numatyta dvigubai sumažinti Komisijos pasiūlytą visą gyvenimą trunkančio mokymosi biudžetą. EESRK ragina jį padidinti iki tokio lygio, kuris atitiktų Lisabonos strategijos įsipareigojimus. Šioje srityje bus reikalingi nauji įgūdžiai, didesnė atsakomybė ir poreikis aktyviau imtis iniciatyvų. Turint tai omenyje, būsimosiose programose turės būti atsižvelgiama į regionų prioritetus. Labai svarbu, kad finansavimas iš Europos socialinio fondo būtų skiriamas kuo labiau atsižvelgiant į regionų poreikius, o ne apsiribojant bendru nacionalinės politikos finansavimu..

    4.5.3.1

    Apskritai, EESRK pabrėžia, kad reikia sutelkti visas pastangas, kad priemonės galėtų viena kitą papildyti ir būtų veiksmingos, o valstybiniai ir privatūs ūkio subjektai susitelktų partnerystėje, siekdami įgyvendinti regionuose šiuos prioritetinius tikslus: naujovių diegimo galimybės ir visą gyvenimą trunkantis mokymas turi būti prieinami visiems; žmogiškųjų išteklių valdymo lygis ir jų vystymas turi būti pagerinti visose įmonėse; turi būti padidintas moterų dalyvavimas; asmenų, dirbančių iki pat pensinio amžiaus ribos, skaičius turi būti didesnis; ekonomikos poreikiai ir profesinis orientavimas bei mokymas turi būti geriau suderinti; profesinis mokymas ir tobulinimas turi būti skatinami visais lygmenimis, o ypač tose profesijose, kur susiduriama su sunkumais rasti naujų darbuotojų; skatinti tokias mokymo kryptis, kurios užtikrina asmenų, esančių už visuomenės ribų (atsižvelgus į tai, kad jų skaičius didėja), grąžinimą į ją įdarbinimo keliu.

    4.5.3.2

    Struktūriniai fondai taip pat turėtų prioritetine tvarka bendrai finansuoti mokymo programas Europos mastu, panašiai kaip tai jau sėkmingai vyksta įgyvendinant Erasmus ir Leonardo programas. Šios programos taip pat turėtų suaktyvinti savo veiklą ir pasistengti, kad jų paramą gautų du — tris kartus daugiau jaunųjų europiečių.

    4.5.4

    Ypač reikėtų paminėti gyventojų senėjimą, dėl kurio būtina ypatingai derinti įvairius pirmiau minėtus aspektus, susijusius su darbo vietų ir socialinės pagalbos sistemų kūrimu (žr. administracines, mokesčių ir socialines sąlygas, vaikų priežiūros paslaugas už prieinamą kainą, darbo rinką, mokymą ir žmogiškuosius išteklius).

    4.6

    Šiuos tris strateginių gairių tikslus papildo horizontalus poreikis atsižvelgti į sanglaudos politikos teritorinę dimensiją.

    4.6.1

    Komunikate daroma nuoroda į miestų indėlį į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą (geresnis miestų ekonominis, socialinis ir aplinkos valdymas), skatinant ūkinės veiklos įvairinimą kaimo vietovėse (visuotinės svarbos paslaugų išsaugojimas, tinklų vystymas, kaimo vietovių vystymosi centrų skatinimas). Šių reikalavimų ir trijų strateginių gairių tikslų tarpusavio sąveiką reikėtų išaiškinti nuodugniau.

    4.6.2

    Komunikate taip pat pabrėžiami teritorijų bendradarbiavimo poreikiai trimis lygiais:

    4.6.2.1

    pasienio bendradarbiavimas, ypač siekiant plėtoti tarpusavio mainus ir skatinti ekonominę bei socialinę integraciją;

    4.6.2.2

    tarptautinis bendradarbiavimas, ypač siekiant sustiprinti bendrus strateginės reikšmės veiksmus tarp valstybių (transportas, moksliniai tyrimai, socialinė integracija);

    4.6.2.3

    tarpregioninis bendradarbiavimas, ypač siekiant paskatinti geriausios ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos praktikos sklaidą.

