EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 12 10

COM(2020) 798 final

2020/0353(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2020) 420 final} - {SWD(2020) 334 final} - {SWD(2020) 335 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Baterijų kūrimas ir gamyba yra Europos strateginiai prioritetai pereinant prie švarios energetikos. Taip pat tai yra svarbus Europos automobilių pramonės sektoriaus komponentas. ES transporto sektoriuje išmetama maždaug ketvirtadalis visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) ir susisiekimas yra pagrindinė oro taršos miestuose priežastis.

Pradedant plačiau naudoti elektra varomas transporto priemones bus mažinamas išmetamas ŠESD ir kenksmingų kelių transporto išmetamųjų teršalų kiekis. ES tikimasi 2020–2030 m. laikotarpiu labai padidinti lengvųjų automobilių, furgonų, autobusų ir, kiek mažiau, sunkvežimių elektrifikavimą. Tai visų pirma skatinama ES teisės aktais, kuriais nustatomi išmetamo CO2 kiekio reikalavimai transporto priemonių gamintojams, tačiau ir ES teisės aktais, kuriais nustatomi valstybių narių minimalūs netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo tikslai 1 . Vėliau bus vykdomas elektrifikavimas teikiant kai kurias paslaugas būstuose, tokias kaip energijos kaupimas ar šildymas, ir tai padės toliau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimais, siekiant paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos reikia 19 kartų padidinti baterijų gamybą pasaulyje 2 .

Šia iniciatyva siekiama modernizuoti baterijas reglamentuojančių ES teisės aktų sistemą. Ji yra neatsiejama nuo ES žaliojo kurso 3  – naujos ES augimo strategijos, kuria siekiama ES kurti modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kad i) iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis išmetamas ŠESD kiekis; ii) ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo; iii) nė vienas asmuo ar regionas nebūtų paliktas nuošalyje. Ji grindžiama Europos Komisijos prisiimtais įsipareigojimais ir pateiktomis ataskaitomis, įskaitant strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą 4 , naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą 5 , naują Europos pramonės strategiją 6  ir darnaus ir išmanaus judumo strategiją 7 , kuria siekiama iki 2050 m. 90 proc. sumažinti su transportu susijusių išmetamų ŠESD kiekį.

Kartu su Komisijos atliekamu darbu Taryba ir Parlamentas paragino imtis veiksmų remiant perėjimą prie elektromobilumo, anglies dioksido atžvilgiu neutralaus energijos kaupimo ir tvarios baterijų vertės grandinės. Europos investicijų bankas taip pat pranešė, kad ketina padidinti savo paramą su baterijomis susijusiems projektams iki didesnio kaip 1 mlrd. EUR finansavimo 2020 m. 8

Šia iniciatyva sprendžiamos trijų grupių glaudžiai susijusios problemos dėl baterijų.

·Pirmoji grupė susijusi su tuo, kad nėra pagrindinių sąlygų, teikiančių paskatų investuoti į tvarių baterijų gamybos pajėgumus. Šios problemos susijusios su neefektyviu bendrosios rinkos veikimu ir pakankamai vienodų sąlygų 9 trūkumu dėl skirtingų reguliavimo sistemų vidaus rinkoje. Pagrindinės to priežastys yra nevienodas Baterijų direktyvos įgyvendinimas ir patikimos bei palyginamos informacijos visoje ES trūkumas.

·Antroji problemų grupė susijusi su neoptimaliu perdirbimo rinkų veikimu ir nepakankamai uždarais medžiagų ciklais, dėl kurių ES galimybės mažinti su žaliavų tiekimu susijusią riziką yra ribotos. Dabartinėje reglamentavimo sistemoje yra keli trūkumai. Tai yra aiškių ir pakankamai suderintų taisyklių nebuvimas ir Baterijų direktyvos nuostatos, pagal kurias neatsižvelgiama į naujus technologijų ir rinkos pokyčius. Tai mažina perdirbimo veiklos pelningumą ir kliudo investicijoms į naujas technologijas ir į papildomus ateities baterijų perdirbimo pajėgumus.

·Trečioji problemų grupė susijusi su socialine rizika ir rizika aplinkai, kurios šiuo metu neapima ES aplinkos apsaugos teisės aktai. Tarp šių problemų yra i) nepakankamas skaidrumas dėl žaliavų tiekimo; ii) pavojingos medžiagos; iii) neišnaudotos galimybės kompensuoti baterijų gyvavimo ciklų poveikį aplinkai.

Šių problemų priežastys yra rinkos nepakankamumas ir informacijos nepakankamumas. Abu šie trūkumai susiję su bendrosios rinkos veikimu. Be to, šias problemas dar labiau aštrina trečias veiksnys – baterijų vertės grandinių sudėtingumas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Laikantis principo „kiek plius, tiek minus“ 10 , siūlomu reglamentu turėtų būti pakeista dabartinė Baterijų direktyva.

•Suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu, kuris turi būti taikomas priemonėms, kuriomis siekiama kurti bendrąją rinką ar užtikrinti jos veikimą. Taigi, keičiamas dabartinis teisinis pagrindas, nes Baterijų direktyva 2006/66/EB buvo pagrįsta EB sutarties 175 straipsniu (dabar SESV 191 straipsnis) ir EB sutarties 95 straipsniu (dabar SESV 114 straipsnis) dėl konkrečių nurodytų su gaminiais susijusių nuostatų.

Šiuo pasiūlymu sprendžiamos kelios svarbiausios su bendrąja rinka susijusios problemos. Jos yra i) nevienodos sąlygos dėl rinkai pateikiamų baterijų, nes taikomos taisyklės gali būti skirtingai aiškinamos; i) kliūtys perdirbimo rinkų veikimui; iii) nevienodas Baterijų direktyvos įgyvendinimas; iv) neatidėliotinas didelio masto investicijų poreikis reaguojant į kintančią rinką; v) masto ekonomijos poreikis; taip pat vi) pastovios ir visiškai suderintos reglamentavimo sistemos poreikis.

Tuo pat metu yra kelios su baterijų gamyba, naudojimu ir gyvavimo ciklo pabaigos valdymu susijusios aplinkosaugos problemos. Visas aplinkosaugos problemas, kurių tiesiogiai neapima ES aplinkos apsaugos acquis ir kurioms dėl to reikia reguliavimo priemonių, galima sieti su bendrosios rinkos veikimu. Viena iš tokių problemų yra baterijose esančių pavojingų medžiagų neigiamas poveikis aplinkai, kai jos nėra tinkamai šalinamos, – šią problemą galima išspręsti tinkamai surenkant ir perdirbant nešiojamąsias baterijas. Viena iš priežasčių, kodėl nešiojamųjų baterijų surinkimo lygis yra žemas, yra tai, kad surinkimo sistemų diegimas kainuoja, o bendrojoje rinkoje nėra pakankamai ir darniai įgyvendinamas principas „teršėjas moka“. Nepakankamas surinkimas kelia problemų ir iš verslo pelningumo perspektyvos. Taip yra todėl, kad perdirbimo technologijos yra imlios kapitalui, taigi joms reikia pasiekti pakankamą masto ekonomiją ir tai kai kuriais atvejais viršija ES nacionalinių rinkų galimybes. Kita problema yra nesugebėjimas sumažinti baterijų bendro poveikio aplinkai didinant baterijų vertės grandinės žiediškumą. Šios problemos pagrindinė priežastis taip pat yra rinkos nepakankamumas. Teikiamos paskatos (ir informacija) nėra suderintos tarp įvairių dalyvių vertės grandinėje. Be to, elektra varomų transporto priemonių baterijų antrinio naudojimo rinkoje trūksta teisinio tikrumo dėl naudotų baterijų, kaip atliekų, statuso ir nepakanka informacijos, kad būtų galima prognozuoti baterijų funkcionavimą.

Todėl šio pasiūlymo tikslas yra užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojams bendrojoje rinkoje skirtų bendrų taisyklių įgyvendinimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo. Atitinkamomis priemonėmis bus labiau suderinti: i) gaminio reikalavimai, taikomi Sąjungos rinkai pateikiamoms baterijoms, ir ii) įmonių teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo lygis. Šiuo pasiūlymu taip pat bus nustatyti reikalavimai siekiant užtikrinti gerai veikiančią antrinių žaliavų rinką ir kartu išvengti baterijų gamybos ir naudojimo (taip pat jų apdorojimo, įskaitant perdirbimą, baterijos gyvavimo ciklo pabaigoje) poveikio aplinkai ir jį sumažinti. Taip visoje Europoje bus skatinama žiedinė baterijų pramonė ir bus padedama išvengti susiskaidymo dėl galimai skirtingų nacionalinių požiūrių.

Baterijų gamyba ir naudojimas, pagrindinė jų vertės grandinė ir baterijų tvarkymas gyvavimo ciklo pabaigoje yra kompleksiniai klausimai, turintys įtakos daugeliui politikos sričių. Todėl, siekiant vidaus rinkos tikslų, šiuo pasiūlymu taip pat bus padedama siekti su aplinka, transportu, klimato politikos veiksmais, energetika ir tarptautine prekyba susijusių tikslų. Siūlomų priemonių poveikio analizė rodo, kad daugeliu atvejų vidaus rinkos tikslai yra svarbiausi ir kad įvairūs naudos aplinkai aspektai vieni kitus papildo. Todėl tikslinga SESV 114 straipsnį taikyti kaip vienintelį teisinį pagrindą.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Bendrų visą baterijų gyvavimo ciklą apimančių reikalavimų nustatymas ES lygmeniu turi akivaizdžios pridėtinės vertės. Ypač svarbu užtikrinti, kad gamintojams, importuotojams ir apskritai ekonominės veiklos vykdytojams būtų taikomi suderinti reikalavimai, kurių privaloma laikytis, kai i) baterija pateikiama Sąjungos rinkai ir ii) teikiama informacija vartotojams visoje bendrojoje rinkoje. Perdirbėjai taip pat turi gebėti vykdyti veiklą laikydamiesi vienodų reikalavimų, vienodai taikomų visoms perdirbimo įmonėms visoje ES. Jei nebūtų pastangų ES lygmeniu nustatyti suderintas taisykles, dėl nacionalinio lygmens intervencijų būtų taikomi skirtingi reikalavimai ekonominės veiklos vykdytojams.

Kuriama tvari baterijų vertės grandinė yra imli kapitalui ir jai reikia didesnės masto ekonomijos nei ta, kurią įmanoma pasiekti nacionalinėje ekonomikoje. Norint tai pasiekti, reikalinga darni ir gerai veikianti bendroji rinka visose valstybėse narėse, kurioje visiems baterijų vertės grandinės ekonominės veiklos vykdytojams taikomos vienodos taisyklės.

Be to, bendrų taisyklių reikia perėjimui prie žiedinės ekonomikos, kuris padės skatinti inovacinius ir tvarius Europos verslo modelius, gaminius ir medžiagų naudojimą. Valstybės narės veikdamos atskirai negali iškelti šių tikslų – dėl reikiamų veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Todėl suderinti ES veiksmai yra pagrįsti ir reikalingi.

•Proporcingumo principas

Siūlomomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina siekiant užtikrinti reglamentavimo tikrumą, reikalingą skatinant didelio masto investicijas į žiedinę ekonomiką ir kartu užtikrinant aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

Apskritai siūloma politikos galimybė yra daryti laipsniškus pokyčius, palyginti su esama reglamentavimo ir institucine sistema (t. y. dabartine Baterijų direktyva). Vertės grandinės pradiniuose etapuose, dėl kurių šiuo metu dar nėra ES teisės aktų, siūlomi pakeitimai yra susiję daugiausia su informacija ir pagrindiniais reikalavimais dėl baterijų, pateikiamų ES rinkai.

Poveikio vertinime dėl kai kurių siūlomų politikos galimybių nustatyta, kad proporcingumo principo būtų geriausiai laikomasi vadovaujantis pakopiniu požiūriu. Todėl šiame pasiūlyme numatoma laipsniškai didinti užmojus ir reikalavimus kai kuriose srityse. Pavyzdžiui, tai daroma pagal nuostatą dėl įkraunamosioms pramoninėms baterijoms keliamų eksploatacinių ir patvarumo reikalavimų. Ši nuostata apima visų pirma informavimo pareigas; atitinkamų minimalių verčių nereikės nustatyti iki tol, kol taps prieinama daugiau informacijos.

•Priemonės pasirinkimas

Baterijų direktyvos vertinimas ir prieš poveikio vertinimą atlikta analizė parodė, kad suderinimas būtų geriau pasiektas reglamentu, o ne direktyva, kitaip nei pagal ankstesnį labiau ribotą požiūrį. Dėl atliekų surinkimo ir naudojimo skirtingų nacionalinių priemonių ekonominės veiklos vykdytojams ir gamintojams taikoma nenuosekli reglamentavimo sistema. Šias dėl skirtingų nacionalinių reglamentavimo sistemų susidariusias kliūtis įmanoma pašalinti tik nustatant išsamesnes suderintas taisykles dėl atliekų surinkimo ir naudojimo procesų organizavimo ir su tuo susijusių pareigų. Šios išsamios ir suderintos taisyklės turėtų apimti įmonėms tiesiogiai taikomus reikalavimus.

Reglamentu bus nustatyti tiesioginiai reikalavimai visiems veiklos vykdytojams, taip suteikiant būtiną teisinį tikrumą ir galimybę užtikrinti visiškai integruotą rinką visoje ES. Reglamentu taip pat užtikrinama, kad pareigos būtų vykdomos vienu metu ir vienodai visose 27 valstybėse narėse.

Šiuo teisės aktu taip pat bus nustatyti tam tikri įgaliojimai Komisijai parengti įgyvendinimo priemones. Šiomis įgyvendinimo priemonėmis Komisija galės prireikus papildyti reglamentą išsamesnėmis nuostatomis, taigi bus galima tinkamu laiku nustatyti bendras taisykles. Reglamentu taip pat bus sumažintas su direktyva paprastai siejamas netikrumas dėl terminų per perkėlimo į nacionalinę teisę procesą tokioje srityje, kurioje laikas ir teisinis tikrumas yra itin svarbūs dėl prognozuojamo rinkos didėjimo ir apskritai dėl rinkos dinamikos pokyčių.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2019 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė Baterijų direktyvos vertinimą 19 pagal Komisijos geresnio reglamentavimo gaires ir atsižvelgdama į konkrečias Baterijų direktyvos 23 straipsnio nuostatas. Pagrindinės vertinimo išvados apibendrintos poveikio vertinimo 6 priede ir jomis remtasi atliekant analizę (visų pirma skirsnyje dėl problemų apibrėžties).

Į šį politikos pasiūlymą įtrauktos priemonės, skirtos sritims, nustatytoms atliekant Baterijų direktyvos vertinimą, kuriose dėl nepakankamo suderinimo ar nepakankamai išsamių nuostatų pasiekiama nevienodų rezultatų bendrojoje rinkoje. Tai iškraipo vienodas sąlygas, nes nesuteikiama aiškumo ir ekonominio efektyvumo (pvz., gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms). Į šį pasiūlymą taip pat įtrauktos kelios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad reglamentavimo aplinka būtų atnaujinama ir derinama prie technologinių naujovių, tokių kaip elektra varomų transporto priemonių, elektrinių dviračių ir elektrinių paspirtukų baterijos arba pramoninių baterijų antrinio naudojimo galimybė.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

·Rengiant reglamentavimo iniciatyvą dėl baterijų tvarumo reikalavimų, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas 2019 m. birželio–lapkričio mėn. surengė pirmo etapo konsultacijas. Jas sudarė atviros viešos konsultacijos, per kurias gauta 180 atsiliepimų, ir trys vieši suinteresuotųjų šalių susitikimai dėl dviejų galimybių studijų išvadų.

·Priėmus politinį sprendimą, kad Baterijų direktyva bus pakeista viena teisine priemone, apimsiančia įkraunamųjų baterijų tvarumo reikalavimus (Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD dėl to dirbo nuo 2018 m. vidurio), 2020 m. vasario–gegužės mėn. įvyko antras konsultavimosi veiklos etapas. Šis antras etapas apėmė:

–tikslinius pokalbius su baterijų vertės grandinės atstovais, vartotojais ir aplinkos apsaugos asociacijomis;

–įmonių (gamintojų, atliekų tvarkytojų ir perdirbėjų) apklausą;

–mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų (finansuojamų pagal programas „Horizontas 2020“ ir LIFE) atstovų apklausą;

–susitikimus konkrečiuose sektoriuose su suinteresuotosiomis šalimis;

–susitikimą su valstybių narių ekspertų grupe.

·Siūlomo reglamento įžanginis poveikio vertinimas paskelbtas 2020 m. gegužės 28 d., o atsiliepimų teikimo laikotarpis baigėsi 2020 m. liepos 9 d. Iš viso gauti 103 atsakymai, kuriuose iš esmės pritarta ankstesniame proceso etape (pvz., per tikslines konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis) išdėstytoms suinteresuotųjų šalių pozicijoms.

Vykdant konsultavimosi veiklą apskritai paaiškėjo, kad visuomenė iš esmės pripažįsta reglamentavimo iniciatyvos, integruotai apimančios visą baterijų vertės grandinę, poreikį. Viešose konsultacijose dalyvavusios suinteresuotosios šalys iš esmės pripažino, kad dėl technologinių, ekonominių ir socialinių pokyčių pagrįstai reikia kurti naują baterijų reglamentavimo sistemą. Suinteresuotosios šalys taip pat sutiko, kad turėtų būti geriau suderintos galiojančios taisyklės ir ES sistema, apimanti visą baterijų gyvavimo ciklą. Pasak jų, ši sistema turėtų apimti bendras ir griežtesnes tvarumo taisykles dėl baterijų, jų sudedamųjų dalių, baterijų atliekų ir perdirbtųjų medžiagų, kad būtų nustatytos aiškios ir bendros taisyklės, kuriomis būtų užtikrintas ES bendrosios rinkos veikimas.

Pagrindiniai pramonės atstovų nurodyti poreikiai susiję su i) pastovia reglamentavimo sistema, užtikrinančia tikrumą dėl investicijų; ii) vienodomis sąlygomis, skatinančiomis tvarią baterijų gamybą; taip pat iii) efektyviu perdirbimo rinkų veikimu siekiant didinti kokybiškų antrinių žaliavų prieinamumą. Svarbiausi pilietinės visuomenės atstovams rūpimi klausimai yra susiję su tvaraus žaliavų tiekimo poreikiu ir žiedinės ekonomikos principų taikymu baterijų vertės grandinėje.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Siekdama geriau atlikti įvairių galimybių analizę Komisija su išorės ekspertais sudarė kelias sutartis dėl paramos, įskaitant:

·tyrimą, kuriuo vertinamas dabartinės ES baterijų sistemos trūkumams šalinti skirtų priemonių įgyvendinamumas;

·tyrimą, kuriame nagrinėjamos konkrečios temos (antrinis naudojimas, apribojimai, užstato ir grąžinimo sistemos ir kt.);

·parengiamąjį tyrimą dėl įkraunamųjų elektrocheminių baterijų su vidiniu energijos kaupikliu ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo;

·tolesnę galimybių studiją dėl tvarių baterijų;

·įkraunamųjų elektrocheminių baterijų su vidiniu energijos kaupikliu ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo poveikio vertinimą.

Šie ekspertai dirbo glaudžiai bendradarbiaudami su Komisija įvairiuose tyrimo etapuose.

Be šių pagalbinių tyrimų, papildomų tiriamųjų duomenų gauta remiantis literatūros tyrimais ir atsakymais per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis.

•Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas grindžiamas poveikio vertinimu. Atsižvelgus į Reglamentavimo patikros valdybos 2020 m. birželio 24 d. neigiamoje nuomonėje pateiktas pastabas, dėl poveikio vertinimo 2020 m. rugsėjo 18 d. priimta teigiama nuomonė su išlygomis. Reglamentavimo patikros valdyba savo galutinėje nuomonėje paprašė pateikti daugiau informacijos, daugiausia apie bazinio lygio scenarijų ir įvairių politikos galimybių sudėtį.

Poveikio vertinimas apima 13 priemonių, kuriomis siekiama spręsti problemas, susijusias su: i) pagrindinių sąlygų, teikiančių paskatų investicijoms į tvarių baterijų gamybos pajėgumus, nebuvimu; ii) neoptimaliu perdirbimo rinkų veikimu; taip pat iii) socialine rizika ir rizika aplinkai, kurios šiuo metu neapima ES aplinkos apsaugos acquis. Šios 13 priemonių grindžiamos: i) per Baterijų direktyvos vertinimą atlikta analize; ii) viešomis konsultacijomis dėl šios iniciatyvos; iii) įvairiais pagalbiniais tyrimais; taip pat iv) politiniais, kaip antai žaliojo kurso, įsipareigojimais. Pagal jas atsižvelgiama į faktą, kad būtina imtis reagavimo priemonių sudėtingoje vertės grandinėje.

Pagal kiekvieną iš 13 plačios aprėpties politikos priemonių apsvarstytos kelios priemonių dalys. Šios priemonių dalys daugeliu atvejų yra alternatyvios viena kitai (pvz., pagal 3 priemonę nešiojamųjų baterijų surinkimo lygio tikslinės normos gali būti 65 proc. arba 75 proc., bet ne abi normos). Kitais atvejais atitinkamos priemonių dalys suplanuotos taip, kad galėtų turėti kaupiamąjį poveikį ir (arba) papildyti viena kitą (pvz., pagal 13 priemonę kartu su informavimo pareigomis dėl pramoninių baterijų naudojamas „baterijos pasas“). Visos šios priemonių dalys proporcingai išsamiai išanalizuotos poveikio vertinimo 9 priede, atsižvelgiant į jų poveikį, kuris palygintas su įprastinės veiklos scenarijumi.

Kad būtų lengviau atlikti analizę, priemonių dalys sugrupuotos pagal keturias pagrindines politikos galimybes, kurios palygintos su įprastinės veiklos scenarijumi. Šios keturios galimybės išdėstytos toliau.

·1 galimybė (įprastinės veiklos scenarijus) – galimybė nekeisti Baterijų direktyvos, kuri apima daugiausia baterijų gyvavimo ciklo pabaigos etapą. Šiuo metu nėra vertės grandinės pradiniams etapams skirtų ES teisės aktų, todėl tai nesikeis. Išsamesnės informacijos apie šią galimybę pateikta 5 skirsnyje dėl bazinio lygio scenarijaus ir 9 priede.

·2 galimybė – vidutinio užmojo galimybė – yra galimybė, pagal kurią remiamasi Baterijų direktyva, tačiau laipsniškai didinamas ir plečiamas užmojų lygis. Vertės grandinės pradiniuose etapuose, dėl kurių šiuo metu dar nėra ES teisės aktų, siūlomi pakeitimai yra susiję su informacijos teikimu ir pagrindiniais reikalavimais, kaip baterijų pateikimo ES rinkai sąlyga.

·3 galimybė – didelio užmojo galimybė – yra šiek tiek radikalesnis požiūris, bet ir šiuo atveju neperžengiamos techninių galimybių ribos. Tai apima, pavyzdžiui, ribinių verčių ir slenkstinių ribų, kurių laikymasis turi būti pasiektas per nustatytą terminą, nustatymą;

·4 galimybė – labai didelio užmojo galimybė – apima priemones, kuriomis būtų pasiekta kur kas daugiau nei pagal dabartinę reglamentavimo sistemą ir dabartinę verslo praktiką.

1 lentelėje apžvelgiamos įvairios į politikos galimybes įtrauktų priemonių dalys; remiantis poveikio vertinimu nustatyta tinkamiausia galimybė pateikiama žalios spalvos fone.

Komisija tinkamiausia galimybe laiko 2 ir 3 galimybių derinį. Pasirinktu deriniu formuojamas veiksmingumo (tikslų pasiekimo) ir efektyvumo (ekonominio efektyvumo) atžvilgiais darnus požiūris. Pasirinkus tinkamiausią galimybę, ES bus lengviau reaguoti į greitai kintančias rinkos sąlygas ir bus teikiama didelio užmojo parama perėjimui prie mažesnio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, nerizikuojant patirti per didelių išlaidų ar sutrikimų.

1 lentelė. Tinkamiausia galimybė

Paaiškinimai: žalia spalva – tinkamiausia galimybė; šviesiai žalsva spalva – tinkamiausia galimybė iki bus priimta nuostata dėl peržiūros.

1 priemonės dėl klasifikavimo ir apibrėžties tikslas – išaiškinti dabartines nuostatas dėl baterijų kategorijų ir jas atnaujinti atsižvelgiant į naujausius technologinius pokyčius (2 galimybė). Kai kurių dabartinės Baterijų direktyvos nuostatų administracinio pobūdžio pakeitimais būtų padidintas kelių kitų nuostatų veiksmingumas be didelių ekonominių išlaidų ar administracinės naštos. Suinteresuotosios šalys pareiškė visiškai pritariančios šiai priemonei. Siūloma pagal nuostatą dėl peržiūros pakartotinai įvertinti galimybę nustatyti naują metodiką dėl surinkimo lygių nustatymo, remiantis „galimomis surinkti“ baterijomis (3 galimybė).

Pagal 2 priemonę dėl pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių antrinio naudojimo įvertinta ekonominė nauda ir nauda aplinkai pasirinkus 2 ir 3 galimybes būtų lygiavertė (darant prielaidą, kad rinkos skverbtis bus vienoda), pripažįstant, kad yra kompromisų tarp skatinimo kurti antrinio naudojimo baterijas ir baterijų perdirbimo. Administracinės išlaidos pagal 3 galimybę, pagal kurią naudotos baterijos pirmo gyvavimo ciklo pabaigoje nebūtinai būtų laikomos atliekomis (atliekomis būtų laikomos tik tuo atveju, jei baterijos turėtojas nuspręstų bateriją išmesti), yra kur kas mažesnės nei pagal 2 galimybę.  Atliekant poveikio vertinimą 3 galimybė laikyta tinkamiausia, remiantis tuo, kad ji labiausiai paskatintų baterijų antrinio naudojimo rinkos plėtrą, ir jai pritarė suinteresuotosios šalys.  Pasirinkus 2 galimybę, pagal kurią baterijos tampa atliekomis, būtų patirta papildomų išlaidų dėl reikiamų leidimų tvarkyti pavojingąsias atliekas, ir tai kėlė susirūpinimą suinteresuotosioms šalims. Taigi, pasirinkus šią galimybę, baterijų antrinio naudojimo rinkos plėtra galėtų būti ribota dėl didesnių išlaidų. Komisija padarė išvadą, kad tinkamiausia būtų rinktis 2 ir 3 galimybių derinį, pagal kurį būtų nustatyti konkretūs atliekų nelaikymo atliekomis kriterijai, apimantys baterijos būklės patikrinimą, kuriuos turėtų atitikti baterijos, siunčiamos paskirties keitimo arba perdarymo operacijoms atlikti. Šiuo požiūriu, kartu remiantis didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimais, siekiama skatinti baterijų paskirties keitimą ir perdarymą ir užtikrinti, kad baterijų atliekos būtų tinkamai apdorotos laikantis ES atliekų teisės aktų ir tarptautinių susitarimų.

Dėl 3 priemonės dėl nešiojamųjų baterijų surinkimo lygio tikslinės normos tinkamiausia yra 2 galimybė (65 proc. tikslinė surinkimo norma 2025 m.) ir 3 galimybė (70 proc. tikslinė surinkimo norma 2030 m.). Įvertinta, kad šių galimybių įgyvendinimas atitinkamai kainuos apie 1,09 EUR ir 1,43 EUR vienam gyventojui per metus ir bus finansuojamas remiantis didesnės gamintojo atsakomybės tvarka. Palyginti su bazinio lygio scenarijumi, surinkimo tikslinės normos labai padidinamos dėl dviejų priežasčių: pirma, todėl, kad nauda aplinkai didėja netolygiai dėl didinamo ličio jonų baterijų surinkimo; antra, nes yra įrodymų, kad galima pasiekti masto ekonomiją ir didesnį efektyvumą. Pagal visuotinai pripažįstamą principą suinteresuotosios šalys sutinka su didesnėmis tikslinėmis surinkimo normomis, jeigu jos yra realiai pasiekiamos ir skiriama pakankamai laiko toms tikslinėms normoms pasiekti. Manoma, kad taip nebūtų, jei būtų pasirinkta 4 galimybė, pagal kurią turėtų būti pasiekta 75 proc. tikslinė surinkimo norma iki 2025 m.

Dėl 4 priemonės tinkamiausia yra 2 galimybė – nauja ataskaitų teikimo dėl automobilių baterijų ir pramoninių baterijų sistema. Dėl šios priemonės neturėtų susidaryti didelių ekonominių išlaidų ar administracinės naštos, tačiau jos taikymo rezultatas būtų didesni surinkimo lygiai. Pagal 3 galimybę, kuri yra konkrečios mažosiose transporto priemonėse naudojamų baterijų surinkimo tikslinės normos nustatymas, tikimasi labai padidinti surinkimo lygius. Tačiau kadangi pirmiausia reikia parengti „galimų surinkti“ baterijų nustatymo metodiką, šią galimybę siūloma pakartotinai įvertinti pagal nuostatą dėl peržiūros.

Dėl 5 priemonės dėl perdirbimo veiksmingumo ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo tinkamiausia yra 2 galimybė, pagal kurią padidinamos tikslinės normos dėl rūgštinių švino baterijų, ir 3 galimybė, pagal kurią nustatomos naujos tikslinės normos dėl ličio jonų baterijų, kobalto, nikelio, ličio ir vario. Pagal 2 galimybę nustatomos tikslinės normos iki 2025 m. remiantis tuo, kas šiuo metu yra techniškai įmanoma, o pagal 3 galimybę nustatomos tikslinės normos iki 2030 m. remiantis tuo, kas bus techniškai įmanoma ateityje. Dėl su keliais kintamaisiais susijusio didelio neapibrėžtumo yra sunku kiekybiškai įvertinti šių galimybių ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai. Modeliavimu gauti įverčiai rodo, kad tai turėtų teigiamą poveikį, net ir remiantis konservatyviausiomis prielaidomis.

Dėl 6 priemonės dėl elektra varomų transporto priemonių baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklio tinkamiausia yra 2 galimybė – privaloma deklaracija, ją ilgainiui papildant 3 galimybe, pagal kurią nustatomos anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klasės ir didžiausios ribinės vertės kaip baterijų pateikimo ES rinkai sąlyga. Iš pradžių rinktis 3 galimybę būtų veiksmingiau nei 2 galimybę, tačiau reikėtų daugiau laiko reikiamai informacijai ir metodinei sistemai parengti. Kita vertus, pasirinkus 2 galimybę bus galima pradėti laipsniškai taikyti ir pagal 3 galimybę numatytas priemones. Tokiomis priemonėmis norima prisidėti siekiant Sąjungos tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir kovoti su klimato kaita, kaip nurodyta naujame žiedinės ekonomikos veiksmų plane, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos 20 . Deleguotasis aktas, kuriuo bus nustatytos anglies dioksido ribinės vertės, bus pagrįstas specialiu poveikio vertinimu.

Pagal 7 priemonę dėl įkraunamųjų pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo tinkamiausia yra 2 galimybė, nustatant informacijos teikimo reikalavimus artimiausiu laikotarpiu. Tai padėtų suderinti baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo savybių skaičiavimus ir šios informacijos prieinamumą, todėl vartotojai ir įmonės galėtų priimti žiniomis pagrįstus sprendimus. Kai bus prieinama reikiama informacija ir bus užbaigtas standartizacijos darbas, vėlesniame etape bus galima nustatyti minimaliuosius eksploatacinių savybių reikalavimus (3 galimybė). Komisija padarė išvadą, kad ši galimybė yra veiksmingesnė per ilgesnį laikotarpį padedant rinkoje pereiti prie geresnių eksploatacinių savybių baterijų ir taip skatinant mažinti poveikį aplinkai.

