I PRIEDAS

Privalomai taikomų JT EEK taisyklių sąrašas

JT EEK taisyklės Nr.	Dalykas	Pakeitimų serija	OL nuoroda	Taikymas
41	Motociklų skleidžiamas triukšmas	04	OL L 317, 2012 11 14, p. 1.	L3e, L4e

Paaiškinimas:

Tai, kad sistema ar komponentas įtrauktas į šį sąrašą, nereiškia, jog jį montuoti privaloma. Tačiau tam tikrų komponentų privalomo montavimo reikalavimai nustatyti kituose šio reglamento prieduose.

II PRIEDAS

I tipo bandymų reikalavimai. Paleidus šaltą variklį pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis

Priedėlio Nr.	Priedėlio pavadinimas	Puslapis
1	II priede naudojami simboliai	74
2	Etaloniniai degalai	78
3	Važiuoklės dinamometro sistema	85
4	Išmetamųjų dujų skiedimo sistema	91
5	Ekvivalentinės inercinės masės ir pasipriešinimo judėjimui klasės	103
6	I tipo bandymų važiavimo ciklai	106
7	L kategorijos transporto priemonių, ant kurių varomosios ašies sumontuotas vienas ratas arba suporinti ratai, bandymai kelyje siekiant apibrėžti bandymų stendo nustatymus	153
8	L kategorijos transporto priemonių, ant kurių varomųjų ašių sumontuota du ar daugiau ratų, bandymai kelyje siekiant apibrėžti bandymų stendo nustatymus	160
9	I tipo bandymams skirtos pavarų perjungimo procedūros paaiškinimas	168
10	L kategorijos transporto priemonėms skirtų pakaitinių taršos kontrolės įtaisų kaip atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo bandymai	174
11	Hibridinių L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymų procedūra	178
12	SND, GD / biometanu, mišriais H2GD degalais arba vandeniliu varomų L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymų procedūra	189
13	L kategorijos transporto priemonių su reguliariai atsinaujinančia sistema I tipo bandymų procedūra	193

1.   Įvadas

1.1.	Šiame priede nustatyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodyto I tipo bandymų procedūra.

1.2.

Šiame priede pateiktas suderintas metodas, kaip nustatyti L kategorijos transporto priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 168/2013, išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių lygį ir išmetamo anglies dioksido kiekį, taip pat šis priedas yra nurodytas VII priede siekiant nustatyti degalų sąnaudas, energijos sąnaudas ir elektrinę ridą, kurie atitiktų tikromis sąlygomis naudojamų transporto priemonių veikimą.

1.1.1.

WMTC 1 etapas į ES tipo patvirtinimo teisės aktus įtrauktas 2006 m. ir nuo to laiko siekdami pademonstruoti, kiek tam tikro tipo L3e kategorijos motociklai išmeta teršalų, gamintojai vietoj Direktyvos 97/24/EB 5 skyriuje nustatyto įprastinio Europos važiavimo ciklo galėjo kaip alternatyvų I tipo bandymą taikyti JT Pasaulinėje techninių reikalavimų taisyklėje Nr. 2 nustatytą pasaulinį suderintąjį motociklų bandymų ciklą (WMTC).

1.1.2.

WMTC 2 etapas prilygsta WMTC 1 etapui su papildomais patobulinimais pavarų perjungimo nurodymų srityje ir yra taikomas kaip privalomasis I tipo bandymas „Euro 4“ atitinkančioms L3e, L4e, L5e-A ir L7e-A kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms patvirtinti.

1.1.3.

Pataisytas WMTC arba WMTC 3 etapas prilygsta L3e kategorijos motociklams skirtam WMTC 2 etapui, bet apima ir visų kitų kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms specialiai pritaikytus važiavimo ciklus ir yra taikomas kaip I tipo bandymas „Euro 5“ atitinkančioms L kategorijos transporto priemonėms patvirtinti.

1.2.	Šiais rezultatais gali būti remiamasi siekiant sumažinti dujinių teršalų bei anglies dioksido kiekį ir, vykdant tipo patvirtinimo pagal aplinkosauginį veiksmingumą procedūras, nustatyti gamintojo nurodytas degalų sąnaudas, energijos sąnaudas ir elektrinę ridą.

2.   Bendrieji reikalavimai

2.1.

Dujinių teršalų išmetimą, išmetamo anglies dioksido kiekį ir degalų sąnaudas galintys paveikti komponentai turi būti projektuojami, konstruojami ir surenkami taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė, nepaisant ją galinčios veikti vibracijos, atitiktų šio priedo nuostatas. 1 pastaba. II priede naudojami simboliai apžvelgti 1 priedėlyje.

2.2.

Bet kokia slapta strategija, kuria transporto priemonės, su kuria atliekamas atitinkamas išmetamųjų teršalų kiekio laboratorinių bandymų ciklas, pavara palankiai „optimizuojama“ ir taip sumažinamas pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis, nors tikromis naudojimo sąlygomis jos veikimas gerokai skiriasi, laikoma nederama strategija ir yra draudžiama, nebent gamintojas ją pagrindė dokumentais ir pranešė apie ją patvirtinimo institucijai priimtinu būdu.

3.   Veiksmingumo reikalavimai

ES tipo patvirtinimui taikomi veiksmingumo reikalavimai nurodyti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A, B ir C dalyse.

4.   Bandymų sąlygos

4.1.   Bandymų patalpa ir laikymo zona

4.1.1.   Bandymų patalpa

Bandymų patalpoje, kurioje įrengtas važiuoklės dinamometras ir dujų ėminių ėmimo įtaisas, temperatūra turi būti 298,2 ± 5 K (25 ± 5 °C). Patalpos temperatūra matuojama netoli transporto priemonės aušinimo ventiliatoriaus prieš pradedant I tipo bandymą ir jį užbaigus.

4.1.2.   Laikymo zona

Laikymo zonoje temperatūra turi būti 298,2 ± 5 K (25 ± 5 °C), o pati laikymo zona turi būti tokia, kad iš anksto parengtiną bandomąją transporto priemonę būtų galima pastatyti pagal šio priedo 5.2.4 punktą.

4.2.   Bandomoji transporto priemonė

4.2.1.   Bendrosios nuostatos

Visi bandomosios transporto priemonės komponentai turi atitikti serijinės gamybos komponentus, o jei transporto priemonė skiriasi iš gaminių serijos, bandymų protokole pateikiamas išsamus aprašymas. Pasirenkant bandomąją transporto priemonę, gamintojas ir techninė tarnyba turi pasiekti patvirtinimo institucijai priimtiną susitarimą, kuri bandoma pirminė transporto priemonė yra tipinė XI priede nurodytos susijusios transporto priemonių varymo sistemų šeimos atstovė.

4.2.2.   Įvažinėjimas

Transporto priemonė pateikiama geros mechaninės būklės, tinkamai prižiūrima ir naudojama. Prieš bandymą ji turi būti įvažinėta ir nuvažiavusi bent 1 000 km. Variklis, transmisija ir transporto priemonė turi būti tinkamai įvažinėti laikantis gamintojo reikalavimų.

4.2.3.   Reguliavimas

Bandomoji transporto priemonė sureguliuojama pagal gamintojo reikalavimus, pvz., atsižvelgiant į alyvų klampą, o jei transporto priemonė skiriasi iš gaminių serijos, bandymų protokole pateikiamas išsamus aprašymas. Kad bandymus būtų galima atlikti naudojant standartinį važiuoklės dinamometrą, transporto priemonės su keturiais varomaisiais ratais ašis, kuriai perduodamas mažiausias sukimo momentas, gali būti padaryta neaktyvi.

4.2.4.   Bandymo masė ir apkrovos paskirstymas

Prieš pradedant bandymus išmatuojama bandymo masė, įskaitant vairuotojo ir prietaisų masę. Apkrova ratams paskirstoma laikantis gamintojo nurodymų.

4.2.5.   Padangos

Padangos turi būti transporto priemonės gamintojo nurodyto originalios įrangos tipo. Padangų slėgis nustatomas pagal gamintojo specifikacijas arba taip, kad per bandymą kelyje ir ant važiuoklės dinamometro pasiekiamas transporto priemonės greitis būtų vienodas. Padangų slėgis nurodomas bandymų protokole.

4.3.   L kategorijos transporto priemonių poklasiai

1.1 pav. grafiškai apžvelgti L kategorijos transporto priemonių poklasiai pagal variklio darbinį tūrį ir didžiausią transporto priemonės greitį, jeigu atliekami I, VII ir VIII tipų aplinkosauginiai bandymai ((po)klasių numeriai nurodyti atitinkamose diagramos srityse). Variklio darbinio tūrio ir didžiausio transporto priemonės greičio skaitinės reikšmės neapvalinamos (nei didinamos, nei mažinamos).

1.1   pav

Atliekant I, VII ir VIII tipų aplinkosauginius bandymus taikomi L kategorijos transporto priemonių poklasiai

4.3.1.   1 klasė

1 klasei priskiriamos L kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka šias specifikacijas:

1.1   lentelė

L kategorijos transporto priemonių priskyrimo 1 klasei kriterijai

variklio darbinis tūris < 150 cm3 ir vmax< 100 km/h

1 klasė

4.3.2.   2 klasė

2 klasei priskiriamos ir į atitinkamus poklasius skirstomos L kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka šias specifikacijas:

1.2   lentelė

2 klasės L kategorijos transporto priemonių skirstymo į poklasius kriterijai

variklio darbinis tūris < 150 cm3 ir 100 km/h ≤ vmax< 115 km/h arba variklio darbinis tūris ≥150 cm3 ir vmax< 115 km/h	2.1 poklasis
115 km/h ≤ vmax< 130 km/h	2.2 poklasis

4.3.3.   3 klasė

3 klasei priskiriamos ir į atitinkamus poklasius skirstomos L kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka šias specifikacijas:

1.3   lentelė

3 klasės L kategorijos transporto priemonių skirstymo į poklasius kriterijai

130 km/h ≤ vmax< 140 km/h	3.1 poklasis
vmax ≥ 140 km/h arba variklio darbinis tūris > 1 500 cm3	3.2 poklasis

4.3.4.   WMTC, bandymų ciklo dalys

I, VII ir VIII tipų aplinkosauginiams bandymams skirtą WMTC bandymų ciklą (transporto priemonių greičio modelius) sudaro iki trijų dalių, nustatytų 6 priedėlyje. Atsižvelgiant į 4.5.4.1 punkte nurodytą L kategorijos transporto priemonės kategoriją pagal WMTC ir į remiantis 4.3 punktu nustatytą jos klasę pagal variklio darbinį tūrį bei didžiausią projektinį transporto priemonės greitį, turi būti atliekamos šios WMTC bandymų ciklo dalys:

1.4   lentelė

1, 2 ir 3 klasių L kategorijos transporto priemonėms taikomos WMTC bandymų ciklų dalys

L kategorijos transporto priemonės klasė (poklasis)	Taikomos 6 priedėlyje nustatytos WMTC dalys
1 klasė	1 dalis sumažintu transporto priemonės greičiu šaltu varikliu, vėliau 1 dalis sumažintu transporto priemonės greičiu šiltu varikliu
2 klasė suskirstyta į poklasius:
2.1 poklasis	1 dalis sumažintu transporto priemonės greičiu šaltu varikliu, vėliau 2 dalis sumažintu transporto priemonės greičiu šiltu varikliu
2.2 poklasis	1 dalis šaltu varikliu, vėliau 2 dalis šiltu varikliu
3 klasė suskirstyta į poklasius:
3.1 poklasis	1 dalis šaltu varikliu, po jos 2 dalis šiltu varikliu, vėliau 3 dalis sumažintu transporto priemonės greičiu šiltu varikliu
3.2 poklasis	1 dalis šaltu varikliu, po jos 2 dalis šiltu varikliu, vėliau 3 dalis šiltu varikliu

4.4.   Etaloninių degalų specifikacija

Bandymams naudojami 2 priedėlyje apibūdinti tinkami etaloniniai degalai. Atliekant VII priedo 1 priedėlio 1.4 punkte nurodytą skaičiavimą taikomas 288,2 K (15 °C) temperatūroje išmatuotas skystųjų degalų tankis.

4.5.   I tipo bandymas

4.5.1.   Vairuotojas

Bandymą atliekančio vairuotojo masė turi būti 75 ± 5 kg.

4.5.2.   Bandymų stendo specifikacijos ir nustatymai

4.5.2.1.   Dinamometras turi turėti dviratėms L kategorijos transporto priemonėms skirtą vieną bent 400 mm skersmens būgną. Atliekant triračių su dviem priekiniais ratais arba keturračių bandymus leidžiama naudoti važiuoklės dinamometrą, kuriame įrengti dvigubi būgnai.

4.5.2.2.   Faktiniam nuvažiuotam atstumui matuoti dinamometre įrengiamas būgno sūkių skaitiklis.

4.5.2.3.   5.2.2 punkte nurodytai inercijai imituoti naudojami dinamometro smagračiai ar kitos priemonės.

4.5.2.4.   Dinamometro būgnai turi būti švarūs ir sausi, taip pat ant jų negali būti nieko, dėl ko padanga galėtų slysti.

4.5.2.5.   Aušinimo ventiliatoriaus specifikacijos

4.5.2.5.1.

Per bandymą prieš transporto priemonę pastatytas kintamo greičio aušinimo ventiliatorius pučia aušinimo orą į transporto priemonę taip, kad būtų imituojamos tikrosios naudojimo sąlygos. Ventiliatoriaus greitis turi būti toks, kad 10–50 km/h veikimo srityje oro linijinis greitis prie ventiliatoriaus pūtimo angos nuo atitinkamo būgno greičio skirtųsi ne daugiau kaip ± 5 km/h. Jeigu veikiama daugiau kaip 50 km/h srityje, oro linijinis greitis gali skirtis ne daugiau kaip ± 10 %. Jei būgno greitis mažesnis kaip 10 km/h, oro greitis gali būti lygus nuliui.

4.5.2.5.2.

4.5.2.5.1 punkte nurodytas oro greitis nustatomas apskaičiavus 9 matavimo taškuose, esančiuose visą ventiliatoriaus pūtimo angą į 9 dalis (po 3 vienodo dydžio dalis horizontaliai ir vertikaliai) dalijančių stačiakampių centruose, išmatuotų verčių vidurkį. Kiekviename iš tų 9 taškų nustatyta vertė turi būti ne mažesnė kaip 10 % tų 9 verčių vidurkio.

