TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 40/2013

2013 m. sausio 21 d.

kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir jų grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse.

2.   1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

3.   Šiuo reglamentu taip pat nustatomos laikinos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, kurioms taikomi dvišaliai žvejybos susitarimai su Norvegija, kol neužbaigtos konsultacijos dėl tų 2013 m. susitarimų.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas šiems laivams:

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   ES laivas– su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje registruotas žvejybos laivas;

b)   trečiosios šalies laivas– su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis ir joje registruotas žvejybos laivas;

c)   ES vandenys– vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų užjūrio šalių ir teritorijų;

d)   bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– kiekvienos rūšies žuvų išteklių kiekis, kurį per metus galima sužvejoti ir iškrauti;

e)   kvota– Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f)   tarptautiniai vandenys– vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

g)   tinklinio audeklo akių dydis– žvejybos tinklų akių dydis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 517/2008 (15).

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente vartojamų žvejybos zonų apibrėžtys:

a)   ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 (16) III priede;

b)   Skagerako sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)   Kategato sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen;

d)   CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 216/2009 (17) II priede;

e)   NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) rajonai– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 217/2009 (18) III priede;

f)   SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne (19);

g)   ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos (20);

h)   CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 601/2004 (21) 2 straipsnio a punkte;

i)   IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo (22);

j)   IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (23);

k)   SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas– geografinis atviros jūros rajonas į pietus nuo 10° šiaurės lygiagretės, į šiaurę nuo CCAMLR konvencijos rajono, į rytus nuo SIOFA konvencijos rajono, kaip apibrėžta Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (24), ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų;

l)   WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (25);

m)   Beringo jūros atviros jūros rajonas– geografinis Beringo jūros atviros jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

ES LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

1.   ES vandenyse arba tam tikruose ne ES vandenyse žvejojantiems ES laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir atitinkamais atvejais su jomis funkciškai susietos sąlygos nustatyti I priede.

2.   ES laivams leidžiama žvejoti Farerų Salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nustatytų BLSK ribų ir laikantis šio reglamento 14 straipsnyje ir III priede, taip pat Reglamente (EB) Nr. 1006/2008 (26) nustatytų sąlygų ir jo įgyvendinamųjų nuostatų.

6 straipsnis

Papildoma kvotos dalis, skiriama laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose

1.   Valstybė narė gali suteikti papildomą tam tikrų išteklių kvotos dalį su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose. Tie ištekliai nurodyti I priede.

2.   1 dalyje nurodyta papildoma kvotos dalis sudaro tokią tai valstybei narei suteiktos kvotos procentinę dalį, kuri neviršija bendros I priede nustatytos ribos.

3.   1 dalyje nurodyta papildoma kvotos dalis atitinka šias sąlygas:

4.   Nepaisant 3 dalies b punkto i papunkčio, valstybė narė gali išimties tvarka suteikti su jos vėliava plaukiojančiam laivui papildomą kvotos dalį, kuri viršija 75 % įvertinto į jūrą išmetamų žuvų kiekio, koks paprastai išmetamas iš tokio tipo, kuriam priklauso atitinkamas laivas, kuriam suteikta papildoma kvotos dalis, laivo, jeigu:

5.   Jei pagal 3 dalies a punktą gauti užregistruoti duomenys yra susiję su asmens duomenų tvarkymu, kaip apibrėžta Direktyvoje 95/46/EB, tvarkant tokius duomenis taikoma ta direktyva.

6.   Jei valstybė narė nustato, kad laivas, dalyvaujantis bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, nesilaiko 3 dalyje nustatytų sąlygų, ji nedelsiant panaikina tam laivui suteiktą papildomą kvotos dalį ir likusiu 2013 m. laikotarpiu neleidžia jam dalyvauti tuose bandomuosiuose reisuose.

7.   Prieš suteikdama 1–6 dalyse nurodytą papildomą kvotos dalį valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

8.   Siekdama stebėti, kaip įgyvendinamas 3 dalies b punkto i papunktyje nustatytas reikalavimas, Komisija gali paprašyti, kad šį straipsnį taikanti valstybė narė mokslinei patariamajai įstaigai pateiktų jos parengtą iš kiekvieno tipo laivų išmetamų žuvų kiekio vertinimą, kad pastaroji galėtų jį peržiūrėti. Jei tokį išmetamą kiekį patvirtinantis vertinimas negaunamas, atitinkama valstybė narė imasi tinkamų priemonių tam reikalavimui įvykdyti ir apie jas praneša Komisijai.

