EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2021 07 06

COM(2021) 390 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EMPTY

Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija

{SWD(2021) 180 final}

Įvadas. ES tvaraus finansavimo sistemos stiprinimas

Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas yra pagrindiniai mūsų laikmečio pasauliniai iššūkiai. Viso pasaulio šalys pripažįsta, kad dėl šių iššūkių reikia skubiai imtis veiksmų, – tai matyti iš jų paramos Paryžiaus susitarimui ir Darnaus vystymosi darbotvarkei iki 2030 m. 1 – ir nusistato plataus užmojo tikslus. Remdamasi Europos žaliuoju kursu ES prisiėmė kelis plataus užmojo įsipareigojimus, visų pirma, iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, ir iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu 2 . ES taip pat siekia padidinti savo atsparumą klimato kaitai, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir apskritai aplinkos būklės blogėjimą, kartu šiame procese nė vieno nepalikdama nuošalyje. Kad šie tikslai būtų pasiekti, reikia pasitelkti visus finansavimo šaltinius – viešuosius ir privačiuosius, nacionalinius ir daugiašalius. ES turi bendradarbiauti pasauliniu lygmeniu ir dirbti kartu su mažas ir vidutines pajamas gaunančiomis šalimis joms išgyvenant pereinamąjį laikotarpį.

Labai svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos tikslus ir remiant tvarų atsigavimą po COVID pandemijos atliks ES tvaraus finansavimo sistema. Apskaičiuota, kad per šį dešimtmetį Europa turės kasmet papildomai investuoti maždaug 350 mlrd. EUR vien į energetikos sistemas, kad būtų pasiektas 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas, o dar 130 mlrd. EUR reikės kitiems aplinkos tikslams 3 . Vis labiau tikėtina, kad investicijos į netvarią veiklą ir turtą nebeatsipirks, nes su klimatu ir aplinka susiję iššūkiai tampa vis reikšmingesni. Dėl nepakankamo šių rūšių rizikos integravimo bus sunku perskirstyti išteklius ir riziką, todėl ateityje bus sutrikimų sukeliančio koregavimo, darančio poveikį finansiniam stabilumui. Atitinkamai, aplinkos apsaugos reglamentavimą reikia papildyti tvaraus finansavimo sistema, kurioje finansavimas skiriamas investicijoms, mažinančioms šios klimato ir aplinkos rizikos poveikį 4 .

Tvaraus finansavimo sistema gali padėti valdžios institucijoms pritraukti tvaraus kapitalo. ES jau imasi svarbių veiksmų šioje srityje. Pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) 5 Sąjunga siekia skirti 605 mlrd. EUR projektams, kuriais siekiama mažinti klimato rizę, ir 100 mlrd. EUR biologinės įvairovės rėmimo projektams. Iš priemonei „Next Generation EU“ skirtų 750 mlrd. EUR 30 proc. bus surinkta išleidžiant NGEU žaliąsias obligacijas. Europos investicijų banko grupė, kaip „ES klimato bankas“, taip pat ėmėsi svarbių veiksmų pertvarkai paremti 6 .

Kadangi reikiamų investicijų mastas yra gerokai didesnis nei viešojo sektoriaus pajėgumai, pagrindinis tvaraus finansavimo sistemos tikslas – nukreipti privačiojo finansavimo srautus konkrečių rūšių ekonominei veiklai. Privačių investuotojų susidomėjimas tvaraus finansavimo sritimi pastaraisiais metais gerokai padidėjo, bet reikia tvaraus finansavimo sistemos, kuri būtų aiški, nuosekli ir patikima. Tokią sistemą ES ir kuria.

Tvaraus finansavimo sistema ir kapitalo rinkų sąjunga viena kitą papildo ir atveria daugiau galimybių įmonėms ir investuotojams. Gerai integruotos ir veiksmingos kapitalo rinkos turėtų veikti kaip veiksmingo kapitalo telkimo ir paskirstymo tvarioms investicijoms katalizatorius 7 . Be to, dėl tvaraus finansavimo politikos darbotvarkės įgyjamo pagreičio dar svarbiau ir skubiau turi būti dedamos pastangos kuriant iš tiesų bendrą ir tvarią Europos Sąjungos kapitalo rinką.

2018 m. Komisija priėmė pirmąjį tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą. Remdamasi tuo planu ES sukūrė tris tvaraus finansavimo sistemos ramsčius 8 . Tie ramsčiai – tai: 1) tvarios veiklos rūšių klasifikavimo sistema arba taksonomija, 2) ne finansų ir finansų bendrovių informacijos atskleidimo sistema ir 3) investavimo priemonės, įskaitant lyginamuosius indeksus, standartus ir ženklus 9 .

Pirmasis ramstis – ES taksonomija 10 . Taksonomijos reglamento tikslas – sukurti patikimą mokslu pagrįstą klasifikavimo sistemą, kurioje ne finansų ir finansų bendrovės taikytų bendrą tvarumo apibrėžtį ir taip užtikrintų apsaugą nuo ekomanipuliavimo 11 .

Antrasis ramstis – ir ne finansų, ir finansų bendrovėms taikoma privaloma informacijos atskleidimo tvarka, kai investuotojams teikiama informacija, kad jie galėtų priimti pagrįstus tvaraus investavimo sprendimus. Informacijos atskleidimo reikalavimai apima įmonės veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei, taip pat verslo ir finansinę riziką, su kuria susiduria įmonė dėl savo tvarumo rizikos (dvejopo požiūrio į reikšmingumą koncepcija). Atsižvelgdama į tai, Komisija šiandien pagal Taksonomijos reglamentą priėmė deleguotąjį aktą, kuriame nurodė informaciją, kurią finansų ir ne finansų įmonės turi atskleisti apie savo aplinkosauginį veiksmingumą pagal ES taksonomiją 12 .

Siekiant papildyti šiuos informacijos atskleidimo reikalavimus, į konsultacijas dėl investicijų ir draudimo reikia įtraukti tvarumo prioritetus 17 .

Trečiasis ramstis – investavimo priemonių, įskaitant lyginamuosius indeksus, standartus ir ženklus, rinkinys. Šios priemonės padeda finansų rinkos dalyviams savo investavimo strategijas suderinti su ES klimato ir aplinkos tikslais. Rinkos dalyviams jos užtikrina didesnį skaidrumą. Tai ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų tikslai, nustatyti ES klimato lyginamųjų indeksų reglamente 18 . Šiandien Komisija priima pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos žaliųjų obligacijų standarto 19 . Šiame pasiūlyme bus nustatytas aukštos kokybės savanoriškas standartas, kurį gali taikyti visi emitentai, kad jiems būtų lengviau pritraukti tvarias investicijas. Be to, į ES ekologinio ženklo taikymo sritį įtraukus ir finansinius produktus, neprofesionalieji investuotojai turės įtikinamą, patikimą ir plačiai pripažįstamą mažmeninių finansinių produktų ženklą.

Per kelerius metus padaryta didelė pažanga dedant tvaraus finansavimo sistemos pagrindus. Jos trys ramsčiai jau statomi, tačiau darbo dar yra. Komisija yra pasiryžusi iki galo įgyvendinti savo plataus užmojo 2018 m. veiksmų planą. Tačiau nuo 2018 m. mūsų suvokimas, ko reikia norint pasiekti tvarumo tikslus, pasikeitė, pasikeitė ir aplinkybės pasaulyje. Dėl šių priežasčių reikalingas naujas ES tvaraus finansavimo strategijos etapas.

Šioje strategijoje nurodomos keturios pagrindinės sritys, kuriose reikia imtis papildomų veiksmų, kad finansų sistema visapusiškai remtų ekonomikos pertvarką, kuria siekiama tvarumo.

Siekdama parengti pagrįstą strategiją Komisija prašė rekomendacijų iš Tvaraus finansavimo platformos ir 2020 m. surengė išsamias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais 20 . Šia strategija taip pat papildomos kitos Europos žaliojo kurso iniciatyvos 21 , kaip antai pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys 22 .

I.Realiosios ekonomikos pertvarkos, kuria siekiama tvarumo, finansavimas

Pertvarka siekiant ES tvarumo tikslų reikalauja beprecedenčių pastangų, kad būtų sušvelninti klimato kaitos padariniai ir prie jų prisitaikyta, atkurtas gamtinis kapitalas ir padidintas atsparumas bei bendresnis socialinis kapitalas; visa tai yra atsigavimo po COVID-19 krizės dalis. Ekonomikos subjektų pertvarkos trajektorijos labai skirsis, nes skiriasi jų atspirties taškai ir jie taiko skirtingas verslo strategijas, bet galiausiai visos trajektorijos turėtų derėti su ES tvarumo tikslais.