4.5.2.5.3.

Ventiliatoriaus pūtimo angos skerspjūvio plotas turi būti bent 0,4 m2, o angos apačia turi būti 5–20 cm aukštyje virš grindų. Ventiliatoriaus pūtimo anga turi būti statmena transporto priemonės išilginei ašiai ir būti 30–45 cm atstumu prieš transporto priemonės priekinį ratą. Oro linijiniam greičiui matuoti naudojamas prietaisas turi būti 0–20 cm atstumu nuo oro išleidimo angos.

4.5.2.6.   Išsamūs bandymų stendo specifikacijų reikalavimai išvardyti 3 priedėlyje.

4.5.3.   Išmetamųjų dujų kiekio matavimo sistema

4.5.3.1.   Dujų rinkimo įtaisas turi būti uždaro tipo, galintis prie transporto priemonės išmetimo angų surinkti visas išmetamąsias dujas, jeigu tenkinama 125 mm H2O atgalinio slėgio sąlyga. Jei patvirtinama, kad visos išmetamosios dujos surenkamos, gali būti naudojama ir atvira sistema. Dujos renkamos taip, kad nevyktų kondensacija, dėl kurios bandymo temperatūroje galėtų pastebimai pasikeisti išmetamųjų dujų pobūdis. Dujų rinkimo įtaiso pavyzdys pateiktas 1.2 pav.

1.2   pav

Dujų ėminių ėmimo ir jų tūrio matavimo įranga

4.5.3.2.   Įtaisas ir išmetamųjų dujų ėminių ėmimo sistema susiejami jungiamuoju vamzdžiu. Šis vamzdis ir įtaisas turi būti pagaminti iš nerūdijančiojo plieno arba kitos medžiagos, nedarančios poveikio surinktų dujų sudėčiai ir atlaikančios tų dujų temperatūrą.

4.5.3.3.   Per bandymą turi veikti šilumokaitis, galintis sumažinti atskiestų dujų temperatūros kitimą siurblio įsiurbimo angoje iki ± 5 K. Tokiame šilumokaityje įrengiama išankstinio pašildymo sistema, kuri prieš pradedant bandymą galėtų šilumokaitį įšildyti iki darbinės temperatūros (su ± 5 K paklaida).

4.5.3.4.   Atskiestų išmetamųjų dujų mišiniui įsiurbti naudojamas tūrinis siurblys. Tokiame siurblyje turi būti įrengtas kelių griežtai kontroliuojamų tolygių greičių variklis. Siurblys turi būti pakankamo našumo, kad išmetamosios dujos būtų įsiurbtos. Galima naudoti ir įtaisą su kritinio srauto Venturio vamzdžiu.

4.5.3.5.   Naudojamas prietaisas (T) į siurblį patenkančio atskiestų išmetamųjų dujų mišinio temperatūrai nuolat registruoti.

4.5.3.6.   Naudojami du slėgmačiai: pirmasis tam, kad būtų užtikrintas atmosferos slėgį atitinkantis į siurblį patenkančio atskiestų išmetamųjų dujų mišinio slėgio nuokrytis, antrasis – tūrinio siurblio dinaminio slėgio kitimui matuoti.

4.5.3.7.   Bandymo metu per siurblį, filtrą ir srautmatį pastoviu srautu tekančio skiedimo oro ėminiams imti skirtas zondas įtaisomas šalia dujų rinkimo įtaiso, bet ne jame.

4.5.3.8.   Bandymo metu per siurblį, filtrą ir srautmatį pastoviu srautu tekančio atskiestų išmetamųjų dujų mišinio ėminiams imti naudojamas atskiestų išmetamųjų dujų mišinio srautui priešinga kryptimi nukreiptas, prieš tūrinį siurblį įtaisytas ėminių ėmimo zondas. Mažiausias ėminių srautas 1.2 pav. pavaizduotuose ir 4.5.3.7 punkte nurodytuose ėminių ėmimo įtaisuose turi būti bent 150 litrų per valandą.

4.5.3.9.   4.5.3.7 ir 4.5.3.8 punktuose aprašytoje ėminių ėmimo sistemoje turi būti naudojami trieigiai vožtuvai, kurie per bandymą ėminius nukreiptų į atitinkamus maišus arba į išorę.

4.5.3.10.   Dujoms nelaidūs surinkimo maišai

4.5.3.10.1.   Skiedimo oro ir atskiestų išmetamųjų dujų mišinio surinkimo maišai turi būti pakankamo tūrio, kad nestabdytų įprasto ėminių srauto, be to, jie turi nepakeisti atitinkamų teršalų pobūdžio.

4.5.3.10.2.   Maišuose turi būti automatinis savaiminio užsidarymo įtaisas, o bandymo pabaigoje juos turi būti galima lengvai ir sandariai pritvirtinti prie ėminių ėmimo sistemos arba analizavimo sistemos.

4.5.3.11.   Tūrinio siurblio sūkiams per bandymą skaičiuoti naudojamas sūkių skaitiklis.

2 pastaba. Reikia atkreipti dėmesį į jungimo būdą ir jungiamųjų dalių medžiagą arba konfigūraciją, nes kiekviena ėminių ėmimo sistemos dalis (pvz., adapteris arba jungtis) gali labai įkaisti. Jeigu dėl karščio sukeltų ėminių ėmimo sistemos pažeidimų neįmanoma įprastai atlikti matavimo, galima naudoti pagalbinį vėsinimo įtaisą, jei tai nepaveikia išmetamųjų dujų.

3 pastaba. Naudojant atvirojo tipo įtaisus esama rizikos, kad bus surinktos ne visos dujos ir jų nutekės į bandymų kamerą. Kol imami ėminiai, nuotėkio turi nebūti.

4 pastaba. Jeigu per bandymų ciklą, kartu apimantį mažus ir didelius greičius (pvz., ciklų 1, 2 ir 3 dalis), naudojamas pastovaus tūrio ėminių ėmiklio (CVS) srautas, reikia ypač atkreipti dėmesį į didesnę vandens kondensavimosi didelių greičių srityje riziką.

4.5.3.12.   Išmetamų kietųjų dalelių kiekio matavimo įranga

4.5.3.12.1   Specifikacija

4.5.3.12.1.1.   Sistemos apžvalga

4.5.3.12.1.1.1.   Kietųjų dalelių ėminių ėmimo įtaisas turi būti sudarytas iš skiedimo tunelyje esančio ėminių ėmimo zondo, kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio, filtro laikiklio, dalinio srauto siurblio, srauto reguliatorių ir matuoklių.

4.5.3.12.1.1.2.   Rekomenduojama prieš filtro laikiklį įtaisyti kietąsias daleles pagal dydį skiriantį pirminį skirtuvą (pvz., cikloninį atskyriklį arba pakopinį ėmiklį). Tačiau gali būti naudojamas ir toks, kaip parodyta 1.6 pav., ėminių ėmimo zondas, veikiantis kaip atitinkamas dalelių skirstymo pagal dydį įtaisas.

4.5.3.12.1.2.   Bendrieji reikalavimai

4.5.3.12.1.2.1.   Bandymo dujų srauto kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas skiedimo tunelyje įtaisomas taip, kad iš vienalyčio oro ir išmetamųjų dujų mišinio būtų galima gauti tipinį ėminių dujų srautą.

4.5.3.12.1.2.2.   Kietųjų dalelių ėminių srautas turi būti proporcingas visam skiedimo tuneliu tekančių atskiestų išmetamųjų dujų srautui su ± 5 % leidžiamąja kietųjų dalelių ėminių srauto nuokrypa.

4.5.3.12.1.2.3.   Paimtas atskiestų išmetamųjų dujų ėminys laikomas mažesnėje nei 325,2 K (52 °C) temperatūroje 20 cm atstumu prieš kietųjų dalelių filtro priekinį paviršių arba už jo, nebent atliekamas atsinaujinimo bandymas – tokiu atveju temperatūra turi būti mažesnė nei 465,2 K (192 °C).

4.5.3.12.1.2.4.   Kietųjų dalelių ėminys surenkamas vienu filtru, laikiklyje įmontuotu atskiestų išmetamųjų dujų ėminių sraute.

4.5.3.12.1.2.5.   Visos su grynomis ir atskiestomis išmetamosiomis dujomis besiliečiančios skiedimo sistemos ir ėminių ėmimo sistemos dalys nuo išmetimo vamzdžio iki filtro laikiklio turi būti sukonstruotos taip, kuo mažiau kietųjų dalelių nusėstų arba pakistų. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, nereaguojančių su išmetamųjų dujų komponentais, ir būti įžemintos, kad būtų išvengta elektrostatinių reiškinių.

4.5.3.12.1.2.6.   Jeigu neįmanoma kompensuoti srauto pokyčių, siekiant sistemoje užtikrinti pastovų srautą ir atitinkamai proporcingą ėminių ėmimo greitį, įrengiamas šilumokaitis ir temperatūros reguliavimo įtaisas, kaip nustatyta 4 priedėlyje.

4.5.3.12.1.3.   Specialieji reikalavimai

4.5.3.12.1.3.1.   Kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas

4.5.3.12.1.3.1.1.   Ėminių ėmimo zondas turi kietąsias daleles pagal dydį atskirti taip, kaip aprašyta 4.5.3.12.1.3.1.4 punkte. Rekomenduojama šią funkciją užtikrinti naudojant tiesiai prieš srautą nukreiptą zondą atviru aštriu galu ir pirminį skirtuvą (pvz., cikloninį atskyriklį, pakopinį ėmiklį ar kt.). Gali būti naudojamas ir kitoks tinkamas ėminių ėmimo zondas, pvz., toks, kaip parodyta 1.1 pav., jeigu juo galima užtikrinti 4.5.3.12.1.3.1.4 punkte aprašytą pirminį atskyrimą.

4.5.3.12.1.3.1.2.   Ėminių ėmimo zondas įtaisomas šalia tunelio vidurio linijos, 10–20 kartų už tunelio skersmenį didesniu atstumu už išmetamųjų dujų įleidimo į tunelį angos, o jo vidinis skersmuo turi būti bent 12 mm.

Jeigu iš vieno ėminių ėmimo zondo vienu metu paimami keli ėminiai, iš to zondo paimtas srautas dalijamas į vienodus posraučius, kad būtų išvengta imant ėminius susidarančių darinių, kurių įprastinėmis sąlygomis nebūna.

Jeigu naudojami keli zondai, kiekvienas zondas turi būti atviru aštriu galu, nukreiptas tiesiai prieš srautą. Zondai tolygiai išdėstomi bent 5 cm atstumu vienas nuo kito aplink skiedimo tunelio išilginę vidurio ašį.

4.5.3.12.1.3.1.3.   Atstumas nuo ėminių ėmiklio galo iki filtro korpuso turi būti bent 5 kartus didesnis už zondo skersmenį, tačiau ne didesnis kaip 1 020 mm.

4.5.3.12.1.3.1.4.   Pirminis skirtuvas (pvz., cikloninis atskyriklis, pakopinis ėmiklis ar kt.) įtaisomas prieš filtro laikiklio sąranką. Pirminio skirtuvo 50 % kietųjų dalelių skersmens skiriamoji riba turi būti 2,5–10 μm esant tūriniam srautui, pasirinktam išmetamų kietųjų dalelių ėminiams imti. Pirminis skirtuvas turi pro savo išleidimo angą praleisti bent 99 % į jį patenkančių 1 μm skersmens kietųjų dalelių masės koncentracijos esant tūriniam srautui, pasirinktam išmetamų kietųjų dalelių ėminiams imti. Tačiau vietoj atskiro pirminio skirtuvo gali būti naudojamas ir toks, kaip parodyta 1.6 pav., ėminių ėmimo zondas, veikiantis kaip atitinkamas dalelių skirstymo pagal dydį įtaisas.

4.5.3.12.1.3.2.   Ėminių siurblys ir srautmatis

4.5.3.12.1.3.2.1.   Ėminių dujų srauto matavimo įrenginys turi būti sudarytas iš siurblių, dujų srauto reguliatorių ir srauto matuoklių.

4.5.3.12.1.3.2.2.   Dujų srauto temperatūra srautmatyje negali svyruoti daugiau kaip ± 3 K, nebent atliekami transporto priemonių, kuriose įrengti reguliariai atsinaujinantys išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisai, atsinaujinimo bandymai. Be to, ėminių masės srautas turi likti proporcingas visam atskiestų išmetamųjų dujų srautui su ± 5 % leidžiamąja kietųjų dalelių ėminių masės srauto nuokrypa. Dėl per didelės filtro apkrovos nepriimtinai pasikeitus srauto tūriui, bandymas nutraukiamas. Kartojant bandymą srautas sumažinamas.

4.5.3.12.1.3.3.   Filtras ir filtro laikiklis

4.5.3.12.1.3.3.1.   Vožtuvas įtaisomas už filtro, srauto kryptimi. Vožtuvas turi būti pakankamai jautrus, kad atsidarytų ir užsidarytų per sekundę nuo bandymo pradžios ir pabaigos.

4.5.3.12.1.3.3.2.   Rekomenduojama, kad 47 mm skersmens filtru (Pe) surinkta masė būtų ≥ 20 μg, o filtro apkrova būtų maksimaliai padidinta laikantis 4.5.3.12.1.2.3 ir 4.5.3.12.1.3.3 punktuose nustatytų reikalavimų.

4.5.3.12.1.3.3.3.   Atliekant konkretų bandymą, nustatoma 20–80 cm/s greičių sričiai priklausanti viena per filtro priekinį paviršių tekančių dujų greičio vertė, nebent skiedimo sistema naudojama, kai ėminių ėmimo srautas yra proporcingas CVS srautui.

4.5.3.12.1.3.3.4.   Turi būti naudojami anglies fluoridu dengti stiklo pluošto filtrai arba filtrai su anglies fluorido membrana. Visų tipų filtrų 0,3 μm DOP (dioktilftalato) arba PAO (poli-alfa-olefino) CS 68649-12-7 arba CS 68037-01-4 sulaikymo veiksmingumas turi būti bent 99 %, kai dujos per filtro priekinį paviršių teka 5,33 cm/s greičiu.

4.5.3.12.1.3.3.5.   Filtro laikiklio sąranka turi būti suprojektuota taip, kad srautas būtų tolygiai paskirstytas visam filtro darbiniam plotui. Filtro darbinis plotas turi būti bent 1 075 mm2.

