EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 22

COM(2022) 900 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

Bendras 2023 m. biudžeto planų projektų vertinimas

I.Įvadas 

Nacionalinės biudžeto politikos koordinavimas yra svarbi ekonominės ir pinigų sąjungos ekonomikos valdymo sistemos 1 dalis. Kad tą politiką būtų galima koordinuoti, euro zonos valstybės narės iki spalio mėn. vidurio pateikia Komisijai ir Euro grupei savo kitų metų biudžeto planų projektus. Tuose planuose apibendrinami biudžeto projektai, kuriuos vyriausybės ketina pateikti nacionaliniams parlamentams. Dėl kiekvieno plano Komisija pateikia nuomonę, įvertindama, ar jis atitinka valstybei narei pagal Stabilumo ir augimo paktą nustatytus įpareigojimus. Komisijos nuomonėse pateikiama politikos patarimų šalių vyriausybėms ir informacijos nacionaliniams parlamentams, siekiant padėti priimti ES fiskalines taisykles ir Tarybos rekomendacijas atitinkančius biudžetus. 2023 m. sausio 1 d. Kroatija taps euro zonos valstybe nare ir šalis nusprendė savanoriškai pateikti 2023 m. biudžeto plano projektą. Todėl Kroatijos planas buvo įtrauktas į šį komunikatą ir Komisija dėl jo pateikė nuomonę. Kadenciją baigiančios Italijos ir Latvijos vyriausybės pateikė biudžeto planų projektus, parengtus darant prielaidą, kad politika nesikeis, todėl šiame komunikate pateikti šių šalių 2023 m. biudžeto sumos nėra politikos tikslinės reikšmės. Be to, Komisija teikia bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų vertinimą.

Komisijos vertinimas tvirtai susietas su fiskalinėmis rekomendacijomis, kurias Taryba priėmė 2022 m. liepos 12 d. Dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir didelės ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizikos, susijusios su karu Europoje, precedento neturinčiais energijos kainų šuoliais ir tebesitęsiančiais tiekimo grandinės sutrikimais, Stabilumo ir augimo pakto bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, kurią Komisija ir Taryba pradėjo taikyti 2020 m. kovo mėn. 2 , reikėjo pratęsti iki 2023 m. pabaigos. Atsižvelgiant į tai, Tarybos fiskalinės rekomendacijos buvo suformuluotos kokybiniu požiūriu, pateikiant kiekybinį pagrindą, numatant kai kuriuos svarbius diferencijavimo būdus, grindžiamus valstybių narių valstybės skolos problemomis.

Kalbant apie 2023 m., rekomendacijose daugiausiai dėmesio skiriama bendrai fiskalinės politikos krypčiai ir sudėčiai, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EADGP) ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamas išlaidas. Į fiskalinės politikos kryptį COVID-19 laikinos neatidėliotinos priemonės neįtraukiamos. Taryba rekomendavo didelę skolą turinčioms valstybėms narėms (Belgijai, Graikijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai ir Portugalijai) užtikrinti apdairią fiskalinę politiką, visų pirma apribojant nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimą, kad jis neviršytų vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties. Mažą arba vidutinę skolą turinčioms valstybėms narėms rekomenduota užtikrinti, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitiktų bendrą neutralios politikos kryptį. Abiem atvejais rekomenduota atsižvelgti į nuolatinę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Visos valstybės narės turėtų būti pasirengusios pritaikyti einamąsias išlaidas prie kintančios padėties. Visoms valstybėms narėms taip pat rekomenduota didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą, atsižvelgiant į iniciatyvą „REPowerEU“, be kita ko, pasinaudojant EGADP ir kitų Sąjungos fondų lėšomis.

Laikotarpiu po 2023 m. visoms valstybėms narėms rekomenduota vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę. Didelę skolą turinčioms valstybėms narėms taip pat rekomenduota užtikrinti patikimą ir laipsnišką skolos mažinimą ir fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu vykdant laipsnišką konsolidavimą, investicijas ir reformas.

Šio komunikato tikslas dvejopas. Pirma, remiantis horizontaliu valstybių narių 2023 m. biudžeto planų projektų vertinimu, pateikiamas bendras euro zonos lygmens biudžeto politikos vaizdas. Antra, jame šalių lygmeniu pateikiama biudžeto planų projektų apžvalga ir paaiškinamas Komisijos taikomas požiūris į jų vertinimą, ypatingą dėmesį skiriant biudžeto priemonėms (kurių imasi arba apie kurias patikimai pranešė vyriausybės), kuriomis siekiama sušvelninti didelių energijos kainų poveikį, ir energetikos priemonių kokybei.

 1 lentelė. 2023 m. biudžeto planų projektų derėjimo su Tarybos rekomendacijomis vertinimo santrauka

II. Svarbiausios su euro zona susijusios išvados

Ekonominė perspektyva

2022 m. euro zonos ekonomika po pandemijos toliau sparčiai atsigavo, tačiau esant didelei infliacijai 2023 m. ekonominė veikla turėtų smarkiai sulėtėti. Vertinant pagal ketvirčius, dėl pagerėjusios sveikatos padėties ir veiksmingos politikos paramos nacionaliniu ir ES lygmenimis euro zonos realusis BVP pasiekė iki pandemijos buvusį lygį (2019 m. paskutinį ketvirtį) jau 2021 m. trečiąjį ketvirtį. Nepaisant didelių sunkumų, ekonominė veikla išliko atspari iki 2022 m. trečiojo ketvirčio. Prie esamų sunkumų ir trikdžių pasaulinėse tiekimo grandinėse prisidėjo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniai, Rusijai nutraukus gamtinių dujų tiekimą į Europą. Smarkiai išaugo energijos kainos, todėl euro zonos infliacija pagal SVKI pasiekė išskirtinai aukštą lygį (10,6 % 2022 m. spalio mėn.), o dėl skirtingų nacionalinių energijos rūšių derinių ir nevienodų fiskalinės politikos priemonių didėjo infliacijos skirtumai tarp valstybių narių. Nepaisant didelės infliacijos, privatus vartojimas per pirmuosius tris 2022 m. ketvirčius toliau atsigavo, nes buvo atnaujintos visos kontaktinės paslaugos, dėl istoriškai didelių santaupų 2020 ir 2021 m. padidėjo paklausa, o vyriausybės teikė paramą siekdamos sušvelninti didelių energijos kainų poveikį. Vis dėlto energijos kainų šokas daro didelį poveikį euro zonos ekonomikos prekybos sąlygoms ir, savo ruožtu, realiosioms disponuojamosioms namų ūkių pajamoms ir įmonių realiajam pelnui. Prognozuojama, kad dėl to per ateinančius ketvirčius sumažės privatus vartojimas ir investicijos. Investicijos jau pradėjo mažėti dėl didelio neapibrėžtumo ir mažiau palankių finansavimo sąlygų, o atsigavęs užsienio turizmas rėmė eksportą. Turimi rodikliai rodo, kad pagreitis nuolatos slopsta ir Komisijos 2022 m. rudens prognozėje numatomas techninis nuosmukis – du neigiami realiojo BVP rodikliai 2022 m. paskutinį ketvirtį ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį. Prognozuojama, kad 2021 m. augusi 5,3 %, 2022 m. euro zonos ekonomika apskritai augs 3,2 %. Todėl numatoma, kad 2022 m. metinis realiojo BVP lygis bus daugiau kaip 2 proc. punktais didesnis už 2019 m. iki pandemijos buvusį lygį.

Makroekonominės projekcijos, kuriomis grindžiami biudžeto planų projektai ir Komisijos 2022 m. rudens prognozė, yra artimi 2022 m., tačiau 2023 m. labai skiriasi. Biudžeto planų projektuose pateiktos 3,4 % euro zonos realiojo BVP augimo projekcijos yra tik šiek tiek palankesnės nei Komisijos 2022 m. rudens prognozėje (2.1 diagrama ir priedo IV.1 lentelė). Nors Komisijos prognozėje numatoma, kad 2023 m. euro zonos ekonomika iš esmės stagnuos ir augs tik 0,3 %, biudžeto planų projektuose vis dar numatoma, kad ekonominė veikla toliau sparčiai augs, nors ir daug mažesniu tempu (1,6 %) nei 2022 m. 2022 m. stabilumo programos buvo dar optimistiškesnės – prognozuota, kad 2023 m. ekonomikos augimas bus 2,6 %.

Dėl didelio infliacinio spaudimo, energijos tiekimo apribojimų ir griežtesnių finansavimo sąlygų 2023 m. ekonomikos augimui kylanti rizika yra sumažėjusi. Dėl geopolitinės įtampos, ypač Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, euro zonos ekonomika susidurs su dideliu neapibrėžtumu. Tiekiamų dujų ateinančiai žiemai turėtų pakakti, tačiau norint užtikrinti ilgalaikį energetinį saugumą ir paspartinti žaliąją pertvarką, reikės papildomų investicijų. Infliacija galėtų dar labiau įsitvirtinti ir neigiamai paveikti ekonomikos atsigavimą, o didėjančios skolinimosi išlaidos galėtų padidinti jau esamą įmonių sektoriaus finansinį pažeidžiamumą ir tai gali turėti įtakos augimui. Be to, neigiamų pasekmių gali turėti galimas fiskalinės ir pinigų politikos tikslų nesuderinamumas. Galiausiai, tebėra svarbi pasaulio ekonomikos veiksnių keliama rizika.