    4.6.3

    EESRK išreiškia apgailestavimą, kad ši nuoroda į Europos teritorijų bendradarbiavimo poreikį pateikta tik kaip papildomas, o gal net ir šalutinis, strateginių gairių elementas, tuo tarpu ji galėtų būti pateikta kaip vienas iš jų.

    4.7

    Strateginių gairių trijų prioritetų, papildytų teritoriniu aspektu, nagrinėjimas užduoda daug svarbių klausimų:

    4.7.1

    Pirma, strateginių gairių prioritetams trūksta tikslumo, kad būtų galima sudaryti tikrą „strateginį“ sanglaudos politikos įgyvendinimo ir valdymo pagrindą. Jie yra greičiau geros praktikos, kurią reikėtų skatinti taikyti skirtingose politikos srityse, priminimas.

    4.7.2

    Svarbiausia, nėra patikslinta strateginių gairių prioritetų ir trijų fondų tikslų sąsajas. Tai yra didelis trūkumas: strateginės gairės turėtų sudaryti Fondų naudojimo pagrindą Šia prasme strateginės gairės labiau primena papildančiąsias ar įgyvendinimo nuostatas, nei gaires, kaip iš tiesų turėtų būti.

    4.7.3

    Kad strateginės gairės pateisintų savo pavadinimą ir veiksmingai atliktų savo vaidmenį, reikėtų, kad jose būtų tiksliau išdėstyta, kaip pasiekti prioritetinius tikslus šiose srityse:

    4.7.3.1

    „pridėtinė vertė“, kurią sukuria Europos sanglaudos politika, be nacionalinės ir vietos politikos sukuriamos pridėtinės vertės.

    4.7.3.2

    „teritorinė santalka“ į Europos vystymo centrus ir kryptis, leidžiančius užtikrinti bendrą pakilimo poveikį;

    4.7.3.3

    sudarytų Europos fondams veiklos planavimo pagrindą „, užtikrinantį, kad strateginės gairės sudarytų veiksmingą ir nuoseklią sistemą“ o ne apsiribotų tik įgyvendinimo instrukcijų vaidmeniu.

    5.   Pastabos apie sanglaudos politikos išteklius 2007–2013 m.

    5.1

    Siekdama palaikyti sanglaudos politiką, Komisija ypač pabrėžia struktūrinių (Regioninės plėtros fondo ir Socialinio fondo) ir Sanglaudos fondų vaidmenį. Ji patikslina, kad jų parama pagal pirmiau minėtus strateginius tikslus turi padėti skatinti augimą, geriau išnaudoti bendrosios rinkos galimybes, skatinti didesnę valstybių narių konvergenciją, didinti regionų konkurencingumą, vystyti geresnę Sąjungos teritorijos integraciją ekonomikos, socialiniais ir kultūriniais aspektais.

    5.2

    Pirmiausia konstatuojama, kad vis didės Europos Sąjungos atotrūkis tarp fondų biudžeto ir poreikių masto (valstybių narių vystymosi skirtumai, atsilikimas rekonstruojant infrastruktūras, atsilikimas bendrojoje rinkoje, konkurencijoje ir įgyvendinant Lisabonos strategiją). Būtinai reikia peržiūrėti Bendrijos biudžeto prioritetus, iš dalies tęsiant pradėtą Bendros žemės ūkio politikos reformą. Tačiau struktūrinių fondų lėšos padidės nežymiai, nes visas Bendrijos biudžetas toliau bus labai ribotas. Bet kuriuo atveju, EESRK atrodo, kad nustačius 1,045 % BVP įnašą į Bendrijos biudžetą, nepakanka 0,36 % (308 milijardai eurų iš bendrojo 862 milijardų eurų biudžeto, nebent po 2006 m. balandžio 4 d. pasiekto kompromiso, kurį dar turi ratifikuoti Parlamentas ir Taryba, bus papildomai skirta 4 milijardai eurų), turintys atitekti sanglaudos politikai, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti sanglaudos tikslus 2007–2013 m.