Iki šiol ES daugiausia dėmesio skyrė investicijoms į ekonominę veiklą, kuri jau yra tvari aplinkos atžvilgiu, remti ir planams, kaip padaryti veiklą tvarią aplinkos atžvilgiu, rengti. Tačiau, kad būtų įgyvendinti ES neutralaus poveikio klimatui ir aplinkos tikslai, tam tikra veikla turi būti pertvarkoma skubiai ir jos tarpiniams etapams finansuoti reikia dar palankesnės paramos sistemos. Komisija paprašė Tvaraus finansavimo platformos rekomendacijų dėl galimybių skatinti ir pripažinti investicijas į ekonominės veiklos pertvarką, kuria siekiama tvarumo 23 .

Su pertvarka susijusių pastangų pripažinimas

Nors įmonės, emitentai ir investuotojai gali naudotis ES taksonomija savo veiklai ir portfeliams žalinti, dabartinę sistemą būtų galima patobulinti, kad būtų geriau pripažįstamos investicijos į tarpinius žingsnius siekiant tvarumo. Tokiomis investicijomis gali būti mažinamas žalingas poveikis klimatui ir aplinkai, jeigu dėl jų nesusisaistoma su didelio anglies dioksido kiekio technologijomis.

Pirmasis Komisijos žingsnis bus apsvarstyti galimybę pasiūlyti teisės aktą dėl tam tikrų rūšių ekonominės veiklos finansavimo pripažinimo ir rėmimo, visų pirma energetikos sektoriuje, įskaitant dujas, taip prisidedant prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, kad visą šį dešimtmetį būtų remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui, kaip paskelbta 2021 m. balandžio mėn. Komisijos komunikate 24 .

Be to, Komisija apsvarstys galimybes išplėsti taksonomijos sistemą, kad į ją būtų įtraukiama ne tik aplinkos atžvilgiu tvari veikla, bet galėtų būti pripažįstama ir vidutinio aplinkosauginio veiksmingumo lygio veikla. Tai galėtų padėti padidinti skaidrumą ir sutelkti finansavimą ekonominei veiklai, kurią vykdant patikimai einama link tvarumo, kartu atsižvelgiant į socialinius aspektus. Iki 2021 m. pabaigos Komisija paskelbs ataskaitą, kurioje bus aprašytos būtinos nuostatos dėl ekonominės veiklos, nedarančios reikšmingo poveikio aplinkosauginiam tvarumui, ir ekonominės veiklos, kurią vykdant aplinkosauginiam tvarumui daroma reikšminga žala 25 .

Papildomų tvarios veiklos rūšių įtraukimas į ES taksonomiją

Kaip paskelbta 2021 m. balandžio mėn. Komisijos komunikate, Komisija priims papildomą deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, kuris aprėps veiklą, dar neįtrauktą į pirmąjį deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, kaip antai žemės ūkį ir tam tikrus energetikos sektorius, pagal Taksonomijos reglamento reikalavimus. Deleguotasis aktas taip pat apims branduolinės energetikos veiklą, atsižvelgiant į specialios Komisijos tuo tikslu inicijuotos ekspertų peržiūros rezultatus 26 . Šį papildomą deleguotąjį aktą Komisija priims kiek galėdama greičiau po specialios peržiūros užbaigimo 2021 m. vasarą. Į šį papildomą deleguotąjį aktą kaip pereinamojo laikotarpio veikla taip pat bus įtraukta gamtinių dujų deginimo ir susijusių technologijų veikla, jei ji atitiks ES taksonomijos reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas. Šiame kontekste bus svarstomi laikino galiojimo sąlygos taikymo pereinamojo laikotarpio veiklai privalumai.

Be to, Komisija priims techninės analizės kriterijus pagal likusius keturis Taksonomijos reglamente numatytus aplinkos tikslus: vandentvarkos, žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir biologinės įvairovės 27 . Kaip numatyta Taksonomijos reglamente, su šiais tikslais susijusius techninės analizės kriterijus Komisija nustatys deleguotuoju aktu, kurį numatoma priimti 2022 m. pirmoje pusėje, o taikomi jie bus nuo 2023 m. Taip bus sudarytos palankesnės sąlygos ne tik su klimatu susijusioms aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms.

Tvaraus finansavimo standartų ir ženklų sistemos išplėtimas

Standartai ir ženklai gali padėti nukreipti finansavimą įmonėms, emitentams ir investuotojams, jiems pereinant prie tvaresnės veiklos ir verslo modelių. Be to, jie naudingi investuotojams tuo, kad padeda kurti skaidrią ir patikimą sistemą, užkertančią kelią ekomanipuliavimui. Siekdama, kad tarpiniams pertvarkos etapams būtų skiriama daugiau kapitalo, Komisija kurs ir kitus obligacijų ženklus, kaip antai perėjimo ar su tvarumu susietų obligacijų ženklus 28 .

Galvojant apie ateitį, bendresnė finansinių priemonių ženklų sistema galėtų tvaraus finansavimo rinkoms suteikti aiškumo, skaidrumo ir nuoseklumo. Ši sistema sudarytų sąlygas ir būtų naudinga būsimoms rinkos inovacijoms, kartu būtų užtikrintas minimalus rinkoje sukurtų ženklų tvarumo veiksnių skaidrumas ir patikimumas. Be finansinių priemonių, Komisija svarstys aplinkosauginių, socialinių ir valdymo (ASV) lyginamųjų indeksų ir minimaliųjų tvarumo kriterijų ženklus, suteiktinus finansiniams produktams, kuriais skatinamos aplinkosauginės ar socialinės charakteristikos. Galiausiai galima laikyti, kad patikslinus Prospekto reglamentą 29 nustatomi turimos visų ASV vertybinių popierių informacijos palyginamumo, skaidrumo ir darnumo minimalieji reikalavimai.

II.Įtraukesnės tvaraus finansavimo sistemos kūrimas

Neprofesionaliųjų investuotojų ir MVĮ įgalinimas pasinaudoti tvaraus finansavimo galimybėmis

Piliečiai, kaip neprofesionalieji investuotojai ar vartotojai, ir mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra itin svarbūs tvariai pertvarkai. Daugelis tvarių projektų bus maži, vykdomi vietos lygmeniu, tačiau vis tiek jie bus būtini žaliajam ekonomikos gaivinimui. Kapitalo rinkų sąjunga ir tvaraus finansavimo sistema kartu bus siekiama suteikti MVĮ daugiau finansavimo galimybių ir paskatinti aktyvesnį neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimą kapitalo rinkose.

Pavieniai asmenys ir namų ūkiai gali atlikti svarbų vaidmenį transformuojant ekonomiką, jeigu jie gali gauti tvarų finansavimą. Pavyzdžiui, žaliosios paskolos gali padėti namų ūkiams ir MVĮ padidinti pastatų energinį naudingumą arba pradėti naudotis netaršiomis transporto priemonėmis. Siekdama paskatinti žaliąjį mažmeninį skolinimą, Komisija paprašys Europos bankininkystės institucijos (EBI) pateikti nuomonę dėl žaliųjų mažmeninių paskolų ir žaliosios hipotekos apibrėžties ir galimų paramos priemonių. Komisija taip pat apsvarstys būdus, kaip galima paremti efektyvų energijos vartojimą užtikrinančios hipotekos naudojimą peržiūrint Hipotekos kredito direktyvą 30 .

Finansų patarėjai yra pagrindinis kontaktinis punktas neprofesionaliesiems investuotojams. Jie turi būti tinkamai kvalifikuoti, kad galėtų padėti klientams tvariai finansuoti. Komisija, atlikusi papildomą vertinimą, sieks didinti finansų patarėjų žinių tvarumo srityje lygį ir taip skatinti aktyvesnį neprofesionaliųjų investuotojų įsitraukimą. Be to, Komisija bendromis jėgomis su EBPO ir jos Tarptautiniu finansinio švietimo tinklu jau siekia gerinti piliečių finansinį raštingumą. Jie paskelbs suaugusiesiems ir jaunimui skirtas bendras finansinės kompetencijos programas, apimančias įgūdžius ir žinias, kurių asmenims reikia, kad jie jaustųsi gerai spręsdami finansinius klausimus ir galėtų gauti tvarų finansavimą. 

