Greitesni, efektyvesni tarpvalstybiniai nusikalstamų veikų tyrimai ES

Šia direktyva dėl Europos tyrimo orderio (ETO) sukuriama nauja išsami sistema, leidžianti ES valstybėms narėms gauti kitose ES valstybėse narėse įrodymus, susijusius su baudžiamosiomis bylomis, apimančiomis daugiau kaip vieną valstybę narę.

DOKUMENTAS

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose.

SANTRAUKA

Šia direktyva siekiama supaprastinti ir pagreitinti tarpvalstybinius nusikalstamų veikų tyrimus ES. Ja pristatomas Europos tyrimo orderis, leidžiantis teisminėms institucijoms vienoje ES valstybėje narėje (toliau - išduodančioji valstybė) prašyti, kad įrodymai būtų surinkti ir perduoti iš kitos ES valstybės narės (toliau - vykdančioji valstybė).

Kadangi ETO yra grindžiamas tarpusavio pripažinimo principu, kiekviena ES valstybė narė iš esmės privalo pripažinti ir įvykdyti tokį prašymą. Tai taip pat turi būti atlikta greitai ir be jokių tolesnių formalumų.

ETO padeda kovoti su nusikalstamomis veikomis, kaip antai korupcija, prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu. Pavyzdžiui, Graikijos policija gali paprašyti savo partnerių Jungtinėje Karalystėje (1) atlikti kratą namuose arba jų vardu apklausti liudytojus.

ETO sustiprina esamus šios srities ES teisės aktus, nes nustatomi griežti terminai reikiamų įrodymų surinkimui ir ribojami atsisakymo vykdyti tokius reikalavimus pagrindai. Taip pat sumažinimas dokumentų kiekis, nes institucijoms pateikiama viena standartinė forma, kuri naudojama prašant pagalbos surasti įrodymus.

ETO pagrindiniai aspektai

• ES valstybės narės teisminės institucijos išduotas arba patvirtintas teisminis sprendimas, kad kitoje ES valstybėje narėje būtų įvykdyta viena ar kelios tyrimo priemonės siekiant gauti įrodymų pagal šią direktyvą;
• ETO taip pat gali būti išduotas tam, kad būtų galima gauti įrodymų, kuriuos jau turi vykdančiosios valstybės atsakingos institucijos;
• Išduoti ETO gali paprašyti įtariamasis arba kaltinamasis (arba jų teisininkas), naudodamasis taikytinomis teisėmis į gynybą ES valstybėje narėje;
• ETO negali pažeisti žmogaus teisių arba teisinių principų, pavyzdžiui, teisės į gynybą baudžiamosiose bylose;
• ETO taikomas visoms tyrimo priemonėms, išskyrus jungtinės tyrimo grupės sudarymą;
• ETO gali būti išduotas dėl nusikaltimų, kurie laikomi baudžiamaisiais arba veikų / įstatymų pažeidimų, už kuriuos yra baudžiama pagal išduodančiosios valstybės teisę.

Įvykdyti per 90 dienų

Vykdančioji valstybė gavusi ETO privalo skubiai vykdyti prašymą. Ji gali atsisakyti tik esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, jei prašymas prieštarauja šalies pagrindiniams teisės principams arba kenkia nacionalinio saugumo interesams. Visas su prašymo vykdymu susijusias išlaidas padengia vykdančioji valstybė.

Prašymą vykdanti institucija gali pasirinkti kitą tyrimo priemonę nei ETO, jei mano, kad ja galima pasiekti panašių rezultatų.

ETO taip pat suteikia teisę:

• laikinai perduoti suimtuosius siekiant surinkti įrodymų;
• tikrinti įtariamųjų banko sąskaitas / finansus;
• atlikti slaptus tyrimus ir perimti telekomunikacijų tinklais perduodamus duomenis;
• naudoti priemones įrodymų saugojimui.

Ši direktyva taikoma visoms ES valstybėms narėms, išskyrus Daniją ir Airiją, kurios jos atsisakė. Direktyva pakeičiamos esamos ES savitarpio teisinės pagalbos sistemos, visų pirma 2000 m. konvencija dėl ES valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir Pamatinis sprendimas 2008/978/JHA dėl Europos įrodymų orderio.

paskutinis atnaujinimas 10.09.2015

---

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).