    5.3

    Tad didžiausią dėmesį reikės skirti:

    5.3.1

    fondų paramos sąlygoms, nes tie fondai turės daryti didesnį svertų poveikį investicijoms, o tam šioje srityje reikės įgyvendinti daugiau naujovių, nei ankstesniais metais;

    5.3.2

    realiai fondų paramos santalkai, kuri turės daryti didesnį restruktūrizavimo poveikį, ypač tarptautiniu ir tarpvalstybiniu mastu.

    5.4

    Kalbant apie fondų paramos sąlygas, reikia pabrėžti keletą aspektų:

    5.4.1

    Pirmiausia, struktūrinių fondų parama gali tik papildyti Sąjungos sanglaudos politiką. Ji negali būti išskirtinė ar dominuojanti priemonė. Iš esmės bendrų tikslų labui ji turi skatinti rinkose turimo kapitalo mobilizavimą bei racionalesnį valstybių ir regionų biudžetų naudojimą. Todėl daugiausia kalbama apie sverto poveikio užtikrinimą. Todėl Sąjungos struktūriniai instrumentai turi sudaryti pagrindinę Europos teritorijų planavimo priemonę ir kartu lydėti Bendrijos politikos kryptis ir vykstančius ekonominius ir socialinius pokyčius.

    5.4.2

    Šiuo tikslu Europos fondų ir Europos investicijų banko lėšos turėtų būti naudojamos pagal sudarytą lankstesnę ir novatoriškesnę finansų inžinerijos koncepciją. Kaip teisingai pripažįsta Komisija, fondai neturėtų apsiriboti subsidijų skyrimu, o turėtų remti ir kitas priemones, t. y. teikti paskolas, paskolų garantijas, konvertuojamas priemones, investicinį kapitalą ir rizikos kapitalą. EESRK ne tik tam pritaria, bet ir prašo padaryti atitinkamas išvadas ir pradėti tikrą Sąjungos finansinės pagalbos sąlygų reformą.

    5.4.2.1

    EESRK nuomone, tokių alternatyvių sąlygų išplėtimas gauti paramai iš struktūrinių fondų, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų fondu ir Europos investicijų banku, leistų žymiai padidinti Bendrijos paramos poveikį ir padėtų ją suderinti su valstybinio ir privataus kapitalo investicijomis. Jos ypač prisidėtų prie viešojo ir (arba) privataus sektoriaus investicijų finansavimo pasidalijimo, ypač MVĮ, kurias tradiciniai finansiniai partneriai laiko rizikingomis ir kurių paskolų gavimo sąlygos gali dar ateityje pasunkėti dėl Bazelio II susitarimų. Jos labai veiksmingai padidintų ribotas Europos biudžeto galimybes. Iš tikrųjų, vienas subsidijos euras dažnai galėtų būti panaudojamas daug geriau, jei jis būtų skiriamas garantuoti penkis — dešimt paskolos eurų. Tai leistų ypač padidinti paramos gavėjų skaičių, nes jiems suteiktų daugiau atsakomybės, nei negrąžinamos subsidijos.

