Tarptautinis bendradarbiavimas

Europos Sąjungos (ES) vystomojo bendradarbiavimo pradžia sutapo su Romos sutarties pasirašymu 1957 m. Pirmosiomis jo paramos gavėjomis tapo užjūrio šalys ir ES šalių teritorijos. Metams bėgant ES vystomojo bendradarbiavimo kompetencijos mastas palaipsniui didėjo. Dabar ES yra didžiausia paramos teikėja pasaulyje, dirbanti su maždaug 160 šalių.

Vystomasis bendradarbiavimas turi būti vykdomas vadovaujantis ES išorės veiksmų principais ir tikslais. Jo pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą pasaulyje, skatinant tvarų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį vystymąsi besivystančiose šalyse laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų.

ES išorės veiksmų ir vystomojo bendradarbiavimo pagrindiniai principai yra nustatyti atitinkamai Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje.

Pastaraisiais metais buvo racionalizuotos ES išorės veiksmų finansavimo priemonės. Priėmus 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ yra pagrindinė ES išorės veiksmų finansavimo priemonė. Ji apima bendradarbiavimą su visomis ES nepriklausančiomis šalimis, išskyrus užjūrio šalis ir teritorijas bei pasirengimo narystei finansavimą gaunančias šalis.

Iki 2021 m. Europos plėtros fondas (kuris nebuvo ES biudžeto dalis) buvo pagrindinė ES paramos vystymuisi priemonė 79 Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims ir užjūrio šalims bei teritorijoms. Naujausioje ES daugiametėje finansinėje programoje (2021–2027 m.) bendradarbiavimas su AKR šalimis įtrauktas į ES biudžetą ir finansuojamas pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“.

Nors 2000 m. ES ir AKR šalių susitarimas (Kotonu susitarimas) turėjo nustoti galioti 2020 m., jo taikymas pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 30 d., nebent iki tos datos įsigalios naujas AKR ir ES partnerystės susitarimas arba jis bus laikinai taikomas.