OSPAR konvencija

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas 98/249/EB, kuriuo sudaroma Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos

Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos

KOKS ŠIO SPRENDIMO IR KONVENCIJOS TIKSLAS?

• Sprendimu Europos Sąjungos (ES), tuo metu vadinamos Europos bendrija, vardu buvo sudaryta OSPAR konvencija.
• OSPAR konvencijos tikslas – užkirsti kelią ir likviduoti jūros taršą, ir apsaugoti šiaurės rytų Atlanto jūros aplinką nuo neigiamo žmogaus veiklos poveikio.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Europos bendrija yra Konvencijos dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos, pasirašytos Paryžiuje 1992 m. rugsėjo 22 d. susitariančioji šalis.
• Konvencijoje nustatomos įvairios apibrėžtys, kaip antai:
  • jūros baseinas*;
  • vidaus vandenys*;
  • tarša*.
• Susitariančiosios Konvencijos Šalys imasi visų reikiamų žingsnių
  • užkirsti kelią ir likviduoti taršą;
  • imasi visų reikiamų priemonių apsaugoti šiaurės rytų Atlanto jūros aplinką nuo žmogaus veiklos neigiamo poveikio.
• Šiomis priemonėmis siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, išsaugoti jūros ekosistemas, o kai praktiškai įmanoma – atkurti jūros baseinus, kuriems buvo pakenkta. Šiuo tikslu Susitariančiosios Šalys atskirai ir kartu
  • patvirtina programas bei priemones;
  • derina jų politiką bei strategiją.
• Vykdydamos savo įsipareigojimus Šalys turi laikytis 2 principų.
  • prevencinio principo: prevencinių priemonių turi būti imamasi, kai yra pagrįstos priežastys susirūpinti, kad į jūros aplinką tiesiogiai ar netiesiogiai patekusios medžiagos arba energija gali sukelti šias pasekmes, net jei dėl priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarinių nėra aiškių įrodymų;
    • Sukelti pavojų žmonių sveikatai.
    • Pakenkti gyviesiems ištekliams ir jūros ekosistemoms.
    • Pakenkti patogumams.
    • Sutrikdyti kitą teisėtą jūros naudojimą.
  • Principo „teršėjas moka“: teršėjas padengia taršos prevencijos, kontrolės ir sumažinimo priemonių išlaidas.
• Šalių parengtose programose atsižvelgiama į naujausių technologijos pasiekimų ir geriausios aplinkosaugos praktikos taikymą.
• Taikomos priemonės turi užtikrinti, kad už jūros baseino esančios jūros ar kitų aplinkos vietų tarša nedidėtų.
• Susitariančiosios Šalys atskirai arba kartu imasi visų galimų priemonių užkirsti kelią ir likviduoti:
  • jūros baseino taršą iš sausumoje esančių šaltinių ir veiklos;
  • taršą dėl atliekų ar kitų medžiagų laidojimo arba deginimo vandenyne;
  • taršą iš jūroje esančių šaltinių (jūroje esantys įrenginiai ir vamzdynai, iš kurių medžiagos ir energija pasiekia jūros baseiną).
• Susitariančiosios Šalys gali suderėti bendradarbiavimo susitarimą kovai su tarpvalstybinio masto tarša.

Ospar komisija

• Konvencija įsteigiama komisija, kuri yra sprendimus pagal Konvenciją priimantis organas ir yra sudaryta iš kiekvienos Susitariančiųjų Šalių atstovų. Komisija svarsto ir priima įvairius sprendimus bei rekomendacijas. Sprendimai tampa privalomi Susitariančiosioms Šalims praėjus 200 dienų laikotarpiui po jo priėmimo, o rekomendacijos nėra privalomos.
• Komisijos pareigos:
  • prižiūrėti Konvencijos įgyvendinimą;
  • bendrai apžvelgti jūros baseino būklę;
  • tikrinti patvirtintų priemonių veiksmingumą;
  • rengti programas ir priemones, skirtas užkirsti kelią bei likviduoti jūrų taršą;
  • rengti savo darbo programą;
  • kurti priemones, reikalingas programai vykdyti.