Fiskalinė perspektyva

Biudžeto planų projektuose numatoma, kad 2023 m. euro zonos deficitas toliau mažės, o Komisijos prognozėje numatomas nedidelis padidėjimas (2.2 diagrama ir priedo IV.2 lentelė). Tiek biudžeto planų projektuose, tiek Komisijos prognozėje numatoma, kad euro zonos deficitas (mažėjęs nuo 7 % BVP 2020 m. iki 5,1 % 2021 m.) 2022 m. vėl sumažės (atitinkamai iki 3,9 % ir 3,5 % BVP). Tačiau 2022 m. deficitas euro zonoje išliks gerokai didesnis už 2019 m. iki pandemijos buvusį lygį (0,6 % BVP), be kita ko, dėl papildomų nelaikinųjų einamųjų išlaidų, dėl kurių sprendimai priimti po pandemijos. Biudžeto planų projektuose nurodoma, kad 2023 m. deficitas euro zonoje mažės dar 0,7 proc. punkto BVP iki 3,2 %. Tačiau ši deficito projekcija yra palankesnė už Komisijos prognozę, kurioje vietoj to numatoma, kad kitais metais deficitas padidės 0,2 proc. punkto BVP iki 3,7 %. Šį nedidelį augimą lemia automatinės fiskalinės stabilizavimo priemonės, taikomos atsižvelgiant į numatomą ekonomikos sulėtėjimą, didesnės palūkanų išlaidos ir pajamų sumažėjimas dėl augimo struktūros, kurioje mokestinių pajamų dalis mažesnė 3 . Numatoma, kad šiais deficitą didinančiais veiksniais bus daugiau nei kompensuotos mažesnės su energija susijusių priemonių grynosios biudžeto išlaidos – su sąlyga, kad 2023 m. bus nuspręsta nebetęsti dalies su energetika susijusių priemonių (1,3 % BVP 2022 m., 0,9 % 2023 m.), – ir bus visiškai panaikintos COVID-19 laikinos neatidėliotinos priemonės (numatoma, kad 2022 m. jos bus 0,9 % BVP; priedo IV.4 lentelė). Dauguma euro zonos valstybių narių planuoja, kad 2023 m., palyginti su 2022 m., deficitas bus mažesnis. Planuojama, kad BVP sumažės daugiau nei 1 proc. punktu Graikijoje (2,1 proc. punkto iki 2,1 %), Vokietijoje (1,6 proc. punkto iki 2 %) ir Ispanijoje (1,1 proc. punkto iki 3,9 %). Komisijos prognozėje pateiktos didesnės projekcijos taip pat atspindi laiko problemą, nes kai kurie biudžeto planų projektai buvo parengti gerokai prieš Komisijos 2022 m. rudens prognozę. Dešimties euro zonos valstybių narių, įskaitant keturias didelę skolą turinčias valstybes nares (Belgiją, Ispaniją, Prancūziją ir Italiją), deficitas 2023 m. viršys 3 % BVP.

Tiek biudžeto planų projektų, tiek Komisijos prognozės rodo, kad 2022 ir 2023 m. skolos santykis su BVP sumažės (2.3 diagrama ir priedo IV.3 lentelė). Biudžeto planų projektuose prognozuojama, kad 2022 m. skolos santykis 4 sieks 94 % BVP (t. y. sumažės nuo 97 % 2021 m.), o 2023 m. dar sumažės iki maždaug 92 % 5 . Ši projekcija iš esmės yra tokia pati kaip ir Komisijos 2022 m. rudens prognozėje. Pirminis deficitas 2023 m. toliau neigiamai veiks euro zonos skolos dinamiką (2.4 diagrama).

Dėl didelės infliacijos 2023 m. palūkanų normų ir ekonomikos augimo skirtumas turėtų išlikti palankus ir padėti mažinti skolą. Netikėtai didelė infliacija (vertinama naudojant BVP defliatorių) didina skolos santykio su BVP vardiklį, o didesnės palūkanų normos dėl didesnių palūkanų išlaidų, sąlygotų gana ilgo euro zonoje nustatomo valstybės skolos termino, skaitikliui poveikį daro tik palaipsniui.  6 Šis skolą mažinantis sniego kamuolio efektas 7   yra ypač stiprus didelę skolą turinčiose valstybėse narėse. Numatoma, kad 2023 m. skolos santykis su BVP labai sumažės Graikijoje, Portugalijoje, Kipre ir Airijoje – šalyse, kuriose taip pat tikimasi pirminio pertekliaus. Prognozuojama, kad 2023 m. šešių euro zonos valstybių narių (Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos) skolos santykis viršys 100 % BVP, o skolos santykio padidėjimas numatomas tik Belgijoje.

Ateinančių metų skolos projekcijas gaubia padidėjęs neapibrėžtumas. Tikimybinis modeliavimas, kai pagrindiniam scenarijui numatoma daug įvairių makroekonominių sukrėtimų, rodo, kad euro zonos skolos santykis su BVP greičiausiai bus 87 %–98 % BVP 2023 m. ir 80 %–102 % BVP 2027 m. (III priedas). Kita vertus, neigiamą poveikį fiskaliniam tvarumui daro keli veiksniai. Visų pirma numatoma, kad didelės infliacijos sąlygos neigiamai paveiks ilgalaikę valstybės skolos dinamiką. Prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu skolos santykis su BVP sumažės dėl didesnio nominaliojo BVP augimo. Ilgainiui prie skolos dinamikos galiausiai prisidės palūkanų normų padidėjimas. Esant neaiškioms augimo perspektyvoms, šis padidėjimas gali pakenkti ilgalaikės skolos pokyčiams, o tai rodo, kad svarbu įgyvendinti reformas bei investicijas augimo potencialui atgaivinti ir vykdyti atsakingą fiskalinę politiką. Be to, valstybės skolą ir deficitą galėtų neigiamai paveikti neapibrėžtieji įsipareigojimai dėl valstybės garantijų, įskaitant per COVID-19 pandemiją suteiktas garantijas, jeigu tų garantijų būtų pareikalauta 8 . Apskritai valstybės narės nevienodai naudojosi paskolomis su garantija, o kai kuriose jų iki pandemijos protrūkio jau buvo susikaupusios didelės valstybės garantuojamų paskolų sumos (1 langelis). Kita vertus, tam tikri veiksniai fiskalinio tvarumo riziką mažina. Šie veiksniai, be kita ko, yra valdžios sektoriaus skolos grąžinimo terminų ilginimas pastaraisiais metais (žr. 6 išnašą), stabilūs finansavimo šaltiniai ir tokios ES iniciatyvos kaip Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) ir, dar svarbiau, priemonė „Next Generation EU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), finansuojančios investicijas ir augimą skatinančias reformas. Be to, didelės valdžios sektoriaus skolos dalys (nuo 10 % iki 35 % daugelyje euro zonos šalių 9 ) priklauso Europos centrinių bankų sistemai.

Fiskalinis atsakas į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ekonominius padarinius

Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą ir su ja susijusią 2022 m. energetikos krizę, valstybės narės ėmėsi didelės apimties fiskalinių priemonių. Valstybės narės pradėjo taikyti įvairias politikos priemones, kad sušvelnintų tiesioginį ekonominį ir socialinį staigiai padidėjusių energijos kainų poveikį namų ūkiams ir įmonėms. Šiomis aplinkybėmis pagrindinis politikos tikslas – apsaugoti mažas pajamas gaunančius namų ūkius ir energijai imlius pramonės sektorius nuo šio staigaus kainų svyravimo. Komisijos prognozėje apskaičiuota, kad naujų diskrecinių priemonių, skirtų trumpalaikiam ekonominiam ir socialiniam didelių energijos kainų poveikiui sušvelninti, grynosios biudžeto išlaidos euro zonoje sudarys 1,3 % BVP (priedo IV.5 lentelė). Paskelbta, kad dauguma šių priemonių yra laikinos. Vis dėlto, nors maždaug trečdalis (arba 0,4 % BVP euro zonoje) šių priemonių yra tikslinės (išsamesnės informacijos apie tai, kaip šios priemonės yra apibrėžtos, žr. III skirsnio skyrių „Namų ūkiams ir įmonėms, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, skirtų priemonių vertinimas“) ir skirtos namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, du trečdaliai šių priemonių (arba 0,9 % BVP euro zonoje, atėmus pajamas iš energijos įmonių nenumatyto pelno) nėra laikomos pakankamai tikslinėmis. Apskaičiuota, kad 2022 m. biudžeto išlaidos, susijusios su žmonių, bėgančių iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos karo, prieglobsčiu ir integracija, sudarys 0,1 % BVP visoje euro zonoje, tačiau valstybėse narėse esama skirtumų.

Prognozuojamas laipsniškas su energetika susijusių priemonių panaikinimas 2023 m. grindžiamas biudžeto planų projektuose paskelbtomis priemonėmis ir gaubiamas neapibrėžtumo, susijusio su energijos kainų pokyčiais, o pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimo biudžeto išlaidos ir toliau turėtų būti gana ribotos. Remiantis Komisijos prognoze, numatoma, kad 2023 m. su energetika susijusių priemonių grynosios biudžeto išlaidos euro zonoje sumažės iki 0,9 % BVP, nes kai kurios valstybės narės priemones priėmė (arba paskelbė apie jas) ir jas taikys tik kai kuriais kitų metų mėnesiais arba jų visai netaikys. Taigi, pratęsus su energetika susijusių priemonių galiojimą arba priėmus naujas, tikėtina, kad 2023 m. šių priemonių grynosios biudžeto išlaidos, nepaisant papildomų mokesčių, taikomų energetikos įmonių papildomam pelnui, euro zonoje padidėtų dar 1 % BVP ir 2023 m. siektų beveik 2 % BVP (daugiau informacijos žr. III skirsnio skyrių „Namų ūkiams ir įmonėms, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, skirtų priemonių vertinimas“). Apskaičiuota, kad biudžeto išlaidos, susijusios su žmonių, bėgančių iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos karo, prieglobsčiu ir integracija, išliks 0,1 % BVP visoje euro zonoje.

Euro zonos fiskalinės politikos krypties vertinimas 10

Euro zonos fiskalinė politika 2022 m. buvo itin skatinamoji.  Remiantis Komisijos 2022 m. rudens prognoze, po 2021 ir 2020 m. užfiksuoto atitinkamai 1,25 % ir 0,25 % BVP padidėjimo euro zonos fiskalinė politika 2022 m. ir toliau buvo skatinamoji – apie 2,25 % BVP (2.5 diagrama). Fiskalinės politikos kryptis apima tiek nacionalinio, tiek ES biudžeto paskatą, tačiau į ją neįtrauktos COVID-19 laikinos neatidėliotinos priemonės 11 .  Į fiskalinės politikos kryptį įtrauktos visos su energetika susijusios priemonės. Tačiau atsižvelgiant į 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijas, šiame komunikate taip pat atsižvelgiama į laikinos ir tikslinės paramos namų ūkiams ir įmonėms, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, vertinimą.

