Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas

Transportas yra labai svarbus mūsų ekonomikai ir visuomenei. Jis suteikia galimybę žmonėms mėgautis laisve keliauti ir gabenti prekes per žemyną, užtikrina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Tačiau senkant ištekliams ir didėjant aplinkos sąlygų lemiamiems apribojimams, transportas turi būti tvarus.

DOKUMENTAS

Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (KOM(2011) 144 galutinis, 2011 m. kovo 28 d.).

SANTRAUKA

Transportas yra labai svarbus mūsų ekonomikai ir visuomenei. Jis suteikia galimybę žmonėms mėgautis laisve keliauti ir gabenti prekes per žemyną, užtikrina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Tačiau senkant ištekliams ir didėjant aplinkos sąlygų lemiamiems apribojimams, transportas turi būti tvarus.

KAM SKIRTAS ŠIS PLANAS?

Plane yra nustatyta 40 konkrečių veiksmų ir išvardyta 131 konkreti iniciatyva, kurių tikslas - kitą dešimtmetį sukurti konkurencingą transporto sistemą, pašalinsiančią didžiausius trukdžius ir leisiančią žmonėms bei prekėms veiksmingai ir saugiai judėti Europos Sąjungoje (ES). Pasiūlymai turėtų padėti sumažinti ES priklausomybę nuo importuojamos naftos, iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO₂ iš esmės nebūtų išmetamas, ir iki 2050 m. sumažinti transporto išmetamą anglies dioksido kiekį 60 %.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Plane nustatomi šie pagrindiniai politikos veiksmų tikslai:

• iki 2030 m. dvigubai sumažinti benzinu ir dyzelinu varomų automobilių naudojimą miestuose, iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų, ir iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą CO₂ iš esmės nebūtų išmetama;
• iki 2050 m. padidinti oro transporto naudojamų tvarių ir mažai anglies dioksido išskiriančių degalų dalį iki 40 %;
• iki 2050 m. 40 % sumažinti ES laivų išmetamą CO₂ kiekį;
• iki 2030 m. pasiekti, kad 30 % daugiau kaip 300 km keliais vežamų krovinių būtų gabenami geležinkelių arba vandens transportu, o iki 2050 m. ši dalis viršytų 50 %;
• iki 2030 m. tris kartus padidinti esamo greitųjų traukinių tinklo ilgį. Iki 2050 m. didžioji keleivių vežimo vidutiniais nuotoliais dalis turėtų būti vykdoma traukiniais;
• siekti, kad iki 2030 m. TEN-T pagrindinis daugiarūšio transporto tinklas sklandžiai veiktų visoje ES;
• iki 2050 m. sujungti visus pagrindinius oro uostus su pagrindinio tinklo jūrų uostais ir vandens keliais;
• įdiegti įvairių transporto rūšių, kaip antai geležinkelių ir kelių, eismo valdymo sistemas;
• iki 2020 m. sukurti daugiarūšio transporto informacijos valdymo ir mokėjimo sistemą;
• iki 2020 m. pasiekti, kad aukų keliuose sumažėtų perpus, o iki 2050 m. užtikrinti beveik visišką kelių saugą;
• plačiai taikyti principus „naudotojas moka“ (t. y. už infrastruktūrą moka tie, kas ja naudojasi) ir „teršėjas moka“ (t. y. moka tie, kas teršia).

Šia išsamia transporto strategija siekiama iki 2050 m. sukurti konkurencingą transporto sistemą, kuri padidintų mobilumą, pašalintų didžiausias kliūtis pagrindinėse srityse ir skatintų ekonomikos augimą bei užimtumą. Strategiją papildo įvairios iniciatyvos, kaip antai:

• programa „Horizontas 2020“ , kuri remia mokslinius tyrimus ir inovacijas išmanaus, netaršaus ir integruoto transporto srityje;
• Europos infrastruktūros tinklų priemonė, pagal kurią finansuojami 10 tarptautinių transporto infrastruktūros projektų;
• Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2020 m. planas, kuriame transportas yra pagrindinis sektorius, padėsiantis siekti šio tikslo;
• įvairios energijos vartojimo efektyvumo priemonės, kuriomis siekiama iki 2020 m. sumažinti Europos pirminės energijos vartojimą 20 %.

Daugiau informacijos žr. Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje„Transporto temos: Europos strategijos“ .

paskutinis atnaujinimas 08.05.2015