Pagal 8 priemonę dėl neįkraunamųjų nešiojamųjų baterijų tinkamiausia yra 2 galimybė, pagal kurią siekiant kuo labiau sumažinti išteklių ir energijos naudojimo neefektyvumą nustatomi elektrocheminių savybių ir patvarumo parametrai. Šie parametrai taip pat bus įtraukti į ženklinimo reikalavimus, kuriuos apima 12 priemonė, siekiant informuoti vartotojus apie baterijų eksploatacines savybes. Dėl 3 ir 4 galimybių daroma išvada, jog šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima patvirtinti dalinio arba visiško įkraunamųjų baterijų naudojimo nutraukimo veiksmingumą ir perspektyvumą. Neįkraunamųjų baterijų gamintojai ir perdirbėjai prieštarauja šioms dviem didesnio užmojo galimybėms.

Dėl 9 priemonės tinkamiausia yra 2 galimybė, pagal kurią artimiausiu laikotarpiu taptų privaloma deklaruoti perdirbtųjų medžiagų dalį, ir 3 galimybė, pagal kurią būtų nustatytos privalomos perdirbtųjų medžiagų – ličio, kobalto, nikelio ir švino – dalies tikslinės normos 2030 ir 2035 m. Abi šios galimybės viena kitą papildo ir jos padėtų sukurti nuspėjamą teisinę sistemą, skatinančią rinkos dalyvius investuoti į perdirbimo technologijas, kurios kitu atveju nebūtų kuriamos dėl su išlaidomis susijusio nepajėgumo konkuruoti su pirminių žaliavų gavyba.

Dėl 10 priemonės dėl didesnės gamintojo atsakomybės ir gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų nepasiūlyta jokios didelio užmojo galimybės, nes ji daugiausia apima galiojančių Baterijų direktyvos nuostatų tikslinimą. Siūloma priemone būtų suvienodintos sąlygos didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms, skirtoms elektra varomų transporto priemonių ir pramoninėms baterijoms, šiuo metu klasifikuojamoms kaip pramoninės baterijos, ir didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms, skirtoms nešiojamosioms baterijoms. Numatoma, kad su šia priemone susijusios ekonominės išlaidos bus nedidelės ir jas iš esmės atsvers nauda aplinkai, kuri bus gauta dėl didesnių surinkimo lygių.

Pagal 11 priemonę dėl nešiojamųjų baterijų projektavimo reikalavimų tinkamiausia galimybė yra nustatyti griežtesnę pareigą dėl baterijų išimamumo (2 galimybė) ir naują pareigą dėl baterijų pakeičiamumo (3 galimybė). Su šiomis galimybėmis susijusios ekonominės išlaidos yra nedidelės; jos bus naudingos aplinkai ir padės taupyti išteklius. Tai bus pasiekta lengvinant baterijų ir prietaisų, į kuriuos jos integruotos, pakartotinį naudojimą, remontą ir perdirbimą.

Dėl 12 priemonės dėl patikimos informacijos teikimo tinkamiausiu laikomas 2 ir 3 galimybių derinys. 2 galimybė sukurti spausdintinio ir internetinio ženklinimo sistemą, kurią naudojant būtų teikiama svarbiausia ir labiau poreikius atitinkanti informacija, yra tinkamiausia todėl, kad tai padėtų geriau informuoti vartotojus ir galutinius naudotojus ir skatintų rinkoje pereiti prie aplinkai mažiau kenksmingų baterijų. Kelios pasaulinės organizacijos pritaria pagal 3 galimybę taikomam principui, elektroninio keitimosi informacija sistemos ir baterijų paso naudojimui, kaip pasiūlė Pasaulio baterijų aljansas. Elektroninio keitimosi informacija sistemai sukurti reikės vienkartinių administracinių išlaidų, tačiau ilgainiui taip bus supaprastintas administravimas ir sumažintos įgyvendinimo išlaidos. Be to, baterijų pasas turėtų suteikti galimybių antriniams naudotojams priimti žiniomis pagrįstus verslo sprendimus, o perdirbėjams – geriau planuoti savo operacijas ir didinti perdirbimo veiksmingumą.

Dėl 13 priemonės dėl žaliavų išsamaus patikrinimo tinkamiausia yra 3 galimybė – privaloma procedūra. Suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria, kad ši galimybė būtų veiksmingesnė sprendžiant su tam tikrų baterijų gamybos žaliavų gavyba, apdorojimu ir prekyba susijusios socialinės rizikos ir rizikos aplinkai problemas. Šią galimybę reikėtų svarstyti turint omenyje šiuo metu rengiamą pasiūlymą dėl kelis sektorius apimančių teisės aktų dėl tvaraus įmonių valdymo, kurį Komisija ketina pateikti 2021 m.

Poveikio vertinimo 3 priede pateikta glausta sąnaudų ir naudos apžvalga, visų pirma kiekybinis jų įvertinimas.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Su administracine našta susijęs siūlomų priemonių poveikis yra nedidelis.

Šiuo politikos pasiūlymu maksimaliai išnaudojamos galimybės skaitmeninimu mažinti administracines išlaidas. Pavyzdžiui, pagal 12 priemonę siūloma įdiegti elektroninio keitimosi informacija apie baterijas sistemą, kurioje bus saugoma informacija apie kiekvieną rinkai pateiktą nešiojamųjų ar pramoninių baterijų modelį. Pagal 12 priemonę taip pat dėl kiekvienos atskiros rinkai pateikiamos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos būtų parengtas baterijos pasas. Tiek dėl keitimosi informacija sistemos, tiek dėl pasų sistemos kūrimo Komisija ir įmonės patirs nemažai išlaidų. Tačiau tai suteiks valstybių narių valdžios institucijoms ir Komisijai veiksmingą priemonę, kuria bus užtikrinamas siūlomame reglamente nustatytų pareigų vykdymas, ir rinkos tyrimų priemonę, kad ateityje būtų galima peržiūrėti ir tikslinti nustatytas pareigas.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pagal pasiūlymą būtų naudojami personalo ištekliai ir lėšos duomenims ir paslaugoms pirkti. Kai kurie personalo poreikiai turėtų būti tenkinami naudojant esamus Komisijai, Jungtiniam tyrimų centrui (toliau – JRC) ir Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – ECHA) skirtus asignavimus. Komisijos personalo išteklių poreikiai bus tenkinami naudojant atitinkamo generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus atitinkamam veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate. Be šių darbuotojų, papildomų darbuotojų atsakingam generaliniam direktoratui bus skirta pagal metinę išteklių skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

·tolesnis CEN/CENELEC standartizacijos darbas;

·bendrų specifikacijų parengimas dėl: i) neįkraunamųjų nešiojamųjų baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo; ii) įkraunamųjų pramoninių baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo; taip pat iii) stacionarių baterijų energijos kaupimo sistemų saugos.

·parama rengiant suderintas skaičiavimo taisykles dėl: i) anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaracijos (įskaitant produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklių (PAPKT), taikomų elektra varomų transporto priemonių baterijoms ir įkraunamosioms pramoninėms baterijoms, peržiūrą); ii) elektra varomų transporto priemonių baterijų ir įkraunamųjų pramoninių baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klasių skaičiavimų;

·parama rengiant suderintas skaičiavimo taisykles dėl: i) perdirbtųjų medžiagų dalies elektra varomų transporto priemonių baterijose ir įkraunamosiose pramoninėse baterijose; ii) perdirbimo veiksmingumo; iii) naudojamų iš atliekų gautų medžiagų; iv) atliekų klasifikacijos;

·nešiojamųjų baterijų išimamumo ir pakeičiamumo gairių parengimas;

·elektroninio keitimosi informacija sistemos sukūrimas, kad būtų galima teikti informaciją apie elektra varomų transporto priemonių baterijas ir įkraunamąsias pramonines baterijas;

·žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų parengimas dėl baterijų;

·Komisijos sprendime 2000/532/EB 21 pateikto atliekų sąrašo pakeitimai;

·baterijose naudojamų cheminių medžiagų rizikos vertinimas ir rizikos valdymas;

·ataskaitų teikimo pareigų pakeitimas.

JRC atliks svarbų vaidmenį padėdamas Komisijai atlikti dalį reikiamo techninio darbo. Maždaug 6,2 mln. EUR bus skirta reikiamiems tyrimams ir administraciniam susitarimui su JRC finansuoti siekiant padėti Komisijai dėl kelių tolesnėse įtraukose nurodytų darbo procesų.

·Bendrų specifikacijų parengimas dėl: i) bendrosios paskirties nešiojamųjų baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo; ii) įkraunamųjų pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo; iii) stacionarių baterijų energijos kaupimo sistemų saugos.

·Suderintų taisyklių parengimas dėl: i) atskiro nešiojamųjų baterijų surinkimo; ii) anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaracijų; iii) anglies dioksido išmetimo rodiklio, perdirbtųjų medžiagų dalies ir perdirbimo veiksmingumo lygio apskaičiavimo; iv) elektra varomų transporto priemonių baterijų ir įkraunamųjų pramoninių baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klasių skaičiavimų.

·Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų analizės atlikimas (įskaitant konsultacijas su viešųjų pirkimų suinteresuotosiomis šalimis ir siūlomų viešųjų pirkimų taisyklių teisines patikras).

·Parama rengiant gaires dėl nešiojamųjų baterijų išimamumo ir pakeičiamumo.

·Parama rengiant tikslinius Europos atliekų sąrašo įrašų, susijusių su baterijomis, pakeitimus.

·Parama laipsniškai nutraukiant neįkraunamųjų nešiojamųjų bendrosios paskirties baterijų naudojimą.

·Parama ženklinimo reikalavimams.

·ŽVP kriterijų rengimas.

ECHA taip pat padės Komisijai dėl baterijų medžiagų valdymo ir reguliuojamojo jų ribojimo, vykdydama dabartinę REACH veiklą. Tam ECHA reikia iš viso dviejų naujų laikinųjų darbuotojų (AD 5–7) (etato ekvivalentais, toliau – EE) (vidutinės išlaidos 144 000 EUR per metus 7 metų ir ilgesniu laikotarpiu). Be to, vieną EE atitinkančio sutartininko (CA FG III, vidutinės išlaidos 69 000 per metus 3 metų laikotarpiu) reikės siekiant padidinti žinių bazę ir palengvinti informacija grindžiamą prioritetų nustatymą ir darbo plano parengimą. Šis darbo planas turėtų būti pagrįstas tyrimu, kuriuo siekiama didinti dabartines ECHA žinias apie tai, kaip baterijų pramonėje tvarkomos pavojingosios cheminės medžiagos, kad ateityje būtų galima nurodyti atitinkamas medžiagas reguliuojamojo rizikos valdymo tikslais. Įvertinta, kad tyrimo atlikimas kainuos 400 000 EUR (per 3 metus), dalį reikiamų tyrimų perduodant atlikti išorės subjektams.

Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas įvertino, kad siūlomos elektroninio keitimosi informacija apie baterijas sistemos sukūrimas kainuos apie 10 mln. EUR. Galimybių studijoje, kuri bus pradėta 2021 m., taip pat bus įvertinta geriausia siūlomos elektroninio keitimosi informacija sistemos struktūra ir kokios paslaugos joje turėtų būti teikiamos.

Europos Komisija bus atsakinga už derybas dėl reglamento, jo bendrą įgyvendinimą ir visų reglamente numatytų įgyvendinimo ar deleguotųjų aktų priėmimą. Tam reikės: i) JRC ir ECHA atliekamo darbo ir ii) įprastų sprendimų priėmimo procesų, įskaitant konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis ir komiteto procedūras. Atliekant dabartinį finansinį modeliavimą remiamasi 2 etato ekvivalentų AD pareigybėmis, skirtomis tik vadovavimo užduotims atlikti, t. y. i) deryboms ir bendram reglamento įgyvendinimui; taip pat ii) įvairiems parengiamiesiems darbams ir antrinės teisės aktų rengimui iki Baterijų reglamente pasiūlytų terminų. Technines užduotis gali atlikti 1 EE deleguotasis nacionalinis ekspertas (atsižvelgiant į numatomą tvarkaraštį) ir sutartininkai. Iš dviejų AD pareigybių viena perkelta Aplinkos generalinio direktorato viduje. Išlaidos darbuotojams Komisijoje sudaro iš viso 3 075 000 EUR, remiantis naujausia informacija apie Komisijos personalo išlaidas, pateikta Biudžeto generalinio direktorato svetainėje:     https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/en/pre/legalbasis/Pages/pre-040-020_preparation.aspx .

Pažymėtina, kad finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje pateikta informacija dera su pasiūlymu dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos.

2021–2029 m. laikotarpiu reikės papildomų išteklių siekiant toliau tęsti darbą: i) rengiant baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo standartus ir bendrąsias specifikacijas; ii) rengiant suderintas skaičiavimo taisykles dėl nešiojamųjų baterijų atskiro surinkimo, anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaravimo, anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klasių apskaičiavimo ir perdirbtųjų medžiagų dalies bei perdirbimo veiksmingumo apskaičiavimo; iii) rengiant nešiojamųjų baterijų išimamumo ir pakeičiamumo gaires; iv) sprendžiant dėl naudotinų formatų ir kuriant sistemas, kuriose būtų gaunami su elektroniniu keitimusi informacija susiję pranešimai; taip pat v) rengiant žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus. Ištekliai su tuo susijusiems tyrimams ir administraciniams susitarimams bus skiriami pagal programą LIFE – bendra maždaug 4,7 mln. EUR suma, taip pat 10,7 mln. EUR pagal biudžeto eilutę „Prekių ir paslaugų vidaus rinkos veikimas ir vystymas“.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Siūlomu baterijų klasifikavimo pakeitimu siekiama atnaujinti galiojančias taisykles, kad būtų užtikrintas jų taikymas visoms baterijoms, įskaitant galimų naujų rūšių baterijas. Stebėsenos priemonėmis reikėtų užtikrinti, kad naujosios priemonės būtų įgyvendinamos ir jų taikymas užtikrinamas taip, kaip numatyta.

Nustatant naują nešiojamųjų baterijų surinkimo lygio tikslinę normą reikia stebėti jų surinkimo lygį valstybėse narėse. Tai buvo nustatyta pagal dabartinę 45 proc. tikslinę normą, ir Eurostatas kasmet rinko informaciją iš valstybių narių. Todėl nustatant naują tikslinę normą neturėtų būti nustatyta papildomų pareigų dėl ataskaitų teikimo.

Kuriant ataskaitų teikimo sistemą dėl automobilių baterijų ir pramoninių baterijų būtina rinkti informaciją, kurios jau sukaupta nacionaliniu lygmeniu. Be to, ataskaitų teikimo sistema dėl automobilių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų galėtų būti sukurta papildomai prie sistemos, jau sukurtos pagal Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvą.

Nustatyta ličio baterijų perdirbimo veiksmingumo tikslinė norma nuo 2025 m. yra 65 proc. Eurostatas nuo 2014 m. kasmet renka duomenis apie švino, kadmio ir kitų baterijų perdirbimo veiksmingumą. Taigi, ličio perdirbimo veiksmingumo duomenų įtraukimas į nustatytą duomenų rinkimo procedūrą būtų tik nedidelis papildymas.

Dėl pareigos pranešti apie su visu rinkai pateiktų baterijų gyvavimo ciklu (išskyrus naudojimo etapą) susijusį anglies dioksido išmetimo rodiklį reikia sukurti IT priemonę, kuri gamintojams suteiktų galimybę tiesiogiai įvesti informaciją. Komisija, siekdama palengvinti anglies dioksido išmetimo rodiklio apskaičiavimo pagal patvirtintas taisykles procesą, ketina pasiūlyti internetinę priemonę ir laisvą prieigą prie antrinių duomenų rinkinių. Pateikti duomenys galėtų būti naudojami nustatant išmetamo ŠESD kiekio lyginamuosius indeksus, vertinant, ar būtų naudinga nustatyti ŠESD išmetimo intensyvumo lygio klases siekiant gerinti baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklį ir aplinkosauginį veiksmingumą, ir vertinant papildomų paskatų ir (arba) rinkos sąlygų priemonių poreikį.

Panašiai ir privaloma teikti informacija apie eksploatacines savybes ir patvarumą turėtų būti įtraukiama į techninius dokumentus. Priklausomai nuo baterijų rūšies, ši informacija taip pat turėtų būti pateikiama internete baterijų duomenų bazėje ir (arba) baterijos pase.

Gamintojų pareiga teikti informaciją apie perdirbtųjų medžiagų dalies dydį būtų atliekama pagal suderintą metodiką.

Dėl baterijų išimamumo reikėtų sugriežtinti dabartines pareigas, ir siūlomos naujos nuostatos dėl pakeičiamumo.

Pagal nuostatas dėl anglies dioksido išmetimo rodiklio ir perdirbtųjų medžiagų dalies deklaracijų, taip pat dėl išsamaus patikrinimo politikos, siekiant atsakingo žaliavų tiekimo, iš esmės reikėtų, kad būtų atliekamas trečiosios šalies patikrinimas per notifikuotąsias įstaigas.

Nacionalinės rinkos institucijos būtų atsakingos už pateiktos informacijos patikimumo tikrinimą siekiant, kad būtų atliktos visos reglamente nustatytos pareigos.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

VII skyriuje nustatytos pareigos dėl baterijų gyvavimo ciklo pabaigos valdymo. Manoma, kad tikslinga konkrečiai paminėti nuostatas dėl registracijos, didesnės gamintojo atsakomybės, baterijų atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo (įskaitant perdirbimo veiksmingumą), gyvavimo ciklo pabaigos informacijos, baterijų paskirties keitimo ir ataskaitų teikimo. Šiame skyriuje pateiktomis taisyklėmis pakeičiamos Direktyvos 2006/66/EB, kuri panaikinama nuo 2023 m. liepos 1 d., atitinkamos taisyklės.

46 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų registrą, kuris padėtų stebėti, kaip gamintojai laikosi baterijų gyvavimo ciklo pabaigos valdymo reikalavimų. Registrą tvarko valstybės narės kompetentinga institucija. Gamintojai privalo registruotis, o registracija suteikiama pateikus paraišką su visa šiame straipsnyje nurodyta informacija.

47 straipsnyje nustatyta didesnė gamintojo atsakomybė už baterijas, pirmą kartą tiekiamas valstybėje narėje. Jame nustatomas reikalavimas baterijų gamintojams užtikrinti, kad būtų atliktos atliekų tvarkymo pareigos. Siekdami įvykdyti savo pareigas gamintojai taip pat gali kolektyviai jungtis į gamintojų atsakomybę perimančias organizacijas. Ši atsakomybė visų pirma apima pareigas finansuoti ir organizuoti atskirą baterijų atliekų surinkimą ir apdorojimą, teikti ataskaitas kompetentingai institucijai, skatinti atskirą baterijų surinkimą ir teikti informaciją, apimančią baterijų gyvavimo ciklo pabaigos aspektus.

48 straipsnyje nustatyta, kad gamintojai individualiai ar per gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją privalo užtikrinti visų bet kokio pobūdžio, prekės ženklo ar kilmės nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimą. Tuo tikslu jie, bendradarbiaudami su kitais susijusiais veiklos vykdytojais, įskaitant platintojus, elektros įrangos atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo įmones, valdžios institucijas ir savanoriško surinkimo punktus, sukuria surinkimo punktų tinklą, kuriuo galutiniai naudotojai naudojasi nemokamai.  Be to, gamintojai įpareigojami nustatyti būtiną praktinę baterijų atliekų surinkimo ir išvežimo iš tų surinkimo punktų tvarką, kad būtų užtikrintas vėlesnis nešiojamųjų baterijų atliekų apdorojimas ir perdirbimas. Atliekomis tapusių nešiojamųjų baterijų gamintojai privalo pasiekti šiame straipsnyje nustatytas jų surinkimo tikslines normas. Surinkimo tvarką patvirtina kompetentinga institucija, kuri turi įsitikinti, kad gamintojai atlieka nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo pareigas, įskaitant užtikrinimą, kad būtų pasiektos tikslinės normos.

49 straipsnyje reikalaujama, kad automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų gamintojai individualiai ar per gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją organizuotų visų automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimą. Surinkimas yra nemokamas galutiniams naudotojams ir iš jų nereikalaujama pirkti naujos baterijos. Gamintojas priima automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekas iš galutinių naudotojų ar iš prieinamų surinkimo punktų, bendradarbiaudamas su šių rūšių baterijų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ir perdirbimo įrenginius eksploatuojančiais subjektais, valdžios institucijomis ir trečiosiomis šalimis, jų vardu tvarkančiomis atliekas.

55 straipsnyje nustatyti nešiojamųjų baterijų atliekų (išskyrus mažųjų transporto priemonių baterijų atliekas, kurioms šiuo metu tai netaikoma) surinkimo lygiai, kurie turi būti pasiekti valstybėse narėse. Surinkimo lygiai laipsniškai didinami siekiant užtikrinti, kad iki 2025 m. pabaigos būtų surenkama 65 proc. nešiojamųjų baterijų atliekų, o iki 2030 m. pabaigos – 70 proc. tokių baterijų atliekų.

56 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti visų surinktų baterijų atliekų apdorojimo įrenginiai, kad jos būtų tinkamai apdorojamos ir perdirbamos. Kai apdorojimo įrenginius ir procesus apima Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų nuostatos, taikoma ta direktyva. Bet kokiu atveju apdorojimas atliekamas laikantis geriausių prieinamų gamybos būdų ir XII priedo A dalyje išsamiau nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją, baterijos negali būti šalinamos sąvartynuose ar deginamos.

57 straipsnis yra dėl perdirbimo veiksmingumo ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo tikslinių normų ir jame nustatyta, kad turi būti atliekama visų surinktų baterijų atliekų perdirbimo operacija. Perdirbimo procesais pasiekiami XII priede nustatyti minimalūs perdirbimo veiksmingumo lygiai, kurie bus ilgainiui didinami. Šie reikalavimai nustatomi rūgštinėms švino baterijoms, nikelio-kadmio baterijoms, ličio baterijoms ir kitoms baterijoms.

59 straipsnyje pateikti reikalavimai dėl pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų paskirties keitimo ir perdarymo antriniam naudojimui operacijų. Jame nustatyti reikalavimai palengvinti tokias operacijas, be kita ko, kad atitinkamų baterijų gamintojai perdarytojams suteiktų prieigą prie baterijų valdymo sistemos, taigi būtų galima nustatyti baterijų būklę. Jame taip pat nustatomos baterijų paskirties keitimą ar perdarymą atliekančių asmenų pareigos užtikrinti, kad baterijų ir jų sudedamųjų dalių tikrinimas, eksploataciniai bandymai, pakavimas ir vežimas būtų vykdomi laikantis tinkamų kokybės kontrolės ir saugos nurodymų. Baterijų paskirties keitimo arba perdarymo operacijas atliekantys asmenys užtikrina, kad pakeistos paskirties ar perdaryta baterija atitiktų šį reglamentą, taip pat kitus atitinkamus teisės aktus ir techninius reikalavimus dėl tos konkrečios paskirties, pagal kurią baterija naudojama, kai pateikiama rinkai. Tačiau jeigu įrodoma, kad keičiamos paskirties ar perdaroma baterija buvo pateikta rinkai anksčiau nei pradėti taikyti tam tikri reikalavimai dėl anglies dioksido išmetimo rodiklio, perdirbtųjų medžiagų dalies, eksploatacinių savybių ir patvarumo, taip pat tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo (įtraukti į reglamento 7, 8, 10 ir 39 straipsnius), tose nuostatose nustatytos pareigos netaikomos tai baterijai, kai jos paskirtis pakeičiama arba ji perdaroma. Siekiant dokumentais patvirtinti, kad baterija nebėra atliekos, atitinkamą operaciją atliekantis veiklos vykdytojas kompetentingos institucijos prašymu pateikia tokių įrodymų: 1) baterijos būklės įvertinimo ar bandymo įrodymų; 2) įrodymų, kad baterija bus toliau naudojama (sąskaita faktūra arba pardavimo sutartis); taip pat 3) įrodymų, kad ji tinkamai apsaugota nuo pažeidimų ją vežant, pakraunant ir iškraunant. Ši informacija vienodomis sąlygomis pateikiama galutiniams naudotojams ir jų vardu veikiančioms trečiosioms šalims įtraukta į techninius dokumentus, pridedamus prie pakeistos paskirties baterijos, kai ji pateikiama rinkai arba pradedama naudoti.

60 straipsnyje nustatyti informacijos apie baterijų atliekas teikimo reikalavimai. Tai apima pareigas gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, galutiniams naudotojams ir platintojams dėl jų įnašo tvarkant baterijas gyvavimo ciklo pabaigoje. Šiame straipsnyje taip pat nustatytos pareigos teikti su baterijų atliekų rinkimo ir laikymo sauga susijusią informaciją platintojams ir veiklos vykdytojams, dalyvaujantiems renkant ir apdorojant atliekas, taip pat teikti tiems veiklos vykdytojams informaciją, kad būtų lengviau pašalinti ir vėliau apdoroti baterijų atliekas.

61 straipsnis yra dėl tvarkant atliekas dalyvaujančių atitinkamų veiklos vykdytojų ataskaitų kompetentingai institucijai dėl baterijų atliekų tvarkymo.  Tai visų pirma apima reikalavimus gamintojams arba jų vardu veikiančioms gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms pranešti apie rinkai pateiktų baterijų ir surinktų bei pateiktų apdoroti ir perdirbti baterijų atliekų kiekį, o perdirbėjams – pranešti apie perdirbamas baterijų atliekas, perdirbimo veiksmingumą ir iš baterijų atliekų gautų medžiagų naudojimo lygius, taip pat apdorotų ir perdirbtų baterijų kiekį.

62 straipsnis yra dėl valstybių narių ataskaitų teikimo Komisijai. Valstybės narės už kiekvienus kalendorinius metus teikia Komisijai ataskaitas, kuriose pagal baterijų rūšis ir jų cheminę sudėtį pateikiama informacija apie pirmą kartą tiekiamų platinti arba naudoti valstybės narės teritorijoje baterijų kiekį, atitinkamai surinktų baterijų atliekų kiekį ir duomenys apie pasiektus perdirbimo lygius ir ar yra pasiekti reglamente nustatyti perdirbimo veiksmingumo ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo lygiai. Komisija įgyvendinimo aktais nustato tų ataskaitų formą.

VIII skyrius skirtas elektroniniam keitimuisi informacija.

64 straipsnis yra dėl elektroninio keitimosi informacija sistemos, kurią Komisija sukuria iki 2026 m. sausio 1 d. Šioje sistemoje laikoma informacija ir duomenys apie įkraunamąsias pramonines ir elektra varomų transporto priemonių baterijas su vidiniu energijos kaupikliu, kaip nustatyta XIII priede. Ta informacija ir duomenys turi būti tinkami rūšiuoti ir paieškai atlikti, atitinkantys atviruosius trečiųjų šalių naudojimosi duomenimis standartus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai turi turėti galimybę pateikti informaciją sistemai kompiuterio skaitomu formatu. Komisija, naudodamasi šia sistema, paskelbia tam tikrą 62 straipsnyje nurodytą informaciją ir įgyvendinimo aktu išsamiai nustato sistemos struktūrą, informacijos teikimo formą ir taisykles dėl sistemoje esančios informacijos ir duomenų gavimo, dalijimosi, tvarkymo, nagrinėjimo, skelbimo ir pakartotinio naudojimo.

65 straipsnis yra dėl baterijos paso ir jame reikalaujama, kad iki 2026 m. sausio 1 d. būtų parengtas elektroninis dokumentas dėl kiekvienos atskiros rinkai pateikiamos pramoninės baterijos ir elektra varomų transporto priemonių baterijos. Tai yra unikalus kiekvienos baterijos dokumentas, identifikuojamas naudojant unikalų identifikatorių. Baterijos pase daroma nuoroda į pagal 64 straipsnį sukurtos sistemos duomenų šaltiniuose saugomą informaciją apie kiekvienos rūšies ir kiekvieno modelio baterijų pagrindines savybes ir jis turi būti prieinamas internetu.

X skyrius yra dėl žaliųjų viešųjų pirkimų, pavojingųjų medžiagų naujų apribojimų nustatymo ir esamų apribojimų keitimo procedūros ir tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schemų pripažinimo, kurį atlieka Komisija.

XI skyriuje nustatyti deleguotieji įgaliojimai ir komiteto procedūra.

XII skyriuje nustatytas dalinis Reglamento (ES) 2019/1020 pakeitimas.

XIII skyriuje nustatytos baigiamosios nuostatos.

