Numanomi įgaliojimai

Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos (ES) įgaliojimai (kompetencija) grindžiami suteikimo principu, pagal kurį, ES veikia tik neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose sutartyse suteikė ES valstybės narės.

Tačiau numanomi arba netiesioginiai įgaliojimai nėra šiose sutartyse aiškiai suteikiami ES, bet nustatomi remiantis aiškiai suteiktais įgaliojimais arba ES tikslais.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kelis kartus pripažino numanomų įgaliojimų doktriną, pavyzdžiui, byloje dėl Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto (Byla 22-70), kai Teismas nusprendė, jog ES turi teisę sudaryti tarptautinius susitarimus dėl dalykų, kurių srityje jai suteikta kompetencija priimti vidaus taisykles. Todėl, be kompetencijos, kurią ES aiškiai suteikė valstybės narės, pagal šią doktriną ES taip pat suteikiama kompetencija, reikalinga siekiant tam tikrų sutartyse nustatytų tikslų, net jei sutartyse nėra numatyti įgaliojimai imtis veiksmų tiems tikslams pasiekti.

Numanomų įgaliojimų teisinis pagrindas nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 352 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį straipsnį ES suteikiama teisė tam tikromis aplinkybėmis imtis priemonių, susijusių su sutartyse nustatyta politika ar tikslu, nors jose nėra suteikti tam būtini įgaliojimai. Tokiu atveju, Europos Sąjungos Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, turi vieningai priimti reikiamas priemones remdamasi Europos Komisijos pasiūlymu.

Jei Taryba priima tokias priemones pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji taip pat privalo spręsti vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą. Komisija privalo atkreipti valstybių narių parlamentų dėmesį į pateiktus pasiūlymus, grindžiamus SESV 352 straipsniu.

SESV 352 straipsnis negali būti pagrindu priemonėms, kurių imamasi siekiant nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo tais atvejais, kai tokio suderinimo nenumato ES sutartys, taip pat negali būti pagrindu siekiant su bendra užsienio ir saugumo politika susijusių tikslų. Priimant kiekvieną aktą pagal SESV 352 straipsnį turi būti laikomasi apribojimų, nustatytų ES sutarties 40 straipsnio 2 pastraipoje.