7 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems nustatyti BLSK, žuvys laikomos laive arba iškraunamos tik tuo atveju, jeigu:

8 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

2013 m. vasario 1 d.–2014 m. sausio 31 d. IIA priede nustatytos žvejybos pastangų priemonės taikomos valdant kai kuriuos atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklius šiuose rajonuose:

9 straipsnis

Giliavandenių žuvų išteklių sužvejojamo kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai

1.   Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 (27), kuriuo nustatytas reikalavimas turėti giliavandenės žvejybos leidimą, 3 straipsnio 1 dalis taikoma žvejojant juoduosius paltusus. Žvejojant, laikant laive, perkraunant į kitą laivą ir iškraunant juoduosius paltusus taikomos tame straipsnyje nurodytos sąlygos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus giliavandenės žvejybos leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatdienėmis, kuriomis laivas nebūna uoste, 2013 m. neviršytų 65 % metinių žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai panaudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo giliavandenės žvejybos leidimus arba per kuriuos buvo sužvejota to reglamento I ir II prieduose išvardytų giliavandenių žuvų rūšių, vidurkio. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, kurių metu sužvejota daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų rūšių, išskyrus atlantines argentinas.

10 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių skyrimo nuostatos

1.   Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms skiriamos nedarant poveikio:

2.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

11 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

1.   2013 m. gegužės 1 d.–gegužės 31 d. Porkupino seklumoje draudžiama žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis: paprastąsias brosmes, melsvąsias molvas ir paprastąsias molvas.

2.   Taikant šį straipsnį Porkupino seklumą sudaro geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, Porkupino seklumoje leidžiama laivuose tranzitu gabenti toje dalyje nurodytas rūšis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

12 straipsnis

Draudimai

1.   ES laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

2.   Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, joms neturi būti pakenkta. Jos nedelsiant paleidžiamos.

13 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai pateikdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus žuvų išteklių kodus.

II   SKYRIUS

Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimai

14 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Didžiausias žvejybos leidimų ES laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nustatytas III priede.

2.   Jeigu, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neviršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas III priede.

III   SKYRIUS

Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

15 straipsnis

Kvotų perleidimas ir pasikeitimas jomis

1.   Tuo atveju, kai pagal regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (toliau – RFMO) taisykles RFMO Susitariančiosioms Šalims leidžiama tarpusavyje perleisti kvotas arba pasikeisti jomis, valstybė narė (toliau – atitinkama valstybė narė) gali su RFMO Susitariančiąja Šalimi vesti diskusijas ir, jei reikia, parengti galimą numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą.

2.   Atitinkamai valstybei narei pranešus Komisijai, Komisija gali patvirtinti numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą, kurį valstybė narė aptarė su atitinkama RFMO Susitariančiąja Šalimi. Po to Komisija ir RFMO Susitariančioji Šalis be reikalo nedelsdamos pareiškia sutikimą, kad toks kvotos perleidimas ar pasikeitimas ja būtų privalomas. Tada Komisija praneša apie sutartą kvotos perleidimą arba pasikeitimą ja RFMO sekretoriatui pagal tos organizacijos taisykles.

3.   Komisija praneša valstybėms narėms apie sutartą kvotos perleidimą arba pasikeitimą ja.

4.   Žvejybos galimybės, gautos arba perleistos atitinkamai RFMO Susitariančiajai Šaliai vykdant kvotos perleidimą arba pasikeitimą ja turėtų būti laikomos kvotomis, skirtomis atitinkamai valstybei narei arba išskaičiuotomis iš jos žvejybos galimybių nuo to momento, kai kvotos perleidimas arba pasikeitimas ja įsigalioja pagal su atitinkama RFMO Susitariančiąja Šalimi sudaryto susitarimo sąlygas arba atitinkamai pagal atitinkamos RFMO taisykles. Dėl tokio skyrimo neturėtų pasikeisti galiojantis paskirstymo būdas, taikomas paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

1   skirsnis

ICCAT Konvencjos rajonas

16 straipsnis

Paprastųjų tunų žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.   Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių ES laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius neviršija IV priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.   Priekrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių ES laivų, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.   ES laivų, kuriems Adrijos jūroje auginimo reikmėms leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.   Žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, neviršija IV priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus ir bendro pajėgumo.