2020/0353 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 22 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 23 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos žaliasis kursas 24 yra Europos augimo strategija, kuria siekiama Sąjungoje kurti teisingą ir klestinčią visuomenę su modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Perėjimas nuo iškastinio kuro naudojimo transporto priemonių degalams prie elektromobilumo yra viena iš būtinų sąlygų norint pasiekti tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Siekiant Sąjungos gaminių politika prisidėti prie išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo pasauliniu lygmeniu, reikia užtikrinti, kad gaminiai, kuriais prekiaujama ir kurie parduodami Sąjungos rinkoje, būtų tvariai gauti ir pagaminti;

(2)taigi, baterijos yra svarbus energijos šaltinis ir viena svarbiausių priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos darniam vystymuisi, ekologiškam judumui, švariai energijai ir poveikio klimatui neutralumui. Numatoma, kad baterijų, ypač elektra varomų kelių transporto priemonių traukos baterijų, paklausa ateinančiais metais sparčiai didės, todėl didės šios rinkos strateginė reikšmė pasauliniu lygmeniu. Bus toliau daroma svarbi mokslo ir technikos pažanga baterijų technologijų srityje. Atsižvelgiant į strateginę baterijų svarbą ir siekiant suteikti teisinio tikrumo visiems susijusiems veiklos vykdytojams, taip pat išvengti diskriminavimo, prekybos kliūčių ir baterijų rinkos iškraipymų, būtina nustatyti taisykles dėl baterijų tvarumo parametrų, eksploatacinių savybių, saugos, surinkimo, perdirbimo ir antrinio naudojimo, taip pat dėl informacijos apie baterijas. Būtina sukurti darnią reglamentavimo sistemą, apimančią visą Sąjungos rinkai pateikiamų baterijų gyvavimo ciklą;

(3)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB 25 padidintas aplinkosauginis baterijų veiksmingumas ir nustatytos bendros taisyklės ir pareigos ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma suderintos taisyklės dėl sunkiųjų metalų kiekio ir baterijų ženklinimo, taip pat visų baterijų atliekų tvarkymo taisyklės ir tikslinės normos, remiantis didesne gamintojo atsakomybe;

(4)Komisijos pateiktose Direktyvos 2006/66/EB įgyvendinimo, poveikio ir vertinimo ataskaitose 26 akcentuoti ne tik pasiekimai pagal tą direktyvą, bet ir jos trūkumai, visų pirma atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusias aplinkybes didėjant baterijų strateginei svarbai ir jų naudojimui;

(5)Komisijos strateginiame su baterijomis susijusių veiksmų plane 27 nustatytos priemonės, kuriomis remiamos pastangos Europoje kurti baterijų vertės grandinę, apimančią žaliavų gavybą, darnų tiekimą ir apdorojimą, tvarias baterijų medžiagas, elementų gamybą, taip pat baterijų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą;

(6)Europos žaliojo kurso komunikate Komisija patvirtino savo įsipareigojimą įgyvendinti strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą ir pareiškė, kad siūlys teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta saugi, žiedinė ir tvari visų baterijų vertės grandinė, įskaitant ir baterijų tiekimą augančiai elektra varomų transporto priemonių rinkai;

(7)Taryba savo 2019 m. spalio 4 d. išvadose „Daugiau žiediškumo. Perėjimas prie darnios visuomenės“ paragino, inter alia, nuoseklia politika remti baterijų tvarumą ir jų gyvavimo ciklo žiediškumą didinančių technologijų plėtrą pereinant prie elektromobilumo. Be to, Taryba paragino atlikti skubią Direktyvos 2006/66/EB peržiūrą, kuri turėtų apimti visas atitinkamas baterijas ir medžiagas ir per kurią visų pirma reikėtų apsvarstyti poreikį nustatyti konkrečius reikalavimus dėl ličio ir kobalto, taip pat nustatyti tvarką, pagal kurią tą direktyvą būtų galima derinti prie būsimų baterijų technologijų pokyčių;

(8)2020 m. kovo 11 d. patvirtintame naujame žiedinės ekonomikos veiksmų plane 28 nurodyta, kad pasiūlyme dėl naujos baterijų reglamentavimo sistemos bus numatytos taisyklės dėl perdirbtųjų medžiagų dalies ir priemonių, kuriomis būtų gerinami visų baterijų surinkimo ir perdirbimo lygiai, taip siekiant užtikrinti vertingų medžiagų gavimą iš baterijų atliekų ir suteikti gairių vartotojams, taip pat bus sprendžiamas galimo neįkraunamųjų baterijų naudojimo laipsniško nutraukimo tais atvejais, kai yra alternatyvų, klausimas. Taip pat jame nurodyta, kad bus svarstomi tvarumo ir skaidrumo reikalavimai atsižvelgiant į baterijų gamybos anglies dioksido išmetimo rodiklį, etišką žaliavų tiekimą ir tiekimo saugumą, siekiant sudaryti sąlygas lengviau pakartotinai naudoti baterijas, pakeisti jų paskirtį ir jas perdirbti;

(9)siekiant spręsti viso Sąjungos rinkai pateikiamų baterijų gyvavimo ciklo klausimus būtina nustatyti suderintus gaminių ir prekybos reikalavimus, įskaitant atitikties vertinimo procedūras, taip pat reikalavimus visapusiškai spręsti baterijų gyvavimo ciklo pabaigos klausimus. Gyvavimo ciklo pabaigos etapo reikalavimai yra būtini siekiant spręsti baterijų poveikio aplinkai problemas ir, visų pirma, remti baterijų perdirbimo rinkų ir iš baterijų gautų antrinių žaliavų rinkų kūrimą formuojant uždarus medžiagų ciklus. Kad numatomi viso baterijos gyvavimo ciklo tikslai būtų pasiekti viena teisine priemone, kartu išvengiant prekybos kliūčių ir konkurencijos iškraipymo ir išlaikant vidaus rinkos vientisumą, taisyklės, kuriomis nustatomi reikalavimai dėl baterijų, turėtų būti vienodai taikomos visiems veiklos vykdytojams visoje Sąjungoje, nepaliekant galimybių skirtingai jas įgyvendinti valstybėse narėse. Todėl Direktyva 2006/66/EB turėtų būti pakeista reglamentu;

(10)šis reglamentas turėtų būti taikomas visų rūšių baterijoms ir akumuliatoriams, pateikiamiems rinkai arba pradedamiems naudoti Sąjungoje, atskiriems ar įmontuotiems į prietaisus arba kitaip tiekiamiems kartu su elektros ir elektroniniais prietaisais bei transporto priemonėmis. Šis reglamentas turėtų būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar baterija yra specialiai skirta tam tikram gaminiui, ar ji yra bendrosios paskirties baterija, ir nepriklausomai nuo to, ar ji įmontuota į gaminį ir ar tiekiama kartu su gaminiu, ar atskirai nuo gaminio, kuriame ji bus naudojama;

(11)baterijoms taikytini reikalavimai turėtų būti taikomi ir gaminiams, pateikiamiems rinkai kaip sudėtinės baterijos, t. y. baterijos ar elementų grupės, tarpusavyje sujungtos ir (arba) padengtos išoriniu korpusu, taip sudarant užbaigtą vientisą vienetą, kuris yra paruoštas naudoti ir kurio galutinis naudotojas neturėtų išardyti ar atidaryti, ir atitinkančios baterijų apibrėžtį. Sudėtinėms baterijoms taikytini reikalavimai turėtų būti taikomi ir gaminiams, kurie pateikiami rinkai kaip baterijų moduliai, atitinkantys sudėtinių baterijų apibrėžtį;

(12)atsižvelgiant į plačią šio reglamento taikymo sritį, tikslinga, nepriklausomai nuo baterijų cheminės sudėties, skirti įvairias baterijų kategorijas pagal jų konstrukciją ir naudojimą. Klasifikavimas į nešiojamąsias baterijas ir į pramonines bei automobilių baterijas pagal Direktyvą 2006/66/EB turėtų būti labiau išplėtotas, kad geriau atitiktų naujas baterijų naudojimo tendencijas. Elektra varomų transporto priemonių traukos baterijos, kurios pagal Direktyvą 2006/66/EB priskirtos pramoninių baterijų kategorijai, dėl spartaus elektrinių kelių transporto priemonių rinkos augimo sudaro didelę ir didėjančią rinkos dalį. Todėl tikslinga kelių transporto priemonių traukos baterijas priskirti prie naujos elektra varomų transporto priemonių baterijų kategorijos. Kitų transporto priemonių, įskaitant geležinkelio, vandens ir oro transporto, traukos baterijos pagal šį reglamentą ir toliau priskiriamos prie pramoninių baterijų. Pramoninių baterijų tipas apima plačią grupę baterijų, skirtų naudoti pramoninėje veikloje, ryšių infrastruktūroje, žemės ūkio veikloje arba elektros energijos gamybai ir skirstymui. Be šio neišsamaus pavyzdžių sąrašo, kiekviena baterija, kuri nėra nei nešiojamoji baterija, nei automobilių baterija, nei elektra varomų transporto priemonių baterija, turėtų būti laikoma pramonine baterija. Be to, siekiant užtikrinti, kad visos mažosiose transporto priemonėse, tokiose kaip elektriniai dviračiai ir paspirtukai, naudojamos baterijos būtų priskiriamos prie nešiojamųjų baterijų, būtina išaiškinti nešiojamųjų baterijų apibrėžtį ir nustatyti tokių baterijų svorio ribą;Be to, siekiant užtikrinti, kad visos mažosiose transporto priemonėse, tokiose kaip elektriniai dviračiai ir paspirtukai, naudojamos baterijos būtų priskiriamos prie nešiojamųjų baterijų, būtina išaiškinti nešiojamųjų baterijų apibrėžtį ir nustatyti tokių baterijų svorio ribą;

(13)baterijos turėtų būti projektuojamos ir gaminamos taip, kad būtų optimizuotos jų eksploatacinės savybės, patvarumas ir sauga ir būtų kuo labiau sumažintas jų aplinkosauginis pėdsakas. Tikslinga nustatyti konkrečius tvarumo reikalavimus įkraunamosioms pramoninėms baterijoms ir elektra varomų transporto priemonių baterijoms su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, nes šių baterijų rinkos segmentas, kaip prognozuojama, daugiausia didės ateinančiais metais;

(14)siekiant užtikrinti, kad būtų atliekamos pareigos pagal šį reglamentą, ir stebėti bei tikrinti gamintojų ir gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų atitiktį šio reglamento reikalavimams, būtina, kad valstybės narės paskirtų vieną arba daugiau kompetentingų institucijų;

(15)pavojingų medžiagų naudojimas baterijose turėtų būti ribojamas siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką ir sumažinti tokių medžiagų kiekį atliekose. Todėl kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 29 XVII priede nustatytais apribojimais tikslinga nustatyti gyvsidabrio ir kadmio naudojimo tam tikrų rūšių baterijose apribojimus. Draudimas naudoti kadmį neturėtų būti taikomas baterijoms, naudojamoms transporto priemonėse, kurioms taikoma išimtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB 30 II priedą;

(16)siekiant užtikrinti, kad būtų galima tinkamai spręsti su pavojingomis medžiagomis, kurios, naudojamos baterijose, kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, susijusius klausimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami pavojingų medžiagų naudojimo baterijose apribojimai;

(17)naujų pavojingoms medžiagoms baterijose taikomų apribojimų patvirtinimo ir dabartinių apribojimų keitimo procedūra turėtų būti visiškai suderinta su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006. Siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimą, koordinavimą ir valdymą dėl susijusių techninių, mokslinių ir administracinių šio reglamento aspektų, Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 įsteigta Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – Agentūra) turėtų atlikti nustatytas užduotis, susijusias su gaminant ir naudojant baterijas medžiagų keliamos rizikos, taip pat rizikos, kuri gali kilti po baterijų gyvavimo ciklo pabaigos, vertinimu, socialinių ir ekonominių elementų vertinimu ir alternatyvų analize pagal atitinkamas Agentūros gaires. Todėl Agentūros Rizikos vertinimo komitetas ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas turėtų palengvinti tam tikrų šiuo reglamentu Agentūrai pavestų užduočių atlikimą;

(18)numatoma masinė baterijų naudojimo tokiuose sektoriuose, kaip susisiekimas ir energijos kaupimas, plėtra turėtų sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, tačiau siekiant kuo labiau padidinti šį potencialą būtina, kad viso baterijų gyvavimo ciklo anglies dioksido išmetimo rodiklis būtų nedidelis. Pagal gaminių aplinkosauginio pėdsako kategorijų taisykles dėl mobiliosioms prietaikoms skirtų didelės savitosios energijos įkraunamųjų baterijų 31 klimato kaita yra antra didžiausia baterijų poveikio kategorija po naudingųjų iškasenų ir metalų naudojimo. Todėl prie Sąjungos rinkai pateikiamų įkraunamųjų pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, techninių dokumentų turėtų būti pridėta anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaracija, kuri turėtų būti konkrečiai parengiama, jei reikia, dėl kiekvienos pagamintų baterijų partijos. Baterijos gaminamos partijomis, kurias sudaro konkretus baterijų skaičius per tam tikrą terminą. Visų Sąjungos rinkai pateikiamų įkraunamųjų pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, anglies dioksido išmetimo rodiklio apskaičiavimo techninių taisyklių suderinimas yra būtinas nustatant reikalavimą į baterijų techninius dokumentus įtraukti anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaraciją ir vėliau nustatant anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klases, kurios suteiks galimybę nustatyti baterijas, kurių bendras anglies dioksido išmetimo rodiklis yra mažesnis. Nesitikima, kad vien informacija apie baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklį ir aiškūs susijusio ženklinimo reikalavimai lems elgesio pokyčius, reikalingus siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas sumažinti susisiekimo ir energijos kaupimo sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu dėl klimato kaitos sutartus tikslus 32 . Todėl bus nustatytos didžiausios anglies dioksido kiekio ribinės vertės atlikus specialų poveikio vertinimą, skirtą toms vertėms nustatyti. Siūlydama didžiausią anglies dioksido išmetimo rodiklio ribą Komisija, inter alia, atsižvelgs į santykinį baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklio verčių pasiskirstymą rinkoje, mažinant Sąjungos rinkai pateikiamų baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklį padarytą pažangą ir kiek šia priemone faktiškai ir potencialiai prisidedama prie Sąjungos tikslų dėl tvaraus judumo ir poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. siekimo. Siekiant skaidrumo dėl baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklio ir siekiant Sąjungos rinkoje pereiti prie mažesnio anglies pėdsako baterijų, nepriklausomai nuo to, kur jos gaminamos, būtų pagrįsta laipsniškai ir kompleksiškai didinti anglies dioksido išmetimo rodiklio reikalavimus. Nustačius šiuos reikalavimus bus išvengta anglies dioksido išmetimo per baterijų gyvavimo ciklą, taigi tai padės siekti Sąjungos tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Tai taip pat gali padėti sudaryti sąlygas vykdyti kitą Sąjungos ir nacionalinio lygmens politiką, pavyzdžiui, nustatyti paskatas ar žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus skatinant mažesnį poveikį aplinkai turinčių baterijų gamybą;

(19)tam tikros baterijose esančios medžiagos, tokios kaip kobaltas, švinas, litis ar nikelis, yra gaunamos iš ribotų išteklių, kurie Sąjungoje nėra lengvai prieinami, o kai kurias iš jų Komisija laiko svarbiausiosiomis žaliavomis. Šioje srityje Europa turi didinti savo strateginį savarankiškumą, taip pat didinti atsparumą rengdamasi galimiems tiekimo sutrikimams dėl su sveikata susijusių ar kitų krizių. Šį tikslą pasiekti padės žiediškumo ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimas, daugiau tų žaliavų perdirbant ir naudojant iš atliekų gautas žaliavas;

(20)naudojant daugiau iš atliekų gautų medžiagų, būtų padedama plėtoti žiedinę ekonomiką ir būtų galima efektyviau naudoti medžiagų išteklius, kartu mažinant Sąjungos priklausomybę nuo medžiagų, tiekiamų iš trečiųjų valstybių. Baterijų atveju tai ypač svarbu dėl kobalto, švino, ličio ir nikelio. Todėl būtina skatinti naudoti tokias medžiagas iš atliekų, nustatant reikalavimą dėl perdirbtųjų medžiagų dalies baterijose, kurių aktyviosiose medžiagose naudojamas kobaltas, švinas, litis ir nikelis. Šiame reglamente nustatomos privalomos perdirbtųjų medžiagų dalies tikslinės normos dėl kobalto, švino, ličio ir nikelio, kurios turėtų būti pasiektos iki 2030 m. Dėl kobalto, ličio ir nikelio nustatomos didesnės tikslinės normos iki 2035 m. Nustatant visas tikslines normas reikėtų atsižvelgti į atliekų, iš kurių galima gauti ir naudoti tokias medžiagas, prieinamumą, į susijusių iš atliekų gautų medžiagų naudojimo ir gamybos procesų technines galimybes, taip pat į tai, kiek laiko reikės skirti ekonominės veiklos vykdytojams, kad jie pritaikytų savo tiekimo ir gamybos procesus. Todėl, prieš pradedant taikyti tokias privalomas tikslines normas, reikalavimas dėl perdirbtųjų medžiagų dalies turėtų apsiriboti vien informacijos apie perdirbtųjų medžiagų dalį atskleidimu;

(21)siekiant atsižvelgti į su kobalto, švino, ličio ir nikelio tiekimu susijusią riziką ir įvertinti jų prieinamumą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistos perdirbto kobalto, švino, ličio ar nikelio minimalios dalies baterijų aktyviosiose medžiagose tikslinės normos;

(22)Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti, kad vienodomis sąlygomis būtų įgyvendinamos taisyklės dėl naudojamo iš atliekų gauto kobalto, švino, ličio ar nikelio kiekio baterijų aktyviosiose medžiagose apskaičiavimo ir tikrinimo pagal baterijų modelį ir kiekvienoje gamykloje pagamintoje partijoje, taip pat dėl informacijos teikimo techniniuose dokumentuose reikalavimų;

(23)baterijos, pateikiamos Sąjungos rinkai, turėtų būti patvarios ir didelio eksploatacinio efektyvumo baterijos. Todėl būtina nustatyti bendrosios paskirties nešiojamųjų baterijų, taip pat įkraunamųjų pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrus. Neformalioji UNECE elektra varomų transporto priemonių ir aplinkos apsaugos darbo grupė šiuo metu dėl elektra varomų transporto priemonių baterijų rengia patvarumo transporto priemonėje reikalavimus, todėl šiuo reglamentu papildomų patvarumo reikalavimų nenustatoma. Kita vertus, energijos kaupimo baterijų sektoriuje per baterijų eksploatacinius ir patvarumo bandymus šiuo metu taikomi matavimų metodai nelaikomi pakankamai tiksliais ir reprezentatyviais, kad būtų galima nustatyti minimalius reikalavimus. Dėl šių baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo nustatomi minimalieji reikalavimai turėtų būti papildyti esamais tinkamais darniaisiais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis;

(24)siekiant mažinti viso baterijų gyvavimo ciklo poveikį aplinkai, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrai ir nustatomos minimalios tų parametrų vertės bendrosios paskirties nešiojamosioms baterijoms ir įkraunamosioms pramoninėms baterijoms;

(25)dėl kai kurių neįkraunamųjų bendrosios paskirties baterijų gali būti neefektyviai naudojami ištekliai ir energija. Turėtų būti nustatyti objektyvūs reikalavimai dėl tokių baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo, siekiant užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiama mažiau neįkraunamųjų bendrosios paskirties nešiojamųjų baterijų, kurių eksploatacinės savybės nėra pakankamai geros, ypač kai remiantis gyvavimo ciklo analize nustatoma, kad vietoj jų naudoti įkraunamąsias baterijas būtų apskritai naudinga aplinkai;

(26)siekiant užtikrinti, kad į prietaisus įmontuotos nešiojamosios baterijos, tapusios atliekomis, būtų tinkamai atskirai surenkamos, apdorojamos ir kokybiškai perdirbamos, būtina priimti nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas jų išimamumas ir pakeičiamumas tokiuose prietaisuose. Naudotas baterijas taip pat turėtų būti įmanoma pakeisti siekiant pratęsti numatomą prietaisų, kurių dalis jos yra, naudojimo trukmę. Šio reglamento bendrosios nuostatos gali būti papildytos reikalavimais, kurie konkretiems baterijų energija maitinamiems gaminiams nustatomi įgyvendinimo priemonėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB 33 . Kai kitais Sąjungos teisės aktais dėl saugos priežasčių yra nustatyti konkretesni reikalavimai dėl baterijų išėmimo iš gaminių (pvz., žaislų), turėtų būti taikomos tos konkrečios taisyklės;

(27)patikimos baterijos yra labai svarbios daugelio gaminių, prietaisų ir paslaugų naudojimui ir saugai. Todėl baterijos turėtų būti projektuojamos ir gaminamos taip, kad būtų užtikrintas saugus jų veikimas ir naudojimas. Šis aspektas yra ypač svarbus stacionarioms baterijų energijos kaupimo sistemoms, kurių šiuo metu neapima kiti Sąjungos teisės aktai. Taigi, turėtų būti nustatyti per tų energijos kaupimo sistemų saugos bandymus taikytini parametrai;

(28)siekiant teikti galutiniams naudotojams skaidrią, patikimą ir aiškią informaciją apie baterijas ir jų pagrindines savybes, taip pat apie baterijų atliekas, kad galutiniai naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus pirkdami ir išmesdami baterijas, o atliekų tvarkymo subjektai galėtų tinkamai apdoroti baterijų atliekas, baterijos turėtų būti ženklinamos. Baterijos turėtų būti ženklinamos nurodant visą būtiną informaciją apie jų pagrindines savybes, įskaitant jų talpą ir tam tikrų pavojingų medžiagų kiekį jose. Siekiant užtikrinti informacijos prieinamumą laikui bėgant, ta informacija taip pat turėtų būti prieinama naudojant QR kodus;

(29)informacija apie eksploatacines baterijų savybes yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad galutiniai naudotojai būtų tinkamai ir laiku informuojami kaip vartotojai ir, visų pirma, kad turėtų bendrą pagrindą, kuriuo remdamiesi galėtų prieš pirkdami palyginti įvairias baterijas. Todėl bendrosios paskirties nešiojamosios baterijos ir automobilių baterijos turėtų būti ženklinamos etikete, kurioje pateikiama informacija apie minimalią vidutinę jų naudojimo konkrečioms reikmėms trukmę. Be to, svarbu padėti galutiniam naudotojui tinkamai pašalinti baterijų atliekas;

(30)įkraunamosios pramoninės baterijos ir elektra varomų transporto priemonių baterijos su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, turėtų būti su baterijų valdymo sistema, kurioje kaupiami duomenys, kad galutinis naudotojas ar bet kuri kita jo vardu veikianti trečioji šalis bet kada galėtų sužinoti baterijų būklę ir numatomą naudojimo trukmę. Siekiant pakeisti baterijos paskirtį arba ją perdaryti, bateriją įsigijusiam asmeniui ar bet kokiai jo vardu veikiančiai trečiajai šaliai turėtų būti suteikta prieiga prie baterijų valdymo sistemos, kad būtų galima įvertinti baterijos likutinę vertę, palengvinti baterijos pakartotinį naudojimą, paskirties pakeitimą ar perdarymą ir tiekti baterijas nepriklausomiems telkėjams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/944 34 , eksploatuojantiems virtualias elektrines elektros tinkluose. Šis reikalavimas turėtų būti papildomai taikomas kartu su Sąjungos teisės aktais dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo, įskaitant technines specifikacijas, kurios gali būti nustatomos remiantis neformaliosios UNECE elektra varomų transporto priemonių ir aplinkos apsaugos darbo grupės darbu dėl duomenų prieigos elektra varomose transporto priemonėse;

(31)kai kurių konkrečių gaminių reikalavimų pagal šį reglamentą, įskaitant reikalavimus dėl eksploatacinių savybių, patvarumo, paskirties keitimo ir saugos, atitiktis turėtų būti vertinama taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus metodus, pagal kuriuos atsižvelgiama į visuotinai pripažintas pažangiausias matavimų ir skaičiavimo metodikas. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų kliūčių prekybai vidaus rinkoje, standartai turėtų būti suderinti Sąjungos lygmeniu. Pagal tokius metodus ir standartus turėtų būti, kiek tik įmanoma, atsižvelgiama į baterijų naudojimą realiomis sąlygomis, jie turėtų atspindėti įprastą vidutinio vartotojo elgesį ir turėtų būti patikimi siekiant neleisti tyčia ar netyčia apeiti reikalavimų. Kai nuoroda į tokį standartą patvirtinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 35 ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitikties tiems pagal šį reglamentą patvirtintiems konkrečių gaminių reikalavimams prielaida daroma, jeigu tokiais metodais gauti rezultatai rodo, kad yra pasiektos minimalios pagal tuos esminius reikalavimus nustatytos vertės. Jei tuo metu, kai taikomi konkrečių gaminių reikalavimai, nebūtų paskelbtų standartų, Komisija turėtų įgyvendinimo aktais patvirtinti bendrąsias specifikacijas ir, esant atitikčiai toms specifikacijoms, taip pat turėtų būti daroma atitikties prielaida. Jeigu vėliau būtų nustatyta, kad bendrosios specifikacijos turi trūkumų, Komisija turėtų įgyvendinimo aktu iš dalies pakeisti arba panaikinti tas bendrąsias specifikacijas;

(32)siekiant veiksmingai užtikrinti informacijos prieinamumą rinkos priežiūros tikslais, prisitaikyti prie naujų technologijų ir užtikrinti atsparumą pasaulinėms krizėms, tokioms kaip COVID-19 pandemija, turėtų būti įmanoma elektroninėmis priemonėmis pateikti informaciją apie atitiktį visiems Sąjungos teisės aktams, kurie taikomi baterijoms, pateikiant bendrą ES atitikties deklaraciją;

(33)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008 36 nustatytos atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taisyklės, pateikta gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų valstybių kontrolės tvarka ir nustatyti bendrieji ženklinimo CE ženklu principai. Tas reglamentas turėtų būti taikomas baterijoms, patenkančioms į šio reglamento taikymo sritį, siekiant užtikrinti, kad gaminiai, kuriems taikomas laisvo prekių judėjimo Sąjungoje principas, atitiktų reikalavimus, kuriais suteikiama viešųjų interesų, kaip antai žmonių sveikatos, saugos ir aplinkos, aukšto lygio apsauga;

(34)siekiant užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojams galimybę įrodyti, o kompetentingoms institucijoms – patikrinti, kad rinkai tiekiamos baterijos atitinka šio reglamento reikalavimus, būtina numatyti atitikties vertinimo procedūras. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB 37 nustatyti atitikties vertinimo procedūrų moduliai, apimantys procedūras nuo nuosaikiausios iki griežčiausios priklausomai nuo susijusios rizikos dydžio ir reikiamo saugos lygio. Pagal to sprendimo 4 straipsnį, kai privaloma atlikti atitikties vertinimą, taikytinas to vertinimo procedūras reikia pasirinkti iš tų modulių;

(35)vis dėlto pasirinkti moduliai neatspindi tam tikrų specifinių baterijų aspektų, todėl pasirinktus modulius būtina pritaikyti prie atitikties vertinimo procedūros. Atsižvelgiant į šiame reglamente nustatomų tvarumo, saugos ir ženklinimo reikalavimų naujumą ir sudėtingumą ir siekiant užtikrinti rinkai pateikiamų baterijų atitiktį teisiniams reikalavimams, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl atitikties vertinimo procedūrų dalinio pakeitimo pridedant papildomų tikrinimo veiksmų arba keičiant vertinimo modulį, atsižvelgiant į pokyčius baterijų rinkoje ar baterijų vertės grandinėje;

(36)CE ženklas ant baterijos rodo, kad ta baterija atitinka šį reglamentą. Bendrieji ženklinimo CE ženklu principai ir jo ryšys su kitais ženklais yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Tie principai turėtų būti taikomi baterijų ženklinimui CE ženklu. Siekiant užtikrinti, kad baterija būtų laikoma, naudojama ir šalinama žmonių sveikatai ir aplinkai saugiu būdu, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl baterijų žymėjimo CE ženklu;

(37)per šiame reglamente nustatytas atitikties vertinimo procedūras yra privalomas atitikties vertinimo įstaigų dalyvavimas. Siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento nuostatų įgyvendinimą, valstybių narių institucijos turėtų pranešti apie tas įstaigas Komisijai (notifikavimo procedūra);

(38)atsižvelgiant į baterijoms nustatomų tvarumo, saugos ir ženklinimo reikalavimų naujumą ir sudėtingumą ir siekiant užtikrinti nuoseklų baterijų atitikties vertinimo kokybės lygį, būtina nustatyti reikalavimus notifikuojančiosioms institucijoms, atliekančioms notifikuotųjų įstaigų vertinimą, notifikavimą ir stebėseną. Visų pirma turėtų būti užtikrinama, kad notifikuojančioji institucija vykdydama savo veiklą būtų objektyvi ir nešališka. Be to, notifikuojančiosioms institucijoms turėtų būti privaloma saugoti savo gaunamos informacijos konfidencialumą, tačiau jos turėtų gebėti keistis informacija apie notifikuotąsias įstaigas su nacionalinėmis institucijomis, kitų valstybių narių notifikuojančiosiomis institucijomis ir Komisija, kad būtų užtikrintas atitikties vertinimo nuoseklumas.

(39)itin svarbu, kad visos notifikuotosios įstaigos atliktų savo funkcijas tuo pačiu lygiu, sąžiningos konkurencijos sąlygomis ir savarankiškai. Todėl turėtų būti nustatyti reikalavimai atitikties vertinimo įstaigoms, kurios nori įgyti notifikuotosios įstaigos statusą, kad galėtų vykdyti atitikties vertinimo veiklą. Tie reikalavimai turėtų būti toliau taikomi kaip notifikuotosios įstaigos įgaliojimų išlaikymo sąlyga. Siekiant užtikrinti notifikuotosios įstaigos savarankiškumą, jai ir jos darbuotojams turėtų būti privaloma išlaikyti nepriklausomumą nuo baterijų vertės grandinės ekonominės veiklos vykdytojų ir nuo kitų įmonių, įskaitant verslo asociacijas, patronuojančiąsias ir patronuojamąsias bendroves. Notifikuotajai įstaigai turėtų būti privaloma dokumentais įrodyti savo nepriklausomumą ir pateikti tuos dokumentus notifikuojančiajai institucijai;

(40)jeigu atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka darniuosiuose standartuose nustatytus kriterijus, ji turėtų būti laikoma atitinkančia šiame reglamente nustatytus atitinkamus reikalavimus;

(41)atitikties vertinimo įstaigos dalį su atitikties vertinimu susijusios savo veiklos dažnai paveda vykdyti subrangovams arba savo pavaldžiosioms įstaigoms. Tačiau tam tikrą veiklą ir su baterijų atitikties vertinimu ir kita notifikuotosios įstaigos vidaus veikla susijusius sprendimų priėmimo procesus notifikuotoji įstaiga turėtų vykdyti tik savarankiškai, kad būtų užtikrintas jos nepriklausomumas ir savarankiškumas. Be to, siekiant užtikrinti būtiną Sąjungos rinkai pateikiamų baterijų apsaugos lygį, atitikties vertinimą atliekantys subrangovai ir pavaldžiosios įstaigos turėtų atitikti tuos pačius reikalavimus dėl atitikties vertinimo užduočių atlikimo pagal šį reglamentą, kaip ir notifikuotosios įstaigos;

(42)kadangi valstybėje narėje notifikuotųjų įstaigų teikiamos paslaugos gali būti dėl baterijų, tiekiamų rinkai visoje Sąjungoje, tikslinga suteikti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimus dėl notifikuotosios įstaigos. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad būtų galima iš notifikuojančiosios institucijos reikalauti imtis taisomųjų veiksmų tuo atveju, jei notifikuotoji įstaiga neatitiktų arba nebeatitiktų šio reglamento reikalavimų;

(43)siekiant palengvinti ir paspartinti atitikties vertinimo procedūrą, sertifikavimą ir, galiausiai, patekimą į rinką ir atsižvelgiant į baterijų tvarumo, saugos ir ženklinimo reikalavimų naujumą ir sudėtingumą, labai svarbu, kad notifikuotosios įstaigos galėtų nuolat naudotis visa reikiama bandymų įranga ir baze ir kad jos atliktų procedūras neužkraudamos nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams. Dėl tos pačios priežasties, taip pat siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams, būtina, kad notifikuotosios įstaigos nuosekliai taikytų atitikties vertinimo procedūras;

(44)prieš priimant galutinį sprendimą, ar galima išduoti baterijos atitikties sertifikatą, ekonominės veiklos vykdytojui, norinčiam pateikti bateriją rinkai, turėtų būti leidžiama vieną kartą papildyti dokumentus apie bateriją;

(45)Komisija turėtų sudaryti sąlygas tinkamai koordinuoti notifikuotųjų įstaigų darbą ir joms bendradarbiauti;

(46)tikslinga nustatyti su baterijos pateikimu rinkai arba pradėjimu naudoti susijusias pareigas ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant gamintoją, įgaliotąjį atstovą, importuotoją, platintoją, užsakymų vykdymo paslaugų teikėją ar bet kurį kitą juridinį asmenį, prisiimantį su baterijų gamyba, jų tiekimu ar pateikimu rinkai arba pradėjimu naudoti susijusią teisinę atsakomybę;

(47)ekonominės veiklos vykdytojai, atlikdami savo funkcijas tiekimo grandinėje, turėtų būti atsakingi už baterijų atitiktį šio reglamento reikalavimams, kad būtų užtikrinta viešųjų interesų, kaip antai žmonių sveikatos, saugos, turto ir aplinkos, aukšto lygio apsauga;

(48)visi tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog jie rinkai tiektų tik šį reglamentą atitinkančias baterijas. Būtina aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas pagal kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo funkcijas;

(49)atitikties vertinimo procedūrą gali geriausiai atlikti gamintojas, turintis išsamių žinių apie projektavimo ir gamybos procesą. Todėl atitikties vertinimas turėtų ir toliau būti tik gamintojo pareiga;

(50)gamintojas turėtų teikti pakankamai išsamią informaciją apie numatomą baterijos paskirtį, kad ją būtų galima tinkamai ir saugiai pateikti rinkai, pradėti naudoti, toliau naudoti ir tvarkyti jos gyvavimo ciklo pabaigoje, įskaitant galimą paskirties pakeitimą;

(51)siekiant palengvinti ryšius tarp ekonominės veiklos vykdytojų, rinkos priežiūros institucijų ir vartotojų, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų į savo kontaktinius duomenis kartu su pašto adresu įtraukti ir interneto svetainės adresą;

(52)būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų valstybių į Sąjungos rinką patenkančios baterijos, importuojamos tiek kaip atskiros baterijos, tiek gaminių sudėtyje, atitiktų šio reglamento reikalavimus ir, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tų baterijų atitikties vertinimo procedūras. Todėl turėtų būti nustatyta importuotojų pareiga užtikrinti, kad jų pateikiamos rinkai ir pradedamos naudoti baterijos atitiktų šio reglamento reikalavimus ir kad baterijų CE ženklas ir gamintojų parengti dokumentai būtų prieinami nacionalinėms institucijoms patikrinti;