ES ekonomikoje yra 23 mln. MVĮ, kurios turėtų turėti daugiau galimybių gauti konsultacines paslaugas tvarumo klausimais pagal savo konkrečius poreikius. Dėl COVID-19 krizės MVĮ tapo sunkiau pritraukti finansavimą, kurio joms reikia jų pertvarkos pastangoms. MVĮ neretai neturi pajėgumų ir žinių, kad galėtų pasinaudoti tvaraus finansavimo priemonių atveriamomis galimybėmis 31 .

Komisija yra pasiruošusi padėti valstybėms narėms joms stengiantis užtikrinti pajėgumų didinimą ir technines rekomendacijas, kaip MVĮ gali savanoriškai teikti informaciją apie tvarumo riziką ir poveikį jam 32 . Tuo tikslu, remdamasi ĮITTD pasiūlymu, Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG) parengs supaprastinto savanoriško tvarumo ataskaitų teikimo standartą, kuris bus proporcinga priemonė MVĮ. Be to, programoje „InvestEU“ bus numatyti rizikos mažinimo mechanizmai, o pagal Bendrosios rinkos programos MVĮ ramstį MVĮ bus teikiamos patariamosios paslaugos per Europos įmonių tinklą ir bendrą klasterių iniciatyvą 33 .

Skaitmeninių technologijų atveriamų tvaraus finansavimo galimybių išnaudojimas

Skaitmeninės technologijos gali būti esminis sprendimas piliečiams, investuotojams ir MVĮ jiems pereinant prie tvarumo. Komisija sudarys sąlygas ir skatins kurti novatoriškus sprendimus, kad padėtų MVĮ naudotis skaitmeninėmis tvaraus finansavimo priemonėmis, o neprofesionaliesiems investuotojams – suprasti finansinių produktų poveikį tvarumui 34 . Technologinės inovacijos, kaip antai dirbtinis intelektas, blokų grandinė, didieji duomenys ir daiktų internetas, atlieka svarbų vaidmenį tvaraus finansavimo srityje. Papildomos ES iniciatyvos, pavyzdžiui, su tvarumu susijusi informacija Europos bendrame prieigos taške (ESAP) ir atvirųjų finansų sistema, padės išnaudoti šį potencialą.

Nors skaitmeninės technologijos yra svarbūs pertvarką skatinantys veiksniai, duomenų centrų ir paskirstytojo registro technologijų, visų pirma kriptoturto, energijos poreikiai ir jų poveikis aplinkai kelia didelį susirūpinimą 35 . Komisija įvertins skaitmeninių finansavimo technologijų poveikį tvarumui. ES turėtų pirmauti siekiant, kad šie infrastruktūros objektai iki 2030 m. imtų daryti neutralų poveikį klimatui ir efektyviai vartoti energiją 36 . Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus jau nustatyti techninės analizės kriterijai, taikomi duomenų centrams ir skaitmeniniams sprendimams, kuriais iš esmės prisidedama prie ES taksonomijos tikslų; juos reikėtų taikyti platesnei veiklai ir apimti tvarių skaitmeninių sprendimų kūrimą ir tvaraus kriptoturto naudojimą.

Draudimas. Didesnė apsauga nuo klimato ir aplinkosaugos rizikos

Didinant draudimo apsaugą finansų sistema gali geriau apsaugoti ekonomiką ir visuomenę nuo tam tikros su klimatu susijusios ir gaivalinių nelaimių rizikos. Šiek tiek padidinus draudimo apsaugą gali gerokai sumažėti mokesčių mokėtojų ir vyriausybių patiriamos su klimatu susijusių nelaimių ekonominės sąnaudos. Įgyvendinant neseniai priimtą prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją 37 bus sukurtos palankios sąlygos visuomenės atsparumui klimato kaitai remti ir rizikai mažinti. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) gaivalinių nelaimių draudimo valdymo sistemoje bus matyti galimos draudimo apsaugos spragos valstybėse narėse 38 . Be to, Komisija pradės draudikų, perdraudikų, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dialogą atsparumo klimato kaitai klausimais, kad jie galėtų keistis geriausia patirtimi ir nustatyti būdus užpildyti klimato apsaugos spragas teikdami rekomendacijas ar prisiimdami savanoriškus įsipareigojimus.

Patikimų socialinių investicijų rėmimas

Atsigaunant po pandemijos paaiškėjo, kad reikalinga teisinga pertvarka – kai remiami darbuotojai ir jų bendruomenės, kurioms ekonominės veiklos pertvarka padarė poveikį. Iš smarkaus socialinių obligacijų emisijos padidėjimo matyti, kad investuotojai vis labiau ieško investavimo galimybių, kurių socialiniai rezultatai teigiami ir kuriomis ginamos žmogaus teisės. Ši tendencija skatina finansų įstaigas aktyviau bendradarbiauti su įmonėmis siekiant joms padėti į savo strategijas ir veiklą integruoti žmogaus teisių ir socialinius aspektus.

Finansų rinkų dalyviams keliami informacijos apie tvarų finansavimą atskleidimo reikalavimai jau apima tam tikrus socialinius veiksnius, bet reikia imtis tolesnių veiksmų. Iki 2022 m. gruodžio mėn. Komisija kartu su Europos priežiūros institucijomis peržiūrės techninius reguliavimo standartus pagal TFIAR 39 patikslindama rodiklius, susijusius su pagrindiniu neigiamu poveikiu ir klimatui, ir aplinkai, taip pat su pagrindiniu neigiamu poveikiu socialinių ir darbuotojų klausimų, pagarbos žmogaus teisėms, kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu srityse. Be to, iki 2021 m. pabaigos Komisija paskelbs ataskaitą dėl socialinei taksonomijai reikalingų nuostatų, kaip reikalaujama pagal Taksonomijos reglamentą 40 .

Be to, Komisija pateiks pasiūlymą dėl tvaraus įmonių valdymo siekdama užtikrinti, kad įmonės valdytų tvarumo riziką ir pasinaudotų galimybėmis, kurių atsiveria siekiant tvarumo.

Žaliojo biudžeto sudarymas ir rizikos pasidalijimo mechanizmai

Nors vien viešosiomis lėšomis visų investavimo poreikių patenkinti neįmanoma, jos atlieka svarbų vaidmenį kartu su privačiuoju finansavimu.

Komisija siekia į ES biudžetą dar labiau integruoti klimato ir biologinės įvairovės aspektus. Metiniame ES biudžeto cikle Komisija jau naudoja žaliojo biudžeto sudarymo priemones. Šis darbas bus atliekamas vis aktyviau įgyvendinant 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir susijusį tarpinstitucinį susitarimą su įsipareigojimais dėl klimato ir biologinės įvairovės išlaidų. Komisija yra įsipareigojusi parengti atnaujintas ir patobulintas veiksmų ir klimato, ir biologinės įvairovės srityse stebėjimo metodikas. Šios stebėjimo metodikos bus būtinos stebint, kad klimato ir biologinės įvairovės išlaidos pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą derėtų su ES užmojais.

Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad būtų daugiau naudojamasi žaliojo biudžeto sudarymo priemonėmis. Komisija taip pat parengė žaliojo biudžeto sudarymo orientacinę sistemą ir kasmet rengia ES taikomos žaliojo biudžeto sudarymo praktikos apžvalgas, kad padėtų daugeliui valstybių narių perorientuoti savo nacionalinį biudžetą į žaliuosius prioritetus. Analitinis darbas 41 , techninė parama ir mokymas, taip pat metinė konferencija remia tarpusavio mokymosi procesą siekiant užtikrinti, kad biudžeto sudarymo politika ir išlaidos derėtų su aplinkos įsipareigojimais.

Viešiesiems ir privatiesiems investuotojams pasidalijant riziką galima veiksmingai įveikti rinkos nepakankamumą, kliudantį finansuoti tvarią infrastruktūrą ir inovacijomis grindžiamą pertvarką. Tvarios Europos investicijų planu, kuris yra Europos žaliojo kurso investicijų ramstis, per ateinantį dešimtmetį iš privačiųjų ir viešųjų subjektų siekiama sutelkti bent 1 trilijono EUR tvarias investicijas. Pagal programą „InvestEU“ EIB grupei, nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ir kitoms finansų įstaigoms bus užtikrinami rizikos prisiėmimo pajėgumai ir parama imantis susijusių patariamųjų iniciatyvų. Prieš COP 26 Komisija organizuos pradinį metinį aukščiausiojo lygio susitikimą tvarių investicijų klausimais, kad įvertintų į Tvarios Europos investicijų planą įtrauktų ES iniciatyvų įgyvendinimo pažangą.

