Europos kultūros paveldo metai (2018 m.)

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.)

KOKS ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

Sprendimu 2018-ieji paskelbti Europos kultūros paveldo metais (žr. Europos metai).

Šiuo dokumentu siekiama:

• skatinti vertinti Europos kultūros paveldą kaip bendrą turtą;
• didinti informuotumą apie bendrą istoriją ir vertybes;
• sustiprinti priklausymo Europai jausmą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Bendrieji Europos metų tikslai – bendradarbiauti su Europos Sąjungos (ES), nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, kultūros paveldo sektoriumi ir pilietine visuomene, siekiant saugoti, ginti, pakartotinai naudoti, turtinti, branginti ir viešinti Europos kultūros paveldą:

• padedant įrodyti, kad Europos kultūros paveldas yra svarbiausias kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo elementas;
• didinant įvairiapusį sektoriaus indėlį į visuomenę ir ekonomiką;
• skatinant kultūros paveldo svarbą palaikant ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių santykius.

Europos metams numatyta 14 konkrečių tikslų. Jie išdėstyti 2 straipsnyje ir apima:

• veiklą, kuri būtų orientuota į žmones, įtrauki, orientuota į ateitį, integruota, tvari ir apimanti įvairias politikos sritis;
• naujoviškų kultūros paveldo valdymo būdų skatinimą, plačią prieigą prie jo ir mokslinių tyrimų bei diskusijų skatinimą;
• kultūros paveldo ir aplinkos bei regioninės ir vietos plėtros strategijų sąveikos skatinimą;
• paramą specializuotų įgūdžių ugdymui ir kultūros paveldo panaudojimui šiuolaikinei kūrybai ir naujovėms skatinti;
• informuotumo apie paveldą didinimą, ypač tarp vaikų, jaunimo ir pagyvenusių žmonių, vietos bendruomenių ir sunkiai pasiekiamų grupių;
• paramą ES ir nacionalinėms kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis priemonėms;
• svarbių datų, turinčių simbolinę reikšmę Europos istorijai ir kultūros paveldui, nustatymą.

Siekdamos Europos metų tikslų, ES, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos daugiausia dėmesio skiria:

• iniciatyvoms ir renginiams, kuriais siekiama įtraukti visuomenę, skatinti diskusijas ir didinti informuotumą apie kultūros paveldo svarbą;
• informacijai, parodoms, švietimui ir kampanijoms, skirtoms kultūrinės įvairovės vertybėms ir dialogui aiškinti;
• pasidalijimui gerąja patirtimi;
• su Europos metais susijusių projektų, tinklų ir studijų bei mokslinių tyrimų rezultatų skatinimui;
• kitą Europos Komisijos ar nacionalinių institucijų nustatytą veiklą.

Koordinavimo, bendradarbiavimo ir finansiniuose reikalavimuose numatyta, kad:

• valstybės narės turi paskirti nacionalinius koordinatorius;
• Komisija turi:
  • reguliariai rengti nacionalinių koordinatorių (siekiant užtikrinti sklandžią metų eigą ir keistis informacija), suinteresuotųjų subjektų ir kultūros paveldo įstaigų atstovų, įskaitant tarpvalstybinius kultūros tinklus, atitinkamas nevyriausybines organizacijas ir jaunimo organizacijas, susitikimus,
  • bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Europos Taryba ir UNESCO,
  • prireikus, padedant Europos Audito Rūmams ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam sukčiavimui ar neteisėtam ES lėšų naudojimui.

Dvejų metų biudžetas (2017 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d.) buvo 8 mln. eurų.

Komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos regionų komitetui ataskaitą apie Europos metų rezultatus.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS SPRENDIMAS?

Šis sprendimas taikomas nuo 2017 m. birželio 9 d.

KONTEKSTAS

• Europos kultūros paveldo metų šūkis buvo „Mūsų paveldas: praeitis pasitinka ateitį“. Tai neabejotinai pasakytina apie 2018-uosius – simbolinės ir istorinės reikšmės Europai metus.
• 2018 m. buvo minimos Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-osios metinės, kelių valstybių narių nepriklausomybė ir Trisdešimties metų karo pradžios 400-osios metinės.
• Tais metais Komisija, bendradarbiaudama su Europos Taryba, UNESCO ir kitais partneriais, įgyvendino dešimt ilgalaikių Europos iniciatyvų, 37 šalyse surengė 23 000 renginių, kuriuose dalyvavo 12,8 mln. žmonių.
• Kultūros paveldas yra svarbus Europos ekonominis išteklius. Šiame sektoriuje dirba 300 000 žmonių, o dar 7,8 mln. darbo vietų ES yra netiesiogiai susijusios su paveldu.
• Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad ES turi gerbti savo turtingą kultūrų ir kalbų įvairovę ir užtikrinti, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir puoselėjamas.
• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnyje ES pavesta prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbti jų įvairovę ir atskleisti bendrą Europos kultūros paveldą.

Daugiau informacijos žr.:

• Kultūra ir kūryba (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) (OL L 131, 2017 5 20, p. 1–9)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. I antraštinė dalis – Bendrosios nuostatos. 3 straipsnis (ES sutarties ex 2 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 17)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai – XIII antraštinė dalis – 167 straipsnis (EB sutarties ex 151 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 121–122)

paskutinis atnaujinimas 17.11.2022