Apskritai 2022 m. grynųjų pirminių einamųjų išlaidų pokytis, atrodo, buvo itin skatinamasis. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios einamosios pirminės išlaidos 2022 m. labai prisidės prie skatinamosios politikos – beveik 2 proc. punktais BVP. Maždaug du trečdaliai skatinamojo poveikio yra susiję su priemonėmis, kurių vyriausybės ėmėsi siekdamos sušvelninti didelių energijos kainų poveikį namų ūkiams ir įmonėms. Atrodo, kad tos priemonės iš esmės yra plataus masto ir nėra skirtos pažeidžiamoms grupėms. Likęs trečdalis yra susijęs su pagrindinių grynųjų einamųjų išlaidų, ypač socialinių pervedimų, padidėjimu tokiu tempu, kuris viršija potencialų augimą vidutiniu laikotarpiu. Ši skatinamoji tendencija prisidėjo prie vidaus paklausos rėmimo, kartu padidino infliacinį spaudimą ir darė neigiamą poveikį kelių valstybių narių, įskaitant didelę skolą turinčių valstybių narių, fiskalinei būklei. Numatoma, kad 2022 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijos ir išlaidos, apmokamos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir iš kitų ES fondų lėšų, turės papildomą skatinamąjį poveikį (apie 0,25 proc. punkto BVP).

Po trejų fiskalinės skatinamosios politikos metų dabar prognozuojama, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus iš esmės neutrali, su sąlyga, kad su energetika susijusios priemonės bus atšauktos pagal planą. Komisijos prognozėje, į kurią įtraukta biudžeto planų projektuose pateikta informacija, nurodyta, kad 2023 m. euro zonos fiskalinės politikos kryptis iš esmės bus neutrali. Į šią poziciją reikėtų atsižvelgti esant bendram 3,75 % BVP augimui 2020–2022 m. laikotarpiu po pandemijos. Be to, darant prielaidą pagal šią neutralią fiskalinės politikos kryptį, su 2022 m. susijusios energetikos priemonės bus iš dalies panaikintos, tačiau dėl to esama neapibrėžtumo (daugiau informacijos žr. III skirsnio skyrių „Namų ūkiams ir įmonėms, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, skirtų priemonių vertinimas“).

Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos ir išlaidos, finansuojamos EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis, 2023 m. turėtų toliau didėti. Šis papildomas augimą skatinančių išlaidų padidėjimas (maždaug 0,25 % BVP) padės sumažinti priklausomybę nuo importuojamos iškastinio kuro energijos, ypač iš Rusijos. Be to, numatoma fiskalinė parama viešosioms ir privačiosioms investicijoms ir našumą skatinančioms reformoms finansuoti turės teigiamą poveikį potencialiam augimui, taigi ir fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu.

2023 m. grynosios pirminės einamosios išlaidos turėtų šiokį tokį stabdomąjį poveikį. Mažesnį apskaičiuotą grynąjį su energetika susijusių priemonių poveikį euro zonoje iš esmės galima paaiškinti maždaug 0,5 proc. punkto BVP stabdomuoju poveikiu. Tačiau šis vertinimas gali būti persvarstytas, jei esamos priemonės bus pratęstos arba bus toliau teikiama parama, jei energijos kainos bus didelės nuolatos.

Prognozuojama euro zonos fiskalinės politikos kryptis, taip pat pagrindinis grynųjų pirminių einamųjų išlaidų ir investicijų pokytis atitinka 2023 m. fiskalinę rekomendaciją. Apskritai dabar nenumatoma, kad 2023 m. planuojama fiskalinė politika prisidėtų prie infliacinio spaudimo paklausos srityje ir sustiprintų euro zonos ekonomiką pasiūlos srityje, papildydama ECB vykdomą pinigų politikos normalizavimą.

Pinigų politikos kryptis

Pinigų politikos normalizavimas reiškia, kad palūkanų normos sparčiai didės esant precedento neturinčiai didelei infliacijai. Istoriškai didelė infliacija, kuri 2022 m. spalio mėn. euro zonoje pasiekė 10,7 %, lėmė spartų palūkanų normų augimą, kuris nuo liepos mėn. padidėjo 2 proc. punktais. Palūkanų normų normalizavimas prasidėjo netrukus po to, kai liepos mėn. pradžioje Eurosistema nutraukė grynojo turto pirkimą. Numatoma, kad ateityje palūkanų normos toliau didės (2.6 diagrama). Be to, pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą įsigyti vertybiniai popieriai, kurių terminas sueina, turėtų būti toliau reinvestuojami iki 2024 m. pabaigos, o gruodžio mėn. ECB posėdyje turėtų būti paskelbti turto pirkimo programos likvidavimo principai. Spalio mėn. posėdyje ECB taip pat nusprendė suteikti bankams paskatas anksčiau laiko grąžinti finansavimą, gautą pagal tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų programą, siekiant pašalinti finansų sistemos likvidumo perteklių.

Nors infliacija yra susijusi su laikinai žemomis realiosiomis normomis, nominalios finansinės sąlygos labai sugriežtėjo. Sugriežtintos rinka grindžiamos finansinės sąlygos ir euro zonos bankų kredito standartai. Sudėtinis finansavimo išlaidų matas 12 rodo tendenciją, kad nuo praėjusių metų pabaigos namų ūkių ir ypač nefinansinių korporacijų šios rūšies išlaidos stipriai didėja. Pinigų politika normalizuota kartu su padidėjusiu valstybės obligacijų pajamingumu ir palūkanų normų, kurias moka mažiau įsiskolinusios ir labiau įsiskolinusios euro zonos valstybės narės, skirtumų didėjimu. Nors didelė infliacija reiškia, kad trumpesnio skolinimosi realiosios palūkanų normos šiuo metu yra neigiamos, numatoma, kad realiosios finansinės sąlygos ateityje bus griežtesnės dėl mažėjančios infliacijos ir laipsniško didesnių palūkanų normų poveikio komercinio skolinimo palūkanų normoms.

Esant didelei ir nuolatinei infliacijai, labai svarbu išlaikyti nuoseklų pinigų ir fiskalinių politikos priemonių derinį. 2020–2021 m. itin skatinamoji pinigų politika padėjo išplėsti valstybių narių fiskalinę erdvę, kuria buvo pasinaudota kovojant su neigiamu COVID-19 pandemijos poveikiu. Priešingai, fiskalinė politika prisidėjo prie sklandaus pinigų politikos poveikio pratęsiant bankų skolinimo garantijas. Dėl vykstančio pinigų politikos normalizavimo dabar, esant didelei ir nuolatinei infliacijai, mažėja fiskalinio manevravimo galimybės. Todėl fiskalinės politikos priemones, kurios turėtų būti skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms, reikia taikyti protingai, kartu išlaikant kainų signalą ir vengiant intensyvėjančios infliacijos dinamikos.

III. Biudžeto planų projektų apžvalga

Valstybių narių fiskalinės politikos krypties vertinimas

2022 m. fiskalinės politikos kryptis

Skatinamoji fiskalinė politika 2022 m. numatoma beveik visose euro zonos valstybėse narėse, įskaitant didelę skolą turinčiose valstybėse narėse, kurioms Taryba rekomendavo vykdyti apdairią fiskalinę politiką (3.1 diagrama). Remiantis Komisijos 2022 m. rudens prognoze, Estija yra vienintelė šalis, kurioje šiais metais prognozuojama stabdomoji fiskalinė politika, o Suomijos ir Airijos politika iš esmės yra neutrali. Išskirtinis – ir iš dalies nenumatytas – Estijos BVP defliatoriaus padidėjimas, prognozuojamas 2022 m. (14,3 %), yra viena iš priežasčių, galiausiai lėmusių stabdomąją politiką, nes kai kurios valdžios sektoriaus išlaidos (pvz., socialiniai pervedimai arba viešojo sektoriaus darbo užmokestis) gali atspindėti didelę infliaciją su vienų metų vėlavimu. Taip pat prognozuojama, kad BVP defliatorius labai smarkiai (daugiau kaip 10 %) padidės Lietuvoje (16,5 %) ir Latvijoje (11,0 %), o euro zonos suvestinio BVP defliatoriaus infliacijos prognozė yra 4,6 %. 2021 m. birželio 18 d. Taryba rekomendavo 2022 m. remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį tik mažą arba vidutinę skolą turinčioms valstybėms narėms. Visos didelę skolą turinčios valstybės narės, kurioms rekomenduota įgyvendinti apdairią fiskalinę politiką ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, šiais metais laikosi itin skatinamosios politikos, o grynosios pirminės einamosios išlaidos daugeliu atvejų yra pagrindinė varomoji jėga 13 . 2023 m. pavasarį Komisija, remdamasi 2022 m. rezultatų duomenimis, įvertins, kaip laikomasi Tarybos valstybėms narėms skirtų fiskalinių rekomendacijų.

Daugumoje valstybių narių kapitalo išlaidos buvo remiamos tiek nacionalinėmis, tiek ES lėšomis. 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijose visos valstybės narės buvo paragintos 2022 m. išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas ir pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone atsigavimui paremti. Numatoma, kad daugumoje euro zonos valstybių narių bus išlaikytos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos. Estija, Italija, Kroatija, Latvija ir Lietuva yra išimtis – numatoma, kad 2022 m. šis fiskalinės politikos krypties komponentas sumažės daugiau kaip 0,1 proc. punkto BVP. Tačiau planuojama, kad tose valstybėse narėse EGADP dotacijomis bus naudojamasi daugiau. Apskaičiuota, kad išlaidos, finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis, šiais metais padidėjo arba iš esmės stabilizavosi visose euro zonos šalyse, išskyrus Portugaliją, Maltą ir Kiprą dėl mažesnių išlaidų, susijusių su kitų ES fondų lėšomis (3.1 diagrama).