4.5.3.12.1.3.4.   Filtro svėrimo kamera ir svarstyklės

4.5.3.12.1.3.4.1.   Filtro svoriui nustatyti naudojamų mikrograminių svarstyklių tikslumas (standartinis nuokrypis) turi būti 2 μg, o skyra – ne mažesnė kaip 1 μg.

Rekomenduojama pradedant kiekvieną svėrimo procedūrą mikrosvarstykles patikrinti pasveriant 50 mg etaloninį svarelį. Šis svarelis pasveriamas tris kartus ir užregistruojama vidutinė vertė. Svėrimo procedūra ir svarstyklės laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu vidutinė svėrimo vertė nuo per ankstesnę svėrimo procedūrą užfiksuotos vertės skiriasi ne daugiau kaip ± 5 μg.

Atliekant visus filtro parengimo ir svėrimo veiksmus, svėrimo kamera (ar patalpa) turi atitikti šias sąlygas:

—	palaikoma 295,2 ± 3 K (22 ± 3 °C) temperatūra,

—	palaikomas 45 ± 8 % santykinis drėgnis,

—	palaikomas 282,7 ± 3 K (9,5 ± 3 °C) rasos taškas.

Temperatūros ir drėgnio sąlygas rekomenduojama registruoti kartu su ėminių filtro ir etaloninio filtro svoriu.

4.5.3.12.1.3.4.2.   Pataisa dėl keliamosios jėgos

Visos filtro svorio vertės patikslinamos atsižvelgiant į oro keliamosios jėgos poveikį filtrui.

Pataisa dėl keliamosios jėgos priklauso nuo ėminių filtro medžiagos tankio, oro tankio ir svarstyklėms kalibruoti naudojamo kalibravimo svarelio tankio. Oro tankis priklauso nuo slėgio, temperatūros ir drėgnio.

Rekomenduojama svėrimo aplinkoje palaikyti atitinkamai 295,2 ± 1 K (22 ± 1 °C) temperatūrą ir 282,7 ± 1 K (9,5 ± 1 °C) rasos tašką. Vis dėlto tenkinant 4.5.3.12.1.3.4.1 punkte išdėstytus būtinuosius reikalavimus pataisa dėl keliamosios jėgos poveikio taip pat pripažįstama tinkama. Pataisa dėl keliamosios jėgos taikoma taip:

2.1 lygtis

čia

mcorr	–	kietųjų dalelių masė pritaikius pataisą dėl keliamosios jėgos;
muncorr	–	kietųjų dalelių masė nepritaikius pataisos dėl keliamosios jėgos;
ρair	–	oro tankis svarstyklių aplinkoje;
ρweight	–	svarstyklių svėrimo aprėpčiai nustatyti naudojamo kalibravimo svarelio tankis;
ρmedia	–	kietųjų dalelių ėminio terpės (filtro) tankis; kai filtro medžiaga – teflonu dengtas stiklo pluoštas (pvz., TX40), ρmedia = 2,300 kg/m3.

ρair galima apskaičiuoti taip:

2.2 lygtis

čia:

Pabs	–	absoliutusis slėgis svarstyklių aplinkoje;
Mmix	–	oro molinė masė svarstyklių aplinkoje (28,836 gmol–1);
R	–	molinė dujų konstanta (8,314 Jmol–1K–1);
Tamb	–	absoliučioji svarstyklių aplinkos temperatūra.

Kameros (ar patalpos) aplinkoje turi nebūti jokių aplinkos teršalų (pvz., dulkių), kurie nusėstų ant stabilizuojamų kietųjų dalelių filtrų.

Leidžiami nedideli svėrimo patalpos temperatūros ir drėgnio specifikacijų nuokrypiai, jeigu bet kuriuo filtro parengimo laikotarpiu bendra nuokrypių trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 minučių. Svėrimo patalpa turi atitikti reikiamas specifikacijas prieš į ją įeinant darbuotojams. Svėrimo metu nukrypti nuo nustatytų sąlygų neleidžiama.

4.5.3.12.1.3.4.3.   Turi būti panaikintas statinės elektros poveikis. Tai galima padaryti įžeminant svarstykles – jos padedamos ant antistatinio kilimėlio ir prieš sveriant polonio neutralizatoriumi ar panašaus poveikio įtaisu neutralizuojami kietųjų dalelių filtrai. Statinis poveikis gali būti panaikintas ir suvienodinant statinį krūvį.

4.5.3.12.1.3.4.4.   Bandymo filtras iš kameros išimamas iki bandymo pradžios likus ne daugiau kaip valandai.

4.5.3.12.1.4.   Rekomenduojamos sistemos aprašas

1.3 pav. pateikta rekomenduojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos schema. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant įvairias konfigūracijas, tiksliai laikytis šios schemos nebūtina. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemų funkcijoms koordinuoti galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidus, siurblius ir jungiklius. Kitų komponentų, kurie nėra būtini tikslumui kitų sistemos konfigūracijų atžvilgiu užtikrinti, gali ir nebūti, jei jie neįtraukiami remiantis tinkamu inžineriniu sprendimu.

1.3   pav

Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema

Atskiestų išmetamųjų dujų ėminys imamas siurbliu (P) iš viso srauto skiedimo tunelio (DT) per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą (PSP) ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį (PTT). Ėminys praleidžiamas pro kietąsias daleles pagal dydį skiriantį pirminį skirtuvą (PCF) ir filtro laikiklius (FH), kuriuose įtaisyti kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai. Srautas ėminiams imti nustatomas srauto reguliatoriumi (FC).

4.5.4.   Važiavimo tvarkaraščiai

4.5.4.1.   Bandymų ciklai

I tipo bandymų ciklus (transporto priemonių greičio modelius) sudaro iki trijų dalių, nustatytų 6 priedėlyje. Atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją (pakategorę), turi būti atliekamos šios bandymų ciklo dalys.

1.5   lentelė

„Euro 4“ atitinkančioms transporto priemonėms taikomas I tipo bandymų ciklas

Transporto priemonės kategorija	Transporto priemonės kategorijos pavadinimas	„Euro 4“ bandymų ciklas
L1e-A	Motorinis dviratis	EEK T47
L1e-B	Dviratis mopedas
L2e	Triratis mopedas
L6e-A	Lengvasis kelių kvadraciklas
L6e-B	Lengvasis kvadramobilis
L3e	Dviratis motociklas su priekaba ar be jos	WMTC, 2 etapas
L4e
L5e-A	Triratis
L7e-A	Sunkusis kelių kvadraciklas
L5e-B	Komercinis triratis	EEK T40
L7e-B	Sunkusis visureigis kvadraciklas
L7e-C	Sunkusis kvadramobilis

1.6   lentelė

„Euro 5“ atitinkančioms transporto priemonėms taikomas I tipo bandymų ciklas

Transporto priemonės kategorija	Transporto priemonės kategorijos pavadinimas	„Euro 5“ bandymų ciklas
L1e-A	Motorinis dviratis	Pataisytas WMTC
L1e-B	Dviratis mopedas
L2e	Triratis mopedas
L6e-A	Lengvasis kelių kvadraciklas
L6e-B	Lengvasis kvadramobilis
L3e	Dviratis motociklas su priekaba ar be jos
L4e
L5e-A	Triratis
L7e-A	Sunkusis kelių kvadraciklas
L5e-B	Komercinis triratis
L7e-B	Sunkusis visureigis kvadraciklas
L7e-C	Sunkusis kvadramobilis

4.5.4.2.   Transporto priemonių greičio leidžiamosios nuokrypos

4.5.4.2.1.   Transporto priemonės greičio leidžiamoji nuokrypa bet kuriuo 4.5.4.1 punkte nurodytų bandymų ciklų metu apibrėžiama nustatant viršutinę ir apatinę ribas. Viršutinė riba tam tikru metu vieną sekundę yra 3,2 km/h didesnė už aukščiausią grafiko tašką. Apatinė riba tam tikru metu vieną sekundę yra 3,2 km/h mažesnė už žemiausią grafiko tašką. Leidžiamųjų nuokrypų vertes viršijantys transporto priemonės greičio pokyčiai (pvz., perjungiant pavaras) yra priimtini, jeigu bet kuriuo metu trunka trumpiau nei dvi sekundes. Mažesni už nurodytuosius transporto priemonės greičiai yra priimtini, jeigu transporto priemonė tokiais atvejais veikia didžiausia galima galia. 1.4 pav. parodytas tipiniams taškams skirtų priimtinų transporto priemonės greičio leidžiamųjų nuokrypų intervalas.

1.4   pav

Važiavimo grafikas, leidžiamasis intervalas

4.5.4.2.2.   Jeigu transporto priemonė negali pakankamai pagreitėti, kad būtų įvykdyti greitinimo etapai, arba transporto priemonės didžiausias projektinis greitis yra mažesnis už nurodytą palaikomą pastovų greitį atsižvelgiant į nurodytas leidžiamųjų nuokrypų ribas, transporto priemonė turi važiuoti iki galo atvertu droseliu, kol pasiekiamas nustatytasis greitis, arba iki galo atvėrus droselį pasiekiamu didžiausiu projektiniu greičiu tiek laiko, kiek nustatytasis greitis yra didesnis už didžiausią projektinį greitį. Abiem atvejais 4.5.4.2.1 punktas netaikomas. Kai nustatytasis greitis vėl yra mažesnis už transporto priemonės didžiausią projektinį greitį, bandymų ciklas atliekamas įprastai.

4.5.4.2.3.   Jeigu lėtinimo laikotarpis yra trumpesnis nei nurodyta atitinkamam etapui, nustatytasis greitis vėl pasiekiamas pastovaus transporto priemonės greičio arba tuščiosios eigos laikotarpį sujungiant su paskesniu važiavimo pastoviu greičiu arba tuščiąja eiga laikotarpiu. Tokiais atvejais 4.5.4.2.1 punktas netaikomas.

4.5.4.2.4.   Išskyrus šias išimtis, būgno greičio nuokrypiai nuo nustatytojo ciklų greičio turi atitikti 4.5.4.2.1 punkte aprašytus reikalavimus. Jeigu tų reikalavimų nesilaikoma, paskesnei analizei atlikti bandymų rezultatai nenaudojami, o važiavimas turi būti pakartotas.

4.5.5.   6 priedėlyje nurodytiems WMTC taikomi pavarų perjungimo nurodymai

4.5.5.1.   Bandomosios transporto priemonės su automatine pavarų dėže

4.5.5.1.1.   Transporto priemonės, kuriose įrengtos perdavimo dėžės, daugialypės žvaigždutės ir kt., bandomos važiuoti gatvėje ar greitkelyje gamintojo rekomenduojamos konfigūracijos.

4.5.5.1.2.   Visi bandymai atliekami nustačius automatinės pavarų dėžės važiavimo (aukščiausią) pavarą. Gamintojo prašymu automatinių pavarų dėžių su sankaba ir sukimo momento keitikliu pavaros gali būti perjungiamos kaip mechaninių pavarų dėžių.

4.5.5.1.3.   Tuščiosios eigos režimais važiuojama nustačius automatinės pavarų dėžės važiavimo pavarą ir stabdant ratus.

4.5.5.1.4.   Automatinės pavarų dėžės pavaros perjungiamos automatiškai, įprastine seka. Sukimo momento keitiklio sankaba, jei taikoma, turi veikti kaip tikromis naudojimo sąlygomis.

4.5.5.1.5.   Lėtinimo režimais važiuojama įjungta pavara, prireikus naudojant stabdžius arba droselį norimam greičiui palaikyti.

4.5.5.2.   Bandomosios transporto priemonės su mechanine pavarų dėže

4.5.5.2.1   Privalomi reikalavimai

4.5.5.2.1.1.   1 etapas. Greičio pavarai perjungti skaičiavimas

Greičiai aukštesnei pavarai perjungti (v1→2 ir vi→i+1) (km/h) greitinimo etapais apskaičiuojami pagal šią formulę:

2.3 lygtis

2.4 lygtis

, i = 2 iki ng -1

čia:

i	–	pavaros eilės numeris (≥ 2);
ng	–	visas priekinių pavarų skaičius;
Pn	–	vardinė galia (kW);
mk	–	standartinė masė (kg);
nidle	–	sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga (min–1);
s	–	vardinis variklio sūkių skaičius (min–1);
ndvi	–	variklio sūkių skaičiaus (min–1) ir transporto priemonės greičio (km/h) įjungus pavarą i santykis.

4.5.5.2.1.2.   Greičiai žemesnei pavarai perjungti (vi→i–1) (km/h) pastovaus greičio palaikymo arba lėtinimo etapais, kai įjungta nuo 4-os iki ng pavaros, apskaičiuojami pagal šią formulę:

2.5 lygtis

, i = 4 iki ng

čia

i	–	pavaros eilės numeris (≥ 4);
ng	–	visas priekinių pavarų skaičius;
Pn	–	vardinė galia (kW);
mk	–	standartinė masė (kg);
nidle	–	sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga (min–1);
s	–	vardinis variklio sūkių skaičius (min–1);
ndvi	–	variklio sūkių skaičiaus (min–1) ir transporto priemonės greičio (km/h) įjungus i-2 pavarą santykis.

Greitis 2-ai pavarai perjungti iš 3-os (v3→2) apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

2.6 lygtis

čia:

Pn	–	vardinė galia (kW);
mk	–	standartinė masė (kg);
nidle	–	sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga (min–1);
s	–	vardinis variklio sūkių skaičius (min–1);
ndvi	–	variklio sūkių skaičiaus (min–1) ir transporto priemonės greičio (km/h) įjungus 1-ą pavarą santykis.

Greitis 1-ai pavarai perjungti iš 2-os (v2→1) apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

2.7 lygtis

čia:

ndv2 – variklio sūkių skaičiaus (min–1) ir transporto priemonės greičio (km/h) įjungus 2-ą pavarą santykis.

Kadangi pastovaus greičio palaikymo etapai apibrėžiami pagal etapo nuorodą, sūkių skaičius gali šiek tiek padidėti ir gali būti tikslinga įjungti aukštesnę pavarą. Greičiai aukštesnei pavarai perjungti (v1—2, v2—3 ir vi—i+1) (km/h) pastovaus greičio palaikymo etapais apskaičiuojami pagal šias lygtis:

2.7 lygtis

2.8 lygtis

2.9 lygtis

, i = 3 to ng

4.5.5.2.1.3.   2 etapas. Pavaros pasirinkimas per kiekvieną ciklą imant ėminius

Kad greitinimo, lėtinimo, pastovaus greičio palaikymo ir stabdymo etapai nebūtų aiškinami skirtingai, į transporto priemonės greičio modelį kaip neatsiejamos ciklų dalys įtraukiamos atitinkamos nuorodos (žr. 6 priedėlyje pateiktas lenteles).

