Kaimo plėtra

Kaimo plėtros politika yra Europos Sąjungos (ES) bendros žemės ūkio politikos antrasis ramstis. Ja siekiama padėti ES kaimo vietovėms spręsti ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius uždavinius. Ši politika turi tris ilgalaikius tikslus:

• skatinti žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumą;
• tvariai valdyti gamtos išteklius ir įgyvendinti priemones kovai su klimato kaita;
• siekti subalansuotos teritorinės plėtros kaimo vietovėse, įskaitant darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą.

ES lėšų kaimo plėtrai skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP). 2021–2027 m. EŽŪFKP biudžetas siekia 95,5 mlrd. eurų, įskaitant 8,1 mlrd. eurų injekciją iš ES ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“, skirtos padėti spręsti COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius.

Kaimo plėtros politika įgyvendinama pagal septynerių metų kaimo plėtros programas, sudaromas bendradarbiaujant su ES. Šiose programose daugiausia dėmesio skiriama šešiems prioritetams:

• žinių perdavimui ir inovacijoms;
• visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumui ir tvariam miškų valdymui;
• maisto grandinės organizavimo skatinimui;
• ekosistemų atkūrimui, išsaugojimui ir stiprinimui;
• efektyvaus išteklių naudojimo ir perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos skatinimui;
• socialinės įtraukties skatinimui, skurdo mažinimui ir ekonominei kaimo vietovių plėtrai.

Kaip ir kitų Europos struktūrinių ir investicijų fondų, EŽŪFKP įgyvendinimo principai, taisyklės ir standartai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 1303/2013.

Kaimo plėtros išlaidų 2021–2022 m. taisyklės išdėstytos 2020 m. gruodžio 23 d. priimtame Bendros žemės ūkio politikos pereinamojo laikotarpio reglamente. Šiuo reglamentu iš esmės pratęsiamas esamų taisyklių galiojimas (iš pradžių jos galiojo 2014–2020 m.), įtraukiant keletą papildomų elementų, užtikrinančių sklandų perėjimą prie būsimų BŽŪP teisės aktų, kurie įsigalios 2023 m.