5.   Gaudyklių, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti, skaičius neviršija IV priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.   Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius žuvininkystės ūkius, kiekis neviršija IV priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

17 straipsnis

Pramoginė ir sportinė žūklė

Valstybės narės iš joms ID priede paskirtų kvotų paskiria specialią paprastųjų tunų kvotą pramoginei ir sportinei žūklei.

18 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Draudžiama vykdyti didžiaakių jūrų lapių Alopias genties specializuotosios žvejybos veiklą.

3.   Vykdant žvejybos veiklą ICCAT konvencijos rajone draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių paprastųjų kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo) skerdenas arba skerdenų dalis.

4.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas arba skerdenų dalis.

5.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laive laikyti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis).

2   skirsnis

CCAMLR Konvencijos rajonas

19 straipsnis

Draudimai ir sužvejojamo kiekio apribojimai

1.   V priedo A dalyje nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama toje dalyje nustatytose zonose ir nustatytais laikotarpiais.

2.   V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose vykdomai žvalgomajai žvejybai taikomi toje dalyje nustatyti BLSK ir priegaudos apribojimai.

20 straipsnis

Žvalgomoji žvejyba

1.   2013 m. žvalgomojoje nototetinių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose gali dalyvauti tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR komisijos narės. Jeigu tokia valstybė narė ketina dalyvauti tokioje žvejyboje, pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnius ne vėliau kaip 2013 m. birželio 1 d. ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

2.   Visas BLSK ir leidžiama priegauda FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose ir jų paskirstymas visuose mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP) kiekviename tų parajonių ir kvadratų nustatomi V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jei užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusį sezono laiką.

3.   Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

21 straipsnis

Krilių žvejyba 2013–2014 m. žvejybos sezonu

1.   2013–2014 m. žvejybos sezonu CCAMLR konvencijos rajone krilius (Euphasia superba) gali žvejoti tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR komisijos narės. Jei tokia valstybė narė ketina žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, ji pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnį ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2013 m. birželio 1 d. CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai praneša:

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.

3.   Valstybė narė, ketinanti žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, apie tai praneša tik tuo atveju, jei žvejybą ketina vykdyti tais leidimus turinčiais laivais, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo metu arba kurie plaukioja su kitos CCAMLR konvencijos narės vėliava, kurie žvejybos vykdymo metu turėtų plaukioti su tos valstybės narės vėliava.

4.   Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje laivams, apie kuriuos pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nėra pranešta CCAMLR sekretoriatui, jei koks nors turintis leidimą laivas negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

5.   Valstybės narės neleidžia dalyvauti krilių žvejyboje laivams, įtrauktiems į vieną iš CCAMLR neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

3   skirsnis

IOTC Konvencijos rajonas

22 straipsnis

IOTC konvencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1.   Didžiausias IOTC konvencijos rajone tropinius tunus žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 1 punkte.

2.   Didžiausias IOTC konvencijos rajone durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapalekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 2 punkte.

3.   Valstybės narės gali vienai iš dviejų 1 ir 2 dalyje nurodytų išteklių žvejybai skirtus laivus skirti kitų išteklių žvejybai, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio pakeitimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, laivai, kurie bus perkeliami, būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Be to, laivų, įtrauktų į RFMO neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą, perkelti negalima.

5.   Siekiant atsižvelgti į plėtojimo planų, kurie buvo pateikti IOTC, įgyvendinimą, valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumus viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas ribas tik laikydamosi tuose planuose nustatytų ribų.

23 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Alopiidae genties visų rūšių didžiaakių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

4   skirsnis

SPRFMO Konvencijos rajonas

24 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba. Pajėgumų apribojimas

Valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, 2013 metais apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos dydį tiek, kad jos bendras dydis tame rajone neviršytų 78 610 t ir taip būtų užtikrintas tausus pelaginių žuvų išteklių naudojimas pietų Ramiajame vandenyne.

25 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba. BLSK

1.   Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, kaip nurodyta 24 straipsnyje, tame rajone gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius laikydamosi IJ priede nustatytų BLSK.

