EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 24

COM(2021) 85 final

2021/0045(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 90 final} - {SWD(2021) 27 final} - {SWD(2021) 28 final} - {SWD(2021) 29 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Įvadas

1 2022 m. birželio 30 d. nustoja galioti Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, todėl šiuo pasiūlymu siekiama pratęsti jo galiojimą ir kartu pakoreguoti didžiausias didmenines kainas, kad būtų užtikrintas mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų savojoje šalyje taikomomis kainomis teikimo tvarumas, nustatyti naujų skaidrumo didinimo priemonių ir užtikrinti, kad tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis būtų išties vertingas, t. y. kad būtų gaunama kokybiška paslauga ir kad būtų galima tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis.

2 Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 buvo keletą kartų iš dalies pakeistas, todėl šio pasiūlymo tikslas – išdėstyti jį nauja redakcija, kad jis taptų aiškesnis, ir šia nauja redakcija pakeisti visus teisės aktus, kuriais jis buvo iš dalies keičiamas.

Pagrindiniai faktai

Siekiant gerinti tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkos veikimo sąlygas Sąjungoje, pastaruosius 14 metų didmeninėms ir mažmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms reikėjo taikyti ES lygmens intervencines reguliavimo priemones.

3 4 Pirmosios ES nuostatos, kurių tikslas – nustatyti bendrą požiūrį į tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje reguliavimą, buvo patvirtintos priėmus Reglamentą (EB) Nr. 717/2007. 2009 m., po pirmosios šių nuostatų peržiūros, jų galiojimo laikotarpis buvo pratęstas, o taikymo sritis išplėsta. Vėliau, atlikus dar vieną taisyklių peržiūrą, buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 531/2012. Tuo reglamentu buvo iš dalies pakeistos ankstesnės taisyklės – visoje ES sumažintos skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu ir tarptinkliniu ryšiu siunčiamų SMS žinučių kainos ir nustatytos viršutinės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainų ribos.

5 Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) 2015/2120, kuriame buvo nustatytas reikalavimas nuo 2017 m. birželio 15 d. Europos Sąjungoje panaikinti papildomus mažmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius su sąlyga, kad tarptinklinio ryšio paslaugomis bus naudojamasi sąžiningai ir kad bus suteikta galimybė taikyti su tvarumu susijusias išimtis. Šios Sąjungoje teikiamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomos taisyklės šiame aiškinamajame memorandume vadinamos tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis (TRSŠK) taisyklėmis.

Nors reguliuoti mažmenines kainas būtina, vien to nepakanka TRSŠK principui įgyvendinti. Kad papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas būtų tvarus visoje Sąjungoje ir kad nebūtų iškraipoma konkurencija šalių vidaus rinkose, reikalingos paskatos, kuriomis būtų užtikrinama, kad nacionalinės didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos veiktų konkurencingai ir kad jose taikomos didmeninės tarptinklinio ryšio kainos būtų tokios, kad operatoriai galėtų siūlyti tvarias mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas be papildomų mokesčių.

6 7 Šiuo tikslu Komisija atliko didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos peržiūrą, kurios tikslas buvo įvertinti, ar siekiant sudaryti sąlygas panaikinti papildomus mažmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius būtina imtis kokių nors priemonių. 2016 m. birželio 15 d. ji patvirtino šios didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos peržiūros ataskaitą. Po peržiūros Komisija, siekdama užtikrinti, kad papildomi mažmeniniai tarptinklinio ryšio mokesčiai būtų panaikinti iki 2017 m. birželio 15 d. ir kad dėl to nebūtų iškraipomos lankomų šalių ir savosios šalies vidaus rinkos, 2017 m. gegužės 17 d. priėmė Reglamentą (ES) 2017/920, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, kiek tai susiję su taisyklėmis, taikomomis didmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms.

8 2019 m. lapkričio 29 d. Komisija paskelbė savo atliktos pirmosios nuodugnios tarptinklinio ryšio rinkos peržiūros ataskaitą (toliau – Komisijos peržiūros ataskaita), rodančią, kad tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas 2017 m. birželio mėn. duoda daug naudos keliautojams visoje ES. Naudojimasis judriojo ryšio (duomenų perdavimo, balso skambučių, SMS žinučių) paslaugomis keliaujant po ES sparčiai ir smarkiai didėja – tai įrodo, kad tarptinklinio ryšio taisyklės daro teigiamą poveikį.

Dėl didmeninio lygmens pasakytina, kad smarkus viršutinių kainų ribų sumažinimas padėjo dar labiau sumažinti didmenines tarptinklinio ryšio kainas – jos dažnai gerokai mažesnės už reguliuojamas viršutines ribas, todėl tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas yra tvarus beveik visiems tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams.

Komisijos peržiūros ataskaitoje, viena vertus, patvirtinama, kad tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis taisyklės duoda gerų rezultatų ir kad jas taikant tarptinklinio ryšio rinka apskritai veikia gerai, tačiau, kita vertus, joje daroma išvada, kad nepaisant požymių, rodančių, kad tiek mažmeninėje, tiek didmeninėje tarptinklinio ryšio rinkose esama tam tikros konkurencijos dinamikos, pagrindinės konkurencijos sąlygos nepasikeitė ir artimiausioje ateityje greičiausiai nesikeis. Todėl šiuo metu taikomos mažmeninės ir didmeninės rinkų reguliavimo priemonės tebėra būtinos ir negali būti panaikintos.

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai, pagrindiniai pakeitimai ir nekeičiamos nuostatos

Šiuo pasiūlymu siekiama pratęsti taisyklių, kuriomis reguliuojama visos ES tarptinklinio ryšio rinka, galiojimą laikotarpiui po 2022 m. ir kartu pakeisti didžiausias didmenines kainas, nustatyti naujų priemonių, kurios padėtų užtikrinti, kad tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis būtų išties vertingas, ir panaikinti tam tikras priemones, kurios yra nebereikalingos.

9 Siūlomi taisyklių pakeitimai išsamiai aprašomi toliau.

Iš esmės pagrindinių siūlomų pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad operatoriai galėtų tvariai teikti TRSŠK ir padengti savo sąnaudas didmeniniu lygmeniu. Siūloma ES lygmeniu nustatyti mažesnes nei iki 2022 m. birželio 30 d. galiosiančios didžiausias didmenines tarptinkliniu ryšiu atliekamų skambučių, siunčiamų SMS žinučių ir perduodamų duomenų kainas. Siekiant įgyvendinti abu pirmiau nurodytus tikslus – užtikrinti tvarumą ir galimybę padengti sąnaudas – pasiūlyme nustatomas dviejų etapų didžiausių didmeninių duomenų perdavimo, skambučių ir SMS žinučių kainų mažinimo planas. Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 531/2012 pasirinkta politika, naujosios didžiausios didmeninės kainos turėtų būti apsauginio dydžio ir tokios, kad operatoriai galėtų padengti savo sąnaudas. Jos taip pat turėtų būti tokios, kad būtų sudarytos sąlygos plačiu mastu tvariai teikti TRSŠK kartu paliekant atsargą komercinėms operatorių deryboms. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad mažmeninio lygmens apsaugos taisyklės tebeveikia tinkamai, nuostatos dėl sąžiningo naudojimo taisyklių ir tvarumo (Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6b ir 6c straipsniai) iš esmės nekeičiamos kaip ir toliau taikysimas susijęs įgyvendinimo aktas (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2286). Tačiau sumažinus taikomas didžiausias didmenines kainas teigiamų pokyčių pajustų ir galutiniai naudotojai, nes tai turėtų įtakos nuo šių kainų dydžio priklausantiems kainos elementams, visų pirma pagal sąžiningo naudojimo taisykles taikomų papildomų mokesčių viršutinei ribai, su tvarumu susijusioms išimtims ir duomenų kiekiui, suteikiamam pagal sąžiningo naudojimo taisykles, susijusias su neapibrėžto duomenų kiekio paslaugų paketais ir išankstinio mokėjimo planais.

Pasiūlyme taip pat nustatoma naujų su skaidrumu, paslaugų kokybe ir galimybe naudotis skubios pagalbos ryšiu susijusių priemonių.

Visų pirma jame numatomi pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad TRSŠK būtų išties vertingas galutiniams naudotojams, sudaryti palankesnes inovacijų ir naudojimosi tinklais sąlygas ir kartu nustatyti perspektyvią vartotojams ir operatoriams skirtą reguliavimo sistemą. Konkretūs pasiūlymo tikslai:

i)didinti mažmeniniu lygmeniu užtikrinamą skaidrumą, susijusį su: a) paslaugų kokybe (nustatoma operatorių pareiga sutartyse su vartotojais aiškiai nurodyti, kokios paslaugų kokybės jie gali pagrįstai tikėtis naudodamiesi tarptinkliniu ryšiu Europos Sąjungoje); b) informavimu apie pridėtinės vertės paslaugas (nustatoma operatorių pareiga sutartyse su vartotojais pateikti informaciją apie tai, už kurių rūšių paslaugas gali būti taikomi didesni mokesčiai, ir pareiga panašią informaciją pateikti SMS žinutėje, kuria sveikinama atvykus į šalį); c) galimybe susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis (nustatoma operatorių pareiga SMS žinutėje, kuria sveikinama atvykus į šalį, pateikti informaciją apie įvairias galimybes susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis);

ii)užtikrinti, kad TRSŠK būtų išties vertingas tarptinklinio ryšio vartotojams, t. y. kad jie gautų kokybišką paslaugą (nustatoma tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pareiga užtikrinti, kad, jei techniškai įmanoma, tarptinklinio ryšio paslaugos būtų teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis paslaugomis naudojamasi savojoje šalyje, ir judriojo ryšio tinklų operatorių pareiga suteikti prieigą prie visų esamų tinklo technologijų ir visų kartų tinklų);

iii)didinti didmeniniu lygmeniu užtikrinamą skaidrumą, susijusį su pridėtinės vertės paslaugoms teikti skirtų numerių serijomis, sukuriant centralizuotą ES pridėtinės vertės paslaugų numerių serijų duomenų bazę. Šios duomenų bazės tikslas – padėti užtikrinti skaidrumą suteikiant NRI ir operatoriams galimybę tiesiogiai susipažinti su informacija apie tai, kurių serijų numeriai gali lemti didesnes išlaidas valstybėse narėse;

iv)užtikrinti, kad vartotojai galėtų tarptinkliniu ryšiu nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, imantis konkrečių priemonių didmeniniu lygmeniu, kaip antai: a) įpareigojant operatorius didmeninių paslaugų susitarimuose pateikti visą reguliavimo ir techninę informaciją, reikalingą siekiant užtikrinti galimybę nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir nemokamai nustatyti skambinančio asmens buvimo vietą; b) nustatant įpareigojimą netaikyti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui jokių mokesčių, susijusių su skubios pagalbos ryšiu ir informacijos apie skambinančio asmens buvimo vietą perdavimu.

10 Galiausiai pasiūlymu panaikinami nebereikalingi reguliuojamieji įpareigojimai ir atliekami keli pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti reglamentavimą ir mažinti jo naštą.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas buvo labai svarbus žingsnis siekiant sukurti visos ES bendrąją rinką ir užtikrinti tinkamą jos veikimą.

Visų pirma, tarptinklinio ryšio rinkos reguliavimas, kuriuo siekta įtvirtinti TRSŠK principą visoje ES, padėjo įgyvendinti politikos tikslą užtikrinti, kad gerai veikiančiose rinkose Europos vartotojams visoje ES būtų prieinamomis kainomis teikiama prieiga prie didelės spartos belaidžio plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.

Šio tikslo svarbą visai bendrajai skaitmeninei rinkai teisėkūros institucijos pripažino 2015 m. priimdamos TRSŠK taisykles.

Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti, kad šie laimėjimai nebūtų prarasti, kai 2022 m. birželio 30 d. nustos galioti Reglamentas (ES) Nr. 531/2012. Todėl į 2020 m. Komisijos darbo programos skirsnio „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“ (plataus užmojo tikslas) poskirnį „Skaitmeninės paslaugos vartotojams“ (konkretus tikslas) buvo įtrauktas pasiūlymas peržiūrėti dabartines tarptinklinio ryšio taisykles.

11 Pasiūlymu papildoma Direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (EERK) ir kurią valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2020 m. gruodžio 21 d. Kadangi juo siekiama padėti tvariai teikti TRSŠK, užtikrinti galimybę padengti sąnaudas ir toliau skatinti investuoti į lankomų šalių tinklus, juo visų pirma papildomos EERK priemonės, kurių tikslas – sudaryti sąlygas visų europiečių labui užtikrinti didelį junglumą ir diegti 5G tinklus kartu skatinant infrastruktūros konkurenciją ir suteikiant operatoriams galimybę užsitikrinti investicijų grąžą. Pasiūlymu taip pat siekiama užtikrinti, kad TRSŠK būtų išties vertingas galutiniams naudotojams, todėl šiuo atžvilgiu juo papildomos su veiksminga vartotojų apsauga elektroninių ryšių srityje susijusios EERK nuostatos, kuriomis, užtikrinant didesnį informacijos skaidrumą ir nustatant konkrečias taisykles dėl ilgiausios sutarties galiojimo trukmės ir numerio perkeliamumo, didinamos vartotojų pasirinkimo galimybės. EERK taip pat siekiama suteikti galutiniams naudotojams galimybę skubios pagalbos ryšiu nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir užtikrinti, kad būtų galima gauti informaciją apie skambinančio asmens buvimo vietą.

Vienas iš pagrindinių Komisijos nustatytų tikslų – reaguoti į didėjančius su junglumu susijusius visuomenės ir verslo poreikius 12 ir pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiamais pranašumais siekiant stiprinti ES ir valstybių narių socialinį ir ekonominį atsparumą ir didinti jų tvaraus ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo galimybes. Norint išnaudoti Europos skaitmeninio augimo potencialą, nepaprastai svarbu užtikrinti saugia šviesolaidine ir 5G infrastruktūra grindžiamą gigabitinį junglumą. Šie komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ nurodyti politikos tikslai taip pat yra nustatyti ES strategijoje „Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ ir Europos 5G veiksmų plane, atkartoti 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje 13 nustatytoje pavyzdinėje junglumui skirtoje politikos iniciatyvoje ir susieti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone 14 . Todėl šiuo pasiūlymu sudaromos sąlygos sklandžiai naudotis šia infrastruktūra tarpvalstybiniu mastu.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

ES tarptinklinio ryšio taisyklių tikslas – padėti užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą bei aukšto lygio vartotojų apsaugą ir išlaikyti judriojo ryšio tinklų operatorių konkurenciją. Nors šiuo pasiūlymu sprendžiami reguliavimo klausimai, susiję su konkrečiais ES tarptinklinio ryšio taisyklių aspektais, juo taip pat papildoma kelių kitų sričių ES politika ir teisės aktai.

Visų pirma juo prisidedama prie tikslo kurti prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą ir užmojo kuo geriau pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiamomis galimybėmis, kad žmonės turėtų daugiau galimybių megzti ryšius, bendrauti ir vykdyti veiklą.

15 16 Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad bendrosios rinkos kliūtys, kurios buvo pašalintos panaikinus papildomus mažmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius, nebūtų atkurtos. Naujojoje Europos pramonės strategijoje pabrėžiama, kad stipri, integruota bendroji rinka yra tiek ES pramonės konkurencingumo atspirties taškas, tiek būtina jo sąlyga. Kad bendroji rinka būtų naudinga visiems, ES teisės aktais nustatomos bendros taisyklės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis, lengvinti prekių ir paslaugų judėjimą visoje ES ir apsaugoti vartotojus.

17 18 Be kita ko, šiuo pasiūlymu papildomos internetinio turinio tarpvalstybinio perkeliamumo taisyklės. Šiomis dviem iniciatyvomis užtikrinama, kad europiečiams nebereiktų nerimauti dėl to, kad keliaujant po ES teks mokėti judriojo tarptinklinio ryšio mokesčius arba nebus įmanoma klausytis muzikos, žaisti žaidimų, žiūrėti pramoginių laidų ar sporto renginių, už kuriuos jie jau sumokėjo. Pasiūlymu taip pat sudaromos palankesnės sąlygos naudotis Europos skaitmeninės kultūros ištekliais, mokymosi priemonėmis, darbo platformomis ir sveikatos priežiūros programėlėmis.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas yra 114 straipsnis. Šis straipsnis yra pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimamų SESV 26 straipsnyje numatytų priemonių, kuriomis siekiama kurti vidaus rinką arba gerinti jos veikimą, teisinis pagrindas.

Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal 114 straipsnį (buvęs EB sutarties 95 straipsnis) priimamų priemonių tikslas turi būti gerinti vidaus rinkos kūrimo ir veikimo sąlygas 19 . Šiuo teisiniu pagrindu ES teisėkūros institucija visų pirma gali remtis tais atvejais, kai dėl nacionalinių taisyklių skirtumų atsiranda kliūčių naudotis pagrindinėmis laisvėmis, taigi daromas tiesioginis poveikis vidaus rinkos veikimui 20 arba labai iškraipoma konkurencija 21 .

•Subsidiarumo principas

Atsižvelgiant į tai, kad ES tarptinklinio ryšio taisyklės yra vidaus rinkos politikos srities dalis, ES pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį šioje srityje dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis.

Šiame sektoriuje veiksmingi tik ES veiksmai, nes problemų nebuvo įmanoma išspręsti nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu. Todėl siekiant gerinti bendrąją elektroninių ryšių rinką būtina imtis ES lygmens veiksmų.

22 Kaip pažymėjo generalinis advokatas precedentinėje byloje Vodafone, C-58/08, skambučių savo valstybėje narėje ir skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu kainų skirtumai gali būti pagrįstai laikomi atgrasančiais nuo naudojimosi tarpvalstybinėmis, pavyzdžiui, tarptinklinio ryšio, paslaugomis. Toks atgrasymas nuo tarpvalstybinės veiklos gali trukdyti sukurti vidaus rinką, kurioje būtų užtikrintas laisvas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Iš tiesų judriojo ryšio sektoriuje nėra aiškesnio tarpvalstybinės veiklos pavyzdžio už pačias tarptinklinio ryšio paslaugas.

23 Dėl tarpvalstybinio paslaugų pobūdžio yra pagrįsta imtis ES lygmens veiksmų, nes valstybės narės negali veiksmingai išspręsti šio klausimo pačios – nacionalinėms reguliavimo institucijoms nepavyksta išspręsti problemų savarankiškai.

24 Teisingumo Teismo sprendime pirmiau minėtoje byloje Vodafone, C-58/08, konstatuojama, kad anksčiau „NRI, viešosios valdžios institucijos ir vartotojų apsaugos asociacijos visoje Bendrijoje dideles mažmenines kainas laikė nuolatine problema ir kad dėl pastangų, kurių buvo imtasi šiai problemai išspręsti remiantis galiojančiu teisiniu pagrindu, kainos nesumažėjo“.

25 Pasiūlyme numatytos tiek didmeninio, tiek mažmeninio lygmens priemonės. Pirmiau nurodytame sprendime Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos reguliavimas atitinka subsidiarumo (ir proporcingumo) principus, nes „tarptinklinio ryšio paslaugų mažmeninių ir didmeninių kainų tarpusavio priklausomybė yra labai didelė, todėl bet kokia priemonė, kuria siekiama sumažinti tik mažmenines kainas nesprendžiant su Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu susijusių didmeninių kainų lygio problemos, būtų galėjusi kelti pavojų, kad bus sutrikdytas sklandus Bendrijos tarptinklinio ryšio rinkos veikimas“.

26 27 Klausimai, kuriuos siekiama spręsti naujomis pasiūlyme numatytomis priemonėmis, yra susiję tik su tarpvalstybiniu tarptinklinio ryšio pobūdžiu ir yra jo nulemti. Todėl valstybės narės negali jų tinkamai išspręsti savarankiškai ir ES lygmens veiksmai būtų veiksmingesni už nacionalinio lygmens veiksmus. Iš tiesų pagrindinės problemos, kurias siekiama spręsti šiuo pasiūlymu, gali arba atgrasyti nuo naudojimosi tarptinkliniu ryšiu, taigi sudaryti kliūčių naudotis judriojo ryšio paslaugomis ir programėlėmis keliaujant po bendrosios rinkos teritoriją, arba apskritai trikdyti sklandų visos ES tarptinklinio ryšio rinkos veikimą. Remiantis taikytina Teismo jurisprudencija, tai yra tikslas, kurio turi būti siekiama ir kuris geriausiai gali būti pasiektas ES lygmeniu.

•Proporcingumo principas

ES tarptinklinio ryšio taisyklėmis siekiama nustatyti bendrą metodą, kurio tikslas – užtikrinti, kad viešaisiais judriojo ryšio tinklais besinaudojantys vartotojai keliaudami po Europos Sąjungą už ES tarptinklinio ryšio paslaugas nemokėtų pernelyg didelių kainų (palyginti su konkurencingomis nacionalinėmis kainomis) skambindami ir priimdami skambučius, siųsdami ir gaudami SMS žinutes ir naudodamiesi paketinio duomenų perdavimo paslaugomis. Tai padėtų užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir kartu garantuoti aukšto lygio vartotojų apsaugą, skatinti konkurenciją rinkoje, didinti rinkos skaidrumą, skatinti inovacijas ir suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių. Be to, šiame pasiūlyme numatyta papildomų priemonių, kuriomis siekiama šalinti išliekančias kliūtis, trukdančias užtikrinti, kad tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis būtų išties vertingas.

Kadangi šių tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti saugiai, suderintai ir tinkamu laiku ir dėl to jų geriau siekti ES lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo ES gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje taip pat nustatytą proporcingumo principą siūlomu reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Proporcingumo kriterijų reglamentas visų pirma atitinka dar ir dėl to, kad jo galiojimo laikotarpis yra ribotas ir yra nustatyta jo galiojimo pabaigos data (2032 m. birželio 30 d., t. y. bendra trukmė yra 10 metų).

Sprendžiant dėl siūlomų naujųjų taisyklių galiojimo trukmės, 10 metų laikotarpis pasirinktas dėl to, kad būtent tiek laiko paprastai užtrunka plačiu mastu įdiegti naujos kartos judriojo ryšio technologijas ir išplėtoti naujus verslo modelius. Žvelgdama į ateitį Komisija mano, kad per artimiausius 10 metų konkurencija rinkoje neturėtų labai pasikeisti 28 . 10 metų laikotarpis pasirinktas ir siekiant suteikti tikrumo rinkos subjektams bei kuo labiau sumažinti reglamentavimo naštą.

Pasiūlyme taip pat pristatomas lankstus požiūris į didžiausių didmeninių kainų peržiūrą – prireikus ji bus atliekama priimant deleguotąjį aktą. Taip būtų užtikrinta galimybė peržiūrėti vieną iš pagrindinių tarptinklinio ryšio rinkos veikimo aspektų remiantis patikimais naujausiais duomenimis. Sprendime Vodafone, C-58/08, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad, pagal EB sutarties 95 straipsnio 3 dalį (dabar – SESV 114 straipsnis) atsižvelgiant į vartotojų apsaugos tikslo svarbą, ribotos trukmės intervencija į konkurencingą rinką, suteikianti galimybę iš karto apsaugoti vartotojus nuo per didelių kainų, kaip kad būta nagrinėtu atveju, yra proporcinga siekiamam tikslui, net jei tam tikriems operatoriams ji gali sukelti neigiamų ekonominių pasekmių. Siekiant apsaugoti vartotojus, reguliuojamieji įpareigojimai, susiję su didmeninėmis ir mažmeninėmis tarptinkliniu ryšiu teikiamų balso skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugų kainomis, turėtų būti taikomi tol, kol susiformuos pakankama mažmeninio ar didmeninio lygmens konkurencija.

29 Proporcingumo klausimas išsamiai aptariamas prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo 7.3 skirsnyje „Nuoseklumas ir proporcingumas“.

•Priemonės pasirinkimas

Kaip minėta, siūlomas naujas reglamentas yra nauja Reglamento (ES) Nr. 531/2012 redakcija, kuria pakeičiami visi jį sudarantys teisės aktai ir daromi papildomi pakeitimai. Todėl pasirinkta tokia pati teisinė forma. Peržiūra suteikia galimybę supaprastinti dabartinę Reglamento (ES) Nr. 531/2012 struktūrą ir turinį siekiant užtikrinti, kad jis būtų nuoseklesnis ir labiau derėtų su reglamentavimo kokybės tikslu.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

30 Šiuo pasiūlymu sprendžiamos problemos buvo nustatytos 2019 m. Komisijos peržiūros ataskaitoje. Šios įvairiais duomenimis pagrįstos ataskaitos tikslas buvo įvertinti Reglamento (ES) Nr. 531/2012 veiksmingumą ir tarptinklinio ryšio rinkos veikimą įsigaliojus TRSŠK taisyklėms.

31 32 Be to, Komisijos peržiūros ataskaitoje padarytas išvadas išsamiai papildo 2020 m. surengtų viešų konsultacijų retrospektyviniai klausimai ir Komisijos bei Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) atliktų bendrų internetinių apklausų (2018, 2019 ir 2020 m.) išvados.

Komisijos peržiūros ataskaitoje patvirtinama, kad apskritai taikant TRSŠK taisykles tarptinklinio ryšio rinka veikia gerai ir kad tos taisyklės duoda gerų rezultatų. Ataskaitoje daroma išvada, kad nepaisant požymių, rodančių, kad tiek mažmeninėje, tiek didmeninėje tarptinklinio ryšio rinkose esama tam tikros konkurencijos dinamikos, pagrindinės konkurencijos sąlygos nepasikeitė ir artimiausioje ateityje greičiausiai nesikeis taip, kad duotų pagrindą panaikinti mažmeninės arba didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos reguliavimą.

Be to, Komisijos peržiūros ataskaitos išvados ir kiti atliekant peržiūrą surinkti faktai rodo, kad esama neišspręstų su tarptinklinio ryšio paslaugomis susijusių klausimų, kaip antai problemų, susijusių su paslaugų kokybe, naudojimusi pridėtinės vertės paslaugomis ir galimybe susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis. Visas šias problemas siūloma spręsti naujomis šiame pasiūlyme numatytomis priemonėmis.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šis pasiūlymas ir prie jo pridedamas poveikio vertinimas parengti remiantis plataus masto konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis. Visų pirma rinktos visuomenės, vartotojų asociacijų, nacionalinių reguliavimo institucijų (NRI), BEREC, judriojo ryšio tinklų operatorių, virtualiojo judriojo ryšio tinklų operatorių, suinteresuotųjų verslo subjektų (įskaitant MVĮ), valdžios institucijų, sektoriaus asociacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų nuomonės.

2020 m. birželio 19 d. – 2020 m. rugsėjo 11 d. Komisija vykdė 12 savaičių trukmės viešas konsultacijas. Jų tikslas buvo sužinoti nuomones apie: 1) mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, visų pirma apie galimą paaiškinimų ir priemonių, susijusių su paslaugų kokybe, pridėtinės vertės paslaugomis ir susisiekimu su skubios pagalbos tarnybomis naudojantis tarptinkliniu ryšiu, poveikį; 2) didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą; 3) su Reglamentu (ES) Nr. 531/2012 susijusią administracinę naštą ir galimų supaprastinimo priemonių poveikį. Iš viso gauti 175 atsakymai į internetinį klausimyną.

Vykdyta ir kita toliau nurodytų krypčių konsultacijų veikla (taip pat žr. skirsnį „Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas“):

1.Paskelbtas įžanginis poveikio vertinimas ir skirtos keturios savaitės atsiliepimams apie jį pateikti 33 .

2.Komisija ir BEREC atliko bendras internetines apklausas. Per šias metines internetines judriojo ryšio tinklų operatorių, virtualiojo judriojo ryšio tinklų operatorių ir NRI apklausas buvo surinkta rinkos informacija. Per 2018 m. birželio mėn. ir 2019 m. kovo mėn. apklausas rinkta informacija apie sąžiningo naudojimo taisyklių įgyvendinimą, su tvarumu susijusias išimtis ir kitus su ES tarptinklinio ryšio taisyklėmis susijusius aspektus. 2020 m. kovo mėn. apklausa buvo susijusi su kitais aspektais, kaip antai paslaugų kokybe, pridėtinės vertės paslaugomis, skubios pagalbos ryšiu, technologiniais pokyčiais, įrenginių tarpusavio sąveika, įgyvendinimo sąnaudomis ir administracine našta.

3.Konsultuotasi su BEREC ir iš jos gauta daug pastabų, be kita ko, dėl aspektų, susijusių su ateitimi. Visų pirma verta paminėti BEREC oficialią nuomonę dėl tarptinklinio ryšio rinkos veikimo 34 , papildomą sąnaudų analizę 35 ir Komisijos prašymu pateiktą papildomą informaciją, aktualią atliekant poveikio vertinimą 36 . Be to, Komisija atsižvelgė į BEREC vykdomas konsultacijas ir jos rengiamas rinkos stebėsenos ataskaitas: BEREC kas pusmetį rengiamas tarptautinio tarptinklinio ryšio lyginamosios analizės ataskaitas 37 , grindžiamas specialiai renkamais duomenimis, ir BEREC metines tarptinklinio ryšio tarifų skaidrumo ir palyginamumo ataskaitas 38 .

4.Atliekant Komisijos užsakytą tyrimą „Technologiniai pokyčiai ir tarptinklinis ryšys“ 39 buvo rengiami tiksliniai pokalbiai apie tarptinklinio ryšio rinkos pokyčius. Rangovas surengė kelis pokalbius su pasaulinei ryšio paslaugų vertės grandinei priklausančiais operatoriais ir atliko tikslinę internetinę apklausą dėl galimo technologinių pokyčių poveikio tarptinklinio ryšio rinkai.

5.Praėjus metams po tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo atlikta greitoji „Eurobarometro“ apklausa 40 . Ją sudarė klausimai, susiję su naudojimusi tarptinkliniu ryšiu keliaujant po ES, vartotojų informuotumu apie tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą, nuomone dėl naudos, nekeliaujančių asmenų įsivaizdavimu apie tarptinklinio ryšio kainas ir naudojimusi judriojo ryšio paslaugomis kitose ES šalyse.

Į gautą informaciją ir nuomones atsižvelgta rengiant prie šio pasiūlymo pridedamą poveikio vertinimą. Šiais duomenimis remtasi atliekant Reglamento (ES) Nr. 531/2012 vertinimą, nustatant su tarptinkliniu ryšiu susijusias neišspręstas problemas ir numatant poveikio vertinime pristatomas politikos galimybes.

Viešų konsultacijų rezultatai patvirtino, kad Tarptinklinio ryšio reglamentas duoda siekiamos naudos ir kad ES tarptinklinio ryšio taisyklės tebėra aktualios ES vartotojams ir įmonėms. Didžioji dauguma viešose konsultacijose dalyvavusių visų grupių respondentų nurodė, kad ES tarptinklinio ryšio taisyklės labai padeda ginti vartotojų ir įmonių interesus ES ir EEE.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija ne tik vykdė pirmiau nurodytas įvairias konsultacijas, bet ir nepriklausomai išanalizavo BEREC surinktus duomenis ir jais remdamasi atliko toliau nurodytas analizes.

1.Tarptinklinio ryšio rinkos peržiūros ataskaitoje ir prie jos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 41 (toliau – Komisijos peržiūros ataskaita) buvo pateikti surinkti faktai apie Reglamento (ES) Nr. 531/2012 veiksmingumą siekiant numatytų tikslų.

2.Parengta tarpinė tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis taisyklių įgyvendinimo pirmaisiais 18 mėnesių ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai 42 .

3.Parengtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl sąžiningo naudojimosi taisyklių ir su tvarumu susijusios išimties peržiūros išvadų 43 .

Komisija taip pat naudojosi kitų išorės ekspertų paslaugomis – taip atliktas šis darbas:

1.Parengtas sąnaudų modelis, skirtas didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo EEE sąnaudoms apskaičiuoti 44 .

2.2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. birželio mėn. vykdytas Komisijos užsakytas tyrimas „Technologiniai pokyčiai ir tarptinklinis ryšys“ 45 .

3.Atlikta Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) analizė. JRC labai padėjo rengti poveikio vertinimą, visų pirma: a) parengė tvarumo modelį 46 ir atliko vartotojų gaunamai naudai įvertinti skirtą priešingos padėties analizę; b) eksploataciniais bandymais vertino tarptinklinio ryšio paslaugų kokybę 47 .

•Poveikio vertinimai

Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas buvo pateiktas Reglamentavimo patikros valdybai. 2020 m. lapkričio 20 d. ji dėl jo pateikė teigiamą nuomonę.

Apsvarstytos keturios galimybės.