    5.4.2.2

    Šios paramos priemonės turėtų būti įgyvendinamos kaip įmanoma arčiau paramos gavėjų, kad būtų užtikrintas didžiausias sverto poveikis ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Kiti ištekliai taip pat galėtų būti sutelkti geriau koordinuojant struktūrinių fondų ir kitų finansinių institucijų, jau aktyvių Europos vystymesi, tokių kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, paramą. Pirmiausia reikėtų daug plačiau ir aktyviau skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę Europos lygiu, vykdomą skaidrios ir atviros konkurencijos sąlygomis, ypač siekiant finansuoti didžiuosius infrastruktūrų projektus, būtinus tiek visai sanglaudai, tiek bendram Europos konkurencingumui. Kaip minėta pirmiau (6), transeuropinių tinklų finansavimas iš biudžeto turėtų būti iš esmės padidintas, nes viešojo ir (arba) privataus sektoriaus partnerystė Europos infrastruktūrų srityje negali būti sėkminga be tvirto Bendrijos valstybinių fondų paramos pagrindo.

    5.4.2.3

    Tokia Bendrijos fondų paramos sąlygų reforma pareikalautų padidinti Europos Sąjungos skolinimosi ir skolinimo gebėjimus. Jai, greta intensyvesnio koordinavimo su EIB ir kitomis finansinėmis institucijomis, taip pat prireiktų pradėti tikrą partnerystę su Europos bankų ir finansų sektoriumi, toliau stiprinant pagalbos sąlygiškumą tiek valstybėms narėms, tiek tiesioginiams paramos gavėjams. Galiausiai būtų pageidautina šiuo požiūriu papildyti Europos fondų reglamentų 2007–2013 m. reformą, kad visiškai veiktų naujos finansų inžinerijos sistemos. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją pateikti naujų pasiūlymų šiose trijose srityse.

    5.4.3

    Tačiau galima tik apgailestauti, kad struktūrinių fondų valdymas pastaraisiais metais buvo pernelyg neskaidrus ir jame vyravo dvišaliai ryšiai tarp Bendrijos administracijos ir nacionalinių administracijų be aiškaus ir veiksmingo visumos koordinavimo ir be pakankamos kontrolės bei priežiūros, ar tinkamai tie fondai naudojami. Europos Sąjungos Audito Rūmai ne kartą pasmerkė tokią padėtį, tačiau pavieniai bandymai ją ištaisyti nebuvo pakankamai veiksmingi. Bendro didesnio skaidrumo principas kuriant, priimant ir įgyvendinant Bendrijos politines kryptis dar nėra pakankamai išplėstas, kaip turėtų būti, fondų funkcionavimo ir valdymo srityse. Sanglaudos politikos strateginės gairės nuo šiol turėtų būti aiškių radikalių pokyčių šioje srityje pagrindas.

    5.4.4

    Kaip būtinas naujoves siekiant užtikrinti geresnį Europos pagalbos valdymą paminėsime reikalavimą dažniau tikrinti Bendrijos pagalbos atitikimą konkurencijos taisyklėms. Tam tikra blogai kontroliuota fondų pagalba praeityje, prisidengiant regionų skirtumų mažinimu sukėlė rimtų ir žalingų sąžiningos konkurencijos principų iškraipymų, kai tuo tarpu galima padėti mažinti regionų skirtumus nepakenkiant sąžiningai konkurencijai. Sąjungos pagalba yra viešoji pagalba, panaši į valstybės pagalbą, tad ji taip pat turi būti kontroliuojama. Todėl pagal šį principą būtinai reikia geresnio Europos pagalbos ir nacionalinės bei regionų pagalbos tarpusavio koordinavimo. Komisijos metinėje ataskaitoje apie konkurenciją nuo šiol turėtų būti skyrius apie Bendrijos pagalbos kontrolės sąlygas remiantis Sąjungos konkurencijos politika. EESRK anksčiau jau pateikė tokią rekomendaciją, tačiau iki šiol dar nesulaukė jokių rezultatų.

    5.5

    Kalbant apie paramos santalką, Komisija turėtų stengtis užtikrinti geresnį Europos fondų paramos nukreipimą priklausomai nuo europiškesnio Sąjungos teritorijos planavimo aspekto, o šiuo metu toli gražu taip dar nėra, išskyrus kelis pavienius sėkmingus Bendrijos paramos planų įgyvendinimo bandymus.