III.Finansų sektoriaus atsparumo didinimas ir indėlis į tvarumą. Dvejopas požiūris į reikšmingumą

Kad derėtų su Europos žaliuoju kursu, finansų sektorius pats turės būti atsparesnis klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo keliamai rizikai ir taip pat padidinti savo indėlį į tvarumą. Tam reikalingas visapusiškas požiūris, kurį sudaro sistemingas tiek finansiškai reikšmingos tvarumo rizikos (iš išorės į vidų), tiek poveikio tvarumui (iš vidaus į išorę) integravimas į finansinių sprendimų priėmimo procesus. Itin svarbu, kad abu reikšmingumo koncepcijos aspektai būtų tinkamai integruoti į finansų sektorių, kad aktyviai ir visapusiškai prisidėtų prie Europos žaliojo kurso sėkmės.

Ekonominio ir finansinio atsparumo tvarumo rizikai didinimas

Tvarumo rizika jau yra reikšminga ir turės neigiamą poveikį finansiniam stabilumui ir realiosios ekonomikos finansavimui 42 . Dėl fizinio klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo poveikio kyla rizika, kuri gali būti sisteminė ir kuri pavienių turto objektų lygmeniu gali būti nematoma 43 . Rizika taip pat gali kilti dėl netvarkingos ir staigios reakcijos į pertvarką. Todėl būtina suprasti šių rūšių rizikos pobūdį bei mastą ir kaip jos tarpusavyje susijusios ir ilgainiui kinta. Siekiant užtikrinti nuoseklų tvarumo veiksnių integravimą į finansų sektoriaus rizikos vertinimą ir valdymą, reikia imtis papildomų veiksmų.

Tvarumo rizikos atspindėjimas finansinės atskaitomybės standartuose ir apskaitoje

Komisija aktyviai remia tarptautinį darbą siekiant integruoti tvarumo aspektus į finansinę atskaitomybę ir apskaitą ir sieks aukščiausio lygio užmojo. Komisija bendradarbiaus su Europos finansinės atskaitomybės patariamąja grupe (EFRAG), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (IASB) siekdama įvertinti, ar tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) tinkamai apima tvarumo riziką. Kadangi finansinės atskaitomybės standartai ir praktika nustato investicijų vertę, jie yra esminis elementas siekiant tvarumo riziką įtraukti į finansų rinkų sprendimų priėmimą. Visų pirma, reikėtų įvertinti, kaip pripažinti atitinkamą su klimatu ir aplinka susijusią riziką ir tinkamai bei laiku apie ją pranešti finansinėse ataskaitose.

Siekdama skatinti gamtinio kapitalo standartų kūrimą ES ir visame pasaulyje, Komisija taip pat ima aktyviau bendradarbiauti su pramone biologinės įvairovės ir gamtinio kapitalo apskaitos srityje.

Kredito reitingų ir reitingų perspektyvų skaidrumo didinimas

Kredito reitingų agentūros, vertinančios finansų ir ne finansų emitentų kredito riziką, atlieka svarbų vaidmenį finansų sistemoje 44 . Kadangi kredito reitingai yra plačiai naudojami, suinteresuotieji subjektai ir toliau reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo, kaip kredito reitingų agentūros į savo metodikas įtraukia tvarumo veiksnius. ESMA turėtų papildomai įvertinti esamų priemonių veiksmingumą, o Komisija imsis veiksmų, kad padidintų skaidrumą ir užtikrintų, kad atitinkami ASV veiksniai būtų įtraukiami į kredito reitingus ir kredito perspektyvas, kartu užtikrinant metodikos skaidrumą.

Bankų ir draudikų nustatoma ir valdoma tvarumo rizika

Bankų ir draudimo įmonių gebėjimas nustatyti ir valdyti tvarumo riziką ir padengti dėl jos patiriamus finansinius nuostolius yra būtinas norint užtikrinti finansinį stabilumą ir realiosios ekonomikos atsparumą pertvarkos metu. Nors finansų sektoriaus subjektai ir priežiūros institucijos stengiasi į rizikos valdymo sistemas ir prudencinius kapitalo reikalavimus įtraukti klimato ir aplinkos veiksnius, daroma pažanga yra nepakankama 45 .

-Komisija pasiūlys bankų prudencinės sistemos pakeitimus siekdama užtikrinti, kad ASV veiksniai būtų nuolat įtraukiami į rizikos valdymo sistemas ir priežiūrą 46 . Tam bus nustatyti aiškūs reikalavimai siekiant rizikos valdymo sistemose nustatyti, vertinti, valdyti ir stebėti tvarumo riziką, įskaitant bankams skirtą klimato kaitos srities testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tam pasiekti, atliekant metinį priežiūros vertinimą, bus patikslintas ir sustiprintas priežiūros institucijų vaidmuo vertinant tokią riziką. Galiausiai Komisija pasiūlys Europos bankininkystės institucijai paankstinti jos vykdomą prudencinio požiūrio į pozicijas, susijusias su turtu ar veikla, iš esmės siejamais su aplinkos ir (arba) socialiniais tikslais, vertinimą dviem metais ir atlikti jį 2023 m.

-Komisija nuosekliai integruos tvarumo riziką į rizikos valdymo sistemas ir draudikų priežiūrą. Bus pasiūlyti direktyvos „Mokumas II“ 47 pakeitimai, įskaitant draudikų atliekamą klimato kaitos scenarijų analizę. Panašiai į požiūrį, kurio laikomasi bankų sektoriuje, EIOPA įvertins rizikos skirtumus tarp aplinkos atžvilgiu ir (arba) socialiai tvarių ir kitų pozicijų draudimo srityje.

Tvarumo rizikos valdymas sistemos lygmeniu

Norint padidinti finansų sistemos atsparumą sukrėtimams, riziką reikia nustatyti, vertinti ir valdyti sistemos lygmeniu 48 . Komisija stiprins bendradarbiavimą su Europos priežiūros institucijomis ir Europos Centriniu Banku (ECB) siekdama nustatyti, stebėti ir mažinti visą sisteminę tvarumo riziką, darančią poveikį ilgalaikiam finansiniam stabilumui. Tam bus daugiau dirbama siekiant sukurti darnias ir aktualias metodikas ir scenarijus, kaip kiekybiškai apskaičiuoti tvarumo riziką ir nepalankiausiomis sąlygomis testuoti finansų sistemos atsparumą aprėpiant atitinkamus finansų sektorius 49 . Komisija numatys tikslinį finansų sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje.

Finansų įstaigos patiria vis didesnį poveikį dėl spartėjančio ekosistemų būklės blogėjimo ir nykstančios biologinės įvairovės, gamtos išteklių išeikvojimo ir mūsų vandens, oro ir dirvožemio taršos lygių. Siekdama dėti daugiau pastangų dėl reikšmingo biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų būklės blogėjimo kylančiai finansinei rizikai išmatuoti, Komisija parengs ataskaitą dėl tokios rizikos buvimo ir jos matavimo ES. Komisijos ataskaitoje bus taip pat vertinami skirtingi tokios rizikos traktavimo būdai ir matavimo metodai ir nustatomi tolesni veiksmai šioje srityje. 

Galiausiai, norint mažinti ir valdyti sisteminę riziką makroprudencinėms institucijoms reikia tinkamų priemonių. Remiant Europos priežiūros institucijoms (EPI), Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV) ir ECB, netrukus peržiūrėdama makroprudencinę bankininkystės sistemą Komisija svarstys, ar makroprudencinėmis priemonėmis galima pašalinti su klimato kaita susijusią finansinio stabilumo riziką. Vidutiniu laikotarpiu bus tęsiamas darbas siekiant išplėsti taikymo sritį – į ją įtraukti ne bankų sektorius ir riziką aplinkai, remiantis Europos priežiūros institucijų, ESRV ir ECB rekomendacijomis.