(53)kiekvienas importuotojas, pateikdamas bateriją rinkai arba pradėdamas ją naudoti, ant baterijos turėtų nurodyti importuotojo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą ar registruotą prekių ženklą ir pašto adresą. Turėtų būti numatytos išimtys tais atvejais, kai to neįmanoma padaryti dėl baterijos dydžio. Tai apima atvejus, kai importuotojas, norėdamas nurodyti savo pavadinimą ir adresą ant baterijos, turėtų atidaryti jos pakuotę, arba kai baterija yra per maža, kad ant jos būtų galima nurodyti šią informaciją;

(54)kadangi platintojas tiekia bateriją rinkai jau po to, kai ją rinkai pateikia arba pradeda naudoti gamintojas ar importuotojas, platintojas turėtų deramai pasirūpinti, kad tvarkydamas baterijas nepakenktų jų atitikčiai šio reglamento reikalavimams;

(55)bet kuris importuotojas arba platintojas, kuris pateikia rinkai arba pradeda naudoti bateriją savo (importuotojo arba platintojo) vardu ar su savo prekių ženklu arba pakeičia bateriją taip, kad tai gali turėti poveikį jos atitikčiai šio reglamento reikalavimams, ar pakeičia jau pateiktos rinkai baterijos paskirtį, turėtų būti laikomas gamintoju ir turėtų prisiimti gamintojo pareigas;

(56)platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl turėtų būti įtraukiami atliekant nacionalinių institucijų rinkos priežiūros užduotis ir turėtų būti pasirengę aktyviai dalyvauti, teikdami toms institucijoms visą reikiamą informaciją apie atitinkamą bateriją;

(57)baterijos atsekamumo visoje tiekimo grandinėje užtikrinimas padeda supaprastinti rinkos priežiūrą ir padidinti jos efektyvumą. Efektyvi atsekamumo sistema palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, kurie pateikė rinkai, tiekė rinkai ar pradėjo naudoti reikalavimų neatitinkančias baterijas. Todėl iš ekonominės veiklos vykdytojų turėtų būti reikalaujama tam tikrą laikotarpį saugoti informaciją apie savo sandorius dėl baterijų;  

(58)tiekiant baterijų gamybai reikalingas žaliavas labai svarbūs procesai yra gamtinių naudingųjų iškasenų gavyba, apdorojimas ir prekyba. Baterijų gamintojai nėra apsaugoti nuo rizikos prisidėti prie neigiamo poveikio naudingųjų iškasenų tiekimo grandinėje, ir tai nepriklauso nuo jų padėties, įtakos tiekėjams ar geografinės veiklos vietos. Kai kurių žaliavų daugiau kaip pusė pasaulinės produkcijos yra skirta naudoti baterijoms. Pavyzdžiui, daugiau kaip 50 proc. kobalto paklausos pasaulyje ir daugiau kaip 60 proc. pasaulio ličio produkcijos siejama su baterijų gamyba. Baterijų gamybai tenka apie 8 proc. gamtinio grafito ir 6 proc. nikelio produkcijos pasauliniu mastu;

(59)tas medžiagas tiekia tik kelios valstybės ir kai kuriais atvejais nepakankamai aukštų valdymo standartų taikymas gali paaštrinti aplinkos ir socialines problemas. Su kobalto ir nikelio kasyba ir rafinavimu siejama daug socialinių ir aplinkos apsaugos problemų, įskaitant potencialų pavojingumą aplinkai ir poveikį žmonių sveikatai. Gamtinio grafito gavybos socialinis poveikis ir poveikis aplinkai nėra tokie dideli, tačiau jo kasyklose dirba daug amatininkų ir smulkių veiklos vykdytojų, daugiausia nereguliuojamomis veiklos sąlygomis, ir tai gali turėti sunkių padarinių sveikatai ir aplinkai, be kita ko, kai kasyklos nėra tvarkingai uždaromos, darbų vietoje nėra atkuriama aplinka ir dėl to nyksta ekosistemos ir dirvožemis. Prognozuojamas ličio naudojimo baterijų gamybai didinimas, tikėtina, didins paklausos spaudimą jo gavybos ir rafinavimo veiklos vykdytojams, todėl patartina įtraukti litį į tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo pareigų taikymo sritį. Nereikėtų leisti, kad numatomas masinis baterijų paklausos augimas Sąjungoje prisidėtų prie tokios rizikos aplinkai ir socialinės rizikos didėjimo;

(60)kai kurios atitinkamos žaliavos, tokios kaip kobaltas, litis ir gamtinis grafitas, yra laikomos ES svarbiausiosiomis žaliavomis 38 ir tvarus jų tiekimas yra būtinas tinkamam ES baterijų sistemos veikimui;

(61)baterijų tiekimo grandinės dalyviai jau stengiasi skatinti laikytis tvaraus tiekimo praktikos keliomis savanoriškomis iniciatyvomis, tarp kurių yra atsakingos kasybos užtikrinimo iniciatyva (IRMA), atsakingo naudingųjų iškasenų naudojimo iniciatyva (RMI) ir kobalto pramonės atsakingo vertinimo sistema (CIRAF). Tačiau vien savanoriškai dedamomis pastangomis kurti išsamaus patikrinimo schemas gali nebūti užtikrinta, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, pateikiantys baterijas Sąjungos rinkai, laikytųsi tų pačių būtinų taisyklių;

(62)Sąjungoje bendrieji reikalavimai dėl išsamaus patikrinimo dėl tam tikrų naudingųjų iškasenų ir metalų yra nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/821 39 . Tačiau tame reglamente nėra nuostatų dėl naudingųjų iškasenų ir medžiagų, kurios naudojamos baterijų gamybai;

(63)todėl, atsižvelgiant į prognozuojamą ES baterijų paklausos eksponentinį augimą, bateriją ES rinkai pateikiantis ekonominės veiklos vykdytojas turėtų parengti tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo politiką. Taigi, turėtų būti nustatyti reikalavimai siekiant spręsti su tam tikrų baterijų gamybai naudojamų žaliavų gavyba, perdirbimu ir prekyba susijusios socialinės rizikos ir rizikos aplinkai problemas;

(64)nustatoma rizika grindžiamo išsamaus patikrinimo politika turėtų būti pagrįsta tarptautiniu mastu pripažintais išsamaus patikrinimo principais, nustatytais Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo dešimtyje principų 40 , produktų socialinio gyvavimo ciklo vertinimo gairėse 41 , TDO trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika 42 , ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijose dėl atsakingo verslo 43 , atitinkančiuose vyriausybių ir suinteresuotųjų šalių bendrą sutarimą, ir tai turėtų būti derinama prie konkrečių ekonominės veiklos vykdytojo veiklos sąlygų ir aplinkybių. Su baterijų gamybai naudojamų gamtinių naudingųjų iškasenų gavyba, apdorojimu ir prekyba susijusi EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacija dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių 44 (toliau – EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacija) yra vyriausybių ir suinteresuotųjų šalių ilgalaikių pastangų nustatyti šios srities gerąją praktiką rezultatas;

(65)pagal EBPO išsamaus patikrinimo rekomendaciją 45 išsamus patikrinimas yra nuolatinis, iniciatyvus ir reagavimu grindžiamas procesas, kuriuo įmonės gali užtikrinti savo pagarbą žmogaus teisėms ir neprisidėti prie konfliktų 46 . Rizika grindžiamas išsamus patikrinimas – tai veiksmai, kurių įmonės turėtų imtis nustatydamos ir šalindamos esamą arba galimą riziką, kad išvengtų su savo veikla ar tiekimo sprendimais susijusio neigiamo poveikio arba jį sumažintų. Įmonė gali įvertinti savo veiklos ir santykių keliamą riziką ir imtis rizikos mažinimo priemonių pagal atitinkamus nacionalinės ir tarptautinės teisės standartus, tarptautinių organizacijų rekomendacijas dėl atsakingo verslo, vyriausybės remiamas priemones, privačiojo sektoriaus savanoriškas iniciatyvas ir įmonės vidaus politiką bei sistemas. Toks požiūris taip pat padeda didinti išsamaus patikrinimo veiklos mastą atsižvelgiant į įmonės veiklos mastą ar ryšius tiekimo grandinėje;

(66)reikėtų nustatyti arba pakeisti tiekimo grandinės privalomo išsamaus patikrinimo politiką ir joje skirti dėmesio bent aktualiausioms socialinės rizikos ir rizikos aplinkai kategorijoms. Tai turėtų apimti esamą ir numatomą poveikį, viena vertus, visuomenės gyvenimui, visų pirma žmogaus teisėms, žmonių sveikatai ir saugai, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos teisėms, ir, kita vertus, poveikį aplinkai, visų pirma vandens naudojimui, dirvožemio apsaugai, oro taršai ir biologinei įvairovei, įskaitant ir poveikį bendruomenių gyvenimui;

(67)išsamaus patikrinimo politika dėl socialinės rizikos kategorijų turėtų apimti baterijų tiekimo grandinėje esamą riziką, susijusią su žmogaus teisių apsauga, įskaitant žmonių sveikatą, vaikų apsaugą ir lyčių lygybę, pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės normas 47 . Išsamaus patikrinimo politika turėtų apimti informavimą, kaip ekonominės veiklos vykdytojas prisideda prie žmogaus teisių pažeidimų prevencijos, ir apie veiklos vykdytojo verslo sistemoje taikomas kovos su korupcija ir kyšininkavimu priemones. Išsamaus patikrinimo politika taip pat turėtų būti užtikrinamas tinkamas Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių konvencijų 48 , išvardytų TDO trišalės deklaracijos I priede, nuostatų įgyvendinimas;

(68)išsamaus patikrinimo politika dėl rizikos aplinkai kategorijų turėtų apimti tiekimo grandinėje esamą riziką, susijusią su gamtinės aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga pagal Biologinės įvairovės konvenciją 49 , kurioje atsižvelgiama ir į vietos bendruomenes ir skiriama dėmesio tų bendruomenių apsaugai ir vystymuisi;

(69)tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo pareigos dėl su baterijų gamybai tiekiamomis žaliavomis susijusios socialinės rizikos ir rizikos aplinkai nustatymo ir mažinimo turėtų padėti įgyvendinti UNEP rezoliuciją Nr. 19 dėl naudingųjų iškasenų išteklių valdymo, kurioje pripažįstamas svarbus kasybos sektoriaus indėlis siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų;

(70)Tiek, kiek šiame reglamente nėra konkrečių nuostatų, kurių tikslas, pobūdis ir poveikis yra tie patys, turėtų būti taikomos kitos ES teisėkūros priemonės, kuriomis nustatomi išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo reikalavimai.

(71)siekiant prisitaikyti prie pokyčių baterijų vertės grandinėje, įskaitant susijusios rizikos aplinkai ir socialinės rizikos masto ir pobūdžio pokyčius, taip pat derintis prie technikos ir mokslo pažangos, susijusios su baterijomis ir baterijų chemine sudėtimi, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas atitinkamų žaliavų ir rizikos kategorijų sąrašas ir tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo reikalavimai;

(72)suderintos atliekų tvarkymo taisyklės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad gamintojams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams visose valstybėse narėse būtų taikomos vienodos taisyklės įgyvendinant didesnę gamintojo atsakomybę už baterijas. Norint pasiekti aukštą iš atliekų gautų medžiagų naudojimo lygį, būtina kuo labiau padidinti atskirą baterijų atliekų surinkimą ir užtikrinti, kad bendras minimalus perdirbimo veiksmingumas būtų pasiekiamas per visų surinktų baterijų perdirbimo procesus. Atlikus Direktyvos 2006/66/EB vertinimą nustatyta, kad vienas iš jos trūkumų yra nepakankamas jos nuostatų išsamumas, dėl kurio įgyvendinimas nėra visur vienodas, atsiranda reikšmingų kliūčių perdirbimo rinkų veikimui ir perdirbimo lygiai nėra optimalūs. Taigi nustačius išsamesnes ir labiau suderintas taisykles turėtų būti išvengta baterijų atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo rinkos iškraipymo, užtikrintas vienodas reikalavimų įgyvendinimas visoje Sąjungoje, labiau suderinta ekonominės veiklos vykdytojų teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų kokybė ir sudarytos palankesnės sąlygos antrinių žaliavų rinkoms;

(73)šiame reglamente remiamasi atliekų tvarkymo taisyklėmis ir bendraisiais principais, nustatytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB 50 , kurie turėtų būti derinami atsižvelgiant į konkrečias su baterijomis susijusias aplinkybes. Siekiant užtikrinti veiksmingiausią baterijų atliekų surinkimo organizavimą, svarbu jas surinkti išlaikant glaudų ryšį su baterijų pardavimo vieta valstybėje narėje ir arti galutinio naudotojo. Be to, baterijų atliekos gali būti surenkamos kartu su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis ir eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis nacionalinėse surinkimo sistemose, sukurtose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/19/ES 51 ir Direktyvą 2000/53/EB. Nors šiuo reglamentu nustatomos konkrečios taisyklės dėl baterijų, reikia laikytis nuoseklaus ir papildomumu grindžiamo požiūrio, remiantis esamomis atliekų tvarkymo sistemomis ir jas toliau derinant. Todėl, taip pat siekiant veiksmingai realizuoti didesnę su atliekų tvarkymu susijusią gamintojo atsakomybę, turėtų būti nustatomos pareigos toje valstybėje narėje, kurioje baterijos pirmą kartą tiekiamos rinkai;

(74)kad būtų galima stebėti, ar gamintojai atlieka savo pareigas užtikrinti baterijų, pirmą kartą tiekiamų tinkai valstybės narės teritorijoje, atliekų apdorojimą, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti sukurtas tam skirtas kompetentingos institucijos valdomas registras. Gamintojams turėtų būti privaloma registruotis ir taip suteikti reikiamą informaciją, kad kompetentingos institucijos galėtų stebėti, kaip gamintojai atlieka savo pareigas. Registracijos reikalavimai turėtų būti supaprastinti visoje Sąjungoje. Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti visoje Sąjungoje vienodas sąlygas dėl registracijos paraiškų ir teiktinos informacijos, tuo tikslu nustatant suderintą formą;

(75)atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“, tikslinga gamintojams nustatyti pareigas dėl baterijų gyvavimo ciklo pabaigos valdymo, kurios turėtų būti taikomos bet kuriam gamintojui, importuotojui arba platintojui, kuris (nepriklausomai nuo pardavimo būdo, įskaitant ir nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES 52 2 straipsnio 7 dalyje) pirmą kartą tiekia bateriją platinti arba naudoti, įskaitant atvejus, kai ji įmontuojama į prietaisus ar transporto priemones, valstybės narės teritorijoje, tai darant profesinės veiklos pagrindu;

(76)gamintojai turėtų turėti didesnę gamintojo atsakomybę už savo baterijų tvarkymą jų gyvavimo ciklo pabaigoje. Todėl jie turėtų padengti visų surenkamų baterijų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo, ataskaitų dėl baterijų ir baterijų atliekų teikimo, informacijos apie baterijas teikimo galutiniams naudotojams bei atliekų tvarkymo subjektams ir tinkamo baterijų atliekų pakartotinio naudojimo bei tvarkymo išlaidas. Su didesne gamintojo atsakomybe susijusios pareigos turėtų būti taikomos visų formų tiekimui, įskaitant nuotolinę prekybą. Gamintojai turėtų turėti galimybę kolektyviai atlikti tas pareigas per gamintojo atsakomybę perimančias organizacijas, kurios prisiima atsakomybę jų vardu. Gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms turėtų būti taikomas reikalavimas gauti leidimą ir jie turėtų dokumentais įrodyti, kad turi pakankamai finansinių išteklių su didesne gamintojo atsakomybe susijusioms išlaidoms padengti. Kai būtina, siekiant išvengti vidaus rinkos iškraipymo ir užtikrinti vienodas sąlygas, pagal kurias būtų tiksliau nustatomi finansiniai įnašai, gamintojų mokami gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(77)šiuo reglamentu turėtų būti išsamiai reglamentuojama didesnė gamintojo atsakomybė už baterijas, todėl Direktyvoje 2008/98/EB nustatytos taisyklės dėl didesnės gamintojo atsakomybės sistemų neturėtų būti taikomos baterijoms;

(78)siekiant užtikrinti kokybišką perdirbimą baterijų tiekimo grandinėse, didinti kokybiškų antrinių žaliavų naudojimą ir saugoti aplinką, turėtų būti privaloma pasiekti aukštą baterijų atliekų surinkimo ir perdirbimo lygį. Baterijų atliekų surinkimas yra pagrindinis lemiamos reikšmės etapas kuriant uždarą baterijose naudojamų vertingų medžiagų ciklą, jas perdirbant ir siekiant išlaikyti baterijų vertės grandinę Sąjungos viduje, taip gerinant iš atliekų gaunamų medžiagų, kurios gali būti toliau naudojamos naujiems gaminiams gaminti, prieinamumą;

(79)visų baterijų gamintojai turėtų būti atsakingi už baterijų atliekų atskiro surinkimo finansavimą ir organizavimą. Jie tai darydami turėtų sukurti visą valstybių narių teritoriją apimantį surinkimo tinklą, kurio punktai yra arti galutinių naudotojų ir ne vien tose vietovėse ar skirti vien toms baterijoms, kurias surinkti yra pelninga. Į surinkimo tinklą turėtų būti įtraukti bet kokie platintojai, patvirtintos elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės, atliekų priėmimo aikštelės ir kiti savo iniciatyva tai darantys subjektai, kaip antai valdžios institucijos ir mokyklos. Siekiant tikrinti ir didinti surinkimo tinklo ir susijusių informavimo kampanijų veiksmingumą, turėtų būti reguliariai bent NUTS 2 lygiu 53 atliekami surenkamų mišrių komunalinių atliekų ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų sudėties tyrimai, kad būtų nustatytas jose esančių nešiojamųjų baterijų atliekų kiekis;

(80)baterijos gali būti surenkamos kartu su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis nacionalinėse surinkimo sistemose, sukurtose pagal Direktyvą 2012/19/ES, ir su eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis pagal Direktyvą 2000/53/EB. Šiuo atveju, laikantis privalomo minimalaus apdorojimo reikalavimo, baterijos turėtų būti išimamos iš surinktų prietaisų atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Išimtos baterijos turėtų būti tvarkomos pagal šio reglamento reikalavimus, visų pirma jos turėtų būti įskaitytos siekiant atitinkamos rūšies baterijų surinkimo tikslinės normos ir joms turėtų būti taikomi šiame reglamente nustatyti apdorojimo ir perdirbimo reikalavimai;

(81)atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir medžiagų nuostolius, patiriamus, kai baterijų atliekos nėra atskirai surenkamos ir todėl nėra apdorojamos aplinką tausojančiu būdu, turėtų būti toliau taikoma ir laipsniškai didinama nešiojamųjų baterijų surinkimo tikslinė norma, kuri jau nustatyta pagal Direktyvą 2006/66/EB. Šiame reglamente nešiojamosios baterijos apima ir mažųjų transporto priemonių baterijas. Šiuo metu didėjant prekybai pastarosios rūšies baterijomis, sunku apskaičiuoti, kiek jų pateikiama rinkai ir surenkama gyvavimo ciklo pabaigoje, todėl šios nešiojamosios baterijos neturėtų būti įskaitytos į esamą nešiojamųjų baterijų surinkimo lygį. Šią išimtį numatoma peržiūrėti kartu su nešiojamųjų baterijų atliekų tiksline surinkimo norma, kartu galbūt atliekant ir nešiojamųjų baterijų surinkimo lygio apskaičiavimo metodikos pakeitimus. Komisija parengia ataskaitą, skirtą šioms peržiūroms pagrįsti;

(82)nešiojamųjų baterijų surinkimo lygis toliau turėtų būti apskaičiuojamas remiantis vidutine metine apyvarta ankstesniais metais, kad tikslinės normos būtų proporcingos baterijų suvartojimo valstybėje narėje lygiui. Siekiant kuo labiau atsižvelgti į nešiojamųjų baterijų kategorijos sudėties, taip pat baterijų naudojimo trukmės ir vartojimo modelių pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeista nešiojamųjų baterijų surinkimo lygio apskaičiavimo ir tikrinimo metodika;

(83)turėtų būti surenkamos visos automobilių, pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos ir šiuo tikslu iš tokių baterijų gamintojų turėtų būti reikalaujama, kad jie iš galutinių naudotojų atsiimtų ir nemokamai priimtų visas automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekas. Turėtų būti išsamiai nustatytos visų surenkant automobilių, pramoninių ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekas dalyvaujančių subjektų ataskaitų teikimo pareigos;

(84)atsižvelgiant į Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją, pagal kurią pirmenybė teikiama prevencijai, parengimui pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, ir laikantis Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 4 dalies ir Direktyvos 1999/31/EB 54 5 straipsnio 3 dalies f punkto, surinktos baterijos neturėtų būti deginamos ar šalinamos sąvartynuose;

(85)kiekviena patvirtinta įmonė, kurioje atliekamos baterijų apdorojimo ir perdirbimo operacijos, turėtų atitikti minimalius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai ir būtų galima iš baterijų gauti didelę toliau naudoti tinkamų medžiagų dalį. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES 55 reglamentuojama kelių rūšių pramonės veikla, susijusi su baterijų atliekų apdorojimu ir perdirbimu, dėl kurios joje užtikrinti specialūs reikalavimai turėti leidimus ir kontrolės priemonės, atsižvelgiant į geriausius prieinamus gamybos būdus. Kai su baterijų apdorojimu ir perdirbimu susijusios pramoninės veiklos neapima Direktyva 2010/75/EB, veiklos vykdytojai bet kokiu atveju turėtų būti įpareigoti taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 10 punkte, ir šiame reglamente nustatytus konkrečius reikalavimus. Prireikus Komisija turėtų derinti baterijų apdorojimo ir perdirbimo reikalavimus prie mokslo ir technikos pažangos ir atsižvelgdama į kuriamas naujas atliekų tvarkymo technologijas. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų reikalavimų pakeitimų;

(86)turėtų būti nustatyti perdirbimo procesų veiksmingumo tikslai ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo tikslinės normos, kad būtų baterijų pramonei užtikrinama kokybiškų medžiagų gavyba iš atliekų, o kartu būtų užtikrinamos aiškios ir bendros perdirbėjams taikomos taisyklės ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymų ar kitokių kliūčių sklandžiam iš baterijų atliekų gautų antrinių žaliavų vidaus rinkos veikimui. Turėtų būti nustatytas rūgštinių švino baterijų, nikelio-kadmio baterijų ir ličio baterijų perdirbimo veiksmingumas, kaip bendro naudojamų iš atliekų gautų medžiagų kiekio matas, taip pat turėtų būti nustatyti tikslai dėl iš atliekų gautų kobalto, švino, ličio ir nikelio medžiagų naudojimo lygių, kad būtų pasiektas aukštas iš atliekų gautų medžiagų naudojimo lygis visoje Sąjungoje. Turėtų būti toliau taikomos Komisijos reglamente (ES) Nr. 493/2012 56 nustatytos perdirbimo veiksmingumo lygio apskaičiavimo ir su juo susijusių ataskaitų teikimo taisyklės. Siekiant užtikrinti vienodas perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų gavimo iš atliekų per baterijų perdirbimo procesus lygio apskaičiavimo ir tikrinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti tokias taisykles. Komisija turėtų taip pat peržiūrėti Komisijos reglamentą (ES) Nr. 493/2012, kad būtų tinkamai atsižvelgta į technologinę plėtrą ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo pramoninių procesų pokyčius, būtų išplėsta taikymo sritis, įtraukiant esamas ir naujas tikslines normas, ir būtų pateiktos priemonės tarpiniams produktams apibūdinti. Apdorojimo ir perdirbimo įrenginius eksploatuojantys subjektai turėtų būti skatinami diegti sertifikuotas aplinkosaugos vadybos sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 57 ;

(87)apdorojimą ir perdirbimą atlikti už atitinkamos valstybės narės ar Sąjungos ribų turėtų būti įmanoma tik tada, kai baterijų atliekos vežamos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 58 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1418/2007 59 ir kai apdorojimo ir perdirbimo veikla atitinka reikalavimus, taikomus tos rūšies atliekoms, pagal jų klasifikaciją Komisijos sprendime 2000/532/EB su pakeitimais 60 . Tas sprendimas su pakeitimais turėtų būti peržiūrėtas, kad jame būtų atsižvelgiama į visų tipų baterijų cheminę sudėtį. Kai toks apdorojimas arba perdirbimas atliekamas ne Sąjungoje, norint jį įskaityti į perdirbimo veiksmingumo lygius ir tikslines normas, veiklos vykdytojas, kurio vardu tai atliekama, turėtų būti įpareigotas apie tai pranešti atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai ir įrodyti, kad apdorojimas atliekamas tokiomis sąlygomis, kurios yra lygiavertės šiame reglamente nustatytoms sąlygoms. Siekiant nustatyti, pagal kokius reikalavimus toks apdorojimas būtų laikomas lygiaverčiu, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatytos išsamios taisyklės su lygiaverčių sąlygų vertinimo kriterijais;

(88)pramoninės baterijos ir elektra varomų transporto priemonių baterijos, nebetinkamos naudoti pagal pradinę paskirtį, kuriai pagamintos, gali būti naudojamos pagal kitą paskirtį kaip stacionarios baterijos, skirtos energijai kaupti. Šiuo metu kuriama naudotų pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų antrinio naudojimo rinka, todėl, siekiant padėti praktikoje taikyti atliekų hierarchiją, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, kad būtų galima atsakingai pakeisti naudotų baterijų paskirtį, atsižvelgiant į atsargumo principą ir užtikrinant naudojimo saugumą galutiniams naudotojams. Turėtų būti atliktas kiekvienos tokios naudotos baterijos būklės ir turimosios talpos įvertinimas siekiant įsitikinti, kad ji yra tinkama naudoti pagal kitą nei pradinę paskirtį. Siekiant užtikrinti vienodas su baterijų būklės įvertinimu susijusių nuostatų įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(89)gamintojai ir platintojai turėtų aktyviai dalyvauti teikiant galutiniams naudotojams informaciją, kad baterijos turėtų būti atskirai surenkamos, kad yra prieinamos surinkimo sistemos ir kad galutiniams naudotojams tenka svarbus vaidmuo užtikrinant aplinkai palankiausią baterijų atliekų tvarkymą. Atskleidžiant informaciją visiems galutiniams naudotojams ir teikiant ataskaitas dėl baterijų turėtų būti naudojamasi moderniomis informacinėmis technologijomis. Informacija turėtų būti teikiama įprastinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, lauko stenduose, plakatuose ir per socialinės žiniasklaidos kampanijas, arba naujoviškesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, suteikiant elektroninę prieigą prie interneto svetainių per QR kodus, kuriais pažymėta baterija;

(90)kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi su baterijų surinkimu ir apdorojimu susijusių pareigų ir ar jos yra veiksmingos, būtina, kad atitinkami veiklos vykdytojai atsiskaitytų kompetentingoms institucijoms. Baterijų gamintojai ir kiti atliekų tvarkymo subjektai, renkantys baterijas, turėtų už kiekvienus kalendorinius metus, kai tinka, pateikti duomenis apie parduotas baterijas ir surinktas baterijų atliekas. Ataskaitų teikimo dėl apdorojimo ir perdirbimo pareigos turėtų būti atitinkamai nustatytos atliekų tvarkymo subjektams ir perdirbėjams;

(91)už kiekvienus kalendorinius metus valstybės narės turėtų pateikti Komisijai informaciją apie jų teritorijoje tiektų baterijų kiekį ir surinktų baterijų atliekų kiekį pagal baterijų rūšis ir cheminę sudėtį. Nešiojamųjų baterijų atveju duomenys apie mažųjų transporto priemonių baterijas ir tų baterijų atliekas turėtų būti pateikiami atskirai, atsižvelgiant į poreikį rinkti duomenis, kad būtų galima patikslinti surinkimo tikslinę normą atsižvelgiant į tokių baterijų rinkos dalį ir į jų konkrečią paskirtį bei savybes. Tokia informacija turėtų būti teikiama elektroninėmis priemonėmis, kartu pateikiant kokybės patikros ataskaitą. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas dėl tų duomenų ir informacijos teikimo Komisijai, taip pat dėl tikrinimo metodų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(92)už kiekvienus kalendorinius metus valstybės narės turėtų pateikti Komisijai ataskaitą dėl pasiektų perdirbimo veiksmingumo lygių ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo lygių atsižvelgiant į visus atskirus perdirbimo proceso etapus ir galutines frakcijas;

(93)siekiant padidinti tiekimo ir vertės grandinių skaidrumą visoms suinteresuotosioms šalims, būtina numatyti sukurti elektroninę sistemą, kurioje būtų kuo daugiau keičiamasi informacija, sudaromos sąlygos stebėti ir sekti baterijas, teikiama informacija apie jų gamybos procesų taršos anglies dioksidu intensyvumą, taip pat naudojamų medžiagų kilmę, jų sudėtį, įskaitant žaliavas ir pavojingąsias chemines medžiagas, remonto, paskirties keitimo ir išmontavimo operacijas ir galimybes, taip pat apdorojimo, perdirbimo ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo procesus, kurie galėtų būti atliekami baterijos gyvavimo ciklo pabaigoje. Ta elektroninė sistema turėtų būti kuriama keliais etapais, atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams ir valstybių narių institucijoms suteikiant galimybę naudotis sistemos prototipu likus ne mažiau kaip metams iki bus galutinai parengtos įgyvendinimo priemonės, kuriomis bus nustatytos šios sistemos galutinės funkcijos ir duomenų prieigos politika, kad jie galėtų pateikti atsiliepimus ir laiku užtikrinti atitiktį. Tokia duomenų prieigos politika turėtų būti atsižvelgiama į aktualius principus, nustatytus ES teisės aktais, įskaitant Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos duomenų valdymo (Duomenų valdymo akto) 61 . Siekiant užtikrinti vienodas elektroninio keitimosi informacija apie baterijas sistemos diegimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(94)turėtų būti sukurtas baterijos pasas, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų efektyviau rinkti ir pakartotinai naudoti informaciją ir duomenis apie atskiras rinkai pateiktas baterijas ir galėtų priimti geriau informacija pagrįstus sprendimus vykdydami savo planavimo veiklą. Siekiant užtikrinti vienodas baterijų paso diegimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(95)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1020 62 nustatytos rinkos priežiūros ir į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolės taisyklės. Siekiant užtikrinti, kad gaminiai, kuriems taikomas laisvo prekių judėjimo principas, atitiktų reikalavimus, kuriais suteikiama viešųjų interesų, kaip antai žmonių sveikatos, saugos, turto ir aplinkos, aukšto lygio apsauga, tas reglamentas turėtų būti taikomas baterijoms, kurias apima šis reglamentas. Todėl Reglamentas (ES) 2019/1020 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(96)baterijos turėtų būti pateikiamos rinkai tik jeigu jos nekelia rizikos žmonių sveikatai, saugai ar aplinkai, kai yra tinkamai laikomos ir naudojamos pagal jų numatytąją paskirtį, arba naudojamos tokiomis sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, t. y. kai tas jų naudojimas gali būti teisėto ir iš anksto nuspėjamo žmogaus elgesio rezultatas;

(97)turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl riziką žmonių sveikatai, saugai, turtui ar aplinkai keliančių baterijų. Ji taip pat turėtų teikti galimybę valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms, bendradarbiaujant su susijusiais ekonominės veiklos vykdytojais, ankstyvame etape imtis veiksmų dėl tokių baterijų. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti aktus siekiant nustatyti, ar nacionalinės priemonės, taikomos dėl reikalavimų neatitinkančių baterijų, yra pagrįstos;

(98)rinkos priežiūros institucijos turėtų turėti teisę reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi taisomųjų veiksmų, remiantis nustatytais faktais, kad baterija neatitinka šio reglamento reikalavimų arba kad ekonominės veiklos vykdytojas pažeidžia baterijos pateikimo ar tiekimo rinkai arba tvarumo, saugos ir ženklinimo ar tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo taisykles;

(99)viešųjų pirkimų sektorius yra svarbus mažinant žmogaus veiklos poveikį aplinkai ir skatinant rinkoje pereiti prie tvaresnių gaminių. Perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES 63 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES 64 , ir perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/25/ES, turėtų atsižvelgti į poveikį aplinkai pirkdami baterijas arba gaminius, kuriuose yra baterijų, kad būtų remiama ir skatinama švaraus ir energijos vartojimo požiūriu efektyvaus judumo ir energijos kaupimo rinka ir taip būtų padedama siekti Sąjungos aplinkos, klimato ir energetikos politikos tikslų;

(100)siekiant nustatyti vyriausybių, pramonės asociacijų ir suinteresuotų organizacijų grupių parengtų išsamaus patikrinimo schemų lygiavertiškumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Siekiant užtikrinti, kad būtų atnaujinamas žaliavų ir su jomis susijusios socialinės rizikos bei rizikos aplinkai sąrašas, taip pat užtikrinti derėjimą su Konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentu ir su EBPO išsamiu patikrinimu dėl ekonominės veiklos vykdytojų pareigų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(101)siekiant užtikrinti, kad Komisijos atliekamas tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schemų pripažinimas būtų įgyvendinamas vienodomis sąlygomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(102)pagal šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus itin svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 65 nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, ir jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, dirbančių rengiant deleguotuosius aktus, posėdžiuose;

(103) Komisijai šiuo reglamentu suteikiamais įgyvendinimo įgaliojimais, kurie nesusiję su nustatymu, ar valstybių narių dėl reikalavimų neatitinkančių baterijų taikomos priemonės yra pagrįstos, turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 66 ;

(104)tais atvejais, kai Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka ar nebeatitinka jos notifikavimo reikalavimų, pagal patariamąją procedūrą turėtų būti priimtas įgyvendinimo aktas, kuriame reikalaujama, kad notifikuojančioji institucija imtųsi reikiamų taisomųjų veiksmų, įskaitant, jei būtina, notifikavimo galiojimo panaikinimą;

(105)Komisija turėtų priimti nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, ar nacionalinė priemonė, kurios imamasi dėl reikalavimus atitinkančios, tačiau riziką keliančios baterijos, yra pagrįsta, kai to reikia dėl privalomų skubos priežasčių tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su žmonių sveikatos apsauga, sauga ar turto ar aplinkos apsauga;

(106)valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir užtikrinti tų taisyklių vykdymą. Numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(107)atsižvelgiant į poreikį užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir poreikį atsižvelgti į naujus mokslo faktais grindžiamus pokyčius, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ir jo poveikio aplinkai ir vidaus rinkos veikimui ataskaitą. Į savo ataskaitą Komisija turėtų įtraukti nuostatų dėl tvarumo, saugos, ženklinimo ir informavimo kriterijų, baterijų atliekų tvarkymo priemonių ir tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo reikalavimų vertinimą. Prireikus kartu su šia ataskaita turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti atitinkamas šio reglamento nuostatas;

(108)būtina suteikti pakankamai laiko ekonominės veiklos vykdytojams atlikti savo pareigas pagal šį reglamentą, o valstybėms narėms – sukurti jam taikyti reikalingą administracinę infrastruktūrą. Todėl šio reglamento taikymas turėtų būti atidėtas iki datos, iki kurios galima pagrįstai tikėtis užbaigti tuos parengiamuosius darbus;

(109)siekiant užtikrinti valstybėms narėms galimybę pritaikyti pagal Direktyvą 2006/66/EB sukurtą gamintojų registrą ir imtis reikiamų administracinių priemonių dėl kompetentingų institucijų leidimų suteikimo procedūrų organizavimo, taip pat išlaikyti tvarkos tęstinumą ekonominės veiklos vykdytojams, Direktyva 2006/66/EB turėtų būti panaikinta 2023 m. liepos 1 d. Toje direktyvoje nustatytos stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigos dėl nešiojamųjų baterijų surinkimo lygio ir perdirbimo veiksmingumo per perdirbimo procesus toliau galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d., o susijusios duomenų perdavimo Komisijai pareigos toliau galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d., kad būtų užtikrintas tęstinumas iki tol, kol Komisija patvirtins naujas apskaičiavimo taisykles ir ataskaitų teikimo formas pagal šį reglamentą;

(110)kadangi šio reglamento tikslo garantuoti vidaus rinkos veikimą ir kartu užtikrinti, kad rinkai pateikiamos baterijos atitiktų žmonių sveikatos, saugos, turto ir aplinkos aukšto lygio apsaugos reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl suderinimo poreikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius
Bendrosios nuostatos

1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatomi tvarumo, saugos, ženklinimo ir informacijos reikalavimai, taikytini leidžiant pateikti rinkai arba pradėti naudoti baterijas, taip pat baterijų atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo reikalavimai.