1 galimybė. Atskaitos scenarijus. Šiuo atveju Reglamente (ES) Nr. 531/2012 nustatytų taisyklių galiojimas būtų pratęstas laikotarpiui po 2022 m. ir tiek mažmeniniu, tiek didmeniniu lygmenimis būtų toliau taikomos nepakeistos nuostatos. Visų pirma didžiausios didmeninės kainos išliktų 2022 m. birželio 30 d. galiojusio dydžio ir būtų toliau taikomi du apsaugos (sąžiningo naudojimo ir tvarumo) mechanizmai. Nebūtų imtasi jokių priemonių neišspręstoms problemoms, susijusioms su paslaugų kokybe, pridėtinės vertės paslaugomis ar galimybe tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, spręsti.

2 galimybė. Galiojimo pratęsimas kartu užtikrinant didesnį skaidrumą. Šiuo atveju Reglamente (ES) Nr. 531/2012 nustatytų taisyklių galiojimas būtų pratęstas laikotarpiui po 2022 m., kartu pateikiant paaiškinimų ir imantis papildomų priemonių skaidrumui didinti ir konkurencijai stiprinti. Būtų toliau taikomos 2022 m. birželio 30 d. galiojusios didžiausios didmeninės kainos. Siekiant užtikrinti, kad tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis būtų išties vertingas, reikėtų imtis priemonių skaidrumui, susijusiam su paslaugų kokybe, pridėtinės vertės paslaugomis ir galimybe susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, didinti. Taip pat būtų imtasi priemonių, skirtų užtikrinti, kad būtų laikomasi įpareigojimo teikti technologiškai neutralią (tinklo technologijos ir tinklo kartos požiūriu) prieigą, reikalingą didmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, ir būtiniausių supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo veiksmų. 

3 galimybė. Tvarus ir išties vertingas tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis. Kadangi ši galimybė pasirinkta kaip tinkamiausia, su ja susijusios siūlomos priemonės yra išsamiai aprašytos pirmiau 48 .

4 galimybė. Didmenininkų ir mažmenininkų pareigų išplėtimas siekiant užtikrinti, kad TRSŠK būtų dar vertingesnis. Šiuo atveju kartu su priemonėmis, kurių siūloma imtis pasirinkus 3 galimybę, būtų imtasi veiksmų, kuriais būtų didinamas TRSŠK tvarumas ir galimybės padengti sąnaudas didmeniniu lygmeniu. Siekiant užtikrinti, kad TRSŠK būtų išties vertingas, būtų nustatytos naujos su paslaugų kokybe susijusios lankomų šalių operatorių pareigos. Tokios pareigos būtų nustatytos ir savosios šalies operatoriams – jie turėtų reikalauti, kad pagal visus didmeninių paslaugų susitarimus teikiamos didmeninės paslaugos būtų tokios pat kokybės kaip savojoje šalyje (t. y. nebūtų galimybės pasirinkti pirmenybinio tinklo). Be to, vartotojai galėtų pasirinkti funkcinę galimybę gauti papildomą informaciją apie įvairias susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis galimybes. Be to, būtų numatyta sukurti bendrą Sąjungos pridėtinės vertės paslaugų numerių serijų duomenų bazę, kuri apimtų ir informaciją apie tarifus, kad galutiniai naudotojai galėtų susipažinti su informacija apie pridėtinės vertės paslaugų numerių serijas ir taikomus mokesčius.

Galimybė leisti dabartinėms tarptinklinio ryšio taisyklėms nustoti galioti buvo anksti atmesta.

Remiantis per poveikio vertinimą atlikta analize, 3 galimybė labiausiai tinka siekiant gerokai padidinti tvarumą – pasirinkus ją sumažėtų operatorių, kurių neigiama tarptinklinio ryšio paslaugų marža viršija 3 proc. jų savojoje šalyje teikiamų paslaugų maržos 49 , skaičius. Tikimasi, kad dėl to padidėtų vartotojų gaunama nauda, nes operatoriams nebereikėtų prašyti leisti pagal tvarumo mechanizmą išimties tvarka taikyti papildomus mokesčius, taigi daugiau galutinių naudotojų galėtų visapusiškai naudotis TRSŠK. Tikslas yra sudaryti operatoriams būtinas sąlygas užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų kokybė būtų tokia pat kaip savojoje šalyje teikiamų paslaugų, ir suteikti vartotojams galimybę visapusiškai pasinaudoti būsimų technologinių pokyčių ir 5G grindžiamų inovacijų teikiamais pranašumais. Taip pat siekiama didinti didmeniniu lygmeniu užtikrinamą aiškumą dėl galimybės tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir numatyti naudingų priemonių, padedančių šalinti neišspręstas problemas, susijusias su naudojimusi pridėtinės vertės paslaugomis per tarptinklinį ryšį. Pasirinkus šią galimybę būtų didinamas vartotojų informuotumas apie i) tai, kad už naudojimąsi pridėtinės vertės paslaugomis gali būti taikomi dideli mokesčiai, ir apie ii) galimybes tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis. Tai gali labai padėti užtikrinti, kad TRSŠK būtų išties vertingas vartotojams, ir daryti bendrą teigiamą socialinį poveikį. Siūlomos priemonės apima tik tuos klausimus, kurie, kaip nustatyta, nėra pakankamai išspręsti nacionaliniu lygmeniu ir kuriuos būtina spręsti suderintai.

Su 1 galimybe (baziniu scenarijumi) ir 2 galimybe susijusios priemonės buvo pripažintos neveiksmingomis siekiant tarptinklinio ryšio taisyklių peržiūros tikslų.

Galiausiai, svarstant su 4 galimybe susijusias priemones, nuspręsta, kad jos būtų pernelyg intervencinės, apsunkinančios ir neproporcingos. Nauda, kurią pasirinkus 4 galimybę teiktų galimos papildomos apsauginės reguliavimo priemonės, neatsvertų siūlomų priemonių įgyvendinimo sudėtingumo.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas (REFIT)

Siekiant supaprastinti taisykles ir mažinti naštą, pasiūlyme numatomos šios priemonės:  

i) didžiausių didmeninių kainų peržiūra priimant deleguotąjį aktą. Šiame pasiūlyme numatoma supaprastinta didžiausių didmeninių kainų peržiūros procedūra – nustatomi išsamūs šių kainų nustatymo kriterijai ir Komisijai suteikiami įgaliojimai vėliau juos iš dalies keisti priimant deleguotuosius aktus. Taip siekiama supaprastinti procedūrą ir sumažinti reglamentavimo naštą, tenkančią Europos Komisijai, Tarybai, Europos Parlamentui ir – kiek mažiau – BEREC bei kitiems suinteresuotiesiems subjektams;

ii) pareigos parduoti pavienes reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimas. Nuostata, kuria operatoriai įpareigojami parduoti pavienes reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, ir su ja susijęs įgyvendinimo aktas 50 bus panaikinti. Ši struktūrinė priemonė buvo pasiūlyta siekiant gerinti konkurenciją mažmeninėje tarptinklinio ryšio rinkoje. Ji panaikinama dėl to, kad pradėjus taikyti tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis taisykles šios nuostatos tapo neveiksmingos ir nebebūtų proporcinga reikalauti, kad paslaugų savojoje šalyje teikėjai toliau teiktų tokio pobūdžio paslaugas. Šių nuostatų panaikinimas bus palankus operatoriams, nes sumažės susijusios priežiūros išlaidos ir našta, susijusi su būtinybe išlaikyti (daugiausia nebeaktualius) pavienių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimo pasiūlymus;

iii) įgyvendinimo akto dėl didžiausių leidžiamų skambučio užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinio vidurkio panaikinimas. Reglamente (ES) Nr. 531/2012 nustatyta, kad už reguliuojamus tarptinkliniu ryšiu priimtus skambučius išimtiniais atvejais taikomas papildomas mokestis turi neviršyti ES taikomų didžiausių leidžiamų skambučio užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių, kuriuos kasmet priimame įgyvendinimo akte nustato Europos Komisija, remdamasi BEREC pateikta informacija. Nustačius bendrą didžiausią ES masto balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose tarifą 51 , šis įgyvendinimo aktas tampa nereikalingas ir jo priėmimo procesas būtų nereikalinga reglamentavimo našta. Todėl už reguliuojamus tarptinkliniu ryšiu priimtus skambučius taikomas papildomas mokestis turėtų neviršyti bendro didžiausio ES masto balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose tarifo. Dėl šio pokyčio sumažėtų ir BEREC tenkanti informacijos teikimo Komisijai našta – ši institucija jau ir taip pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 vykdo labai daug ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo pareigų;

iv) dabartinių nuostatų, kuriomis reglamentuojama, kaip nustatyti didžiausias kainas kitomis nei euras valiutomis, suderinimas. Reglamente (ES) Nr. 531/2012 nustatomos taisyklės, kuriomis valstybių narių, kurių valiuta nėra euras, paslaugų teikėjai įpareigojami kasmet peržiūrėti didžiausias didmenines kainas ir papildomus mažmeninius mokesčius už reguliuojamas tarptinklinio ryšio paslaugas. Reglamente (ES) 2015/2120 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/1971, nustatytoje ryšio paslaugoms ES viduje taikomoje taisyklėje nurodyta, kad kita nei euras valiuta išreikštos didžiausios kainos turi būti kasmet peržiūrimos, remiantis tų metų sausio 15 d., vasario 15 d. ir kovo 15 d. paskelbtų pagrindinių valiutos keitimo kursų vidurkiu, ir taikomos nuo gegužės 15 d. Pasiūlymu siekiama Reglamento (ES) Nr. 531/2012 nuostatas suderinti su nuostatomis dėl ryšio paslaugų ES viduje, būtent nustatyti vienodą papildomų mokesčių už tarptinklinio ryšio paslaugas peržiūros datą (gegužės 15 d. vietoj gegužės 1 d.) ir vienodą perskaičiavimo į tas valiutas metodą. Siūloma priemonė suteiktų aiškumo ir padėtų sumažinti ne euro zonos operatoriams tenkančią administracinę naštą, nes peržiūrėjus papildomus tarptinklinio ryšio mokesčius arba ryšio paslaugų ES viduje tarifus jiems tenka savo tarifus skelbti du kartus. Be to, sumažėtų ir NRI, atsakingoms už peržiūrėtų valiutos kursų stebėjimą, tenkanti stebėsenos našta. Ši priemonė turėtų būti palanki mažmenininkams, nes vietoj dviejų kartų, kaip yra dabar, mažmenines kainas užtektų atnaujinti vieną kartą per metus. Dėl to gali gerokai sumažėti operatoriams tenkanti našta, susijusi su pareiga informuoti apie sutarčių sąlygų pasikeitimus;

v) BEREC stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigų racionalizavimas. Siekdama sumažinti operatoriams, NRI ir BEREC tenkančią reglamentavimo naštą, Komisija siūlo sujungti ir racionalizuoti stebėsenos procesą ir BEREC ataskaitų teikimo pareigas. Tikimasi, kad racionalizavus BEREC ataskaitų teikimo procesą sumažės operatoriams, NRI ir BEREC tenkanti administracinė našta.

•Pagrindinės teisės

Buvo išnagrinėtas pasiūlymo poveikis pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, laisvei užsiimti verslu. Šiuo atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad siūlomų viršutinių ribų tikslas yra spręsti rinkos nepakankamumo problemą ir užtikrinti galimybę padengti sąnaudas, šių ribų nustatymas nėra neproporcinga priemonė, palyginti su siekiamu tikslu, ar neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią šios laisvės esmę. Numatant galimybę jų netaikyti taip pat siekiama suteikti šalims daugiau laisvės sudaryti didmeninių paslaugų susitarimus.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šio pasiūlymo poveikis biudžetui ir reikalingi žmogiškieji bei administraciniai ištekliai išsamiai aprašomi pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Pasiūlymas įsigalios 2022 m. liepos 1 d. ir jo nuostatos bus taikomos nuo tos dienos, nebent konkrečiuose straipsniuose būtų nurodyta kitaip.

Dėl stebėsenos ir vertinimo proceso turinio pasakytina, kad šio pasiūlymo 21 straipsnyje pateikiamose peržiūros nuostatose nurodomi kiekvienos su šia iniciatyva susijusios priemonės vertinimo kriterijai.

21 straipsnyje nurodoma, kad turės būti pateiktos dvi peržiūros ataskaitos: pirmoji – iki 2025 m. birželio 30 d., antroji – iki 2029 m. birželio 30 d.

BEREC ir toliau atliks labai svarbų vaidmenį renkant duomenis iš nacionalinių reguliavimo institucijų, kad būtų galima stebėti tarptinklinio ryšio rinkos pokyčius ir priemonių įgyvendinimo poveikį ES tarptinkliniam ryšiui. BEREC taip pat toliau teiks Komisijai reikiamas nuomones, be kita ko, nuomones, aktualias atliekant esamų taisyklių peržiūrą.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymu daromi toliau nurodyti esminiai dabartinio reglamento pakeitimai.

1 straipsnyje apibrėžiamas reglamento dalykas ir taikymo sritis. Šiuo straipsniu daromi šie esminiai ankstesnio reglamento pakeitimai:

i)išbraukiama nuoroda į nuostatas, kuriomis siekiama suteikti galimybę parduoti pavienes reguliuojamas tarptinklinio ryšio paslaugas, nes įsigaliojus tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis taisyklėms jos tapo neveiksmingos;

ii)išbraukiama nuoroda į laikinas taisykles dėl kainų, kurias gali taikyti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, nes, nuo 2017 m. birželio 15 d. panaikinus tarptinklinio ryšio mokesčius ES, jos tapo nebeaktualios;

iii)atsižvelgiant į tai, kad elektroninius ryšius reglamentuojantys teisės aktai buvo horizontaliai išdėstyti nauja redakcija (Direktyva (ES) 2018/1972), išbraukiama nuoroda į Pagrindų direktyvą 52 ;

iv)siekiant suderinti dabartines nuostatas su nuostatomis dėl ryšio paslaugų ES viduje, siūlomi pakeitimai, susiję su kita nei euras valiuta išreikštomis didžiausiomis kainomis.

2 straipsniu, kuriame nustatomos apibrėžtys, dabartinis reglamentas iš dalies keičiamas išbraukiant dvi apibrėžtis, būtent terminų „alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas“ ir „pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimas“ apibrėžtis, nes panaikinus nuostatas, kuriomis siekiama suteikti galimybę parduoti pavienes reguliuojamas tarptinklinio ryšio paslaugas, jos tapo nebereikalingos.

3 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos, standartinio pasiūlymo ir didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimų nutraukimo. Šiuo straipsniu daromi šie esminiai dabartinio reglamento pakeitimai:

i)aiškiai nurodoma būtinybė užtikrinti, kad didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga taip pat apimtų visas esamas tinklo technologijas ir visų kartų tinklus ir kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas teikdamas tarptinklinio ryšio paslaugas galėtų bent atkartoti savojoje šalyje siūlomas mažmenines judriojo ryšio paslaugas;

ii)nurodoma, kad standartiniame pasiūlyme turi būti pateikiama visa informacija, būtina, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai galėtų užtikrinti, kad jų klientai galėtų, naudodamiesi tarptinklinio ryšio paslaugomis, nemokamai skubios pagalbos ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir kad būtų nemokamai perduodama skambinančio asmens buvimo vietos informacija.

5 straipsnyje dėl reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo dabar aiškiai nustatoma operatoriaus, kurio klientai lankosi kitoje šalyje, pareiga, jei techniškai įmanoma, reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas teikti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip savojoje šalyje, visų pirma užtikrinti tokią pačią paslaugų kokybę.

6 ir 7 straipsniuose nustatomos sąžiningo naudojimo taisyklės ir nuostatos dėl su tvarumu susijusių išimčių – jos iš esmės lieka tokios pačios kaip ankstesniame reglamente. Dėl sąžiningo naudojimo taisyklių ir tvarumo mechanizmo 8 straipsnyje paaiškinama, kad Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2286 toliau taikomas tol, kol bus priimtas kitas įgyvendinimo reglamentas.

9 straipsniu reglamentuojamas išimtinis papildomų mažmeninių mokesčių už reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas taikymas ir alternatyvių tarifų numatymas. Šiuo straipsniu daromi šie ankstesnio reglamento pakeitimai:

i)išbraukiama nuostata, kurioje nurodoma, kad savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos ir bet kokio papildomo mokesčio, taikomo reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu atliktiems skambučiams, reguliuojamoms tarptinkliniu ryšiu išsiųstoms SMS žinutėms ar reguliuojamoms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms, suma turi neviršyti tam tikrų nustatytų ribų. 2017 m. birželio 15 d. įsigaliojus tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis taisyklėms, ši nuostata tapo nereikalinga ir darytų iškreipiamąjį poveikį;

ii)išbraukiama nuostata, kuria nustatoma ES pareiga, siekiant nustatyti už reguliuojamus tarptinkliniu ryšiu priimtus skambučius taikomų papildomų mokesčių ribą, priimti įgyvendinimo aktą dėl didžiausių leidžiamų skambučio užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinio vidurkio;

iii)galiausiai pateikiama speciali nuostata, kuria reglamentuojamas sutarčių, apimančių tarptinklinio ryšio paslaugas, turinys. Joje aiškiai nurodoma pareiga pateikti informaciją apie tai, kokios paslaugų kokybės vartotojai gali pagrįstai tikėtis naudodamiesi tarptinkliniu ryšiu. Be to, šiuo straipsniu ankstesnis reglamentas iš dalies keičiamas nustatant tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pareigą užtikrinti, kad sutartyse būtų pateikiama informacija apie paslaugų, už kurias gali būti taikomi didesni mokesčiai, rūšis. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad vartotojai aiškiau žinotų, kad už naudojimąsi pridėtinės vertės paslaugomis per tarptinklinį ryšį gali tekti mokėti didelius mokesčius.

10, 11 ir 12 straipsniais dėl reguliuojamų tarptinkliniu ryšiu atliktų skambučių didmeninių kainų, tarptinkliniu ryšiu siunčiamų reguliuojamų SMS žinučių didmeninių kainų ir reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų didmeninių kainų daromi ankstesnių taisyklių pakeitimai, kuriais siekiama nustatyti naujus didžiausių didmeninių kainų dydžius. Taip užtikrinama, kad didmeniniai operatoriai galėtų tvariai teikti tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis paslaugas ir padengti sąnaudas.

13 straipsnyje, kuriuo siekiama užtikrinti galimybę nepertraukiamai, veiksmingai ir nemokamai naudotis skubios pagalbos ryšiu, pateikiama nauja nuostata, kurioje nurodoma, kad už tarptinklinio ryšio vartotojų inicijuotą skubios pagalbos ryšį negali būti taikomas joks mokestis.

14 straipsniu ankstesnis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant nustatyti pareigą SMS žinutėmis informuoti vartotojus apie galimą riziką už naudojimąsi pridėtinės vertės paslaugomis mokėti didesnius mokesčius.

16 straipsnyje nustatoma nauja tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pareiga informuoti tarptinklinio ryšio vartotojus apie tai, kaip lankomoje valstybėje narėje galima susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis.

17 straipsnyje pateikiama nauja nuostata, kuria BEREC įgaliojama sukurti ir prižiūrėti bendrą Sąjungos duomenų bazę, kurioje būtų saugoma informacija apie pridėtinės vertės paslaugoms teikti atskirose valstybėse narėse skirtų numerių serijas. Taip siekiama padėti užtikrinti skaidrumą suteikiant NRI ir operatoriams galimybę tiesiogiai susipažinti su informacija apie tai, kurių serijų numeriai gali lemti didesnes išlaidas. Be to, tai tarpinė priemonė siekiant didinti mažmeniniu lygmeniu užtikrinamą skaidrumą.

21 straipsniu reglamentuojamas peržiūros procesas. Svarbiausias ankstesnių taisyklių pakeitimas yra susijęs su didžiausių didmeninių kainų peržiūros būdu – anksčiau šiuo tikslu taikyta įprasta teisėkūros procedūra, o dabar Komisijai suteikiami įgaliojimai šias kainas keisti priimant deleguotąjį aktą. 22 ir 23 straipsniuose pateikiamos naujos nuostatos, kuriomis nustatomi tokiam deleguotajam aktui taikomi kriterijai ir parametrai, taip pat sąlygos, kuriomis Komisija gali naudotis šiais deleguotaisiais įgaliojimais.

Pasiūlymu panaikinami Reglamento (ES) Nr. 531/2012 4 ir 5 straipsniai dėl pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo ir Reglamento (ES) Nr. 531/2012 11 straipsnis dėl techninių tarptinkliniu ryšiu siunčiamų reguliuojamų SMS žinučių savybių.

🡻 531/2012

2021/0045 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 53 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 54 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

⇩ naujas

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 55 buvo keletą kartų iš esmės keičiamas 56 . Kadangi tą reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)visų pirma 2015 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2015/2120 57 , kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 ir kuriame reikalaujama nuo 2017 m. birželio 15 d. Sąjungoje panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, su sąlyga, kad tarptinklinio ryšio paslaugomis bus naudojamasi sąžiningai ir kad bus suteikta galimybė taikyti tų mokesčių panaikinimo išimtį siekiant užtikrinti tvarumą (taip pat dar vadinamas tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis (toliau – TRSŠK) principu). Be to, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 19 straipsnį atliko didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos peržiūrą, siekdama įvertinti, kokios priemonės yra būtinos, kad būtų sudarytos sąlygos panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas. Todėl, siekiant reguliuoti nacionalinių didmeninių tarptinklinio ryšio rinkų veikimą, kad iki 2017 m. birželio 15 d. būtų panaikinti papildomi mokesčiai už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas neiškraipant lankomų šalių ir savosios šalies vidaus rinkos, 2017 m. gegužės 17 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/920 58 ;

(3)2019 m. lapkričio 29 d. Komisija paskelbė savo atliktos pirmosios nuodugnios tarptinklinio ryšio rinkos peržiūros ataskaitą (toliau – Komisijos ataskaita), rodančią, kad papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas duoda daug naudos keliautojams visoje Sąjungoje. Naudojimasis judriojo ryšio paslaugomis (reguliuojamomis balso skambučių, SMS žinučių ar duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis) keliaujant po Sąjungą sparčiai ir smarkiai didėja – tai įrodo Sąjungos tarptinklinio ryšio taisyklių poveikį. Tačiau joje padaryta išvada, kad, nepaisant tam tikros mažmeninių ir didmeninių tarptinklinio ryšio rinkų konkurencijos dinamikos, su jomis susijusios pamatinės konkurencijos sąlygos nepasikeitė ir artimiausioje ateityje veikiausiai nesikeis. Todėl šiuo metu taikomos mažmeninės ir didmeninės rinkų reguliavimo priemonės tebėra būtinos ir negali būti panaikintos. Visų pirma Komisijos ataskaitoje padaryta išvada, kad smarkus didmeninių kainų viršutinių ribų sumažinimas padėjo dar labiau sumažinti didmenines tarptinklinio ryšio kainas, o tai yra naudinga siunčiamojo srauto operatoriams 59 . Komisijos ataskaitoje atsižvelgta į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) rekomendaciją toliau mažinti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų viršutines ribas. Vertindama šio reglamento poveikį Komisija pateikė reikiamą analizę ir dokumentais pagrindė poreikį toliau mažinti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų viršutines ribas bei įvertino, kiek jos turi būti sumažintos, kad lankomos šalies operatoriai galėtų susigrąžinti sąnaudas, susijusias su didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu. Kiek tai susiję su paslaugos kokybe, Komisijos ataskaitoje primenama, jog Reglamente (ES) Nr. 531/2012 reikalaujama, kad tarptinklinio ryšio vartotojui turi būti suteikta prieiga prie tos pačios paslaugos ES už tą pačią kainą, jei tokia paslauga gali būti teikiama lankomos šalies tinkle. Komisijos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į visai neseniai atsiradusius naujus būdus prekiauti didmeniniu tarptinkliniu srautu, pavyzdžiui, internetines prekybos platformas, kurie gali paskatinti konkurenciją didmeninėje tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje ir palengvinti operatorių tarpusavio derybų procesą. Galiausiai joje pastebima, kad duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis rinkoje atskirai neprekiaujama;

(4)kadangi Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 nustoja galioti 2022 m. birželio 30 d., šiuo reglamentu siekiama jį išdėstyti nauja redakcija ir kartu nustatyti naujas skaidrumo didinimo priemones, be kita ko susijusias su pridėtinės vertės paslaugomis naudojantis tarptinkliniu ryšiu ir užtikrinti, kad TRSŠK vartotojai gautų išties kokybišką paslaugą ir turėtų galimybę tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis. Šio naujojo reglamento galiojimo trukmė – 10 metų, t. y. iki 2032 m., siekiant užtikrinti tikrumą rinkoje ir kuo labiau sumažinti reguliavimo naštą, kartu numatant galimybę taikyti intervencines priemones didmeniniu lygmeniu, jei to reikia dėl rinkos pokyčių;

🡻 531/2012 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Bendrijoje 60 buvo iš esmės pakeistas 61 . Kadangi reikia padaryti daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo jį reikėtų išdėstyti nauja redakcija;

🡻 531/2012 2 konstatuojamoji dalis

tikslas sumažinti nacionalinio ir tarptinklinio ryšio tarifų skirtumą, kuris buvo įtrauktas į Komisijos 2011–2015 m. lyginamosios analizės sistemos dokumentą ir 2009 m. lapkričio mėn. patvirtintas i2010 aukšto lygio darbo grupės, bei įtrauktas į Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, turėtų taip pat būti šio reglamento tikslas. Numatytas tarptinklinio ryšio paslaugų ir savojoje šalyje teikiamų pavienių paslaugų pardavimas turėtų padidinti konkurenciją, tokiu būdu vartotojams sumažėtų kainos ir Sąjungoje būtų sukurta tarptinklinio ryšio paslaugų rinka, kurioje nacionalinių ir tarptinklinio ryšio tarifų skirtumas būtų nežymus. Tarptinklinio ryšio paslaugos Sąjungos mastu gali paskatinti vidaus telekomunikacijų Sąjungoje vidaus rinkos plėtrą;

🡻 531/2012 4 konstatuojamoji dalis

aukštas tarptinklinio ryšio skambučių, SMS ir duomenų perdavimo kainų, kurias moka viešųjų judriojo ryšio tinklų vartotojai, pavyzdžiui, studentai, asmenys, keliaujantys verslo reikalais, ir turistai, lygis yra kliūtis naudotis judriojo ryšio prietaisais keliaujant užsienyje Sąjungoje ir kelia vartotojų, nacionalinių reguliavimo institucijų ir Sąjungos institucijų susirūpinimą dėl didelių kliūčių vidaus rinkai. Mažmeninės kainos yra per didelės dėl didelių didmeninių kainų, kurias nustato užsienio priimančiojo tinklo operatorius, ir daugeliu atvejų taip pat dėl didelių mažmeninių antkainių, kuriuos taiko vartotojo savojo tinklo operatorius. Dėl konkurencijos trūkumo, sumažinus didmenines kainas, mažmeniniam vartotojui taikomos kainos dažnai nebūna atitinkamai sumažinamos. Nors kai kurie operatoriai neseniai nustatė tarifų sistemas, pagal kurias vartotojams siūlomos palankesnės sąlygos ir šiek tiek mažesnės kainos, vis dar akivaizdu, kad sąnaudų ir kainų santykis tikrai nėra toks, koks būtų konkurencingoje rinkoje;

🡻 531/2012 5 konstatuojamoji dalis

dideli tarptinklinio ryšio mokesčiai trukdo Sąjungos siekiui išplėtoti žinių ekonomiką ir sukurti 500 mln. vartotojų vidaus rinką. Palankesnės sąlygos judriojo ryšio duomenų srautui sudaromos skiriant pakankamai radijo spektro, kad vartotojai ir įmonės bet kur Sąjungoje galėtų naudotis skambučiais, SMS ir duomenų paslaugomis. Numačius laiku skirti pakankamai ir tinkamo dažnių spektro, kad būtų remiami Sąjungos politikos tikslai ir kuo geriau patenkinta vis didėjanti belaidžio duomenų srauto paklausa, daugiamete dažnių spektro politikos programa, nustatyta Sprendimu Nr. 243/2012/ES 62 , bus sukurtas pagrindas pokyčiams, kurie sudarys sąlygas Sąjungai tapti pirmaujančia veikėja plačiajuosčio ryšio spartos, judrumo, aprėpties ir pajėgumo srityse, sudarys palankesnes sąlygas atsirasti naujiems verslo modeliams ir technologijoms; tokiu būdu bus prisidedama prie struktūrinių problemų tarptinklinio ryšio didmeniniu lygiu mažinimo;

🡻 531/2012 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Komisija komunikate „Europos Sąjungos tarptinklinio ryšio paslaugų plėtros būklės tarpinė ataskaita“ pažymėjo, kad technologijų raida ir (arba) tarptinklinio ryšio paslaugų alternatyvos, pavyzdžiui, IP telefonijos (VoIP) galimybė arba belaidis interneto ryšys (Wi-Fi), gali padidinti tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos Sąjungoje konkurencingumą. Šios alternatyvos, visų pirma IP telefonijos paslaugos, vis daugiau naudojamos šalių viduje, tačiau nepastebima didesnės šių paslaugų plėtros naudojantis tarptinkliniu ryšiu;

🡻 531/2012 8 konstatuojamoji dalis

atsižvelgiant į sparčią duomenų perdavimo judriuoju ryšiu plėtrą ir didėjantį skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo naudojantis tarptinkliniu ryšiu paslaugas užsienyje naudojančių vartotojų skaičių, reikia padidinti konkurencinį spaudimą, plėtoti naujus verslo modelius ir technologijas. Tarptinklinio ryšio kainos turėtų būti reguliuojamos taip, kad neatgrasytų konkurencijos nuo dar žemesnių kainų;

🡻 531/2012 9 konstatuojamoji dalis

sukūrus Europos socialinę, švietimo, kultūros ir verslumo erdvę, grindžiamą asmenų ir skaitmeninių duomenų judumu, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos žmonių ryšiams, kad būtų sukurta tikra „piliečių Europa“;

🡻 531/2012 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(5)be to, nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už judriojo ryšio vartotojų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų kompetencijos teritorijoje, interesų apsaugą ir rėmimą, negali kontroliuoti kitose valstybėse narėse esančių lankomos šalies tinklo operatorių, nuo kurių tie vartotojai priklauso naudodamiesi tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis, veiksmų. Ši kliūtis taip pat galėtų sumažinti valstybių narių priemonių, kurios pagrįstos joms likusia kompetencija priimti vartotojų apsaugos taisykles, veiksmingumą;

🡻 2015/2120 20 konstatuojamoji dalis

(6)Sąjungos judriojo ryšio rinka tebėra suskaidyta, nes nėra visas valstybes nares apimančio judriojo ryšio tinklo. Todėl, norėdami teikti judriojo ryšio paslaugas savosios šalies vartotojams, kurie keliauja po Sąjungą, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turi pirkti didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas iš lankomos valstybės narės operatorių arba keistis su šiais operatoriais šiomis paslaugomis;

🡻 531/2012 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(7)negalima teigti, kad veikia vidaus telekomunikacijų rinka, kol yra dideli skirtumai tarp paslaugų savojoje šalyje ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainų. Todėl galutinis tikslas turėtų būti panaikinti paslaugų savojoje šalyje ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainų skirtumąas ⌦ turėtų būti panaikintas ⌫ ir tokiu būdu sukurtia judriojo ryšio paslaugų vidaus rinkąa;

🡻 531/2012 20 konstatuojamoji dalis

(8)turėtų būti taikomas bendras suderintas metodas, siekiant užtikrinti, kad viešojo antžeminio judriojo ryšio tinklų naudotojai, keliaudami Sąjungoje, nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas, tokiu būdu didinant tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų konkurenciją tarptinklinio ryšio paslaugų srityje, pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir išsaugant tiek paskatas naujovėms, tiek vartotojų pasirinkimą. Šio bendro metodo reikia atsižvelgiant į tarpvalstybinį atitinkamų paslaugų pobūdį, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą objektyviai nustatytais kriterijais grindžiamoje vienoje nuoseklioje reguliavimo sistemoje;

🡻 531/2012 6 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(9)platus prie interneto prijungiamų judriojo ryšio prietaisų naudojimas reiškia, kad duomenų perdavimas tarptinkliniu ryšiu turi didelę ekonominę reikšmę. Tai yra lemiamas kriterijus ⇨ svarbu ⇦ ir taikomųjų programų bei turinio naudotojams, ir teikėjams. Siekiant paskatinti šios rinkos plėtrą, duomenų perdavimo kainos neturėtų trukdyti augimui⇨ , visų pirma atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog 5G tinklų ir paslaugų diegimas nuolat didės ⇦;