2022 m. su energetika susijusios priemonės buvo pagrindinis, bet ne vienintelis veiksnys, skatinantis grynųjų pirminių einamųjų išlaidų pokyčius daugumoje valstybių narių (3.2 diagrama). Prognozuojama, kad daugelyje euro zonos valstybių narių nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas (atėmus diskrecines pajamų priemones) viršys vidutinio laikotarpio potencialų augimą. Tik Suomijoje, Airijoje ir Estijoje šis poveikis būtų (šiek tiek) stabdomasis. 2022 m. visos euro zonos vyriausybės ėmėsi priemonių didelių energijos kainų poveikiui sušvelninti. Tačiau daugeliu atvejų tos priemonės nebuvo skirtos namų ūkiams ir įmonėms, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių. Be to, 2022 m. dauguma didelę skolą turinčių valstybių narių ir kelios mažą arba vidutinę skolą turinčios šalys padidino grynąsias einamąsias išlaidas, nesusijusias su energetikos priemonėmis (žr. tamsiai mėlyną skiltį 3.2 diagramoje), daugiausia dėl to, kad gerokai padidėjo pagrindiniai socialiniai pervedimai, o Belgijoje ir Italijoje – viešojo sektoriaus darbo užmokestis. Todėl, net atsižvelgus į tikslines su energetika susijusias priemones ir paramą iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, šio komponento poveikis išliktų itin skatinamasis (daugiau kaip 0,5 proc. punkto BVP), visose didelę skolą turinčiose valstybėse narėse ir keliose mažą arba vidutinę skolą turinčiose šalyse, kaip parodyta 3.2 diagramoje.

2023 m. fiskalinės politikos kryptis

Prognozuojama, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis valstybėse narėse skirsis (3.3 diagrama). Remiantis Komisijos 2022 m. rudens prognoze, į kurią įtraukta biudžeto planų projektuose pateikta informacija, numatoma, kad 2023 m. fiskalinė politika pusėje euro zonos valstybių narių bus (šiek tiek) skatinamoji, o kitoje pusėje – iš esmės neutrali arba stabdomoji. Tai iš esmės galima paaiškinti tuo, kad kai kurios vyriausybės jau paskelbė su energetika susijusias priemones, kurios bus taikomos visus 2023 m., o kitos į savo planus įtraukė tas priemones tik pirmaisiais 2023 m. mėnesiais arba visai jų netaikė. Todėl siekiant 2023 m. euro zonos suvestinio rodiklio iš esmės neutrali fiskalinės politikos kryptis yra neapibrėžta ir galiausiai gali būti labiau skatinamoji, nei prognozuojama šiuo metu.

Prognozuojamas su energetika susijusių priemonių sumažėjimas formuoja planuojamų grynųjų pirminių einamųjų išlaidų pokyčius 2023 m., o kitos einamosios išlaidos toliau didėja maždaug pusėje šalių (3.4 diagrama). Kalbant apie didelę skolą turinčias valstybes nares, prognozuojamas su energetika susijusių priemonių mažėjimas 2023 m. skatina Ispanijos, Italijos ir Graikijos grynųjų pirminių einamųjų išlaidų stabdomąjį poveikį ir iš esmės neutralų šio komponento poveikį Portugalijoje. Priešingai, sumažėjimas nekeičia bendro Belgijoje numatomų grynųjų pirminių einamųjų išlaidų skatinamojo poveikio. Atsižvelgiant tik į tikslines su energetika susijusias priemones ir paramą iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, grynosios pirminės einamosios išlaidos tiek Belgijoje, tiek Portugalijoje padidėtų viršydamos vidutinio laikotarpio potencialų gamybos apimties augimą, o tai turėtų skatinamąjį poveikį fiskalinės politikos krypčiai (3.4 diagrama). Numatoma, kad grynųjų pirminių einamųjų išlaidų, neįtraukiant su energija susijusių priemonių, augimas bus spartesnis nei vidutinio laikotarpio potencialus augimas visose didelę skolą turinčiose valstybėse narėse, išskyrus Prancūziją (žr. tamsiai mėlyną skiltį 3.4 diagramoje), daugiausia dėl didelio pagrindinių socialinių pervedimų padidėjimo. Kalbant apie mažą arba vidutinę skolą turinčias šalis, numatoma, kad grynųjų pirminių einamųjų išlaidų poveikis fiskalinei politikai bus iš esmės neutralus tik Suomijoje ir Nyderlanduose. Atsižvelgiant tik į tikslines su energetika susijusias priemones ir paramą iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, šis poveikis išliktų iš esmės neutralus tik Suomijoje. Numatoma, kad 2023 m. Slovakijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Estijoje ir Austrijoje bus jaučiamas didelis grynųjų pirminių einamųjų išlaidų skatinamasis poveikis (daugiau kaip 0,5 proc. punkto BVP). Tai galėtų dar labiau padidinti infliacinį spaudimą tose šalyse. Numatoma, kad šio komponento skatinamasis poveikis Vokietijoje bus mažesnis (0,25 proc. punkto BVP). Prognozuojama, kad grynosios pirminės einamosios išlaidos turės stabdomąjį poveikį fiskalinės politikos krypčiai Maltoje, Airijoje ir Latvijoje, ir mažesniu mastu – Kroatijoje ir Kipre. Tai, panašu, sąlygoja kintanti ekonominė padėtis, visų pirma didelė infliacija.

Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos, taip pat investicijos, finansuojamos EGADP ar kitų ES fondų lėšomis, 2023 m. turėtų stabilizuotis arba plėstis daugumoje euro zonos valstybių narių. Remiantis Komisijos 2022 m. rudens prognoze, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis turėtų būti neutralus arba teigiamas visose valstybėse narėse, išskyrus Kiprą, Maltą ir Latviją (3.3 diagrama) 14 . Kartu panaudojus EGADP ir kitų ES fondų lėšas, 2023 m. galima išlaikyti arba padidinti bendras viešąsias investicijas taip pat Kipre, Maltoje ir Latvijoje. Vertinant pokyčius, palyginti su iki pandemijos 2019 m. buvusiu lygiu, 2023 m. visos euro zonos šalys, išskyrus Kroatiją ir Latviją (3.6 diagrama), turėtų išlaikyti arba padidinti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas.

Bendri viešųjų investicijų pokyčiai

Prognozuojama, kad viešosios investicijos euro zonoje toliau didės. Priešingai nei ankstesni makroekonominiai sukrėtimai, per COVID-19 pandemiją ir dabartinę energetikos krizę viešosios investicijos išliko didelės. Viešųjų investicijų ir BVP santykis euro zonoje padidėjo nuo 2,8 % 2019 m. iki 3 % 2020 ir 2021 m. Prognozuojama, kad 2022 m. jis padidės iki 3,1 %, o 2023 m. – iki 3,2 % (3.5 diagrama) 15 .

Numatoma, kad 2023 m. viešosios investicijos padidės daugumoje euro zonos valstybių narių (3.6 diagrama). 2022 m. liepos 12 d. Taryba rekomendacijoje paragino visas valstybes nares „... didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat į energetinį saugumą atsižvelgiant į iniciatyvą „REPowerEU“, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų Sąjungos fondų lėšomis“. Komisijos vertinimas grindžiamas viso bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo pokyčiais, kartu atsižvelgiant į projektus, kuriais siekiama žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir energetinio saugumo didinimo. 2023 m. bendros viešosios

investicijos, kaip numatoma, padidės daugiau kaip 0,1 proc. punkto 12 euro zonos valstybių narių (Kipre, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Slovakijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Estijoje ir Slovėnijoje), palyginti su 2022 m., ir išliks iš esmės stabilios septyniose valstybėse narėse (Airijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Maltoje ir Suomijoje). Prognozuojama, kad viešosios investicijos 2023 m. sumažės tik Graikijoje dėl mažesnių ES finansuojamų investicijų, tačiau po 2022 m. prognozuojamo didelio padidėjimo išliks didesnės nei 4 % BVP.

Didelė viešųjų investicijų padidėjimo dalis 2019–2023 m. remiama ES lėšomis. EGADP dotacijomis bus finansuojami investiciniai projektai ir našumą skatinančiomis reformos, nedidinant nacionalinių biudžetų deficito ir skolos 16 . EGADP finansuojamos viešosios investicijos padengs dalį reikiamų didelių investicijų į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Kai kuriose valstybėse narėse EGADP dotacijomis taip pat remiamos namų ūkių ir įmonių investicijos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, pavyzdžiui, viešojo administravimo skaitmenizaciją, mokyklų ir MVĮ skaitmenizaciją arba projektus, susijusius su skaitmeniniu raštingumu, kibernetiniu saugumu ir 5G junglumu.

Daugelis euro zonos valstybių narių 2023 m. planuoja investicijas žaliajai pertvarkai remti ir energetiniam saugumui bei efektyvumui didinti. Į kelis biudžeto planų projektus įtraukti projektai, susiję su pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimu (Belgijoje, Kroatijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Lietuvoje ir Ispanijoje). Kitos sritys apima investicijas į tvarų judumą, visų pirma į geležinkelių tinklus (Belgijoje, Estijoje, Italijoje ir Slovėnijoje); energijai imlių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (Austrijoje ir Portugalijoje); vandenilį (Italijoje ir Nyderlanduose); paramą namų ūkiams pereinant prie tvaresnių energetikos sistemų (Austrijoje) ir saulės baterijų plokštes (Graikijoje ir Ispanijoje).

Į biudžeto planų projektus taip pat įtrauktos viešosios investicijos, kuriomis remiama skaitmeninė pertvarka. Projektuose daugiausia dėmesio skiriama viešojo administravimo skaitmenizacijai keliose valstybėse narėse (Belgijoje, Kipre, Kroatijoje, Italijoje ir Prancūzijoje). Mokyklų (Airija ir Portugalija) ir MVĮ (Graikija, Prancūzija ir Slovėnija) skaitmenizacija taip pat yra svarbios 2023 m. investicijų sritys. Projektai, be kita ko, yra susiję su studentų mokymu ir skaitmeninio raštingumo gerinimu (Prancūzija ir Nyderlandai); kibernetiniu saugumu ir 5G junglumu (Ispanija); gigabitine infrastruktūra (Slovėnija), taip pat skaitmenine diagnostika ir įranga ligoninėse (Kroatija).