    5.5.1

    Struktūriniai fondai iki šiol iš tiesų nelabai stengėsi prioritetine tvarka skirti pagalbą remiantis tarpvalstybiniu aspektu, nepaisant norminio ir ekonominio didžiosios Europos, šiandien išplėstos iki 25 valstybių narių, vidaus rinkos įvedimo. Struktūrinius fondus daugiausia valdė Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktais nacionaliniais prioritetais, be tiesioginės nuorodos į naujus bendradarbiavimo poreikius, išplaukiančius iš fizinių, techninių, mokesčių kliūčių prekybai panaikinimo, kai ekonominiai ir socialiniai skirtumai didėjo, reikalaudami stiprinti tarpvalstybinius ryšius ir tinklus.

    5.5.2

    Reikėtų taisyti šią padėtį vystant aiškesnius paramos prioritetus siekiant sustiprinti valstybių narių „jungties taškus“ tarptautiniu, tarpregioniniu ir tarpvalstybiniu aspektais. Komisijos pateikti svarbūs pastebėjimai šiais klausimais turėtų būti peržiūrėti, išvystyti ir integruoti į fondų paramos prioritetus, o ne būti šių prioritetų priedais.

    6.   Pastabos apie įtraukimą į nacionalines ir regionų politikos kryptis

    6.1

    Sanglaudos politikos įtraukimas į nacionalines ir regionų politikos kryptis yra pagrindinis Komisijos iškeltas ir pabrėžtas uždavinys. Būtina labiau sutelkti pastangas dviejose srityse:

    6.2

    pirmiausia, reikėtų užtikrinti, kad Bendrijos pagalba yra tikrai naudojama remti optimalų Bendrijos gairių, sprendimų ir įsipareigojimų įgyvendinimą įvairiose valstybėse narėse. Ypač atkreipiame dėmesį į:

    6.2.1

    teisingą Europos direktyvų perkėlimą, vykdomą laikantis numatytų terminų;

    6.2.2

    administracinio bendradarbiavimo stiprinimą Europos mastu, ypač siekiant užtikrinti gerą bendrosios rinkos funkcionavimą;

    6.2.3

    tai, kaip būtų galima geriau taikyti abi Stabilumo ir augimo pakto dalis, neapsiribojant vien deficito mažinimu, o atveriant kelią bendram ekonomikos valdymui.

    6.3

    Antra, reikėtų užtikrinti, kad Bendrijos pagalba padeda stiprinti Europos ir nacionalinių politikos krypčių darnumą, ypatingai siekiant veiksmingiau įgyvendinti Lisabonos strategiją. Ypač atkreipiame dėmesį į:

    6.3.1

    pagalbą struktūrinėms ekonomikos, socialinėms ir administracinėms reformoms;

    6.3.2

    reglamentuojančių teisės aktų supaprastinimą ir europietiškojo socialinio bei profesinio savireguliavimo modelio vystymą, kurį reikėtų remti (7);

    6.3.3

    Europos finansų erdvės kūrimo užbaigimo pagreitinimą, optimizuojant euro teikiamus privalumus;

    6.3.4

    mokesčių sistemų suartinimą, sudarant palankias sąlygas investicijoms ir naujovių diegimui, o tai leistų geriau reglamentuoti įvairių valstybių narių sistemų konkurenciją .

    6.4

    Reikėtų kaip galima labiau vengti pridėti papildomų nacionalinių ar regioninių kriterijų ES nustatytam pagrindui, kad būtų išlaikytas būtinas lankstumas nustatant būsimų programų turinį. Tuo pačiu reikėtų vengti diegti procedūras, kurios galėtų iš anksto sustabdyti paskolų skyrimą septynerių metų laikotarpiui ar užkirsti kelią galimybei lengvai derinti įgyvendinamas programas.