OSPAR darbas

• Įvertinus pažangą kalbant apie OSPAR radioaktyvių medžiagų strategiją matyti, kad Susitariančiosios Šalys pasiekė, kad smarkiai sumažėjo išmetamų atliekų kiekis branduoliniame sektoriuje.
• Be to, Susitariančiosios Šalys patvirtino priemones, skirtas apsaugoti ir išsaugoti kitas rūšis (Atlanto lašišą) ir buveinę (potvynio užliejamos dumblėtos seklumos), kurias OSPAR nurodė kaip ypač pažeidžiamas šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkoje.
• 2016 m. OSPAR pranešė, kad 10 naujų jūrų saugomų teritorijų buvo pridėta prie jos tinklo ir dabar jų iš viso yra 423.
• OSPAR taip pat prisidėjo prie tarptautinių iniciatyvų, skirtų į jūrą išmestų šiukšlių kiekiui mažinti, sukurdama atliekų jūroje rinkimo tinklą šiaurės rytų Atlanto srityje, kuris leis laivams išmesti atliekas bet kuriame uoste iš daugiau kaip 40 tinkle dalyvaujančių uostų. OSPAR Susitariančiosios Šalys taip pat susitarė spręsti jūrų aplinkos taršos šaltinio mikroplastiko problemą.
• Be to, OSPAR naudojamas kaip forumas ES valstybėse narėse koordinuotai įgyvendinant ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD) ir regioniniam bendradarbiavimui, pagrįstam JSPD koncepcijomis ir metodais.

Moksliniai tyrimai

• Konvencija reikalaujama rengti papildomas arba bendras mokslinio ar techninio tyrimo programas, kurios perduodamos Komisijai.

Arbitražo procedūra

• Susitariančiųjų Šalių ginčams spręsti nustatoma arbitražo procedūra.

Priedai

Prie OSPAR konvencijos pridedami priedai, kuriuose apibrėžiamos šios konkrečios sritys

• I priedas: Taršos iš sausumoje esančių šaltinių prevencija ir likvidavimas;
• II priedas: Taršos dėl laidojimo ir deginimo prevencija ir likvidavimas;
• III priedas: Taršos iš jūroje esančių šaltinių prevencija ir likvidavimas;
• IV priedas: Jūros aplinkos kokybės įvertinimas;
• V priedas: Dėl jūros rajono ekologinių sistemų ir biologinės įvairovės apsaugos bei išsaugojimo.

ES Arkties strategija

2016 m. bendrame komunikate ES rekomenduojama

• toliau bendradarbiauti dėl daugiašalių aplinkos srities susitarimų, kurie taip pat labai svarbūs Arkčiai, pvz., OSPAR;
• kurti saugomas jūrų teritorijas Arktyje siekiant išsaugoti biologinę įvairovę;
• dirbti su Arkties valstybėmis ir kitais tarptautiniais partneriais, kad pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją būtų sukurta jūrų bioįvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo priemonė nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose srityse.

NUO KADA TAIKOMAS SPRENDIMAS IR KONVENCIJA?

• Sprendimas taikomas nuo 1997 m. spalio 7 d.
• Konvencija įsigaliojo 1998 m. kovo 25 d. Ji pakeičia Oslo (1972 m.) ir Paryžiaus (1974 m.) konvencijas.
• Konvenciją pasirašė ir ratifikavo Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė ( 1 ), kurios, kartu su ES, bendradarbiauja apsaugodamos šiaurės rytų Atlanto jūrų aplinką.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• OSPAR konvencija (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

1997 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas 98/249/EB dėl Konvencijos dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos sudarymo (OL L 104, 1998 4 3, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 28 t., p. 188)

Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OL L 104, 1998 4 3, p. 2–21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 28 t., p. 189)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40)

Vėlesni Direktyvos 2008/56/EB pakeitimai buvo įtraukti į pradinį dokumentą. Galioja tik ši konsoliduota versija dokumentų redakcija.

Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai – Integruota Europos Sąjungos Arkties politika (JOIN(2016) 21 final, 2016 4 27)

paskutinis atnaujinimas 26.11.2017

---

( 1 ) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).