Priemonių didelių energijos kainų poveikiui namų ūkiams ir įmonėms sušvelninti vertinimas

Fiskalinėms projekcijoms poveikio turi įvairios biudžeto priemonės energijos kainų poveikiui namų ūkiams ir įmonėms sušvelninti. Komisijos tarnybos apskaičiavo, kad šių priemonių grynosios biudžeto išlaidos visoje euro zonoje 2022 m. sudarys 1,3 % BVP, o 2023 m. – 0,9 % (priedo IV.5 lentelė). Atliekant skaičiavimus energetikos priemonės apibrėžiamos taip: 1) priemonės, kurios turi tiesioginį poveikį namų ūkių ir (arba) įmonių energijos suvartojimo ribinėms sąnaudoms (kainų priemonės); 2a) priemonės, kuriomis laikinai remiamos namų ūkių pajamos (taigi nuolatinis darbo užmokesčio ir atlyginimo, pensijų ar kitų socialinių išmokų didinimas čia neįtraukiamas, nes, vėl mažėjant energijos kainoms, nesitikima, kad jų išlaidos vėl imtų mažėti); 2b) priemonės, kuriomis teikiama kompensacija įmonėms (išskyrus kainų nustatymo priemones) energijai imliuose pramonės sektoriuose (abi šios priemonės – pajamų priemonės), ir 3) pajamos iš energijos įmonių nenumatyto pelno 17 (naujų mokesčių ar rinkliavų).

Dauguma priimtų priemonių nepakankamai orientuotos į labiausiai pažeidžiamus namų ūkius ir įmones. Tikslinės priemonės – tai priemonės, kurios bus naudingos tik labiausiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams, apima tam tikrą materialinės padėties patikrinimą ir yra atrankinės, nes atsižvelgiama į pajamas ar konkrečius socialinius poreikius. Tipiški tokių priemonių pavyzdžiai: papildomos išmokos minimalias pajamas ar mažesnes pensijas gaunantiems asmenims, vienkartinės nuolaidos, atskaitomos iš sąskaitų už energiją mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, arba sumažinta energijos už kWh kaina mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Kita vertus, netikslinės priemonės yra plataus masto priemonės, taikomos daugumai gyventojų be (didelės) diferenciacijos pagal pajamas ar konkrečius poreikius. 2023 m. apie 90 % tokio poveikio biudžetui kyla dėl priemonių, kurios nėra tikslinės.

Dauguma priimtų priemonių iškreipia kainos signalą ir mažina paskatas riboti energijos vartojimą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Pirmiau apibrėžtomis pajamų priemonėmis namų ūkiams ar įmonėms teikiama laikina parama pervedimų ar subsidijų forma, nedarant poveikio ribinėms energijos vartojimo sąnaudoms. Kainų priemonės turi poveikį ribinėms energijos vartojimo sąnaudoms, todėl nelabai skatina mažinti energijos suvartojimą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. 2023 m. maždaug du trečdaliai poveikio biudžetui kyla dėl priemonių, kurios nėra tikslinės.

Jei 2023 m. energijos kainos išliks didelės, galutinės biudžeto išlaidos greičiausiai viršys įverčius, apskaičiuotus remiantis šiuo metu paskelbtomis priemonėmis. Šios išlaidos valstybėse narėse skiriasi, atsižvelgiant į konkrečioms šalims būdingus veiksnius, pavyzdžiui, nacionalinių politikos priemonių rinkinių struktūrą ir energijos rūšių derinį. Svarbu tai, kad kai kurios valstybės narės savo biudžeto planų projektuose dar nepaskelbė, kokias energetikos priemones jos planuoja taikyti 2023 m. Siekdamos apskaičiuoti 2023 m. energetikos priemonių biudžeto išlaidas, Komisijos tarnybos apsvarstė, kada įsigalioja vyriausybės paskelbtos arba nustatytos priemonės ir kokia jų galiojimo pabaigos data. Keliose valstybėse narėse planuojama, kad energetikos priemonės nustos galioti 2023 m. (kai kuriais atvejais dar iki metų pirmojo ketvirčio pabaigos) 18 . Vis dėlto, jei energijos kainos išliks didelės, valstybės narės gali nuspręsti pratęsti esamų priemonių galiojimą arba įgyvendinti naujas priemones. Todėl visos euro zonos ir kelių valstybių narių energetikos priemonių biudžeto išlaidos 2023 m. gali būti nepakankamai įvertintos.

Komisijos tarnybos apskaičiavo galimas papildomas energetikos priemonių biudžeto išlaidas, jei esamų priemonių taikymas būtų pratęstas 2023 m. Tai neišvengiamai yra labai stilizuotas procesas, kurio atskaitos tašku būtų rudens prognozė ir į kurį neįtraukiamas poveikis, kurį energetikos priemonių pratęsimas galėtų turėti ekonominei veiklai ir infliacijai. Ši analizė rodo, kad jei energetikos priemones reikėtų toliau taikyti visus 2023 m., jų išlaidos euro zonoje galėtų padidėti dar 1 % BVP ir 2023 m. siekti beveik 2 % BVP, t. y. gerokai daugiau nei 2022 m. (3.7 diagrama) 19 . Padėtis valstybėse narėse skiriasi – priklauso nuo iki šiol žinomų (galiojančių, priimtų ar paskelbtų) priemonių ypatumų, įskaitant jų dosnumą ir nurodytas galiojimo pabaigos datas. Taip parodoma, kaip energetikos priemonės gali daryti poveikį fiskaliniams pokyčiams ir atkreipiamas dėmesį į tai, kaip svarbu valstybėms narėms priimti finansiškai prieinamas, labiausiai pažeidžiamiems asmenims skirtas priemones, kuriomis būtų skatinama mažinti energijos suvartojimą.

Komisijos atliktas 2023 m. biudžeto planų projektų vertinimas

Dauguma euro zonos valstybių narių, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 473/2013 20 6 straipsniu, savo biudžeto planų projektus pateikė iki spalio 15 d. Italijos ir Latvijos biudžeto planų projektus pateikė kadenciją baigiančios vyriausybės, remdamosi nesikeičiančios politikos scenarijais atsižvelgiant į jų politinį ciklą (rinkimai vyko atitinkamai rugsėjo 25 d. ir spalio 1 d.). Todėl šiuose dviejuose biudžeto planų projektuose pateikti 2023 m. valdžios sektoriaus deficito ir kitų fiskalinių kintamųjų duomenys neatspindi politikos tikslų. Komisija neskelbia nuomonės dėl Italijos 2023 m. biudžeto plano projekto, parengto darant prielaidą, kad politika nesikeis, kurį kadenciją baigianti vyriausybė pateikė spalio 10 d. Tačiau Komisija tinkamu laiku paskelbs nuomonę dėl atnaujinto 2023 m. biudžeto plano projekto, kurį netrukus turėtų pateikti naujoji vyriausybė. Latvija raginama Komisijai ir Euro grupei pateikti atnaujintą biudžeto plano projektą kuo skubiau, t. y. likus bent mėnesiui iki planuojamo biudžeto įstatymo projekto priėmimo nacionaliniame parlamente. 

Kroatijos biudžeto plano projektą Komisija vertino pirmą kartą. Kroatija prie euro zonos prisijungs jau po kelių savaičių – 2023 m. sausio 1 d., todėl Komisija palankiai vertina Kroatijos sprendimą pateikti savo biudžeto plano projektą, lyg ji jau būtų euro zonos narė.

Komisija įvertino 2023 m. biudžeto planų projektų suderinamumą su 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijomis. Taryba rekomendavo, kad valstybės narės, vykdydamos fiskalinę politiką, atsižvelgtų į nuolatinę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Be to, Taryba rekomendavo valstybėms narėms didinti viešąsias investicijas į žaliąją bei skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą, atsižvelgiant į iniciatyvą „REPowerEU“, be kita ko, naudojantis EGADP ir kitų ES fondų lėšomis. Valstybės narės taip pat turėtų būti pasirengusios pritaikyti einamąsias išlaidas prie kintančios padėties. Be to, Tarybos rekomendacijose valstybės narės buvo atskirtos pagal jų fiskalinę erdvę, kurią parodo jų skolos lygis:

·didelę skolą turinčioms valstybėms narėms buvo rekomenduota užtikrinti apdairią fiskalinę politiką, visų pirma ribojant nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimą, kad jis neviršytų vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties augimo. Laikotarpiu po 2023 m. didelę skolą turinčioms valstybėms narėms rekomenduota vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir patikimą bei laipsnišką skolos mažinimą ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu vykdant laipsnišką konsolidavimą, investicijas ir reformas; 

·mažą ir vidutinę skolą turinčios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 2023 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitiktų bendrą neutralią politiką. Laikotarpiu po 2023 m. jos turėtų vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę.

Toliau pateikiama Komisijos nuomonių santrauka 21 . Nuomonės grindžiamos Komisijos 2022 m. rudens prognoze, įskaitant į biudžeto planų projektus įtrauktą informaciją.

Didelę skolą turinčios valstybės narės (Belgija, Graikija, Ispanija, Portugalija ir Prancūzija)

·Atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, numatoma, kad Graikijos, Ispanijos ir Prancūzijos nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas bus mažesnis už potencialų vidutinio laikotarpio gamybos apimties augimą, kaip rekomendavo Taryba. Tačiau Belgijos nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas viršija potencialų augimą, atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Portugalijos nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimas, kaip prognozuojama, turėtų priartėti prie vidutinio laikotarpio potencialaus gamybos apimties augimo, darant prielaidą, kad priemones, kurių planuojama imtis reaguojant į dideles energijos kainas, įskaitant laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami, planuojama sumažinti.