2.Šis reglamentas taikomas visoms baterijoms, konkrečiai nešiojamosioms baterijoms, automobilių baterijoms, elektra varomų transporto priemonių baterijoms ir pramoninėms baterijoms, nepriklausomai nuo jų formos, tūrio, svorio, konstrukcijos, medžiagų sudėties, naudojimo ar paskirties. Jis taikomas ir į kitus gaminius įmontuotoms arba prie kitų gaminių pridedamoms baterijoms.

3.Šis reglamentas netaikomas baterijoms:

(a)su valstybių narių esminių saugumo interesų apsauga susijusioje įrangoje, ginkluose, amunicijoje ir karinėje medžiagoje, išskyrus gaminius, kurie nėra specialiai skirti naudoti kariniais tikslais; taip pat

(b)skrydžiams į kosmosą skirtoje įrangoje.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)baterija – bet koks elektros energijos, generuojamos vykstant tiesioginiam cheminės energijos keitimui, šaltinis, sudarytas iš vieno ar daugiau neįkraunamųjų ar įkraunamųjų baterijos elementų arba jų grupių;

(2)baterijos elementas – iš elektrodų, elektrolito, indo, gnybtų ir, jei taikoma, separatorių sudarytas pagrindinis baterijos funkcinis vienetas, kuriame yra aktyviųjų medžiagų, kurioms reaguojant generuojama elektros energija;

(3)aktyviosios medžiagos – medžiagos, kurios baterijos elementui išsikraunant chemiškai reaguoja ir taip generuoja elektros energiją;

(4)neįkraunamoji baterija – baterija, kuri nėra pritaikyta pakartotinai įkrauti elektros energija;

(5)įkraunamoji baterija – baterija, kuri yra pritaikyta pakartotinai įkrauti elektros energija;

(6)baterija su vidiniu energijos kaupikliu – baterija be pritvirtintų išorinių įtaisų energijai kaupti;

(7)nešiojamoji baterija – kiekviena baterija, kuri:

–yra sandari;

–sveria mažiau nei 5 kg

–nėra skirta naudoti pramoniniais tikslais ir

–nėra nei elektra varomų transporto priemonių baterija, nei automobilių baterija;

(8)bendrosios paskirties nešiojamosios baterijos – šių įprastų formų nešiojamosios baterijos: 4,5 voltų (3R12), D, C, AA, AAA, AAAA, A23, 9 voltų (PP3);

(9)mažosios transporto priemonės – ratinės transporto priemonės su mažesnės nei 750 vatų galios elektros varikliu, kurioms važiuojant keleiviai jose sėdi ir kurios gali būti varomos vien elektros varikliu arba kartu varikliu ir žmogaus jėga;

(10)automobilių baterija – bet kokia automobilio paleidimui, apšvietimui ar variklio uždegimui naudojama baterija;

(11)pramoninė baterija – pramoniniam naudojimui skirta baterija, taip pat kiekviena kita baterija, išskyrus nešiojamąsias baterijas, elektra varomų transporto priemonių baterijas ir automobilių baterijas;

(12)elektra varomų transporto priemonių baterija – baterija, specialiai skirta hibridinių ir elektra varomų kelių transporto priemonių traukai;

(13)stacionari baterinė energijos kaupimo sistema – įkraunamoji pramoninė baterija su vidiniu energijos kaupikliu, specialiai skirta elektros energijai kaupti ir į tinklą tiekti, nepriklausomai nuo to, kur ir kas šią bateriją naudoja;

(14)pateikimas rinkai – baterijos tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

(15)tiekimas rinkai – platinti arba naudoti skirtos baterijos tiekimas rinkai vykdant komercinę veiklą, už atlygį arba neatlygintinai;

(16)pradėjimas naudoti – baterijos panaudojimas pirmą kartą pagal paskirtį Sąjungoje;

(17)baterijų modelis – bet kokia serijinės gamybos būdu gaminama baterija;

(18)anglies dioksido išmetimo rodiklis – bendras gaminių sistemoje išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, išreikštas anglies dioksido (CO2) ekvivalentu ir nustatytas remiantis produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) tyrimu, naudojant vieną poveikio kategoriją, kuri yra klimato kaita;

(19)ekonominės veiklos vykdytojas – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas, platintojas arba užsakymų vykdymo paslaugų teikėjas, kuriam pagal šį reglamentą taikomos su baterijų gamyba, tiekimu ar pateikimu rinkai arba pradėjimu naudoti susijusios pareigos;

(20)nepriklausomas veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus įgaliotuosius prekiautojus, remontininkus ir perdarytojus, kuris yra nepriklausomas nuo gamintojo ir tiesiogiai arba netiesiogiai užsiima baterijų remontu, technine priežiūra arba paskirties keitimu, įskaitant atliekų tvarkymo subjektus, remontininkus, remonto įrangos, įrankių ar atsarginių dalių gamintojus ir platintojus, techninės informacijos leidėjus, tikrinimo ir bandymo paslaugų teikėjus, taip pat alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įrangos montuotojų, gamintojų ir remontininkų mokymo paslaugų teikėjus;

(21)QR kodas (greitojo atsako kodas) – duomenų matricos brūkšninis kodas, susietas su informacija apie baterijų modelį;

(22)baterijų valdymo sistema – elektroninis įtaisas, kuriuo kontroliuojamos arba valdomos baterijos elektrinės ir šiluminės funkcijos, tvarkomi ir saugomi duomenys apie VII priede nurodytus baterijų būklės ir numatomos naudojimo trukmės nustatymo parametrus ir palaikomas ryšys su transporto priemone arba prietaisu, į kurį įmontuota baterija;

(23)prietaisas – bet kokia elektros arba elektroninė įranga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2012/19/ES, kuriai visą energiją ar jos dalį tiekia arba geba tiekti baterija;

(24)įkrovos būsena – baterijos turimoji talpa, išreikšta vardinės talpos procentine dalimi;

(25)baterijos būklė – įkraunamosios baterijos bendros būklės ir jos gebos užtikrinti nustatytas eksploatacines savybes, palyginti su jos pradine būkle, matas;

(26)paskirties keitimas – bet koks veiksmas, kurį atlikus baterijos dalys arba visa baterija pradedama naudoti kitu tikslu ar taikymo būdu nei tas, kuriam iš pradžių pagaminta baterija;

(27)gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina bateriją arba užsako ją suprojektuoti ar pagaminti ir parduoda tą bateriją savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą;

(28)techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatomi techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti tam tikras gaminys, procesas ar paslauga;

(29)darnusis standartas – standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

(30)CE ženklas – ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad baterija atitinka taikomus reikalavimus, nustatytus Sąjungos derinamaisiais teisės aktais, kuriuose numatytas žymėjimas tuo ženklu;

(31)akreditacija – Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte apibrėžtas akreditavimas;

(32)nacionalinė akreditacijos įstaiga – Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte apibrėžta nacionalinė akreditacijos įstaiga;

(33)atitikties vertinimas – procesas, kuriuo nustatoma, ar įvykdyti šio reglamento reikalavimai dėl baterijos tvarumo, saugos ir ženklinimo;

(34)atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymą, sertifikavimą ir tikrinimą;

(35)notifikuotoji įstaiga – atitikties vertinimo įstaiga, apie kurią pranešta pagal šio reglamento 22 straipsnį;

(36)tiekimo grandinės išsamus patikrinimas – įkraunamąją pramoninę bateriją ar elektra varomų transporto priemonių bateriją rinkai pateikiančio ekonominės veiklos vykdytojo pareigos dėl jo valdymo sistemos, rizikos valdymo, trečiosios šalies patikrinimų, kuriuos atlieka notifikuotosios įstaigos, ir informacijos atskleidimo siekiant nustatyti ir šalinti esamą ir galimą su baterijų gamybai reikalingų žaliavų tiekimu, apdorojimu ir prekyba susijusią riziką;

(37)gamintojas – bet koks gamintojas, importuotojas ar platintojas, kuris (nepriklausomai nuo pardavimo būdo, įskaitant ir nuotolinės prekybos sutartis, apibrėžtas Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 7 dalyje) pirmą kartą tiekia bateriją platinti arba naudoti, įskaitant kai ji įmontuota į prietaisus ar transporto priemones, valstybės narės teritorijoje, tai darant profesinės veiklos pagrindu;

(38)gamintojo atsakomybę perimanti organizacija – juridinis asmuo, organizuojantis su finansais ar veikla susijusį didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymą kelių gamintojų vardu;

(39)baterijos atliekos – bet kokia baterija, kuri yra atliekos, apibrėžtos Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 dalyje;

(40)pakartotinis naudojimas – pakartotinis tiesioginis visiškas arba dalinis baterijos panaudojimas pagal pradinę jos paskirtį;

(41)pavojinga medžiaga – medžiaga, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 67 I priede nustatytus kurios nors iš toliau nurodytų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:

(a)2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasių, 2.8 klasės A ir B tipų, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijų, 2.15 klasės A–F tipų;

(b)3.1–3.6 pavojingumo klasių, 3.7 pavojingumo klasės (neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi), 3.8 klasės (ne narkotinis poveikis), 3.9 ir 3.10 klasių;

(c)4.1 pavojingumo klasės;

(d)5.1 pavojingumo klasės;

(42)apdorojimas – bet koks darbas su baterijų atliekomis po to, kai jos perduotos įmonei rūšiuoti arba paruošti perdirbti;

(43) savanoriško surinkimo punktai – bet koks ne pelno, komercinis ar kitoks ūkio subjektas arba viešoji įstaiga, kuris savo iniciatyva dalyvauja atskirai surenkant nešiojamųjų baterijų atliekas, surinkdamas susidariusias savo arba kitų galutinių naudotojų nešiojamųjų baterijų atliekas prieš tai, kai atliekų tvarkymo subjektai jas paima tolesniam apdorojimui;

(44)atliekų tvarkymo subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, profesionaliai atliekantis baterijų atliekų atskirą surinkimą, rūšiavimą ar apdorojimą;

(45)patvirtinta įmonė – įmonė, kuriai pagal Direktyvą 2008/98/EB leidžiama apdoroti arba perdirbti baterijų atliekas;

(46)perdirbėjas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris patvirtintoje įmonėje atlieka perdirbimo procesus;

(47)naudojimo trukmė – laikotarpis, kuris prasideda, kai baterija pateikiama rinkai, ir baigiasi, kai baterija tampa atliekomis;

(48)perdirbimo lygis – valstybėje narėje konkrečiais kalendoriniais metais nustatomas procentinis dydis, gaunamas padalijant per tuos kalendorinius metus pagal šio reglamento 56 straipsnį apdorotų ir perdirbtų baterijų atliekų svorį iš baterijų atliekų, surinktų pagal šio reglamento 48 ir 49 straipsnius, svorio;

(49)perdirbimo procesas – baterijų atliekų perdirbimo operacija, išskyrus rūšiavimą ar paruošimą perdirbti, kuri gali būti atliekama vienoje ar keliose patvirtintose įmonėse;

(50)perdirbimo veiksmingumas – per perdirbimo procesą pasiekiamas santykis, kuris yra perdirbimo galutinių frakcijų masės ir baterijų atliekų pradinės frakcijos masės dalmuo, išreikštas procentais;

(51)Sąjungos derinamieji teisės aktai – Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos;

(52)nacionalinė institucija – patvirtinimo institucija ar bet kuri kita institucija, vykdanti rinkos priežiūrą ir už ją atsakinga, kaip nustatyta VI skyriuje, arba vykdanti sienų kontrolę valstybėje narėje dėl baterijų;

(53)įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, turintis gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu atliekant nurodytas užduotis, susijusias su gamintojo pareigomis pagal šio reglamento reikalavimus;

(54)importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris bateriją iš trečiosios valstybės pateikia Sąjungos rinkai;

(55)platintojas – tiekimo grandinėje dalyvaujantis fizinis arba juridinis asmuo, tiekiantis bateriją rinkai, išskyrus gamintoją ar importuotoją;

(56)rizika – žalos žmonių sveikatai ar saugai, turtui ar aplinkai padarymo tikimybės ir tos žalos dydžio derinys.

Terminų „atliekos“, „atliekų turėtojas“, „atliekų tvarkymas“, „surinkimas“, „atskiras surinkimas“, „prevencija“, „parengimas pakartotiniam naudojimui“, (atliekų) „naudojimas“ ir „perdirbimas“ apibrėžtys pateiktos Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnyje.

Terminų „galutinis naudotojas“, „rinkos priežiūra“, „rinkos priežiūros institucija“, „užsakymų vykdymo paslaugų teikėjas“, „taisomasis veiksmas“, „atšaukimas“ ir „pašalinimas“ apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnyje.

Terminų „nepriklausomas telkėjas“ ir „rinkos dalyvis“ apibrėžtys pateiktos Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnyje.

3 straipsnis
Laisvas judėjimas

1.Valstybės narės negali dėl su baterijų, kurioms taikomas šis reglamentas, tvarumo, saugos, ženklinimo ir informacijos reikalavimais ar su baterijų atliekų, kurioms taikomas šis reglamentas, tvarkymu susijusių priežasčių uždrausti, riboti ar trukdyti tiekti rinkai arba pradėti naudoti šį reglamentą atitinkančias baterijas.

2.Valstybės narės nedraudžia rodyti šio reglamento neatitinkančių baterijų prekybos mugėse, parodose, pristatymuose ar panašiuose renginiuose su sąlyga, kad būtų pateiktas matomas ženklas, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kad tos baterijos neatitinka šio reglamento ir kad jomis neprekiaujama, kol neužtikrinta jų atitiktis reikalavimams.

4 straipsnis
Baterijų tvarumo, saugos, ženklinimo ir informacijos reikalavimai

1.Baterijos pateikiamos rinkai arba pradedamos naudoti tik jeigu jos atitinka: 

(a)II skyriuje nustatytus tvarumo ir saugos reikalavimus;

(b)III skyriuje nustatytus ženklinimo ir informacijos reikalavimus.

2.Baterijos neturi kelti rizikos žmonių sveikatai, saugai, turtui ar aplinkai jokiais kitais atžvilgiais, nenumatytais II ir III skyriuose.

5 straipsnis
Kompetentinga institucija

1.Valstybės narės paskiria vieną arba kelias kompetentingas institucijas, atsakingas už VII skyriuje nustatytų pareigų atlikimą ir stebėseną bei tikrinimą, ar gamintojai bei gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos laikosi to skyriaus reikalavimų.

2.Valstybės narės išsamiai nustato kompetentingos institucijos ar institucijų organizacinės struktūros ir veiklos nuostatas, įskaitant administracines ir procedūrines taisykles, kuriomis užtikrinama:

(a)gamintojų registravimas pagal 46 straipsnį;

(b)leidimų gamintojams ir gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms suteikimas pagal 47 straipsnį ir leidimų suteikimas bei stebėsena dėl reikalavimų atitikties pagal 48 straipsnį;

(c)didesnės gamintojo atsakomybės pareigų įvykdymo priežiūra pagal 47 straipsnį;

(d)baterijų duomenų rinkimas pagal 61 straipsnį;

(e)informacijos prieinamumas pagal 62 straipsnį.

3.Per [tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Valstybės narės, nepagrįstai nedelsdamos, informuoja Komisiją apie bet kokius tų kompetentingų institucijų pavadinimų ar adresų pasikeitimus.

II skyrius
Tvarumo ir saugos reikalavimai

6 straipsnis
Pavojingų medžiagų apribojimai

1.Be Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytų apribojimų, baterijose neturi būti pavojingų medžiagų, kurių apribojimas nustatytas I priede, nebent jos atitinka to apribojimo sąlygas.

2.Kai dėl tam tikros medžiagos naudojimo gaminant baterijas arba dėl medžiagos buvimo baterijose, pateikiant jas rinkai ar vėlesniais gyvavimo ciklo etapais, įskaitant atliekų etapą, kyla nepriimtina rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, dėl kurios problemą reikia spręsti Sąjungos mastu, Komisija, laikydamasi 73 straipsnyje nurodytos procedūros, priima deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies pakeičiami I priede nustatyti apribojimai, pagal 71 straipsnyje nustatytą procedūrą.

3.Priimdama 2 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą Komisija atsižvelgia į atitinkamo apribojimo socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant vietoj tos pavojingos medžiagos naudoti tinkamų alternatyvų buvimą.

4.Pagal 2 dalį nustatyti apribojimai netaikomi medžiagos naudojimui mokslinių tyrimų ir plėtros (dėl baterijų) veiklai, apibrėžtai Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 23 punkte.

5.Jei pagal 2 dalį nustatytas apribojimas netaikomas produkto ir technologiniams tyrimams ir plėtrai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 22 punkte, ši išimtis ir didžiausias leidžiamas medžiagos kiekis, kuriam taikoma išimtis, nurodomi I priede.

7 straipsnis
Elektra varomų transporto priemonių baterijų ir įkraunamųjų pramoninių baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklis

1.Kartu su elektra varomų transporto priemonių baterijomis ir įkraunamosiomis pramoninėmis baterijomis su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, pateikiami techniniai dokumentai, į kuriuos dėl kiekvieno baterijų modelio ir kiekvienos gamykloje pagamintos baterijų partijos įtraukiama pagal antroje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą parengta anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaracija, kurioje pateikiama bent ši informacija:

(a)administracinė informacija apie gamintoją;

(b)informacija apie bateriją, kuriai taikoma deklaracija;

(c)informacija apie baterijų gamyklos geografinę padėtį;

(d)bendras baterijos anglies dioksido išmetimo rodiklis, apskaičiuotas anglies dioksido ekvivalento kilogramais;

(e)baterijos anglies dioksido išmetimo rodiklis, diferencijuotas pagal gyvavimo ciklo etapus, kaip apibūdinta II priedo 4 punkte;

(f)nepriklausomos trečiosios šalies patikrinimo išvada;

(g)interneto nuoroda, kur galima susipažinti su viešai paskelbta tyrimo, kuriuo pagrįsti anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaravimo rezultatai, versija.

Pirmoje pastraipoje nustatytas anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaracijos reikalavimas nuo 2024 m. liepos 1 d. taikomas elektra varomų transporto priemonių baterijoms ir įkraunamosioms pramoninėms baterijoms.

Komisija ne vėliau kaip 2023 m. liepos 1 d. priima:

(a)deleguotąjį aktą pagal 73 straipsnį, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas d punkte nurodytas baterijos bendras anglies dioksido išmetimo rodiklis, atsižvelgiant į esminius II priede išdėstytus elementus;

(b)įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma pirmoje pastraipoje nurodytos anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaracijos forma. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisijai pagal 73 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami pirmoje pastraipoje nustatyti informacijos reikalavimai.

2.Ant elektra varomų transporto priemonių baterijų ir įkraunamųjų pramoninių baterijų su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, turi būti pateikta aiškiai matoma, lengvai įskaitoma ir nenutrinama etiketė, kurioje nurodyta tos konkrečios baterijos anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klasė.

Kartu su 1 dalyje nurodyta informacija techniniuose dokumentuose pateikiami įrodymai, kad deklaruotas anglies dioksido išmetimo rodiklis ir priskyrimas atitinkamai anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klasei nustatyti skaičiavimais pagal metodiką, išdėstytą deleguotajame akte, Komisijos priimtame pagal ketvirtą pastraipą.

Pirmoje pastraipoje dėl anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klasių nustatyti reikalavimai nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomi elektra varomų transporto priemonių baterijoms ir įkraunamosioms pramoninėms baterijoms.

Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. priima:

(a)deleguotąjį aktą pagal 73 straipsnį, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klases, nurodytas pirmoje pastraipoje. Rengdama tą deleguotąjį aktą Komisija atsižvelgia į atitinkamus esminius II priede išdėstytus elementus;

(b)įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos pirmoje pastraipoje nurodyto ženklinimo formos ir antroje pastraipoje nurodytos anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klasės deklaracijos forma. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.Kartu su elektra varomų transporto priemonių baterijomis ir įkraunamosiomis pramoninėmis baterijomis su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, pateikiami techniniai dokumentai dėl kiekvieno baterijų modelio ir kiekvienos gamykloje pagamintos baterijų partijos, kuriuose įrodoma, kad deklaruota gyvavimo ciklo anglies dioksido išmetimo rodiklio vertė nesiekia didžiausios ribos, nustatytos deleguotuoju aktu, Komisijos priimtu pagal trečią pastraipą.

Pirmoje pastraipoje nustatytas reikalavimas dėl didžiausios gyvavimo ciklo anglies dioksido išmetimo rodiklio ribos nuo 2027 m. liepos 1 d. taikomas elektra varomų transporto priemonių baterijoms ir įkraunamosioms pramoninėms baterijoms.

Komisija ne vėliau kaip 2026 m. liepos 1 d. priima deleguotąjį aktą pagal 73 straipsnį, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant didžiausią gyvavimo ciklo anglies dioksido išmetimo rodiklio ribą, nurodytą pirmoje pastraipoje. Rengdama tą deleguotąjį aktą Komisija atsižvelgia į atitinkamus esminius II priede išdėstytus elementus.

Nustatant didžiausią gyvavimo ciklo anglies dioksido išmetimo rodiklio ribą, jei reikia, atliekamas perklasifikavimas pagal 2 dalyje nurodytas baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klases.

8 straipsnis
Perdirbtųjų medžiagų dalis pramoninėse baterijose, elektra varomų transporto priemonių baterijose ir automobilių baterijose

1.Nuo 2027 m. sausio 1 d. kartu su pramoninėmis baterijomis, elektra varomų transporto priemonių baterijomis ir automobilių baterijomis su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh ir kurių aktyviosiose medžiagose yra kobalto, švino, ličio ar nikelio, pateikiami techniniai dokumentai, į kuriuos įtraukta informacija apie tai, koks naudojamo iš atliekų gauto kobalto, švino, ličio ar nikelio kiekis yra kiekvieno modelio baterijų ir kiekvienos gamykloje pagamintos partijos baterijų aktyviosiose medžiagose.

Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma naudojamo iš atliekų gauto kobalto, švino, ličio ar nikelio kiekio, esančio pirmoje pastraipoje nurodytų baterijų aktyviosiose medžiagose, apskaičiavimo ir tikrinimo metodika ir atitinkama techninių dokumentų forma. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.Nuo 2030 m. sausio 1 d. kartu su pramoninėmis baterijomis, elektra varomų transporto priemonių baterijomis ir automobilių baterijomis su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh ir kurių aktyviosiose medžiagose yra kobalto, švino, ličio ar nikelio, pateikiami techniniai dokumentai, kuriais įrodoma, kad tų kiekvieno modelio ir kiekvienos gamykloje pagamintos partijos baterijų aktyviosiose medžiagose yra bent tokia minimali naudojamo iš atliekų gauto kobalto, švino, ličio ar nikelio dalis:

(a)12 proc. kobalto;

(b)85 proc. švino;

(c)4 proc. ličio;

(d)4 proc. nikelio.

3.Nuo 2035 m. sausio 1 d. kartu su pramoninėmis baterijomis, elektra varomų transporto priemonių baterijomis ir automobilių baterijomis su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh ir kurių aktyviosiose medžiagose yra kobalto, švino, ličio arba nikelio, pateikiami techniniai dokumentai, kuriais įrodoma, kad tų kiekvieno modelio ir kiekvienos gamykloje pagamintos partijos baterijų aktyviosiose medžiagose yra bent tokia minimali naudojamo iš atliekų gauto kobalto, švino, ličio ar nikelio dalis:

(a)20 proc. kobalto;

(b)85 proc. švino;

(c)10 proc. ličio;

(d)12 proc. nikelio.

4.Pagrįstais ir tinkamais atvejais, atsižvelgiant į naudojamo iš atliekų gauto kobalto, švino, ličio ar nikelio išteklių (ne)pakankamumą, Komisijai pagal 73 straipsnį suteikiami įgaliojimai iki 2027 m. gruodžio 31 d. priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamos 2 ir 3 dalyse nustatytos tikslinės normos.

9 straipsnis
Bendrosios paskirties nešiojamųjų baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo reikalavimai

1.Bendrosios paskirties nešiojamosios baterijos nuo 2027 m. sausio 1 d. turi atitikti III priede nustatytų elektrocheminių savybių ir patvarumo parametrų vertes, nustatytas pagal 2 dalį Komisijos priimtu deleguotuoju aktu.

2.Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 73 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas nustatant III priede nustatytų elektrocheminių savybių ir patvarumo parametrų minimalias vertes, kurias turi atitikti bendrosios paskirties nešiojamosios baterijos.

Komisijai pagal 73 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, iš dalies keičiami III priede nustatyti elektrocheminių savybių ir patvarumo parametrai.

Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą Komisija apsvarsto poreikį mažinti bendrosios paskirties nešiojamųjų baterijų gyvavimo ciklo poveikį aplinkai ir atsižvelgia į atitinkamus tarptautinius standartus ir ženklinimo sistemas. Komisija taip pat užtikrina, kad to deleguotojo akto nuostatos neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio tų baterijų ar prietaisų, į kuriuos tos baterijos įmontuotos, funkcionalumui, įperkamumui ir kainai galutiniams naudotojams bei pramonės konkurencingumui. Baterijų ir susijusių prietaisų gamintojams neturi būti užkraunama pernelyg didelė administracinė našta.

3.Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina priemonių, kuriomis siekiama laipsniškai nutraukti bendrosios paskirties neįkraunamųjų nešiojamųjų baterijų naudojimą, kad būtų kuo labiau sumažintas jų poveikis aplinkai, remiantis gyvavimo ciklo analizės metodika, perspektyvumą. Tuo tikslu Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ir apsvarsto poreikį imtis tinkamų priemonių, be kita ko, pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

10 straipsnis
Įkraunamųjų pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo reikalavimai

1.Nuo [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo] kartu su įkraunamosiomis pramoninėmis baterijomis ir elektra varomų transporto priemonių baterijomis su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, pateikiami techniniai dokumentai, kuriuose nurodomos IV priedo A dalyje nustatytų elektrocheminių savybių ir patvarumo parametrų vertės.

Pirmoje pastraipoje nurodytuose techniniuose dokumentuose taip pat išaiškinamos techninės specifikacijos, standartai ir sąlygos, pagal kuriuos išmatuojamos, apskaičiuojamos arba įvertinamos elektrocheminių savybių ir patvarumo parametrų vertės. Tas paaiškinimas apima bent IV priedo B dalyje nurodytus elementus.

2.Nuo 2026 m. sausio 1 d. įkraunamosios pramoninės baterijos su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, turi atitikti pagal 3 dalį Komisijos priimtu deleguotuoju aktu nustatytas minimalias IV priedo A dalyje nustatytų elektrocheminių savybių ir patvarumo parametrų vertes.

3.Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 73 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas nustatant IV priedo A dalyje nustatytų elektrocheminių savybių ir patvarumo parametrų minimalias vertes, kurias turi atitikti įkraunamosios pramoninės baterijos su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh.

Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą Komisija apsvarsto poreikį mažinti įkraunamųjų pramoninių baterijų su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, gyvavimo ciklo poveikį aplinkai ir užtikrina, kad tuo aktu nustatomi reikalavimai neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio tų baterijų ar prietaisų, į kuriuos tos baterijos įmontuotos, funkcionalumui, įperkamumui ir pramonės konkurencingumui. Baterijų ir susijusių prietaisų gamintojams neturi būti užkraunama pernelyg didelė administracinė našta.