🡻 531/2012 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(10)2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB 63 dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB 64 dėl elektroninių ryšių tinklų paslaugų leidimo (Leidimų direktyva), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB 65  dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva), 2002 m. kovo 7 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB 66 dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) ir 2002 m. liepos 12 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB 67  dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (toliau kartu – 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema) siekiama ⌦ siekta ⌫ sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką Sąjungoje užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą, remiantis didesne konkurencija. ⇨ Tos direktyvos panaikintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972. 68  Direktyva (ES) 2018/1972 siekiama skatinti investicijas į itin didelio pralaidumo tinklus ir jų diegimą ES, taip pat nustatyti naujas judriojo ryšio ir 5G spektro taisykles. Direktyva (ES) 2018/1972 taip pat užtikrinama, kad visi piliečiai galėtų naudotis įperkamu ryšiu, įskaitant internetą. Ja didinama vartotojų apsauga ir saugumas naudotojams ir lengvinamas reguliavimo priemonių taikymas; ⇦

🡻 531/2012 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(11)mažmeninės ir didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos pasižymi unikaliomis savybėmis, kuriomis galima pateisinti išskirtines priemones, platesnes nei pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą ⌦ Direktyvą (ES) 2018/1972 ⌫ nustatyti mechanizmai;

🡻 531/2012 24 konstatuojamoji dalis

nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų propaguoti Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje nustatytą tikslą, susijusį su galutinių vartotojų galimybėmis gauti ar platinti informaciją ar naudotis pačių pasirinktomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis;

🡻 531/2012 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(12)todėlšiuo reglamentu turėtų būti galima nukrypti nuo kitu atveju taikytinų taisyklių pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą ⌦ Direktyvą (ES) 2018/1972 ⌫, ypač Pagrindų direktyvą, tai yra, kad siūlomų paslaugų kainos, nesant didelės įtakos rinkoje, turėtų būti nustatomos komerciniu susitarimu, ir taip leisti ⌦ sudarant sąlygas ⌫ nustatyti papildomus reguliuojamuosius įpareigojimus, kurie atspindi specialias tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų savybes;

🡻 531/2012 51 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(13)⇨ siekiant apsaugoti tarptinklinio ryšio vartotojus nuo reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų (reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų) kainų didėjimo, galinčio atsirasti dėl orientacinių kitų nei euras valiutų keitimo kursų svyravimo, valstybės narės, kurių valiuta nėra euras, nustatydamos didžiausius taikytinus papildomus mokesčius savo valiuta turėtų naudoti orientacinių valiutų keitimo kursų per tam tikrą laikotarpį vidurkį. ⇦ Jei didžiausios leidžiamos kainos išreikštos ne eurais, pradinės taikytinos ribos ir tų ribų patikslintos vertės turėtų būti nustatomos atitinkama valiuta, taikant ⇨ kelių ⇦ orientacinių valiutų keitimo kursų ⇨ per tam tikrą laikotarpį ⇦ , šiame reglamente nurodytą dieną paskelbtų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ⇨ vidurkį ⇦ . Jei nurodytos dienos leidinio nėra nurodytą dieną leidinys neleidžiamas, turėtų būti taikomi tie orientaciniai valiutų keitimo kursai, kurie paskelbiami kitame po tos dienos skelbiamame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kuriame nurodyti tokie orientaciniai valiutų keitimo kursai. ⇨ Siekiant suderinti verčių kitomis nei euras valiutomis nustatymą su taisykle, taikoma ryšio paslaugoms ES viduje pagal Reglamentą (ES) 2015/2120, didžiausi mokesčiai kitomis nei euras valiutomis turėtų būti nustatomi taikant orientacinius valiutų keitimo kursų vidurkius, Europos Centrinis Banko paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje atitinkamų kalendorinių metų sausio 15 d., vasario 15 d. ir kovo 15 d. Taip apskaičiuoti 2022 m. didžiausi mokesčiai turėtų būti taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki 2023 m. gegužės 15 d.; ⇦ Siekiant apsaugoti vartotojus nuo reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų (reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų) kainų didėjimo, galinčio atsirasti dėl orientacinių kitų nei euro valiutų keitimo kursų svyravimo, valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, nustatydamos didžiausias leistinas mažmenines kainas savo valiuta turėtų naudoti orientacinių valiutų keitimo kursų per tam tikrą laikotarpį vidurkį;

🡻 531/2012 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(14)kad susiformuotų veiksmingesnė, integruota ir konkurencinga tarptinklinio ryšio paslaugų rinka, neturėtų būti taikomi jokie apribojimai, kurie užkerta kelią įmonėms veiksmingai derėtis dėl didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo prieigos. Turėtų būti pašalintos kliūtys, trukdančios naudotis prieiga prie tokių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų dėl nevienodų įmonių derybinių galių ir skirtingo infrastruktūros nuosavybės laipsnio. ⇨ Tuo tikslu didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos susitarimuose turėtų būti laikomasi technologijų neutralumo principo ir visiems operatoriams turėtų būti užtikrintos vienodos ir sąžiningos prieigos prie visų esamų tinklų ir technologijų galimybės ir dėl jų turėtų būti sąžiningai deramasi, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas galėtų siūlyti mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, lygiavertes savo šalyje siūlomoms paslaugoms. ⇦ Savo tinklo infrastruktūros neturintys savo virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriai ir judriojo ryšio paslaugų perpardavėjai paprastai teikia tarptinklinio ryšio paslaugas, remdamiesi komerciniais didmeniniais tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimais, sudarytais su priimančiosios valstybės judriojo ryšio tinklų operatoriais toje pačioje valstybėje narėje. Tačiau komercinių derybų rezultatai gali neužtikrinti pakankamos maržos virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriams ir perpardavėjams, kad būtų skatinama konkurencija siūlant mažesnes kainas. Šių kliūčių pašalinimas ir virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatorių ar perpardavėjų ir judriojo ryšio operatorių derybinių galių subalansavimas, nustatant pareigą suteikti prieigą ir nustatant didmeninės kainos viršutines ribas, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti alternatyvias, naujoviškas ir tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas bei jas siūlyti vartotojams. Pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemos, ypač Pagrindų direktyvos ir Prieigos direktyvos, taisykles ⌦ Direktyvoje (ES) 2018/1972 ⌫ šios problemos negalima spręsti ⌦ nenumatyta šios problemos sprendimo ⌫ nustatant pareigas operatoriams, turintiems didelę įtaką rinkoje;

🡻 531/2012 26 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(15)todėl turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriose būtų numatyta ⌦ turėtų būti numatyta ⌫ pareiga patenkinti pagrįstus didmeninės prieigos prie viešųjų judriojo ryšio tinklų tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti prašymus. Tokia prieiga turėtų atitikti prašančiųjų prieigos poreikius. ⇨Galutiniams paslaugų, kurioms reikalingos šiuolaikinės technologijos, ir mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų naudotojams naudojantis tarptinkliniu ryšiu teikiamos paslaugos turėtų būti tokios pačios kokybės, kaip ir savo šalyje. Todėl didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos įpareigojimu turėtų būti užtikrinta, kad prieigos prašantys subjektai gali atkartoti savo šalyje siūlomas mažmenines judriojo ryšio paslaugas, išskyrus atvejus, kai judriojo ryšio tinklo operatoriai, kurių prašoma suteikti prieigą, gali įrodyti, kad tai techniškai neįmanoma. ⇦ Prieiga turėtų būti nesuteikiama tik remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, susijusiais su techninėmis įgyvendinimo galimybėmis ar būtinybe išlaikyti tinklo vientisumą. Jeigu atsisakoma suteikti prieigą, prašymą pateikusi šalis turėtų galėti pateikti nagrinėti atvejį ginčų sprendimui pagal šiame reglamente išdėstytą procedūrą. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, didmeninė prieiga tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti turėtų būti suteikiama pagal šiuo reglamentu nustatytus didmeniniu lygmeniu taikomus reguliuojamuosius įpareigojimus ir atsižvelgiant į įvairias tokios prieigos teikimo sąnaudų sudedamąsias dalis. Didmeninei prieigai tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti taikant nuoseklų reguliavimo metodą turėtų būti prisidedama prie to, kad būtų išvengta iškraipymo valstybėse narėse. Suderinusi su Komisija ir bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, BEREC turėtų nustatyti didmeninės prieigos tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti gaires;

🡻 531/2012 27 konstatuojamoji dalis

(16)pareiga suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą turėtų apimti tiesioginių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą, taip pat didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą trečiosioms šalims perpardavimui. Pareiga suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą taip pat turėtų apimti judriojo ryšio tinklų operatorių pareigą sudaryti sąlygas virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriams ir perpardavėjams pirkti reguliuojamas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas iš didmeninių kaupyklų, kuriose numatytas vienas prieigos punktas ir standartizuota platforma susitarimams dėl tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu. Siekiant užtikrinti, kad operatoriai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams per pagrįstą laikotarpį suteiktų prieigą prie visų priemonių, reikalingų tiesioginei didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai ir perparduodamai tiesioginei didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai, turėtų būti paskelbtas standartinis pasiūlymas, jame nurodant didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos ir perparduodamos didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos standartinės sąlygos. Paskelbiant standartinį pasiūlymą neturėtų būti užkertamas kelias prieigos prašančio subjekto ir prieigą galinčio suteikti subjekto komercinėms deryboms dėl galutinio didmeninio susitarimo kainų lygio ar papildomų didmeninės prieigos paslaugų, kurios yra kitos paslaugos nei paslaugos, reikalingos tiesioginei didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai ir perparduodamai didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai;

🡻 531/2012 28 konstatuojamoji dalis

(17)pareiga suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą turėtų apimti prieigą prie visų sudedamųjų dalių, kurios būtinos teikti tarptinklinio ryšio paslaugas, pavyzdžiui: tinklo sudedamųjų dalių ir susijusių priemonių; atitinkamų programinės įrangos sistemų, įskaitant veiklos palaikymo sistemas; informacinių sistemų ar duomenų bazių, skirtų išankstinių užsakymų, teikimo, užsakymo, priežiūros bei remonto prašymų ir sąskaitų rengimui; numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančių sistemų; judriojo ryšio tinklų ir virtualiųjų tinklų paslaugų;

🡻 531/2012 29 konstatuojamoji dalis

(18)jeigu perparduodamos didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos prašantis subjektas paprašo prieigos prie kitų priemonių ar paslaugų, nei tų, kurios yra reikalingos mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimui, judriojo ryšio tinklo operatoriai už tas priemones ar paslaugas gali reikalauti sąžiningai ir pagrįstai atlyginti. Tos papildomos priemonės ar paslaugos gali, inter alia, būti pridėtinės vertės paslaugos, papildoma programinė įranga ar informacinės sistemos ar apskaitos priemonės;

⇩ naujas

(19)pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 109 straipsnį visi galutiniai naudotojai turėtų turėti galimybę nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis skubios pagalbos ryšiu su tinkamiausiu bendruoju pagalbos centru (BPC). Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai naudotojai su skubios pagalbos tarnybomis galėtų susisiekti skubios pagalbos ryšiu, lygiaverčiu tam, kuriuo gali naudotis kiti galutiniai naudotojai. Nustatyti, kokio pobūdžio skubios pagalbos ryšys techniškai įmanomas, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, palikta valstybėms narėms. Siekiant užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų naudotis skubios pagalbos ryšiu Direktyvos (ES) 2018/1972 109 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, lankomos šalies tinklo operatoriai didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimu turėtų informuoti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją apie tai, kokios rūšies skubios pagalbos ryšys leidžiamas pagal lankomos valstybės narės nacionalines priemones. Be to, į didmeninius tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus turėtų būti įtraukta informacija apie techninius parametrus, kuriais užtikrinama galimybė (taip pat neįgaliems tarptinklinio ryšio vartotojams) susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir kuriais užtikrinama, kad skambinančio asmens buvimo vietos informacija būtų perduota tinkamiausiam BPC lankomoje valstybėje narėje. Tokia informacija turėtų leisti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui nemokamai identifikuoti ir suteikti skubios pagalbos ryšį bei perduoti skambinančio asmens buvimo vietą;

🡻 2017/920 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(20)reikėtų patikslinti sąlygas, kurias galima įtrauktiį standartinius pasiūlymus ⌦ gali būti įtrauktos tam tikros sąlygos ⌫, kad judriojo ryšio tinklo operatoriai galėtų užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga. Visų pirma, kai lankomos šalies tinklo operatorius turi pagrįstų priežasčių manyti, kad daug tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų nuolat naudoja tarptinklinį ryšį arba neįprastai naudoja didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą ar piktnaudžiauja tokia prieiga, jis turėtų galėti reikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas suvestine forma ir visapusiškai laikydamasis Sąjungos ir nacionalinių duomenų apsaugos reikalavimų pateiktų informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti, ar didelė tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų dalis nuolat naudoja tarptinklinį ryšį arba ar yra neįprastas didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimas ar piktnaudžiavimas tokia prieiga, kaip antai informaciją apie klientų, kurių vidaus ryšio naudojimas yra nedidelis, palyginti su tarptinklinio ryšio naudojimu. Be to, nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, siekiant užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga turėtų būti galima tik jei švelnesnėmis priemonėmis nepavyksta išspręsti problemos. Tokiam nutraukimui taikomas lankomos šalies tinklo operatoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos leidimas, kuo labiau atsižvelgiant į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (toliau – BEREC) nuomonę, kai su ja buvo konsultuotasi. Švelnesnes priemones galėtų sudaryti nustatytos didesnių didmeninių paslaugų kainos, neviršijančios šiame reglamente nustatytų didžiausių didmeninių paslaugų kainų, taikomos apimtims, viršijančioms susitarime nustatytą bendrą apimtį. Tokios didesnės didmeninių paslaugų kainos gali būti nustatomos iš anksto arba taikomos nuo to momento, kai lankomos šalies tinklo operatorius nustato ir informuoja savojo tinklo operatorių, kad, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, didelė tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų dalis nuolat naudoja tarptinklinį ryšį arba neįprastai naudoja didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą ar piktnaudžiauja tokia prieiga. Švelnesnes priemones taip pat galėtų sudaryti savojo tinklo operatoriaus įsipareigojimas priimti arba peržiūrėti savo sąžiningo naudojimo taisykles, taikomas savo klientams, vadovaujantis išsamiomis pagal ⌦ šio reglamento ⌫ Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6d8 straipsnį priimtomis taisyklėmis, arba galimybė lankomos šalies tinklo operatoriui reikalauti, kad būtų peržiūrėtas didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimas. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų viešai skelbti informaciją apie prašymus išduoti leidimus nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, kartu užtikrinant verslo konfidencialumą;

🡻 2017/920 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(21)siekiant sukurti veiksmingesnę, labiau integruotą ir konkurencingesnę tarptinklinio ryšio paslaugų rinką, operatoriams, kurie derasi dėl didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos siekdami teikti mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, turėtų būti suteikta alternatyvi ⌦ galimybė ⌫ susiderėti dėl novatoriškų didmeninės kainodaros sistemų, kurios nebūtų tiesiogiai susietos su faktiškai suvartojamais kiekiais, kaip antai dėl fiksuoto dydžio mokėjimų, išankstinių įsipareigojimų ar pajėgumu grindžiamų sutarčių, arba dėl kainodaros sistemų, kuriomis atsižvelgiama į paklausos svyravimus per metus. ⇨ Direktyvos (ES) 2018/1972 249 konstatuojamojoje dalyje nurodytas įrenginių tarpusavio ryšys patenka į šio reglamento taikymo sritį ir jam taikomi atitinkami didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos įpareigojimai. Tačiau susitarimai dėl nuolatinio tarptinklinio ryšio yra komercinių derybų objektas ir dėl jų didmeninio tarptinklinio ryšio sutartyje gali susitarti du tarptinklinio ryšio partneriai. Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti veiksmingesnes ir konkurencingesnes įrenginių tarpusavio ryšio rinkas, tikimasi, kad operatoriai vis dažniau reaguos į visus pagrįstus prašymus sudaryti tarptinklinio ryšio susitarimus pagrįstomis sąlygomis ir juos priims, aiškiai leidžiant nuolatinį įrenginių tarpusavio tarptinklinį ryšį. Jie turėtų galėti sudaryti lanksčius tarptinklinio ryšio susitarimus, pagal kuriuos būtų galima teikti didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, ir taikyti tarifų sistemas, kurios būtų grindžiamos ne suvartotų duomenų kiekiu, o alternatyviomis sistemomis, pavyzdžiui, susietųjų mašinų skaičiumi per mėnesį. Tokiomis aplinkybėmis tarpvalstybinio ginčo atveju dalyvaujančios šalys turėtų pasinaudoti Direktyvos (ES) 2018/1972 27 straipsnyje nustatyta ginčų sprendimo procedūra. ⇦ TodėlDerybų šalys turėtų turėti galimybę susitarti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimų galiojimo laikotarpiu netaikyti didžiausių reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų. Tokiu atveju nė viena iš tų šalių vėliau nebegalėtų prašyti taikyti didžiausių didmeninių paslaugų kainų, pagrįstų faktiškai suvartojamu kiekiu, kaip nustatyta ⌦ šiame ⌫ reglamente (ES) Nr. 531/2012. Šia alternatyvagalimybe neturėtų būti daromas poveikis pareigoms, susijusioms su reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu laikantis to reglamento;. ⇨ Komisijos ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tyrime paminėtus visai neseniai atsiradusius naujus būdus prekiauti didmeniniu tarptinkliniu srautu, pavyzdžiui, internetines prekybos platformas, kurie gali palengvinti operatorių tarpusavio derybų procesą. Panašių priemonių naudojimas galėtų prisidėti prie konkurencijos didmeninėje tarptinklinio ryšio rinkoje didinimo ir dar labiau sumažinti faktines didmenines kainas; ⇦

⇩ naujas

(22)Reglamentu (ES) Nr. 531/2012 nustatyta, kad operatoriai negali sukliudyti galutiniams naudotojams lankomos šalies tinkle gauti prieigą prie reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų, kurias siūlo alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas. Tačiau, pradėjus taikyti TRSŠK principą, ši struktūrinė priemonė, nustatyta kaip pavienių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimo įpareigojimas, tapo neveiksminga. Be to, dėl nepakankamo faktinio taikymo rinkoje šis įpareigojimas nebeaktualus. Todėl nuostatos, įpareigojančios operatorius mažmeniniu lygmeniu parduoti pavienes tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugas, nebeturėtų būti taikomos;

🡻 531/2012 31 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

pastaraisiais metais itin išaugo judriojo tinklo duomenų perdavimo paslaugų paklausa tarp vartotojų ir įmonių. Tačiau dėl didelių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainų naudojimasis šiomis paslaugomis į kitas Sąjungos valstybes keliaujantiems vartotojams ir keliose valstybėse veikiančioms įmonėms labai ribojamas. Atsižvelgiant į tai, kad ši rinka yra nauja, ir į tai, kad vartojimo paklausa duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms sparčiai auga, reguliuojant mažmenines kainas galėtų būti išlaikytos pasiūlytų viršutinių kainų ribų neviršijančios kainos, kaip jau pastebėta pagal Reglamentą (EB) Nr. 717/2007, o ne sukeltas jų kritimas, o tai patvirtina, kad reikia imtis tolesnių struktūrinių priemonių;

🡻 531/2012 32 konstatuojamoji dalis

vartotojai turėtų turėti galimybę lengvai, per kuo trumpesnį laiką, atsižvelgiant į techninį sprendimą, be baudos ir nemokamai pasirinkti alternatyvų tarptinklinio ryšio teikėją arba vieną iš kelių alternatyvių tarptinklinio ryšio teikėjų. Apie tokią galimybę vartotojai turėtų būti informuojami aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinama forma;

vartotojai turėtų turėti teisę jiems palankiu būdu pasirinkti galimybę įsigyti savojoje šalyje teikiamų judriojo ryšio paslaugų paketo pavienes tarptinklinio ryšio paslaugas. Šiuo metu yra kelios galimybės, kaip techniškai įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą, įskaitant dviejų tarptautinio judriojo ryšio abonento identifikatorių (IMSI) (du atskiri IMSI toje pačioje SIM kortelėje), vieno IMSI (vieno IMSI pasidalijimas tarp paslaugų savojoje šalyje teikėjų ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų) ir dviejų arba vieno IMSI derinių naudojimo galimybę, derinant su techninėmis sąlygomis, kuriomis vartotojui neužkertamas kelias naudotis reguliuojamomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, teikiamomis tiesiogiai lankomos šalies tinkle, sudarant savojo tinklo operatoriaus ir lankomos šalies operatoriaus susitarimus;

🡻 531/2012 34 konstatuojamoji dalis

dėl didelių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainų vartotojai vengia naudotis judriojo tinklo duomenų perdavimo paslaugomis keliaudami Sąjungoje. Atsižvelgiant į augančią duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų paklausą ir didėjančią šių paslaugų svarbą, neturėtų būti jokių kliūčių laikinai arba nuolat naudotis alternatyviomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, teikiamomis tiesiogiai lankomos šalies tinkle, neatsižvelgiant į galiojančias sutartis ar susitarimus dėl tarptinklinio ryšio su paslaugų savojoje šalyje teikėjais ir nenustatant jiems papildomų mokesčių. Kai to paprašoma, siekiant pasiūlyti duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, teikiamas tiesiogiai lankomos šalies tinkle, paslaugų savojoje šalyje teikėjai ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikėjai turėtų bendradarbiauti, kad vartotojams nebūtų užkirstas kelias gauti tas paslaugas bei naudotis jomis, ir užtikrinti kitų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo tęstinumą;

🡻 531/2012 35 konstatuojamoji dalis

šiame reglamente neturėtų būti nustatytos jokios konkrečios pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo techninės sąlygos, o sudaryta galimybė priimti veiksmingiausius ir efektyviausius sprendimus, be kita ko, suderintą sprendimą, kurį turi parengti Komisija, remdamasi EERRI pateikta informacija, todėl turėtų būti nustatyti su techninėmis savybėmis susiję kriterijai, kuriuos turėtų atitikti pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo techninis sprendimas. Tie kriterijai, inter alia, turėtų apimti koordinuotai ir suderintai visoje Sąjungoje nustatytą sprendimą ir reikalavimą bei turėtų užtikrinti, kad vartotojai galėtų greitai ir lengvai pasirinkti kitą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją, nekeisdami savo telefono numerio. Be to, neturėtų būti trukdoma naudotis tarptinkliniu ryšiu už Sąjungos ribų arba trečiųjų šalių vartotojams, esantiems Sąjungoje;

🡻 531/2012 36 konstatuojamoji dalis

judriojo ryšio tinklų operatoriai turėtų aktyviau bendradarbiauti ir derinti savo veiklą, kad būtų techniškai įmanoma koordinuota ir sklandi pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų raida ir neužkertamas kelias naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, kurios tiesiogiai teikiamos lankomos šalies tinkle. Todėl, kad būtų sudarytos sąlygos greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių ir technologijų pažangos, turėtų būti nustatyti pagrindiniai principai ir metodikos. EERRI, bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų padėti Komisijai sukurti techninius elementus, kad būtų sudarytos sąlygos pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimui ir būtų neužkertamas kelias naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, kurios tiesiogiai teikiamos lankomos šalies tinkle. Prireikus Komisija turėtų įgalioti Europos standartizacijos įstaigą iš dalies pakeisti atitinkamus standartus, reikalingus darniai įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą;

🡻 531/2012 37 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl išsamių paslaugų savojoje šalyje teikėjų informavimo pareigos taisyklių ir dėl pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo techninio sprendimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 69 ;

🡻 531/2012 38 konstatuojamoji dalis

EERRI turėtų būti leidžiama, atsižvelgus į šio reglamento nuostatas ir į Komisijos įgyvendinimo aktus, priimtus pagal jį, savo iniciatyva parengti konkrečias pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo arba kitų šiuo reglamentu reglamentuojamų klausimų technines gaires;

🡻 531/2012 39 konstatuojamoji dalis

laikoma, jog tam, kad pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimas būtų visiškai veiksmingas, tokių paslaugų pardavimas turi būti derinamas su pareiga suteikti didmeninės prieigą tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, o tai sudarytų palankesnes sąlygas naujiems ir esamiems rinkos dalyviams, įskaitant tarptautinius tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjus, lengviau patekti į rinką. Užtikrinant reguliavimo metodo nuoseklumą ir tokiu būdu prisidedant prie vidaus rinkos plėtros, tokiu sprendimu būtų užkertamas kelias iškraipymui valstybėse narėse. Tačiau, įgyvendinant pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą, operatoriams reikės nustatyti tinkamą laikotarpį prisitaikymui techniniu lygiu, todėl struktūrinių priemonių rezultatas – iš tiesų veikianti pakankamai konkurencinga vidaus rinka – atsiras tik po tam tikro laiko. Dėl šios priežasties toliau laikinai turėtų būti taikomos atitinkamo lygio didžiausios leistinos didmeninių kainų už tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas ribos, taip pat šių paslaugų mažmeninių kainų apsauginės ribos, siekiant užtikrinti, kad vartotojų turima nauda būtų išsaugota pereinamuoju tokių struktūrinių priemonių įgyvendinimo laikotarpiu;

🡻 2015/2120 32 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(23)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti didžiausių leistinų judriojo ryšio skambučių užbaigimo paslaugos kainų svertinį vidurkį ir išsamias taisykles dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo ir dėl papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas ⇨ mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų savo šalies kainomis teikimo tvarumo įvertinimo metodikos ⇦ bei dėl prašymo, kurį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turi pateikti to įvertinimo tikslais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 70 ;

⇩ naujas

(24)kol bus priimtos tos įgyvendinimo priemonės, turėtų būti toliau taikomas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2286 71 ;

🡻 531/2012 40 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(25)laikino kainų reguliavimo pratęsimo atžvilgiu reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatyti ir mažmeniniu, ir didmeniniu lygmeniu, siekiant apsaugoti tarptinklinio ryšio vartotojų interesus, nes patirtis parodė, kad tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų didmeninių kainų sumažinimas gali nelemti tarptinklinio ryšio mažmeninių kainų sumažėjimo, nes nėra paskatų, kad taip atsitiktų. Kita vertus, jei būtų imamasi veiksmų mažmeninėms kainoms mažinti, o su šių ⌦ tų ⌫ paslaugų teikimu susijusių didmeninių kainų klausimas nebūtų sprendžiamas, galėtų būti sutrikdytas tinkamas tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkos veikimas, o konkurencija negalėtų sustiprėti;

🡻 2017/920 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(26)siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką ir sudaryti palankias sąlygas jos veikimui visoje Sąjungoje ⌦ buvo ⌫ būtina Reglamente (ES) 2015/2120 nustatytas reikalavimas panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas ⌦ pagal Reglamentą (ES) 2015/2120 ⌫, kuris taip pat dar vadinamas tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis (toliau – TRSŠK) principu, yra. Tačiau vien to reglamento neužtenka ⌦ nepakako ⌫ tam, kad būtų užtikrintas tinkamas tarptinklinio ryšio rinkos veikimas. TaigiŠis reglamentas turėtų padėti užtikrinti, kad panaikinant papildomus mažmeninius mokesčius už tarptinklinį ryšį nebūtų daromas poveikis kainų nustatymo modeliams šalių vidaus rinkose;

🡻 2015/2120 26 konstatuojamoji dalis

(27)atitinkama savojoje šalyje taikoma mažmeninė kaina turėtų būti lygi mažmeninei savojoje šalyje nustatytai vieneto kainai. Tačiau tais atvejais, kai nėra konkrečių savojoje šalyje taikomų mažmeninių kainų, kurios galėtų būti naudojamos kaip pagrindas reguliuojamai mažmeninei tarptinklinio ryšio paslaugai (pavyzdžiui, savojoje šalyje taikomų tarifų planų be limito, paketų arba savojoje šalyje taikomų tarifų, kurie neapima duomenų perdavimo, atveju), savojoje šalyje nustatyta mažmeninė kaina turėtų būti laikoma tuo pačiu mokesčio apskaičiavimo mechanizmu, tarsi vartotojas naudotųsi savojoje šalyje taikomu tarifo planu to vartotojo valstybėje narėje;

⇩ naujas

(28)tarptinklinio ryšio vartotojai, naudodamiesi tarptinkliniu ryšiu Sąjungoje, turėtų kiek įmanoma turėti galimybę naudotis užsisakytomis mažmeninėmis paslaugomis, ir gauti tokios pačios kokybės paslaugas, kaip ir savojoje šalyje. Tuo tikslu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos būtų teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tuo atveju, jei tokiomis paslaugomis būtų naudojamasi savojoje šalyje. Visų pirma vartotojams naudojantis tarptinkliniu ryšiu, jei techniškai įmanoma, turėtų būti teikiamos tokios pačios kokybės paslaugos;

🡻 2015/2120 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(29)kartu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis, naudojimui turėtų galėti taikyti sąžiningo naudojimo taisykles. Sąžiningo naudojimo taisyklėmis siekiama išvengti tarptinklinio ryšio vartotojų piktnaudžiavimo reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis ar neįprasto naudojimosi jomis, pavyzdžiui, tarptinklinio ryšio vartotojų naudojimosi tokiomis paslaugomis ne paslaugų savojoje šalyje teikėjo kitais nei periodinės kelionės tikslais. ⇨ Tokių aplinkybių kaip pandemijos ar gaivalinės nelaimės sukeltais force majeure atvejais, kuriais ne savo noru pratęsiamas tarptinklinio ryšio vartotojo laikino buvimo kitoje valstybėje narėje laikotarpis, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai tarptinklinio ryšio vartotojui pateikus pagrįstą prašymą, turėtų apsvarstyti galimybę atitinkamam laikotarpiui pratęsti taikomą sąžiningo naudojimo leidimą ⇦. Visomis sąžiningo naudojimo taisyklėmis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams turėtų būti sudaromos sąlygos pasinaudoti tam tikru kiekiu reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis, atitinkančiomis jų atitinkamus tarifų planus;

🡻 2015/2120 23 konstatuojamoji dalis

(30)ypatingomis ir išimtinėmis sąlygomis, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas negali padengti savo bendrų faktinių ir numatomų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų iš savo bendrų faktinių ir numatomų pajamų iš tokių paslaugų teikimo, tas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų galėti prašyti leidimo taikyti papildomą mokestį siekiant užtikrinti savo savojoje šalyje taikomų mokesčių modelio tvarumą. Savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas atitinkamais tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui būdingais objektyviais veiksniais, įskaitant objektyvius skirtumus tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų atitinkamoje valstybėje narėje ir savosios šalies kainų ir pajamų lygį. Tai gali būti, pavyzdžiui, savojoje šalyje už fiksuotą mokestį teikiamų mažmeninių paslaugų modelių atvejis, kai operatoriai patiria didelį neigiamą srauto disbalansą ir numanoma vieneto kaina savojoje šalyje yra maža, o operatoriaus bendros pajamos taip pat yra mažos, palyginti su tarptinklinio ryšio sąnaudų našta, arba, kai numanoma vieneto kaina yra maža, o faktinis arba numatomas tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimas yra didelis. Numatoma, kad tokių išimtinių aplinkybių nebebus, kai ir didmeninės, ir mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos visiškai prisitaikys prie to, kad tarptinklinis ryšys visur teikiamas savojoje šalyje taikomomis kainomis ir įtraukiamas į mažmeninius tarifų planus kaip įprastas jų elementas. Siekiant išvengti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų savojoje šalyje imamų mokesčių modelis netaptų netvarus dėl tokių sąnaudų padengimo problemų sukeliant riziką, kad bus padarytas pastebimas poveikis savojoje šalyje taikomų kainų raidai arba vadinamasis „susisiekiančių indų poveikis“, tokiomis aplinkybėmis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų galėti, gavę nacionalinės reguliavimo institucijos leidimą, reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikyti papildomą mokestį, bet tik tiek, kiek būtina siekiant padengti visas atitinkamas tokių paslaugų teikimo sąnaudas;

🡻 2015/2120 24 konstatuojamoji dalis

(31)tuo tikslu išlaidos, patiriamos teikiant reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į faktinius didmeninio tarptinklinio ryšio mokesčius, taikomus atitinkamo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo išsiunčiamajam tarptinklinio ryšio srautui, viršijančiam jo gaunamąjį tarptinklinio ryšio srautą, taip pat pagrįstai atsižvelgiant į jungtines ir bendras sąnaudas. Pajamos iš reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į pajamas, priskirtinas reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimui taikant savojoje šalyje nustatyto lygio kainas, nesvarbu, ar tai būtų vieneto kainos pagrindu, ar kaip dalis fiksuoto mokesčio, atspindinti faktinę ir numatomą vartotojų tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimo Sąjungoje ir savojoje šalyje dalį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo vartotojų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimą ir suvartojimą savojoje šalyje, taip pat konkurencijos lygį, kainas ir pajamas vidaus rinkoje ir bet kokią pastebimą riziką, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis darytų pastebimą poveikį tokių kainų raidai;