Imant kiekvieną ėminį tinkama pavara apskaičiuojama atsižvelgiant į transporto priemonės greičių sritis, nustatytas pagal 4.5.5.2.1.1 punkte pateiktas greičių pavarai perjungti lygtis, ir į bandomajai transporto priemonei tinkamas ciklo dalių etapų nuorodas, kaip nurodyta toliau.

Pavaros pasirinkimas stabdymo etapais Paskutines 5 stabdymo etapo sekundes pavarų perjungimo svirtimi turi būti nustatyta 1-a pavara, o sankaba išjungta. Ankstesnėje stabdymo etapo dalyje turi būti nustatyta neutrali pavarų perjungimo svirties padėtis arba turi būti išjungta sankaba.

Pavaros pasirinkimas greitinimo etapais:   1 pavara, jeigu v ≤ v1→2   2 pavara, jeigu v1→2 < v ≤ v2→3   3 pavara, jeigu v2→3 < v ≤ v3→4   4 pavara, jeigu v3→4 < v ≤ v4→5   5 pavara, jeigu v4→5 < v ≤ v5→6   6 pavara, jeigu v > v5→6

Pavaros pasirinkimas lėtinimo arba pastovaus greičio palaikymo etapais:   1 pavara, jeigu v < v2→1   2 pavara, jeigu v < v3→2   3 pavara, jeigu v3→2 ≤ v < v4→3   4 pavara, jeigu v4→3 ≤ v < v5→4   5 pavara, jeigu v5→4 ≤ v < v6→5   6 pavara, jeigu v ≥ v4→5

Sankaba turi būti išjungta, jeigu:

a)	transporto priemonės greitis tampa mažesnis nei 10 km/h arba

b)	variklio sūkių skaičius tampa mažesnis nei ;

c)	esama rizikos, kad šalto variklio paleidimo etapu variklis užges.

4.5.5.2.3.   3 etapas. Atsižvelgiant į papildomus reikalavimus taikomos pataisos

4.5.5.2.3.1.   Pavarų pasirinkimas koreguojamas atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:

a)	negalima perjungti pavaros pereinant iš greitinimo etapo į lėtinimo. Paskutinę greitinimo etapo sekundę naudota pavara toliau naudojama paskesniu lėtinimo etapu, nebent greitis sumažėtų tiek, kad reikėtų įjungti žemesnę pavarą;

b)	perjungiant pavaras negalima jungti daugiau kaip vienos aukštesnės ar žemesnės pavaros, išskyrus atvejį, kai transporto priemonei lėtėjant, kol sustoja, 2-a pavara perjungiama į neutralią;

c)

ne ilgiau kaip 4 sekundėms įjungta aukštesnė ar žemesnė pavara pakeičiama ankstesne pavara, jei prieš ją ir po jos naudojama pati pavara, pvz., 2 3 3 3 2 pakeičiama 2 2 2 2 2, o 4 3 3 3 3 4 – 4 4 4 4 4 4. Jei aplinkybės kartojasi kelis kartus iš eilės, viršenybę turi ilgiau naudota pavara, pvz., 2 2 2 3 3 3 2 2 2 2 3 3 3 pakeičiama 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 3 3 3. Jei pavaros naudotos tiek pat laiko, pirmumas teikiamas paskesnių, o ne pirmesnių pavarų sekai, pvz., 2 2 2 3 3 3 2 2 2 3 3 3 pakeičiama 2 2 2 2 2 2 2 2 2 3 3 3;

d)	greitinimo etapu negalima perjungti žemesnės pavaros.

4.5.5.2.2.   Neprivalomos nuostatos

Pavarų pasirinkimas gali būti koreguojamas laikantis šių nuostatų.

Bet kuriuo ciklo etapu leidžiama naudoti žemesnes pavaras, nei nustatyta pagal 4.5.5.2.1 punkte aprašytus reikalavimus. Turi būti laikomasi gamintojo rekomendacijų dėl pavarų naudojimo, jeigu dėl to nebus naudojamos aukštesnės pavaros, nei nustatyta pagal 4.5.5.2.1 punkte išdėstytus reikalavimus.

4.5.5.2.3.   Neprivalomos nuostatos

5 pastaba. Pasirenkant pavaras kaip pagalbinę priemonę galima naudoti JT interneto svetainėje toliau nurodytu URL adresu pateikiamą skaičiavimo programą:

http://live.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29grpe/wmtc.html

Metodas bei pavarų perjungimo strategija paaiškinti ir skaičiavimo pavyzdys pateiktas 9 priedėlyje.

4.5.6.   Dinamometro nustatymai

Išsamus važiuoklės dinamometro ir prietaisų aprašas pateikiamas pagal 6 priedėlį. Matavimai atliekami 4.5.7 punkte nustatytu tikslumu. Važiuoklės dinamometrui nustatyti pasipriešinimo judėjimui jėgą galima apskaičiuoti atlikus saviriedos kelyje matavimus arba remiantis pasipriešinimo judėjimui verčių lentele, atsižvelgiant į 5 priedėlį arba 7 priedėlį, jei ant transporto priemonės varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, ir 8 priedėlį, jei ant transporto priemonės varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų.

4.5.6.1.   Važiuoklės dinamometro nustatymas pagal saviriedos kelyje matavimus

Norint taikyti šią alternatyvą, transporto priemonės, ant kurios varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, saviriedos kelyje matavimai atliekami kaip nustatyta 7 priedėlyje, o transporto priemonės, ant kurios varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų, – kaip nustatyta 8 priedėlyje.

4.5.6.1.1.   Įrangai taikomi reikalavimai

Greičio ir laiko matuokliai turi būti 4.5.7 punkte nustatyto tikslumo.

4.5.6.1.2.   Inercinės masės nustatymas

4.5.6.1.2.1.   Važiuoklės dinamometrui taikoma ekvivalentinė inercinė masė mi yra smagračio ekvivalentinė inercinė masė mfi, artimiausia parengtos naudoti transporto priemonės masės ir vairuotojo masės (75 kg) sumai. Tačiau ekvivalentinę inercinę masę mi galima nustatyti ir pagal 5 priedėlį.

4.5.6.1.2.2.   Jeigu standartinės masės mref negalima sulyginti su smagračio ekvivalentine inercine mase mi, siekiant, kad tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga F* būtų lygi pasipriešinimo judėjimui jėgai FE (ji turi būti nustatyta važiuoklės dinamometrui), patikslinta saviriedos trukmė ΔTE gali būti pakoreguota atsižvelgiant į tikslinės saviriedos trukmės ΔTroad bendrą masių santykį tokia seka:

2.10 lygtis

2.11 lygtis

2.12 lygtis

2.13 lygtis

ir

čia:

mr1 (kg) gali būti atitinkamai išmatuota arba apskaičiuota. Be to, mr1 gali būti nustatyta ir kaip f procentų nuo m.

4.5.6.2.   Pasipriešinimo judėjimui jėga pagal pasipriešinimo judėjimui verčių lentelę

4.5.6.2.1.   Važiuoklės dinamometrą galima nustatyti naudojant ne saviriedos metodu nustatytą pasipriešinimo judėjimui jėgą, o pasipriešinimo judėjimui verčių lentelę. Šiuo lentelės metodu važiuoklės dinamometras nustatomas pagal parengtos naudoti transporto priemonės masę, neatsižvelgiant į konkrečios L kategorijos transporto priemonės savybes.

6 pastaba. Neįprastų savybių L kategorijos transporto priemonėms šis metodas turi būti taikomas atsargiai.

4.5.6.2.2.   Smagračio ekvivalentinė inercinė masė mfi yra 5, 7 arba 8 priedėlyje, jei taikoma, nustatyta ekvivalentinė inercinė masė mi. Važiuoklės dinamometras nustatomas pagal nevaromųjų ratų pasipriešinimą riedėjimui (a) ir aerodinaminio pasipriešinimo koeficientą (b), nurodytus 5 priedėlyje arba nustatytus laikantis atitinkamai 7 ar 8 priedėlyje išdėstytų procedūrų.

4.5.6.2.3   Pasipriešinimo judėjimui jėga ant važiuoklės dinamometro FE nustatoma pagal šią lygtį:

2.14 lygtis

4.5.6.2.4.   Tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga F* turi būti lygi pasipriešinimo judėjimui verčių lentelėje nurodytai pasipriešinimo judėjimui jėgai FT, nes standartinėmis aplinkos sąlygomis patikslinimas nebūtinas.

4.5.7.   Matavimo tikslumas

Matavimai atliekami naudojant 1.7 lentelėje nustatytus tikslumo reikalavimus atitinkančią įrangą.

1.7   lentelė

Reikalaujamas matavimo tikslumas

Matuojamas parametras	Pagal išmatuotą vertę	Skyra
a) Pasipriešinimo judėjimui jėga (F)	+ 2 %	—
b) Transporto priemonės greitis (v1, v2)	± 1 %	0,2 km/h
c) Saviriedos greičių sritis ( )	± 1 %	0,1 km/h
d) Saviriedos trukmė (Δt)	± 0,5 %	0,01 s
e) Bendroji transporto priemonės masė (mk + mrid)	± 0,5 %	1,0 kg
f) Vėjo greitis	±10 %	0,1 m/s
g) Vėjo kryptis	—	5 °
h) Temperatūra	± 1 K	1 K
i) Barometrinis slėgis	—	0,2 kPa
j) Atstumas	± 0,1 %	1 m
k) Laikas	± 0,1 s	0,1 s

5.   Bandymų procedūros

5.1.   I tipo bandymo aprašas

Atsižvelgiant į bandomosios transporto priemonės kategoriją, jai taikomi I tipo bandymų reikalavimai, kaip nustatyta šiame 5 punkte.

5.1.1.   I tipo bandymas (tikrinama, kiek per būdingą važiavimo ciklą vidutiniškai išmetama dujinių teršalų bei CO2 ir sunaudojama degalų)

5.1.1.1.   Bandymas atliekamas taikant 5.2 punkte aprašytą metodą. Dujos surenkamos ir analizuojamos nurodytais metodais.

5.1.1.2.   Bandymų skaičius

5.1.1.2.1.   Bandymų skaičius nustatomas kaip parodyta 1.5 pav. Ri1–Ri3 nurodo 1–3 bandymų galutinius matavimo rezultatus ir išmestą dujinių teršalų bei anglies dioksido kiekį, degalų ir (arba) energijos sąnaudas arba elektrinę ridą, kaip nustatyta VII priede. Lx atitinka Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A, B ir C dalyse apibrėžtas ribines vertes L1–L5.

5.1.1.2.2.   Per kiekvieną bandymą nustatoma anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų, anglies dioksido ir bandymo metu sunaudotų degalų masė. Kietųjų dalelių masė nustatoma tik atliekant Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A ir B dalyse nurodytų kategorijų (pakategorių) transporto priemonių bandymus (žr. 8 ir 9 aiškinamąsias pastabas to reglamento VIII priedo gale).

1.5   pav

I tipo bandymų skaičiaus nustatymo struktūrinė schema

5.2.   I tipo bandymai

5.2.1.   Apžvalga

5.2.1.1.   I tipo bandymą sudaro nurodytos dinamometro parengimo, degalų pripylimo, stovėjimo ir veikimo sąlygų sekos.

5.2.1.2.   Bandymas atliekamas siekiant nustatyti išmetamų angliavandenilių, anglies monoksido, azoto oksidų, anglies dioksido, kietųjų dalelių (jei taikoma) kiekį ir degalų ir (arba) energijos sąnaudas, taip pat elektrinę ridą imituojant tikras naudojimo sąlygas. Per bandymą kelis kartus paleidžiamas variklis ir L kategorijos transporto priemonė važiuoja ant važiuoklės dinamometro taikant nustatytą važiavimo ciklą. Pastovaus tūrio (kintamo skiedimo) ėminių ėmikliu (CVS) nepertraukiamai imama proporcinga atskiestų išmetamųjų dujų dalis, kad vėliau būtų galima atlikti jos analizę.

5.2.1.3.   Išskyrus komponento trikties ar gedimo atvejus, atliekant visas procedūras turi veikti visos bandomoje L kategorijos transporto priemonėje įdiegtos ar įmontuotos taršos kontrolės sistemos.

5.2.1.4.   Matuojama visų išmetamųjų teršalų komponentų, kurių išmetamo kiekio matavimai atliekami, foninė koncentracija. Todėl atliekant variklio išmetalų kiekio bandymus imami ir analizuojami skiedimo oro ėminiai.

5.2.1.5.   Foninių kietųjų dalelių masės matavimas

Foninį kietųjų dalelių lygį skiedimo ore galima nustatyti leidžiant filtruotą skiedimo orą per kietųjų dalelių filtrą. Jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalį atliekamas kietųjų dalelių masės matavimas, oras imamas iš to paties taško, kaip ir kietųjų dalelių ėminys. Vienas matavimas gali būti atliekamas prieš bandymą arba po jo. Kietųjų dalelių masės matavimai gali būti tikslinami atimant iš skiedimo sistemos patekusių kietųjų dalelių foninio lygio vertę. Leidžiamasis foninis lygis yra ≤ 1 mg/km (arba lygiavertė masė filtre). Jeigu foninis lygis didesnis už šį, naudojama numatytoji 1 mg/km vertė (arba lygiavertė masė filtre). Jeigu atėmus foninio lygio vertę gaunamas neigiamas rezultatas, kietųjų dalelių masės vertė laikoma lygia nuliui.

5.2.2.   Dinamometro nustatymai ir patikra

5.2.2.1.   Bandomosios transporto priemonės parengimas

5.2.2.1.1.   Gamintojas turi parūpinti papildomų detalių ir adapterių, reikalingų degalų išpylimo įtaisui įrengti kuo žemesniame transporto priemonėje sumontuotų degalų bakų taške, ir užtikrinti galimybę imti išmetamųjų teršalų ėminius.

5.2.2.1.2.   Padangų slėgis nustatomas pagal techninę tarnybą tenkinančias gamintojo specifikacijas arba taip, kad per bandymą kelyje ir ant važiuoklės dinamometro pasiekiamas transporto priemonės greitis būtų vienodas.