·Atsižvelgdamos į Tarybos rekomendacijas, visos valstybės narės planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją bei skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą, be kita ko, pasinaudodamos EGADP, kitų ES fondų lėšomis ir „REPowerEU“. Numatoma, kad visos viešosios investicijos kaip BVP procentinė dalis 2023 m. arba padidės, arba išliks stabilios, palyginti su 2022 m., visose valstybėse narėse, išskyrus Graikiją ir Prancūziją Belgija, Graikija, Ispanija, Portugalija ir Prancūzija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, nes prognozuojama, kad 2022–2023 m. jos didės arba išliks stabilios. EGADP dotacijomis ir ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų poveikis bendrai fiskalinei politikai yra skatinamasis arba neutralus visose valstybėse narėse, išskyrus Prancūziją ir Graikiją.

·Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Graikijos, Ispanijos ir Prancūzijos biudžeto planų projektai atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires, Belgijos biudžeto plano projektas iš dalies atitinka rekomendaciją, o Portugalijos biudžeto plano projektas rekomendaciją atitikti gali tik iš dalies.

Mažą arba vidutinę skolą turinčios valstybės narės (Airija, Austrija, Estija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija)

·2023 m. bendra valstybių narių fiskalinė politika skiriasi:

ostabdomoji (+ 0,5 %–+ 2,3 % BVP) 22 – Airijos, Kipro, Latvijos ir Maltos;

oiš esmės neutrali (− 0,1 %–− 0,2 % BVP) – Austrijos, Kroatijos ir Suomijos,

oskatinamoji (− 0,4 %–−2,6 % BVP) – Estijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Slovakijos, Slovėnijos ir Vokietijos.

·Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) poveikis bendrai valstybių narių fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. taip pat skiriasi:

ostabdomasis (+ 0,4–+1,7 procentinio punkto) – Airijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos ir Maltos;

oiš esmės neutralus (maždaug nulis procentinių punktų) – Nyderlandų ir Suomijos;

oskatinamasis (− 0,3 %–− 1,7 procentinio punkto) – Austrijos, Estijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Slovakijos, Slovėnijos ir Vokietijos. Visais atvejais to nelemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms 23 .

·Atsižvelgdamos į Tarybos rekomendacijas, visos valstybės narės planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją bei skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą, be kita ko, pasinaudodamos EGADP, kitų ES fondų lėšomis ir „REPowerEU“. Numatoma, kad visos viešosios investicijos kaip BVP procentinė dalis 2023 m. arba padidės, arba išliks stabilios, palyginti su 2022 m., visose mažą arba vidutinę skolą turinčiose valstybėse narėse Nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas planuoja išsaugoti visos valstybės narės, išskyrus Kiprą, Latviją ir Maltą – šios šalys numato, kad investicijos 2022–2023 m. sumažės. EGADP dotacijomis ir ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų poveikis bendrai fiskalinei politikai yra skatinamasis arba neutralus visose valstybėse narėse, išskyrus Vokietiją.

·Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Airijos, Kipro, Kroatijos, Latvijos, Maltos ir Suomijos biudžeto planų projektai atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Austrijos, Estijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Slovakijos, Slovėnijos ir Vokietijos biudžeto planų projektai atitinka rekomendaciją iš dalies.

Nors imdamosi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius valstybės narės skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į labiausiai pažeidžiamus namų ūkius ir paveiktas įmones siekiant išsaugoti paskatas mažinti energijos poreikį ir kad jos būtų nutraukiamos mažėjant spaudimui energijos kainoms.

Komisija ragina Austriją, Belgiją, Estiją, Lietuvą, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Slovakiją, Slovėniją ir Vokietiją sudarant nacionalinius biudžetus imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas rekomendacijas.

Paprastai į biudžeto planų projektus įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama gerinti viešųjų finansų kokybę ir sudėtį ir prisidėti prie tvaraus ir įtraukaus augimo. Šios priemonės apima augimą skatinančias investicijas, visų pirma remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat energetinį saugumą. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

I PRIEDAS. Konkrečių šalių 2022 m. biudžeto planų projektų vertinimas

Remiantis Komisijos prognoze ir Austrijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika bus iš esmės neutrali. Ji apima skatinamąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Skatinamojo poveikio nelemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms išlaidos. Apskritai nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos. Austrija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Austrijos biudžeto plano projektas iš dalies atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Komisija ragina Austriją sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Austrija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Austrija padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Belgijos biudžeto plano projekte pateikta informacija nenumatoma, kad 2023 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimas bus mažesnis už vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties augimą. To nelemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų, ir paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms išlaidos. Todėl nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos. Belgija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Belgijos biudžeto plano projektas iš dalies atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Komisija ragina Belgiją sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Belgija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Belgija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Kroatijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika bus iš esmės neutrali. Ji apima stabdomąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Apskritai, atsižvelgiant į kintančią padėtį, visų pirma į skatinamąją fiskalinę politiką 2022 m. ir didelį infliacinį spaudimą, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitinka Tarybos rekomendaciją. Kroatija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas ir investicines dotacijas, skirtas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir energetiniam saugumui. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Kroatijos biudžeto plano projektas atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Kroatija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Kipro biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika bus stabdomoji. Ji apima stabdomąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Apskritai, atsižvelgiant į kintančią padėtį, visų pirma į skatinamąją fiskalinės politikos kryptį 2022 m. ir didelį infliacinį spaudimą, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitinka Tarybos rekomendaciją. Kipras planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodamas EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų jis neišlaiko. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Kipro biudžeto plano projektas atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Estijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika bus skatinamoji. Ji apima skatinamąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Skatinamojo poveikio nelemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms išlaidos. Apskritai nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos. Estija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Estijos biudžeto plano projektas iš dalies atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Komisija ragina Estiją sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Estija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Suomijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika bus iš esmės neutrali. Ji apima tokį patį neutralų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Apskritai nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitinka Tarybos rekomendaciją. Suomija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Suomijos biudžeto plano projektas atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Suomija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Suomija kol kas nepadarė pažangos įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Prancūzijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimas bus mažesnis už vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties augimą. Todėl nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitinka Tarybos rekomendaciją. Prancūzija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Prancūzijos biudžeto plano projektas atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Prancūzija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Prancūzija kol kas nepadarė pažangos įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Vokietijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika didelės infliacijos aplinkybėmis bus skatinamoji. Ji apima skatinamąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Skatinamojo poveikio nelemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms išlaidos. Apskritai nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos. Vokietija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti investicines dotacijas ir kitas priemones, be kita ko, mokesčių paskatas, skirtas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir energetiniam saugumui. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Vokietijos biudžeto plano projektas iš dalies atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Komisija ragina Vokietiją sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Vokietija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Vokietija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Graikijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimas bus mažesnis už vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties augimą. Todėl nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitinka Tarybos rekomendaciją. Graikija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis; ji planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Graikijos biudžeto plano projektas atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Graikija skubiai įgyvendino energetikos priemones, naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Graikija padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Airijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika bus stabdomoji. Ji apima stabdomąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Apskritai, atsižvelgiant į kintančią padėtį, visų pirma į skatinamąją fiskalinę politiką 2022 m. ir didelį infliacinį spaudimą, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitinka Tarybos rekomendaciją. Airija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Airijos biudžeto plano projektas atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Airija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Airija kol kas nepadarė pažangos įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Latvijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika bus stabdomoji. Ji apima stabdomąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Apskritai, atsižvelgiant į kintančią padėtį, visų pirma į skatinamąją fiskalinę politiką 2022 m. ir didelį infliacinį spaudimą, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitinka Tarybos rekomendaciją. Latvija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodamas EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų ji neišlaiko. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Latvijos biudžeto plano projektas, pagrįstas prielaida, kad politika nesikeis, atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Latvija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Latvija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį. Latvija raginama Komisijai ir Euro grupei pateikti atnaujintą biudžeto plano projektą, kai tik pradės dirbti naujoji vyriausybė ir, kaip paprastai, likus bent mėnesiui iki planuojamo biudžeto įstatymo projekto priėmimo nacionaliniame parlamente. 

Remiantis Komisijos prognoze ir Lietuvos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika didelės infliacijos aplinkybėmis bus skatinamoji. Ji apima skatinamąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Skatinamojo poveikio nelemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms išlaidos. Apskritai nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos. Lietuva planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto plano projektas iš dalies atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Komisija ragina Lietuvą sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Lietuva skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Liuksemburgo biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika didelės infliacijos aplinkybėmis bus skatinamoji. Ji apima skatinamąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Skatinamojo poveikio nelemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms išlaidos. Apskritai nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos. Liuksemburgas planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Liuksemburgo biudžeto plano projektas iš dalies atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Komisija ragina Liuksemburgą sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją. Nors imdamasis neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Liuksemburgas skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Liuksemburgas padarė nedidelę pažangą įgyvendindamas per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Maltos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika bus stabdomoji. Ji apima stabdomąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Apskritai, atsižvelgiant į kintančią padėtį, visų pirma į skatinamąją fiskalinę politiką 2022 m. ir didelį infliacinį spaudimą, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitinka Tarybos rekomendaciją. Malta planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų ji neišlaiko. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Maltos biudžeto plano projektas atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Malta skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Nyderlandų biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika didelės infliacijos aplinkybėmis bus skatinamoji. Skatinamosios fiskalinės politikos nelemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms išlaidos. Apskritai skatinamoji fiskalinės politika neatitinka Tarybos rekomendacijos. Nyderlandai planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis; jie planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, be kita ko, panaudodama specialius fondus. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Nyderlandų biudžeto plano projektas iš dalies atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Komisija ragina Nyderlandus sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją. Nors imdamiesi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Nyderlandai skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Nyderlandai padarė nedidelę pažangą įgyvendindami per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Portugalijos biudžeto plano projekte pateikta informacija, numatoma, kad 2023 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimas bus artimas vidutinio laikotarpio potencialiam gamybos apimties augimui, darant prielaidą, kad priemonės, kurių planuojama imtis reaguojant į dideles energijos kainas, įskaitant laikiną ir tikslinę paramą pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms, bus sumažintos. Todėl nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas gali neatitikti Tarybos rekomendacijos. Portugalija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Portugalijos biudžeto plano projektas tik iš dalies atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Komisija ragina Portugaliją sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Portugalija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Portugalija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Slovakijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika didelės infliacijos aplinkybėmis bus skatinamoji. Ji apima skatinamąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai, taip pat atspindi pirmiau minėtus didelius biudžeto asignavimus, skirtus vyriausybės paramai siekiant sušvelninti didelių energijos kainų poveikį, kurie buvo nepakankamai tiksliai nurodyti biudžeto plano projekte. Šiuo etapu negalima laikyti, kad skatinamąją politiką lemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms išlaidos. Apskritai nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos. Slovakija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Slovakijos biudžeto plano projektas iš dalies atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Komisija ragina Slovakiją sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Slovakija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Slovakija kol kas nepadarė pažangos įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Slovėnijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. bendra fiskalinė politika didelės infliacijos aplinkybėmis bus skatinamoji. Ji apima skatinamąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Šis skatinamasis poveikis atspindi pirmiau minėtus didelius biudžeto asignavimus, skirtus vyriausybės paramai siekiant sušvelninti didelių energijos kainų poveikį įmonėms. Biudžeto plano projekte šios priemonės buvo nepakankamai tiksliai nurodytos, todėl šiuo etapu negalima laikyti, kad skatinamąją politiką lemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms išlaidos. Apskritai nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos. Slovėnija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Slovėnija planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (be kita ko, pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis). Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Slovėnijos biudžeto plano projektas iš dalies atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Komisija ragina Slovėniją sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2023 m. biudžetas atitiktų 2022 m. liepos 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Slovėnija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Slovėnija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