⇩ naujas

(32)Reglamente (ES) Nr. 531/2012 nustatyta, kad tais atvejais, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas taiko papildomą mokestį už reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų naudojimą, viršijantį pagal sąžiningo naudojimo taisykles nustatytas ribas, savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos ir bet kokio papildomo mokesčio, taikomo reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu atliktiems skambučiams, reguliuojamoms tarptinkliniu ryšiu išsiųstoms SMS žinutėms ar reguliuojamoms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms, suma neviršija atitinkamai 0,19 EUR/min., 0,06 EUR/SMS ir 0,20 EUR/1 MB. Atsižvelgiant į tai, kad TRSŠK taisyklės veiksmingai taikomos nuo 2017 m. birželio 15 d., ta nuostata nebereikalinga;

🡻 2015/2120 28 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(33)laikantis principo, kad moka kviečiantysis abonentas, judriojo ryšio vartotojai nemoka už priimamus savojoje šalyje teikiamo judriojo ryšio skambučius, ir skambučio užbaigimo kviečiamojo abonento tinkle kaina yra įtraukta į kviečiančiajam abonentui taikomą mažmeninę kainą. Judriojo ryšio skambučių užbaigimo kainų suvienodinimas visose valstybėse narėse turėtų sudaryti sąlygas taikyti tą patį principą ir reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių atžvilgiu. ⇨ Siekdama sumažinti reguliavimo naštą visoje Sąjungoje nuosekliai sprendžiant konkurencijos problemas, susijusias su didmeninių balso skambučių užbaigimo paslaugų teikimu, pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 75 straipsnio 1 dalį 2020 m. gruodžio 18 d. priimtu deleguotuoju aktu Komisija nustatė bendrą didžiausią Sąjungos masto balso skambučių užbaigimo paslaugų judriojo ryšio tinkle tarifą. Deleguotajame akte pateikiamas trejų metų kainų mažinimo planas: didžiausi balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle tarifai 2021 m. bus 0,7 euro cento, 2022 m. – 0,55 EUR cento, 2023 m. – 0,4 euro cento, o nuo 2024 m. pasieks bendrą didžiausią 0,2 euro cento Sąjungos masto balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle tarifą. ⇦ Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad tai dar nėra įgyvendinta,Šiame reglamente nurodytais atvejais, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams leidžiama reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikyti papildomą mokestį, reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu priimtiems skambučiams taikomas papildomas mokestis neturėtų viršyti visoje Sąjungoje nustatytų didžiausių leistinų didmeninės judriojo ryšio skambučių užbaigimo paslaugos kainų svertinio vidurkio ⇨ pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 75 straipsnį Komisijos priimtame deleguotajame akte nustatyto atitinkamų metų bendro didžiausio ES masto balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle tarifo. Jei vėliau Komisija padaro išvadą, kad visoje Sąjungoje nustatyti balso skambučių užbaigimo tarifo nebereikia, bet koks papildomas mokestis, taikomas reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu priimtiems skambučiams, neturėtų viršyti naujausiu deleguotuoju aktu, priimtu pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 75 straipsnį, nustatyto tarifo ⇦;Laikoma, kad ši tvarka yra laikina, kol Komisija išspręs šį likusį klausimą;

🡻 2015/2120 30 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(34)šis reglamentas turėtų būti speciali priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/21/EB 1 straipsnio 5 dalyje. Todėltarptinklinio ryšio Sąjungos mastu reguliuojamų paslaugų teikėjams keičiant savo mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus ir susijusias naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis taisykles, siekiant vykdyti šio reglamento reikalavimus, dėl tokių pakeitimų judriojo ryšio vartotojai pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama ⌦ Direktyva (ES) 2018/1972 ⌫dabartinė elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistema, neturėtų įgyti teisės atšaukti savo sutartis;

⇩ naujas

(35)sutartyje, kuria numatoma bet kokios rūšies reguliuojama mažmeninė tarptinklinio ryšio paslauga, turėtų būti nurodyti tos reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos elementai, įskaitant numatomą paslaugos kokybės lygį. Paslaugų teikėjas turėtų pateikti informaciją apie svarbius veiksnius, galinčius turėti įtakos paslaugos kokybei, pavyzdžiui, tam tikrų technologijų prieinamumą ar išorės veiksnių, pavyzdžiui, topografijos, lemiamą aprėptį ar skirtumus;

(36)tarptinklinio ryšio vartotojai ir savojo tinklo operatoriai kartais netyčia patiria didelių išlaidų dėl nepakankamo skaidrumo, susijusio su pridėtinės vertės paslaugoms Sąjungoje teikti naudojamų numerių ir didmeninių kainų, taikomų pridėtinės vertės paslaugoms. Ryšiui tam tikrais numeriais, kurie naudojami pridėtinės vertės paslaugoms teikti, pavyzdžiui, padidinto tarifo, nemokamo telefono ryšio ar bendrai finansuojamais numeriais, nacionaliniu lygmeniu taikomos specialios kainodaros sąlygos. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas tai tarifo daliai, kuri nustatoma už pridėtinės vertės paslaugų teikimą, bet tik prisijungimo prie tokių paslaugų tarifams; Vis dėlto TRSŠK principas gali paskatinti galutinius naudotojus tikėtis, kad skambindami tokiais numeriais naudodamiesi tarptinkliniu ryšiu jie neturėtų patirti didesnių išlaidų, palyginti su savąja šalimi. Tačiau naudojantis tarptinkliniu ryšiu taip yra ne visada. Galutiniai naudotojai patiria didesnių išlaidų, net jei jie skambina numeriais, kuriais savojoje šalyje galima skambinti nemokamai. Tai gali silpninti vartotojų pasitikėjimą galimybe palaikyti ryšį telefonu, kai naudojamas tarptinklinis ryšys, vartotojai gali sulaukti nelauktai didelių sąskaitų ir tai gali mažinti TRSŠK vertę. Mažmeninės prekybos lygmeniu tai daugiausia lemia nepakankamas didesnių mokesčių, kurie gali būti patirti skambinant pridėtinės vertės paslaugų numeriais, skaidrumas. Todėl reikėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų padidintas skambučių pridėtinės vertės paslaugų numeriais sąlygų skaidrumas. Šiuo tikslu tarptinklinio ryšio vartotojai turėtų būti informuoti savo sutartyje apie tai, kad skambučiams pridėtinės vertės paslaugų numeriais naudojantis tarptinkliniu ryšiu gali būti taikomi papildomi mokesčiai, ir apie tai jie turėtų būti laiku ir nemokamai perspėti;

🡻 2017/920 9 konstatuojamoji dalis

(37)didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos turėtų veikti taip, kad operatoriai galėtų padengti visas reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas, įskaitant jungtines ir bendras sąnaudas. Tai turėtų padėti išlaikyti paskatas investuoti į lankomų šalių tinklus ir išvengti vidaus konkurencijos lankomų šalių rinkose iškraipymo, susijusio su operatorių, kurie naudojasi didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos taisomosiomis priemonėmis siekdami konkuruoti lankomų šalių vidaus rinkose, reguliuojamuoju arbitražu;

🡻 2017/920 13 konstatuojamoji dalis

(38)kalbant apie didmeninių kainų taisykles, turėtų būti išlaikomos Sąjungos lygmens reguliavimo pareigos, nes bet kokios priemonės, kuriomis sąlygos teikti TRSŠK visoje Sąjungoje sudaromos nesprendžiant su didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu susijusių didmeninių kainų dydžio klausimo, keltų pavojų iškraipyti tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinką ir neskatintų konkurencijos. Deramo lygio didmeninės kainos turėtų padėti užtikrinti tvarią konkurenciją, įskaitant naujų rinkos dalyvių, mažųjų ir vidutinių įmonių bei startuolių konkurenciją;

🡻 2017/920 14 konstatuojamoji dalis

(39)didžiausios didmeninės kainos turėtų būti nustatytos kaip apsauginė riba ir turėtų būti tokios, kad operatoriai galėtų padengti savo sąnaudas, įskaitant jungtines ir bendras sąnaudas. Jos taip pat turėtų būti tokios, kad būtų sudarytos sąlygos plačiu mastu tvariai teikti TRSŠK kartu paliekant atsargą komercinėms operatorių deryboms;

🡻 531/2012 52 konstatuojamoji dalis

(40)nors daugelis didmeninių sujungimo mokesčių paprastai nustatomi už sekundes, kai kurie judriojo ryšio tinklų operatoriai, apmokestindami teikiamas didmenines tarptinklinio ryšio skambučių paslaugas, taiko trumpiausią apmokestinimo laikotarpį, siekiantį iki 60 sekundžių, todėl iškraipoma tų operatorių ir kitokius paslaugų apmokestinimo metodus taikančių operatorių konkurencija ir kliudoma nuosekliai taikyti šiuo reglamentu nustatytas didžiausias leidžiamas didmenines kainas. Be to, dėl to tenka mokėti papildomą mokestį, dėl kurio padidėja didmeninės išlaidos, o tai neigiamai veikia mažmenines tarptinklinio ryšio skambučių paslaugų kainas. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad judriojo ryšio tinklo operatoriai didmenines reguliuojamų skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu kainas apskaitytų už sekundes;

🡻 531/2012 64 konstatuojamoji dalis

(41)siekiant užtikrinti, kad didžiausios leidžiamos kainos už didmenines tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugas kuo labiau atitiktų paslaugų teikimo išlaidų lygį ir kad galėtų formuotis konkurencija mažmeniniu lygmeniu, didžiausios leistinos didmeninės kainos, taikomos reguliuojamoms SMS žinutėms, turėtų atitikti paskesnį mažinimą;

🡻 531/2012 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 nėra atskira priemonė – juo papildomos ir remiamos su tarptinkliniu ryšiu Sąjungos mastu susijusios taisyklės, nustatytos 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje. Ta sistema nesuteikė nacionalinėms reguliavimo institucijoms pakankamai priemonių, kad jos galėtų imtis efektyvių ir ryžtingų veiksmų, susijusių su tarptinklinio ryšio paslaugų kainų nustatymu Sąjungoje, taigi pasitelkus šią sistemą nepavyksta užtikrinti sklandaus tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkos veikimo. Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 buvo tinkama priemonė šiai padėčiai ištaisyti;

⇩ naujas

(42)siekiant užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų nenutrūkstamai ir veiksmingai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, lankomos šalies tinklai neturėtų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams taikyti jokių didmeninių mokesčių, susijusių su tokiais skubios pagalbos ryšiais;

🡻 531/2012 82 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(43)siekiant padidinti tarptinklinio ryšio paslaugų mažmeninių kainų skaidrumą ir padėti tarptinklinio ryšio vartotojams priimti sprendimus dėl naudojimosi savo judriojo ryšio prietaisais užsienyje, judriojo ryšio paslaugų teikėjai savo tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų nemokamai teikti informaciją apie jiems taikomas kainas naudojantis tarptinkliniu ryšiu lankomoje valstybėje narėje. Kadangi tam tikros vartotojų grupės gali gerai žinoti tarptinklinio ryšio kainas, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų suteikti galimybę lengvai atsisakyti šios automatiškai siunčiamų pranešimų paslaugos. ⇨ Be to, tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti pateikta tekstinė žinutė su nuoroda į interneto puslapį, kuriame pateikiama išsami informacija apie paslaugų, už kurias gali būti taikomi didesni mokesčiai, rūšis (skambučius ir SMS žinutes). ⇦ Be to, vartotojams paprašius, jeigu jie yra Sąjungoje, paslaugų teikėjai turėtų jiems aktyviai teikti papildomą informaciją apie skambinimo ar skambučių priėmimo, SMS žinučių ir MMS žinučių siuntimo ir gavimo bei kitų duomenų perdavimo paslaugų lankomoje valstybėje narėje kainas už minutę, už SMS žinutę arba už duomenų megabaitą, įskaitant PVM;

🡻 2015/2120 31 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(44)siekiant sustiprinti tarptinklinio ryšio vartotojų teises, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 531/2012,šiame reglamente reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų atžvilgiu turėtų būti nustatyti specialūs skaidrumo reikalavimai, derinami su specialiomis sąlygomis dėl tarifų ir duomenų kiekių, kurios bus taikomos panaikinus mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomus papildomus mokesčius. Visų pirma turėtų būti užtikrinta, kad tarptinklinio ryšio vartotojams laiku ir nemokamai būtų pranešama apie taikomas sąžiningo naudojimo taisykles, apie tai, kad pasiektas pagal sąžiningo naudojimo taisykles taikomas reguliuojamų tarptinkliniu ryšiu teikiamų balso, SMS žinučių arba tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų visiško suvartojimo limitas, apie bet kurį papildomą mokestį, ir apie išnaudotų reguliuojamų tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų kiekį;

🡻 531/2012 58 konstatuojamoji dalis

(45)pasienio regionuose gyvenantys vartotojai neturėtų gauti pernelyg didelių sąskaitų dėl nepageidauto tarptinklinio ryšio įsijungimo. Todėl tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų imtis pagrįstai reikalingų priemonių savo vartotojams apsaugoti, kad jiems netektų mokėti už tarptinklinį ryšį, būnant savo valstybėje narėje. Tai turėtų apimti tinkamas informavimo priemones, kad vartotojai galėtų aktyviais veiksmais užkirsti kelią tokiems nepageidaujamo tarptinklinio ryšio įsijungimo atvejams. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų skirti tinkamą dėmesį situacijoms, susijusioms su vartotojų mokamais mokesčiais už tarptinklinį ryšį jiems dar būnant savo valstybėje narėje, ir turėtų imtis atitinkamų priemonių šiai problemai mažinti;

🡻 531/2012 84 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(46)be to, turėtų būti imamasi ⌦ nustatytos ⌫ priemonės visų mažmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainų skaidrumui padidinti⌦ užtikrinti ⌫, pirmiausia tam, kad būtų išvengta didžiulių sąskaitų, kurios kliudo sklandžiai veikti vidaus rinkai, ir tarptinklinio ryšio vartotojams būtų suteiktos reikiamos priemonės savo išlaidoms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms stebėti ir valdyti. Taip pat neturėtų būti kliūčių, trukdančių atsirasti taikomosioms programoms ar technologijoms, kurios galėtų pakeisti tarptinklinio ryšio paslaugas ar tapti jų alternatyva, pavyzdžiui ⌦ kaip antai (bet ne tik) ⌫ belaidžiam interneto ryšiui (Wi-Fi);

🡻 531/2012 87 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(47)be to, siekiant išvengti didžiulių sąskaitų, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų nustatyti vieną ar kelias už duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas mokėtinų mokesčių didžiausias leidžiamas finansines ir (arba) kiekybines ribas, išreikštas ta valiuta, kuria tarptinklinio ryšio vartotojui pateikiama sąskaita, prie kurių priartėjus būtų siunčiamas atitinkamas įspėjimas tokiu formatu, kad šį įspėjimą būtų galima vėliau susirasti, ir kurias jie turėtų siūlyti nemokamai taikyti visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams. Pasiekus šią ⌦ tą ⌫ didžiausią leidžiamą ribą, vartotojai nebeturėtų gauti tų paslaugų ar už jas mokėti, išskyrus tuos atvejus, kai vartotojai, laikydamiesi pranešime nurodytų terminų ir sąlygų, specialiai pareikalautų, kad tos paslaugos ir toliau būtų teikiamos. Tokiu atveju jie turėtų gauti nemokamą patvirtinimą tokiu formatu, kad šį patvirtinimą būtų galima vėliau susirasti. Tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį pasirinkti kurią nors iš tokių didžiausių leistinų finansinių ar kiekybinių ribų arba nuspręsti ribos netaikyti. Jeigu vartotojai nenurodo kitaip, jiems turėtų būti taikoma numatytoji ribų sistema;

🡻 531/2012 88 konstatuojamoji dalis

(48)šios skaidrumo užtikrinimo priemonės turėtų būti laikomos būtinosiomis tarptinklinio ryšio vartotojų apsaugos priemonėmis, tačiau tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams tai neturėtų kliudyti vartotojams siūlyti įvairių kitų priemonių, kurios jiems padėtų numatyti ir valdyti savo išlaidas, susijusias su duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis. Pavyzdžiui, daug tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų rengia naujus mažmeninių vienodo dydžio mokesčių už tarptinklinio ryšio paslaugas pasiūlymus, pagal kuriuos būtų galima nustatytą laikotarpį iki pagrįstos ribos naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga už nustatytą kainą. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai kuria ir sistemas, kurios leistų tarptinklinio ryšio vartotojams realiu laiku pranešti apie iki to laiko susikaupusius už duomenų perdavimą tarptinkliniu ryšiu mokėtiną kainą. Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, į šiuos šalių rinkų pokyčius turėtų būti atsižvelgta rengiant suderintas taisykles;

🡻 531/2012 89 konstatuojamoji dalis

(49)išankstinio mokėjimo tarifą pasirinkę vartotojai taip pat gali gauti didžiules sąskaitas už duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas. Dėl šios priežasties atjungimo ribos nuostatos turėtų būti taikomos taip pat ir tiems vartotojams;

🡻 531/2012 90 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(50)labai skiriasi reguliuojami tarptinklinio ryšio tarifai Sąjungoje ir tarptinklinio ryšio tarifai, taikomi vartotojams keliaujant už Sąjungos ribų; tie tarifai už Sąjungos ribų yra žymiai didesni, nei kainos Sąjungoje, ⇨ kur panaikinus mažmeninius tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčius papildomi tarptinklinio ryšio mokesčiai taikomi tik išskirtiniais atvejais ⇦. Nesant nuoseklaus požiūrio į skaidrumą ir apsaugos priemonių, susijusių su tarptinkliniu ryšiu ne Sąjungoje, vartotojai nėra užtikrinti dėl savo teisių, ir todėl dažnai atsisako naudotis judriojo ryšio paslaugomis užsienyje. Skaidriai teikiant informaciją vartotojams, jiems būtų padėta ne tik apsispręsti, kaip naudotis savo judriojo ryšio prietaisais keliaujant užsienyje (tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų), bet ir pasirinkti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją. Todėl būtina spręsti problemą, susijusią su skaidrumo ir vartotojų apsaugos stoka, tam tikras skaidrumo ir apsaugos priemones taip pat taikant tarptinklinio ryšio paslaugoms, teikiamoms už Sąjungos ribų. Tomis priemonėmis būtų ⌦ turėtų būti ⌫ palengvinama konkurencija ir pagerinamas vidaus rinkos veikimas;

🡻 531/2012 91 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(51)jeigu lankomos ⌦ trečiosios ⌫ šalies tinklo esančio Sąjungai nepriklausančiai šalyje, operatorius neleidžia tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui realiu laiku stebėti, kaip jo vartotojai naudojasi paslaugomis, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas neturėtų būti įpareigotas taikyti vartotojams apsaugoti skirtų finansinių ar kiekybinių ribų;

⇩ naujas

(52)tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų informuoti tarptinklinio ryšio vartotojus apie galimybę nemokamai susisiekti su pagalbos tarnybomis skambinant bendruoju Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriu 112 ir alternatyviais susisiekimo būdais naudojantis skubios pagalbos ryšiu. Alternatyvūs susisiekimo būdai naudojantis skubios pagalbos ryšiu leidžia tarptinklinio ryšio vartotojams, visų pirma neįgaliems tarptinklinio ryšio vartotojams, susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis kitais būdais nei skambinant. Pavyzdžiui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/882 72 4 straipsnį įgyvendinamos alternatyvios prieigos priemonės gali būti užtikrintos skubios pagalbos programėlėmis, žinutėmis, perdavimo paslaugomis arba realiuoju laiku perduodamu tekstu arba įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugomis;

(53)numerių serijos, įskaitant tas, kurios naudojamos pridėtinės vertės paslaugoms teikti, nustatomos nacionaliniuose numeracijos planuose ir Sąjungos lygmeniu nederinamos. Todėl operatoriai gali negalėti iš anksto atpažinti visų šalių pridėtinės vertės paslaugų numerių serijų. Pridėtinės vertės paslaugoms naudojamoms numerių serijoms taikomos ypatingos nacionalinio lygmens kainodaros sąlygos ir daugeliu atvejų jų skambučių užbaigimo tarifai nėra reguliuojami. Nors tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams tai yra žinoma, jiems taikomos didmeninės kainos vis tiek gali būti nelauktai didelės. Tarptinklinio ryšio atveju operatoriai negali spręsti šio klausimo, nes jiems trūksta informacijos apie numerių, Sąjungoje naudojamų pridėtinės vertės paslaugoms teikti, serijas. Siekiant išspręsti šią problemą BEREC turėtų sukurti ir prižiūrėti saugią bendrą Sąjungos pridėtinės vertės paslaugų numerių serijų duomenų bazę. Šios duomenų bazės tikslas – padėti užtikrinti skaidrumą suteikiant nacionalinėms reguliavimo institucijoms (NRI) ir operatoriams galimybę tiesiogiai susipažinti su informacija apie tai, kurių serijų numeriai gali lemti didesnes išlaidas (užbaigimo tarifus) visose valstybėse narėse. Tai būtina tarpinė priemonė siekiant padidinti skaidrumą mažmeniniu lygmeniu, nes ji galėtų būti naudojama tarptinklinio ryšio vartotojus informuoti apie paslaugų, kurioms gali būti taikomi didesni mokesčiai naudojantis tarptinkliniu ryšiu, rūšis. BEREC turėtų nustatyti procedūras, pagal kurias kompetentingos institucijos turi teikti ir atnaujinti pagal 17 straipsnį prašomą informaciją;

🡻 531/2012 92 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(54)už užduočių pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą ⌦ Direktyvą (ES) 2018/1972 ⌫ vykdymą atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus, būtinus šiuo reglamentu nustatytoms pareigoms ⇨ stebėti, ⇦ prižiūrėti ir jų vykdymui užtikrinti savo teritorijoje. Jos taip pat turėtų stebėti skambučių, ⌦ SMS ⌫ ir duomenų perdavimo paslaugų kainų, taikomų Sąjungos tarptinklinio ryšio vartotojams, pokyčius, atitinkamais atvejais įskaitant konkrečias išlaidas, susijusias su skambinimu ir skambučių priėmimu naudojantis tarptinkliniu ryšiu atokiausiuose Sąjungos regionuose, ir būtinybę užtikrinti, kad tos išlaidos galėtų būti tinkamai padengtos didmeninėje rinkoje, taip pat užtikrinti, kad srauto nukreipimo technologijos nebūtų naudojamos apribojant pasirinkimą ir pakenkiant vartotojams. Jos turėtų užtikrinti, kad suinteresuotosioms šalims būtų suteikiama naujausia informacija apie šio reglamento taikymą, ir kas šeši mėnesiai skelbti tokio stebėjimo rezultatus. Pateikiama informacija turėtų būti suskirstyta pagal įmones, vartotojus, pasirašiusius apmokėjimo už suteiktas paslaugas sutartis, ir vartotojus, pasirašiusius išankstinio apmokėjimo sutartis;

🡻 531/2012 93 konstatuojamoji dalis

(55)tos pačios šalies tarptinklinio ryšio atokiausiuose Sąjungos regionuose, kuriuose judriojo ryšio telefonijos licencijos skiriasi nuo išduodamų likusioje valstybės teritorijoje, kaina galėtų sumažėti tiek pat, kiek ir tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje. Dėl šio reglamento įgyvendinimo vartotojams, kurie naudojasi tos pačios šalies tarptinklinio ryšio paslaugomis, neturėtų būti taikomos nepalankesnės kainos, palyginti su klientais, kurie naudojasi tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugomis. Šiuo tikslu nacionalinės institucijos gali imtis papildomų Sąjungos teisę atitinkančių priemonių;

🡻 2017/920 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(56)siekiant stebėti ir prižiūrėti ⌦ šio ⌫ reglamento (ES) Nr. 531/2012 taikymą ir pokyčius didmeninėse tarptinklinio ryšio rinkose, kartu užtikrinant verslo konfidencialumą, nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikta teisė reikalauti pateikti informaciją apie didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, kuriuose nenumatoma taikyti didžiausių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų. Be to, toms institucijoms turėtų būti leista reikalauti pateikti informaciją apie didmeninių paslaugų susitarimuose numatytas ir taikomas sąlygas, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, keliaujantiems Sąjungos teritorijoje;

🡻 531/2012 81 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(57)jei Sąjungos judriojo ryšio telefonijos paslaugų teikėjai nustato, kad jų klientams sąveikos ir visuotinės susijungimo galimybės teikiamai naudai kelia pavojų jų tarptinklinio ryšio susitarimų su kitų valstybių narių judriojo ryšio tinklų operatoriais nutraukimas arba nutraukimo grėsmė, arba jei jie negali teikti savo vartotojams paslaugų kitoje valstybėje narėje, nes nėra sudarytas susitarimas su bent vienu didmeninių tinklo paslaugų teikėju, nacionalinės reguliavimo institucijos prireikus turėtų pasinaudoti Prieigos Direktyvos (ES) 2018/1972 615 straipsnyje nustatytais įgaliojimais ir užtikrinti deramą prieigą ir sujungimą, siekiant užtikrinti visuotines susijungimo galimybes ir paslaugų sąveiką,atsižvelgiant į Pagrindų ⌦ tos ⌫ direktyvos 38 straipsnyje nurodytus tikslus, ypač į tikslą sukurti visapusiškai veikiančią elektroninių ryšių paslaugų vidaus rinkos ⇨ plėtros tikslą ⇦⇨ skatinant Europos masto paslaugų teikimą, prieinamumą ir sąveikumą bei tiesioginį sujungimą ⇦;

🡻 2017/920 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(58)konkretus didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainoms taikomas reguliavimas reiškia, kad bendra Sąjungos lygmeniu nustatyta kainos viršutinė riba taikoma sudėtiniam produktui, kuris gali apimti ir kitus didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos ir sujungimo paslaugų produktus, įskaitant visų pirma tuos, kuriems taikomas nacionalinis ar galbūt tarpvalstybinis reguliavimas. Šiuo atžvilgiu numatoma, kad tų produktų reguliavimo skirtumai Sąjungoje mažės, visų pirma dėl įmanomų papildomų priemonių, kurių galima imtis imtasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB 73 (Pagrindų direktyva) Direktyvą (ES) 2018/1972 ir kuriomis siekiama užtikrinti didesnį reguliavimo metodų nuoseklumą. Iki tol bet koks lankomos šalies tinklo operatorių ir kitų operatorių ginčas dėl kainų, taikomų tiems reguliuojamiems produktams, kurie būtini didmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į BEREC nuomonę, kai su ja buvo konsultuotasi, laikantis konkrečių tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomų reguliavimo pareigų, taip pat Pagrindų direktyvos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2002/19/EB 74 , 2002/20/EB 75 , ir 2002/22/EB 76 Direktyvos (ES) 2018/1972;

🡻 531/2012 94 konstatuojamoji dalis

nustatydamos sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, taisykles, valstybės narės turėtų, inter alia, atsižvelgti į galimybę tarptinklinio ryšio teikėjams, laikantis jų nacionalinės teisės, atlyginti vartotojams nuostolius už bet kokį vėlavimą atlikti perjungimą, kad būtų galima naudotis kito tarptinklinio ryšio teikėjo paslaugomis, arba kliudymą tai atlikti;

🡻 2017/920 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(59)būtina stebėti ir reguliariai peržiūrėti didmeninių tarptinklinio ryšio rinkų veikimą ir jų tarpusavio ryšį su mažmenine tarptinklinio ryšio rinka, atsižvelgiant į konkurencijos ir technologijų vystymąsi ir srautus. Tuo tikslu Komisija turėtų ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 15 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai tarpinę ataskaitą, kurioje, atsižvelgiant į bet kurią atitinkamą EERRI ataskaitą, būtų apibendrintas papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo poveikis. Po to Komisija kas dvejus metus turėtų pateikti ⇨ dvi ⇦ ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Pirmoji tokia ataskaita turėtų būti pateikta ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 15 d.Savo kas dvejus metus teikiamose ataskaitose Komisija visų pirma turėtų įvertinti, ar TRSŠK principas turi įtakos mažmeninėje rinkoje siūlomų tarifų planų raidai. Viena vertus, reikėtų įvertinti, ar atsirado naujų tarifų planų, pagal kuriuos teikiamos tik vidaus paslaugos ir visiškai neteikiamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos ir tokiu būdu daroma žala pačiam TRSŠK tikslui, ir, kita vertus, turėtų būti įvertinta, kiek sumažėjo fiksuoto dydžio tarifų planų, nes tai taip pat gali būti laikoma žala vartotojams, o tai galėtų pakenkti bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams. Komisijos kas dvejus metus teikiamoje ataskaitose visų pirma turėtų būti įvertinta, kiek nacionalinės reguliavimo institucijos leido taikyti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, savojo tinklo operatorių galimybės toliau taikyti savosiose šalyse taikomus kainodaros modelius ir lankomos šalies tinklo operatorių galimybė padengti faktiškai patirtas reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas. ⇨ Be to, Komisijos ataskaitose turėtų būti įvertinta: kaip didmeniniu lygmeniu užtikrinama prieiga prie įvairių tinklo technologijų ir skirtingų kartų tinklų; prekybos platformų ir panašių didmeninės prekybos srautu priemonių naudojimo mastas; įrenginių tarpusavio sąveikos tarptinklinio ryšio raida; nuolatines mažmeninės prekybos lygmens problemos, susijusios su pridėtinės vertės paslaugomis, ir skubios pagalbos ryšio priemonių taikymas ⇦. Kad būtų sudarytos galimybės teikti tokias ataskaitas siekiant įvertinti, kaip tarptinklinio ryšio rinkos prisitaiko prie TRSŠK taisyklių, turėtų būti surinkta pakankamai duomenų apie tų rinkų veikimą įgyvendinus tas taisykles;

🡻 2017/920 23 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(60)kad būtų galima įvertinti konkurencijos pokyčius tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu rinkose ir kad būtų reguliariai teikiamos ataskaitos apie tai, kaip keičiasi nesubalansuoto srauto tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų faktinės didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, BEREC turėtų iš nacionalinių reguliavimo institucijų rinkti duomenis apie faktines atitinkamai subalansuotam ir nesubalansuotam srautui taikomas kainas. BEREC taip pat turėtų rinkti duomenis apie atvejus, kai didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimo šalys pasirenka netaikyti didžiausių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų arba didmeniniu lygmeniu įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, kai šie periodiškai keliauja Sąjungos teritorijoje. Remdamasi surinktais ⇨ pakankamo detalumo ⇦ duomenimis, BEREC turėtų reguliariai pranešti apie ryšį tarp mažmeninių kainų, didmeninių kainų ir didmeninių sąnaudų už tarptinklinio ryšio paslaugas; ⇨ BEREC taip pat turėtų rinkti reikiamus duomenis, kad būtų galima stebėti pagal šio reglamento 21 straipsnio 1 dalį vertintinus elementus; ⇦

🡻 2017/920 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(61)Komisija, BEREC ir atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos, dalydamosi informacija ⌦ šio ⌫ reglamento (ES) Nr. 531/2012 peržiūros, stebėsenos ir taikymo priežiūros tikslais, turėtų visiškai užtikrinti verslo konfidencialumą. Todėl verslo konfidencialumo reikalavimų laikymasis neturėtų užkirsti kelio nacionalinių reguliavimo institucijų galimybei laiku dalytis konfidencialia informacija tokiais tikslais;

⇩ naujas

(62)siekiant užtikrinti, kad didžiausios leidžiamos didmeninės kainos būtų grindžiamos naujausiais ir atnaujintais duomenimis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos didžiausios didmeninės kainos, kurias lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui už reguliuojamų balso, SMS žinučių ar duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikimą naudojantis tuo lankomos šalies tinklu. Šiame reglamente turėtų būti nustatyti išsamūs kriterijai ir parametrai, kuriais remiantis būtų nustatomos tų didžiausių didmeninių kainų vertės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 77 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

🡻 531/2012 95 konstatuojamoji dalis ir 2015/2120 34 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(63)kadangi valstybės narės negalisaugiai, suderintai ir tinkamu laiku pasiekti šio reglamento tikslų – būtent nustatyti bendrą metodą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad viešojo judriojo ryšio tinklų naudotojai, keliaudami Sąjungoje, nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas, tokiu būdu pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą, sustiprinus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų konkurenciją ⇨ nustatyti bendrą metodą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad viešaisiais judriojo ryšio tinklais besinaudojantys vartotojai keliaudami Sąjungoje nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas (palyginti su konkurencingomis nacionalinėmis kainomis), padidinti skaidrumą ir užtikrinti mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų savo šalyje taikomomis kainomis teikimo tvarumą bei užtikrinti, kad TRSŠK būtų išties vertingas, t. y. kad būtų gaunama kokybiška paslauga ir kad būtų galima tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, ⇦ – ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

🡻 2017/920 27 konstatuojamoji dalis

(64)šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

🡻 2015/2120 35 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(65)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 78  (EB) Nr. 45/2001 79  28 straipsnio 2 dalimi 42 straipsniu buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;, kuris pateikė nuomonę 2013 m. lapkričio 24 d.

