Pakartotinio vandens naudojimo minimalieji reikalavimai

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šiame reglamente nustatomi minimalieji vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimai kartu su nuostatomis dėl rizikos valdymo, skirti saugiam regeneruoto vandens naudojimui drėkinimui žemės ūkyje integruoto vandens išteklių valdymo kontekste.

Jis yra paremtas dviem Europos Komisijos komunikatais:

• 2012 m. Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenimis (žr. santrauką);
• 2015 m. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planu, kuriame įsipareigota imtis priemonių siekiant skatinti naudoti išvalytas nuotekas ir pateikiamas teisinis pasiūlymas, kaip nustatyti minimalius pakartotinio vandens naudojimo reikalavimus.

Taikymo sritis

• Šis reglamentas taikomas visais atvejais, kai išvalytos miesto nuotekos pakartotinai naudojamos, laikantis Direktyvos 91/271/EEB 12 straipsnio 1 dalies, drėkinimui žemės ūkyje (žr. santrauką).
• ES valstybė narė gali nuspręsti, kad netikslinga pakartotinai naudoti vandenį drėkinimui žemės ūkyje viename ar daugiau savo upių baseinų rajonų ar jų dalių, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:
  • rajono ar jo dalių geografines ir klimato sąlygas;
  • su kitais vandens ištekliais susijusias problemas ir tų išteklių būklę;
  • su paviršinio vandens telkiniais, į kuriuos išleidžiamos išvalytos miesto nuotekos, susijusias problemas ir tų telkinių būklę;
  • su regeneruotu vandeniu ir kitais vandens ištekliais susijusias aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas.
• Toks sprendimas turi būti tinkamai pagrindžiamas ir reguliariai peržiūrimas, atsižvelgiant į klimato kaitos prognozes ir nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, taip pat upių baseino valdymo planus, parengtus pagal Vandens pagrindų direktyvą (Direktyva 2000/60/EB, žr. santrauką).
• Reglamentu leidžiama laikinai netaikyti taisyklių moksliniams tyrimams ar bandomiesiems projektams, laikantis tam tikrų sąlygų.

Regeneruoto vandens kokybė

Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas turi užtikrinti, kad regeneruotas vanduo, skirtas drėkinimui žemės ūkyje, atitiktų:

• minimaliuosius vandens kokybės reikalavimus, nustatytus reglamento 1 priede. Jie apima mikrobiologinius elementus (kaip antai Escherichia coli bakterijų lygį) ir įprastinės bei patvirtinamosios stebėsenos reikalavimus;
• atitinkamos institucijos atitinkamame leidime nustatytas visas papildomas su vandens kokybe susijusias sąlygas.

Rizikos valdymas

• Regeneruoto vandens gamybos, tiekimo ir naudojimo tikslu kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad būtų parengtas pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas.
• Pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planą gali parengti, atitinkamais atvejais, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, kitos pakartotinio vandens naudojimo projekto šalys ir galutiniai naudotojai. Jame turi būti nustatyta visų pakartotinio vandens naudojimo projekto šalių rizikos valdymo atsakomybė.
• Plane visų pirma išdėstomi visi papildomi vandens kokybės reikalavimai, nustatomos tinkamos prevencinės ir (arba) taisomosios priemonės ir nustatomi papildomi barjerai ar priemonės sistemos saugumui užtikrinti.

Pareigos, susijusios su leidimais

• Regeneruoto vandens, skirto drėkinimui žemės ūkyje, gamybai ir tiekimui taikomas reikalavimas turėti leidimą.
• Susijusios šalys turi pateikti prašymą atitinkamai nacionalinei institucijai.
• Leidime nustatomos regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo ir, kai aktualu, kitų šalių, dalyvaujančių pakartotinio vandens naudojimo sistemoje, pareigos. Jis grindžiamas rizikos valdymo planu. Leidime, be kita ko, pateikiama ši informacija:
  • regeneruoto vandens kokybės klasė arba klasės ir naudojimo žemės ūkyje paskirtis, kuriai suteikiamas leidimas naudoti regeneruotą vandenį, naudojimo vieta, regeneravimo įrenginiai ir regeneruoto vandens, kurį numatoma pagaminti per metus, kiekis;
  • sąlygos, susijusios su minimaliaisiais vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimais;
  • sąlygos, susijusios su regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojui taikomais papildomais reikalavimais, nustatytais pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane;
  • visos kitos sąlygos, būtinos siekiant pašalinti bet kokią nepriimtiną riziką aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai;
  • leidimo galiojimo laikotarpis;
  • atitikties vieta.
• Leidimai turi būti reguliariai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami bent jau esant reikšmingiems pokyčiams apdorojimo procesuose ar vietos sąlygose.

Atitikties patikra

• Atitinkama institucija turi atlikti atitikties leidime nustatytoms sąlygoms patikrą. Tai gali būti atliekama naudojantis šiomis priemonėmis:
  • patikromis vietoje;
  • stebėsenos duomenimis, visų pirma gautais pagal šį reglamentą;
  • bet kokios kitomis tinkamomis priemonėmis.
• Reglamente taip pat nustatomos priemonės, kurių reikia imtis, jei nesilaikoma reikalavimų.
• Atitinkama nacionalinė institucija taip pat reguliariai tikrina, ar laikomasi rizikos valdymo planų.

Skaidrumas ir dalijimas informacija

• Prireikus turi būti paskiriamos nacionalinės ryšių palaikymo institucijos, kurios palengvintų tarpvalstybinį koordinavimą.
• Siekiant užtikrinti skaidrumą, reglamente taip pat nustatomos taisyklės dėl:
  • sąmoningumo didinimo;
  • visuomenės informavimo;
  • informacijos, susijusios su įgyvendinimo stebėsena.
• Komisija įvertins reglamentą ne vėliau kaip 2028 m. birželio 26 d.

Gairės

Komisija paskelbė gaires, padedančias valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims taikyti pakartotinio vandens naudojimo taisykles. Gairės papildytos keliais praktiniais pavyzdžiais, kurie palengvina taisyklių taikymą.