Europos apsaugos orderis: parama nusikaltimų aukoms visoje ES

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio

SANTRAUKA

KAM SKIRTA ŠI DIREKTYVA?

• Direktyva suteikiama galimybė smurto aukoms, ypač buitinio smurto ir persekiojimo aukoms, toliau naudotis apsauga nuo nusikaltėlių, kai saugomas asmuo persikelia į kitą ES šalį.
• Ja nustatomos taisyklės, pagal kurias teisėjas arba jam lygiavertė institucija vienoje ES šalyje gali išduoti Europos apsaugos orderį, kai saugomas asmuo persikelia į kitą ES šalį.
• Ji veikia kartu su Reglamentu (ES) Nr. 606/2013, kuriame numatyta paprasta sertifikavimo procedūra, pagal kurią vienoje ES šalyje išduotą orderį galima greitai ir lengvai pripažinti kitoje šalyje.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tam, kad būtų išduotas Europos apsaugos orderis, turi būti pritaikyta esama nacionalinė apsaugos priemonė toje ES šalyje, kuri taiko vieną ar daugiau iš šių draudimų ar apribojimų asmeniui, keliančiam pavojų saugomam asmeniui:

• draudimą lankytis tam tikrose vietose ar apibrėžtose vietovėse, kuriose gyvena arba lankosi saugomas asmuo;
• draudimą ar apribojimą bet kokia forma, įskaitant telefoną, elektroninį ar įprastinį paštą, faksą ar kitas priemones, kontaktuoti su saugomu asmeniu;
• draudimą ar apribojimą priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Orderio išdavimas

Yra keletas sąlygų, įskaitant šias:

• saugomas asmuo nusprendžia gyventi ar būti arba jau gyvena ar būna kitoje ES šalyje;
• saugomas asmuo pats paprašo išduoti orderį;
• pavojų keliančiam asmeniui suteikiama teisė būti išklausytam ir teisė ginčyti apsaugos priemonę, jei tos teisės tam asmeniui nebuvo suteiktos proceso, dėl kurio ta apsaugos priemonė buvo paskirta, metu.

Prašymą išduoti orderį galima pateikti ES šalyje, kurioje saugomas asmuo šiuo metu gyvena ar būna (vykdančiojoje šalyje), arba šalyje, kurioje orderis bus išduotas (išduodančiojoje šalyje).

Orderio nepripažinimas

Vykdančioji šalis gali atsisakyti pripažinti Europos apsaugos orderį dėl daugelio priežasčių, įskaitant šias:

• orderis yra neišsamus arba nebuvo užpildytas per vykdančiosios šalies nustatytą terminą;
• apsaugos priemonė yra susijusi su veika, kuri pagal vykdančiosios šalies teisę nėra laikoma nusikalstama veika;
• apsaugos priemone nenustatomi vienas ar daugiau pirmiau išdėstytų draudimų ar apribojimų.

Jei vykdančioji šalis atsisako pripažinti orderį, ji turi:

• nedelsdama informuoti saugomą asmenį ir išduodančiąją šalį apie šį atsisakymą bei nurodyti to priežastis;
• informuoti saugomą asmenį apie galimybę prašyti paskirti apsaugos priemonę pagal jos nacionalinę teisę;
• informuoti saugomą asmenį apie bet kuriuos taikytinus apeliacinio skundo dėl sprendimo motyvus, kurie yra numatyti jos nacionalinėje teisėje.

Orderio vykdymas

Vykdančioji šalis yra atsakinga už tai, kad būtų įgyvendintos priemonės orderiui įvykdyti. Jei orderis pažeidžiamas, ji gali:

• skirti baudžiamąsias sankcijas ir imtis bet kokios kitos priemonės, jeigu tas pažeidimas toje šalyje prilygsta nusikalstamai veikai;
• priimti su pažeidimu susijusius bet kuriuos kitus nebaudžiamuosius sprendimus;
• taikyti bet kurią skubią ir laikiną priemonę, kad būtų nutrauktas pažeidimas, kol tolesnį sprendimą priims išduodančioji šalis.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva įsigaliojo 2012 m. sausio 10 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2015 m. sausio 11 d.

KONTEKSTAS

Žr. Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Aukos“.

DOKUMENTAS

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (OL L 338, 2011 12 21, p. 2–18)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (OL L 181, 2013 6 29, p. 4–12)

paskutinis atnaujinimas 25.01.2016