Remiantis Komisijos prognoze ir Ispanijos biudžeto plano projekte pateikta informacija numatoma, kad 2023 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimas bus mažesnis už vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties augimą. Todėl nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitinka Tarybos rekomendaciją. Ispanija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama EGADP ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaiko nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Ispanijos biudžeto plano projektas atitinka 2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktas fiskalines gaires. Nors imdamasi neatidėliotino politikos atsako į išskirtinius energijos kainų šuolius Ispanija skubiai įgyvendino energetikos priemones, esamų paramos priemonių pratęsimas ir (arba) naujų paramos priemonių priėmimas reaguojant į dideles energijos kainas prisidėtų prie didesnio nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimo ir prie numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos didėjimo 2023 m. Todėl svarbu, kad valstybės narės tokias priemones labiau orientuotų į pažeidžiamiausius namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti energijos paklausą ir kad šios priemonės būtų atšauktos mažėjant energijos kainų spaudimui. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2023 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2023 m. pavasarį.

II PRIEDAS. Metodika ir prielaidos, kuriais grindžiama Komisijos 2022 m. rudens prognozė

Pagal Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsnio 4 dalį „prie bendro įvertinimo pridedama Komisijos tarnybų naujausių ekonominių prognozių kiekvienai valstybei narei metodika [...] ir prielaidos, taip pat visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimas“. Prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2022 m. rudens prognozė, kurią nepriklausomai parengė Komisijos tarnybos, paaiškintos pačiame prognozės dokumente 24 .

Biudžeto duomenys iki 2021 m. yra pagrįsti valstybių narių Komisijai iki 2022 m. spalio 1 d. pateiktais ir Eurostato 2022 m. spalio 21 d. patvirtintais duomenimis. Valstybių narių per 2022 m. rudens pranešimų laikotarpį pateiktų duomenų Eurostatas nekeitė ir nepateikė jokių su tais duomenimis susijusių išlygų.

Paramos finansiniam stabilumui priemonės į prognozę buvo įtrauktos pagal 2009 m. liepos 15 d. Eurostato sprendimą 25 . Išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė nurodė kitaip, kapitalo injekcijos, apie kurias turima pakankamai informacijos, buvo įtrauktos į prognozę kaip finansiniai sandoriai, t. y. jais didinamas ne deficitas, bet skola. Bankų įsipareigojimams ir indėliams suteiktos valstybės garantijos neįtrauktos kaip valdžios sektoriaus išlaidos, jei rengiant galutinę prognozę neturima įrodymų, kad jomis buvo pasinaudota. Tačiau vyriausybės arba kitų prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų bankams suteiktos paskolos paprastai į valdžios sektoriaus skolą įtraukiamos.

Prognozėje buvo atsižvelgta į visus priimtus arba nacionaliniams parlamentams pateiktus 2023 m. biudžetus ir visas kitas priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos. Rudens prognozėje atsižvelgta į visą informaciją, įtrauktą į biudžeto planų projektus, pateiktus iki spalio mėn. vidurio. 2024 m. prognozės parengtos darant prielaidą, kad politika nesikeis, ekstrapoliuojant pajamų bei išlaidų tendencijas ir įtraukiant priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos.

Europos valdžios sektoriaus skolos suvestiniai 2022–2024 m. prognozių duomenys skelbiami nekonsoliduoti (t. y. nepatikslinti atsižvelgiant į tarpvyriausybines paskolas). Siekiant užtikrinti laiko eilučių nuoseklumą, ankstesnių metų duomenys taip pat skelbiami tokiu pat pagrindu. Atskirų valstybių narių 2022–2024 m. valdžios sektoriaus skolos projekcijose atsižvelgiama į garantijų Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF), dvišalių paskolų kitoms valstybėms narėms ir dalyvavimo formuojant Europos stabilumo mechanizmo kapitalą, kaip planuota galutinę prognozės duomenų dieną, poveikį 26 .

III PRIEDAS. Skolos tvarumo analizė ir jautrumo analizė

Šiame priede pateikiama valstybės skolos raidos, kuriai gali daryti poveikį makroekonominiai sukrėtimai, jautrumo analizė, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsnį. Vertinant galimą rizikos nominaliajam BVP augimui poveikį valstybės skolos dinamikai, finansų rinkų pokyčius ir valdžios sektoriaus biudžeto būklę veikiančius fiskalinius sukrėtimus naudojamos tikimybinės skolos projekcijos ( 27 ).

Tikimybinėse projekcijose atsižvelgiama į 2023–2027 m. du pagrindinius skolos projekcijų scenarijus gaubiantį makroekonominį neapibrėžtumą: Komisijos 2022 m. rudens prognozės scenarijų ir 2023 m. biudžeto planų projektų (BPP) scenarijų. Abiem atvejais po prognozės laikotarpio daroma įprasta prielaida, kad fiskalinė politika nesikeis( 28 ).

Pagrindinio scenarijaus makroekonomines sąlygas veikia sukrėtimai, kad būtų gautas galimų skolos raidos variantų skirstinys (kūgis vėduoklės formos diagramose, pateiktose III.1 diagramoje). Kūgis atitinka įvairias galimas makroekonomines sąlygas ir iki 2 000 sukrėtimų, kuriais remiantis modeliuojamas poveikis augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui. Šių sukrėtimų dydis ir koreliacija atspindi praeities duomenų kintamumą ir šių kintamųjų santykį( 29 ). Todėl vėduoklės formos diagramose pateikiama tikimybinė informacija apie euro zonos skolos dinamiką, parengta atsižvelgiant į galimus augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui nepalankius sukrėtimus, kurie savo dydžiu ir koreliacija atitinka ankstesnius pokyčius.

Kiekvienoje vėduoklės formos diagramoje pagal pagrindinį scenarijų projektuojama skolos raida pažymėta brūkšnine linija. Modeliavimo rezultatų mediana pažymėta ištisine juoda linija. Kūgis apima 80 % visų galimų skolos raidos variantų, o iš 20 % mažiausiai tikėtinų sukrėtimų gauti raidos variantai nerodomi. Skirtingai patamsintos kūgio sritys atitinka skirtingas bendro galimų skolos raidos variantų skirstinio dalis.

Modeliavimas rodo (80 % tikimybė), kad 2023 m. euro zonos skolos santykis bus 87 % ir 98 % BVP atitinkamai pagal Komisijos scenarijų ir pagal BPP scenarijų. Pagal abu scenarijus būtų 50 % tikimybė, kad 2027 m. skolos santykis būtų didesnis nei maždaug 90 % BVP pagal Komisijos scenarijų ir taip pat pagal BPP scenarijų.

Šioms projekcijoms kyla papildoma rizika. Kadangi sukrėtimų dydis ir koreliacija atitinka kintamųjų istorines tendencijas, metodika neatspindi neapibrėžtumo tikruoju laiku, visų pirma susijusio su gamybos apimties atotrūkio vertinimu. Šis neapibrėžtumas reiškia papildomą rizikos būsimos skolos raidos variantams šaltinį, kuris šioje analizėje neatspindimas. Kitas neapibrėžtumo šaltinis yra susijęs su tuo, ar neapibrėžtųjų įsipareigojimų realiai atsiras, nes vėduoklės formos diagramos apima tik riziką, kuri praeityje pasireiškė kaip pablogėjęs pirminis balansas.

III.1 diagrama. Tikimybinių valstybės skolos projekcijų pagal Komisijos prognozės scenarijų ir biudžeto planų projektų prognozės scenarijų vėduoklės formos diagramos; euro zona

IV PRIEDAS. Lentelės

IV.1 lentelė. Realiojo BVP augimas (%) pagal stabilumo programas (SP), 2023 m. biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2022 m. rudens prognozę (KOM)

Pastaba. Prancūzija 2022 m. stabilumo programos nepateikė, todėl jos duomenys nėra įtraukti į bendrus euro zonos 2022 m. SP duomenis.

IV.2 lentelė. Nominalusis balansas (% BVP) pagal 2022 m. stabilumo programas (SP), 2023 m. biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2022 m. rudens prognozę (KOM)

Pastaba. Prancūzija 2022 m. stabilumo programos nepateikė, todėl jos duomenys nėra įtraukti į bendrus euro zonos 2022 m. SP duomenis.

IV.3 lentelė. Skolos santykis su BVP (% BVP) pagal 2022 m. stabilumo programas (SP), 2023 m. biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2022 m. rudens prognozę (KOM)

Pastaba. Prancūzija 2022 m. stabilumo programos nepateikė, todėl jos duomenys nėra įtraukti į bendrus euro zonos 2022 m. SP duomenis.