Spartesnis finansų sektoriaus indėlis į pertvarkos veiksmus

Be finansų įstaigų vykdomo tvarumo rizikos valdymo, Europos žaliojo kurso sėkmė priklauso nuo visų ekonominių suinteresuotųjų subjektų indėlio ir paskatų jiems siekti mūsų tikslų. Tam finansų įstaigos privalo perkelti ES tvarumo tikslus į savo ilgalaikes finansavimo strategijas ir sprendimų priėmimo procesus. Tai, be kita ko, apima geresnį reguliarų pažangos matavimą, stebėseną ir informacijos atskleidimą.

Geresnis moksliškai pagrįstų siektinų reikšmių nustatymas, informacijos atskleidimas ir finansų sektoriaus įsipareigojimų stebėsena

Finansų įstaigos turėtų skelbti savo tvarumo pertvarkos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planus, įskaitant tarpines ir ilgalaikes siektinas reikšmes ir savo aplinkosauginio pėdsako mažinimo planus. Didesnis siektinų reikšmių, rodiklių, apibrėžčių ir metodikų skaidrumas padės stebėti ilgalaikį veiksmų efektyvumą. ĮITTD pasiūlyme bus reikalaujama, kad didelės ES įmonės ir biržinės įmonės, įskaitant bankus, draudikus ir investuotojus, atskleistų siektinas tvarumo reikšmes ir informaciją apie pažangą jų siekiant. Be to, remdamasi pagal TFIAR priimtu techniniu reguliavimo standartu, Komisija užtikrins, kad finansų rinkos dalyviai aktyviau atskleistų informaciją apie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmus, kurių imamasi dėl visų investicinių produktų, ir kad jie būtų veiksmingesni.

Šiuo požiūriu savanoriškus finansų įstaigų įsipareigojimus visame pasaulyje priimti moksliškai pagrįstas klimato ir tvarumo siektinas reikšmes kaip pirmą žingsnį taip pat reikia vertinti palankiai. Prieš tai, kai šioje srityje galbūt bus imamasi papildomų politikos veiksmų, Komisija apsvarstys, kiek papildomomis gairėmis būtų galima užtikrinti, kad tokie savanoriški įsipareigojimai būtų patikimi, ir stebės per laiką visoje ES daromą pažangą. Šiame etape finansų įstaigos galėtų naudoti ES taksonomiją ir kitas tvaraus finansavimo priemones, kad darytų pažangą įgyvendindamos savo planus subjektų ir portfelių lygmeniu.

Patikėtinių pareigų ir investuotojų priežiūros taisyklių patikslinimas siekiant atspindėti finansų sektoriaus indėlį įgyvendinant žaliojo kurso tikslus

Norint finansinius srautus suderinti su Europos žaliojo kurso tikslais, investuotojų strategijose ir investicinių sprendimų priėmimo procesuose turi būti dar labiau atsižvelgiama į poveikį tvarumui. 2021 m. balandžio 21 d. Komisija paskelbė šešis deleguotuosius aktus, kuriais daromi daliniai pakeitimai ir pagal kuriuos finansų įmonės, kaip antai patarėjai, turto valdytojai ir draudikai, į savo procedūras turi įtraukti finansiškai reikšmingą tvarumo riziką ir atsižvelgti į savo klientų tvarumo pageidavimus 50 . Juos reikės papildyti tolesniais veiksmais dėl ES esančių 125 000 pensijų fondų, valdančių kolektyvines sistemas maždaug 75 mln. europiečių vardu 51 . Siekiant padidinti jų indėlį į žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą, itin svarbu, kad investuotojų ir pensijų fondų patikėtinio pareigose nariams ir naudos gavėjams, kai vykdomi investicijų sprendimų priėmimo procesai, taip pat atsispindėtų investicijų ASV rizika (iš vidaus į išorę).

-Komisija paprašys EIOPA įvertinti galimą poreikį išplėsti sąvoką „ilgalaikiai narių ir naudos gavėjų interesai“ ir nustatyti pareigą pensijų investicijų programoje atsižvelgti į poveikį tvarumui. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad programoje geriau atsispindėtų narių ir naudos gavėjų tvarumo pageidavimai ir bendresni visuomeniniai bei aplinkos tikslai. Bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucijomis Komisija apsvarstys ir įvertins papildomas priemones, kurias taikant visi atitinkami finansų rinkos dalyviai ir patarėjai galėtų atsižvelgti į teigiamą ir neigiamą jų investavimo sprendimų ir produktų, kuriuos jie sistemingai rekomenduoja, poveikį tvarumui.

-Komisija peržiūrės atitinkamas sistemas, susijusias su investuotojų priežiūros ir dalyvavimo veikla. Visų pirma, Komisija apsvarstys, kaip Antrojoje akcininkų teisių direktyvoje 52 galima geriau atspindėti ES tvarumo tikslus ir juos suderinti su pasauline geriausia patirtimi priežiūros gairėse.

ASV rinkos tyrimų ir reitingų buvimo, vientisumo ir skaidrumo didinimas

Kad finansų įstaigos įgyvendintų savo pertvarkos veiksmus, joms reikės įvairios informacijos jų investuojamųjų bendrovių ir klientų tvarumo rizikai, galimybėms ir poveikiui nustatyti. Tam ĮITTD pasiūlyme bus reikalaujama, kad didelės biržinės ES įmonės atskleistų prasmingus, palyginamus ir perspektyvius tvarumo duomenis visoje finansų vertės grandinėje 53 . Be to, būsimu pasiūlymu dėl Europos bendro prieigos taško bus sukurtas ES masto mechanizmas siekiant siūlyti lengvai prieinamas, palyginamas ir skaitmenines duomenų bazes, kuriose bus pateikiama informacija apie įmonėms keliamus informacijos, įskaitant informaciją apie tvarumą, atskleidimo reikalavimus. 

Atsižvelgdama į viešas konsultacijas ir poveikio vertinimą, Komisija imsis veiksmų, kad padidintų ASV reitingų patikimumą, palyginamumą ir skaidrumą. ASV reitingai daro vis didesnį poveikį kapitalo rinkų veikimui ir investuotojų pasitikėjimui tvariais produktais. Tokie veiksmai bus grindžiami 2021 m. sausio mėn. paskelbta Komisijos atlikta studija, kurioje nustatytas nepakankamas ASV reitingų paslaugų teikėjų skaidrumas, prastas ASV reitingų palyginamumas ir galimi interesų konfliktai 54 . Dėl didėjančios tvarių investicijų paklausos dėmesys taip pat sutelkiamas į poreikį atlikti nešališkus ir patikimus ASV mokslinius tyrimus, grindžiamus skaidriomis ir palyginamomis technologijomis.

Ekomanipuliavimo problemos sprendimas

ES ėmėsi svarbių veiksmų, kad kovotų su ekomanipuliavimu finansų rinkoje. Dėl ekomanipuliavimo bandymų dalyvaujantiems subjektams gali kilti reputacijos rizika ir gali būti prarastas pasitikėjimas tvaraus finansavimo produktais ir finansų sistema. Siekdama užkirsti kelią ekomanipuliavimui, ES nustatė įmonėms ir investuotojams keliamus informacijos atskleidimo reikalavimus ir sukūrė priemones padidinti skaidrumą ir padėti galutiniams investuotojams nustatyti galimybes patikimai investuoti 55 . Vis dėlto tvaraus finansavimo politikos veiksmingumą taip pat lemia tinkamas vykdymo užtikrinimo lygis visoje ES. Priežiūros institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį stebint, kaip laikomasi tvaraus finansavimo reglamentavimo, ir siekiant visapusiškai išnaudoti jų teisinius mandatus ir įgaliojimus užtikrinti, kad investuotojai ir vartotojai būtų apsaugoti nuo nepagrįstų teiginių dėl tvarumo.

Remiant Europos priežiūros institucijoms, Komisija įvertins, ar priežiūros įgaliojimai, pajėgumai ir prievolės yra tinkami. Remdamasi šiuo įvertinimu ir Europos priežiūros institucijų vykdoma ekomanipuliavimo rizikos stebėsena, Komisija apsvarstys veiksmus, kuriais galima užtikrinti pakankamą nuoseklų vykdymo užtikrinimo ir priežiūros lygį siekiant kovoti su ekomanipuliavimu.