11 straipsnis
Nešiojamųjų baterijų išimamumas ir pakeičiamumas 

1.Į prietaisus įmontuojamos nešiojamosios baterijos turi būti tokios, kad galutinis naudotojas arba nepriklausomi veiklos vykdytojai galėtų jas lengvai išimti ir pakeisti prietaiso naudojimo laikotarpiu, jei baterijų naudojimo trukmė trumpesnė nei prietaiso, arba vėliausiai tada, kai baigiasi prietaiso naudojimo trukmė.

Baterija yra lengvai pakeičiama, jeigu ją išėmus iš prietaiso galima pakeisti kita panašia baterija ir tai neturi poveikio to prietaiso veikimui ar eksploatacinėms savybėms.

2.1 dalyje nustatytos pareigos netaikomos, kai:

(a)būtina užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą ir nuolatinę prietaiso ir nešiojamosios baterijos jungtį dėl saugos, eksploatacinių, medicininių ar su duomenų vientisumu susijusių priežasčių; arba

(b)baterija gali veikti tik tada, kai ji yra integruota į prietaiso konstrukciją.

3.Komisija patvirtina gaires, kad būtų lengviau darniai taikyti 2 dalyje nustatytas nukrypti leidžiančias nuostatas.

12 straipsnis
Stacionarių baterijų energijos kaupimo sistemų sauga

1.Prie stacionarių baterijų energijos kaupimo sistemų pridedami techniniai dokumentai, kuriais įrodomas jų saugumas įprastinio jų veikimo ir naudojimo sąlygomis, įskaitant įrodymus, kad jos sėkmingai išbandytos tikrinant V priede nustatytus saugos parametrus (tie bandymai turėtų būti atlikti taikant pažangiausias bandymo metodikas).

2.Komisijai pagal 73 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, iš dalies keičiami V priede nustatyti saugos parametrai.

III skyrius
Ženklinimo ir informacijos reikalavimai

13 straipsnis
Baterijų ženklinimas

1.Nuo 2027 m. sausio 1 d. baterijos ženklinamos etikete, kurioje pateikiama VI priedo A dalyje nurodyta informacija.

2.Nuo 2027 m. sausio 1 d. nešiojamosios ir automobilių baterijos ženklinamos etikete, kurioje pateikiama informacija apie jų talpą, o nešiojamosios baterijos ženklinamos etikete, kurioje pateikiama informacija apie minimalią vidutinę jų naudojimo konkrečioms reikmėms trukmę.

3.Nuo 2023 m. liepos 1 d. baterijos ženklinamos „atskiro surinkimo“ simboliu pagal VI priedo B dalyje nustatytus reikalavimus.

Šis simbolis turi užimti ne mažiau kaip 3 proc. baterijos didžiausios sienelės ploto, o jo maksimalus dydis yra 5 × 5 cm.

Šis simbolis ant cilindrinių baterijų elementų turi užimti ne mažiau kaip 1,5 proc. baterijos paviršiaus ploto, o jo maksimalus dydis yra 5 × 5 cm.

Jeigu dėl baterijos dydžio šio simbolio matmenys būtų mažesni nei 0,5 × 0,5 cm, pačios baterijos juo ženklinti nereikia, tačiau ne mažesnių kaip 1 × 1 cm matmenų simbolis turi būti išspausdintas ant pakuotės.

4.Nuo 2023 m. liepos 1 d. baterijos, kuriose yra daugiau kaip 0,002 proc. kadmio arba daugiau kaip 0,004 proc. švino, ženklinamos atitinkamo metalo cheminiu simboliu: Cd arba Pb.

Sunkiųjų metalų kiekį žymintis simbolis išspausdinamas po VI priedo B dalyje parodytu simboliu ir užima ne mažesnį kaip ketvirtadalio to simbolio dydžio plotą.

5.Baterijos ženklinamos QR kodu pagal VI priedo C dalį, kuriuo suteikiama prieiga prie šios informacijos:

(a)nuo 2027 m. sausio1 d. – visų baterijų – 1 dalyje nurodytos informacijos;

(b)nuo 2027 m. sausio1 d. – nešiojamųjų ir automobilių baterijų – 2 dalyje nurodytos informacijos;

(c)nuo 2023 m. sausio 1 d. – visų baterijų – 3 dalyje nurodyto simbolio;

(d)nuo 2023 m. sausio 1 d. – baterijų, kuriose yra daugiau kaip 0,002 proc. kadmio arba daugiau kaip 0,004 proc. švino, – 4 dalyje nurodyto simbolio;

(e)nuo [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo] – įkraunamųjų pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų – 39 straipsnio 6 dalyje nurodytos ataskaitos;

(f)nuo 2024 m. liepos 1 d. – elektra varomų transporto priemonių baterijų ir įkraunamųjų pramoninių baterijų su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, – 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaracijos;

(g)nuo 2026 m. sausio 1 d. – elektra varomų transporto priemonių baterijų ir įkraunamųjų pramoninių baterijų su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, – 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos anglies dioksido išmetimo rodiklio dydžio klasės;

(h)nuo 2027 m. sausio 1 d. – įkraunamųjų pramoninių baterijų, automobilių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, – naudojamo iš atliekų gauto kobalto, švino, ličio ar nikelio, esančio baterijos aktyviosiose medžiagose, kiekio pagal 8 straipsnį;

(i)nuo 2023 m. sausio1 d. – visų baterijų – 18 straipsnyje nurodytos deklaracijos;

(j)nuo 2023 m. liepos 1 d. – visų baterijų – 60 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytos informacijos.

6.1–5 dalyse nurodytos etiketės ir QR kodas turi būti išspausdinti arba įspausti ant baterijos taip, kad būtų matomi, įskaitomi ir nenutrinami. Jeigu taip žymėti neįmanoma arba negalima dėl baterijos pobūdžio ir dydžio, etiketėmis žymima pakuotė ir dokumentai, pateikiami kartu su baterija.

7.Komisija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos darniosios specifikacijos pagal 1 ir 2 dalyse nurodytus ženklinimo reikalavimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

14 straipsnis
Informacija apie baterijų būklę ir numatomą naudojimo trukmę

1.Įkraunamosios pramoninės baterijos ir elektra varomų transporto priemonių baterijos su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, turi būti su integruota baterijos valdymo sistema, kurioje pateikiami duomenys apie VII priede nustatytus baterijos būklės ir numatomos naudojimo trukmės nustatymo parametrus.

2.Bateriją teisėtai įsigijusiam juridiniam arba fiziniam asmeniui ar bet kokiai jo vardu veikiančiai trečiajai šaliai bet kuriuo metu ir nediskriminaciniu pagrindu suteikiama prieiga prie duomenų, esančių 1 dalyje nurodytoje baterijos valdymo sistemoje, kad būtų galima:

(a)įvertinti baterijos likutinę vertę ir tolesnio naudojimo galimybes;

(b)sudaryti sąlygas bateriją naudoti pakartotinai, pakeisti jos paskirtį ar ją perdaryti;

(c)suteikti galimybę baterija naudotis nepriklausomiems telkėjams arba rinkos dalyviams energijai kaupti.

3.Šio straipsnio nuostatos taikomos kartu su nuostatomis, nustatytomis Sąjungos teisės aktuose dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo. 

IV skyrius
Baterijų atitiktis reikalavimams

15 straipsnis
Baterijų atitikties prielaida 

1.Siekiant atitikties ir tikrinant atitiktį šio reglamento 9, 10, 12, 13 straipsnių ir 59 straipsnio 5 dalies a punkto reikalavimams matavimai ir skaičiavimai atliekami taikant patikimą, tikslų ir atkuriamą metodą, pagal kurį atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus ir pagal kurį gautų rezultatų neapibrėžtis laikoma nedidele, įskaitant metodus, nustatytus standartuose, kurių nuorodų numeriai tuo tikslu paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Baterijos, kurių bandymai atlikti pagal darniuosius standartus ar jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikomos atitinkančiomis 9, 10, 13 straipsniuose ir 59 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytus reikalavimus tiek, kiek tie darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

3.Baterijos, atitinkančios darniuosius standartus ar jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikomos atitinkančiomis 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek tie darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

16 straipsnis
Bendrosios specifikacijos

1.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos pagal 9, 10, 12, 13 straipsniuose ir 59 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytus reikalavimus arba dėl 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų bandymų, kai:

(a)darnieji standartai ar jų dalys, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, neapima tų reikalavimų arba bandymų; arba

(b)Komisija nustato, kad nepagrįstai vėluojama priimti prašomus darniuosius standartus, arba mano, kad atitinkamų darniųjų standartų nepakanka; arba

(c)Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą yra nusprendusi palikti galioti su apribojimais arba išbraukti darniųjų standartų ar jų dalių, apimančių tuos reikalavimus ar bandymus, nuorodas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.Baterijos, kurių bandymai atliekami pagal bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, laikomos atitinkančiomis 9, 10, 13 straipsniuose ir 59 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytus reikalavimus tiek, kiek tos bendrosios specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus, ir, jei taikoma, tiek, kiek yra pasiektos pagal tuos reikalavimus nustatytos minimalios vertės.

3.Baterijos, kurios atitinka bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, laikomos atitinkančiomis 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek tos bendrosios specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

17 straipsnis
Atitikties vertinimo procedūros

1.Prieš pateikiant bateriją rinkai arba prieš pradedant ją naudoti gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad būtų atliktas gaminio atitikties šio reglamento II ir III skyrių reikalavimams vertinimas.

2.Baterijų atitiktis 6, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsniuose nustatytiems reikalavimams vertinama pagal VIII priedo A dalyje nustatytą procedūrą.

3.Baterijų atitiktis 7, 8 ir 39 straipsniuose nustatytiems reikalavimams vertinama pagal VIII priedo B dalyje nustatytą procedūrą.

4.Komisijai pagal 73 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas, nustatant papildomus tikrinimo veiksmus pagal atitikties vertinimo modulius arba pakeičiant tuos modulius kitais Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatytais moduliais, jei reikia, juos priderinant prie konkrečių baterijoms taikomų reikalavimų.

5.Su baterijų atitikties vertinimu susiję duomenų įrašai ir korespondencija rengiami valstybės narės, kurioje įsisteigusi 1 ir 2 dalyse nurodytas atitikties vertinimo procedūras atliekanti notifikuotoji įstaiga, valstybine kalba arba tai įstaigai priimtina kalba.

18 straipsnis
ES atitikties deklaracija

1.ES atitikties deklaracijoje patvirtinama, kad II ir III skyriuose nustatytų reikalavimų laikymasis yra įrodytas.

2.ES atitikties deklaracija atitinka IX priede pateiktą jos struktūros pavyzdį, apima atitinkamuose VIII priede nustatytuose moduliuose nurodytus elementus ir yra nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje baterija pateikiama rinkai arba pradedama naudoti, reikalaujamą kalbą (-as).

3.Jei baterijų modeliui taikomas ne vienas, o daugiau Sąjungos aktų, pagal kuriuos yra privaloma ES atitikties deklaracija, parengiama viena visiems tiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Toje deklaracijoje nurodomi atitinkami Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos.

19 straipsnis
Bendrieji ženklinimo CE ženklu principai 

Ženklinimui CE ženklu taikomi bendrieji Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje nustatyti principai.

20 straipsnis
Žymėjimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos

1.Baterija žymima CE ženklu taip, kad jis būtų matomas, įskaitomas ir nenutrinamas. Jeigu taip žymėti neįmanoma arba negalima dėl baterijos pobūdžio, šiuo ženklu pažymima pakuotė ir dokumentai, pateikiami kartu su baterija.

2.Žymėjimas CE ženklu atliekamas prieš pateikiant bateriją rinkai.

3.Po CE ženklo nurodomas atitikties vertinimą atlikusios notifikuotosios įstaigos identifikacinis numeris. Tą identifikacinį numerį prideda pati notifikuotoji įstaiga arba jos nurodymu tą padaro gamintojas ar gamintojo įgaliotasis atstovas.

4.Po CE ženklo ir 3 dalyje nurodyto identifikacinio numerio, jei tinka, pateikiami bet kokie ženklai, kuriais nurodoma konkreti rizika, naudojimo būdas ar kitoks su baterijos naudojimu, laikymu, apdorojimu arba vežimu susijęs pavojus.

5.Valstybės narės, naudodamosi esamomis priemonėmis, užtikrina, kad ženklinimo CE ženklu tvarka būtų tinkamai taikoma, o netinkamo to ženklo naudojimo atveju imasi atitinkamų veiksmų.

V skyrius
Atitikties vertinimo įstaigų notifikavimas

21 straipsnis
Notifikavimas 

Valstybės narės pagal notifikavimo procedūrą praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie atitikties vertinimo įstaigas, įgaliotas atlikti atitikties vertinimą pagal šį reglamentą.

22 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.Valstybė narė paskiria notifikuojančiąją instituciją, atsakingą už tai, kad būtų nustatytos ir taikomos reikiamos procedūros, pagal kurias įvertinamos atitikties vertinimo įstaigos, atliekama jų notifikavimo procedūra ir vykdoma notifikuotųjų įstaigų stebėsena, apimanti 25 straipsnio nuostatų laikymąsi.

2.Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėseną turi vykdyti nacionalinė akreditacijos įstaiga, apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008, laikantis to reglamento nuostatų.

3.Jeigu notifikuojančioji institucija deleguoja arba kitaip paveda vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, notifikavimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra vyriausybinis subjektas, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo ir mutatis mutandis turi atitikti 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Be to, ji turi turėti su savo veikla susijusios atsakomybės draudimą.

4.Notifikuojančioji institucija prisiima visą atsakomybę už 3 dalyje nurodytos įstaigos atliekamas užduotis.

23 straipsnis
Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

1.Notifikuojančioji institucija įsteigiama, organizuojama ir veikia taip, kad būtų garantuotas jos veiksmų objektyvumas ir nešališkumas ir būtų išvengta interesų konfliktų su notifikuotosiomis įstaigomis ir atitikties vertinimo įstaigomis, teikiančiomis notifikavimo paraišką pagal 28 straipsnį.

2.Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną sprendimą dėl atitikties vertinimo įstaigos notifikavimo priimtų kiti kompetentingi asmenys, nei tie, kurie atliko atitikties vertinimo įstaigų, pateikusių notifikavimo paraišką pagal 28 straipsnį, vertinimą.

3.Notifikuojančioji institucija negali siūlyti ar vykdyti jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, ar teikti konsultavimo paslaugų komerciniu ar konkurenciniu pagrindu.

4.Notifikuojančioji institucija užtikrina savo gaunamos informacijos konfidencialumą. Tačiau ji keičiasi informacija apie notifikuotąsias įstaigas su Komisija, taip pat su kitų valstybių narių notifikuojančiosiomis institucijomis ir kitomis susijusiomis nacionalinėmis institucijomis.

5.Notifikuojančioji institucija turi turėti pakankamai kompetentingų darbuotojų savo užduotims tinkamai atlikti.

24 straipsnis
Informavimo apie notifikuojančiąsias institucijas pareiga

Valstybės narės informuoja Komisiją apie savo taikomas atitikties vertinimo įstaigų įvertinimo ir notifikavimo ir notifikuotųjų įstaigų stebėsenos procedūras, taip pat apie bet kokius tų procedūrų pakeitimus.

Komisija tą informaciją paskelbia viešai.

25 straipsnis
Reikalavimai dėl notifikuotųjų įstaigų

1.Atitikties vertinimo įstaiga notifikavimo procedūros tikslais turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.Atitikties vertinimo įstaiga turi būti įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir turi turėti teisinį subjektiškumą.

3.Atitikties vertinimo įstaiga turi būti trečioji šalis, nepriklausoma nuo jokių verslo ryšių ir nuo savo vertinamo baterijų modelio ir visų pirma nepriklausoma nuo gamintojų, gaminančių baterijas, bei tų baterijų gamintojų prekybos partnerių ar baterijų gamyklų akcijų turinčių investuotojų, taip pat nepriklausoma nuo kitų notifikuotųjų įstaigų ir tų notifikuotųjų įstaigų verslo asociacijų, patronuojančiųjų bendrovių ar pavaldžiųjų įstaigų.

4.Atitikties vertinimo įstaiga, jos vyresnioji vadovybė ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai negali būti savo vertinamų baterijų projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai, techninės priežiūros vykdytojai ar kurios nors iš tų šalių atstovai. Šis draudimas netrukdo naudoti atitikties vertinimo įstaigos veiklai reikalingų baterijų arba naudoti baterijų asmeninėms reikmėms.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos vyresnioji vadovybė ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant, parduodant, montuojant ar naudojant tas baterijas ar atliekant jų techninę priežiūrą, taip pat negali atstovauti tos veiklos vykdytojams. Jie neužsiima jokia veikla, kuri gali kliudyti jiems nepriklausomai priimti sprendimus ar sąžiningai vykdyti atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios jiems suteiktas notifikuotosios įstaigos statusas. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaiga užtikrina, kad jos patronuojančiųjų ar tai pačiai grupei priklausančių bendrovių, pavaldžiųjų įstaigų ar subrangovų veikla neturėtų poveikio jos vykdomos atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.Atitikties vertinimo įstaiga ir jos darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi aukščiausių profesinio sąžiningumo standartų ir turėdami reikiamą atitinkamos srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansinio pobūdžio, kurie galėtų paveikti jų sprendimus ar jų atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei tą daro tos veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

6.Atitikties vertinimo įstaiga turi būti pajėgi vykdyti visą VIII priede nurodytą atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios ji turi notifikuotosios įstaigos statusą, nepriklausomai nuo to, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos tos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Atitikties vertinimo įstaiga kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai atlikti ir dėl kiekvieno baterijų modelio, dėl kurio ji yra notifikuotoji įstaiga, turi turėti jai reikalingus:

(a)vidaus darbuotojus, turinčius reikiamų techninių žinių ir pakankamai tinkamos patirties vykdyti atitikties vertinimo veiklą;

(b)procedūrų, pagal kurias atliekamas atitikties vertinimas, aprašus, kuriais užtikrinamas skaidrumas ir tų procedūrų pakartojamumas;

(c)tinkamą politiką ir procedūras, pagal kurias veikla, kurią ji vykdo kaip notifikuotoji įstaiga, yra atskirta nuo kitos veiklos;

(d)procedūras, pagal kurias atitikties vertinimo veikla vykdoma deramai atsižvelgiant į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamos baterijų technologijos sudėtingumą ir ar gamybos procesas yra masinio, ar serijinio pobūdžio.

Atitikties vertinimo įstaiga visada turi turėti galimybę naudotis visa bandymų įranga ar baze, reikalinga kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai atlikti ir dėl kiekvieno baterijų modelio, dėl kurio ji turi notifikuotosios įstaigos statusą.

7.Už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai turi:

(a)turėti tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios ta atitikties vertinimo įstaiga turi notifikuotosios įstaigos statusą;

(b)pakankamai gerai išmanyti savo atliekamų vertinimų reikalavimus ir turėti tinkamus įgaliojimus atlikti tuos vertinimus;

(c)turėti reikiamų žinių ir supratimą apie II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus, apie taikytinus 15 straipsnyje nurodytus darniuosius standartus ir 16 straipsnyje nurodytas bendrąsias specifikacijas, taip pat apie atitinkamas Sąjungos derinamųjų teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

(d)gebėti rengti sertifikatus, duomenų įrašus ir ataskaitas, kuriais įrodoma, kad buvo atlikti atitikties vertinimai.

8.Turi būti užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigos, jos vyresniosios vadovybės ir už atitikties vertinimo veiklos vykdymą atsakingų darbuotojų nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos vyresniosios vadovybės ir už atitikties vertinimo veiklos vykdymą atsakingų darbuotojų atlyginimas neturi priklausyti nuo atliktų atitikties vertinimų skaičiaus ar nuo tų vertinimų rezultatų.

9.Atitikties vertinimo įstaiga draudžiasi atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę prisiima valstybė pagal nacionalinę teisę, taikomą toje valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla, arba kai pati valstybė narė yra tiesiogiai atsakinga už atitikties vertinimą.

10.Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinės paslapties reikalavimo dėl visos informacijos, gaunamos vykdant atitikties vertinimo veiklą pagal VIII priedą, tačiau tai netaikoma valstybės narės, kurioje ta įstaiga vykdo savo veiklą, kompetentingų institucijų atžvilgiu. Nuosavybės teisės turi būti apsaugotos.

11.Atitikties vertinimo įstaiga dalyvauja susijusioje standartizacijos veikloje ir notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupės, sudarytos pagal 37 straipsnį, veikloje arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti už atitikties vertinimo veiklos vykdymą atsakingi jos darbuotojai, o tos grupės darbe priimtais administraciniais sprendimais ir parengtais dokumentais vadovaujasi kaip bendrosiomis gairėmis.

26 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų atitikties prielaida

Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ji laikoma atitinkančia 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

27 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subranga

1.Jei notifikuotoji įstaiga konkrečias su atitikties vertinimu susijusias užduotis paveda atlikti subrangovui ar pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad tas subrangovas arba pavaldžioji įstaiga atitiktų 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai informuoja notifikuojančiąją instituciją.

2.Nepriklausomai nuo to, kur yra įsisteigę subrangovai ar pavaldžiosios įstaigos, notifikuotoji įstaiga prisiima visą atsakomybę už jų atliekamas užduotis.

3.Pavesti veiklą vykdyti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą. Subrangovui ar pavaldžiajai įstaigai negali būti pavedama nustatyti ir prižiūrėti vidaus procedūras, bendrąją politiką, elgesio kodeksus ar kitas vidaus taisykles, skirti darbuotojus konkrečioms užduotims atlikti ar priimti sprendimus dėl sertifikavimo.

4.Notifikuotoji įstaiga saugo reikiamus su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos ir jų pagal VIII priedą atlikto darbo vertinimu susijusius dokumentus, kad su jais galėtų susipažinti notifikuojančioji institucija.

28 straipsnis
Notifikavimo paraiška

1.Atitikties vertinimo įstaiga notifikavimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje ji yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.Prie notifikavimo paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulių, nustatytų VIII priede, ir baterijų modelio, kurį vertinti ta atitikties vertinimo įstaiga teigia turinti kompetenciją, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.Jeigu atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti 2 dalyje nurodyto akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus jos atitikčiai 25 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, pripažinti ir reguliariai stebėti, įskaitant tinkamus dokumentus, kuriais įrodoma, kad atitikties vertinimo įstaiga yra nepriklausoma pagal to straipsnio 3 dalį.

29 straipsnis
Notifikavimo procedūra

1.Notifikuojančioji institucija gali atlikti tik atitikties vertinimo įstaigų, kurios atitinka 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus, notifikavimo procedūrą.

2.Notifikuojančioji institucija nusiunčia notifikavimo pranešimą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie kiekvieną 1 dalyje nurodytą atitikties vertinimo įstaigą, šiuo tikslu naudodamasi Komisijos sukurta ir prižiūrima elektronine notifikavimo priemone.

3.Tame pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius ir atitinkamas baterijas, taip pat tinkamą kompetencijos patvirtinimą.

4.Kai notifikavimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, nurodytu 28 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia patvirtinamuosius dokumentus, kuriais patvirtinama atitikties vertinimo įstaigos kompetencija ir kad yra nustatyta tvarka, skirta užtikrinti, kad ta įstaiga būtų reguliariai stebima ir toliau atitiktų 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.Atitinkama atitikties vertinimo įstaiga notifikuotosios įstaigos veiklą gali vykdyti tik jeigu Komisija ar kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų per dvi savaites po notifikavimo pranešimo gavimo, kai prie jo yra pridėtas 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas akreditacijos pažymėjimas, arba per du mėnesius po notifikavimo pranešimo gavimo, kai prie jo yra pridėti 28 straipsnio 3 dalyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai.

6.Notifikuojančioji institucija informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie bet kokius aktualius vėlesnius 2 dalyje nurodyto notifikavimo statuso pakeitimus.

30 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1.Komisija notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Komisija įstaigai suteikia tik vieną tokį numerį, net jeigu ji yra notifikuotoji įstaiga pagal kelis Sąjungos aktus.

2.Komisija viešai paskelbia notifikuotųjų įstaigų sąrašą su nurodytais joms suteiktais identifikaciniais numeriais ir atitikties vertinimo veikla, dėl kurios jos turi notifikuotosios įstaigos statusą.

Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

31 straipsnis
Notifikavimo statuso pakeitimai

1.Jeigu notifikuojančioji institucija nustato arba yra informuojama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji neatlieka savo pareigų, notifikuojančioji institucija, priklausomai nuo tų reikalavimų nesilaikymo ar pareigų nevykdymo atvejo sunkumo, atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina notifikavimo statuso galiojimą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.Jeigu apribojamas, laikinai sustabdomas ar panaikinamas notifikavimo statuso galiojimas, arba kai notifikuotoji įstaiga nutraukia savo veiklą, notifikuojančioji institucija imasi tinkamų veiksmų, skirtų užtikrinti, kad tos įstaigos dokumentus tvarkytų kita notifikuotoji įstaiga arba kad jie būtų saugomi ir pateikiami atsakingoms notifikuojančiosioms ir rinkos priežiūros institucijoms paprašius.

32 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas

1.Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga toliau atitinka jai taikomus reikalavimus ir atlieka jai pavestas pareigas.

2.Komisijos prašymu notifikuojančioji institucija jai pateikia visą su notifikavimo pagrindimu arba atitinkamos notifikuotosios įstaigos kompetencijos užtikrinimu susijusią informaciją.

3.Komisija užtikrina, kad visa jai atliekant tyrimus gauta neskelbtina informacija būtų konfidencialiai tvarkoma.

4.Kai Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jos notifikavimo reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriame reikalaujama, kad notifikuojančioji institucija imtųsi būtinų taisomųjų veiksmų, įskaitant, jei reikia, notifikavimo statuso panaikinimą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 74 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

33 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų veiklos pareigos

1.Notifikuotoji įstaiga atlieka atitikties vertinimus pagal VIII priede nustatytas atitikties vertinimo procedūras.

2.Notifikuotoji įstaiga savo veiklą vykdo proporcingai, stengdamasi neužkrauti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams ir deramai atsižvelgdama į įmonės dydį, įmonės veiklos sektorių, įmonės struktūrą, vertinamos baterijos sudėtingumą ir masinį arba serijinį gamybos proceso pobūdį.

Tačiau tai darydama notifikuotoji įstaiga palaiko tokį griežtumo ir apsaugos lygį, koks yra reikalingas, kad baterija atitiktų šį reglamentą.

3.Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė II ir III skyriuose, 15 straipsnyje nurodytuose darniuosiuose standartuose, 16 straipsnyje nurodytose bendrosiose specifikacijose ar kitose techninėse specifikacijose nustatytų reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų veiksmų iki bus priimtas antras ir galutinis sprendimas dėl sertifikavimo, išskyrus atvejus, kai tų trūkumų ištaisyti neįmanoma, – pastaraisiais atvejais sertifikato išduoti negalima.

4.Jeigu po to, kai išduodamas atitikties sertifikatas ar priimamas patvirtinimo sprendimas, notifikuotoji įstaiga, vykdydama atitikties stebėseną, nustato, kad baterija nebeatitinka reikalavimų, ji pareikalauja, kad gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų veiksmų, ir, jei būtina, laikinai sustabdo arba panaikina to atitikties sertifikato arba patvirtinimo sprendimo galiojimą.

5.Jei taisomųjų veiksmų nesiimama arba jie neturi reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina atitikties sertifikatų ar patvirtinimo sprendimų galiojimą.

34 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta notifikuotųjų įstaigų priimtų sprendimų apskundimo procedūra.

35 straipsnis
Informavimo pareiga, taikoma notifikuotosioms įstaigoms

1.Notifikuotoji įstaiga informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

(a)bet kokį atsisakymą išduoti atitikties sertifikatą arba priimti patvirtinimo sprendimą, sertifikato arba patvirtinimo sprendimo galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;

(b)bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos jos notifikavimo statuso apimčiai ar sąlygoms;

(c)kiekvieną iš rinkos priežiūros institucijų gautą prašymą suteikti informacijos apie jos vykdomą atitikties vertinimo veiklą;

(d)(jei prašoma) bet kokią atitikties vertinimo veiklą, vykdomą pagal jos notifikavimo statusą, ir bet kokią kitą veiklą, įskaitant ir tarpvalstybiniu mastu vykdomą bei subrangos veiklą.

2.Notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią tų pačių baterijų atitikties vertinimo veiklą, teikia aktualią informaciją su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais susijusiais klausimais.

36 straipsnis
Dalijimasis patirtimi

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojamas dalijimasis patirtimi tarp valstybių narių nacionalinių institucijų, kurios yra atsakingos už notifikavimo politiką.

37 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina tinkamą notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą ir kad šis koordinavimas ir bendradarbiavimas tinkamai vyktų sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupėje arba grupėse.

Notifikuotoji įstaiga tos grupės ar grupių darbe dalyvauja tiesiogiai arba per paskirtus atstovus.

VI skyrius
Kitos nei VII skyriuje nustatytosios ekonominės veiklos vykdytojų pareigos

38 straipsnis
Gamintojų pareigos

1.Pateikdami bateriją rinkai arba pradėdami ją naudoti, įskaitant naudojimą paties gamintojo reikmėms, gamintojai užtikrina, kad baterija:

(a)būtų suprojektuota ir pagaminta laikantis 6–12 straipsniuose ir 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir

(b)būtų paženklinta pagal 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.Gamintojai parengia VIII priede nurodytus baterijos techninius dokumentus ir, kai taikytina, atlieka atitinkamą 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti prieš pateikdami bateriją rinkai arba prieš pradėdami ją naudoti.

3.Kai atlikus atitinkamą 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą atitikties vertinimo procedūrą patvirtinama baterijos atitiktis taikomiems reikalavimams, gamintojas parengia ES atitikties deklaraciją pagal 18 straipsnį ir pažymi bateriją CE ženklu pagal 19 ir 20 straipsnius.

4.Gamintojas užtikrina, kad ES atitikties deklaracija pagal 18 straipsnį būtų parengta dėl kiekvienos baterijos, kurią jis pateikia rinkai arba pradeda naudoti, ir ji būtų parengta vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba.

Vis dėlto, kai vienam naudotojui kartu tiekiamos kelios baterijos, su ta siunta ar partija pakanka pateikti vieną ES atitikties deklaracijos kopiją.

5.Gamintojas 10 metų po to, kai baterija pateikta rinkai arba pradėta naudoti, saugo VIII priede nurodytus techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją, kad jie būtų prieinami rinkos priežiūros institucijoms ir nacionalinėms institucijoms.

6.Gamintojas užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, kurias taikant būtų išlaikoma serijinės gamybos būdu gaminamų baterijų atitiktis šiam reglamentui. Atliktas atitikties vertinimas po gamybos proceso ar baterijos konstrukcijos ar savybių pakeitimų ir po 15 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų, 16 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų ar kitų techninių specifikacijų, kuriomis remiantis deklaruota baterijos atitiktis arba pagal kurias patikrinta jos atitiktis, pakeitimų peržiūrimas pagal atitinkamą 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą atitikties vertinimo procedūrą.

7.Gamintojas užtikrina, kad baterija būtų paženklinta pagal 13 straipsnio 1–8 dalių reikalavimus.

8.Gamintojas ant baterijos pakuotės nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą ar registruotą prekių ženklą ir pašto adresą bei interneto adresą, kuriuo su juo galima susisiekti. Nurodomas pašto adresas turi būti vienas adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju. Tokia informacija pateikiama galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba ir turi būti aiški, suprantama ir įskaitoma.

9.Gamintojas užtikrina, kad prie kiekvienos baterijos, kurią jis pateikia rinkai arba pradeda naudoti, būtų pridedamos instrukcijos ir saugos informacija pagal 6–12 straipsnius ir 14 straipsnį.

10.Gamintojas suteikia prieigą prie duomenų apie 14 straipsnio 1 dalyje ir 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos baterijų valdymo sistemos parametrus pagal tuose straipsniuose nustatytus reikalavimus.