    6.5

    EESRK tikisi, kad Bendrijos pagalba padės skatinti Europos pramonės modelį, kuriame skirtingais (Europos, nacionaliniu, regionų) lygmenimis bus suderinta viešosios valdžios institucijų ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvių veikla (8).

    6.6

    EESRK išreiškė pritarimą 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtam principiniam sutikimui steigti Globalizacijos pasekmių kompensavimo fondą, skirtą padidinti pastangas padėti dirbantiesiems, netekusiems savo darbo vietos dėl didelio masto struktūrinių pokyčių, įtakojančių pasaulinę prekybą, ir sudaryti jiems sąlygas įgyti papildomą specialybę ir įsidarbinti. Valstybių ir vyriausybių vadovai paragino Tarybą nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų priimami sprendimai dėl pagalbos iš šio fondo teikimo. EESRK mano, kad nustatant šiuos kriterijus turėtų dalyvauti Europos socialiniai partneriai, atstovaujantys skirtingoms profesijoms ar net pramonės sektoriams.

    7.   Pastabos apie socialinių ir profesinių veikėjų dalyvavimą

    7.1

    Socialinių ir ekonominių veikėjų dalyvavimas sanglaudos politikoje yra būtinas reikalavimas. Savo 2003 m. nuomonėje dėl Struktūrinių fondų įgyvendinimo partnerystės (9) EESRK prašė sustiprinti tų veikėjų dalyvavimą. Komisija pripažįsta šią būtinybę, pabrėždama, kad veikėjų dalyvavimas nulemia geresnį šios politikos įgyvendinimą vietoje. Tačiau ji nepateikia pasiūlymų, kaip suorganizuoti to įgyvendinimo nuostatas ir jas įtraukti į strategines sanglaudos gaires.

    7.2

    EESRK siūlo papildyti strategines sanglaudos politikos gaires 2007–2013 m., tiksliai apibūdinant socialinių ir profesinių veikėjų įtraukimo sąlygas. Kotonu sutarties, sudarytos siekiant konsultuotis ir įtraukti į Europos pagalbos valdymą nevyriausybines Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių organizacijas, pavyzdžiu, šios sąlygos būtų įtrauktos į strategines gaires ir jų laikytis privalėtų visos valstybės narės.

    7.3

    Šiose sąlygose turėtų būti numatyti tokie tikslai:

    7.3.1

    pakviesti socialinius ir profesinius sluoksnius bei socialinius partnerius dalyvauti nustatant pagrindines Europos gaires (ypač bendrą strateginį dokumentą) ir decentralizuotai jas įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu (ypač valstybių narių nustatytą nacionalinę strateginę struktūrą) bei vietos ir regionų mastu;

    7.3.2

    pagilinti šį dialogą tiek ekonomikos, tiek ir socialiniais bei aplinkosaugos klausimais, siekiant veiksmingo, dalyvaujamojo ir tvaraus vystymo;

    7.3.3

    tiesiogiai įtraukti socialinius ir profesinius veikėjus į užimtumo gerinimą, ypač vadovaujantis sutarčių sudarymo politika tarp socialinių partnerių, ypač siekiant modernizuoti profesinio mokymo sistemas ir palengvinti geresnį darbo rinkos pritaikymą;

    7.3.4

    skatinti pilietinės visuomenės veikėjus kuo daugiau naudotis bendrąja Europos rinka intensyvinant transeuropinius gamybos, prekybos ir infrastruktūrų tinklus ir sudarant socialinio ir profesinio savireguliavimo ir bendr reguliavimo susitarimus, kurie padeda užbaigti įgyvendinti bendrąją rinką;

    7.3.5

    su socialiniais ir profesiniais veikėjais nustatyti veiksmingus viešojo ir (arba) privataus sektoriaus partnerystės modelius su pritaikytais nuolaidų, skatinimo, garantijų ir subrangos būdais;

    7.3.6

    šiais pagrindais vietos lygmeniu vystyti daugiau viešojo ir (arba) privataus sektoriaus partnerystės, ypač infrastruktūrų ir MVĮ finansavimo vietos lygiu, programų;

    7.3.7

    skatinti socialinius ir profesinius veikėjus intensyvinti Europos bendradarbiavimo iniciatyvas dėl mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių;

    7.3.8

    remti socialinių ir profesinių veikėjų, kurie prisideda prie tvaraus vystymo perspektyvų, novatoriškas pozicijas.