🡻 531/2012 12 konstatuojamoji dalis

2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema pagrįsta principu, kad ex ante reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatomi tik tuomet, kai nėra veiksmingos konkurencijos, numatant nacionalinių reguliavimo institucijų periodiškos rinkos analizės ir įpareigojimų peržiūros procesą, kurio pagrindu nustatomi ex ante įpareigojimai operatoriams, kurie nurodyti kaip turintys didelę įtaką rinkoje. Šis procesas apima atitinkamų rinkų apibrėžimą pagal Komisijos rekomendaciją dėl elektroninių ryšių sektoriaus, kuriam taikomas ex ante reguliavimas pagal Direktyvą 2002/21/EB 80 , atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų (toliau – rekomendacija), apibrėžtų rinkų analizę pagal Komisijos rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo gaires pagal Sąjungos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą 81 , didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių nustatymą ir ex ante įpareigojimų nustatymą tiems operatoriams;

🡻 531/2012 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

rekomendacijoje kaip atitinkama rinka, kuriai taikomas ex ante reguliavimas, nurodyta didmeninė nacionalinė tarptautinio tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus rinka. Tačiau nacionalinių reguliavimo institucijų atliekamas darbas – ir atskirai, ir Europos reguliuotojų grupėje (ERG), taip pat ją pakeitusioje Reglamentu (EB) Nr. 1211/2009 82 įsteigtoje Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijoje (EERRI) analizuojant didmenines nacionalines tarptautinio tarptinklinio ryšio rinkas parodė, kad jokia nacionalinė reguliavimo institucija dar negalėjo veiksmingai spręsti aukšto didmeninių tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu kainų lygio problemos, nes sunku nustatyti didelę įtaką rinkoje turinčias įmones dėl specifinių tarptautinio tarptinklinio ryšio ypatybių, įskaitant jo tarpvalstybinį pobūdį. Įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 717/2007 83 , tarptinklinio ryšio rinka išbraukta iš persvarstytos rekomendacijos;

🡻 531/2012 15 konstatuojamoji dalis

todėl valstybės narės patiria spaudimą imtis priemonių tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų lygio problemai spręsti, tačiau 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje numatytos nacionalinių reguliavimo institucijų ex ante intervencinės reguliavimo priemonės pasirodė nepakankamos, kad tos institucijos galėtų ryžtingai veikti gindamos vartotojų interesus šioje konkrečioje srityje;

🡻 531/2012 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

be to, Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl Europos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkų 84 paragino Komisiją parengti naujas iniciatyvas, kad būtų sumažintos didelės tarpvalstybinio judriojo telefono ryšio srauto kainos, o 2006 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad tikslinga, veiksminga ir integruota informacijos ir ryšių technologijų (IRT) politika tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu yra būtina siekiant įgyvendinti ekonomikos augimo ir produktyvumo tikslus, ir šiame kontekste pažymėjo, koks svarbus tarptinklinio ryšio kainų mažinimas konkurencingumui;

🡻 531/2012 17 konstatuojamoji dalis

pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, remiantis tuo metu akivaizdžiomis aplinkybėmis, buvo siekiama pašalinti visas valstybių narių prekybos kliūtis, esančias ja derinamoje srityje, inter alia, atsižvelgiant į priemones, kurios daro įtakos tarptinklinio ryšio kainoms. Tačiau tai neturėtų trukdyti suderintų taisyklių pritaikymui prie kitų aplinkybių siekiant rasti veiksmingiausias priemones didinti konkurenciją tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje ir pasiekti aukšto lygio vartotojų apsaugą;

🡻 531/2012 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 nustoja galioti 2012 m. birželio 30 d. Iki jo galiojimo termino Komisija atliko įvertinimą pagal jo 11 straipsnį, kuriame buvo reikalaujama, kad ji įvertintų, ar to reglamento tikslai pasiekti, ir peržiūrėtų tarptinklinio ryšio vartotojams teikiamų skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugų didmeninių bei mažmeninių kainų pokyčius. Savo 2011 m. liepos 6 d. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Reglamento (EB) Nr. 717/2007 veikimo peržiūros rezultatų Komisija padarė išvadą, kad tikslinga pratęsti Reglamento (EB) Nr. 717/2007 taikymą po 2012 m. birželio 30 d.;

🡻 531/2012 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

remiantis duomenimis apie tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugų Sąjungos mastu kainų pokyčius po Reglamento (EB) Nr. 717/2007 įsigaliojimo, ypač įtraukiant nacionalinių reguliavimo institucijų kas ketvirtį renkamus ir per EERRI skelbiamus duomenis, negalima teigti, kad, netaikant reguliavimo priemonių, mažmeniniu ar didmeniniu lygiu susiformavo pakankama konkurencija ir tikėtina, kad nuo 2012 m. birželio ji bus tvari. Šie duomenys rodo, kad mažmeninės ir didmeninės kainos vis dar yra daug didesnės, nei tarptinklinio ryšio kainos šalies viduje, ir toliau atitinka Reglamentu (EB) Nr. 717/2007 nustatytas ribas arba skiriasi nuo jų labai nedaug, o taikant mažesnes už ribines kainas konkuruojama labai nedaug;

🡻 531/2012 23 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

todėl, 2012 m. birželio 30 d. nustojus galioti apsauginėms reguliavimo priemonėms, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 taikomos didmeniniu ir mažmeniniu lygiu teikiamoms tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugoms, kiltų didelė rizika, kad dėl konkurencinio spaudimo stokos tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje ir dėl paskatų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams kuo labiau padidinti iš tarptinklinio ryšio paslaugų gaunamas pajamas būtų pradėtos taikyti šių paslaugų teikimo sąnaudoms neproporcingos mažmeninės ir didmeninės tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu kainos, ir taip kiltų grėsmė to reglamento tikslams. Todėl reguliavimo intervencijos mechanizmas judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje turėtų būti toliau taikomas po 2012 m. birželio 30 d., siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, sudarant sąlygas formuotis konkurencijai, tuo pačiu garantuojant, kad vartotojams ir toliau užtikrintai netektų mokėti per brangiai, palyginti su konkurencingomis nacionalinėmis kainomis;

🡻 531/2012 30 konstatuojamoji dalis

Judriojo ryšio paslaugos parduodamos paketais, kuriuose yra ir savojoje šalyje teikiamos, ir tarptinklinio ryšio paslaugos, todėl vartotojai turi mažiau galimybių rinktis tarptinklinio ryšio paslaugas. Dėl tokių paketų mažėja tarptinklinio ryšio paslaugų skaidrumas, nes sunku palyginti pavienes paketų sudedamąsias dalis. Todėl judriojo ryšio paslaugų paketų tarptinklinio ryšio sudedamąja dalimi grindžiama ryšio operatorių konkurencija nėra akivaizdi. Sukūrus palankesnes sąlygas naudotis tarptinklinio ryšio paslauga kaip paviene paslauga, būtų sprendžiamos struktūrinės problemos, nes vartotojai būtų geriau informuojami apie tarptinklinio ryšio kainas ir jiems būtų suteikta galimybė aiškiai rinktis tarptinklinio ryšio paslaugas – taip būtų didinamas su paklausa susijęs konkurencinis spaudimas. Todėl tokiu būdu bus prisidedama prie sklandaus tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkos veikimo;

🡻 531/2012 41 konstatuojamoji dalis

kol struktūrinėmis priemonėmis neužtikrinta pakankama konkurencija tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje, dėl kurios sumažėtų didmeninės kainos, ir tai būtų naudinga vartotojams, veiksmingiausias ir proporcingiausias skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu Sąjungos viduje ir jų priėmimo kainų reguliavimo metodas yra Sąjungos lygmeniu nustatyti didžiausią leistiną vidutinę minutės didmeninę kainą ir riboti mažmenines kainas, taikant Reglamente (EB) Nr. 717/2007 nustatytą Europos tarifą, kuris buvo papildytas Reglamentu (EB) Nr. 544/2009 85 nustatytu Europos SMS tarifu ir turėtų būti padidintas šiame reglamente nustatytu Europos duomenų tarifu. Vidutinė didmeninė kaina konkrečiu laikotarpiu turėtų būti taikoma bet kuriems dviems Sąjungos operatoriams;

🡻 531/2012 42 konstatuojamoji dalis

reikėtų nustatyti laikiną Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifų apsauginį lygį, tuo pačiu užtikrinant, kad vartotojų gaunama nauda struktūrinių priemonių įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu būtų ne tik išsaugota, bet ir padidinta, kuris užtikrintų pakankamą maržą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams ir skatintų konkurencingus tarptinklinio ryšio paslaugų pasiūlymus mažesnėmis kainomis. Per atitinkamą laikotarpį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų aktyviai siekti atkreipti vartotojų dėmesį į informaciją apie Europos tarifus ir nemokamai, aiškiai ir skaidriai siūlyti juos visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams;

🡻 531/2012 43 konstatuojamoji dalis

laikini Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifai, kurie turi būti siūlomi tarptinklinio ryšio vartotojams, turėtų atspindėti pagrįstą maržą atsižvelgiant į tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo didmenines išlaidas, kartu suteikiant tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams laisvę konkuruoti diferencijuojant savo siūlomas paslaugas ir pritaikant kainų nustatymo struktūras prie rinkos sąlygų ir vartotojų prioritetų. Turėtų būti nustatytos tokio lygio apsauginės ribos, kurios neiškreiptų struktūrinių priemonių konkurencinės naudos ir galėtų būti panaikintos, kai struktūrinės priemonės duos konkrečios naudos vartotojams. Šis reguliavimo metodas neturėtų būti taikomas tai tarifo daliai, kuri nustatoma už pridėtinės vertės paslaugų teikimą, bet tik prisijungimo prie tokių paslaugų tarifams;

🡻 531/2012 44 konstatuojamoji dalis

šis reguliavimo metodas turėtų būti lengvai įgyvendinamas ir stebimas siekiant sumažinti ir operatorių ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų, kuriems taikomi jo reikalavimai, ir nacionalinių reguliavimo institucijų, kurioms pavesta jo priežiūra ir įgyvendinimo užtikrinimas, administracinę naštą. Jis taip pat turėtų būti skaidrus ir lengvai suprantamas visiems judriojo ryšio vartotojams Sąjungoje. Be to, juo turėtų būti užtikrintas aiškumas ir nuspėjamumas didmenines ir mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas teikiantiems operatoriams. Todėl šiame reglamente reikėtų pinigine išraiška nustatyti didžiausias leistinas didmenines ir mažmenines minutės kainas;

🡻 531/2012 45 konstatuojamoji dalis

tokiu būdu nustatant didžiausią leistiną vidutinę didmeninę minutės kainą turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus elementus, susijusius su skambinimu naudojantis tarptinkliniu ryšiu Sąjungos mastu, visų pirma į skambučių pradžios ir pabaigos kainas judriojo ryšio tinkluose, įskaitant papildomas išlaidas, signalų perdavimą ir persiuntimą. Tinkamiausias kriterijus skambučio pradžios ir pabaigos kainai nustatyti yra vidutinė judriojo ryšio tinklo operatorių Sąjungoje judriojo ryšio pabaigos kaina, pagrįsta nacionalinių reguliavimo institucijų pateikta ir Komisijos skelbiama informacija. Todėl šiuo reglamentu nustatyta didžiausia leistina vidutinė minutės kaina turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į vidutinę skambučio judriuoju ryšiu pabaigos kainą, kuri yra kriterijus su tuo susijusioms išlaidoms nustatyti. Didžiausia leistina vidutinė didmeninė minutės kaina turėtų būti kasmet mažinama, siekiant atsižvelgti į nacionalinių reguliavimo institucijų kartais taikomą judriojo ryšio pabaigos kainų sumažinimą;

🡻 531/2012 46 konstatuojamoji dalis

mažmeniniu lygiu taikomas laikinas Europos skambučių tarifas turėtų būti toks, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų būti užtikrinti, jog iš jų nebus reikalaujama mokėti pernelyg didelės kainos atliekant arba priimant reguliuojamą tarptinklinio ryšio skambutį, kartu paliekant pakankamą veiksmų laisvę tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui diferencijuoti vartotojams siūlomus produktus;

🡻 531/2012 47 konstatuojamoji dalis

pereinamuoju apsauginių ribų taikymo laikotarpiu visi vartotojai turėtų būti informuoti apie paprastą tarptinklinio ryšio tarifą, kuris neviršys didžiausių leistinų kainų, ir turėti galimybę be papildomų mokesčių ar išankstinių sąlygų jį pasirinkti. Pagrįsta didmeninių ir mažmeninių kainų marža turėtų būti užtikrinta, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai padengtų visas specifines tarptinklinio ryšio mažmenines išlaidas, įskaitant tinkamą rinkodaros išlaidų ir telefono aparatų subsidijų dalį, ir jiems būtų paliktas pakankamas likutis, kad jie galėtų gauti deramas pajamas. Laikini Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifai yra tinkama priemonė siekiant vartotojui suteikti apsaugą, o tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui – lankstumą. Didžiausi leistini Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifai turėtų kasmet mažėti kartu su didmeninėmis kainomis;

🡻 531/2012 48 konstatuojamoji dalis

kol taikomos laikinos apsauginės ribos, nauji tarptinklinio ryšio vartotojai turėtų būti aiškiai ir suprantamai išsamiai informuojami apie skirtingus tarptinklinio ryšio Sąjungoje tarifus, įskaitant tarifus, kurie atitinka laikinus Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifus. Esamiems tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti suteikta galimybė per tam tikrą laikotarpį pasirinkti naują tarifą, atitinkantį laikinus Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifus, arba bet kokius kitus tarptinklinio ryšio tarifus. Esamų tarptinklinio ryšio vartotojų, kurie per tą laikotarpį tarifo nepasirinko, atveju derėtų išskirti vartotojus, kurie iki šio reglamento įsigaliojimo jau buvo pasirinkę tam tikrą tarptinklinio ryšio tarifą ar paketą, ir vartotojus, kurie to nebuvo padarę. Pastariesiems turėtų būti automatiškai taikomas tarifas, atitinkantis šį reglamentą. Tarptinklinio ryšio vartotojams, kurie jau naudojasi konkrečiais jų individualius poreikius atitinkančiais ir pagal tuos poreikius pasirinktais tarptinklinio ryšio tarifais ar paketais, turėtų būti ir toliau taikomi anksčiau jų pasirinkti tarifai ar paketai, jei jiems priminus apie dabar jiems taikomų tarifų sąlygas ir apie taikytinus Europos tarifus, jie savo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui praneša apie savo pasirinkimą pasilikti prie to tarifo. Tokie konkretūs tarptinklinio ryšio tarifai ar paketai galėtų apimti, pavyzdžiui, fiksuoto dydžio tarptinklinio ryšio kainas, neviešuosius tarifus, tarifus su papildomais fiksuoto dydžio tarptinklinio ryšio mokesčiais, tarifus, pagal kuriuos minutės kaina yra mažesnė už didžiausius leistinus Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifus, arba tarifus su skambučio sudarymo mokesčiais;

🡻 531/2012 49 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

kadangi šis reglamentas turėtų būti speciali priemonė pagal Pagrindų direktyvos 1 straipsnio 5 dalį ir kadangi iš tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų teikėjų šiuo reglamentu gali būti reikalaujama pakeisti savo mažmeninius tarptinklinio ryšio tarifus, kad jie atitiktų šio reglamento reikalavimus, šiais pakeitimais judriojo ryšio vartotojams neturėtų būti suteikta teisė pagal nacionalinius įstatymus, kuriais perkeliama 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema, atšaukti savo sutartis;

🡻 531/2012 50 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis galimybei teikti vartotojams novatoriškus pasiūlymus, kurie yra palankesni nei laikini Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifai, kaip nustatyta šiame reglamente, o turėtų būti skatinama teikti tarptinklinio ryšio vartotojams novatoriškus pasiūlymus mažesnėmis kainomis, visų pirma reaguojant į papildomą konkurencinį spaudimą, susidariusį dėl šio reglamento struktūrinių nuostatų. Šiuo reglamentu nėra reikalaujama, kad būtų iš naujo nustatytos tarptinklinio ryšio kainos, jei jos buvo visiškai panaikintos, taip pat jame nėra reikalaujama, kad esamos tarptinklinio ryšio kainos būtų padidintos iki šiame reglamente nustatytų laikinų apsauginių ribų lygio;

ERG, kurią vėliau pakeitė EERRI, yra apskaičiavusi, kad, judriojo ryšio operatoriams mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apmokestinimui taikant ilgesnius nei vienos sekundės intervalus, skambinimo sąskaitą padidėja maždaug 24 %, o sąskaita už priimtus skambučius – maždaug 19 %, palyginti su įprastine sąskaita taikant Europos skambučio tarifą. Ji taip pat pareiškė, kad šios didesnės kainos yra tam tikras paslėptas mokestis, nes daugeliui vartotojų jis nėra pateikiamas skaidriai. Todėl ERG rekomendavo imtis skubių veiksmų skirtingos mažmeninio lygio apmokestinimo tvarkos taikant Europos skambučių tarifą klausimui spręsti;

🡻 531/2012 54 konstatuojamoji dalis

nors Reglamentu (EB) Nr. 717/2007, kuriuo Sąjungoje nustatytas Europos tarifas, buvo nustatytas bendras metodas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio vartotojams už reguliuojamus tarptinklinio ryšio skambučius netektų mokėti pernelyg brangiai, tačiau tai, kad judriojo ryšio operatoriai taiko skirtingus pokalbių laiko apskaitos tarpsnius, labai kliudo nuosekliai taikyti tą metodą. Tai taip pat reiškia, kad, nors tarptinklinio ryšio paslaugos Sąjungos mastu yra tarpvalstybinio pobūdžio, apskaitant reguliuojamus tarptinklinio ryšio skambučius laikomasi skirtingų metodų, o tai iškreipia konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje;

🡻 531/2012 55 konstatuojamoji dalis

todėl turėtų būti įvestos bendros taisyklės dėl mažmeninių paslaugų, kurioms taikomas Europos skambučių tarifas, apmokestinimo vienetų, kad būtų dar labiau sustiprinta vidaus rinka ir visoje Sąjungoje užtikrinta vienodo aukšto lygio tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų vartotojų apsauga;

🡻 531/2012 56 konstatuojamoji dalis

todėl turėtų būti reikalaujama, kad mažmeninių reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių paslaugų teikėjai visus vartotojų skambučius, kuriems taikomas Europos skambučių tarifas, apmokestintų už sekundes, o vartotojams skambinant jie galėtų taikyti ne ilgesnį kaip 30 sekundžių pradinį trumpiausią apmokestinimo laikotarpį. Tokiu būdu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai galės padengti bet kokias pagrįstas sujungimo išlaidas ir vykdyti veiklą lanksčiai, konkuruodami ir siūlydami trumpesnį pradinį trumpiausią apmokestinimo laikotarpį. Priimtų skambučių, kuriems taikomas Europos skambučių tarifas, atveju joks trumpiausio pradinio apmokestinimo laikotarpio taikymas nėra pagrįstas, nes atitinkama didmeninė kaina skaičiuojama už sekundes, o bet kokios ypatingos sujungimo išlaidos įskaičiuojamos į skambučių pabaigos judriojo ryšio tinkluose mokesčius;

🡻 531/2012 57 konstatuojamoji dalis

vartotojai neturėtų mokėti už lankomos šalies tinkle gaunamas balso pašto žinutes, nes jie negali kontroliuoti šių žinučių trukmės. Tai neturėtų daryti poveikio kitiems balso paštui taikomiems mokesčiams, pavyzdžiui, mokesčiui už tokių žinučių išklausymą;

🡻 531/2012 59 konstatuojamoji dalis

tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugų atveju, kaip ir tarptinklinio ryšio skambučių atveju, yra nemaža grėsmė, kad nustačius tik su didmeninėmis kainomis susijusius įpareigojimus, vartotojams mažmeninės kainos savaime nesumažės. Kita vertus, jeigu būtų imtasi veiksmų mažmeninėms kainoms sumažinti, bet nebūtų sprendžiamas su jomis susijusių didmeninių kainų klausimas, galėtų atsirasti poveikis kai kurių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų, ypač mažesniųjų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų, padėčiai, nes padidėtų kainų spaudimo pavojus;

🡻 531/2012 60 konstatuojamoji dalis

be to, dėl ypatingos tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos struktūros ir tarpvalstybinio jos pobūdžio pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą nacionalinėms reguliavimo institucijoms nebuvo suteikta tinkamų priemonių, kad jos galėtų veiksmingai spręsti konkurencijos problemas, dėl kurių taikomos didelės reguliuojamų tarptinklinių SMS paslaugų didmeninės bei mažmeninės kainos. Dėl to neužtikrinamas sklandus vidaus rinkos veikimas ir šią problemą reikėtų spręsti;

🡻 531/2012 61 konstatuojamoji dalis

todėl turėtų būti nustatyti reguliuojamieji įpareigojimai dėl didmeninių reguliuojamų tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugų, kad būtų įtvirtintas labiau pagrįstas didmeninių kainų ir atitinkamų paslaugų teikimo sąnaudų santykis, ir laikinojo laikotarpio reguliuojamieji įpareigojimai dėl mažmeninių tų pačių paslaugų, kad būtų apsaugoti tarptinklinio ryšio vartotojų interesai, kol struktūrinės priemonės taps veiksmingos;

🡻 531/2012 62 konstatuojamoji dalis

kol dėl struktūrinių priemonių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje atsiras pakankama konkurencija, veiksmingiausias ir proporcingiausias reguliuojamų tarptinklinio ryšio SMS žinučių didmeninių kainų reguliavimo metodas – Sąjungos lygmeniu nustatyti didžiausią leistiną vidutinę iš lankomos šalies tinklo siunčiamos SMS žinutės kainą. Vidutinė didmeninė kaina konkrečiu laikotarpiu turėtų būti taikoma bet kuriems dviems Sąjungos operatoriams;

🡻 531/2012 63 konstatuojamoji dalis

į didžiausią leistiną didmeninę reguliuojamų tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugų kainą turėtų būti įtrauktos visos didmeninių paslaugų teikėjo patiriamos išlaidos, įskaitant, inter alia, inicijavimo, persiuntimo ir negrąžinamas tarptinklinio ryšio SMS žinučių užbaigimo lankomos šalies tinkle išlaidas. Todėl, siekiant užtikrinti, kad šiuo reglamentu nustatytos taisyklės būtų nuosekliai taikomos, reguliuojamų tarptinklinio ryšio SMS žinučių didmeninių paslaugų teikėjams turėtų būti draudžiama įvesti atskirą mokestį už tarptinklinio ryšio SMS žinučių užbaigimą jų tinkle;

🡻 531/2012 65 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Reglamente (EB) Nr. 544/2009 konstatuota, kad, nesant struktūrinių elementų, kuriais būtų sukurta konkurencija tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje, veiksmingiausias ir proporcingiausias SMS žinučių siuntimo tarptinkliniu ryšiu Sąjungos mastu mažmeninių kainų reguliavimo metodas – nustatyti reikalavimą, kad judriojo ryšio operatoriai savo tarptinklinio ryšio vartotojams siūlytų Europos SMS tarifą, kuris neviršytų nustatytos didžiausios leistinos kainos;

🡻 531/2012 66 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

kol struktūrinės priemonės taps veiksmingos, turėtų būti toliau taikomas tokio apsauginio lygio laikinas Europos SMS tarifas, kuris, tuo pačiu prisidėdamas prie vartotojų gaunamos naudos išsaugojimo, užtikrina pakankamą maržą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams ir tuo pačiu pagrįsčiau atspindi paslaugų teikimo sąnaudas;

🡻 531/2012 67 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

todėl laikinas Europos SMS tarifas, kuris gali būti siūlomas tarptinklinio ryšio vartotojams, turėtų atspindėti pagrįstą maržą atsižvelgiant reguliuojamų į tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugos teikimo sąnaudas, ir kartu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams turėtų būti suteikta galimybė laisvai konkuruoti diferencijuojant siūlomas paslaugas ir pritaikant kainų nustatymo struktūras prie rinkos sąlygų ir vartotojų prioritetų. Tokia apsauginė riba turėtų būti nustatyta tokio lygio, kad nebūtų iškraipoma struktūrinių priemonių konkurencinė nauda ir kad ši riba galėtų būti panaikinta, kai struktūrinės priemonės taps veiksmingos. Šis reguliavimo metodas neturėtų būti taikomas pridėtinės vertės SMS žinučių paslaugoms;

🡻 531/2012 68 konstatuojamoji dalis

neturėtų būti reikalaujama, kad tarptinklinio ryšio vartotojai mokėtų papildomą mokestį už reguliuojamą tarptinklinio ryšio SMS žinutę ar balso pašto žinutę, kurią jie gauna naudodamiesi tarptinkliniu ryšiu lankomos šalies tinkle, kadangi tokio atsiuntimo išlaidos jau įskaičiuotos į mažmeninę SMS žinutės ar balso pašto žinutės siuntimo tarptinkliniu ryšiu kainą;

🡻 531/2012 69 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Europos SMS tarifas turėtų būti automatiškai taikomas visiems naujiems ar esamiems tarptinklinio ryšio vartotojams, kurie sąmoningai nepasirinko arba sąmoningai nesirenka specialaus tarptinklinio ryšio SMS žinučių tarifo arba tarptinklinio ryšio paslaugų paketo, į kurį įtrauktos reguliuojamų tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugos;

🡻 531/2012 70 konstatuojamoji dalis

SMS žinutė – tai žinučių paslaugos tekstinė žinutė, kuri aiškiai skiriasi nuo kitokių žinučių, pavyzdžiui, MMS žinučių arba elektroninių laiškų. Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas neprarastų veiksmingumo ir jo tikslai būtų visiškai įgyvendinti, turėtų būti draudžiama keisti bet kokius tarptinkliniu ryšiu siunčiamos SMS žinutės techninius parametrus, dėl kurių ji skirtųsi nuo savajame tinkle siunčiamos SMS žinutės;

🡻 531/2012 71 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

nacionalinių reguliavimo institucijų surinkti duomenys rodo, kad vidutinės didmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainos, kurias lankomos šalies tinklo operatoriai taiko tarptinklinio ryšio vartotojų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams, lieka aukštos. Net jei šios didmeninės kainos linkusios mažėti, jos vis dar yra labai didelės palyginti su paslaugų teikimo išlaidomis;

🡻 531/2012 72 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

didelės didmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainos nemažėja pirmiausia dėl nepirmenybinių tinklų operatorių taikomų didelių didmeninių paslaugų kainų. Tokias kainas lemia srauto nukreipimo apribojimai, dėl kurių operatoriai neturi pakankamai paskatų vienašališkai mažinti įprastines didmenines kainas, kadangi srautas būtų priimamas nepriklausomai nuo taikomos kainos. Todėl didmeninių paslaugų kainos labai smarkiai skiriasi. Kai kuriais atvejais nepirmenybiniams tinklams taikomos šešis kartus didesnės didmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainos nei pirmenybiniam tinklui. Dėl šių itin aukštų didmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainų Sąjungoje pastebimai iškraipomos judriojo ryšio paslaugų operatorių konkurencijos sąlygos, ir tai kliudo vidaus rinkai sklandžiai veikti. Jos taip pat apriboja tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų galimybes numatyti savo didmenines išlaidas ir taip vartotojams teikti paslaugų paketus už skaidrią ir konkurencingą mažmeninę kainą. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinių reguliavimo institucijų galimybė veiksmingai spręsti šias problemas nacionaliniu lygmeniu yra ribota, turėtų būti taikoma didžiausia leistina didmeninė duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kaina. Todėl turėtų būti nustatyti reguliuojamieji įpareigojimai dėl didmeninių reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų, kad būtų įtvirtintas labiau pagrįstas didmeninių kainų ir atitinkamų paslaugų teikimo išlaidų santykis, ir kad būtų apsaugoti mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojų interesai;

🡻 531/2012 73 konstatuojamoji dalis

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai neturėtų apmokestinti tarptinklinio ryšio vartotojų už jokias reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, išskyrus tuos atvejus ir tik tada, kai tarptinklinio ryšio vartotojas sutinka, kad jam būtų teikiama ši paslauga;

🡻 531/2012 74 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti Sąjungos mastu teikiamas mažmenines duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas. Ypatingos tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų savybės, dėl kurių priimtas Reglamentas (EB) Nr. 717/2007, o judriojo ryšio operatoriams nustatytos pareigos, susijusios su tarptinklinio ryšio skambučių ir SMS žinučių paslaugų teikimu Sąjungos mastu, būdingos ir Sąjungos mastu teikiamoms mažmeninėms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms. Kaip ir tarptinklinio ryšio skambučių ir SMS žinučių paslaugos, duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos nacionaliniu lygmeniu perkamos ne atskirai – jos yra tik dalis didesnio mažmeninių paslaugų paketo, kurį vartotojai perka iš savo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo, todėl varžomos veikiančios konkurencinės jėgos. Taip pat, dėl tarpvalstybinio minėtų paslaugų pobūdžio nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už jų teritorijoje gyvenančių judriojo ryšio vartotojų interesų apsaugą ir jų interesų propagavimą, negali kontroliuoti lankomos šalies tinklo operatorių, esančių kitose valstybėse narėse, veiklos;

🡻 531/2012 75 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

kaip ir reguliavimo priemonių, kurios jau taikomos skambučių ir SMS žinučių paslaugoms, atveju, kol struktūrinėmis priemonėmis neužtikrinta pakankama konkurencija, veiksmingiausias ir proporcingiausias metodas, kurį taikant pereinamuoju laikotarpiu būtų galima reguliuoti mažmenines duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainas Sąjungos mastu, yra nustatyti reikalavimą, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai savo tarptinklinio ryšio vartotojams siūlytų laikiną Europos duomenų tarifą, kuris neviršytų nustatytos didžiausios leistinos kainos. Europos duomenų tarifas turėtų būti tokio apsauginio dydžio, kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga, kol struktūrinės priemonės taps veiksmingos, ir kartu užtikrinta pakankama marža tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams, tuo pačiu pagrįsčiau atspindint paslaugų teikimo išlaidas;

🡻 531/2012 76 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

todėl į laikiną Europos duomenų tarifą, kuris gali būti siūlomas tarptinklinio ryšio vartotojams, turėtų būti įskaičiuota reguliuojamos duomenų perdavimo tarptinklinio ryšiu paslaugos teikimo sąnaudomis pagrįsta tinkamo dydžio marža, o tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams turėtų būti sudaryta galimybė laisvai konkuruoti diferencijuojant siūlomas paslaugas ir pritaikant kainų nustatymo struktūras prie rinkos sąlygų ir vartotojų prioritetų. Tokia apsauginė riba turėtų būti tokio dydžio, kad nebūtų iškreipta struktūrinių priemonių konkurencinė nauda, ir galėtų būti panaikinta, kai struktūrinės priemonės duos konkrečios ilgalaikės naudos vartotojams. Panašiai, kaip ir metodo, taikomo tarptinklinio ryšio skambučių ir SMS žinučių paslaugoms, atveju, didžiausios leistinos reguliuojamos laikino Europos duomenų tarifo kainos turėtų laipsniškai mažėti, atsižvelgiant į numatomą duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu mažmeninių paslaugų teikimo išlaidų mažėjimą;

🡻 531/2012 77 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

laikinas Europos duomenų tarifas turėtų būti automatiškai taikomas visiems naujiems ar esamiems tarptinklinio ryšio vartotojams, kurie sąmoningai nepasirinko arba sąmoningai nesirenka specialaus duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu tarifo arba tarptinklinio ryšio paslaugų paketo, į kurį įtrauktos reguliuojamos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos;

🡻 531/2012 78 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti, kad vartotojai mokėtų tik už tas duomenų perdavimo paslaugas, kuriomis tikrai naudojosi, ir būtų išvengta paslėptų mokesčių problemų, su kuriomis dėl operatorių taikomų mokesčio apskaičiavimo mechanizmų skambučių paslaugų srityje susidurta po to, kai pradėta taikyti Reglamentą (EB) Nr. 717/2007, mokestis pagal laikiną Europos duomenų tarifą turėtų būti apskaičiuojamas kilobaitais. Toks mokesčio apskaičiavimas atitinka mokesčio apskaičiavimo mechanizmą, kuris jau taikomas didmeniniu lygiu;