Tvarkingos ES finansų sistemos pertvarkos stebėsena

Norint pasiekti ES klimato tikslus reikės, kad valstybės narės, finansų priežiūros institucijos ir atitinkamos valdžios institucijos bendradarbiaudamos stebėtų pertvarkos pažangą. Bendradarbiaudama su Tvaraus finansavimo platforma, Komisija sukurs patvarią stebėsenos sistemą, kad matuotų kapitalo srautus, nukreipiamus į tvarias investicijas. Komisija padės valstybėms narėms įvertinti investicijų spragą ir matuoti pažangą, daromą finansų sektoriuose siekiant mūsų klimato ir aplinkos tikslų 56 .

Europos priežiūros institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį padedant nuosekliai integruoti dvejopą požiūrį į reikšmingumą visoje finansų sistemoje. Komisija stiprins bendradarbiavimą tarp visų atitinkamų valdžios institucijų, įskaitant priežiūros institucijas, siekdama padėti apibrėžti tarpines siektinas reikšmes finansų sektoriuje, geriau suprasti, ar daroma pakankama pažanga, ir taip sudaryti sąlygas visoms atitinkamoms valdžios institucijoms imtis politikos veiksmų, labiau pagrįstų bendradarbiavimu.

Galiausiai Komisija įsteigs Tvaraus finansavimo mokslinių tyrimų forumą, kad sustiprintų mokslo vaidmenį ir paskatintų akademinės bendruomenės ir pramonės dalijimąsi žiniomis apie tvarų finansavimą. Šiam forumui bus pavesta didinti informuotumą apie tvaraus finansavimo naudojimo mokslinius tyrimus ir skatinti keitimąsi žiniomis tarp tyrėjų ir finansų sektoriaus.

IV.Pasaulinių tikslų didinimas

Pasauliniai iššūkiai turi būti sprendžiami pasauliniu lygmeniu. Tačiau skirtingoms jurisdikcijoms būdingi skirtingi atspirties taškai, užmojo lygiai ir tikslai. Tarptautiniai forumai ir tinklai vis aktyviau koordinuoja tvaraus finansavimo iniciatyvas, kad galėtų visapusiškai išnaudoti pasaulinį tvaraus finansavimo potencialą 57 . Remdamasi savo laimėjimais, ES užsitikrino tarptautinio lygmens tvaraus finansavimo lyderės poziciją ir aktyviai prisideda prie pasaulinių veiksmų. Ši lyderystė gali būti įkvėpimo šaltinis kitoms jurisdikcijoms visame pasaulyje ir gali ES finansų sektoriui atverti pasaulinių verslo galimybių. ES subjektai yra didžiausi žaliųjų obligacijų emitentai ir svarbūs tvarūs investuotojai. Dinamiškos žaliosios rinkos padeda sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį ir padaryti ES pagrindiniu pasauliniu tvaraus finansavimo centru.

Komisija mano, kad reikia plataus užmojo patvarios tarptautinės tvaraus finansavimo struktūros, kuri apimtų dvejopo požiūrio į reikšmingumą koncepciją ir remtų ES šalis partneres. Ši struktūra turi apimti patikimą tarptautinį valdymą, griežtų taisyklių rinkinį ir stebėsenos sistemą. Pirmiausia Komisija siūlo, kad Finansinio stabilumo taryba (FST) išplėstų savo įgaliojimus, kad aprėptų finansų sistemos indėlį į pasaulinius klimato ir aplinkos tikslus.

Komisija kviečia visus tarptautinius partnerius stiprinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą tvaraus finansavimo srityje, visų pirma siekiant skatinti požiūrių konvergenciją ir suteikti privačiajam sektoriui naudingų priemonių ir parametrų, pavyzdžiui, nustatyti taksonomijas 58 . Visų pirma, Komisija pabrėžia, kaip svarbu G 20 tvaraus finansavimo darbo grupės (SFWG) veiksmų gairėse siekti suderinti finansinius srautus su tvarumo tikslais.

Plataus užmojo konsensuso skatinimas tarptautiniuose forumuose

ES skatins tarptautinius forumus ir standartus nustatančius subjektus, kaip antai TFAS fondą, parengti plataus užmojo informacijos atskleidimo standartus ir principus, kai tinkama, remiantis Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo specialios paskirties grupės rekomendacijomis ir kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis 59 . Tarptautiniai informacijos atskleidimo standartai gali iš dalies sutapti ir būti nenuoseklūs, gali skirtis jų užmojo lygis. Komisija palankiai vertina pastangas sukurti bazinį pasaulinį tvarumo ataskaitų teikimo standartą ir ragina parengti išsamius tvarumo ataskaitų teikimo standartus, kurie aprėptų visus tvarumo klausimus ir dvejopą požiūrį į reikšmingumą, kaip numatyta ĮITTD pasiūlyme.

ES ir toliau bendradarbiaus su savo partneriais tarptautiniuose forumuose, kad susitartų dėl bendrų taksonomijų tikslų ir principų, o vėliau padidintų taksonomijų duomenų ir ribinių verčių palyginamumą ir nuoseklumą. ES aktyviai dalyvauja G 20 ir Tarptautinės tvaraus finansavimo platformos veikloje siekdama išvengti suskaidyto požiūrio, dėl kurio padidėtų sandorių išlaidos, būtų nepakankami tarpvalstybiniai kapitalo srautai ir nebūtų skatinamos finansinės inovacijos.

Siekiant sumažinti klimato ir aplinkos rizikos poveikį finansiniam stabilumui būtina imtis pasaulinio lygmens veiksmų. ES prašo FST spręsti bendresnius tvarumo klausimus ir atsižvelgti į tai, kad finansų įstaigų veikla daro poveikį klimatui ir aplinkai ir todėl prisideda prie rizikos, kurią jos siekia matuoti. Galiausiai ES aktyviai remia Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo specialios paskirties grupės darbą siekiant nustatyti ir užpildyti galimas Bazelio sistemos spragas ir Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos darbą siekiant integruoti su klimatu susijusią riziką į draudimo priežiūrą.

TTFP darbo pažangos ir gilinimo užtikrinimas

Siekdama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, Europos Komisija ir dar septynios jurisdikcijos 2019 m. spalio mėn. sukūrė Tarptautinę tvaraus finansavimo platformą (TTFP) 60 . IPSF remia integruotas tvaraus finansavimo rinkas ir dirba prie naudingų priemonių ir duomenų 61 . Šiuo metu joje yra 17 narių ir ji pripažinta kaip svarbi tarptautinė tvaraus finansavimo iniciatyva 62 .

TTFP teiks ataskaitas apie savo darbą kuriant bendrą taksonomiją, pagrįstą naujomis jos narių kuriamomis taksonomijomis, ir apie atskleidžiamą tvarumo informaciją. Komisija skatins, kad TTFP narės taikytų dvejopą požiūrį į reikšmingumą. Be to, ji pasiūlys skatinti dalijimąsi žiniomis apie pagrindines tvaraus finansavimo sritis, kaip antai klimato ir biologinės įvairovės tikslų finansavimo sinergiją ir finansų sistemos pertvarką siekiant bendrų tvarumo tikslų. Komisija taip pat rems TTFP narystės plėtrą bei patvaresnę valdymo struktūrą ir iki 2021 m. rudens pasiūlys naują darbo planą. TTFP taip pat pripažįstama kaip iš naujo įsteigtos G 20 SFWG žinių partnerė ir svarbi darbo siekiant suderinti investicijas su tvarumo tikslais dalyvė.

Mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių rėmimas sudarant daugiau galimybių joms gauti tvarų finansavimą

Komisija parengs išsamią strategiją, kaip didinti tvarų finansavimą ES šalyse partnerėse. Mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys turi didžiulių investicijų poreikių jų darniam vystymuisi finansuoti 63 . Norint kartu įgyvendinti mūsų bendrą tvarumo darbotvarkę bus itin svarbu paspartinti privačiojo finansavimo srautus į mūsų šalis partneres. Tačiau tam reikės specialios paramos. Komisija rems pastangas plėtoti su tvarumu susijusias finansines priemones mūsų šalyse partnerėse ir pasauliniu mastu, visų pirma per priemonę „Globali Europa“, padės atkurti geresnę Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA).