    7.4

    Kad toks dialogas būtų veiksmingas, jis turi būti geriau organizuojamas ir geriau struktūruotas tiek Briuselyje, tiek įvairiose valstybėse narėse ir regionuose. Todėl įtraukimo sąlygose turėtų būti numatytos šios nuostatos:

    7.4.1

    remti šį dialogą veiksminga, valstybių narių viešosios valdžios institucijų gerai perduodama informacija dėl strateginių gairių ir jų įgyvendinimo nuostatų;

    7.4.2

    pakankamai anksti pradėti konsultacijas, leidžiančias pakviesti socialinius ir profesinius veikėjus dalyvauti analizuojant poveikį;

    7.4.3

    informuoti socialinius ir profesinius veikėjus apie tolesnius žingsnius po konsultacijų ir pasiūlymų;

    7.4.4

    prie oficialių programavimo ar peržiūros dokumentų pridėti ataskaitą apie konsultacijų su socialiniais ir profesiniais veikėjais sąlygas;

    7.4.5

    tarpvalstybinėse ar tarpregioninėse programose skatinti bendras konsultacijas, taip pat ir tarpvalstybinę ar tarpregioninę socialinę bei profesinę partnerystę;

    7.4.6

    skatinti socialinio dialogo iniciatyvas tarpvalstybiniu ir tarpregioniniu lygiu, konkrečiai pateikiant alternatyvų pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima vykdyti kolektyvines derybas, kaip tai numatyta socialinėje darbotvarkėje 2005–2010 m.

    7.5

    EESRK dar kartą išreiškia pritarimą Komisijos pasiūlymui skirti 2 % Europos socialinio fondo išteklių socialinių partnerių bendrai vykdomam gebėjimų ir veiklos vystymui.

    7.6

    Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, tvirtai remiamas 2005 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos, nutarė vystyti Europos pilietinės visuomenės veikėjų, dalyvaujančių Lisabonos strategijos įgyvendinime, iniciatyvų informacijos ir rėmimo tinklą. Į šį tinklą bus įtrauktos visos iniciatyvos, kurių tie veikėjai imsis siekdami stiprinti Europos sanglaudos politikos veiksmingumą per numatytą 2007–2013 m. laikotarpį.

    2006 m. balandžio 20 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

    pirmininkė

    Anne-Marie SIGMUND


    (1)  EESRK nuomonė dėl Fondų (Bendrosios nuostatos), Sanglaudos fondo ir regioninės plėtros fondo, OL C 255, 2005 10 14, psl. 79, 88 ir 91.

    (2)  EESRK nuomonė: OL C 255, 2005 10 14, p. 76

    (3)  EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl mūsų Bendros ateities kūrimo: išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m., OL C 74, 2005 1 23, p. 32.

    (4)  OL C 125, 2002 5 27, p.100.

    (5)  EESRK nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo priimti direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje, OL C 221 2005 9 8, 113 p.

    (6)  Žr. 4.3.3 punktą.

    (7)  Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus informacinis pranešimas dėl Dabartinės bendro reguliavimo ir savireguliavimo būklės bendrojoje rinkoje,

    (8)  Žr. EESRK nuomonę dėl Šiuolaikinės pramonės politikos, OL C 110, 2006 5 9.

    (9)  OL C 10, 2004 1 14, 21 p.


    Top