🡻 531/2012 79 konstatuojamoji dalis

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai gali pasiūlyti sąžiningo naudojimo politika grindžiamą, visas paslaugas apimantį fiksuoto dydžio mėnesio mokestį, kuriam netaikoma didžiausia leistina kaina, ir kuris galėtų apimti visas tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas;

🡻 531/2012 80 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti, kad šio reglamento nuostatos būtų naudingos visiems judriojo ryšio telefonijos vartotojams, laikini mažmeninės kainų nustatymo reikalavimai turėtų būti taikomi neatsižvelgiant į tai, ar tarptinklinio ryšio vartotojai yra sudarę išankstinio mokėjimo, ar apmokėjimo po paslaugos suteikimo sutartį su savo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėju, ir neatsižvelgiant į tai, ar tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turi savo tinklą, ar yra virtualaus judriojo ryšio tinklo operatorius, ar judriojo ryšio telefonijos paslaugų perpardavėjas;

🡻 531/2012 83 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant skaidrumo taip pat reikia, kad, sudarant abonentines sutartis ir kiekvieną kartą, kai keičiamos tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, paslaugų teikėjai pateiktų informaciją apie tarptinklinio ryšio paslaugų kainas, visų pirma apie Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifus, ir nustatyto dydžio mokestį už visas paslaugas, jei jį siūlytų. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, sąskaitose, internetu, reklaminiais pranešimais per televiziją arba tiesioginiu paštu, teikti informaciją apie tarptinklinio ryšio paslaugų kainas. Visa informacija ir pasiūlymai turėtų būti aiškūs, suprantami, palyginami ir skaidrūs kainų ir paslaugų pobūdžio atžvilgiais. Tarptinklinio ryšio paslaugų pasiūlymų reklama ir pardavimas vartotojams turėtų visiškai atitikti vartotojų apsaugos teisės aktus, ypač 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą“) 86 . Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad visi jų tarptinklinio ryšio vartotojai žinotų apie galimybę atitinkamu laikotarpiu naudotis reguliuojamais tarifais, ir turėtų raštu išsiųsti šiems vartotojams aiškų ir nešališką pranešimą raštu, kuriame aprašytų su Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifais susijusias sąlygas ir teisę juos pasirinkti bei jų atsisakyti;

🡻 531/2012 85 konstatuojamoji dalis

visų pirma tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai savo tarptinklinio ryšio vartotojams kiekvieną kartą, kai šie, atvykę į kitą šalį, pradeda naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga, turėtų nemokamai pateikti būtent jiems skirtą informaciją apie tarifus ir tiems vartotojams taikomas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainas. Ši informacija turėtų būti perduodama į jų judriojo ryšio prietaisą taip, kad ją būtų kuo lengviau gauti ir suprasti, ir tokiu būdu, kad ją būtų galima vėliau lengvai vėl susirasti;

🡻 531/2012 86 konstatuojamoji dalis

siekdami, kad vartotojams būtų lengviau suvokti naudojimosi duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis finansines pasekmes, ir sudaryti jiems galimybę stebėti ir kontroliuoti savo išlaidas, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai tiek prieš sutarties sudarymą, tiek po jo turėtų savo vartotojus tinkamai informuoti apie reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainas. Su tokia informacija galėtų būti pateikiami pavyzdžiai, pavyzdžiui, apytikriai nurodant, kiek kiekvienu atveju sunaudojama duomenų, pavyzdžiui, išsiuntus elektroninio pašto pranešimą, paveikslėlį, naršius internete ar pasinaudojus judriojo ryšio taikomosiomis programomis;

🡻 531/2012 96 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

reguliuojamieji įpareigojimai, susiję su didmeninėmis kainomis už tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugas, turėtų būti taikomi tol, kol struktūrinės priemonės taps veiksmingos ir kol didmeninėse rinkose susiformuos pakankama konkurencija. Be to, iš dabartinių rinkos tendencijų matyti, kad duomenų perdavimo paslaugos pamažu taps reikšmingiausia judriojo ryšio paslaugų rinkos dalimi, o didmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos šiuo metu yra dinamiškiausios – jų kainos gerokai mažesnės už dabartines reguliuojamas kainas;

🡻 531/2012 97 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

nustatytos mažmeninės apsauginės ribos turėtų būti pakankamai aukštos, kad nebūtų iškreipta galima struktūrinių priemonių konkurencinė nauda ir kad tuomet, kai tos priemonės taps veiksmingos ir padės sukurti iš tiesų veikiančią vidaus rinką, tos ribos galėtų būti visiškai panaikintos. Todėl mažmeninės apsauginės ribos turėtų būti mažinamos ir galiausiai panaikintos;

🡻 531/2012 98 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Komisija turėtų peržiūrėti šio reglamento veiksmingumą atsižvelgdama į jo tikslus bei įnašą įgyvendinant 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą bei sklandžią vidaus rinkos veiklą. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų išnagrinėti poveikį įvairaus dydžio bei įvairiose Sąjungos dalyse esančių judriojo ryšio paslaugų teikėjų konkurencinei padėčiai, mažmeninių bei didmeninių kainų pokyčius, tendencijas ir skaidrumą, jų ryšį su faktinėmis sąnaudomis, tai, kiek pasitvirtino prielaidos, kurių laikytasi poveikio vertinime, pateiktame kartu su šiuo reglamentu, sąnaudas, patiriamas siekiant vykdyti reglamentą, ir poveikį investicijoms. Komisija, atsižvelgdama į technologijų plėtrą, taip pat turėtų apsvarstyti paslaugų, kurios yra tarptinklinio ryšio alternatyva (pavyzdžiui, prieiga per belaidį interneto ryšį (Wi-Fi), naudojimo galimybes ir kokybę;

🡻 531/2012 99 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant apsaugoti vartotojus, reguliuojamieji įpareigojimai, susiję su didmeninėmis ir mažmeninėmis kainomis už tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugas, turėtų būti taikomi tol, kol mažmeniniu ir didmeniniu lygiais susiformuos pakankama konkurencija. Šiuo tikslu Komisija iki 2016 m. birželio 30 d. turėtų įvertinti, ar šio reglamento tikslai pasiekti, įskaitant tai, ar struktūrinės priemonės visiškai įgyvendintos ir ar tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje susiformavo pakankama konkurencija. Jei Komisija padarys išvadą, kad pakankama konkurencija nesusiformavo, Komisija turėtų pateikti tinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai siekiant užtikrinti, kad nuo 2017 m. vartotojai būtų tinkamai apsaugoti;

🡻 531/2012 100 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

atlikus minėtą peržiūrą ir siekiant užtikrinti nuolatinę tarptinklinio ryšio paslaugų stebėseną Sąjungoje, Komisija turėtų kas dvejus metus parengti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų pateikiama naujausių tarptinklinio ryšio paslaugų tendencijų santrauka bei tarpinis pažangos siekiant šio reglamento tikslų įvertinimas, taip pat galimi alternatyvūs sprendimai šiems tikslams pasiekti,

🡻 531/2012 (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.    Šiuo reglamentu nustatomas bendras metodas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad viešaisiais judriojo ryšio tinklais besinaudojantys vartotojai ⌦ viešųjų judriojo ryšio tinklų naudotojai ⌫ keliaudami Sąjungoje nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas skambindami ir priimdami skambučius, siųsdami ir gaudami SMS žinutes bei naudodamiesi paketinio duomenų perdavimo paslaugomis, lyginant su konkurencingomis nacionalinėmis kainomis, ir taip padėti užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, kartu garantuojant aukšto lygio vartotojų apsaugą, skatinant rinkos konkurenciją ir skaidrumą, taip pat skatinant naujoves bei vartotojų pasirinkimą.

🡻 531/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

Jame nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama suteikti galimybę reguliuojamas tarptinklinio ryšio paslaugas parduoti atskirai nuo savoje šalyje teikiamų judriojo ryšio paslaugų, ir išdėstomos didmeninės reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo prieigos prie viešųjų judriojo ryšio tinklų sąlygos. Jame taip pat nustatomos laikinos taisyklės dėl kainų, kurias tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai gali taikyti už tarptinklinio ryšio skambučių ir SMS žinučių reguliuojamų paslaugų teikimą, kai skambinama ir skambučiai priimami arba žinutės siunčiamos ir gaunamos Sąjungoje, ir už paketinio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, kuriomis tarptinklinio ryšio vartotojai naudojasi prisijungę prie judriojo ryšio tinklo Sąjungoje. Jis taikomas ir tinklo operatorių taikomoms didmeninėms kainoms, ir mažmeninėms kainoms, kurias nustato tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai.

2.    Reguliuojamųjų tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimas atskirai nuo savojoje šalyje teikiamų judriojo ryšio paslaugų yra būtinas tarpinis veiksmas siekiant padidinti konkurenciją tam, kad vartotojams sumažėtų tarptinklinio ryšio paslaugų tarifai ir būtų sukurta judriojo ryšio paslaugų vidaus rinka, ir kurioje galiausiai nesiskirtų nacionaliniai ir tarptinklinio ryšio tarifai.

23.    Šiame reglamente taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama padidinti kainų skaidrumą ir pagerinti informacijos apie kainas teikimą tarptinklinio ryšio paslaugų naudotojams.

4.    Šis reglamentas yra speciali priemonė, kaip apibrėžta Pagrindų direktyvos 1 straipsnio 5 dalyje.

35.    Šiame reglamente nustatytos didžiausios leistinosleidžiamos kainos nurodomos euraiseuro.

46.    Jeigu 7, 9 ir 12 ⇨ 9–12 ⇦ straipsniais reglamentuojamos didžiausios leistinosleidžiamos kainos išreiškiamos kitomis nei euraso valiutomis, pradinės didžiausios leistinos kainos pagal tuos straipsnius nustatomos tomis valiutomis, taikant 2012 m. gegužės 1 d. Europos Centrinio Banko Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtus orientacinius valiutų keitimo kursus.

7 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje numatytų vėlesnių ribų nustatymui peržiūrėtos vertės ⌦ tomis valiutomis ⌫ nustatomos taikant orientaciniųus valiutų keitimo kursųus, ⌦ Europos Centrinio Banko paskelbtų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ⌫ paskelbtus atitinkamų kalendorinių metų gegužės 1 d ⇨ sausio 15 d., vasario 15 d. ir kovo 15 d. ⇦, ⇨ vidurkį ⇦. Didžiausių leistinųleidžiamų kainų, numatytų 7 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje, ribos, išreikštos kitomis nei euroas valiutaomis, peržiūrimos kiekvienais metais nuo ⇨ 2023 ⇦2015 m.Kiekvienais metais tomis valiutomis peržiūrėtos ribos taikomos nuo liepos 1 d.⇨ gegužės 15 d. ⇦, naudojant orientacinius valiutų keitimo kursų vidurkius, paskelbtus tų pačių metų gegužės 1 d.

7.    Jeigu didžiausios leistinos kainos, numatytos 8, 10 ir 13 straipsniuose, yra nustatomos kitomis nei euro valiuta, pradinės ribos pagal tuos straipsnius nustatomos pagal tas valiutas, taikant orientacinius valiutų keitimo kursų vidurkius, Europos Centrinio Banko paskelbtus 2012 kovo 1 d., balandžio 1 d. ir gegužės 1 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje numatytų vėlesnių ribų nustatymui peržiūrėtos vertės nustatomos taikant orientacinius valiutų keitimo kursų vidurkius, paskelbtus atitinkamų kalendorinių metų kovo 1 d., balandžio 1 d. ir gegužės 1 d. Pagal 8 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį numatytos didžiausios leistinos kainos, išreikštos kitomis nei euro valiutomis, peržiūrimos kiekvienais metais nuo 2015 m. Kiekvienais metais tomis valiutomis peržiūrėtos ribos taikomos nuo liepos 1 d., naudojant orientacinius valiutų keitimo kursų vidurkius, paskelbtus tų pačių metų kovo 1 d., balandžio 1 d. ir gegužės 1 d.

2 straipsnis

Terminų aApibrėžtys

1.    Šiame reglamente taikomos Prieigos direktyvos 2 straipsnyje, Pagrindų direktyvos 2 straipsnyje ir Universaliųjų paslaugų direktyvos 2 straipsnyje nustatytos vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnyje.

2.    Be 1 dalyje nurodytų apibrėžčių, naudojamos tokios apibrėžtys terminų, vartojami taip apibrėžiami terminai:

a)tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas – įmonė, tarptinklinio ryšio vartotojui teikianti reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas;

b)paslaugų savojoje šalyje teikėjas – įmonė, tarptinklinio ryšio vartotojui savojoje šalyje teikianti judriojo ryšio paslaugas;

c)alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas – tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, kitas nei paslaugų savojoje šalyje teikėjas;

🡻 531/2012 (pritaikytas)

cd)savasis tinklas – valstybėje narėje esantis viešasis ryšio tinklas, kuriuo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas naudojasi tarptinklinio ryšio vartotojui teikdamas reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas tarptinklinio ryšio vartotojui;

de)lankomos šalies tinklas – kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra tarptinklinio ryšio vartotojo paslaugų savojoje šalyje teikėjo tinklas, esantis antžeminis viešasis judriojo ryšio tinklas, kuriuo naudodamasis, pagal susitarimą su savojo tinklo operatoriumi, tarptinklinio ryšio vartotojas gali skambinti arbair priimti skambučius, siųsti arbair gauti SMS žinutes ar naudotis paketiniu duomenų perdavimu;

ef)tarptinklinis ryšys Sąjungos mastu – tai toks ryšys, kai tarptinklinio ryšio vartotojas naudojasi judriojo ryšio prietaisu norėdamas skambinti ar priimti skambučius Sąjungoje, arba siųsti ar gauti SMS žinutes Sąjungoje, arba naudotis paketinio duomenų perdavimo paslaugomis, kai jis yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra paslaugų savojoje šalyje teikėjo tinklas, pagal savojo tinklo operatoriaus ir lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus;

fg)tarptinklinio ryšio vartotojas – per Sąjungoje esantį antžeminį viešąjį judriojo ryšio tinklą teikiamų reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientas, kuriam pagal sutartį ar susitarimą su tuo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėju leidžiama naudotis tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugomis;

gh)reguliuojamas skambutis naudojantis tarptinkliniu ryšiu – tarptinklinio ryšio vartotojo atliekamas judriojo ryšio telefonijos skambutis, inicijuojamas lankomos šalies tinkle ir užbaigiamas viešajame ryšio tinkle Sąjungoje arba tarptinklinio ryšio vartotojo priimamas skambutis, inicijuojamas viešajame telefono ryšio tinkle Sąjungoje ir užbaigiamas lankomos šalies tinkle;

hj)SMS žinutė – daugiausia iš raidžių ir (arba) skaitmenų sudarytas trumpų siuntų paslaugos tekstinis pranešimas, kurį galima siųsti pagal nacionalinius numeracijos planus paskirtais judriojo ryšio ir (arba) fiksuotojo ryšio numeriais;

ik)tarptinkliniu ryšiu siunčiama reguliuojama SMS žinutė – SMS žinutė, tarptinklinio ryšio vartotojo inicijuojama lankomos šalies tinkle ir užbaigiama Sąjungos viešajame ryšių tinkle arba inicijuojama Sąjungos viešajame ryšių tinkle ir užbaigiama tarptinklinio ryšio vartotojo lankomos šalies tinkle;

jm)reguliuojama duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga – tarptinklinio ryšio paslauga, kuria naudodamasis tarptinklinio ryšio vartotojas gali savo judriojo ryšio prietaisu prisijungęs prie lankomos šalies tinklo perduoti ir gauti paketiniu būdu siunčiamus duomenis,. Reguliuojama duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga neapima ⌦ išskyrus ⌫ reguliuojamų skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu arba SMS žinučių siuntimąo ar gavimąo, bet apima ⌦ įskaitant ⌫ MMS žinučių siuntimą ir gavimą;

ko)didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga – tiesioginė didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga arba perparduodama didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga;

lp)tiesioginė didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga – judriojo ryšio tinklo operatoriaus pagal konkrečias sąlygaskonkrečiomis sąlygomis kitai įmonei suteikiamos priemonės ir (arba) paslaugos, kuriomis ta kita įmonė naudojasi reguliuojamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms tarptinklinio ryšio vartotojams teikti;

mq)perparduodama didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga – kito judriojo ryšio tinklo operatoriaus nei lankomos šalies tinklo operatorius kitai įmonei suteikiamos didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos, kuriomis ta kita įmonė naudojasi reguliuojamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms tarptinklinio ryšio vartotojams teikti;

🡻 2015/2120 7 straipsnio 1 dalies b punktas

nr)savojoje šalyje taikoma mažmeninė kaina – tarptinklinio ryšio paslaugų savojoje šalyje teikėjo mažmeninis mokestis už vienetą, taikomas atliktiems skambučiams bei išsiųstoms SMS žinutėms (kurie ir inicijuojami, ir užbaigiami skirtinguose viešuosiuoseviešųjų ryšių tinkluose toje pačioje valstybėje narėje) ir vartotojo suvartotiems duomenims tuo atveju, jei konkretaus savojoje šalyje taikomo mažmeninio mokesčio už vienetą nėra, savojoje šalyje taikoma mažmeninė kaina laikoma apskaičiuota pagal tą patį mokesčio mechanizmą, tarsi būtų taikoma vartotojui už atliktus skambučius bei išsiųstas SMS žinutes (kurie ir inicijuojami, ir užbaigiami skirtinguose viešųjųviešuosiuose ryšių tinkluose toje pačioje valstybėje narėje) ir to vartotojo valstybėje narėje suvartotus duomenis.;

s)pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimas – alternatyvaus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo vykdomas reguliuojamų tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų tiesioginis teikimas tarptinklinio ryšio vartotojams lankomos šalies tinkle.

🡻 531/2012

⇨ naujas

3 straipsnis

Didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga

1.    Judriojo ryšio tinklų operatoriai patenkina visus pagrįstus didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos prašymus ⇨ , visų pirma leidžiant tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui atkartoti savojoje šalyje siūlomas mažmenines judriojo ryšio paslaugas, kai tai techniškai įmanoma ⇦ .

2.    Judriojo ryšio tinklo operatorius gali atsisakyti suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą tik remdamasis objektyviais kriterijais.

3.    Didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga apima prieigą prie visų reguliuojamas tarptinklinio ryšio paslaugas vartotojams teikti ⇨ naudojant bet kurią esamą tinklo technologiją ir bet kurios kartos ryšį ⇦ būtinų tinklo sudedamųjų dalių ir susijusių priemonių, atitinkamų paslaugų, programinės įrangos ir informacinių sistemų.

🡻 2017/920 1 straipsnio 1 dalies a punktas

4.    7, 910, 11 ir 12 straipsniuose nustatytos reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų taisyklės yra taikomos prieigos prie 3 dalyje nurodytų visų didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos sudedamųjų dalių teikimui, nebent abi didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimo šalys aiškiai susitartų, kad vidutinės pagal susitarimą taikomos didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos susitarimo galiojimo laikotarpiu neturi būti susietos su didžiausiomis reguliuojamomis didmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugų kainomis.

🡻 531/2012

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, perparduodamos didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos atveju judriojo ryšio operatoriai gali taikyti sąžiningas ir pagrįstas kainas už 3 dalyje nenurodytas sudedamąsias dalis.

5.    Judriojo ryšio tinklo operatoriai paskelbia standartinį pasiūlymą, atsižvelgdami į EERRIBEREC gaires, nurodytas 8 dalyje, ir suteikia didmeninio tarptinklinio ryšio prieigos prašančiai įmonei galimybę su juo susipažinti. Judriojo ryšio tinklo operatoriai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią judriojo ryšio tinklo operatorius gavo pradinį prašymą, prieigos prašančiai įmonei pateikia šį straipsnį atitinkantį sutarties dėl tokios prieigos projektą. Didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga suteikiama per pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija trijų mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos. Prašymą suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą gavę judriojo ryšio tinklo operatoriai ir tokios prieigos prašančios įmonės derybas veda sąžiningai.

🡻 2017/920 1 straipsnio 1 dalies b punktas

⇨ naujas

6.    5 dalyje nurodyto standartinio pasiūlymo elementai turi būti pakankamai išsamūs ir į jį turi būti įtrauktos visos sudedamosios dalys, būtinos didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai, kaip nurodyta 3 dalyje, pateikiant siūlomų paslaugų, susijusių su tiesiogine didmenine tarptinklinio ryšio prieiga ir perparduodama didmenine tarptinklinio ryšio prieiga, aprašymą ir susijusias sąlygas. ⇨ Standartiniame pasiūlyme pateikiama visa informacija, būtina, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas galėtų užtikrinti, kad jo klientai, naudodamiesi tarptinklinio ryšio paslaugomis, galėtų nemokamai gauti skubios pagalbos ryšio su tinkamiausiu BPC paslaugą ir nemokamai perduoti skambinančiojo buvimo vietos informaciją tinkamiausiam BPC.  ⇦

Į tą standartinį pasiūlymą gali būti įtrauktos sąlygos, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, kai šie periodiškai keliauja Sąjungos teritorijoje. Jei tokios sąlygos nustatytos standartiniame pasiūlyme, jos turi apimti konkrečias priemones, kurių gali imtis lankomos šalies tinklo operatorius, kad užkirstų kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga, ir objektyvius kriterijus, kuriais remiantis gali būti imamasi tokių priemonių. Tokie kriterijai gali būti pagrįsti apibendrinta tarptinklinio srauto informacija. Jie negali būti pagrįsti konkrečia informacija, susijusia su tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų srautais.

Standartiniame pasiūlyme, inter alia, gali būti numatyta, kad, kai lankomos šalies tinklo operatorius turi pagrįstų priežasčių manyti, jog daug tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų klientų nuolat naudoja tarptinklinį ryšįnaudojasi tarptinkliniu ryšiu arba neįprastai naudoja didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą ar ja piktnaudžiauja tokia prieiga, lankomos šalies tinklo operatorius gali reikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, nepažeisdamas Sąjungos ir nacionalinių duomenų apsaugos reikalavimų, pateiktų informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti, ar didelė tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų klientų dalis nuolat naudoja tarptinklinį ryšįnaudojasi tarptinkliniu ryšiu arba ar yra neįprastas didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimas ar piktnaudžiavimas jatokia prieiga, kaip antai informaciją apie klientų, kurių atžvilgiu remiantis objektyviais rodikliais vadovaujantis išsamiomis pagal 86d straipsnį priimtomis taisyklėmis dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo yra nustatyta neįprasto naudojimosi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis už savojoje šalyje taikomą mažmeninę nacionalinę kainą, ar piktnaudžiavimo jomis rizika, dalį.

Standartiniame pasiūlyme kaip kraštutinė priemonė, kai problema nebuvo išspręsta švelnesnėmis priemonėmis, gali būti numatyta galimybė nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, kai lankomos šalies tinklo operatorius nustato, kad, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, didelė tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų dalis nuolat naudoja tarptinklinį ryšį arba neįprastai naudoja didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą ar piktnaudžiauja tokia prieiga, ir apie tai yra informavęs savojosavo šalies tinklo operatorių.

Lankomos šalies tinklo operatorius gali vienašališkai nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimą remdamasis tuo, kad nuolat naudojamas tarptinklinis ryšys arba neįprastai naudojama didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga ar piktnaudžiaujama tokia prieiga, tik jei yra gautas lankomos šalies tinklo operatoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos išankstinis leidimas.

Per tris mėnesius nuo lankomos šalies tinklo operatoriaus prašymo leisti nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimą gavimo dienos, lankomos šalies tinklo operatoriaus nacionalinė reguliavimo institucija, pasikonsultavusi su savojosavo šalies tinklo operatoriaus nacionaline reguliavimo institucija, priima sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti tokį leidimą ir apie tai informuoja Komisiją.

Lankomos šalies tinklo operatoriaus ir savo šaliessavojo tinklo operatoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos gali kiekviena atskirai prašyti EERRIBEREC priimti nuomonę dėl veiksmų, kurių reikia imtis pagal šį reglamentą. EERRIBEREC priima savo nuomonę per vieną mėnesį po tokio prašymo gavimo dienos.

Jei buvo konsultuotasi su EERRIBEREC, lankomos šalies tinklo operatoriaus nacionalinė reguliavimo institucija laukia EERRIBEREC nuomonės ir kiek galima atsižvelgia į EERRIBEREC nuomonę prieš priimdama sprendimą, taikant šeštoje pastraipoje nurodytą trijų mėnesių terminą išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimą.

Lankomos šalies tinklo operatoriaus nacionalinė reguliavimo institucija viešai skelbia informaciją apie leidimus nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimą, užtikrindama verslo konfidencialumą.

Šios dalies penkta–devinta pastraipomis nedaromas poveikis nacionalinės reguliavimo institucijos teisei reikalauti nedelsiant nutraukti šiame reglamente nustatytų pareigų pažeidimus pagal 1816 straipsnio 76 dalį ir lankomos šalies tinklo operatoriaus teisei taikyti atitinkamas priemones siekiant kovoti su sukčiavimu.

Prireikus nacionalinės reguliavimo institucijos nustato standartinių pasiūlymų pakeitimus, įskaitant susijusius su konkrečiomis priemonėmis, kurių gali imtis lankomos šalies tinklo operatorius, kad užkirstų kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga, ir su objektyviais kriterijais, kuriais remdamasis lankomos šalies tinklo operatorius gali imtis tokių priemonių, kad būtų įgyvendintos šiame straipsnyje nustatytos pareigos.

🡻 531/2012 (pritaikytas)

7.    Jeigu prieigos prašanti įmonė pageidauja pradėti komercines derybas dėl to, kad taip pat būtų įtrauktos sudedamosios dalys, kurios neįtrauktos į standartinį pasiūlymą, judriojo ryšio tinklo operatoriai į tokį prašymą atsako per pagrįstą laikotarpį, ne ilgesnį nei du mėnesiai nuo pradinio prašymo gavimo dienos. Taikant šią dalį, 2 ir 5 dalys netaikomos.

8.    EERRIBEREC, siekdama prisidėti prie nuoseklaus šio straipsnio taikymo, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, iki 2012 m. rugsėjo 30 d. ⌦ per 6 mėnesius nuo šio reglamento priėmimo ⌫ nustato ⌦ atnaujina ⌫ didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos gaires⌦ , nustatytas pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 3 straipsnio 8 dalį ⌫.

9.    5–7 dalys taikomos nuo 2013 m. sausio 1 d.

4 straipsnis

🡻 2015/2120 7 straipsnio 3 dalies a punktas

Pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimas

🡻 531/2012

1.    Nei paslaugų savojoje šalyje teikėjai, nei tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai neužkerta kelio vartotojams naudotis reguliuojamomis tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugomis, kurias lankomos šalies tinkle tiesiogiai teikia alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas.

2.    Tarptinklinio ryšio vartotojai turi teisę bet kada pasirinkti kitą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją. Jeigu tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojas nusprendžia pasirinkti kitą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją, perjungimas atliekamas be reikalo nedelsiant ir per kuo trumpesnį laikotarpį, atsižvelgiant į pasirinktą pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo įgyvendinimo techninį sprendimą, tačiau jokiomis aplinkybėmis trunkantį ne ilgiau nei tris darbo dienas nuo susitarimo su nauju tarptinklinio ryšio paslaugų teikėju sudarymo.

3.    Alternatyvaus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas arba persijungimas tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams yra nemokamas ir vartotojai tai gali daryti naudodamiesi bet kuriuo tarifų planu. Jis nesiejamas su jokiais abonentiniais arba papildomais fiksuotais arba pasikartojančiais mokesčiais, susijusiais su kitomis nei tarptinklinis ryšys abonemento sudedamosiomis dalimis, palyginti su sąlygomis, galiojančiomis iki perjungimo.

6.    Šis straipsnis taikomas nuo 2014 m. liepos 1 d.

5 straipsnis

🡻 2015/2120 7 straipsnio 4 dalies a punktas

Pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimo įgyvendinimas

🡻 2015/2120 7 straipsnio 4 dalies b punktas

1.    Paslaugų savojoje šalyje teikėjai įgyvendina pareigą, susijusią su pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimu, numatytu 4 straipsnyje, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų naudotis pavienėmis reguliuojamomis tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugomis. Paslaugų savojoje šalyje teikėjai atsižvelgia į visus pagrįstus prašymus dėl prieigos prie priemonių ir atitinkamų paramos paslaugų, susijusių su pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimu. Prieiga prie tų priemonių ir paramos paslaugų, kurios yra būtinos pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimui, įskaitant vartotojo tapatybės patvirtinimo paslaugas, yra nemokama ir dėl to tarptinklinio ryšio vartotojams nenustatomi jokie tiesioginiai mokesčiai.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 4 dalies c punktas

2.    Siekdama užtikrinti, kad visoje Sąjungoje pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimas būtų įgyvendinamas nuosekliai ir tuo pačiu metu, Komisija, pasikonsultavusi su EERRI, priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina išsamias taisykles, susijusias su techniniu sprendimu, skirtu įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 4 dalies d punktas

3.    Techninis sprendimas, skirtas įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimą, turi atitikti šiuos kriterijus:

🡻 531/2012

a)yra palankus vartotojui, visų pirma suteikiant galimybę lengvai ir greitai pasirinkti alternatyvų tarptinklinio ryšio teikėją nekeičiant jo judriojo ryšio numerio ir naudojantis tuo pačiu judriojo ryšio prietaisu;

b)suteikia galimybę patenkinti visų kategorijų vartojimo paklausą konkurencingomis sąlygomis, įskaitant intensyvaus naudojimosi duomenų perdavimo paslaugomis paklausą;

c)gali veiksmingai skatinti konkurenciją, taip pat atsižvelgiant į operatorių galimybes pasinaudoti savo infrastruktūros privalumais ar komerciniais susitarimais;

d)yra ekonomiškai efektyvus, atsižvelgiant į tai, kad sąnaudos dalijamos paslaugų savojoje šalyje teikėjams ir alternatyviems tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams;

e)gali užtikrinti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų efektyvų įgyvendinimą;

f)sudaro sąlygas pasiekti didžiausią sąveikos laipsnį;

g)yra patogus vartotojui, visų pirma vartotojo techninio naudojimosi judriojo ryšio prietaisu keičiant tinklus požiūriu;

h)užtikrina, kad Sąjungos vartotojams, esantiems trečiosiose šalyse, arba trečiųjų šalių vartotojams, esantiems Sąjungoje, neturi būti kliudoma naudotis tarptinkliniu ryšiu;

i)juo užtikrinama, kad būtų laikomasi privatumo, asmens duomenų, tinklų saugumo bei vientisumo ir skaidrumo taisyklių, nustatytų Pagrindų direktyvoje ir konkrečiose direktyvose;

j)juo atsižvelgiama į tai, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos skatina galutinių vartotojų prieigą ir platina informaciją ar naudojasi pačių pasirinktomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis pagal Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 4 dalies g punktą;

k)juo užtikrinama, kad teikėjai tomis pačiomis aplinkybėmis taikytų vienodas sąlygas.

4.    Kad būtų užtikrinta atitiktis 3 dalyje išdėstytiems kriterijams, techninis sprendimas gali būti grindžiamas viena ar keliomis techninėmis sąlygomis.

5.    Prireikus Komisija įgalioja Europos standartizacijos įstaigą pritaikyti atitinkamus standartus, būtinus darniai įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą.

6.    Šio straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys taikomos nuo 2014 m. liepos 1 d.

🡻 531/2012

6 4 straipsnis

Komiteto procedūra

1.    Komisijai padeda Ryšių komitetas, įsteigtas pagal Pagrindų direktyvos 22 straipsnį Direktyvos (ES) 2018/1972 118 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatytaapibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.    Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

56a straipsnis

⌦ Reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas ⌫

Papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimas

Nuo 2017 m. birželio 15 d., jeigu tą dieną yra taikomas teisėkūros procedūra priimamas aktas, priimtas pagal pasiūlymą, nurodytą 19 straipsnio 2 dalyje, 

1. Llaikantis 6b ir 6c6 ir 7 straipsnių, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai už atliktus ar priimtus reguliuojamus tarptinkliniou ryšiou atliktus ar priimtus skambučius, už išsiųstas reguliuojamas tarptinklinio ryšio tarptinkliniu ryšiu išsiųstas SMS žinutes ir už reguliuojamas pasinaudotas tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, įskaitant MMS žinutes, kuriomis tarptinklinio ryšio vartotojams pasinaudojo bet kurioje valstybėje narėje, netaiko jokių papildomų mokesčių prie savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos ir jokio bendro mokesčio už tai, kad užsienyje būtų galima naudotis galiniu įrenginiu ar paslauga.