5.2.2.1.3.   Bandomoji transporto priemonė ant važiuoklės dinamometro įšildoma tiek, kad būtų tokios būklės, kokios buvo per bandymą kelyje.

5.2.2.2.   Dinamometro parengimas, jei nustatymai gauti atlikus saviriedos kelyje matavimus

Prieš bandymą važiuoklės dinamometras tinkamai įšildomas, kol pasiekiama stabili trinties jėga Ff. Apkrovą ant važiuoklės dinamometro FE, atsižvelgiant į konstrukciją, sudaro bendrieji trinties nuostoliai Ff, kurie yra lygūs trinties pasipriešinimo važiuoklės dinamometro sukimuisi, pasipriešinimo padangų riedėjimui ir besisukančių transporto priemonės pavaros dalių trinties pasipriešinimo sumai, ir galios sugėrimo įrenginio (pau) stabdymo jėga Fpau, kaip parodyta šioje lygtyje:

2.15 lygtis

Pagal 5 priedėlį arba 7 priedėlį, jei tai transporto priemonė, ant kurios varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, ir 8 priedėlį, jei tai transporto priemonė, ant kurios varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų, gauta tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga F* ant važiuoklės dinamometro atkuriama atsižvelgiant į transporto priemonės greitį, t. y.:

2.16 lygtis

Bendrieji trinties nuostoliai Ff ant važiuoklės dinamometro matuojami 5.2.2.2.1 arba 5.2.2.2.2 punkte nurodytu metodu.

5.2.2.2.1.   Varymas važiuoklės dinamometru

Šis metodas taikomas tik važiuoklės dinamometrams, kurie gali varyti L kategorijos transporto priemonę. Bandomoji transporto priemonė įjungta transmisija ir išjungta sankaba važiuoklės dinamometru tolydžio varoma standartiniu greičiu v0. Bendruosius trinties nuostolius Ff (v0) važiuojant standartiniu greičiu v0 nurodo važiuoklės dinamometro jėga.

5.2.2.2.2.   Savirieda be sugerties

Saviriedos trukmės matavimo metodas yra bendrųjų trinties nuostolių Ff matavimo vykstant saviriedai metodas. Transporto priemonės savirieda ant važiuoklės dinamometro užtikrinama taikant 5 priedėlyje arba 7 priedėlyje, jei tai transporto priemonė, ant kurios varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, ir 8 priedėlyje, jei tai transporto priemonė, ant kurios varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų, aprašytą procedūrą, kai važiuoklės dinamometro sugertis yra lygi nuliui. Matuojama standartinį greitį v0 atitinkanti saviriedos trukmė Δti. Matavimas atliekamas bent tris kartus, o vidutinė saviriedos trukmė apskaičiuojama pagal šią lygtį:

2.17 lygtis

5.2.2.2.3.   Bendrieji trinties nuostoliai

Bendrieji trinties nuostoliai Ff(v0) važiuojant standartiniu greičiu v0 apskaičiuojami pagal šią lygtį:

2.18 lygtis

5.2.2.2.4.   Galios sugėrimo įrenginio jėgos skaičiavimas

Jėga Fpau(v0), kurią turi sugerti važiuoklės dinamometras važiuojant standartiniu greičiu v0, apskaičiuojama iš tikslinės pasipriešinimo judėjimui jėgos F*(v0) atimant Ff(v0), kaip matyti iš šios lygties:

2.19 lygtis

5.2.2.2.5.   Važiuoklės dinamometro nustatymas

Atsižvelgiant į tipą, važiuoklės dinamometras nustatomas vienu iš 5.2.2.2.5.1–5.2.2.2.5.4 punktuose aprašytų metodų. Pasirinktas nustatymas taikomas atliekant VII priede nustatytus išmetamųjų teršalų ir CO2 kiekio, taip pat energijos vartojimo efektyvumo (degalų ir (arba) energijos sąnaudų ir elektrinės ridos) matavimus.

5.2.2.2.5.1.   Važiuoklės dinamometras su daugiakampe funkcija

Jeigu važiuoklės dinamometras yra su daugiakampe funkcija ir sugėrimo savybės nustatomos pagal apkrovos vertes esant keletui greičio verčių, kaip nustatymo vertės pasirenkami bent trys nustatytieji greičiai, įskaitant standartinį greitį. Esant kiekvienai nustatymo vertei važiuoklės dinamometras nustatomas pagal Fpau (vj) vertę, apskaičiuotą, kaip nurodyta 5.2.2.2.4 punkte.

5.2.2.2.5.2.   Važiuoklės dinamometras su koeficientų valdymo funkcija

Jeigu važiuoklės dinamometras yra su koeficientų valdymo funkcija ir sugėrimo savybės nustatomos pagal konkrečius polinominės funkcijos koeficientus, Fpau (vj) vertė esant kiekvienam nustatytajam greičiui apskaičiuojama taikant 5.2.2.2 punkte nurodytą procedūrą.

Tariant, kad apkrovos savybės yra:

2.20 lygtis

čia:

koeficientai a, b ir c nustatomi polinominės regresijos metodu.

Važiuoklės dinamometras nustatomas atsižvelgiant į polinominės regresijos metodu gautus koeficientus a, b ir c.

5.2.2.2.5.3.   Važiuoklės dinamometras su F* daugiakampiu skaitmeniniu nustatymo prietaisu

Jeigu važiuoklės dinamometras yra su daugiakampiu skaitmeniniu nustatymo prietaisu, o centrinis procesorius įmontuotas į sistemą, F* vertė įvedama tiesiogiai, o Dti, Ff ir Fpau išmatuojamos ir apskaičiuojamos automatiškai, kad važiuoklės dinamometras būtų nustatytas pagal tikslinę pasipriešinimo judėjimui jėgą:

2.21 lygtis

Tokiu atveju tiesiogiai skaitmeniškai įvedami keli iš eilės F* j ir vj duomenų rinkinio punktai, užtikrinama savirieda ir išmatuojama saviriedos trukmė Dtj. Saviriedos bandymą pakartojus kelis kartus, Fpau apskaičiuojama automatiškai ir nustatoma 0,1 km/h L kategorijos transporto priemonės greičio intervalais tokia seka:

2.22 lygtis

2.23 lygtis

2.24 lygtis

5.2.2.2.5.4.   Važiuoklės dinamometras su koeficientų f* 0 ir f* 2 skaitmeniniu nustatymo prietaisu

Jeigu važiuoklės dinamometras yra su koeficientų skaitmeniniu nustatymo prietaisu, o centrinis procesorius įmontuotas į sistemą, tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga ant važiuoklės dinamometro nustatoma automatiškai.

Tokiu atveju tiesiogiai skaitmeniškai įvedami koeficientai f* 0 ir f* 2, užtikrinama savirieda ir išmatuojama saviriedos trukmė Dti. Fpau apskaičiuojama automatiškai ir nustatoma 0,06 km/h transporto priemonės greičio intervalais tokia seka:

2.25 lygtis

2.26 lygtis

2.27 lygtis

5.2.2.2.6.   Dinamometro nustatymų patikra

5.2.2.2.6.1.   Patikros bandymas

Atlikus pradinį nustatymą, tuoj pat išmatuojama standartinį greitį (v0) atitinkanti saviriedos ant važiuoklės dinamometro trukmė DtE taikant 5 priedėlyje arba –transporto priemonei, ant kurios varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, – 7 priedėlyje, o transporto priemonei, ant kurios varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų, – 8 priedėlyje nustatytą procedūrą. Matuojama bent tris kartus ir pagal gautus rezultatus apskaičiuojama vidutinė saviriedos trukmė DtE. Nustatomoji pasipriešinimo judėjimui jėga važiuojant standartiniu greičiu FE(v0) ant važiuoklės dinamometro apskaičiuojama pagal šią lygtį:

2.28 lygtis

5.2.2.2.6.2.   Nustatymo paklaidos apskaičiavimas

Nustatymo paklaida ε apskaičiuojama pagal šią lygtį:

2.29 lygtis

Važiuoklės dinamometras sureguliuojamas iš naujo, jeigu nustatymo paklaida neatitinka šių kriterijų:

ε ≤ 2 %, kai v0 ≥ 50 km/h;

ε ≤ 3 %, kai 30 km/h ≤ v0 < 50 km/h;

ε ≤ 10 %, kai v0 ≥ 30 km/h.

5.2.2.2.6.1 ir 5.2.2.2.6.2 punktuose nurodyta procedūra kartojama tol, kol nustatymo paklaida atitinka kriterijus. Važiuoklės dinamometro nustatymai ir pastebėtos paklaidos užregistruojami. Pavyzdinės registracijos formos pateikiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalį parengtame bandymų protokolo šablone.

5.2.2.3.   Dinamometro parengimas, jei nustatymai gauti iš pasipriešinimo judėjimui verčių lentelės

5.2.2.3.1.   Važiuoklės dinamometrui taikomas nustatytasis transporto priemonės greitis

Pasipriešinimas judėjimui ant važiuoklės dinamometro tikrinamas važiuojant nustatytuoju transporto priemonės greičiu v. Patikra atliekama taikant bent keturis nustatytuosius greičius. Nustatytojo transporto priemonės greičio verčių sritis (intervalas tarp didžiausios ir mažiausios vertės) turi apimti vertes, bent dydžiu Dv didesnes ir mažesnes už standartinį greitį arba standartinių greičių sritį, jeigu yra ne vienas standartinis greitis, kaip apibrėžta 5 priedėlyje arba – dėl transporto priemonių, ant kurių varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, – 7 priedėlyje, o dėl transporto priemonių, ant kurių varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų, – 8 priedėlyje. Nustatytojo greičio vertės, įskaitant standartinio greičio vertes, viena nuo kitos turi skirtis vienodu ne daugiau kaip 20 km/h dydžiu.

5.2.2.3.2.   Važiuoklės dinamometro patikra

5.2.2.3.2.1.   Atlikus pradinį nustatymą, tuoj pat išmatuojama nustatytąjį greitį atitinkanti saviriedos ant važiuoklės dinamometro trukmė. Matuojant saviriedos trukmę transporto priemonė ant važiuoklės dinamometro neužkeliama. Saviriedos trukmė pradedama matuoti važiuoklės dinamometro greičiui viršijus didžiausią bandymų ciklo greitį.

5.2.2.3.2.2.   Matuojama bent tris kartus ir pagal gautus rezultatus apskaičiuojama vidutinė saviriedos trukmė DtE.

5.2.2.3.2.3.   Nustatomoji pasipriešinimo judėjimui jėga FE(vj) važiuojant nustatytuoju greičiu ant važiuoklės dinamometro apskaičiuojama pagal šią lygtį:

2.30 lygtis

5.2.2.3.2.4.   Nustatymo paklaida ε esant nustatytajam greičiui apskaičiuojama pagal šią lygtį:

2.31 lygtis

5.2.2.3.2.5.   Važiuoklės dinamometras sureguliuojamas iš naujo, jeigu nustatymo paklaida neatitinka šių kriterijų:

ε ≤ 2 %, kai v ≥ 50 km/h;

ε ≤ 3 %, kai 30 km/h ≤ v < 50 km/h;

ε ≤ 10 %, kai v < 30 km/h.

5.2.2.3.2.6.   5.2.2.3.2.1–5.2.2.3.2.5 punktuose aprašyta procedūra kartojama tol, kol nustatymo paklaida atitinka kriterijus. Važiuoklės dinamometro nustatymai ir pastebėtos paklaidos užregistruojami.

5.2.2.4.   Važiuoklės dinamometro sistema turi atitikti 3 priedėlyje nustatytus kalibravimo ir patikros metodus.

5.2.3.   Analizatorių kalibravimas

5.2.3.1.   Naudojant ant kiekvieno dujų baliono sumontuotą srautmatį ir slėgio mažinimo vožtuvą, tinkamo įrangos veikimo reikalavimus atitinkančiu nurodytu slėgiu į analizatorių įleidžiamas tam tikras kiekis dujų. Aparatūra sureguliuojama taip, kad kaip stabilizuotą vertę rodytų ant standartinio dujų baliono nurodytą vertę. Pradedant nuo nustatymo, gauto naudojant didžiausios talpos dujų balioną, brėžiama aparatūros rodmenų nuokrypių kreivė atsižvelgiant į naudojamų įvairių standartinių balionų turinį. Liepsnos jonizacijos analizatorius reguliariai, ne rečiau kaip kas mėnesį perkalibruojamas naudojant oro ir propano arba oro ir heksano mišinius, kurių vardinė angliavandenilių koncentracija lygi 50 ir 90 % visos skalės.

5.2.3.2.   Nedispersinio infraraudonųjų spindulių sugėrimo analizatoriai tikrinami taip pat reguliariai, naudojant azoto ir CO, taip pat azoto ir CO2 mišinius, kurių vardinė koncentracija lygi 10, 40, 60, 85 ir 90 % visos skalės.

5.2.3.3.   NOX chemiliuminescenciniam analizatoriui kalibruoti naudojami azoto ir azoto oksido (NO) mišiniai, kurių vardinė koncentracija lygi 50 ir 90 % visos skalės. Prieš kiekvieną bandymų seką šių trijų tipų analizatorių kalibravimas tikrinamas naudojant dujų mišinius, kurių matavimas atliekamas esant 80 % visos skalės atitinkančiai koncentracijai. 100 % koncentracijos kalibravimo dujoms atskiesti iki reikiamos koncentracijos galima naudoti skiedimo įtaisą.

5.2.3.4.   Šildomo liepsnos jonizacijos detektoriaus (FID) (analizatoriaus) angliavandenilių atsako patikros procedūra

5.2.3.4.1.   Detektoriaus atsako optimizavimas

FID reguliuojamas pagal gamintojo specifikacijas. Siekiant optimizuoti atsaką, dažniausiai taikomoje veikimo srityje naudojamas propanas su oru.

5.2.3.4.2.   Angliavandenilių analizatoriaus kalibravimas

Analizatorius kalibruojamas naudojant propaną su oru ir išvalytą dirbtinį orą (žr. 5.2.3.6 punktą).

Kalibravimo kreivė brėžiama kaip aprašyta 5.2.3.1–5.2.3.3 punktuose.

5.2.3.4.3.   Įvairių angliavandenilių atsako koeficientai ir rekomenduojamos ribinės vertės

Konkrečios rūšies angliavandenilių atsako koeficientas (Rf) – FID rodmens C1 ir C1 milijonosiomis dalimis (ppm) išreikštos koncentracijos dujų balione santykis.