Išvada. Įgyvendinimas ir tolesni veiksmai

Remdamasi 2018 m. tvaraus finansavimo veiksmų planu, Komisija ėmėsi precedento neturinčių veiksmų, kad sukurtų tvaraus finansavimo pagrindus. Šią plataus užmojo sistemą reikia užbaigti ir konsoliduoti, kad galėtume patenkinti didžiulius pertvarkos investicijų poreikius, užtikrinti, kad pertvarka būtų teisinga, ir prisitaikyti prie pasaulinio konteksto. Ši strategija apima šiuos iššūkius ir ja sukuriama praktiška ir nuosekli sistema.

Šioje strategijoje nustatyta, kaip Europos žaliojo kurso tikslai integruojami į visą finansų sistemą, ir užtikrinama, kad visiems ekonomikos sektoriams atstovaujantys subjektai galėtų finansuoti savo pertvarką, kad ir koks būtų jų atspirties taškas. Šia politika papildomi itin svarbūs Europos žaliajame kurse nustatytos klimato ir aplinkos politikos pokyčiai. Ji grindžiama Komisijos bendradarbiavimu ir partneryste su išorės privačiosiomis ir viešosiomis iniciatyvomis, kad būtų skatinama finansų sektoriaus lyderystė siekiant įgyvendinti ES tvarumo tikslus. Iki 2023 m. pabaigos Komisija pateiks ataskaitą dėl šios strategijos įgyvendinimo ir aktyviai rems valstybes nares joms imantis veiksmų.

Komisija ragina visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nuo centrinių bankų ir priežiūros institucijų iki valstybių narių, piliečių, vietos valdžios institucijų ir finansų bei ne finansų įmonių imtis veiksmų savo atitinkamose srityse ir kuo labiau didinti šios strategijos poveikį.

(1)

 ES tvaraus finansavimo darbotvarke taip pat prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma 10.5 tikslo: „Gerinti finansinių rinkų ir institucijų reguliavimą ir stebėseną bei stiprinti šių reguliavimo metodų įgyvendinimą“.

(2)

Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final, 2019 12 11).

(3)

 Žr. komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“, SWD/2020/176 final, 2020 9 17. Be to, siekiant užtikrinti darbuotojų perkvalifikavimą bei kvalifikacijos kėlimą ir paremti darbo rinkos transformaciją, kad būtų pasiekti energetikos ir klimato tikslai, taip pat reikės didelių investicijų. Žr., pvz., analizę apžvalgoje  „2020 m. užimtumo ir socialinės tendencijos Europoje“ (ESDE).

(4)

„Tvariai finansuoti“ paprastai reiškia tinkamai atsižvelgti, priimant investavimo sprendimus, į klimato, aplinkos ir socialinius aspektus ir taip daugiau investuoti į ilgalaikę ir tvarią veiklą.

(5)

Žr. priemonės „Next Generation EU“ svetainę .

(6)

Europos investicijų banko grupė, 2021–2025 m. klimato banko veiksmų gairės, 2020 m. lapkričio mėn., paskelbta čia .

(7)

Faktai rodo, kad kapitalo rinkos, kaip antai žaliųjų obligacijų ar akcijų rinkos, veiksmingai paspartina pertvarkos finansavimą. Žr., pavyzdžiui, Ralph De Haas ir Alexander Popov „Finance and decarbonisation: why equity markets do it better’, Research Bulletin No. 64, 2019 11 27, pateikiama čia .

(8)

 Komisijos komunikatas „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“, COM(2018) 97 final, 2018 3 8.

(9)

Žr. prie strategijos pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, kuriame pateikiama išsami informacija apie 2018 m. tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano įgyvendinimą, SWD(180) final, 2021 7 6.

(10)

2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22).

(11)

Kai rinkodaros priemonėmis organizacijos produktai, veiklos rūšys ar politika vaizduojami kaip palankūs aplinkai, nors jie tokie nėra.

(12)

Komisijos deleguotasis reglamentas, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę, kuris buvo priimtas 2021 m. liepos 6 d. ir turi būti paskelbtas Oficialiajame leidinyje.

(13)

 Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo iš dalies keičiamos direktyvos 2013/34/ES, 2004/109//EB, 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, COM(2021) 189 final, 2021 4 21.

(14)

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(15)

Žr. 10 pastabą.

(16)

Kol nėra susitarta dėl ĮITTD, ši prievolė nustatyta įmonėms, kurioms taikomas Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos (2014 m. spalio 22 d. Direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo) 19a arba 29a straipsnis.

(17)

2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (OL L 87, 2017 3 31, p. 1); 2017 m. rugsėjo 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2359, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 papildoma draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimui taikomais informavimo reikalavimais ir veiklos vykdymo taisyklėmis (OL L 341, 2017 12 20, p. 8.).

(18)

 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2089, kuriuo dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų ir su tvarumu susijusios lyginamųjų indeksų informacijos atskleidimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011 (OL L 317, 2019 12 9, p. 17). Išsamesnės informacijos pateikiama  čia .

(19)

 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos žaliųjų obligacijų (COM/2021/391 final, 2021 7 6).

(20)

 Daugiau informacijos apie klausimyną ir šių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais atsakymų santrauka pateikiama čia .

(21)

Daugiau informacijos pateikiama čia .

(22)

Netrukus Komisija pristatys pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį, kurio tikslas – atnaujinti ES 2030 m. klimato ir energetikos teisės aktus, kad juose būtų atspindėtas 2030 m. ES tikslas grynąjį išmetamą teršalų kiekį sumažinti 55 proc.

(23)

 Žr. 2021 m. kovo mėn. Tvaraus finansavimo platformos pertvarkos finansavimo ataskaitą, paskelbtą čia . Savo pertvarkos finansavimo ataskaitoje platformos ekspertai pateikė pirmąsias rekomendacijas, kaip skatinti pertvarkos finansavimą visoje ekonomikoje.

(24)

 Tokiu pasiūlymu būtų siekiama nustatyti šios ekonominės veiklos terminus ir tarpinius žingsnius, be kita ko, dėl esamų investicijų, kuriomis prisidedama prie Europos žaliąjį kursą atitinkančios pertvarkos, ir sureaguoti į 2020 m. gruodžio 11–12 m. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pripažįstamas pereinamojo laikotarpio technologijų, kaip antai gamtinių dujų, vaidmuo.

(25)

Šią ataskaitą privaloma pateikti pagal Taksonomijos reglamento 26 straipsnio 2 dalį.

(26)

Šis procesas grindžiamas 2021 m. kovo mėn. Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir žinių tarnybos Jungtinio tyrimų centro paskelbta nepriklausoma moksline technine ataskaita ir Euratomo 31 straipsnio ekspertų grupės ir Nuolatinio pavojų sveikatai, aplinkai ir atsirandančių pavojų komiteto (SCHEER) ataskaita; išsamiau žr. Komisijos svetainėje .

(27)

ES taksonomijos reglamento 9 straipsnyje nustatyti šie šeši aplinkos tikslai: a) klimato kaitos švelninimas, b) prisitaikymas prie klimato kaitos, c) tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, d) perėjimas prie žiedinės ekonomikos, e) taršos prevencija ir kontrolė, f) biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.

(28)

Tarptautinė kapitalo rinkos asociacija su tvarumu susietas obligacijas apibrėžia taip: „bet kokios rūšies obligacijų priemonė, kurios finansinės ir (arba) struktūrinės charakteristikos gali skirtis priklausomai nuo to, ar emitentas pasiekia iš anksto nustatytus tvarumo / ASV tikslus“. Šis požiūris yra priešingas „pajamų naudojimo“ metodui.

(29)

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).

(30)

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(31)

Komisijos suinteresuotųjų subjektų techninių ekspertų grupė MVĮ klausimais (TESG) pabrėžia, kad reikia dirbti su mažomis įmonėmis, joms padėti laikytis tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimų ir didinti jų matomumą investuotojams, kartu užtikrinant, kad jų informacijos atskleidimo pastangos būtų proporcingos.

(32)

Komisija teiks tokią paramą pasitelkdama savo techninės paramos priemonę pagal 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18).

(33)

Žr. specialias programos „InvestEU“ ir Europos įmonių tinklo svetaines. Komisija taip pat pradėjo įgyvendinti kelias iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti konkrečių priemonių riziką, pvz., rizikos mažinimo projektą, kurį ji vykdo kartu su Efektyvaus energijos vartojimo finansų įstaigų grupe, vykdančia efektyvaus energijos vartojimo projektus.

(34)

Norint plėtoti IT ir vykdyti viešuosius pirkimus reikės iš anksto gauti Europos Komisijos informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo valdybos pritarimą.