2.   Valstybės narės kas mėnesį praneša Komisijai su jų vėliavomis plaukiojančių laivų, vykdančių šiame straipsnyje nurodytą žvejybą, pavadinimus bei jų charakteristikas, įskaitant bendrąją talpą.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos žvejybos stebėsenos tikslais valstybės narės ne vėliau kaip kito mėnesio penkioliktą dieną perduoda Komisijai laivų stebėjimo sistemos įrašus, mėnesines sugauto kiekio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, kad Komisija juos perduotų SPRFMO laikinajam sekretoriatui.

26 straipsnis

Dugninė žvejyba

Valstybės narės, kurios turi įrašų apie dugninės žvejybos pastangas arba sužvejotas žuvis SPRFMO konvencijos rajone 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d., savo žvejybos pastangas arba sužvejojamų žuvų kiekį apriboja:

5   skirsnis

IATTC Konvencijos rajonas

27 straipsnis

Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

2.   Atitinkamos valstybės narės anksčiau nei 2013 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos uždraudimo laikotarpį, nurodytą 1 dalyje. Visi atitinkamos valstybės narės laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose pasirinktu laikotarpiu turi sustabdyti žvejybą tais tinklais.

3.   Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, gali laikyti laive ir tada iškrauti arba perkrauti į kitą laivą visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4.   3 dalis netaikoma šiais atvejais:

5.   IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir tame rajone laive laikyti, į kitą laivą perkrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti, parduoti arba iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

6.   Jei 5 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama joms nepakenkti. Laivo operatoriai nedelsdami jas paleidžia ir:

6   skirsnis

SEAFO Konvencijos rajonas

28 straipsnis

Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

7   skirsnis

WCPFC Konvencijos rajonas

29 straipsnis

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos pastangų apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad didžiaakių tunų (Thunnus obesus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares), dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis) ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) išteklių bendros žvejybos pastangos WCPFC konvencijos rajone neviršytų Sąjungos ir to regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.

30 straipsnis

Rajonas, kuriame draudžiama žvejyba naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti

1.   WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° Š platumos ir 20° P platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos veikla naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti draudžiama nuo 2013 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val. Tuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje WCPFC konvencijos rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu:

2.   Visuose 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose laikomi, iškraunami arba perkraunami į kitą laivą visi sužvejoti didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai.

3.   2 dalis netaikoma šiais atvejais:

31 straipsnis

ES laivų, kuriems leidžiama žvejoti durklažuves, skaičiaus apribojimas

Didžiausias ES laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° P platumos, leidžiama žvejoti durklažuves (Xiphias gladius), skaičius nustatytas VII priede.

8   skirsnis

Beringo jūra

32 straipsnis

Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone

Draudžiama Beringo jūros atviros jūros rajone žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma).

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS ES VANDENYSE GALIMYBĖS

33 straipsnis

BLSK

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti ES vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šiame reglamente bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytų sąlygų.

34 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems ES vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede.

2.   Žuvų, kurių ištekliams nustatyti BLSK, negalima laikyti laive arba iškrauti, išskyrus tuos atvejus, kai tas žuvis sužvejojo kvotą turinčios trečiosios šalies laivai ir ta kvota nėra išnaudota.

35 straipsnis

Draudimai

1.   Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

2.   Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

Tačiau 8 straipsnis taikomas nuo 2013 m. vasario 1 d.

Žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybių, nustatytų 19, 20 ir 21 straipsniuose bei IE ir V prieduose, nuostatos taikomos nuo tuose straipsniuose ir prieduose nurodytos dienos.

(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(3)  OL L 157, 2007 6 19, p. 1.

(4)  OL L 344, 2008 12 20, p. 6.

(5)  OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

(6)  OL L 96, 2009 4 15, p. 1.

(7)  OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(8)  OL L 214, 2009 8 19, p. 16.

(9)  Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(10)  Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietos vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(11)  Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimas dėl žvejybos ir jūrinės aplinkos (OL L 161, 1993 7 2, p. 2).

(12)  Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, nustatantis tame Susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą (OL L 293, 2012 10 23, p. 5).

(13)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(14)  OL L 6, 2012 1 10, p. 9.

(15)  2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

(16)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(17)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(18)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(19)  Sudaryta Tarybos sprendimu 2002/738/EB (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(20)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 86/238/EEB (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(21)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(22)  Sudaryta Tarybos sprendimu 2006/539/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(23)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 95/399/EB (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(24)  Sudaryta Tarybos sprendimu 2008/780/EB (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(25)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 2005/75/EB (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(26)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(27)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).

(28)  2013 m. sausio 21d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (OL L Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).