Bandymo dujų koncentracija turi būti tokio lygio, kad veikimo srityje atsakas sudarytų maždaug 80 % nuokrypio per visą skalę. Koncentracija turi būti žinoma 2 % tikslumu, atsižvelgiant į tūrio vienetais išreikštą gravimetrinį etaloną. Be to, dujų balionas 24 valandas iš anksto parengiamas 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūroje.

Atsako koeficientai nustatomi analizatorių pradedant naudoti ir po ilgesnių jo naudojimo laikotarpių. Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojami atsako koeficientai:

metanas ir išvalytas oras – 1,00 < Rf < 1,15; arba 1,00 < Rf < 1,05, jeigu transporto priemonės varomos GD / biometanu;

propenas ir išvalytas oras – 0,90 < Rf < 1,00;

toluenas ir išvalytas oras – 0,90 < Rf < 1,00.

Šie koeficientai atitinka 1,00 lygų atsako koeficientą (Rf) naudojant propaną ir išvalytą orą.

5.2.3.5.   Išmetamų kietųjų dalelių kiekio matavimo įrangos kalibravimo ir patikros procedūros

5.2.3.5.1.   Srautmačio kalibravimas

Techninė tarnyba patikrina ar srautmačio kalibravimo sertifikatas, kuriuo įrodoma atsekamumo standarto atitiktis, išduotas per 12 mėnesių iki bandymo arba po to, kai atliktas remontas ar pakeitimas, galintis turėti įtakos kalibravimui.

5.2.3.5.2.   Mikrosvarstyklių kalibravimas

Techninė tarnyba patikrina, ar mikrosvarstyklių kalibravimo sertifikatas, kuriuo įrodoma atsekamumo standarto atitiktis, išduotas per 12 mėnesių iki bandymo.

5.2.3.5.3.   Etaloninio filtro svėrimas

Siekiant nustatyti etaloninio filtro savitojo svorio vertes, bent du nenaudoti etaloniniai filtrai pasveriami per 8 valandas po ėminių filtro svėrimo arba – dar geriau – tuo pat metu. Etaloniniai filtrai turi būti tokio pat dydžio ir pagaminti iš tokios pat medžiagos kaip ir ėminių filtras.

Jeigu bet kurio etaloninio filtro savitasis svoris tarp ėminių filtro svėrimo etapų pakinta daugiau kaip ±5 μg, ėminių filtras ir etaloniniai filtrai pakartotinai parengiami svėrimo patalpoje ir vėl sveriami.

Remiamasi etaloninio filtro savitojo svorio ir to filtro savitųjų svorių slenkamojo vidurkio palyginimu.

Slenkamasis vidurkis apskaičiuojamas pagal savitojo svorio vertes, nustatytas nuo tada, kai etaloniniai filtrai buvo atnešti į svėrimo patalpą. Vidurkinimo laikotarpis turi būti 1–30 dienų.

Ėminių ir etaloninius filtrus leidžiama kelis kartus pakartotinai parengti ir sverti iki 80 valandų po dujų matavimo per išmetamųjų teršalų kiekio bandymą.

Jeigu tuo laikotarpiu daugiau kaip pusė etaloninių filtrų atitinka ± 5 μg kriterijų, ėminių filtro svėrimas gali būti įskaitomas.

Jeigu to laikotarpio pabaigoje vienas iš dviejų naudojamų etaloninių filtrų neatitinka ± 5 μg kriterijaus, ėminių filtro svėrimas gali būti įskaitomas, jeigu abiejų etaloninių filtrų savitųjų ir slenkamųjų vidurkių absoliučiųjų skirtumų suma yra ne didesnė kaip 10 μg.

Jeigu ± 5 μg kriterijų atitinka mažiau kaip pusė etaloninių filtrų, ėminių filtras atmetamas, o išmetamųjų teršalų kiekio bandymas kartojamas. Visi etaloniniai filtrai atmetami ir pakeičiami per 48 val.

Visais kitais atvejais etaloniniai filtrai keičiami bent kas 30 dienų taip, kad nė vienas ėminių filtras nebūtų pasvertas jo nepalyginus su etaloniniu filtru, kuris svėrimo patalpoje buvo laikomas bent dieną.

Jeigu nesilaikoma 4.5.3.12.1.3.4 punkte išdėstytų svėrimo patalpos stabilumo kriterijų, bet etaloninio filtro svėrimo rezultatai atitinka 5.2.3.5.3 punkte išvardytus kriterijus, transporto priemonės gamintojas gali savo nuožiūra patvirtinti ėminių filtro svorio vertes arba paskelbti bandymus negaliojančiais, sutvarkyti svėrimo patalpos kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą.

1.6 pav

Kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondo konfigūracija

5.2.3.6.   Etaloninės dujos

5.2.3.6.1.   Grynos dujos

Kalibravimui ir darbui prireikus paruošiamos šios grynos dujos:

išvalytas azotas (grynumas ≤ 1 ppm C1, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO),

išvalytas dirbtinis oras (grynumas ≤ 1 ppm C1, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO), deguonies kiekis 18–21 % tūrio,

išvalytas deguonis (grynumas > 99,5 % O2 tūrio),

išvalytas vandenilis (ir mišinys su heliu) (grynumas ≤ 1 ppm C1, ≤ 400 ppm CO2),

anglies monoksidas (mažiausias grynumas 99,5 %),

propanas (mažiausias grynumas 99,5 %.).

5.2.3.6.2.   Kalibravimo ir patikros dujos

Turi būti paruošti tokios cheminės sudėties dujų mišiniai:

(a)	C3H8 ir išvalytas dirbtinis oras (žr. 5.2.3.5.1 punktą),

(b)	CO ir išvalytas azotas,

(c)	CO2 ir išvalytas azotas,

(d)	NO ir išvalytas azotas (NO2 kiekis šiose kalibravimo dujose turi būti ne didesnis kaip 5 % NO kiekio).

Tikroji kalibravimo dujų koncentracija nuo nurodytos vertės gali skirtis ne daugiau kaip ±2 %.

5.2.3.6.   Skiedimo sistemos kalibravimas ir patikra

Skiedimo sistema kalibruojama ir patikrinama ir turi atitikti 4 priedėlyje nustatytus reikalavimus.

5.2.4.   Bandomosios transporto priemonės išankstinis parengimas

5.2.4.1.   Bandomoji transporto priemonė atgabenama į bandymų zoną ir atliekami šie veiksmai:

—	per esamas degalų išpylimo angas iš degalų bakų išpilami degalai ir pripilama pusė bako 2 priedėlyje nustatytų bandymams skirtų reikiamų degalų;

—	bandomoji transporto priemonė nuvairuojama arba nustumiama ant dinamometro ir atliekamas 6 priedėlyje nustatytas pagal transporto priemonės kategoriją (pakategorę) taikytinas bandymų ciklas. Transporto priemonė neprivalo būti šalta ir gali būti naudojama dinamometro galiai nustatyti.

5.2.4.2.   Jeigu neimamas išmetamųjų teršalų ėminys, bandymų taškuose galima pagal nurodytą važiavimo tvarkaraštį atlikti praktinį važiavimą siekiant nustatyti mažiausią droselio veikimo lygį tinkamam greičio ir laiko santykiui palaikyti arba sudaryti sąlygas pareguliuoti ėminių ėmimo sistemą.

5.2.4.3.   Baigus išankstinį parengimą, bandomoji transporto priemonė per 5 minutes pašalinama nuo dinamometro ir nuvairuota arba nustumta pastatoma laikymo zonoje. Transporto priemonė laikoma 6–36 valandas prieš paleidus šaltą variklį atliekamą I tipo bandymą arba tol, kol variklio alyvos temperatūra TO, aušalo temperatūra TC arba uždegimo žvakės lizdo ir (arba) sandariklio temperatūra TP (tik oru aušinamuose varikliuose) tampa lygi laikymo zonos oro temperatūrai su 2 K paklaida.

5.2.4.4.   Kad būtų galima matuoti kietųjų dalelių kiekį, remiantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 IV priedu prieš 6–36 valandas iki bandymo atliekamas pagal to reglamento VI priedo A dalį taikytinas bandymų ciklas. Taikytino bandymų ciklo techninė informacija pateikta 6 priedėlyje; taikytinas bandymų ciklas taip pat naudojamas atliekant transporto priemonės išankstinį parengimą. Važiuojama tris ciklus iš eilės. Dinamometras nustatomas taip, kaip nurodyta 4.5.6 punkte.

5.2.4.5.   Gamintojo prašymu transporto priemonės, kuriose sumontuoti netiesioginio įpurškimo priverstinio uždegimo varikliai, gali būti iš anksto parengiamos taikant vieną pirmos dalies, vieną antros dalies ir du trečios dalies (jei taikoma) WMTC važiavimo ciklus.

Bandymų patalpose, kuriose atliekant mažai kietųjų dalelių išmetančios transporto priemonės bandymą galima tarša dėl to, kad pirmiau ten buvo atliekamas daug kietųjų dalelių išmetančios transporto priemonės bandymas, ėminių ėmimo įrangai iš anksto parengti rekomenduojama mažai kietųjų dalelių išmetančia transporto priemone 20 minučių važiuoti 120 km/h greičiu taikant pastovaus važiavimo ciklą arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 120 km/h greičio, 70 % didžiausio projektinio greičio, o tada, jei įmanoma, atlikti tris iš eilės antros arba trečios dalies WMTC ciklus.

Po šio išankstinio parengimo transporto priemonės prieš bandymus laikomos santykinai pastovios 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūros patalpoje. Šis parengimas trunka bent 6 valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir aušalo, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ±2 K.

Gamintojo prašymu bandymas atliekamas ne vėliau kaip po 30 valandų nuo transporto priemonės įvažinėjimo įprastoje temperatūroje.

5.2.4.6.   Transporto priemonės, kuriose sumontuotas priverstinio uždegimo variklis ir jos yra varomos SND, GD / biometanu, H2GD ar vandeniliu arba yra įrengtos taip, kad galėtų būti varomos benzinu, SND, GD / biometanu, H2GD ar vandeniliu, atlikus bandymus su pirmaisiais dujiniais etaloniniais degalais yra iš anksto parengiamos prieš darant bandymus su antraisiais dujiniais etaloniniais degalais. Šis išankstinis parengimas su antraisiais etaloniniais degalais apima išankstinio parengimo ciklą, kurį sudaro po vieną 6 priedėlyje aprašytą pirmos ir antros dalies ir du trečios dalies WMTC ciklai. Gamintojui paprašius ir techninei tarnybai sutikus, šis išankstinis parengimas gali būti išplėstas. Dinamometras nustatomas taip, kaip nurodyta šio priedo 4.5.6 punkte.

5.2.5.   Išmetamųjų teršalų kiekio bandymai

5.2.5.1.   Pradinis ir pakartotinis variklio paleidimas

5.2.5.1.1.   Variklis paleidžiamas laikantis gamintojo rekomenduojamų paleidimo procedūrų. Bandymų ciklo važiavimas pradedamas paleidus variklį.

5.2.5.1.2.   Bandomosios transporto priemonės, kuriose įrengti automatiniai droseliai, valdomos laikantis gamintojo pateiktų naudojimo nurodymų arba naudojimo vadovo punktų, kuriuose aptariamas droselio nustatymas ir automatinis žemesnės pavaros perjungimas, kai šaltas variklis veikia tuščiąja eiga esant didesniam sūkių skaičiui. Taikant 6 priedėlyje nustatytą WMTC, pavarų dėžės pavara įjungiama praėjus 15 sekundžių nuo variklio paleidimo. Kad varomieji ratai nesisuktų, prireikus galima stabdyti. Taikant EEK taisyklėje Nr. 40 arba 47 nustatytus ciklus, pavarų dėžės pavara įjungiama 5 sekundes prieš pirmąjį greitinimą.

5.2.5.1.3.   Bandomosios transporto priemonės, kuriose įrengti mechaniniai droseliai, valdomos laikantis gamintojo pateiktų naudojimo nurodymų arba naudojimo vadovo. Jeigu nurodymuose pateiktas laikas, galima nustatyti ne daugiau kaip 15 sekundžių nuo rekomenduojamo laiko besiskiriantį droselio suveikimo momentą.

5.2.5.1.4.   Siekdamas palaikyti variklio veikimą, transporto priemonę valdantis asmuo prireikus gali naudoti droselius ir kt.

5.2.5.1.5.   Jeigu gamintojo pateiktuose naudojimo nurodymuose arba naudojimo vadove šilto variklio paleidimo procedūra nenustatyta, variklis (kuriame sumontuotas automatinis arba mechaninis droselis) paleidžiamas atvėrus droselį maždaug iki pusės ir sukant paleidimo rankeną tol, kol variklis užsiveda.

5.2.5.1.6.   Jeigu bandomoji transporto priemonė šaltu varikliu neužsiveda 10 sekundžių sukant paleidimo rankeną arba po 10 rankinio paleidimo mechanizmo ciklų, reikia nustoti sukti paleidimo rankeną ir nustatyti priežastį, kodėl nepavyko paleisti variklio. Šiuo diagnostikos laikotarpiu pastovaus tūrio ėminių ėmiklio sūkių skaitiklis išjungiamas ir nustatoma ėminių elektromagnetinių vožtuvų parengties padėtis. Be to, diagnostikos laikotarpiu išjungiamas CVS pūstuvas arba išmetamųjų dujų rinkimo vamzdis atjungiamas nuo išmetimo vamzdžio.

5.2.5.1.7.   Jeigu paleisti variklio nepavyko dėl valdymo klaidos, bandomosios transporto priemonės bandymai iš naujo suplanuojami nuo šalto variklio paleidimo. Jeigu variklis neužsivedė dėl transporto priemonės gedimo, galima atlikti trumpiau nei 30 minučių trunkančius taisomuosius veiksmus (laikantis neplaninės techninės priežiūros nuostatų) ir tęsti bandymą. Ėminių ėmimo sistema vėl įjungiama pradėjus sukti paleidimo rankeną. Laiko seka pagal važiavimo tvarkaraštį pradedama skaičiuoti paleidus variklį. Jeigu paleisti variklio nepavyko dėl transporto priemonės gedimo ir užvesti transporto priemonės neįmanoma, bandymas anuliuojamas, transporto priemonė pašalinama nuo dinamometro, imamasi taisomųjų veiksmų (laikantis neplaninės techninės priežiūros nuostatų) ir transporto priemonės bandymas suplanuojamas iš naujo. Pranešama apie gedimo priežastį (jei nustatyta) ir taisomuosius veiksmus.