11.Gamintojas, manantis arba turintis pagrindo manyti, kad baterija, kurią jis pateikė rinkai arba pradėjo naudoti, neatitinka II ir III skyriuose nustatytų reikalavimų, nedelsdamas imasi būtinų taisomųjų veiksmų, kad būtų pasiekta tos baterijos atitiktis reikalavimams arba, kai tinka, ji būtų pašalinta iš rinkos arba atšaukta. Be to, kai baterija kelia riziką, gamintojas nedelsdamas apie tai informuoja valstybės narės, kurioje jis tiekė tą bateriją rinkai, nacionalinę instituciją, pateikdamas išsamią informaciją, visų pirma apie reikalavimų neatitiktį ir apie taisomuosius veiksmus, kurių imtasi.

12.Gamintojas, gavęs nacionalinės institucijos pagrįstą prašymą, tai institucijai lengvai suprantama kalba pateikia visą informaciją ir techninius dokumentus, reikalingus baterijos atitikčiai II ir III skyriuose nustatytiems reikalavimams įrodyti. Ta informacija ir techniniai dokumentai pateikiami popierine arba elektronine forma. Nacionalinės institucijos prašymu gamintojas su ja bendradarbiauja dėl bet kokių veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti baterijos, kurią jis pateikė rinkai ar pradėjo naudoti, keliamą riziką.

39 straipsnis
Ekonominės veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai įkraunamąsias pramonines baterijas ir elektra varomų transporto priemonių baterijas su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, pareiga nustatyti tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo politiką

1.Nuo [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo] ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis rinkai įkraunamąsias pramonines baterijas ir elektra varomų transporto priemonių baterijas su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, atlieka šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytas tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo pareigas ir saugo dokumentus, kuriais įrodomas atitinkamas tų jo pareigų atlikimas, įskaitant notifikuotųjų įstaigų atlikto trečiosios šalies patikrinimo rezultatus.

2.1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas:

(a)patvirtina ir tiekėjams bei visuomenei aiškiai praneša įmonės politiką dėl X priedo 1 punkte nurodytų žaliavų tiekimo grandinės;

(b)į savo tiekimo grandinės politiką įtraukia standartus, kurie atitinka EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos II priede išdėstytus pavyzdinės tiekimo grandinės politikos standartus;

(c)savo atitinkamas vidaus valdymo sistemas organizuoja taip, kad jos padėtų atlikti tiekimo grandinės išsamų patikrinimą, perduodamas savo vyresniajai vadovybei atsakomybę už tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo proceso priežiūrą ir ne trumpiau kaip penkerius metus saugodamas tų sistemų duomenų įrašus;

(d)sukuria ir naudoja tiekimo grandinės kontrolės ir skaidrumo užtikrinimo sistemą, apimančią kilmės grandinės ar atsekamumo sistemą arba tiekimo grandinės pirmesnių grandžių dalyvių identifikavimą;

pagrindžia šią sistemą dokumentais, kuriuose pateikiama ši informacija:

i)žaliavos aprašas, įskaitant jos prekinį pavadinimą ir rūšį;

ii)tiekėjo, kuris tiekė baterijų žaliavą ekonominės veiklos vykdytojui, pateikiančiam rinkai baterijas, kurių sudėtyje yra tos žaliavos, pavadinimas ir adresas;

iii)žaliavos kilmės šalis ir rinkos sandoriai nuo žaliavos gavybos iki tiesioginio tiekėjo, tiekiančio tą žaliavą ekonominės veiklos vykdytojui;

iv)rinkai pateiktoje baterijoje esančios žaliavos kiekis, išreikštas procentine dalimi arba svoriu.

Šiame d punkte nustatyti reikalavimai gali būti įvykdyti dalyvaujant pramonės inicijuotose programose;

(e)įtraukia savo tiekimo grandinės politiką į sutartis ir susitarimus su tiekėjais, be kita ko, dėl jų rizikos valdymo priemonių;

(f)sukuria informavimo mechanizmą kaip išankstinio perspėjimo apie riziką sistemą arba suteikia galimybę naudotis tokiu mechanizmu, susitardamas dėl bendradarbiavimo su kitais ekonominės veiklos vykdytojais ar organizacijomis arba palengvindamas kreipimąsi į išorės ekspertą ar įstaigą, pavyzdžiui, ombudsmeną.

3.1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas:

(a)nustato ir įvertina su X priedo 2 punkte nurodytomis rizikos kategorijomis susijusį neigiamą poveikį savo tiekimo grandinėje, remdamasis pagal 2 dalį pateikta informacija, pagal savo tiekimo grandinės politikos standartus;

(b)įgyvendina strategiją, pagal kurią reaguojama į nustatytą riziką, siekiant išvengti neigiamo poveikio arba jį sumažinti:

i)tiekimo grandinės rizikos vertinimo išvados pranešamos tuo tikslu paskirtiems vyresniesiems vadovams;

ii)patvirtinamos rizikos valdymo priemonės, atitinkančios EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos II priedą, atsižvelgiant į gebėjimą jomis daryti įtaką ir, prireikus, imtis veiksmų darant spaudimą tiekėjams, kurie gali veiksmingiausiai neleisti atsirasti nustatytai rizikai arba ją sumažinti;

iii)įgyvendinamas rizikos valdymo planas, stebimi ir sekami rizikos mažinimo pastangų rezultatai, atsiskaitoma šiuo tikslu paskirtiems vyresniesiems vadovams ir svarstomas poreikis laikinai sustabdyti arba nutraukti bendradarbiavimą su tiekėju po nesėkmingų bandymų sumažinti riziką, remiantis atitinkamais sutartimi įformintais susitarimais pagal 2 dalies antrą pastraipą;

iv)atliekami papildomi faktinės informacijos ir rizikos vertinimai dėl rizikos, kurią reikia mažinti, arba po aplinkybių pasikeitimo.

Jeigu 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas, tęsdamas arba laikinai sustabdęs prekybą, deda pastangas sumažinti riziką, jis konsultuojasi su tiekėjais ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant vietos ir centrinės valdžios institucijas, tarptautines ar pilietinės visuomenės organizacijas ir paveiktas trečiąsias šalis, ir susitaria dėl išmatuojamo rizikos sumažinimo strategijos, kuri įtraukiama į rizikos valdymo planą.

1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas nustato ir įvertina X priedo 2 punkte išvardytų rizikos kategorijų neigiamo poveikio savo tiekimo grandinėje tikimybę remdamasis prieinamomis tos tiekimo grandinės tiekėjų trečiosios šalies patikrinimo, atlikto notifikuotosios įstaigos, ataskaitomis ir, kai tinka, įvertindamas savo atliekamo išsamaus patikrinimo praktiką. Tos tikrinimų ataskaitos turi atitikti 4 dalies pirmą pastraipą. Jeigu nėra tokių tokios trečiosios šalies patikrinimo ataskaitų dėl tiekėjų, 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas riziką savo tiekimo grandinėje nustato ir vertina naudodamasis savo rizikos valdymo sistemomis. Tokiais atvejais 1 dalyje nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai, pasitelkdami notifikuotąją įstaigą, atlieka trečiosios šalies patikrinimus savo tiekimo grandinių išsamaus patikrinimo tikslu pagal 4 dalies pirmą pastraipą.

1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas trečioje pastraipoje nurodyto rizikos vertinimo išvadas pateikia savo tuo tikslu paskirtiems vyresniesiems vadovams ir įgyvendinama reagavimo strategija, skirta neigiamam poveikiui išvengti ar sumažinti.

4.1 dalyje nurodyto ekonominės veiklos vykdytojo tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo politiką turi patikrinti notifikuotoji įstaiga (trečiosios šalies patikrinimas).

Notifikuotosios įstaigos atliekamas trečiosios šalies patikrinimas:

(a)apima visą veiklą, procesus ir sistemas, kuriuos naudodami ekonominės veiklos vykdytojai įgyvendina savo tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo reikalavimus pagal 2, 3 ir 5 dalis;

(b)atliekamas siekiant nustatyti, ar ekonominės veiklos vykdytojų, pateikiančių baterijas rinkai, tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo praktika atitinka 2, 3 ir 5 dalis;

(c)atliekamas ekonominės veiklos vykdytojams, pateikiantiems baterijas rinkai, pateikiant rekomendacijų, kaip pagerinti jų tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo praktiką;

(d)atitinka audito nepriklausomumo, kompetencijos ir atskaitomybės principus, kurie nustatyti EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijoje.

5.1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms paprašius pateikia pagal 4 dalį atlikto trečiosios šalies patikrinimo ataskaitas arba pateikia tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schemos, Komisijos pripažintos pagal 72 straipsnį, atitikties įrodymus.

6.1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas savo tiesioginiams vartotojų grandies pirkėjams suteikia galimybę susipažinti su visa pagal savo tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo politiką įgyta ir turima informacija, deramai atsižvelgdamas į verslo konfidencialumo ir kitus su konkurencija susijusius klausimus.

1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas kasmet viešai ir kiek įmanoma plačiau, taip pat internete, paskelbia savo tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo politikos ataskaitą. Toje ataskaitoje nurodomi veiksmai, kurių tas ekonominės veiklos vykdytojas ėmėsi siekdamas laikytis 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, įskaitant išvadas dėl reikšmingo neigiamo poveikio pagal X priedo 2 punkte nurodytas rizikos kategorijas ir kaip spręstos tos problemos, taip pat įtraukiama pagal 4 punktą atliktų trečiosios šalies patikrinimų suvestinė ataskaita, nurodant notifikuotosios įstaigos pavadinimą ir deramai atsižvelgiant į verslo konfidencialumo ir kitus su konkurencija susijusius klausimus.

Kai 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas gali pagrįstai daryti išvadą, kad baterijoje esančios X priedo 1 punkte nurodytos žaliavos yra gautos tik iš perdirbtų medžiagų išteklių, jis viešai ir pakankamai išsamiai atskleidžia savo išvadas, deramai atsižvelgdamas į verslo konfidencialumo ir kitus su konkurencija susijusius klausimus.

7.Komisija parengia šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išsamaus patikrinimo, susijusio su X priedo 2 punkte nurodyta socialine rizika ir rizika aplinkai, reikalavimų taikymo, ypač laikantis X priedo 3 punkte nurodytų tarptautinių teisinių priemonių, gaires.

8.Komisijai pagal 73 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

(a)X priede pateikti žaliavų ir rizikos kategorijų sąrašai iš dalies pakeičiami atsižvelgiant į su baterijų gamyba ir chemine sudėtimi susijusią mokslo ir technologijų pažangą ir į Reglamento (ES) 2017/821 pakeitimus;

(b)1 dalyje nurodyto ekonominės veiklos vykdytojo pareigos, nustatytos 2–4 dalyse, iš dalies keičiamos atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/821 pakeitimus ir į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos I priede pateiktų išsamaus patikrinimo rekomendacijų pakeitimus.

40 straipsnis
Įgaliotųjų atstovų pareigos

1.Kai baterijos gamintojas nėra įsisteigęs valstybėje narėje, ta baterija gali būti pateikiama Sąjungos rinkai tik jei gamintojas paskiria vienintelį įgaliotąjį atstovą.

2.Šis paskyrimas yra įgaliojimo suteikimas įgaliotajam atstovui; jis galioja tik tada, kai jį raštu patvirtina įgaliotasis atstovas, ir mažų mažiausiai apima visas to paties modelio baterijas.

3.Įgaliotojo atstovo įgaliojimas neapima 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir pareigos rengti techninius dokumentus.

4.Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo suteiktame įgaliojime nurodytas užduotis. Įgaliotasis atstovas pateikia savo įgaliojimo kopiją kompetentingai institucijai paprašius. Įgaliotojo atstovo įgaliojimu jam leidžiama atlikti bent šias užduotis:

(a)patikrinti, ar yra parengta ES atitikties deklaracija ir techniniai dokumentai ir, kai taikoma, ar gamintojas yra atlikęs atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą;

(b)10 metų po baterijos pateikimo rinkai saugoti ES atitikties deklaraciją ir atnaujintus techninius dokumentus, kad jie būtų prieinami rinkos priežiūros institucijoms;

(c)gavus nacionalinės institucijos pagrįstą prašymą, pateikti tai institucijai visą baterijos atitikčiai reikalavimams įrodyti reikalingą informaciją ir dokumentus;

(d)nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl bet kokių veiksmų siekiant pašalinti riziką dėl baterijų, kurias apima to įgaliotojo atstovo įgaliojimas;

(e)atlikti gamintojo pareigas pagal V skyrių;

(f)nutraukti įgaliojimą, jei gamintojas veikia nesilaikydamas savo pareigų pagal šį reglamentą.

41 straipsnis
Importuotojų pareigos

1.Importuotojai pateikia rinkai arba pradeda naudoti tik tokias baterijas, kurios atitinka II ir III skyrių reikalavimus.

2.Prieš pateikdami bateriją rinkai ar pradėdami ją naudoti importuotojai įsitikina, kad gamintojas atliko reikiamą 17 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą. Jie įsitikina, kad gamintojas parengė VIII priede nurodytus techninius dokumentus, kad baterija paženklinta 19 straipsnyje nurodytu CE ženklu ir 13 straipsnio 5 dalyje nurodytu QR kodu, kad prie jos pridėti reikiami dokumentai ir kad gamintojas atliko 38 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytas pareigas.

Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad baterija neatitinka II ir III skyriuose nustatytų reikalavimų, importuotojas nepateikia tos baterijos rinkai ir nepradeda jos naudoti tol, kol neužtikrinta jos atitiktis. Be to, jei baterija kelia riziką, importuotojas apie tai informuoja gamintoją ir rinkos priežiūros institucijas.

3.Importuotojai ant baterijos arba, jei to padaryti neįmanoma, ant jos pakuotės arba prie baterijos pridedamame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą ar registruotą prekių ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Tie kontaktiniai duomenys pateikiami vartotojams, kitiems galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

4.Importuotojai užtikrina, kad gamintojas būtų atlikęs savo pareigas pagal 38 straipsnio 7, 9 ir 10 dalis.

5.Importuotojai užtikrina, kad tuo metu, kai jiems tenka atsakomybė už bateriją, jos laikymo ar vežimo sąlygos nepakenktų jos atitikčiai II ir III skyriuose nustatytiems reikalavimams.

6.Kai manoma, kad tai tikslinga atsižvelgiant į baterijos keliamą riziką, importuotojai, siekdami apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti vartotojų saugą, tiria parduodamų baterijų pavyzdžius, nagrinėja ir, jei reikia, registruoja skundus ir reikalavimų neatitinkančių ar atšaukiamų baterijų atvejus ir informuoja platintojus apie šią stebėseną.

7.Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad baterija, kurią jie pateikė rinkai arba pradėjo naudoti, neatitinka II ir III skyriuose nustatytų reikalavimų, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų veiksmų, kad būtų pasiekta tos baterijos atitiktis reikalavimams arba, kai tinka, ji būtų pašalinta iš rinkos arba atšaukta. Be to, jei baterija kelia riziką, importuotojai nedelsdami apie tai informuoja valstybės narės, kurioje jie tiekė tą bateriją rinkai, nacionalinę instituciją, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie reikalavimų neatitiktį ir apie taisomuosius veiksmus, kurių imtasi.

8.Importuotojai 10 metų po to, kai baterija pateikta rinkai ar pradėta naudoti, saugo VIII priede nurodytus techninius dokumentus ir ES atitikties deklaracijos kopiją, kad jie būtų prieinami nacionalinėms institucijoms ir rinkos priežiūros institucijoms.

9.Importuotojai, gavę nacionalinės institucijos pagrįstą prašymą, tai institucijai lengvai suprantama kalba pateikia visą informaciją ir techninius dokumentus, reikalingus baterijos atitikčiai II ir III skyriuose nustatytiems reikalavimams įrodyti. Ta informacija ir techniniai dokumentai pateikiami popierine arba elektronine forma. Nacionalinės institucijos prašymu importuotojai su ja bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti baterijų, kurias jie pateikė rinkai arba pradėjo naudoti, keliamą riziką.

42 straipsnis
Platintojų pareigos 

1.Platintojai, tiekdami bateriją rinkai, veikia deramai laikydamiesi šio reglamento reikalavimų.

2.Prieš tiekdami bateriją rinkai platintojai įsitikina, kad:

(a)gamintojas, gamintojo įgaliotasis atstovas, importuotojas ar kiti platintojai yra registruoti valstybės narės teritorijoje pagal 46 straipsnį;

(b)baterija yra paženklinta CE ženklu;

(c)prie baterijos pridedami reikiami dokumentai valstybės narės, kurios rinkai bus tiekiama baterija, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba, taip pat naudojimo instrukcijos ir saugos informacija ir

(d)gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai 38 straipsnio 7, 9 ir 10 dalyse ir 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

3.Jei platintojas mano arba turi pagrindo manyti, kad baterija neatitinka II ir III skyriuose nustatytų reikalavimų, jis netiekia baterijos rinkai tol, kol neužtikrinta jos atitiktis reikalavimams. Be to, kai baterija kelia riziką, platintojas apie tai informuoja gamintoją arba importuotoją ir atitinkamas rinkos priežiūros institucijas.

4.Platintojai užtikrina, kad tuo metu, kai jiems tenka atsakomybė už bateriją, jos laikymo ar vežimo sąlygos nepakenktų jos atitikčiai II ir III skyriuose nustatytiems reikalavimams.

5.Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad baterija, kurią jie tiekia rinkai, neatitinka II ir III skyriuose nustatytų reikalavimų, užtikrina, kad būtų imtasi būtinų taisomųjų veiksmų, kuriais būtų pasiekta tos baterijos atitiktis reikalavimams arba, kai tinka, ji būtų pašalinta iš rinkos ar atšaukta. Be to, kai baterija kelia riziką, platintojai nedelsdami apie tai informuoja valstybių narių, kuriose jie tiekė tą bateriją rinkai, nacionalines institucijas, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie reikalavimų neatitiktį ir apie bet kokius taisomuosius veiksmus, kurių imtasi.

6.Platintojai, gavę nacionalinės institucijos pagrįstą prašymą, tai institucijai lengvai suprantama kalba pateikia visą informaciją ir techninius dokumentus, reikalingus baterijos atitikčiai II ir III skyriuose nustatytiems reikalavimams įrodyti. Ta informacija ir techniniai dokumentai pateikiami popierine arba elektronine forma. Nacionalinės institucijos prašymu platintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti baterijų, kurias jie tiekia rinkai, keliamą riziką.

43 straipsnis
Užsakymų vykdymo paslaugų teikėjų pareigos

Užsakymų vykdymo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų tvarkomų baterijų sandėliavimo, pakavimo, adresavimo ir siuntimo darbų atlikimo sąlygos nepakenktų tų baterijų atitikčiai II ir III skyriuose nustatytiems reikalavimams.

44 straipsnis
Atvejai, kai importuotojams ir platintojams taikomos gamintojų pareigos

Importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju pagal šį reglamentą ir tam importuotojui arba platintojui taikomos gamintojo pareigos pagal 40 straipsnį, kai: 

(a)baterija pateikiama rinkai arba pradedama naudoti to importuotojo ar platintojo vardu arba su jo prekių ženklu;

(b)tas importuotojas arba platintojas jau pateiktą rinkai arba pradėtą naudoti bateriją pakeičia taip, kad tai gali paveikti jos atitiktį šio reglamento reikalavimams;

(c)tas importuotojas arba platintojas pakeičia jau pateiktos rinkai arba pradėtos naudoti baterijos paskirtį.

45 straipsnis
Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

10 metų po baterijos pateikimo rinkai ekonominės veiklos vykdytojai rinkos priežiūros institucijai arba nacionalinei institucijai paprašius teikia informaciją apie:

(a)bet kurio ekonominės veiklos vykdytojo, tiekusio jiems bateriją, tapatybę;

(b)bet kurio ekonominės veiklos vykdytojo, kuriam jie tiekė bateriją, tapatybę ir atitinkamą baterijų skaičių bei konkrečius modelius.

VII skyrius
Baterijų gyvavimo ciklo pabaigos valdymas

46 straipsnis
Gamintojų registras

1.Valstybės narės sudaro gamintojų registrą, padedantį stebėti, kaip gamintojai laikosi šio skyriaus reikalavimų. Tą registrą tvarko kompetentinga institucija.

2.Gamintojams yra privaloma registruotis. Jie dėl to pateikia paraišką valstybės narės, kurioje pirmą kartą tiekia bateriją rinkai, kompetentingai institucijai. Kai gamintojas yra paskyręs gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją pagal 47 straipsnio 2 dalį, ta organizacija šiame straipsnyje nustatytas pareigas atlieka mutatis mutandis, jei nenurodyta kitaip.

Savo registracijos paraiškoje gamintojas kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją:

(a)gamintojo pavadinimą ir adresą, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, valstybę, telefono ir fakso numerius (jei yra), interneto adresą ir el. pašto adresą;

(b)gamintojo nacionalinį identifikacinį kodą, įskaitant jo numerį prekybos registre ar lygiavertį oficialios registracijos numerį, be kita ko, Europos ar nacionalinį mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį;

(c)tuo atveju, kai suteikiamas leidimas pagal 47 straipsnio 2 dalį, gamintojo atsakomybę perimanti organizacija kartu su pagal a ir b punktus reikalaujama informacija pateikia:

i)atstovaujamų gamintojų pavadinimus ir kontaktinius duomenis, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, valstybę, telefono ir fakso numerius, interneto adresą ir el. pašto adresą;

ii)atstovaujamo gamintojo suteiktą įgaliojimą;

iii)jei įgaliotasis atstovas atstovauja daugiau kaip vienam gamintojui – atskirai nurodytą kiekvieno atstovaujamo gamintojo pavadinimą ir kontaktinius duomenis;

(d)baterijų, kurias gamintojas ketina pirmą kartą tiekti rinkai valstybės narės teritorijoje, rūšį (t. y. nešiojamosios baterijos, pramoninės baterijos, elektra varomų transporto priemonių baterijos ar automobilių baterijos);

(e)prekių ženklą, su kuriuo gamintojas ketina tiekti baterijas toje valstybėje narėje;

(f)informaciją apie tai, kaip gamintojas atlieka savo pareigas, nustatytas 47 straipsnyje, ir vykdo 48 ir 49 straipsnių reikalavimus, atitinkamai:

i)dėl nešiojamųjų baterijų šio f punkto reikalavimai įvykdomi pateikiant:

–deklaraciją, kurioje nurodomos priemonės, gamintojo taikomos atliekant 47 straipsnyje nustatytas gamintojo atsakomybės pareigas, taip pat priemonės, taikomos atliekant 48 straipsnio 1 dalyje nustatytas atskiro surinkimo pareigas, atsižvelgiant į gamintojo tiekiamų baterijų kiekį, ir sistema, skirta užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms būtų pranešami patikimi duomenys;

–kai tinka, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kuriai gamintojas paveda atlikti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas pagal 47 straipsnio 2 dalį, pavadinimą ir kontaktinius duomenis, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, valstybę, telefono ir fakso numerius, interneto adresą ir el. pašto adresą, taip pat tos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos nacionalinį identifikacinį kodą, įskaitant jos numerį prekybos registre ar lygiavertį oficialios registracijos numerį, be kita ko, Europos ar nacionalinį mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį, ir atstovaujamo gamintojo suteiktą įgaliojimą;

ii)dėl automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų šio f punkto reikalavimai įvykdomi pateikiant:

–deklaraciją, kurioje pateikiama informacija apie priemones, gamintojo taikomas atliekant 47 straipsnyje nustatytas gamintojo atsakomybės pareigas, taip pat priemones, taikomas atliekant 49 straipsnio 1 dalyje nustatytas surinkimo pareigas, atsižvelgiant į gamintojo tiekiamų baterijų kiekį, ir sistemą, skirtą užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms būtų pranešami patikimi duomenys;

–kai tinka, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kuriai gamintojas paveda atlikti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas pagal 47 straipsnio 2 ir 4 dalis, nacionalinį identifikacinį kodą, įskaitant gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos numerį prekybos registre ar lygiavertį oficialios registracijos numerį, be kita ko, Europos ar nacionalinį mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį, ir atstovaujamo gamintojo suteiktą įgaliojimą;

–jei gamintojo atsakomybę perimanti organizacija atstovauja ne vienam, o daugiau gamintojų, ji atskirai nurodo, kaip kiekvienas iš atstovaujamų gamintojų atlieka 47 straipsnyje nustatytas pareigas;

(g)gamintojo arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, deklaraciją, kad pateikta informacija yra teisinga.

3.Kompetentinga institucija:

(a)priima 2 dalyje nurodytas gamintojų registracijos paraiškas per elektroninę duomenų tvarkymo sistemą, kurios duomenys paskelbiami kompetentingų institucijų interneto svetainėje;

(b)patvirtina registraciją ir suteikia registracijos numerį per ne ilgesnį kaip šešių savaičių laikotarpį nuo tada, kai pateikiama visa 2 dalyje nurodyta informacija;

(c)gali nustatyti su registracijos reikalavimais ir procesu susijusią tvarką nepridėdama naujų esminių reikalavimų prie tų, kurie nustatyti 2 dalyje;

(d)iš gamintojų gali imti išlaidomis pagrįstą ir proporcingą mokestį už 2 dalyje nurodytų paraiškų nagrinėjimą.

4.Gamintojas arba, kai tinka, pagal 47 straipsnio 2 dalį paskirta gamintojo atsakomybę perimanti organizacija savo atstovaujamų gamintojų vardu, nepagrįstai nedelsdami, praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius registracijos dokumentuose pateiktos informacijos pakeitimus ir apie atvejus, kai registracijos dokumentuose pagal 1 dalies d punktą nurodytų baterijų tiekimas tos valstybės narės teritorijoje visam laikui nutraukiamas.

47 straipsnis
Didesnė gamintojo atsakomybė 

1.Siekiant užtikrinti, kad būtų atliktos šiame skyriuje nustatytos atliekų tvarkymo pareigos, baterijų gamintojai prisiima didesnę gamintojo atsakomybę už baterijas, kurias jie pirmą kartą tiekia rinkai valstybės narės teritorijoje. Ši atsakomybė apima pareigą:

(a)organizuoti atskirą baterijų atliekų surinkimą pagal 48 ir 49 straipsnius ir paskesnį baterijų atliekų vežimą ir paruošimą paskirties keitimui ir perdarymui, apdorojimui ir perdirbimui, įskaitant reikiamų saugos priemonių taikymą, pagal 56 straipsnį;

(b)pagal 61 straipsnį teikti ataskaitas dėl atliktų pareigų, susijusių su baterijomis, pirmą kartą tiekiamomis rinkai valstybės narės teritorijoje;

(c)skatinti atskirą baterijų surinkimą, be kita ko, padengti išlaidas, patiriamas atliekant tyrimus siekiant nustatyti galutinių naudotojų netinkamai išmetamas baterijas, pagal 48 straipsnio 1 dalį;

(d)teikti informaciją, įskaitant gyvavimo ciklo pabaigos informaciją, apie baterijas pagal 60 straipsnį;

(e)finansuoti a–d punktuose nurodytą veiklą.

2.Gamintojai gali pavesti gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai, įgaliotai pagal 6 dalį, jų vardu atlikti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas.

3.Gamintojai, taip pat gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, veikiančios jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 2 dalį, turi turėti:

(a)1 dalyje nurodytoms didesnės gamintojo atsakomybės pareigoms atlikti reikalingus organizacinius ir finansinius išteklius;

(b)nustatytą tinkamą savikontrolės tvarką, kurios laikytis padedama reguliariai atliekamu nepriklausomu auditu, reguliariai įvertinant:

i)savo finansų valdymą, įskaitant 1 dalies e punkte ir šios dalies a punkte nustatytų reikalavimų laikymąsi;

ii)pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimus renkamų ir pranešamų duomenų kokybę.

4.Kolektyvinio didesnės gamintojo atsakomybės taikymo atveju gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrina, kad gamintojų joms mokami finansiniai įnašai:

(a)būtų tikslinami bent pagal baterijų rūšį ir baterijų cheminę sudėtį ir, kai tinka, atsižvelgiant į jų įkraunamumą ir naudojamų perdirbtųjų medžiagų dalį gaminant baterijas;

(b)būtų tikslinami atsižvelgiant į gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų pajamas, gaunamas iš pakartotinio naudojimo ir pardavus iš baterijų ir baterijų atliekų gautas antrines žaliavas;

(c)būtų nustatomi užtikrinant vienodą požiūrį į gamintojus, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos ar dydžio ir neužkraunant neproporcingai didelės reglamentavimo naštos gamintojams (įskaitant mažąsias ir vidutines įmones), gaminantiems baterijas nedideliais kiekiais.

5.Kai pagal 48 straipsnio 2 dalį, 49 straipsnio 3 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 1 dalį ir 61 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis su 1 dalies a–d punktuose nurodytų pareigų atlikimu susijusią veiklą vykdo trečioji šalis, kita nei gamintojas ar gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, gamintojų padengiamos su tuo susijusios išlaidos neturi būti didesnės nei išlaidos, reikalingos tai veiklai ekonomiškai efektyviai vykdyti. Gamintojai ir atitinkamos trečiosios šalys skaidriai tarpusavyje susitaria dėl tokių išlaidų ir jos tikslinamos atsižvelgiant į pajamas, gaunamas iš pakartotinio naudojimo ir pardavus iš baterijų ir baterijų atliekų gautas antrines žaliavas.

6.Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos kreipiasi dėl leidimo į kompetentingą instituciją. Leidimas joms suteikiamas tik jeigu įrodoma, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos taikomų priemonių pakanka, kad būtų atliktos šiame straipsnyje nustatytos pareigos dėl atitinkamo baterijų, kurias valstybės narės teritorijoje pirmą kartą rinkai tiekia gamintojai, kurių vardu veikia ta organizacija, kiekio. Kompetentinga institucija reguliariais intervalais tikrina, ar toliau laikomasi 1, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytų leidimo sąlygų. Kompetentingos institucijos nustato išsamias leidimo suteikimo procedūros nuostatas ir atitikties tikrinimo tvarką, įskaitant informaciją, kurią tuo tikslu turi pateikti gamintojai.

Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, nepagrįstai nedelsdamos, kompetentingai institucijai praneša apie visus prašyme suteikti leidimą pateiktos informacijos pakeitimus, visus su leidimo sąlygomis susijusius pasikeitimus, taip pat apie veiklos nutraukimą visam laikui. 

Kai valstybės narės teritorijoje yra kelios gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, turinčios leidimus gamintojų vardu atlikti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, jos tarpusavyje koordinuoja su didesne gamintojo atsakomybe susijusių savo pareigų atlikimą, kad būtų užtikrinta visos valstybės narės, kurioje vykdoma veikla pagal 1 dalies a punktą, teritorijos aprėptis. Valstybė narė paveda kompetentingai institucijai arba paskiria nepriklausomą trečiąją šalį prižiūrėti, kaip gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos atlieka savo pareigą tarpusavyje koordinuoti darbą pagal pirmesnio sakinio nuostatą.

7.Siekdami įrodyti 3 dalies a punkto nuostatos laikymąsi, gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, veikiančios jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 2 dalį, pateikia garantiją, kuri gali būti perdirbimo apdraudimas, blokuota banko sąskaita arba gamintojo narystė gamintojo atsakomybę perimančioje organizacijoje.

8.Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrina savo turimų su privačia informacija arba su konkrečiais gamintojais ar jų įgaliotaisiais atstovais tiesiogiai siejama informacija susijusių duomenų konfidencialumą.

9.Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, laikydamosi komercinio ir pramoninio konfidencialumo reikalavimų, iki kiekvienų metų pabaigos savo interneto svetainėse paskelbia šią informaciją:

(a)kam nuosavybės teise priklauso gamintojo atsakomybę perimanti organizacija;

(b)gamintojų, kurie gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai pavedė jų vardu atlikti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, sąrašą;

(c)pasiektą baterijų atliekų atskiro surinkimo lygį, perdirbimo lygį ir perdirbimo veiksmingumą pagal baterijų, kurias toje valstybėje narėje pirmą kartą rinkai tiekė tos organizacijos nariai gamintojai, kiekį;

(d)organizacijos narių gamintojų už bateriją ar pagal baterijų svorį mokamus finansinius įnašus, taip pat nurodant tikslesnio mokesčio dydžio nustatymo kategorijas, taikomas pagal 4 dalies a punktą.