⇩ naujas

2. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, kai tai techniškai įmanoma, užtikrina, kad reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos būtų teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tuo atveju, jei tokiomis paslaugomis būtų naudojamasi savo šalyje, visų pirma užtikrinama paslaugos kokybė.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

6 6b straipsnis

Sąžiningas naudojimas

1.    Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, laikydamiesi šio straipsnio ir 86d straipsnyje nurodytų įgyvendinimo aktų, reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų už savojoje šalyje taikomas mažmenines kainas, vartojimui gali taikyti „sąžiningo naudojimo taisykles“, siekdami užkirsti kelią tarptinklinio ryšio vartotojų piktnaudžiavimui naudojantis reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis ar neįprastam naudojimuisi jomis, kaip antai, tarptinklinio ryšio vartotojų naudojimuisi tokiomis paslaugomis kitoje valstybėje narėje nei jų paslaugų teikėjo savoji šalista, kurioje yra jų paslaugų savojoje šalyje teikėjas, kitais nei periodinių kelionių tikslais.

Sąžiningo naudojimo taisyklėmis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientams sudaromos sąlygos pasinaudoti tam tikru kiekiu reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis, atitinkančiomis jų atitinkamus tarifų planus.

2.    Reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms, kurios viršija bet kurias sąžiningo naudojimo taisyklių ribas, taikomas 96e straipsnis.

7 6c straipsnis

Papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo tvarumas⌦ Tvarumo mechanizmas ⌫

1.    Ypatingomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas negali padengti savo bendrų faktinių ir numatomų reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo pagal 6a ir 6b5 ir 6 straipsnius išlaidų iš savo bendrų faktinių ir numatomų pajamų iš tokių paslaugų teikimo, tas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali prašyti leidimo taikyti papildomą mokestį. Tas papildomas mokestis taikomas tik tiek, kiek būtina siekiant padengti reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo išlaidas, atsižvelgiant į taikytinas didžiausias didmenines kainas.

2.    Kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 1 dalimi, jis nedelsdamas pateikia prašymą nacionalinei reguliavimo institucijai ir pateikia jai visą būtiną informaciją pagal 86d straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus. Po to tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas kas 12 mėnesių atnaujina tą informaciją ir pateikia ją nacionalinei reguliavimo institucijai.

3.    Gavusi prašymą pagal 2 dalį, nacionalinė reguliavimo institucija įvertina, ar tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas pagal 1 dalį nustatė, kad jis negali padengti savo išlaidų ir dėl to būtų pakenkta savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumui. Savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumo įvertinimas grindžiamas atitinkamais tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui būdingais objektyviais veiksniais, įskaitant objektyvius skirtumus tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų susijusioje valstybėje narėje ir savosios šalies kainų ir pajamų lygį. Nacionalinė reguliavimo institucija leidžia taikyti papildomą mokestį, jei tenkinamos 1 dalyje ir šioje dalyje nustatytos sąlygos.

4.    Per vieną mėnesį nuo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo prašymo pagal 2 dalį gavimo nacionalinė reguliavimo institucija leidžia taikyti papildomą mokestį, išskyrus atvejus, kai prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba pateikiama nepakankamai informacijos. Kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, arba mano, kad pateikta nepakankamai informacijos, ji priima galutinį sprendimą per dviejų papildomų mėnesių laikotarpį, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui suteikusi galimybę pateikti pastabas, tuo sprendimu leisdama taikyti papildomą mokestį, jį iš dalies pakeisdama arba neleisdama jo taikyti.

8 6d straipsnis

Sąžiningo naudojimo taisyklių ir papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo tvarumo ⌦ mechanizmo ⌫ įgyvendinimas

🡻 2015/2120 7 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

1.    Siekiant užtikrinti nuoseklų 6 ir 76b ir 6c straipsnių taikymą, Komisija, pasikonsultavusi su EERRIBEREC, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 15 d. priima ⌦ ir atsižvelgdama į rinkos pokyčius periodiškai peržiūri ⌫ įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina išsamias taisykles dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo, su metodologija dėl papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo ⇨ dėl mažmeninių paslaugų teikimo savo šalies kainomis ⇦ tvarumo įvertinimo ⇨ metodikos ⇦ ir su prašymudėl prašymo, kurį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turi pateikti to įvertinimo tikslais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.    Taikant 6b straipsnį, Ppriimdama įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės nustatančius išsamias taisykles dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo, Komisija atsižvelgia į:

a)kainų ir vartojimo modelių raidą valstybėse narėse;

b)savojoje šalyje taikomų kainų konvergencijos laipsnį Sąjungoje;

c)keliavimo modelius Sąjungoje;

d)bet kokią pastebimą konkurencijos ir paskatų investicijoms iškraipymo riziką savosios ir lankomos šalies rinkose.

3.    Taikant 6c straipsnį, Ppriimdama įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su metodologija dėl papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo tvarumo įvertinimo ⇨ mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo savo šalies kainomis tvarumo vertinimo metodika ⇦ tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo atveju, Komisija juos grindžia:

a)bendrų faktinių ir numatomų sąnaudų, reikalingų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimui užtikrinti nustatymu, atsižvelgiant į efektyvius didmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius už nesubalansuotą srautą ir jungtinių ir bendrųjų sąnaudų, būtinų reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, pagrįstą dalį;

b)bendrų faktinių ir numatomų pajamų iš reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo nustatymu;

c)tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo vartotojų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimu ir suvartojimu savojoje šalyje;

d)konkurencijos lygiu, kainomis ir pajamomis vidaus rinkoje ir bet kokia pastebima rizika, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis darytų pastebimą poveikį tokių kainų raidai.

4.    Komisija periodiškai peržiūri įgyvendinimo aktus, priimtus pagal 1 dalį, atsižvelgdama į pokyčius rinkoje.

45.    Nacionalinė reguliavimo institucija griežtai stebi ir prižiūri sąžiningo naudojimo taisyklių taikymą ir priemones, skirtas ⇨ mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo savo šalies kainomis ⇦papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo tvarumui užtikrinti, kuo labiau atsižvelgdama į atitinkamus susijusiai valstybei narei būdingus objektyvius veiksnius ir atitinkamus objektyvius skirtumus tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų. Nedarant poveikio 76c straipsnio 3 dalyje nustatytai procedūrai, nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad būtų laiku įgyvendinti 6 ir 76b bei 6c straipsnių ir pagal šio straipsnio 1 dalį priimtų⌦ šio straipsnio 2 dalyje numatytų ⌫ įgyvendinimo aktų reikalavimai. Nacionalinė reguliavimo institucija gali bet kuriuo metu pareikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas pakeistų ar nustotų taikyti papildomą mokestį, jei jis neatitinka 6b ar 6c straipsnių6 arba 7 straipsnio. Nacionalinė reguliavimo institucija kasmet informuoja Komisiją apie 6 ir 76b ir 6c straipsnių beiir šio straipsnio taikymą.

⇩ naujas

5.    Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2286 toliau taikomas tol, kol įsigalios naujas įgyvendinimo aktas, priimtas pagal 1 dalį.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

9 6e straipsnis

Provision of regulated retail roaming services ⌦ Išimtinis papildomų mažmeninių mokesčių už naudojimąsi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis taikymas ir alternatyvių tarifų numatymas ⌫

1.    Nedarant poveikio antrai pastraipai, tais atvejais, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas taiko papildomą mokestį už reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų naudojimą, viršijantį bet kurias ribas pagal sąžiningo naudojimo taisykles, jis turi atitikti šiuos reikalavimus (išskyrus PVM):

a)bet koks papildomas mokestis, taikomas reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu atliktiems skambučiams, reguliuojamoms tarptinkliniu ryšiu išsiųstoms SMS žinutėms ir reguliuojamoms tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms, turi neviršytineviršija didžiausių didmeninių kainų, numatytų atitinkamai 107 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje;

b)savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos ir bet kokio papildomo mokesčio, taikomo reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu atliktiems skambučiams, reguliuojamoms tarptinkliniu ryšiu išsiųstoms SMS žinutėms ar reguliuojamoms tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugoms, suma neviršija atitinkamai 0,19 EUR/min., 0,06 EUR/SMS ir 0,20 EUR/1 MB;

cb)bet koks papildomas mokestis, taikomas reguliuojamiems tarptinkliniams skambučiams, priimamiems naudojantis tarptinkliniu ryšiu priimtiems skambučiams, turi neviršytineviršija ⇨ tų metų bendrų didžiausių Sąjungos judriojo ryšio balso skambučių užbaigimo tarifų, nustatytų pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 75 straipsnio 1 dalį. Jei Komisija, atlikusi deleguotojo akto peržiūrą pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 75 straipsnio 1 dalį, nusprendžia, kad visoje Sąjungoje nustatyti balso skambučių užbaigimo tarifo nebereikia ir didžiausio balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose tarifo nenustato, bet koks papildomas mokestis, taikomas reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu priimtiems skambučiams, turi neviršyti tarifo, nustatyto naujausiu deleguotuoju aktu, priimtu pagal tos direktyvos 75 straipsnį ⇦  visoje Sąjungoje taikomų didžiausių leistinų judriojo ryšio skambučio pabaigos kainų svertinio vidurkio, nustatyto remiantis 2 dalimi.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai netaiko jokio papildomo mokesčio reguliuojamoms tarptinkliniu ryšiu gautoms SMS žinutėms arba tarptinkliniu ryšiu gautoms balso pašto žinutėms. Tuo nedaromas poveikis kitiems taikomiems mokesčiams, kaip antai mokesčiui už tokių žinučių išklausymą.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai tarptinkliniu ryšiu atliekamus ir priimamus skambučius apmokestina sekundžių tikslumu. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai atliekamiems skambučiams gali taikyti pradinį trumpiausią apmokestinimo laiką, kuris negali viršyti 30 sekundžių. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai savo klientus už reguliuojamą tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugą apmokestina kilobaitų tikslumu, išskyrus MMS žinutes, kurios gali būti apmokestinamos už vienetą. Tokiu atveju mažmeninė kaina, kurią tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali taikyti savo tarptinklinio ryšio vartotojui už tarptinkliniu ryšiu siunčiamą arba gaunamą MMS žinutę, neviršija didžiausios leistinosleidžiamos reguliuojamų tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų mažmeninės kainos, nustatytos pirmoje pastraipoje.

6f straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu šia pastraipa neužkertamas kelias pasiūlymams, kuriais tarptinklinio ryšio vartotojams už dienos mokestį ar bet kokį kitą fiksuotą periodinį mokestį teikiamas tam tikras reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų sunaudojimo kiekis, su sąlyga, kad sunaudojus visą tą kiekį, mokama vieneto kaina už reguliuojamus tarptinkliniu ryšiu atliktus skambučius, gautus skambučius, išsiųstas SMS žinutes ir tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugas, neviršija atitinkamos savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos ir šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto didžiausio leistino papildomo mokesčio.

2.    Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija, pasikonsultavusi su EERRI, su sąlyga, kad laikomasi šios dalies antros pastraipos, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytas didžiausių leistinų skambučių užbaigimo viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose kainų svertinis vidurkis. Komisija kasmet peržiūrės tuos įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Didžiausių leistinų judriojo ryšio skambučio pabaigos kainų svertinis vidurkis grindžiamas šiais kriterijais:

a)didžiausiu judriojo ryšio skambučio pabaigos kainų lygiu, kurį balso skambučių pabaigos atskiruose judriojo ryšio tinkluose didmeninėje rinkoje nustato nacionalinės reguliavimo institucijos pagal Pagrindų direktyvos 7 ir 16 straipsnius ir Prieigos direktyvos 13 straipsnį, ir

b)bendru abonentų valstybėse narėse skaičiumi.

23.    Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai gali pasiūlyti kitą tarptinklinio ryšio tarifą nei nustatyta 6a, 6b ir 6c straipsniuosepagal 5, 6 ir 7 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalįyje, o tarptinklinio ryšio vartotojai gali tokį tarifą sąmoningai pasirinkti, taip pasinaudodami kitokiu reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų tarifu nei tarifas, kuris jiems būtų buvęs numatytas, jei nebūtų tokio pasirinkimo. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas primena tiems tarptinklinio ryšio vartotojams turi priminti apie tarptinklinio ryšio privalumų, kuriais tokiu atveju jie negalėtų pasinaudoti, pobūdį.

Nedarant poveikio pirmai pastraipaipirmos pastraipos taikymui, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai automatiškai taiko 6a ir 6b straipsniuosepagal 5 ir 6 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalįyje nustatytą tarifą visiems esamiems ir naujiems tarptinklinio ryšio vartotojams.

Kiekvienas tarptinklinio ryšio vartotojas bet kuriuo metu gali paprašyti jam įjungti arba išjungti 6a, 6b bei 6c straipsniuose ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tarifątaikyti tarifą, nustatytą pagal 5, 6 ir 7 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalį, arba tokio tarifo atsisakyti. Kai tarptinklinio ryšio vartotojai sąmoningai nusprendžia, kad jiems būtų išjungtas arba vėl įjungtas 6a, 6b ir 6c straipsniuose ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytas tarifas, bet koks perjungimas naudotis tarifu, nustatytu pagal 5, 6 ir 7 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalį, toks pakeitimas atliekamas nemokamai per vieną darbo dieną po to, kai gaunamas prašymas, ir nenustatant jokių sąlygų ar apribojimų, susijusių su kitais abonentinės sutarties aspektais nei tarptinklinis ryšys. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai perjungimąpakeitimą gali atidėti iki tol, kol ankstesnio tarptinklinio ryšio tarifo galiojimo trukmė bus pasiekusi nustatytą trumpiausią laikotarpį, kuris negali viršyti dviejų mėnesių.

34.    ⇨ Nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2018/1972 III dalies III antraštinės dalies taikymui, ⇦ tTarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai užtikrina, kad sutartyje, kuria numatoma bet kokios rūšies reguliuojama mažmeninė tarptinklinio ryšio paslauga, būtų nurodomi pagrindiniai tos teikiamos reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos elementai, įskaitant, visų pirma:

a)konkretų vieną ar kelis tarifų planus ir, kiekvieno tarifų plano atveju, siūlomų paslaugų tipus, įskaitant ryšių duomenų kiekį;

b)bet kokius reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis, apribojimus, visų pirma kiekybinę informaciją apie tai, kaip taikomos sąžiningo naudojimo taisyklės, remiantis pagrindiniu kainų nustatymu, kiekiu ar kitais atitinkamos teikiamos reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos parametrais;.

⇩ naujas

c) paslaugos kokybę, kurios galima pagrįstai tikėtis naudojantis tarptinkliniu ryšiu Sąjungoje.

4. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai užtikrina, kad sutartyje, į kurią įtrauktos bet kokios rūšies reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos, būtų pateikta informacija apie paslaugų, kuriomis naudojantis tarptinkliniu ryšiu gali būti taikomi didesni mokesčiai, rūšis.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

5. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai paskelbia pirmoje pastraipoje3 ⇨ ir 4 ⇦ dalyse nurodytą informaciją.

6f straipsnis

Pereinamojo laikotarpio papildomi mažmeniniai tarptinklinio ryšio mokesčiai

1.    Nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. birželio 14 d. tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai už reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą be savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos gali taikyti ir papildomą mokestį.

2.    Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu mutatis mutandis taikomas 6e straipsnis.

🡻 531/2012

10 7 straipsnis

Didmeninės reguliuojamų skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu atliktų skambučių kainos

🡻 2017/920 1 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

1.    Nuo 2017 m. birželio 15 d. Vvidutinė didmeninė kaina, kurią lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui už reguliuojamos skambučio, kuris naudojantis tarptinkliniu ryšiu inicijuojamas tame lankomos šalies tinkle, paslaugos teikimą ir kuri, be kita ko, apima inicijavimo, persiuntimo ir užbaigimo sąnaudas, negali viršyti apsauginės ribos, lygios 0,032 ⇨ 0,022 ⇦ EUR už minutę. Ta didžiausia didmeninė kaina, nedarant poveikio 19 straipsniui, išlieka 0,032 EUR iki 2022 m. birželio 30 d ⇨ 2025 m. sausio 1 d. sumažėja iki 0,019 EUR už minutę ir, nedarant poveikio 21, 22 ir 23 straipsnių taikymui, išlieka 0,019 EUR už minutę iki 2032 m. birželio 30 d. ⇦

2.    1 dalyje nurodytą vidutinę didmeninę kainą tarpusavyje taiko bet kurikiekviena operatorių pora; ši kaina apskaičiuojama 12 mėnesių laikotarpiui arba bet kokiam trumpesniam laikotarpiui, kuris gali likti iki 1 dalyje numatytos didžiausios vidutinės didmeninės kainos taikymo laikotarpio pabaigos arba iki 2022⇨ 2032 ⇦ m. birželio 30 d.

🡻 531/2012

3.    1 dalyje nurodyta vidutinė didmeninė kaina apskaičiuojama padalijant atitinkamo operatoriaus per atitinkamą laikotarpį už didmeniniu lygiu suteiktas tarptinklinio ryšio paslaugas gautas visas pajamas iš viso didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų minučių, kurias tas operatorius iš tikrųjų teikė Sąjungoje, skaičiaus, kuris nustatomas pagal sekundes, atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti pradinį trumpiausią apmokestinimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei 30 sekundžių.

11 9 straipsnis

Didmeninės tarptinkliniu ryšiu siunčiamų reguliuojamų SMS žinučių kainos

🡻 2017/920 1 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

1.    Nuo 2017 m. birželio 15 d. Vvidutinė didmeninė kaina, kurią lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui už reguliuojamos SMS žinutės, kuri naudojantis tarptinkliniu ryšiu inicijuojama išsiųstos tame lankomos šalies tinkle, SMS žinutės paslaugos teikimą negali viršyti apsauginės ribos, lygios 0,01 ⇨ 0,004 ⇦ EUR už SMS žinutę,⇨. Ta didžiausia didmeninė kaina 2025 m. sausio 1 d. sumažėja iki 0,003 EUR už SMS žinutę ⇦ir, nedarant poveikio 19 straipsnio21, ⇨ 22 ir 23 straipsnių ⇦ taikymui, išlieka lygi 0,01 ⇨ 0,003 ⇦ EUR iki ⇨ 2032 ⇦ 2022 m. birželio 30 d.

🡻 531/2012

⇨ naujas

2.    1 dalyje nurodytą vidutinę didmeninę kainą tarpusavyje taiko kiekviena operatorių pora; ji apskaičiuojama 12 mėnesių laikotarpiui arba bet kokiam trumpesniam laikotarpiui, kuris gali likti ⇨ iki 1 dalyje nurodytos didžiausios vidutinės didmeninės kainos taikymo laikotarpio pabaigos arba ⇦ iki 2022⇨ 2032 ⇦ m. birželio 30 d.

3.    1 dalyje nurodyta vidutinė didmeninė kaina apskaičiuojama padalijant visas didmenines pajamas, kurias lankomos šalies tinklo operatorius arba savojo tinklo operatorius gavo per atitinkamą laikotarpį už tarptinkliniu ryšiu siunčiamų reguliuojamų SMS žinučių inicijavimą ir persiuntimą Sąjungoje, iš viso tokių SMS žinučių, kurios per tą laikotarpį inicijuotos ir persiųstos atitinkamo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo arba savojo tinklo operatoriaus naudai, skaičiaus.

4.    Lankomos šalies tinklo operatorius netaiko tarptinklinio ryšio vartotojo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui arba savojo tinklo operatoriui jokio mokesčio, išskyrus nurodytąjį 1 dalyje, už pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklu besinaudojančiam tarptinklinio ryšio vartotojui skirtos tarptinkliniu ryšiu siunčiamos reguliuojamos SMS žinutės užbaigimą jo lankomos šalies tinkle.

11 straipsnis

Techninės tarptinkliniu ryšiu siunčiamų reguliuojamų SMS žinučių savybės

Nė vienas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, paslaugų savojoje šalyje teikėjas, savojo tinklo operatorius arba lankomos šalies tinklo operatorius nekeičia techninių tarptinkliniu ryšiu siunčiamų reguliuojamų SMS žinučių savybių taip, kad jos skirtųsi nuo techninių vidaus rinkoje teikiamų SMS žinučių savybių.

12 straipsnis

Didmeninės reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainos

🡻 2017/920 1 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

1.    Nuo 2017 m. birželio 15 d. vVidutinė didmeninė kaina, kurią lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui už reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikimą naudojantis tuo lankomos šalies tinklu, negali viršyti apsauginės ribos, lygios ⇨ 2,00 ⇦7,70 EUR už perduotų duomenų gigabaitą. Ta didžiausia didmeninė kaina nuo 2018 m. sausio 1 d. sumažinama iki 6,00 EUR už gigabaitą, nuo 2019 m. sausio 1 d. – iki 4,50 EUR už gigabaitą, nuo 2020 ⇨ 2025 ⇦ m. sausio 1 d. – sumažinama iki 3,50 ⇨ 1,50 ⇦ EUR už ⌦ perduotų duomenų ⌫ gigabaitą, nuo 2021 m. sausio 1 d. – iki 3,00 EUR už gigabaitą, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – iki 2,50 EUR už gigabaitą. ⌦ ir, ⌫ nedarant poveikio 19⇨ 21, 22 ir 23 ⇦ straipsniųo taikymui, ji išlieka lygi 2,50 ⇨ 1,50 ⇦ EUR už perduotų duomenų gigabaitą iki ⇨ 2032 ⇦ 2022 m. birželio 30 d.

🡻 531/2012

⇨ naujas

2.    1 dalyje nurodytą vidutinę didmeninę kainą tarpusavyje taiko kiekviena operatorių pora; ji apskaičiuojama dvylikos mėnesių laikotarpiui arba bet kokiam trumpesniam laikotarpiui, kuris gali ⇨ būti likęs iki 1 dalyje nurodytos didžiausios vidutinės didmeninės kainos taikymo laikotarpio pabaigos arba iki 2032 m. birželio 30 d. ⇦ likti iki 2022 m. birželio 30 d.

3.    1 dalyje nurodyta vidutinė didmeninė kaina apskaičiuojama lankomos šalies tinklo operatoriaus arba savojo tinklo operatoriaus visas didmenines pajamas, gautas per atitinkamą laikotarpį už atitinkamo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo arba savojo tinklo operatoriaus naudai suteiktas reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, padalijant iš viso per tą laikotarpį teikiant tokias paslaugas faktiškai perduotų duomenų, skaičiuotų kilobaitų tikslumu, megabaitų skaičiaus.

⇩ naujas

13 straipsnis

Didmeninės skubios pagalbos ryšio kainos

Nedarant poveikio 10, 11 ir 12 straipsnių taikymui, lankomos šalies tinklo operatorius negali tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui taikyti jokio mokesčio, susijusio su tarptinklinio ryšio vartotojo inicijuotu skubios pagalbos ryšiu ir skambinančiojo buvimo vietos informacijos perdavimu.

🡻 531/2012 (pritaikytas)

14 straipsnis

Mažmeninių skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu ir tarptinkliniu ryšiu siunčiamų SMS žinučių kainų ⌦ sąlygų ⌫ skaidrumas

1.    Siekiant įspėti tarptinklinio ryšio vartotojus apie tai, jog skambinant ar priimant skambutį arba siunčiant SMS žinutę jiems bus taikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai, iš karto po vartotojo atvykimo į kitą valstybę narę nei ta, kurioje yra jo paslaugų savojoje šalyje teikėjas, kiekvienas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas automatiškai, nedelsdamas ir nemokamai trumpuoju pranešimu pateikia pagrindinę būtent jamtam vartotojui skirtą kainodaros informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas (su PVM), kurios taikomos tam vartotojui skambinant bei priimant skambučius ir siunčiant SMS žinutes lankomoje valstybėje narėje, nebent vartotojas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui būtų pranešęs, kad tokios paslaugos nepageidauja.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 7 dalies a punktas

Tą pagrindinę konkrečiam vartotojui skirtą informaciją apie mokesčius ta valiuta, kuria vartotojo paslaugų savojoje šalyje teikėjas pateikia jam įprastinę sąskaitą ir ji apima informaciją apie:

a)bet kurias sąžiningo naudojimo taisykles, kurios tarptinklinio ryšio vartotojui taikomos Sąjungoje, ir apie mokesčius, kurie taikomi viršijant tas sąžiningo naudojimo taisyklių ribas; ir

b)bet kokį papildomą mokestį, taikomą pagal 76c straipsnį.

⇩ naujas

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai tarptinklinio ryšio vartotojas yra pranešęs tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui, kad jam tokios paslaugos nereikia, automatiškai, naudodamiesi pranešimų paslauga, tarptinklinio ryšio vartotojui atvykus į kitą valstybę narę nei paslaugų savojoje šalyje teikėjo valstybė narė, nedelsdami nemokamai suteikia vartotojui informaciją apie galimą riziką, kad dėl naudojimosi pridėtinės vertės paslaugomis gali būti taikomi didesni mokesčiai, įskaitant nuorodą į specialų tinklalapį, kuriame pateikiama informacija apie paslaugų, už kurias gali būti taikomi didesni mokesčiai, rūšis, ir, jei žinoma, informaciją apie pridėtinės vertės paslaugų numerių serijas.

🡻 531/2012 (pritaikytas)

Taip pat ⌦ Pateikiant pirmoje pastraipoje nurodytą individualizuotą kainodaros informaciją ⌫ nurodomas ir nemokamas 2 dalyje nurodytas telefono numeris, kuriuo galima gauti išsamesnę informaciją ir informaciją apie galimybę susisiekti su pagalbos tarnybomis surenkant nemokamą Europos pagalbos telefono numerį 112.

Kiekvieną kartą gavęs tokį pranešimą, vartotojas turi galimybę nemokamai ir nesudėtingai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui pranešti, kad jam nereikia automatiškai siunčiamų trumpųjų pranešimų. Vartotojas, kuris buvo pranešęs, kad nepageidauja automatiškai gauti trumpųjų pranešimų, turi teisę bet kuriuo metu nemokamai pareikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas vėl teiktų šią paslaugą.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai pagrindinę konkrečiam vartotojui skirtą kainodaros informaciją akliesiems ar silpnaregiams vartotojams, nurodytą pirmoje pastraipoje, automatiškai teikia nemokamai balso skambučiu, jei šie to pageidauja.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 7 dalies b punktas

Pirma, antra, ketvirta ir penkta ir šešta pastraipos, išskyrus nuorodą į sąžiningo naudojimo taisykles ir papildomą mokestį, taikomą pagal 76c straipsnį, taikomos ir tarptinklinio ryšio vartotojų, kurie keliauja už Sąjungos ribų, naudojamoms tarptinklinio ryšio balso ir SMS žinučių paslaugoms, kurias teikia tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas.

🡻 531/2012 (pritaikytas)

2.    Be 1 dalyje nurodytų paslaugų ⌦ nurodytos informacijos ⌫, vartotojai, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos Sąjungoje, turi teisę nemokamai judriojo ryšio skambučiu arba SMS žinute prašyti ir gauti išsamesnę būtent jiems skirtą kainodaros informaciją apie skambučiams ir SMS žinutėms lankomos šalies tinkle taikomus tarptinklinio ryšio mokesčius ir informaciją apie skaidrumo užtikrinimo priemones, taikomas pagal šį reglamentą. Tokie prašymai pateikiami nemokamu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo šiam tikslui skirtu telefono numeriu. 1 dalyje numatyti įpareigojimai netaikomi prietaisams, kurie neturi SMS žinučių funkcijos.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 7 dalies c punktas

32a.    Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas tarptinklinio ryšio vartotojui siunčia pranešimą, kai pasiekiamas visas taikytinas reguliuojamų balso ar SMS tarptinklinio ryšio paslaugų visiškas sunaudojimo kiekis pagal sąžiningo naudojimo taisykles kiekis arba bet kuri naudojimo riba, taikoma pagal 76c straipsnį. Tame pranešime nurodomas papildomas mokestis, kuris bus taikomas bet kokioms tarptinklinio ryšio vartotojo papildomai sunaudotoms reguliuojamoms tarptinklinio ryšio balso ar SMS žinučių paslaugoms. Kiekvienas vartotojas turi teisę reikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nebesiųstų tokių pranešimų, taip pat turi teisę bet kuriuo metu nemokamai pareikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas vėl teiktų šią paslaugą.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 7 dalies d punktas

43.    Sudarant abonentinę sutartį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai visiems vartotojams pateikia visą informaciją apie taikomus tarptinklinio ryšio mokesčius. Kiekvieną kartą, kai taikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai yra keičiami, savo tarptinklinio ryšio vartotojams jie taip pat nedelsdami pateikia atnaujintą informaciją apie tuos mokesčius.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai vėliau visiems kitą tarifą pasirinkusiems vartotojams pagrįstais laiko tarpais siunčia priminimą.

🡻 531/2012

54.    Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai savo vartotojams teikia informaciją, kaip išvengti nepageidaujamo tarptinklinio ryšio įsijungimo pasienio regionuose. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai imasi pagrįstai reikalingų priemonių savo vartotojams apsaugoti, kad jiems netektų mokėti už nepageidautą tarptinklinio ryšio įsijungimą, jiems esant savo valstybėje narėje.

15 straipsnis

Mažmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų skaidrumas ir apsaugos mechanizmai

1.    Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų tarptinklinio ryšio vartotojai ir prieš sudarydami sutartį, ir po jos sudarymo pagal 2 ir 43 dalis nuolat gautų atitinkamą informaciją apie naudojimosi reguliuojamomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis kainas taip, kad lengviau suprastų finansines naudojimosi šiomis paslaugomis pasekmes ir galėtų stebėti bei valdyti savo išlaidas reguliuojamoms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms.

Prireikus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai prieš sudarydami sutartį ir po jos sudarymo reguliariai informuoja savo vartotojus apie automatinio ir nekontroliuojamo duomenų perdavimo ir parsisiuntimo tarptinkliniu ryšiu riziką. Be to, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai savo vartotojams nemokamai, aiškiai ir nesudėtingai praneša, kaip išjungti šį automatinį duomenų perdavimą tarptinkliniu ryšiu, siekiant išvengti nekontroliuojamo naudojimosi duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 8 dalies a punktas

2.    Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas automatiškai siunčiama žinute tarptinklinio ryšio vartotojui praneša, kad jis naudojasi reguliuojamomis tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, pateikia pagrindinę būtent jam skirtą informaciją apie mokesčių tarifus (ta valiuta, kuria vartotojo paslaugų savojoje šalyje teikėjas pateikia jam įprastinę sąskaitą), taikytinus tam tarptinklinio ryšio vartotojui teikiamoms reguliuojamoms tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms atitinkamoje valstybėje narėje, nebent vartotojas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui būtų pranešęs, kad tokios informacijos nepageidauja.

Ta pagrindinė konkrečiam vartotojui skirta informacija apie tarifus, apima:

a)bet kurias sąžiningo naudojimo taisykles, kurios tarptinklinio ryšio vartotojui taikomos Sąjungoje, ir apie mokesčius, kurie taikomi viršijant tas sąžiningo naudojimo taisyklių ribas; ir

b)bet kokį papildomą mokestį, taikomą pagal 76c straipsnį.

Ta informacija pateikiama į tarptinklinio ryšio vartotojo judriojo ryšio prietaisą, pavyzdžiui, SMS žinute, elektroniniu laišku ar judriojo ryšio prietaiso ekrane iškylančiu langu kiekvieną kartą, kai tarptinklinio ryšio vartotojas atvyksta į kitą valstybę narę nei ta, kurioje yra jo paslaugų savojoje šalyje teikėjas, ir pirmą kartą pradeda naudotis tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslauga toje konkrečioje valstybėje narėje. Ji pateikiama nemokamai, kai tarptinklinio ryšio vartotojas pirmą kartą pradeda naudotis reguliuojama tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga, tinkamomis priemonėmis, kad ją būtų lengva gauti ir suprasti.

Vartotojas, kuris savo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui pranešė, kad automatinės informacijos apie tarifus nepageidauja, turi teisę bet kuriuo metu ir nemokamai reikalauti iš tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo teikti šią paslaugą vėl.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 8 dalies b punktas

32a.    Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas siunčia pranešimą, kai pasiektas taikytinas reguliuojamos tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos visiškas sunaudojimo kiekis pagal sąžiningo naudojimo taisykles kiekis arba bet kuri naudojimo riba, taikoma pagal 76c straipsnį. Tame pranešime nurodomas papildomas mokestis, kuris bus taikomas bet kokiomsvisoms tarptinklinio ryšio vartotojo papildomai sunaudotoms reguliuojamoms tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms. Kiekvienas vartotojas turi teisę reikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nebesiųstų tokių pranešimų, taip pat turi teisę bet kuriuo metu nemokamai pareikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas vėl teiktų šią paslaugą.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 8 dalies c punktas

43.    Kiekvienas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams suteikia galimybę sąmoningai ir nemokamai pasirinkti paslaugą, kurią teikiant jie laiku informuojami apie paslaugas, kuriomis jie pasinaudojo, šią informaciją išreiškiant kiekiu ar ta valiuta, kuria tarptinklinio ryšio vartotojui pateikiama sąskaita už reguliuojamas tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, ir kuria užtikrinama, kad negavus aiškaus vartotojo sutikimo susikaupusios išlaidos už reguliuojamas tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, teikiamas nustatytą naudojimosi laikotarpį, išskyrus MMS, apmokestinamas už vienetą, neviršys nustatytos finansinės ribos.