IV.4 lentelė. Su COVID-19 susijusios laikinos neatidėliotinos priemonės (lygiai, išreikšti % BVP)

Šaltinis – Komisijos 2022 m. rudens prognozė

IV.5 lentelė. Biudžeto išlaidos energetikos priemonėms 2022–2023 m. (lygiai, išreikšti % BVP)

Šaltinis – Komisijos 2022 m. rudens prognozė

(1)

Kaip nustatyta 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (OL L 140, 2013 5 27, p. 11).

(2)

2020 m. kovo 20 d. Komunikate Tarybai dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo (COM(2020) 123 final) Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. 2022 m. gegužės 23 d. Komisija pratęsė Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą iki 2023 m. pabaigos.

(3)

Nenumatytos pajamos (pajamų trūkumas) apskaičiuojamos pagal pajamų ir BVP santykio padidėjimą (sumažėjimą), kuris nėra paaiškinamas diskrecinėmis priemonėmis arba pervedimais iš ES biudžeto. Komisijos 2022 m. rudens prognozėje apskaičiuota, kad euro zonos nenumatytos pajamos 2021 m. sudarys 0,75 % BVP, o 2022 m. – 0,50 %. 2023 m. prognozuojamas maždaug 0,75 % BVP pajamų trūkumas.

(4)

Šie tarpvyriausybinių paskolų skolos duomenys nekonsoliduoti.

(5)

 Valstybės narės, kuriose 2023 m. prognozuojamas skolos santykio padidėjimas, yra Belgija, Estija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta ir Suomija. Dauguma valstybių narių, kurių skolos santykis prieš krizę buvo didžiausias, 2023 m. planuoja skolos santykio mažėjimą.

(6)

Euro zonoje vidutinis terminas šiuo metu yra 8,1 metų (2022 m. rugsėjo mėn., šaltinis – valdžios sektoriaus finansų statistika, ECB).

(7)

 Vadinamasis sniego kamuolio efektas apima palūkanų išlaidų poveikį metiniam skolos kaupimuisi, taip pat realiojo BVP augimo ir infliacijos (BVP defliatoriaus) poveikį skolos santykiui.

(8)

Paprastai neapibrėžtieji įsipareigojimai valstybės skolos ir deficito rodikliuose atsispindėtų tik jeigu tų garantijų būtų pareikalauta, išskyrus standartines garantijas. Tam tikrais atvejais vyriausybės, reaguodamos į COVID-19 krizę, suteikė standartines garantijas; įvertintas tokių garantijų poveikis deficitui nuo pat pradžių apskaitomas pagal 2010 m. Europos sąskaitų sistemos (ESS) taisykles.

(9)

2021 m. duomenys, šaltinis – valdžios sektoriaus finansų statistika, ECB.

(10)

Fiskalinės politikos kryptimi nustatoma trumpalaikė diskrecinės fiskalinės politikos paskata ekonomikai. Vadovaujantis požiūriu, taikomu nuo tada, kai Taryba pateikė rekomendacijas dėl 2021 m. stabilumo programų, šiame komunikate fiskalinės politikos kryptis vertinama atsižvelgiant į metinį grynųjų pirminių išlaidų padidėjimą, palyginti su 10 metų potencialiu augimu. Daugiau informacijos pateikiama statistinio priedo langelyje „Vertinant 2022 m. biudžeto planų projektus naudojami rodikliai“.

(11)

COVID-19 laikinas neatidėliotinas priemones daugiausia sudaro pervedimai, būtini siekiant finansuoti nuo pandemijos nukentėjusius namų ūkius ir įmones. Šios priemonės neįtraukiamos į fiskalinės politikos kryptį, nes daroma prielaida, kad jų tiesioginis poveikis ekonomikos augimui išmokėjimo metu bus ribotas dėl su pandemija susijusių ekonominės veiklos apribojimų (pvz., plačiai paplitusių izoliavimo priemonių, kelionių apribojimų ir kt.). Šią prielaidą patvirtina istoriškai aukšti namų ūkių santaupų rodikliai 2020 ir 2021 m. ir nemažėjantis privatus vartojimas 2022 m. Jei COVID-19 laikinos neatidėliotinos priemonės nebūtų neįtrauktos, 2020 m. euro zonos fiskalinė politika būtų buvusi itin skatinamoji (maždaug 3,5 % BVP) ir 2021 m. išliktų panaši. t. y. skatinamoji (1,25 %), nors 2022 m. ji būtų iš esmės neutrali, o 2023 m. – stabdomoji (apie 1 %).

(12)

T. y. sudėtinis kredito kainos rodiklis (SKKR), kurį apskaičiavo Komisijos tarnybos, yra euro zonos įmonių sektoriaus ir namų ūkių finansavimo skolintomis lėšomis išlaidų sintetinis matas. Ne finansų bendrovių SKKR apima ir bankų, ir finansų rinkų teikiamo kredito išlaidas. Namų ūkių SKKR apima teikiamų banko paskolų, t. y. skirtų vartojimo, būsto įsigijimo ir kitiems tikslams, išlaidas.

(13)

Taryba rekomendavo Italijai ir Portugalijai 2022 m. apriboti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą, o Bulgarijai, Kroatijai, Latvijai, Lietuvai rekomenduota jį kontroliuoti. Tuo metu (2021 m. pavasarį) buvo prognozuojama, kad šios valstybės narės 2022 m. užfiksuos didelį tokių išlaidų skatinamąjį poveikį fiskalinės politikos krypčiai (daugiau nei 0,5 proc. punkto BVP).

(14)

Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad viešųjų investicijų ir BVP santykis Latvijoje gerokai viršija euro zonos vidurkį.

(15)

Šie skaičiai susiję su bendrojo pagrindinio kapitalo formavimu, o atsižvelgus į pagrindinio kapitalo vartojimą, valdžios sektoriaus grynojo pagrindinio kapitalo formavimas euro zonoje padidėtų nuo 0,1 % BVP 2019 m. iki 0,6 % 2023 m. (3.5 diagrama).

(16)

EGADP paskolomis finansuojamos išlaidos įtraukiamos į nacionalinėmis lėšomis finansuojamas išlaidas.

(17)

Pajamos iš nenumatyto pelno (mokesčių ar rinkliavų) sudaro specialią kategoriją, nes tai yra ne paramos priemonė, o labiau finansavimo šaltinis. Ši konkreti pajamų rūšis įtraukta į apskaičiavimus, atsižvelgiant į didelį tiesioginį ryšį su išaugusiomis energijos kainomis ir į tai, kad daugelis valstybių narių jau naudoja arba svarsto galimybę naudoti šį pajamų šaltinį paramos priemonėms finansuoti.

(18)

Dabartinę priemonių, susijusių su didelėmis energijos kainomis, biudžeto išlaidų prognozę daugiausia lemia kelios didelės valstybės narės, kurios jau paskelbė reikšmingus visą vienų metų laikotarpį apimančių politikos priemonių rinkinius.

(19)

Šioje sąmatoje dėl kai kurių konkrečių valstybių narių taip pat daroma prielaida, kad 2023 m. bus veiksmingai panaudoti kai kurių vyriausybių šiuo metu numatyti biudžeto asignavimai papildomoms energetikos priemonėms finansuoti; išsami informacija apie jas dar nenurodyta. Jos poveikis biudžetui jau atspindėtas 2023 m. valdžios sektoriaus deficito ir skolos projekcijose, kuriomis grindžiama ši rudens prognozė, bet ne bendrose tų metų energetikos priemonių biudžeto išlaidose.

(20)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 473/2013 6 straipsnio 3 dalies d punktą Airija, Graikija ir Nyderlandai savo biudžeto planų projektuose pateikė planuojamų biudžeto priemonių pasiskirstymo poveikio kiekybinius įverčius. Malta pateikė jau įgyvendintų priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti didelės infliacijos poveikį, pasiskirstymo analizę.

(21)

Prie nuomonių pridedami statistiniai priedai, kuriuose pateikiama valstybių narių planams įvertinti būtina informacija.

(22)

Neigiamas (teigiamas) ženklas atitinka pirminių išlaidų augimo perteklių (trūkumą), palyginti su vidutinio laikotarpio potencialu, o tai rodo skatinamąją (stabdomąją) fiskalinę politiką.

(23)

Slovakijos ir Slovėnijos biudžeto plano projektuose paramos energetikai priemonės nurodytos nepakankamai tiksliai. Todėl šiuo etapu negalima laikyti, kad skatinamąją politiką lemia laikina ir tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms.

(24)

     Metodinės prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2022 m. rudens ekonominė prognozė, paskelbtos https://economy-finance.ec.europa.eu/system/files/2022-11/ip187_en_0.pdf.

(25)

     Prieiga internete http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1015035/2041337/FT-Eurostat-Decision-9-July-20093--final-.pdf .

(26)

     Pagal 2011 m. sausio 27 d. Eurostato sprendimą dėl operacijų, kurias vykdo EFSF, statistinės apskaitos, paskelbtą http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/5034386/2-27012011-AP-EN.PDF .

(27)

Šiame dokumente naudota tikimybinių valstybės skolos projekcijų metodika pateikiama Europos Komisijos 2019 m. skolos tvarumo stebėsenos ataskaitos „Debt Sustainability Monitor 2019“ A7 priede ir K. Berti straipsnyje (2013 m.) „Stochastic public debt projections using the historical variance-covariance matrix approach for EU countries“, European Economy, Economic Paper No. 480.

(28)

Į Komisijos 2022 m. rudens prognozę įtrauktos fiskalinės politikos priemonės, kurios buvo priimtos arba bent patikimai paskelbtos, ir 2022 m. spalio 31 d. turima informacija. Po 2024 m. (paskutinių prognozės metų) struktūrinis pirminis balansas keičiamas tik atsižvelgiant į numatomas (grynąsias) visuomenės senėjimo išlaidas.

(29)

 Daroma prielaida, kad sukrėtimai atitinka bendrą normalųjį skirstinį.