5.2.5.1.8.   Jeigu bandomoji transporto priemonė karštu varikliu neužsiveda 10 sekundžių sukant paleidimo rankeną arba po 10 rankinio paleidimo mechanizmo ciklų, nustojama sukti paleidimo rankeną, bandymas anuliuojamas, transporto priemonė pašalinama nuo dinamometro, imamasi taisomųjų veiksmų ir transporto priemonės bandymas suplanuojamas iš naujo. Pranešama apie gedimo priežastį (jei nustatyta) ir taisomuosius veiksmus.

5.2.5.1.9.   Variklio „netikro“ užsivedimo atveju transporto priemonę valdantis asmuo pakartoja rekomenduojamą paleidimo procedūrą (iš naujo nustatyti droselį ir kt.).

5.2.5.2.   Variklio gesimas

5.2.5.2.1.   Užgesęs tuščiąja eiga veikęs variklis nedelsiant vėl paleidžiamas ir bandymas tęsiamas. Jeigu jo neįmanoma paleisti pakankamai greitai, kad būtų užtikrintas kitas nurodytas transporto priemonės greitinimas, važiavimo tvarkaraščio rodytuvą reikia išjungti. Vėl užvedus transporto priemonę, važiavimo tvarkaraščio rodytuvas vėl įjungiamas.

5.2.5.2.2.   Užgesus ne tuščiąja eiga, o bet kuriuo kitu režimu veikiančiam varikliui, važiavimo tvarkaraščio rodytuvas išjungiamas, bandomoji transporto priemonė užvedama iš naujo ir pagreitinama tiek, kad pasiektų pagal važiavimo tvarkaraštį tuo metu reikalaujamą greitį, ir bandymas tęsiamas. Greitinant iki reikiamo greičio, pavaros perjungiamos pagal 4.5.5 punktą.

5.2.5.2.3.   Jeigu bandomoji transporto priemonė pakartotinai neužsiveda per minutę, bandymas anuliuojamas, transporto priemonė pašalinama nuo dinamometro, imamasi taisomųjų veiksmų ir transporto priemonės bandymas suplanuojamas iš naujo. Pranešama apie gedimo priežastį (jei nustatyta) ir taisomuosius veiksmus.

5.2.6.   Važiavimo nurodymai

5.2.6.1.   Bandomąja transporto priemone važiuojama kuo mažiau judinant droselį norimam greičiui palaikyti. Vienu metu naudoti stabdžių ir droselio neleidžiama.

5.2.6.2.   Jeigu esant nustatytajam srautui bandomoji transporto priemonė negali greitėti, ja važiuojama iki galo atvėrus droselį, kol būgno greitis pasiekia važiavimo tvarkaraštyje tuo metu nurodytą vertę.

5.2.7.   Bandomasis važiavimas ant dinamometro

5.2.7.1.   Išsamų dinamometru atliekamą bandymą sudaro 4.5.4 punkte aprašytos iš eilės atliekamos dalys.

5.2.7.2.   Atliekant kiekvieną bandymą vykdomi šie veiksmai:

a)	nepaleidus variklio transporto priemonės varomasis ratas užkeliamas ant dinamometro;

b)	įjungiamas transporto priemonės aušinimo ventiliatorius;

c)	visoms bandomosioms transporto priemonėms, nustačius ėminių atrinktuvo vožtuvų parengties padėtį, ištuštinti ėminių surinkimo maišai prijungiami prie atskiestų išmetamųjų dujų ir skiedimo oro ėminių ėmimo sistemų;

d)	įjungiamas CVS (jei dar neįjungtas), ėminių siurbliai ir temperatūros rašytuvas. (Prieš pradedant bandymą pastovaus tūrio ėminių ėmiklio šilumokaitis, jei naudojamas, ir ėminių ėmimo linijos įšildomos iki atitinkamos darbinės temperatūros.);

e)

nustatomas norimas ėminių srautas, o dujų srautmačiuose nustatomas nulis; — mažiausias į maišus renkamų dujų (išskyrus angliavandenilius) ėminių srautas turi būti 0,08 l/s; — mažiausias liepsnos jonizacijos būdu aptinkamų (FID) (arba šildomu liepsnos jonizacijos būdu aptinkamų (HFID), jei transporto priemonės varomos metanoliu) angliavandenilių ėminių srautas turi būti 0,031 l/s;

f)	lankstus išmetamųjų dujų rinkimo vamzdis prijungiamas prie transporto priemonės išmetimo vamzdžių;

g)	įjungiamas dujų srautmatis, ėminių atrinktuvo vožtuvai nustatomi taip, kad ėminių srautą nukreiptų į tarpinį išmetamųjų dujų ėminių maišą ir į tarpinį skiedimo oro ėminių maišą, pasukamas raktelis ir pradedama sukti paleidimo rankena;

h)	įjungiama pavarų dėžės pavara;

i)	pradedamas pradinis transporto priemonės greitinimas pagal važiavimo tvarkaraštį;

j)	transporto priemonė valdoma atsižvelgiant į 4.5.4 punkte nustatytus važiavimo ciklus;

k)	1 dalies arba šaltu varikliu vykdomos 1 dalies pabaigoje ėminių srautas iš pirmųjų maišų ir ėminių vienu metu nukreipiamas į antruosius maišus ir ėminius, išjungiamas pirmasis dujų srautmatis ir įjungiamas antrasis dujų srautmatis;

l)	atliekant transporto priemonių, kurioms gali būti taikoma WMTC 3 dalis, bandymus, 2 dalies pabaigoje ėminių srautas iš antrųjų maišų ir ėminių vienu metu nukreipiamas į trečiuosius maišus ir ėminius, išjungiamas antrasis dujų srautmatis ir įjungiamas trečiasis dujų srautmatis;

m)

prieš pradedant kitą dalį užregistruojamas išmatuotas būgno arba veleno sūkių skaičius, o skaitiklis nustatomas iš naujo arba vietoj jo įjungiamas antras skaitiklis. Išmetamųjų dujų ir skiedimo oro ėminiai kuo greičiau perkeliami į analizės sistemą ir apdorojami pagal 6 punktą, kad per 20 minučių nuo bandymo ėminių ėmimo etapo pabaigos visuose analizatoriuose būtų gautas stabilizuotas maiše esančio išmetamųjų dujų ėminio rodmuo;

n)	po 2 sekundžių nuo paskutinės bandymo dalies pabaigos išjungiamas variklis;

o)	pasibaigus ėminių ėmimo laikotarpiui tuoj pat išjungiamas aušinimo ventiliatorius;

p)	išjungiamas pastovaus tūrio ėminių ėmiklis ar kritinio srauto Venturio vamzdis arba nuo transporto priemonės išmetimo vamzdžių atjungiamas išmetamųjų dujų rinkimo vamzdis;

q)	nuo transporto priemonės išmetimo vamzdžių atjungiamas išmetamųjų dujų rinkimo vamzdis, o transporto priemonė pašalinama nuo dinamometro;

r)	kad būtų galima atlikti palyginimą ir analizę, stebimi ne tik maiše esančių ėminių rezultatai, bet ir kas sekundę užfiksuoti išmetamųjų dujų (atskiestų dujų) duomenys.

6.   Rezultatų analizė

6.1.   I tipo bandymai

6.1.1.   Variklio išmetalų ir degalų sąnaudų analizė

6.1.1.1.   Maišuose esančių ėminių analizė

Analizė pradedama kuo greičiau, jokiu būdu ne vėliau kaip po 20 minučių nuo bandymų pabaigos, siekiant nustatyti:

—	angliavandenilių, anglies monoksido, azoto oksidų ir anglies dioksido koncentraciją į maišą (-us) B surinktame skiedimo oro ėminyje;

—	angliavandenilių, anglies monoksido, azoto oksidų ir anglies dioksido koncentraciją į maišą (-us) A surinktame atskiestų išmetamųjų dujų ėminyje.

6.1.1.2.   Analizatorių kalibravimas ir koncentracijos rezultatai

Rezultatai analizuojami tokiais etapais:

a)	prieš kiekvieno ėminio analizę naudojant atitinkamas nulinės vertės nustatymo dujas kiekvienam teršalui taikytinoje analizatoriaus skalėje nustatomas nulis;

b)	naudojant 70–100 % skalės vardinės koncentracijos patikros dujas analizatoriai nustatomi pagal kalibravimo kreives;

c)	dar kartą patikrinama analizatorių nulinė vertė. Jeigu rodmuo daugiau kaip 2 % skalės skiriasi nuo nustatytojo pagal b punktą, procedūra kartojama;

d)	analizuojami ėminiai;

e)	atlikus analizę, naudojant tas pačias dujas dar kartą patikrinami nulio ir aprėpties taškai. Jeigu rodmenys nuo nustatytųjų pagal c punktą skiriasi ne daugiau kaip 2 %, analizė laikoma priimtina;

f)	vykdant visus šios dalies punktus įvairių dujų srauto ir slėgio vertės turi būti tokios, kaip naudotosios kalibruojant analizatorius;

g)	patvirtinta dujose išmatuota kiekvieno teršalo koncentracijos verte laikoma atlikus matuoklio stabilizavimą fiksuojama reikšmė.

6.1.1.3.   Nuvažiuoto atstumo matavimas

Per bandymo dalį faktiškai nuvažiuotas atstumas (S) apskaičiuojamas kumuliacinio skaitiklio rodomą sūkių skaičių (žr. 5.2.7 punktą) padauginus iš būgno apskritimo ilgio. Šis atstumas išreiškiamas kilometrais.

6.1.1.4.   Išmestų dujų kiekio nustatymas

Paskelbti bandymų rezultatai apskaičiuojami kiekvienam bandymui ir ciklo daliai pagal toliau pateiktas formules. Taikant standarte ASTM E 29-67 nustatytą apvalinimo metodą visų išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatai apvalinami nurodyto skaitmens po kablelio tikslumu, taikytiną standartą išreiškus trimis reikšminiais skaitmenimis.

6.1.1.4.1.   Bendras atskiestų dujų tūris

Bendras atskiestų dujų tūris, išreiškiamas m3 per ciklo dalį ir pakoreguotas atsižvelgiant į standartines sąlygas (273,2 K (0 °C ) temperatūrą ir 101,3 kPa slėgį), apskaičiuojamas taip:

2.32 lygtis

čia:

V0	–	siurblio P per vieną sūkį praleidžiamų dujų tūris, išreiškiamas m3 per sūkį. Šis tūris yra siurblio įsiurbimo ir išleidimo dalyse susidarančių skirtumų funkcija;
N	–	siurblio P sūkių per kiekvieną bandymo dalį skaičius;
Pa	–	aplinkos slėgis (kPa);
Pi	–	vidutinis neigiamasis slėgis siurblio P įsiurbimo dalyje per bandymo dalį (kPa);
TP	–	siurblio P įsiurbimo dalyje išmatuota atskiestų dujų temperatūra (K) per bandymo dalį.

6.1.1.4.2.   Angliavandeniliai

Per bandymą pro transporto priemonės išmetimo vamzdį išmestų nesudegusių angliavandenilių masė apskaičiuojama pagal šią formulę:

2.33 lygtis

čia:

HCm	–	per bandymo dalį išmestų angliavandenilių masė (mg/km);
S	–	6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas;
V	–	6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris;
dHC	–	angliavandenilių tankis esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa); dHC = 631·103 mg/m3 – benzino (E5) (C1H1,89O0,016); = 932·103 mg/m3 – etanolio (E85) (C1H2,74O0,385); = 622·103 mg/m3 – dyzelino (B5)(C1Hl,86O0,005); = 649·103 mg/m3 – SND (C1H2,525); = 714·103 mg/m3 – GD / biodujų (C1H4); = mg/m3 – H2GD (čia (tūrio %)).
HCc	–	atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis (ppm) (pvz., koncentracija propane dauginama iš trijų) ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį:

2.34 lygtis

čia:

HCe	–	anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta angliavandenilių koncentracija į maišą (-us) A surinktame atskiestų dujų ėminyje;
HCd	–	anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta angliavandenilių koncentracija į maišą (-us) B surinktame skiedimo oro ėminyje;
DF	–	6.1.1.4.7 punkte apibrėžtas koeficientas.

Angliavandenilių be metano (NMHC) koncentracija apskaičiuojama taip:

2.35 lygtis

čia

CNMHC	–	patikslinta NMHC koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis;
CTHC	–	visų angliavandenilių (THC) koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo ore esantį THC kiekį;
CCH4	–	metano (CH4) koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo ore esantį CH4 kiekį;
Rf CH4	–	5.2.3.4.1 punkte apibrėžtas FID atsako į metaną koeficientas.

6.1.1.4.3.   Anglies monoksidas (CO)

Per bandymą pro transporto priemonės išmetimo vamzdį išmesto anglies monoksido masė apskaičiuojama pagal šią formulę:

2.36 lygtis

čia:

COm	–	per bandymo dalį išmesto anglies monoksido masė (mg/km);
S	–	6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas;
V	–	6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris;
dCO	–	anglies monoksido tankis, mg/m3 esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa);
COc	–	atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies monoksido milijonosiomis dalimis (ppm) ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį:

2.37 lygtis

čia:

COe	–	milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta anglies monoksido koncentracija į maišą (-us) A surinktame atskiestų dujų ėminyje;
COd	–	milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta anglies monoksido koncentracija į maišą (-us) B surinktame skiedimo oro ėminyje;
DF	–	6.1.1.4.7 punkte apibrėžtas koeficientas.

6.1.1.4.4.   Azoto oksidai (NOx)

Per bandymą pro transporto priemonės išmetimo vamzdį išmestų azoto oksidų masė apskaičiuojama pagal šią formulę:

2.38 lygtis

čia:

NOxm	–	per bandymo dalį išmestų azoto oksidų masė (mg/km);
S	–	6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas;
V	–	6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris;
dNO2	–	išmetamosiose dujose esančių azoto oksidų tankis tariant, kad jie yra azoto oksido pavidalo, mg/m3 esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa);
NOxc	–	atskiestų dujų koncentracija, išreikšta milijonosiomis dalimis (ppm) ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį: 2.39 lygtis: čia: NOxe = milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta azoto oksidų koncentracija į maišą (-us) A surinktame atskiestų dujų ėminyje; NOxd = milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta azoto oksidų koncentracija į maišą (-us) B surinktame skiedimo oro ėminyje; DF = 6.1.1.4.7 punkte apibrėžtas koeficientas;
Kh	–	drėgnio pataisos faktorius, apskaičiuojamas pagal šią formulę: 2.40 lygtis čia: H – absoliutusis drėgnis vandens gramais kilograme sauso oro: 2.41 lygtis čia: U = procentais išreikštas drėgnis; Pd = sočiųjų vandens garų slėgis bandymo temperatūroje (kPa); Pa = atmosferos slėgis (kPa).