🡻 531/2012 (pritaikytas)

Siekdamas šio ⌦ to ⌫ tikslo, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nustato vieną ar kelias didžiausias leistinasleidžiamas nurodyto naudojimo laikotarpio finansines ribas, laikydamasis sąlygos, kad vartotojas turi būti iš anksto informuojamas apie atitinkamą kiekį. Viena iš tų ribų (numatytoji finansinė riba) turi siekti beveik 50 EUR per mėnesį (neįskaitant PVM), tačiau neviršyti šios mokėtinų mokesčių sumos.

Arba tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali nustatyti kiekiu išreiškiamas ribas, laikydamasis sąlygos, kad vartotojui iš anksto pranešama apie atitinkamas finansines ribas. Viena iš tų ribų (numatytoji kiekybinė riba) turi turėti atitinkamą ne didesnę kaip 50 EUR per mėnesį mokėtinų mokesčių finansinę ribą (neįskaitant PVM).

Be to, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali pasiūlyti savo tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojams kitas ribas su įvairiomis, t. y. didesnėmis ar mažesnėmis, didžiausiomis leistinomisleidžiamomis finansinėmis ribomis per mėnesį.

Numatytos ribos, nurodytos antroje ir trečioje pastraipose, taikomos visiems vartotojams, kurie nepasirinko kitos ribos.

Visi tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai taip pat užtikrina, kad duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms pasiekus 80 % sutartos finansinės arba kiekybinės ribos į tarptinklinio ryšio vartotojo judriojo ryšio prietaisą, pavyzdžiui, SMS žinute, elektroniniu laišku ar kompiuterio ekrane iškylančiu langu, būtų išsiųstas atitinkamas pranešimas. Kiekvienas vartotojas turi teisę reikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nebesiųstų tokių pranešimų, taip pat turi teisę bet kuriuo metu nemokamai pareikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas vėl teiktų šią paslaugą.

Viršijus finansinę ar kiekybinę ribą, į tarptinklinio ryšio vartotojo judriojo ryšio prietaisą siunčiamas pranešimas. Tame pranešime nurodoma, kokių veiksmų vartotojas turi imtis, jei nori, kad šios paslaugos būtų toliau teikiamos, taip pat nurodoma kiekvieno papildomo vieneto, kuris bus panaudotas, kaina. Jei vartotojas neatsako taip, kaip nurodyta gautame pranešime, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nedelsdamas nustoja tarptinklinio ryšio vartotojui teikti reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas ir skaičiuoti už jas mokestį, nebent (ir kol) tarptinklinio ryšio vartotojas pareikalauja, kad tokios paslaugos būtų toliau teikiamos arba vėl pradėtos teikti.

Jei tarptinklinio ryšio vartotojas prašo „finansinės ar kiekybinės ribos“ paslaugos arba nori jos atsisakyti, šis prašymas įvykdomas nemokamai be jokių sąlygų ar apribojimų, susijusių su kitais abonentinės sutarties aspektais, per vieną darbo dieną po to, kai gaunamas prašymas.

54.    2 ir 43 dalys netaikomos mašinų sąveikos prietaisams, kurie keičiasi duomenimis judriuoju ryšiu.

65.    Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai imasi pagrįstai reikalingų priemonių savo vartotojams apsaugoti, kad jiems netektų mokėti už nepageidautą tarptinklinio ryšio įsijungimą, jiems esant savo valstybėje narėje. Tai apima informacijos teikimą vartotojams, kaip išvengti nepageidauto tarptinklinio ryšio įsijungimo pasienio regionuose.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 8 dalies d punktas (pritaikytas)

76.    Šis straipsnis, išskyrus 65 dalį, ir 2 dalies antrą pastraipą bei ir 32a dalį, laikantis šios dalies antros ir trečios pastraipų, taikomas ir tarptinklinio ryšio vartotojų, kurie keliauja už Sąjungos ribų, naudojamoms tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugoms, kurias teikia tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas.

🡻 531/2012

Jei vartotojas pasirenka 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą paslaugą, 43 dalyje numatyti reikalavimai netaikomi, jei už Sąjungos ribų lankomos šalies tinklo operatorius neleidžia tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui realiuoju laiku stebėti vartotojų naudojimosi paslaugomis apimčių.

Tokiu atveju vartotojui atvykus į tokią šalį jam nedelsiant ir nemokamai SMS žinute pranešama, kad informacija apie paslaugas, kuriomis jis pasinaudojo, ir garantija, kad nebus viršyta nustatyta finansinė riba, neteikiamos.

⇩ naujas

16 straipsnis

Susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis priemonių skaidrumas

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų tarptinklinio ryšio vartotojai būtų tinkamai informuojami apie galimybes susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis lankomoje valstybėje narėje.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas automatiniu pranešimu tarptinklinio ryšio vartotoją informuoja, kad pastarasis gali nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis skambindamas bendruoju Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriu 112 ir alternatyviomis susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis priemonėmis, kuriomis galima naudotis lankomoje valstybėje narėje. Informacija į tarptinklinio ryšio vartotojo judriojo ryšio prietaisą pateikiama SMS žinute kiekvieną kartą, kai tarptinklinio ryšio vartotojas atvyksta į kitą valstybę narę nei ta, kurioje yra paslaugų savojoje šalyje teikėjas. Ji pateikiama nemokamai tarptinklinio ryšio vartotojui pirmą kartą pradėjus naudotis reguliuojama tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslauga, tinkamomis priemonėmis, kad ją būtų lengva gauti ir suprasti.

17 straipsnis

Pridėtinės vertės paslaugų numerių duomenų bazė

BEREC sukuria ir prižiūri bendrą visos Sąjungos pridėtinės vertės paslaugų numerių serijų kiekvienoje valstybėje narėje duomenų bazę, kuri turi būti prieinama nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir operatoriams. Duomenų bazė sukuriama iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tuo tikslu NRI arba kitos kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos elektroninėmis priemonėmis BEREC pateikia būtiną informaciją ir aktualius atnaujinimus.

🡻 531/2012

18 16 straipsnis

Priežiūra ir vykdymo užtikrinimas

1.    Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi ir prižiūri, kaip šio reglamento laikomasi jų teritorijoje.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 9 dalies a punktas

Nacionalinės reguliavimo institucijos griežtai stebi ir prižiūri, kaip tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai naudojasi 6 ir 7 straipsniais ir 9 6b, 6c straipsniais ir 6e straipsnio 3 dalimi.

🡻 2017/920 1 straipsnio 5 dalies a punktas

2.    Nacionalinės reguliavimo institucijos ir, kai tinkama, EERRIBEREC viešai skelbia su šio reglamento, visų pirma 5, 6, 7, 9, 10, 11 6a, 6b, 6c, 6e, 7, 9 ir 12 straipsnių, taikymu susijusią naujausią informaciją taip, kad suinteresuotosios šalys galėtų lengvai ją gauti.

🡻 531/2012 (pritaikytas)

3.    Nacionalinės reguliavimo institucijos, besirengdamos 2119 straipsnyje numatytai peržiūrai, stebi tarptinklinio ryšio vartotojams teikiamų skambučių ir duomenų perdavimo paslaugų, įskaitant SMS ir MMS, didmeninių ir mažmeninių kainų pokyčius, taip pat ir atokiausiuose regionuose, nurodytuose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Be to, nacionalinės reguliavimo institucijos skiria dėmesio ypatingai padėčiai, kai nepageidaujamai įsijungia tarptinklinis ryšys pasienio regionuose kaimyninėse valstybėse narėse ir stebi, ar srauto nukreipimo technologijos nėra naudojamos vartotojų nenaudai.

Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi su nepageidaujamo tarptinklinio ryšio įsijungimu susijusią padėtį ir renka apie tai informaciją bei imasi atitinkamų priemonių.

4.    Nacionalinės reguliavimo institucijos turi įgaliojimus nurodyti įmonėms, kurioms taikomi įpareigojimai pagal šį reglamentą, pateikti visą su šio reglamento įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu susijusią informaciją. Tos įmonės paprašius pateikia tokią informaciją nedelsdamos ir tokiais terminais bei taip išsamiai, kaip nurodo nacionalinė reguliavimo institucija.

🡻 2017/920 1 straipsnio 5 dalies b punktas

54a.    Kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad informacija turi būti laikoma konfidencialia vadovaujantis Sąjungos ir nacionalinėmis taisyklėmis dėl verslo konfidencialumo, Komisija, EERRIBEREC ir bet kurios kitos atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina tokį konfidencialumą. Užtikrinant verslo konfidencialumą neturi būti trukdoma nacionalinei reguliavimo institucijai, Komisijai, EERRIBEREC ir visoms kitoms atitinkamoms reguliavimo institucijoms laiku dalytis informacija šio reglamento peržiūros, stebėsenos ir taikymo priežiūros tikslais.

🡻 531/2012

65.    Nacionalinės reguliavimo institucijos gali imtis priemonių savo iniciatyva, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi. Visų pirma, siekdamos užtikrinti tinkamą prieigą ir sujungimą, jos prireikus naudojasi Prieigos dDirektyvos (ES) 2018/1972 61 5 straipsnyje nustatytomis galiomis, kad garantuotų visuotinį galutinių paslaugų gavėjų ryšį ir tarptinklinio ryšio paslaugų sąveiką, jeigu, pavyzdžiui, vartotojai negali tarptinkliniu ryšiu siųsti reguliuojamų SMS žinučių kitoje valstybėje narėje esančio antžeminio viešojo judriojo ryšio duomenų perdavimo tinklo vartotojams arba iš jų gauti tokių žinučių, nes nesusitarta dėl tokių žinučių siuntimo.

76.    Kai nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad buvo pažeisti šiame reglamente nustatyti įpareigojimai, ji turi įgaliojimus reikalauti nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą.

19 17 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.    Iškilus elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas valstybėje narėje teikiančių įmonių ginčui dėl šiame reglamente numatytų pareigų, taikomos Pagrindų direktyvos 20 ir 21 Direktyvos (ES) 2018/1972 26 ir 27 straipsniuose nustatytos ginčų sprendimo procedūros.

🡻 2017/920 1 straipsnio 6 dalis

⇨ naujas

Lankomos šalies tinklo operatorių ir kitų operatorių ginčai dėl kainų, taikomų produktams, kurie būtini reguliuojamoms didmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, gali būti perduoti nagrinėti kompetentingai nacionalinei reguliavimo institucijai ar institucijoms pagal Pagrindų dDirektyvos (ES) 2018/1972 26 ir 27 straipsnius20 arba 21 straipsnį. Tokiu atveju kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija ar institucijos gali pasikonsultuoti su ⇨ praneša apie ginčą ⇦ EERRIBEREC ⇨ , kad ginčas būtų išspręstas nuosekliai ⇦ dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis pagal Pagrindų direktyvą, specialiąsias direktyvas arba šį reglamentą siekiant išspręsti ginčą. KaiJei buvo konsultuotasi su EERRIBEREC, kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija ar institucijos laukia EERRIBEREC nuomonės prieš imdamosi veiksmų siekiant išspręsti ginčą.

🡻 531/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

2.    Esant neišspręstam ginčui dėl į šį reglamentą įtrauktų klausimų su vartotojais ar galutiniais vartotojaisnaudotojais, valstybės narės užtikrina, kad būtų numatytos Universaliųjų paslaugų direktyvos 34 Direktyvos (ES) 2018/1972 25 straipsnyje nustatytos neteisminio ginčų sprendimo procedūros.

20 18 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. Valstybės narės apie tas nuostatas ⇨ nedelsdamos ⇦ praneša Komisijai ne vėliau kaip 2013 m. birželio 30 d. ⌦ apie tas taisykles ir priemones ⌫ ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius ⌦ šių nuostatų ⌫ ⇨ jų ⇦ pakeitimus.

🡻 2015/2120 7 straipsnio 10 dalis (pritaikytas)

21 19 straipsnis

Peržiūra

1.    Ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 29 d. Komisija inicijuoja didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos peržiūrą, siekdama įvertinti, kokios priemonės yra būtinos, kad būtų sudarytos galimybės ne vėliau kaip 2017 m. birželio 15 d. panaikinti papildomus mokesčius už mažmeninį tarptinklinį ryšį. Komisija peržiūri, inter alia, konkurencijos nacionalinėse didmeninėse rinkose lygį, visų pirma įvertindama patirtų didmeninių sąnaudų ir taikomų didmeninių mokesčių lygį, ir operatorių, kurių geografinė aprėptis ribota, konkurencinę padėtį, įskaitant komercinių susitarimų poveikį konkurencijai ir operatorių gebėjimą pasinaudoti masto ekonomijos privalumais. Komisija taip pat įvertina konkurencijos raidą mažmeninėse tarptinklinio ryšio rinkose ir bet kokią pastebimą konkurencijos ir paskatų investicijoms iškraipymo riziką savosios ir lankomos šalies rinkose. Vertindama, kokios priemonės yra būtinos siekiant sudaryti galimybes panaikinti papildomus mokesčius už mažmeninį tarptinklinį ryšį, Komisija atsižvelgia į poreikį užtikrinti, kad lankomos šalies tinklo operatoriai galėtų susigrąžinti visas reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas, įskaitant jungtines ir bendras sąnaudas. Komisija taip pat atsižvelgia į poreikį užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, kai pastarieji periodiškai keliauja Sąjungos teritorijoje.

2.    Ne vėliau kaip 2016 m. birželio 15 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie 1 dalyje nurodytos peržiūros rezultatus.

Kartu su ta ataskaita pateikiamas atitinkamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, prieš tai surengus viešąsias konsultacijas, kuriuo iš dalies keičiami šiuo reglamentu nustatyti didmeniniai reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčiai arba pateikiamas kitas didmeniniu lygmeniu nustatytų problemų sprendimas, siekiant ne vėliau kaip 2017 m. birželio 15 d. panaikinti papildomus mokesčius už mažmeninį tarptinklinį ryšį.

🡻 2017/920 1 straipsnio 7 dalies a punktas (pritaikytas)

⇨ naujas

31.    Be to, Komisija ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 15 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tarpinę ataskaitą, kurioje, atsižvelgiant į bet kurią atitinkamą EERRI ataskaitą, apibendrinamas papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo poveikis. Po to, pasikonsultavusi su EERRIBEREC, Komisija kas dvejus metus teikia ataskaitą ⇨ pateikia dvi ataskaitas ⇦ Europos Parlamentui ir Tarybai., prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ⇨ Pateikusi kiekvieną ataskaita, Komisija prireikus pagal 22 straipsnį priima deleguotąjį aktą, ⇦ kuriuo iš dalies keičiamos šiame reglamente nustatytos didžiausios didmeninės reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kainos. Pirma tokia ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 15 d. ⇨ iki 2025 m. birželio 30 d., o antra – iki 2029 m. birželio 30 d. ⇦

Tose kas dvejus metus teikiamose ataskaitose ⌦ Ataskaitose ⌫, inter alia, vertinama:

a)paslaugų prieinamumas ir kokybė, įskaitant paslaugas, kurios yra reguliuojamų mažmeninių balso, SMS žinučių ir tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų alternatyva, visų pirma atsižvelgiant į technologijų vystymąsi ⇨ ir galimybę naudotis įvairiomis skirtingų kartų tinklo technologijomis ⇦;

b)konkurencijos tiek mažmeninėse, tiek didmeninėse tarptinklinio ryšio rinkose laipsnis, ypač ⇨ operatorių mokami faktiniai didmeniniai tarifai ir ⇦ mažų, nepriklausomų arba neseniai įsisteigusių operatorių ir virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatorių konkurencinė padėtis, įskaitant komercinių susitarimų⇨ ir duomenų srautų, kuriais prekiaujama prekybos platformose ir naudojant panašius instrumentus, ⇦ poveikį konkurencijai ir bei operatorių tarpusavio ryšio laipsnį;

⇩ naujas

c) įrenginių tarpusavio sąveikos tarptinklinio ryšio raida;

🡻 2017/920 1 straipsnio 7 dalies a punktas

cd)tai, kiek 3 ir 4 straipsniuosestraipsnyje numatytų struktūrinių priemonių ir, visų pirma, remiantis nacionalinių reguliavimo institucijų pateikta informacija, 3 straipsnio 6 dalyje nustatytos išankstinio leidimo procedūros įgyvendinimas padėjo formuotis konkurencijai reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje;

de)esamų mažmeninių tarifų planų raida;

ef)duomenų vartojimo modelių pokyčiai tiek savo šalyje teikiamų, tiek tarptinklinio ryšio paslaugų srityse;

fg)savo šaliessavojo tinklo operatorių galimybės toliau taikyti savo šalyse taikomus kainodaros modelius ir kiek nacionalinės reguliavimo institucijos, vadovaudamosi 76c straipsniu, leidžia taikyti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas;

gh)lankomos šalies tinklo operatorių galimybės padengti faktiškai patirtas reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas;

hi)operatorių taikomų sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo pagal 86d straipsnį poveikis, be kita ko, nustatant bet kokius neatitikimus taikant ir įgyvendinant tokias sąžiningo naudojimo taisykles.;

⇩ naujas

j) kokiu mastu tarptinklinio ryšio vartotojai ir operatoriai susiduria su problemomis, susijusiomis su pridėtinės vertės paslaugomis;

k) šiame reglamente nustatytų priemonių taikymas skubios pagalbos ryšiui.

🡻 2017/920 1 straipsnio 7 dalies b punktas

⇨ naujas

24.    Kad būtų galima vertinti konkurencijos pokyčius visos Sąjungos tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu rinkose, EERRIBEREC iš nacionalinių reguliavimo institucijų reguliariai renka duomenis apie reguliuojamų tarptinkliniu ryšiu teikiamų balso, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugų mažmeninių ir didmeninių kainų, įskaitant atitinkamai subalansuotam ir nesubalansuotam tarptinkliniam srautui taikomas didmenines kainas, pokyčius ⇨, naudojimąsi prekybos platformomis ir panašiomis priemonėmis, įrenginių tarpusavio sąveikos tarptinklinio ryšio plėtrą ir kokiu mastu didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimai apima paslaugos kokybę ir užtikrina galimybę naudotis įvairiomis skirtingų kartų tinklo technologijomis. BEREC taip pat reguliariai renka duomenis iš nacionalinių reguliavimo institucijų apie tai, kaip operatoriai taiko sąžiningo naudojimo taisykles, apie tik savojoje šalyje taikomų tarifų pokyčius, tvarumo mechanizmų taikymą ir skundus dėl tarptinklinio ryšio. Kai su BEREC konsultuojamasi pagal 1 dalį, ji renka ir teikia papildomą informaciją apie skaidrumą ir priemonių dėl skubios pagalbos ryšio ir dėl pridėtinės vertės paslaugų taikymą ⇦.

Ji taip pat renka duomenis apie didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, pagal kuriuos netaikomos 10, 117, 9 arba 12 straipsnyje numatytos didžiausios didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, ir apie didmeniniu lygmeniu įgyvendinamas sutartines priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, kai šie periodiškai keliauja Sąjungos teritorijoje.

Apie tuos duomenis pranešama Komisijai bent ⇨ kartą ⇦ du kartus per metus. Komisija juos skelbia viešai.

Remdamasi surinktais duomenimis, EERRIBEREC reguliariai praneša apie savo šalyje teikiamų ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainų bei vartojimo modelių raidą valstybėse narėse, faktinių tarptinklinio ryšio didmeninių kainų už nesubalansuotą srautą tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų raidą, taip pat apie ryšį tarp mažmeninių kainų, didmeninių kainų ir didmeninių kainų už tarptinklinio ryšio paslaugas. EERRIBEREC įvertina, kaip glaudžiai tie elementai yra susiję tarpusavyje.

Be to, EERRI iš nacionalinių reguliavimo institucijų kasmet renka informaciją apie operatorių vartotojams siūlomų tarifų skaidrumą ir palyginamumą. Komisija tuos duomenis ir išvadas skelbia viešai.

⇩ naujas

22 straipsnis

Didžiausių didmeninių kainų peržiūra

Komisija, kuo labiau atsižvelgdama į BEREC nuomonę, pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos didžiausios didmeninės kainos, kurias lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui už reguliuojamų balso, SMS žinučių ar duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikimą naudojantis tuo lankomos šalies tinklu pagal 10, 11 ir 12 straipsnius.

Tuo tikslu Komisija:

a) laikosi I priede nustatytų principų, kriterijų ir parametrų;

b) atsižvelgia į dabartines vidutines didmenines kainas, taikomas visoje Sąjungoje, ir į poreikį palikti tinkamą ekonominę erdvę komercinei rinkai vystytis;

c) atsižvelgia į rinkos informaciją, kurią pateikė BEREC, nacionalinės reguliavimo institucijos arba tiesiogiai elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančios įmonės.

23 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.    Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.    21 ir 22 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2025 m. sausio 1 d.

3.    Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 21 ir 22 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.    Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.    Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.    Pagal 21 ir 22 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.

🡻 531/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

24 20 straipsnis

Pranešimo reikalavimai

Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalines reguliavimo institucijas, atsakingas už šiame reglamente nustatytų užduočių atlikimą.

25 21 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 ⌦ (ES) Nr. 531/2012 ⌫ panaikinamas pagal I priedą nuo 2012 m. liepos 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal IIIII priede pateiktą atitikties lentelę.

26 22 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo pabaiga

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ⌦ 2022 m. liepos 1 d. ⌫ir jo nuostatos taikomos nuo tos dienos, jeigu konkrečiuose straipsniuose nenurodyta kitaip.

Jis nustoja galioti ⇨ 2032 ⇦2022 m. birželio 30 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

◻ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 87  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

⌧ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis 

☑ trukmė ribota

–☑    galioja nuo 2022 07 01 iki 2032 06 30

–◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 93   

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–☑ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Numatytas 2022 m. biudžetas apima tik pusmetį, nes Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 nustoja galioti 2022 m. birželio 30 d.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☑    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pastabos dėl pasiūlymo (iniciatyvos):

–☑    Jį galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–◻    Dėl jo reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–◻    Dėl jo reikia persvarstyti DFP.

.

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–☑     Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija). 

(1)    2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10).

(2)    Žr. pasiūlymo II priedą.

(3)    2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiantis Direktyvą 2002/21/EB (OL L 171, 2007 6 29, p. 32).

(4)    2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 544/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje ir Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (OL L 167, 2009 6 29, p. 12).

(5)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015 11 26, p. 1).

(6)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos apžvalgos (COM(2016) 398 final).

(7)    2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/920, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, kiek tai susiję su taisyklėmis, taikomomis didmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms (OL L 147, 2017 6 9, p. 1).

(8)    Ataskaita dėl tarptinklinio ryšio rinkos peržiūros (COM(2019) 616 final), pateikiama čia .

(9)    Žr. skirsnį „Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas“.

(10)    Žr. skirsnį apie REFIT.

(11)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija) (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(12)

   Komunikatas „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020) 67 final).

(13)    Komunikatas „Metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2020) 575 final).

(14)    Reglamentas, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (COM(2020) 408 final).

(15)    Bendrosios rinkos kliūčių ataskaitoje (COM(2020) 93 final) patvirtinta, kad neišnaudojant viso bendrosios rinkos potencialo visų pirma gali nukentėti MVĮ ir piliečiai.

(16)    Žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_416.

(17)

   2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje (OL L 168, 2017 6 30, p. 1).

(18)    Žr. https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/digitalyou-digital-culture .

(19)

   2002 m. gruodžio 10 d. Sprendimo British American Tobacco (Investments) and Imperial Tobacco, C‑491/01, Rink. p. I-11453, 60 punktas ir 2006 m. gegužės 2 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Parlamentą ir Tarybą, C-217/04, Rink. p. I‑3771, 42 punktas.

(20)

   2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Vokietija prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑380/03, Rink. p. I‑11573, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.

(21)

   2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑376/98, Rink. p. I‑8419, 84 ir 106 punktai.

(22)

   2009 m. spalio 1 d. pateikta generalinio advokato Poiares Maduro išvada byloje C‑58/08, ECLI:EU:C:2009:596.

(23)

   Kaip nurodė Europos reguliuotojų grupė 2005 m. gruodžio mėn. Komisijos Informacinės visuomenės generaliniam direktoratui išsiųstame rašte.

(24)    2010 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vodafone, C-58/08, ECLI:EU:C:2010:321, 40 punktas.

(25)    2010 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vodafone, C-58/08, ECLI:EU:C:2010:321, 77 punktas.

(26)    Išsamesnis siūlomo metodo atitikties subsidiarumo principui vertinimas pateikiamas prie šio pasiūlymo pridedamoje subsidiarumo lentelėje.

(27)

   2010 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vodafone, C-58/08, ECLI:EU:C:2010:321, 76–78 punktai.

(28)    Taip pat žr. galimo technologinių pokyčių poveikio tarptinklinio ryšio paslaugoms vertinimą, kuris buvo atliktas vykdant tyrimą „Technologiniai pokyčiai ir tarptinklinis ryšys“ (SMART 2018/0012) ir yra pateikiamas čia bei pristatomas prie šio pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime.

(29)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimas“, pridedamas prie Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (nauja redakcija).

(30)    Daugiau informacijos pateikiama prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo 1 priede (Faktiniai duomenys) ir 6 priede (Atliekant vertinimą nustatyti faktai).

(31)    Viešų konsultacijų rezultatai skelbiami čia .

(32)    Daugiau informacijos pateikiama prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo 2 priede (Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis) ir 6 priede (Atliekant vertinimą nustatyti faktai).

(33)    Žr. šį portalo „Europa“ svetainės „Išsakykite savo nuomonę“ puslapį .

(34)    BEREC nuomonė dėl tarptinklinio ryšio rinkos veikimo, teikiama prisidedant prie Europos Komisijos atliekamo vertinimo, BoR(19)101, 2019 m. birželio 19 d., pateikiama čia .

(35)    BEREC papildoma didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų sąnaudų analizė, BoR(19)168, 2019 m. rugsėjo 20 d., pateikiama čia .

(36)    Europos Komisijos prašymu BEREC teikiama informacija, aktuali rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl naujų tarptinklinio ryšio taisyklių, BoR(20)131, 2020 m. birželio 30 d., pateikiama čia .

(37)    Su pastarosiomis penkiomis lyginamosios analizės ataskaitomis (apimančiomis laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn.) galima susipažinti spustelėjus šias nuorodas: 20-oji lyginamosios analizės ataskaita (2017 m. balandžio mėn. – 2017 m. rugsėjo mėn.), 21-oji lyginamosios analizės ataskaita (2017 m. spalio mėn. – 2018 m. kovo mėn.), 22-oji lyginamosios analizės ataskaita (2018 m. balandžio mėn. – 2018 m. rugsėjo mėn.), 23-ioji lyginamosios analizės ataskaita (2018 m. spalio mėn. – 2019 m. kovo mėn.) ir 24-oji lyginamosios analizės ataskaita (2019 m. balandžio mėn. – 2019 m. rugsėjo mėn.).

(38)    Su BEREC tarptautinio tarptinklinio ryšio tarifų skaidrumo ir palyginamumo ataskaitomis galima susipažinti spustelėjus šias nuorodas: 2017 m. , 2018 m. ir 2019 m.

(39)    „Technologiniai pokyčiai ir tarptinklinis ryšys“ (SMART 2018/0012). Galutinė tyrimo ataskaita pateikiama čia .

(40)     Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 468 „Tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas. Po vienų metų“, 2018 m. birželio mėn.

(41)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tarptinklinio ryšio rinkos peržiūros (COM(2019) 616 final) ir Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos ataskaitos dėl tarptinklinio ryšio rinkos peržiūros (SWD(2019) 416 final), pateikiami čia .

(42)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/2120 ir Reglamentu (ES) 2017/920, įgyvendinimo (COM(2018) 822 final), pateikiama čia .

(43)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl sąžiningo naudojimosi tarptinkliniu ryšiu taisyklių ir su tvarumu susijusios išimties, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/2286, peržiūros išvadų (SWD(2019) 288 final), pateikiamas čia .

(44)    Judriojo ryšio paslaugų teikimo ES ir EEE šalyse sąnaudų apskaičiavimo modelis (SMART 2017/0091), pateikiamas čia .

(45)    „Technologiniai pokyčiai ir tarptinklinis ryšys“ (SMART 2018/0012), pateikiama čia .

(46)    Atliekant tvarumo analizę remtasi BEREC parengtose 19-ojoje–25-ojoje tarptautinio tarptinklinio ryšio lyginamųjų duomenų ataskaitose pateiktais duomenimis. Daugiau informacijos pateikiama prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo 4 priede.

(47)    SMART 2018/011.

(48)    Žr. skirsnį „Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai, pagrindiniai pakeitimai ir nekeičiamos nuostatos“.

(49)    Įvedant TRSŠK taisykles, kartu buvo nustatytos priemonės, kurių tikslas – užtikrinti, kad operatoriai galėtų tvariai teikti reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas. 3 proc. dydžio neigiama tarptinklinio ryšio paslaugų marža yra dabartinėse tarptinklinio ryšio taisyklėse nustatyta viršutinė riba, kurios viršijimas suteikia teisę prašyti leisti taikyti su tvarumu susijusią išimtį. Operatoriaus prašymą gavusiai nacionalinei reguliavimo institucijai suteikus leidimą taikyti šią išimtį, operatorius gali taikyti nedidelį papildomą mokestį, kurio viršutinė riba yra nustatyta reglamente.

(50)    2012 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1203/2012 dėl pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo Sąjungoje (OL L 347, 2012 12 15, p. 1).

(51)    Žr. Direktyvos (ES) 2018/1972 75 straipsnį.

(52)    2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).

(53)    OL C […], […], p. […].

(54)    OL C […], […], p. […].

(55)    2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10).

(56)    Žr. II priedą.

(57)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015 11 26, p. 1).

(58)    2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/920, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, kiek tai susiję su taisyklėmis, taikomomis didmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms (OL L 147, 2017 6 9, p. 1).

(59)    Siunčiamojo srauto operatoriaus klientų bazė judriojo ryšio paslaugomis užsienyje (t. y. kitose šalyse veikiančių operatorių partnerių tinkluose) naudojasi daugiau negu operatoriaus partnerio klientų bazė jomis naudojasi jo tinkle.

(60)    OL L 171, 2007 6 29, p. 32.

(61)    Žr. I priedą.

(62)    2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (OL L 81, 2012 3 21, p. 7).

(63)    2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 7).

(64)    2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 21).

(65)    2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).

(66)    2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51).

(67)    2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(68)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2018/1972 kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(69)    OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(70)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(71)    2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2286, kuriuo nustatomos išsamios sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo, papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo tvarumo vertinimo metodikos taikymo ir prašymo, kurį to vertinimo tikslu turi pateikti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, teikimo taisyklės (OL L 344, 2016 12 17, p. 46).

(72)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(73)    2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).

(74)    2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 7).

(75)    2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 21).

(76)    2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51).

(77)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(78)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(79)    2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(80)    OL L 114, 2003 5 8, p. 45.

(81)    OL C 165, 2002 7 11, p. 6.

(82)    2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo (OL L 337, 2009 12 18, p. 1).

(83)    2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (OL L 344, 2007 12 28, p. 65).

(84)    OL C 285 E, 2006 11 22, p. 143.

(85)    2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 544/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje ir Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (OL L 167, 2009 6 29, p. 12).

(86)    OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(87)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(88)    2009 m. spalio 1 d. pateikta generalinio advokato Poiares Maduro išvada byloje C‑58/08, ECLI:EU:C:2009:596.

(89)

   Žr. 2005 m. gruodžio mėn. Europos reguliuotojų grupės raštą Komisijos Informacinės visuomenės generaliniam direktoratui.

(90)    2010 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vodafone, C-58/08, ECLI:EU:C:2010:321, 40 punktas.

(91)    2010 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vodafone, C-58/08, ECLI:EU:C:2010:321, 76–78 punktai.

(92)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija) (OL L 321, 2018 12 17, p. 36–214).

(93)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(94)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(95)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(96)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(97)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(98)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(99)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(100)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(101)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 24

COM(2021) 85 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl tarptinklinio ryšio per judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (nauja redakcija)

{SEC(2021) 90 final} - {SWD(2021) 27 final} - {SWD(2021) 28 final} - {SWD(2021) 29 final}

🡻 531/2012 (pritaikytas)

I PRIEDAS

II PRIEDAS