(35)

ES blokų grandinės stebėjimo centras ir forumas numato iki 2021 m. vidurio paskelbti įvairių blokų grandinės mechanizmų energijos suvartojimo tyrimą.

(36)

 Komisijos komunikatas „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis. Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, COM(2021) 118 final, 2021 3 9.

(37)

 Komisijos komunikatas „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, COM(2021) 82 final, 2021 2 24.

(38)

 Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos bandomoji gaivalinių nelaimių draudimo apsaugos spragų valdymo sistema, 2020 m. gruodžio mėn. Išsamiau žr. čia .

(39)

Žr. galutinę ataskaitą , įskaitant techninių reguliavimo standartų (TRS) dėl informacijos atskleidimo turinio, metodikos ir pateikimo projektus pagal ES reglamentą dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (TFIAR).

(40)

2021 m. spalio mėn. Tvaraus finansavimo platformoje bus paskelbtos rekomendacijos dėl ES taksonomijos sistemos išplėtimo, kad ji aprėptų socialinę taksonomiją, atsižvelgiant ir į socialinius tikslus, ir į valdymo aspektus.

(41)

„Žaliojo biudžeto sudarymo praktika ES. Pirmoji apžvalga“, ECFIN konsultacijoms skirtas dokumentas Nr. 140, 2021 m. gegužės 21 d., paskelbta čia .

(42)

Žr. Centrinių bankų ir priežiūros institucijų tinklo finansų sistemos žalinimo srityje (NGFS) leidinius .

(43)

Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas taip pat tarpusavyje susiję. Žr. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) paskelbtą darbo grupės ataskaitą dėl biologinės įvairovės ir klimato kaitos, 2021 6 10, čia .

(44)

 Kredito reitingų agentūros į savo nuomones ir metodikas įtraukia ASV veiksnius, kuriuos jos laiko svarbiais finansinių priemonių ar įmonių kreditingumui. Kredito reitingai ar reitingų perspektyvos – tai nuomonės dėl tikėtinos kredito reitingo raidos trumpuoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu arba abiem ir jose nėra siekiama visapusiškai įvertinti ASV poveikio.

(45)

 Įmonė „BlackRock“ ir jos Patariamoji grupė finansų rinkų klausimais (FMA), tarpinis tyrimas „Development of tools and mechanisms for the integration of environmental, social and governance (ESG) factors into the EU banking prudential framework and into banks’ business strategies and investment policies“ („Aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) veiksnių įtraukimo į ES bankininkystės rizikos ribojimo sistemą ir bankų verslo strategijas ir investicijų politiką priemonių ir mechanizmų kūrimas“), 2020 m. gruodžio mėn., paskelbta čia . Be to, „90 proc. praktikos, apie kurią pranešama, pavyzdžių patys bankai laiko tik iš dalies atitinkančiais arba visiškai neatitinkančiais ECB priežiūros lūkesčius dėl su klimatu ir aplinka susijusios rizikos“; ECB vykdomosios valdybos nario Franko Eldersono kalba bendroje ECB ir EPRB konferencijoje „Kylančios su klimatu susijusios rizikos priežiūra ir poveikis finansų įstaigoms“, 2021 m. birželio 16 d.

(46)

Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD), atitinkamai 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27).

(47)

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo („Mokumas II“).

(48)

 Žr. ECB ir ESRV klimato rizikos stebėsenos projekto grupės ataskaitą „Su klimatu susijusi rizika ir finansinis stabilumas“ , 2021 m.

(49)

Priežiūros institucijos pradėjo kurti klimato srities testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas. Pavyzdžiui, ECB atlieka visos ekonomikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis klimato srityje, kad įvertintų būsimos su klimatu susijusios rizikos poveikį euro zonos bankams, analizuodamas jų sandorio šalių atsparumą pagal įvairius klimato scenarijus.

(50)

Deleguotųjų aktų, kuriais daromi daliniai pakeitimai, sąrašą žr. čia .

(51)

Patikėtinio pareigomis užtikrinama, kad subjektai, valdantys kitų asmenų pinigus, veiktų siekdami naudos gavėjų, o ne savo, interesų. Patikėtinių priimami sprendimai vykdomi visoje investicijų grandinėje ir daro poveikį sprendimų priėmimo procesams, nuosavybės praktikai ir galiausiai įmonių valdymo būdui.

(52)

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu (OL L 132, 2017 5 20).

(53)

Šie ataskaitų teikimo reikalavimai būtų taikomi visoms didelėms įmonėms ir visoms į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms, išskyrus labai mažas įmones.

(54)

 Europos Komisija ir „Environmental Resources Management“ (ERM), „Study on sustainability-related ratings, data and research“ („Su tvarumu susijusių reitingų, duomenų ir mokslinių tyrimų studija“), 2021 1 6, paskelbta čia .

(55)

Informacijos atskleidimo reikalavimai pagal Tvaraus finansavimo informacijos atskleidimo reglamentą (TFIAR), ES taksonomijos reglamentas ir tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimai pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą (NIAD), kurie ateityje bus papildyti šiuo metu ES teisės aktų leidėjų svarstomu Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos pasiūlymu.

(56)

Žr., pavyzdžiui, 2021 m. kovo mėn. Finansų sistemos žalinimo tinklo (NGFS) paskelbtą informacijos suvestinę apie žaliojo finansavimo didinimą, kurioje suformuotas rodiklių rinkinys, kurį naudojant galima stebėti pažangos žalinant finansų sistemą lygį.

(57)

Kaip antai G 20 ir G 7, Finansinio stabilumo taryba (FST), Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK), Finansų sistemos žalinimo tinklas (NGFS), Finansų ministrų koalicija dėl klimato kaitos.

(58)

ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimo „Atnaujintos transatlantinės partnerystės link“, 2021 6 15, 10 punktas.

(59)

Pasaulinių tvarumo ataskaitų teikimo iniciatyvų aljanso nariai, įskaitant Pasaulinę atsiskaitymo iniciatyvą ir Vertės ataskaitų teikimo fondą.

(60)

Visą informaciją apie TTFP, jos tikslus, narystę ir darbo planą žr. SWD(2021)180 final, 2021 7 6.

(61)

2021 m. rudenį TTFP pateiks i) ataskaitą dėl bendros taksonomijos, kurioje bus nustatytos esamų valdžios institucijų sukurtų taksonomijų bendros charakteristikos, ii) ataskaitą dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo, kurioje turėtų būti pateiktas išsamus ir holistiškas įmonėms, turto valdytojams ir instituciniams investuotojams keliamų informacijos atskleidimo reikalavimų palyginimas, ir iii) savo metinę ataskaitą.

(62)

Jos nariai išmeta 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, atstovauja 50 proc. pasaulio gyventojų ir jų BVP sudaro 55 proc. pasaulio BVP; daugiau informacijos apie TTFP narystę žr. čia .

(63)

Remiantis EBPO įverčiais, 2020 m. metinė 2,1 trilijono EUR DVT finansavimo spraga besivystančiose šalyse smarkiai padidėjo dėl COVID-19 ir pasiekė 3,6 trilijono EUR (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, „2021 m. pasaulinė darnaus vystymosi finansavimo perspektyva“, 2020 m., paskelbta čia ).

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2021 07 06

COM(2021) 390 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija

{SWD(2021) 180 final}

Išsamūs veiksmai ir žodynėlis

Žodynėlis

(1)

   Atsižvelgiant į būdą, aprašytą komunikate „ES taksonomija, įmonių tvarumo ataskaitų teikimas, tvarumo prioritetai ir patikėtinio pareigos. Finansų nukreipimas į Europos žaliąjį kursą“, COM(2021) 188 final, 2021 4 21.

(2)

   Komisija teiks tokią paramą pasitelkdama savo techninės paramos priemonę pagal 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18).

(3)

   Komisija teiks tokią paramą pasitelkdama savo techninės paramos priemonę pagal 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18).

(4)

   Žr. čia .

(5)

   Eksporto kreditai – tai vyriausybės remiamos finansinės priemonės, kurias teikia nacionalinės eksporto kreditų agentūros (EKA). Žr. Prekybos politikos apžvalgą .

(6)

     Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, viešas pareiškimas „Informacija apie akcininkų bendradarbiavimą ir suderintas veikimas pagal Perėmimo pasiūlymų direktyvą“, ESMA/2014/677-REV, 2019 1 8, paskelbta čia .