6.1.1.4.5.   Kietosios dalelės

Išmetamų kietųjų dalelių masė Mp (mg/km) apskaičiuojama pagal šią lygtį:

2.42 lygtis

jeigu išmetamosios dujos išleidžiamos iš tunelio;

2.43 lygtis

jeigu išmetamosios dujos grąžinamos į tunelį;

čia:

Vmix	=	atskiestų išmetamųjų dujų tūris V standartinėmis sąlygomis;
Vep	=	standartinėmis sąlygomis per kietųjų dalelių filtrą pratekančių išmetamųjų dujų tūris;
Pe	=	filtru (-ais) surinktų kietųjų dalelių masė;
S	=	6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas;
Mp	=	išmetamų kietųjų dalelių masė (mg/km).

Jeigu ši vertė tikslinama atsižvelgiant į kietųjų dalelių iš skiedimo sistemos foninį lygį, tai nustatoma pagal 5.2.1.5 punktą. Tokiu atveju kietųjų dalelių masė (mg/km) apskaičiuojama taip:

2.44 lygtis

jeigu išmetamosios dujos išleidžiamos iš tunelio;

2.45 lygtis

jeigu išmetamosios dujos grąžinamos į tunelį;

čia:

Vap	–	standartinėmis sąlygomis per foninių kietųjų dalelių filtrą pratekančio tunelio oro tūris;
Pa	–	foninių kietųjų dalelių filtru surinktų kietųjų dalelių masė;
DF	–	6.1.1.4.7 punkte nustatytas skiedimo koeficientas.

Patikslinus pagal kietųjų dalelių foninį lygį gautas neigiamas kietųjų dalelių masės rezultatas (mg/km) laikomas lygiu 0 mg/km.

6.1.1.4.6.   Anglies dioksidas (CO2)

Per bandymą pro transporto priemonės išmetimo vamzdį išmesto anglies dioksido masė apskaičiuojama pagal šią formulę:

2.46 lygtis

čia:

CO2m	–	per bandymo dalį išmesto anglies dioksido masė (mg/km);
S	–	6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas;
V	–	6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris;
dCO2	–	anglies dioksido tankis, g/m3 esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa);
CO2c	–	atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies dioksido ekvivalento procentine dalimi ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį:

2.47 lygtis

čia:

CO2e	–	procentine dalimi išreikšta anglies dioksido koncentracija į maišą (-us) A surinktame atskiestų dujų ėminyje;
CO2d	–	procentine dalimi išreikšta anglies dioksido koncentracija į maišą (-us) B surinktame skiedimo oro ėminyje;
DF	–	6.1.1.4.7 punkte apibrėžtas koeficientas.

6.1.1.4.7.   Skiedimo koeficientas (DF)

Skiedimo koeficientas apskaičiuojamas kaip nurodyta toliau.

Visiems etaloniniams degalams, išskyrus vandenilį, taikoma formulė: 2.48 lygtis

Degalams, kurių sudėtis CxHyOz, taikoma ši bendroji formulė: 2.49 lygtis

H2GD taikoma formulė: 2.50 lygtis

Vandeniliui skiedimo koeficientas apskaičiuojamas taip: 2.51 lygtis

X priedėlyje nurodytų etaloninių degalų X vertės: 1.8   lentelė Koeficientas X skiedimo koeficiento apskaičiavimo formulėse Degalai X Benzinas (E5) 13,4 Dyzelinas (B5) 13,5 SND 11,9 GD / biometanas 9,5 Etanolis (E85) 12,5 Vandenilis 35,03 Šiose lygtyse: CCO2 – tūrio procentais išreikšta CO2 koncentracija ėminių surinkimo maiše esančiose atskiestose išmetamosiose dujose; CHC – anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis išreikšta HC koncentracija ėminių surinkimo maiše esančiose atskiestose išmetamosiose dujose; CCO – milijonosiomis dalimis išreikšta CO koncentracija ėminių surinkimo maiše esančiose atskiestose išmetamosiose dujose; CH20 – tūrio procentais išreikšta H2O koncentracija ėminių surinkimo maiše esančiose atskiestose išmetamosiose dujose; CH20-DA – tūrio procentais išreikšta H2O koncentracija skiedimui naudojamame ore; CH2 – milijonosiomis dalimis išreikšta vandenilio koncentracija ėminių surinkimo maiše esančiose atskiestose išmetamosiose dujose; A – tūrio procentais išreikštas GD / biometano kiekis H2GD mišinyje.

6.1.1.5.   I tipo bandymų rezultatų svertinis įvertinimas

6.1.1.5.1.   Atlikus pakartotinius matavimus (žr. 5.1.1.2 punktą), išvedamas 6.1.1 punkte aprašytu skaičiavimo metodu gautų išmetamųjų teršalų (mg/km) ir CO2 kiekio rezultatų ir pagal VII priedą nustatytų degalų ir (arba) energijos sąnaudų ir elektrinės ridos kiekvienos ciklo dalies vidurkis.

6.1.1.5.1.1.   Pagal JT EEK taisykles Nr. 40 ir 47 atliktų bandymų ciklų rezultatų svertinis įvertinimas

JT EEK taisyklėse Nr. 40 ir 47 nustatyto bandymų ciklo etapo šaltu varikliu (vidutinis) rezultatas įvardijamas R1, o JT EEK taisyklėse Nr. 40 ir 47 nustatyto bandymų ciklo etapo šiltu varikliu (vidutinis) rezultatas – R2. Remiantis šiais išmetamųjų teršalų (mg/km) ir CO2 (g/km) kiekio rezultatais ir atsižvelgiant į 6.3 punkte apibrėžtą transporto priemonės klasę, galutinis rezultatas R apskaičiuojamas pagal šias lygtis:

2.52 lygtis

čia:

w1	–	etapo šaltu varikliu svorinis koeficientas;
w2	–	etapo šiltu varikliu svorinis koeficientas.

6.1.1.5.1.2.   WMTC rezultatų svertinis įvertinimas

1 dalies arba 1 dalies sumažintu transporto priemonės greičiu (vidutinis) rezultatas įvardijamas R1, 2 dalies arba 2 dalies sumažintu transporto priemonės greičiu (vidutinis) rezultatas – R2, o 3 dalies arba 3 dalies sumažintu transporto priemonės greičiu (vidutinis) rezultatas – R3. Remiantis šiais išmetamųjų teršalų kiekio (mg/km) ir degalų sąnaudų (l/100 km) rezultatais ir atsižvelgiant į 6.1.1.6.2 punkte apibrėžtą transporto priemonės kategoriją, galutinis rezultatas R apskaičiuojamas pagal šias lygtis:

2.53 lygtis

čia:

w1	–	etapo šaltu varikliu svorinis koeficientas;
w2	–	etapo šiltu varikliu svorinis koeficientas.

2.54 lygtis

čia:

wn

=

n etapo (n = 1, 2 arba 3) svorinis koeficientas.

6.1.1.6.2.   Taikomi 1.9 („Euro 4“) ir 1.10 („Euro 5“) lentelėse pateikti kiekvienam išmetamųjų teršalų komponentui taikomi išmetamo anglies dioksido svoriniai koeficientai.

1.9   lentelė

„Euro 4“ atitinkančių L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymų (taip pat taikoma VII ir VIII tipų bandymams) ciklai, taikomos svertinio įvertinimo lygtys ir svoriniai koeficientai

Transporto priemonės kategorija	Transporto priemonės kategorijos pavadinimas	Bandymų ciklas	Lygties numeris	Svoriniai koeficientai
L1e-A	Motorinis dviratis	EEK T47	2,52	w1 = 0,30 w2 = 0,70
L1e-B	Dviratis mopedas
L2e	Triratis mopedas
L6e-A	Lengvasis kelių kvadraciklas
L6e-B	Lengvasis kvadramobilis
L3e L4e	Dviratis motociklas su priekaba ar be jos vmax < 130 km/h	WMTC, 2 etapas	2,53	w1 = 0,30 w2 = 0,70
L5e-A	Triratis vmax < 130 km/h
L7e-A	Sunkusis kelių kvadraciklas vmax < 130 km/h
L3e L4e	Dviratis motociklas su priekaba ar be jos vmax ≥ 130 km/h	WMTC, 2 etapas	2,54	w1 = 0,25 w2 = 0,50 w3 = 0,25
L5e-A	Triratis vmax ≥ 130 km/h
L7e-A	Sunkusis kelių kvadraciklas vmax ≥ 130 km/h
L5e-B	Komercinis triratis	EEK T40	2,52	w1 = 0,30 w2 = 0,70
L7e-B	Visureigės transporto priemonės
L7e-C	Sunkusis kvadramobilis

1.10   lentelė

„Euro 5“ atitinkančių L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymų (taip pat taikoma VII ir VIII tipų bandymams) ciklai, taikomos svertinio įvertinimo lygtys ir svoriniai koeficientai

Transporto priemonės kategorija	Transporto priemonės kategorijos pavadinimas	Bandymų ciklas	Lygties numeris	Svoriniai koeficientai
L1e-A	Motorinis dviratis	WMTC 3 etapas	2,53	w1 = 0,50 w2 = 0,50
L1e-B	Dviratis mopedas
L2e	Triratis mopedas
L6e-A	Lengvasis kelių kvadraciklas
L6e-B	Lengvasis kvadramobilis
L3e L4e	Dviratis motociklas su priekaba ar be jos vmax < 130 km/h		2,53	w1 = 0,50 w2 = 0,50
L5e-A	Triratis vmax < 130 km/h
L7e-A	Sunkusis kelių kvadraciklas vmax < 130 km/h
L3e L4e	Dviratis motociklas su priekaba ar be jos vmax ≥ 130 km/h		2,54	w1 = 0,25 w2 = 0,50 w3 = 0,25
L5e-A	Triratis vmax ≥ 130 km/h
L7e-A	Sunkusis kelių kvadraciklas vmax ≥ 130 km/h
L5e-B	Komercinis triratis		2,53	w1 = 0,30 w2 = 0,70
L7e-B	Visureigės transporto priemonės
L7e-C	Sunkusis kvadramobilis

7.   Reikalaujami įrašai

Registruojama tokia kiekvieno bandymo informacija:

a)	bandymo numeris;

b)	transporto priemonės, sistemos ar komponento identifikavimo duomenys;

c)	kiekvienos bandymų tvarkaraščio dalies data ir laikas;

d)	prietaisus valdantis asmuo;

e)	vairuotojas ar transporto priemonę valdantis asmuo;

f)

bandomosios transporto priemonės markė, identifikavimo numeris, modelio metai, transmisijos ir (arba) pavarų dėžės tipas, odometro rodmenys išankstinio parengimo pradžioje, variklio darbinis tūris, variklio šeima, taršos kontrolės sistema, rekomenduojamas tuščiąja eiga veikiančio variklio sūkių skaičius, vardinis degalų bako tūris, inercinė apkrova, esant 0 kilometrų užregistruota standartinė masė ir varomųjų ratų padangų slėgis;

g)	dinamometro serijos numeris; užuot registravus dinamometro serijos numerį, gavus išankstinį administracijos patvirtinimą, galima nurodyti transporto priemonės bandymų kameros numerį, jeigu bandymų kameros įrašuose pateikiama atitinkama informacija apie prietaisus;

h)

visa atitinkama informacija apie prietaisus, pvz., derinimas, stiprinimas, serijos numeris, detektoriaus numeris, diapazonas; tačiau gavus išankstinį administracijos patvirtinimą, galima nurodyti transporto priemonės bandymų kameros numerį, jeigu bandymų kameros kalibravimo įrašuose pateikiama atitinkama informacija apie prietaisus;

i)	rašytuvo grafikai: nulinio taško nustatymas, aprėpties patikra, išmetamųjų dujų ir skiedimo oro ėminių grafikai;

j)	bandymų kameros barometrinis slėgis, aplinkos temperatūra ir drėgnis. 7 pastaba. Galima naudoti pagrindinį laboratorijos barometrą, jeigu įrodoma, kad atskirų bandymų kamerų barometrinis slėgis nuo pagrindinio barometro vietoje fiksuojamo barometrinio slėgio skiriasi ne daugiau kaip ± 0,1 %;

k)	į CSV matuoklį patenkančio išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mišinio slėgis, slėgio padidėjimas prietaise ir temperatūra įleidimo angoje. Siekiant nustatyti temperatūros pokyčius, temperatūra registruojama tolydžio arba skaitmeniškai;

l)	tūrinio siurblio sūkių skaičius per kiekvieną bandymo etapą, kol imami išmetamųjų dujų ėminiai. Naudojant CFV-CVS matuoklį, lygiavertis įrašas būtų per kiekvieną bandymo etapą kritinio srauto Venturio vamzdžiu (CFV) išmatuotas standartinių kubinių metrų skaičius;

m)	skiedimo oro drėgnis. 8 pastaba. Jeigu kondicionavimo kolonos nenaudojamos, šį matavimą galima panaikinti. Jeigu kondicionavimo kolonos naudojamos ir skiedimo oras imamas iš bandymų kameros, šiam matavimui atlikti galima naudoti aplinkos drėgnio vertę;

n)	per kiekvieną bandymo dalį nuvažiuotas atstumas, apskaičiuojamas pagal išmatuotą būgno arba veleno sūkių skaičių;

o)	per bandymą taikomas faktinio būgno greičio modelis;

p)	per bandymą taikomas pavarų naudojimo tvarkaraštis;

q)	kiekvienos I tipo bandymo dalies išmetamųjų teršalų kiekio rezultatai ir bendri svertiniai bandymo rezultatai;

r)	kas sekundę nustatomos I tipo bandymų išmetamųjų teršalų kiekio vertės, jei manoma, kad to reikia;

s)	II tipo bandymo išmetamųjų teršalų kiekio rezultatai (žr. III priedą).