10.Kompetentingos institucijos tikrina, ar gamintojai, įskaitant tuos, kurie tiekia baterijas pagal nuotolinės prekybos sutartis, ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, veikiančios jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 2 dalį, atlieka šiame straipsnyje nustatytas pareigas.

11.Valstybės narės nustato tvarką, kuria užtikrinamas reguliarus dialogas tarp atitinkamų suinteresuotųjų šalių, dalyvaujančių atliekant didesnės gamintojo atsakomybės pareigas dėl baterijų, įskaitant gamintojus ir platintojus, privačiojo ar viešojo sektoriaus atliekų tvarkymo subjektus, vietos valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat, kai tinka, socialinės ekonomikos subjektus, pakartotinio naudojimo ir remonto tinklus ir parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus.

12.Kai tai būtina siekiant išvengti vidaus rinkos iškraipymo, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomi 4 dalies a punkto taikymo kriterijai. Tame įgyvendinimo akte negali būti nuostatų, kuriomis būtų tiksliai nustatytas įmokų dydis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13.Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsniai netaikomi baterijoms.

48 straipsnis
Nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimas

1.Gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, veikiančios jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, užtikrina visų nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimą valstybės narės, kurioje jie baterijas pirmą kartą tiekė rinkai, teritorijoje, nepriklausomai nuo tų baterijų pobūdžio, prekių ženklo ar kilmės. Tuo tikslu jie:

(a)įrengia nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo punktus;

(b)siūlo nemokamą nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimą 2 dalies a punkte nurodytiems subjektams ir pasirūpina nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimu iš visų subjektų, kurie naudojasi tuo pasiūlymu (susietuosiuose surinkimo punktuose);

(c)nustato būtiną praktinę atliekų surinkimo ir vežimo tvarką, įskaitant tinkamų surinkimo ir vežimo konteinerių, atitinkančių Direktyvos 2008/98/EB reikalavimus, nemokamą suteikimą susietiesiems surinkimo punktams;

(d)užtikrina susietuosiuose surinkimo punktuose surinktų nešiojamųjų baterijų atliekų nemokamą surinkimą, kurio dažnumas proporcingai nustatomas pagal aprėpiamą teritoriją ir tuose surinkimo punktuose įprastai surenkamų nešiojamųjų baterijų atliekų kiekį ir pavojingumą;

(e)užtikrina, kad iš susietųjų surinkimo punktų surinktas nešiojamųjų baterijų atliekas vėliau patvirtintoje įmonėje apdorotų ir perdirbtų atliekų tvarkymo subjektas pagal 56 straipsnį.

2.Gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, veikiančios jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, užtikrina, kad susietųjų surinkimo punktų tinklas:

(a)būtų sudarytas iš surinkimo punktų, kuriuos jie parūpina bendradarbiaudami su:

i)platintojais pagal 50 straipsnį;

ii)elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ir perdirbimo įmonėmis pagal 52 straipsnį;

iii)valdžios institucijomis arba trečiosiomis šalimis, tvarkančiomis atliekas jų vardu, pagal 53 straipsnį;

iv)savanoriško surinkimo punktais pagal 54 straipsnį;

(b)apimtų visą valstybės narės teritoriją, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, numatomą nešiojamųjų baterijų atliekų kiekį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams, neapsiribojant vien tomis vietovėmis, kuriose nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimas ir tolesnis tvarkymas yra pelningas.

3.Iš galutinių naudotojų, išmetančių nešiojamųjų baterijų atliekas 2 dalyje nurodytuose surinkimo punktuose, neimamas mokestis ir nereikalaujama pirkti naujos baterijos.

4.Gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, veikiančios jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, pasiekia ir nuolat palaiko bent toliau nurodytas nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo tikslines normas, apskaičiuojamas kaip nešiojamųjų baterijų (išskyrus mažųjų transporto priemonių baterijas), kurias valstybėje narėje pirmą kartą rinkai tiekė atitinkamas gamintojas arba, kolektyviai, gamintojai, kurie yra gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos nariai, procentinė dalis:

(a)iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45 proc.;

(b)iki 2025 m. gruodžio 31 d. – 65 proc.;

(c)iki 2030 m. gruodžio 31 d. – 70 proc.

Gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, veikiančios jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, apskaičiuoja šioje dalyje nurodytą surinkimo lygį pagal XI priedą.

5.Pagal 1 dalį ir 2 dalies a punktą įrengtiems surinkimo punktams netaikomi Direktyvos 2008/98/EB reikalavimai dėl registracijos ar leidimo.

6.Gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, prašo kompetentingos institucijos leidimo, kurį suteikiant patikrinama, ar laikomasi nustatytos tvarkos, skirtos šio straipsnio reikalavimų atitikčiai užtikrinti. Jeigu leidimo prašo gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, jos prašyme suteikti leidimą aiškiai nurodomi aktyvūs organizacijos nariai gamintojai, kuriems ji atstovauja.

7.Gamintojo atsakomybę perimanti organizacija užtikrina savo turimų su privačia informacija arba su konkrečiais gamintojais tiesiogiai siejama informacija susijusių duomenų konfidencialumą. Kompetentinga institucija savo suteikiamame leidime gali nustatyti su tuo susijusias sąlygas.

8.Leidimas pagal 6 dalį gali būti suteikiamas tik jeigu pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais įrodoma, kad laikomasi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimų ir kad yra nustatyta visa reikiama tvarka, kad būtų pasiekta ir nuolat palaikoma bent 4 dalyje nurodyta tikslinė surinkimo norma. Kai leidimo prašo gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, jis suteikiamas kaip 47 straipsnio 6 dalyje nurodyto leidimo dalis.

9.Kompetentinga institucija išsamiai nustato leidimo suteikimo pagal 6 dalį procedūrą, kad būtų užtikrinamas 1–4 dalyse ir 56 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymasis. Tai apima reikalavimą, kad būtų parengta nepriklausomų ekspertų ataskaita po baterijų atliekų surinkimo tvarkos, nustatomos pagal šį straipsnį, išankstinio patikrinimo, kad būtų užtikrintas šio straipsnio reikalavimų laikymasis. Tai taip pat apima terminus, per kuriuos patikrinami atitinkami veiksmai ir priimamas kompetentingos institucijos sprendimas – tai turi būti atlikta ne vėliau kaip per šešias savaites po išsamių paraiškos dokumentų pateikimo.

10.Kompetentinga institucija reguliariai ir ne rečiau kaip kas trejus metus tikrina, ar tebesilaikoma pagal 6 dalį suteikto leidimo sąlygų. Leidimas gali būti panaikintas, jei nepasiekiama 4 dalyje nustatytos tikslinės surinkimo normos arba jei gamintojas ar gamintojo atsakomybę perimanti organizacija reikšmingai pažeidžia savo pareigas pagal 1–3 dalis.

11.Gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, veikianti jo vardu, kai ji yra paskirta pagal 47 straipsnio 2 dalį, nedelsdami praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius prašyme suteikti 7 dalyje nurodytą leidimą numatytų sąlygų pakeitimus ar bet kokius su leidimo sąlygomis pagal 8 dalį susijusius pakeitimus, taip pat apie veiklos nutraukimą visam laikui.

12.Kas penkerius metus valstybės narės bent NUTS 2 lygiu atlieka surenkamų mišrių komunalinių atliekų ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų srautų sudėties tyrimą siekdamos nustatyti, kokią dalį sudaro nešiojamųjų baterijų atliekos. Pirmas toks tyrimas atliekamas iki 2023 m. gruodžio 31 d. Remdamosi gauta informacija kompetentingos institucijos, suteikdamos arba peržiūrėdamos leidimą pagal 6 ir 10 dalis, gali reikalauti, kad nešiojamųjų baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos imtųsi taisomųjų veiksmų – didintų savo susietųjų surinkimo punktų tinklą ir vykdytų informavimo kampanijas pagal 60 straipsnio 1 dalį – proporcingai tam, kokią mišrių komunalinių atliekų ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų srautų dalį sudaro nešiojamųjų baterijų atliekos, kaip nustatyta atliktu tyrimu.

49 straipsnis
Automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimas

1.Automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, nemokamai priima visas atitinkamos rūšies automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų, kurias jie pirmą kartą tiekė rinkai tos valstybės narės teritorijoje, atliekas, nereikalaudami, kad galutinis naudotojas pirktų naują bateriją ar kad jis būtų pirkęs bateriją iš jų. Tuo tikslu jie sutinka priimti automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekas iš galutinių naudotojų arba iš surinkimo punktų, parūpintų bendradarbiaujant su:

(a)automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų platintojais pagal 50 straipsnio 1 dalį;

(b)elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ir perdirbimo įmonėmis, nurodytomis 52 straipsnyje, dėl vykdant veiklą susidariusių automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekų;

(c)valdžios institucijomis arba trečiosiomis šalimis, tvarkančiomis atliekas jų vardu pagal 53 straipsnį.

Kai pramoninių baterijų atliekas visų pirma reikia išmontuoti privačių, nekomercinių naudotojų patalpose, gamintojo pareiga priimti tas baterijas apima ir baterijų atliekų išmontavimo ir surinkimo tų naudotojų patalpose išlaidų padengimą. 

2.Pagal 1 dalį nustatyta baterijų atliekų priėmimo tvarka taikoma visoje valstybės narės teritorijoje, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, numatomą automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekų kiekį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams, neapsiribojant vien tomis vietovėmis, kuriose automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimas ir tolesnis tvarkymas duoda daugiausia pelno.

3.Automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų gamintojai arba, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos:

(a)1 dalyje nurodytiems surinkimo punktams parūpina tinkamą surinkimo infrastruktūrą, kad būtų atskirai surenkamos automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekos, laikantis taikomų saugos reikalavimų, ir padengia būtinąsias su baterijų atliekų priėmimo veikla susijusias tų surinkimo punktų išlaidas. Tokioms baterijoms surinkti ir laikinai saugoti surinkimo punkte skirti konteineriai turi būti tinkami atsižvelgiant į automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekų, numatomų surinkti tuose surinkimo punktuose, kiekį ir pavojingumą;

(b)automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekas iš 1 dalyje nurodytų surinkimo punktų surenka tinkamu dažnumu, kuris nustatomas proporcingai atskiro baterijų atliekų surinkimo infrastruktūros saugyklų talpai ir tuose surinkimo punktuose įprastai surenkamų baterijų atliekų kiekiui ir pavojingumui;

(c)pasirūpina automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekų, surinktų iš galutinių naudotojų ir iš 1 dalyje nurodytų surinkimo punktų, pristatymu į apdorojimo ir perdirbimo įrenginius pagal 56 straipsnį.

4.3 dalies a, b ir c punktuose nurodyti subjektai gali perduoti surinktas automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekas įgaliotiems atliekų tvarkymo subjektams apdoroti ir perdirbti pagal 56 straipsnį. Tokiais atvejais gamintojų pareiga pagal 3 dalies c punktą laikoma atlikta.

50 straipsnis
Platintojų pareigos

1.Platintojai baterijų atliekas iš galutinio naudotojo priima nemokamai ir nereikalaudami pirkti naujos baterijos, nepriklausomai nuo baterijų cheminės sudėties ar kilmės. Nešiojamosios baterijos priimamos jų mažmeninės prekybos vietoje arba prie pat jos. Automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekos priimamos jų mažmeninės prekybos vietoje arba arti jos. Ši pareiga apima tik tų rūšių baterijų, kurias platintojas siūlo arba praeityje siūlė įsigyti kaip naujas baterijas, atliekas, o nešiojamųjų baterijų atveju – neprofesionalių galutinių naudotojų įprastai išmetamų baterijų kiekį.

2.1 dalyje nustatyta priėmimo pareiga netaikoma gaminių, kurių sudėtyje yra baterijų, atliekoms. Ji taikoma kartu su direktyvose 2000/53/EB ir 2012/19/ES nustatyta prietaisų atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atskiro surinkimo pareiga.

3.Platintojai priimtas baterijų atliekas perduoda gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, atsakingiems už tų baterijų surinkimą atitinkamai pagal 48 ir 49 straipsnius, arba atliekų tvarkymo subjektui, kad jos būtų apdorotos ir perdirbtos pagal 56 straipsnį.

4.Šiame straipsnyje nustatytos pareigos taikomos mutatis mutandis ir tiems veiklos vykdytojams, kurie tiekia baterijas galutiniams naudotojams pagal nuotolinės prekybos sutartis. Tie veiklos vykdytojai parūpina pakankamai surinkimo punktų visoje valstybės narės teritorijoje, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, numatomą automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekų kiekį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams, kad galutiniai naudotojai galėtų grąžinti baterijas. 

51 straipsnis
Galutinių naudotojų pareigos

1.Galutiniai naudotojai šalina baterijų atliekas atskirai nuo kitų atliekų srautų, taip pat atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų.

2.Galutiniai naudotojai šalina baterijų atliekas tam skirtuose atskiro surinkimo punktuose, įrengtuose gamintojo ar gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos arba dėl to sudarius specialų susitarimą su gamintoju ar gamintojo atsakomybę perimančia organizacija, pagal 48 ir 49 straipsnius.

3.Nešiojamųjų baterijų, įmontuotų į prietaisus, iš kurių galutinis naudotojas gali jas lengvai išimti be profesionalams skirtų įrankių, atliekas galutiniai naudotojai išima ir pašalina laikydamiesi 1 dalies nuostatos.

4.Į transporto priemones ar prietaisus įmontuotų baterijų, kurių galutinis naudotojas negali lengvai išimti, atliekas galutinis naudotojas pašalina pagal direktyvas 2000/53/EB ir 2012/19/ES, kai jos taikomos.

52 straipsnis
Apdorojimo įmonių pareigos

Atliekų apdorojimo įmonės, kurioms taikomos direktyvos 2000/53/EB ir 2012/19/ES, baterijų atliekas, susidariusias apdorojus eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir elektros bei elektroninės įrangos atliekas, perduoda atitinkamų baterijų gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, veikiančioms jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal šio reglamento 47 straipsnio 2 dalį, arba atliekų tvarkymo subjektams, kad jos būtų apdorotos ir perdirbtos pagal šio reglamento 56 straipsnio reikalavimus. Atliekų apdorojimo įmonėse tvarkomas tų sandorių registras.

53 straipsnis
Atliekų tvarkymo viešųjų institucijų dalyvavimas

1.Iš privačių nekomercinių naudotojų gaunamos baterijų atliekos gali būti šalinamos atliekų tvarkymo viešųjų institucijų įrengtuose atskiro surinkimo punktuose.

2.Atliekų tvarkymo viešosios institucijos surinktas baterijų atliekas perduoda gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, veikiančioms jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, arba atliekų tvarkymo subjektams, kad tos baterijų atliekos būtų apdorotos ir perdirbtos pagal 56 straipsnio reikalavimus, arba pačios institucijos jas apdoroja ir perdirba pagal 56 straipsnio reikalavimus. 

54 straipsnis
Savanoriško surinkimo punktų dalyvavimas

Iš nešiojamųjų baterijų atliekų savanoriško surinkimo punktų nešiojamųjų baterijų atliekos perduodamos nešiojamųjų baterijų gamintojams ar jų vardu veikiančioms trečiosioms šalims, įskaitant gamintojo atsakomybę perimančias organizacijas, arba atliekų tvarkymo subjektams, kad jos būtų apdorotos ir perdirbtos pagal 56 straipsnio reikalavimus.

55 straipsnis
Nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo lygiai

1.Valstybės narės pasiekia šias minimalias tikslines nešiojamųjų baterijų atliekų, išskyrus mažųjų transporto priemonių baterijų atliekas, surinkimo normas:

(a)iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45 proc.;

(b)iki 2025 m. gruodžio 31 d. – 65 proc.;

(c)iki 2030 m. gruodžio 31 d. – 70 proc.

2.1 dalyje nustatytus surinkimo lygius valstybės narės apskaičiuoja pagal XI priede nustatytą metodiką.

3.Komisija iki 2030 m. gruodžio 31 d. peržiūri 1 dalies c punkte nustatytą tikslinę normą ir per tą peržiūrą apsvarsto poreikį nustatyti mažųjų transporto priemonių baterijų surinkimo tikslinę normą, atsižvelgiant į atitinkamos rinkos dalies pokyčius, kaip atskirą tikslinę normą arba įtraukiant ją į peržiūrimą 1 dalies c punkte ir 48 straipsnio 4 dalyje nustatytą tikslinę normą. Atliekant šią peržiūrą taip pat gali būti svarstomas poreikis nustatyti atskiro surinkimo lygio apskaičiavimo metodiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į galimų surinkti baterijų atliekų kiekį. Šiuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia atliktos peržiūros rezultatų ataskaitą, prie kurios, jei tinka, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

4.Komisijai pagal 73 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama XI priede nustatyta nešiojamųjų baterijų surinkimo lygio apskaičiavimo metodika.

56 straipsnis
Apdorojimas ir perdirbimas

1.Surinktos baterijų atliekos nešalinamos sąvartynuose ir nedeginamos.

2.Nedarant poveikio Direktyvos 2010/75/ES taikymui, patvirtintose įmonėse užtikrinama, kad visi baterijų atliekų apdorojimo ir perdirbimo procesai atitiktų bent XII priedo A dalies nuostatas ir geriausius prieinamus gamybos būdus, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 10 punkte.

3.Taikant 51 straipsnio 3 dalies nuostatą, taip pat, kai surenkamos baterijos tebėra įmontuotos į atliekomis tapusį prietaisą, jos išimamos iš surinktų prietaiso atliekų, laikantis Direktyvoje 2012/19/ES nustatytų reikalavimų.

4.Komisijai pagal 73 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą ir į kuriamas naujas atliekų tvarkymo technologijas, iš dalies keičiami XII priedo A dalyje nustatyti baterijų atliekų apdorojimo ir perdirbimo reikalavimai.

57 straipsnis
Perdirbimo veiksmingumas ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo tikslinės normos

1.Atliekamas visų surinktų baterijų atliekų perdirbimo procesas.

2.Perdirbėjai užtikrina, kad kiekvieno perdirbimo proceso metu būtų pasiekiamas minimalus perdirbimo veiksmingumas ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo lygiai, atitinkamai nustatyti XII priedo B ir C dalyse.

3.XII priedo B ir C dalyse nustatyti perdirbimo veiksmingumo ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo lygiai apskaičiuojami pagal taisykles, nustatytas pagal 4 dalį priimtu įgyvendinimo aktu.

4.Komisija ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės dėl perdirbimo veiksmingumo lygio ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo lygio apskaičiavimo ir tikrinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.Komisijai pagal 73 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą ir į kuriamas naujas atliekų tvarkymo technologijas, iš dalies pakeičiami XII priedo B ir C dalyse nustatyti minimalūs iš baterijų atliekų gautų medžiagų naudojimo lygiai.

58 straipsnis
Baterijų atliekų vežimas

1.Apdorojimo ir perdirbimo operacijos gali būti atliekamos ir už atitinkamos valstybės narės ribų arba už Sąjungos ribų, jeigu baterijų atliekos vežamos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 ir Reglamento (EB) Nr. 1418/2007.

2.Pagal 1 dalį iš Sąjungos eksportuotos baterijų atliekos įskaitomos vykdant 56 ir 57 straipsniuose nustatytas pareigas, veiksmingumo ir tikslinių normų reikalavimus tik jeigu perdirbėjas ar kitas atliekų turėtojas, eksportavęs baterijų atliekas apdoroti ir perdirbti, gali įrodyti, kad jų apdorojimas atliktas šio reglamento reikalavimams lygiavertėmis sąlygomis.

3.Komisija įgaliojama priimti deleguotąjį aktą pagal 73 straipsnį, kuriuo nustatomos išsamios šio straipsnio 2 dalies nuostatas papildančios taisyklės, nustatant lygiaverčių sąlygų vertinimo kriterijus.

59 straipsnis
Su pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų paskirties keitimu ir perdarymu susiję reikalavimai

1.Nepriklausomiems veiklos vykdytojams vienodomis sąlygomis suteikiama prieiga prie įkraunamųjų pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, baterijos valdymo sistemos, kad jie galėtų įvertinti ir nustatyti baterijos būklę ir likusią naudojimo trukmę pagal VII priede nustatytus parametrus.

2.Paskirties keitimo ar perdarymo operacijas atliekantiems nepriklausomiems veiklos vykdytojams vienodomis sąlygomis suteikiama pakankama prieiga prie informacijos, svarbios įkraunamųjų pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų arba prietaisų ir transporto priemonių, į kuriuos įmontuotos tokios baterijos, taip pat tų baterijų, prietaisų ar transporto priemonių sudedamųjų dalių tvarkymui ir bandymams, įskaitant saugos aspektus.

3.Baterijų paskirties keitimo arba perdarymo operacijas atliekantys veiklos vykdytojai užtikrina, kad baterijų ir jų sudedamųjų dalių tikrinimas, eksploataciniai bandymai, pakavimas ir vežimas būtų vykdomi laikantis tinkamų kokybės kontrolės ir saugos nurodymų

4.Baterijų paskirties keitimo arba perdarymo operacijas atliekantys veiklos vykdytojai užtikrina, kad pakeistos paskirties ar perdaryta baterija atitiktų šį reglamentą, atitinkamus gaminio, aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos apsaugos reikalavimus, nustatytus kituose teisės aktuose, ir techninius reikalavimus dėl tos konkrečios paskirties, pagal kurią ji naudojama, kai pateikiama rinkai.

7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos netaikomos dėl pakeistos paskirties ar perdarytos baterijos, jei ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis rinkai pakeistos paskirties ar perdarytą bateriją, gali įrodyti, kad ta baterija prieš jos paskirties pakeitimą ar perdarymą buvo pateikta rinkai dar iki nurodytų datų, nuo kurių tos pareigos tapo taikytinos pagal tuos straipsnius.

5.Siekiant dokumentais patvirtinti, kad baterijos atliekos po paskirties pakeitimo arba perdarymo operacijos nebėra atliekos, baterijos turėtojas kompetentingos institucijos prašymu pateikia šiuos įrodymus:

(a)įrodymus dėl valstybėje narėje atlikto baterijos būklės įvertinimo ar bandymo – jie pateikiami kaip dokumento, kuriuo patvirtinamos baterijos eksploatacinės savybės, reikalingos jos naudojimui po paskirties pakeitimo ar perdarymo operacijos, kopija;

(b)įrodymus dėl pakeistos paskirties ar perdarytos baterijos tolesnio naudojimo – šiuo tikslu pateikiama sąskaita faktūra arba sutartis dėl pakeistos paskirties baterijos pardavimo ar nuosavybės teisių perdavimo;

(c)įrodymus, kad baterijos yra tinkamai apsaugotos nuo galimos žalos jas vežant, pakraunant ir iškraunant, be kita ko, pakankamai jas supakuojant ir tinkamai sukraunant krovinį.

6.4 dalyje ir 5 dalies a punkte nurodyta informacija vienodomis sąlygomis teikiama galutiniams naudotojams ir jų vardu veikiančioms trečiosioms šalims įtraukta į techninius dokumentus, pridedamus prie pakeistos paskirties ar perdarytos baterijos, kai ji pateikiama rinkai arba pradedama naudoti.

7.Informacijos teikimas pagal 1, 2, 5 ir 6 dalis nedaro poveikio neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumo apsaugai pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

8.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi išsamūs techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti baterijos, kad nebebūtų laikomos atliekomis, taip pat reikalavimai dėl duomenų ir baterijų būklės įvertinimo metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

60 straipsnis
Gyvavimo ciklo pabaigos informacija

1.Gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, veikiančios jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, dėl tų rūšių baterijų, kurias tie gamintojai tiekia valstybės narės teritorijoje, galutiniams naudotojams ir platintojams teikia šią informaciją apie baterijų atliekų prevenciją ir tvarkymą:

(a)galutinių naudotojų indėlį į atliekų prevenciją, be kita ko, informuojant juos apie gerąją baterijų naudojimo praktiką siekiant pratęsti jų naudojimo etapą ir išplėsti jų parengimo pakartotiniam naudojimui galimybes;

(b)galutinių naudotojų vaidmenį prisidedant prie atskiro baterijų atliekų surinkimo, atliekant jų pareigas pagal 51 straipsnį, kad būtų galima apdoroti ir perdirbti baterijas;

(c)esamas baterijų atliekų atskiro surinkimo, parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo sistemas;

(d)būtinus baterijų atliekų tvarkymo saugos nurodymus, be kita ko, dėl su baterijomis, kuriose yra ličio, ir jų tvarkymu susijusios rizikos;

(e)ant baterijų ar jų pakuočių išspausdintų etikečių ir simbolių reikšmę;

(f)baterijose esančių medžiagų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, įskaitant poveikį dėl netinkamo baterijų atliekų išmetimo, pavyzdžiui, kai jos išmetamos bet kur kaip šiukšlės arba šalinamos kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos.

Ši informacija turi būti teikiama:

(a)reguliariais laiko intervalais dėl kiekvieno baterijų modelio nuo to momento, kai atitinkamo modelio baterijos pirmą kartą tiekiamos valstybės narės rinkai, bent jų prekybos vietoje pateikiant informaciją taip, kad ji būtų matoma, ir elektroninėse prekyvietėse;

(b)atitinkamos valstybės narės nustatyta vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba.

2.Gamintojai 50, 52 ir 53 straipsniuose nurodytiems platintojams ir veiklos vykdytojams bei kitiems atliekų tvarkymo subjektams, vykdantiems remonto, perdarymo, parengimo pakartotiniam naudojimui, apdorojimo ir perdirbimo veiklą, pateikia informaciją apie saugos ir apsaugines priemones, įskaitant darbo saugos priemones, taikomas laikant ir renkant baterijų atliekas.

3.Nuo tam tikro modelio baterijos tiekimo valstybės narės teritorijoje pradžios gamintojai, gavę prašymą, atliekų tvarkymo subjektams, vykdantiems remonto, perdarymo, parengimo pakartotiniam naudojimui, apdorojimo ir perdirbimo veiklą, elektroninėmis priemonėmis pateikia toliau nurodytą su tuo konkrečiu baterijų modeliu susijusią informaciją apie tinkamą ir aplinką tausojantį baterijų atliekų apdorojimą, kiek ta informacija yra reikalinga tai jų veiklai vykdyti:

(a)procesus, kuriais užtikrinamas toks transporto priemonių ir prietaisų išardymas, kad būtų galima pašalinti įmontuotas baterijas;

(b)saugos ir apsaugines priemones, įskaitant darbo saugos priemones, naudojamas per baterijų atliekų laikymo, vežimo, apdorojimo ir perdirbimo procesus.

Ta informacija apima konkrečiai identifikuotas sudedamąsias dalis ir medžiagas ir nurodytą visų pavojingų medžiagų buvimo vietą baterijoje, kiek tai reikia žinoti remonto, perdarymo, parengimo pakartotiniam naudojimui, apdorojimo ir perdirbimo veiklos vykdytojams, kad jie galėtų laikytis šio reglamento reikalavimų.

Ta informacija pateikiama atitinkamos valstybės narės nustatyta pirmoje pastraipoje nurodytiems veiklos vykdytojams lengvai suprantama kalba.

4.Baterijas galutiniams naudotojams tiekiantys platintojai savo mažmeninės prekybos patalpose ir savo elektroninėse prekyvietėse matomai pateikia 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, taip pat informaciją apie tai, kaip galutiniai naudotojai gali nemokamai grąžinti baterijų atliekas į atitinkamus mažmeninės prekybos vietose įrengtus arba prekyvietės paskirtus surinkimo punktus. Ši pareiga apima tik tų rūšių baterijas, kurias platintojas arba mažmenininkas siūlo arba praeityje siūlė įsigyti kaip naujas baterijas.

5.Naujos baterijos pardavimo vietoje galutiniam naudotojui atskirai nurodomos išlaidos, kurias padengia gamintojas pagal 47 straipsnio 1 dalies e punktą. Taip nurodoma išlaidų suma neturi būti didesnė nei tiksliausias faktinių išlaidų įvertis.

6.Kai galutiniams naudotojams viešai teikiama informacija pagal šį straipsnį, išlaikomas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

61 straipsnis
Ataskaitų teikimas kompetentingoms institucijoms

1.Nešiojamųjų baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, veikiančios jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, ataskaitose kompetentingai institucijai už kiekvienus kalendorinius metus praneša toliau nurodytą informaciją pagal baterijų cheminę sudėtį, nurodydami konkrečius mažųjų transporto priemonių baterijų kiekius:

(a)nešiojamųjų baterijų, pirmą kartą tiektų rinkai valstybės narės teritorijoje, išskyrus nešiojamąsias baterijas, kurios tais metais išvežtos iš tos valstybės narės teritorijos prieš jas parduodant galutiniams naudotojams, skaičių;

(b)pagal 48 straipsnį surinktų nešiojamųjų baterijų atliekų kiekį, apskaičiuotą pagal XI priede nustatytą metodiką;

(c)tikslinę surinkimo normą, kurią pasiekė gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, veikianti savo narių vardu;

(d)surinktų nešiojamųjų baterijų atliekų, pristatytų į leidžiamus įrenginius apdoroti ir perdirbti, kiekį.

Kai atliekų tvarkymo subjektai, išskyrus gamintojus arba gamintojo atsakomybę perimančias organizacijas, veikiančias jų vardu, paskirtas pagal 47 straipsnio 2 dalį, surenka nešiojamųjų baterijų atliekas iš platintojų ar iš kitų nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo punktų, jie ataskaitoje kompetentingai institucijai už kiekvienus kalendorinius metus nurodo surinktų nešiojamųjų baterijų atliekų kiekį pagal jų cheminę sudėtį ir konkrečiai nurodydami mažųjų transporto priemonių baterijų kiekius.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti veiklos vykdytojai šiuos duomenis ataskaitoje pateikia per 4 mėnesius po ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra pirmi ištisi kalendoriniai metai po to, kai priimamas įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatoma ataskaitų Komisijai teikimo forma, pagal 62 straipsnio 6 dalį.

Kompetentingos institucijos nustato ataskaitų, kuriose joms teikiami duomenys, formą ir procedūras.

2.Automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, veikiančios jų vardu, kai jos yra paskirtos pagal 47 straipsnio 2 dalį, ataskaitoje kompetentingai institucijai už kiekvienus kalendorinius metus praneša toliau nurodytą informaciją pagal baterijų cheminę sudėtį ir baterijų rūšis:

(a)automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų, pirmą kartą tiektų rinkai valstybėje narėje, išskyrus baterijas, kurios tais metais išvežtos iš tos valstybės narės teritorijos prieš jas parduodant galutiniams naudotojams, skaičių;

(b)automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekų, surinktų ir pristatytų į leidžiamus įrenginius apdoroti ir perdirbti, kiekį.

3.Kai atliekų tvarkymo subjektai surenka baterijų atliekas iš platintojų ar iš kitų automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų surinkimo punktų arba iš galutinių naudotojų, jie ataskaitoje kompetentingai institucijai už kiekvienus kalendorinius metus pateikia šią informaciją pagal savo baterijų cheminę sudėtį ir baterijų rūšis:

(a)surinktų automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų kiekį;

(b)surinktų automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektra varomų transporto priemonių baterijų atliekų, pristatytų į patvirtintas įmones apdoroti ir perdirbti, kiekį.

Šioje pastraipoje nurodyti veiklos vykdytojai tuos duomenis ataskaitoje pateikia per keturis mėnesius po ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra pirmi ištisi kalendoriniai metai po to, kai priimamas įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatoma ataskaitų Komisijai teikimo forma, pagal 62 straipsnio 5 dalį.

Kompetentingos institucijos sukuria elektronines sistemas, per kurias joms pateikiami duomenys, ir nustato naudotinus formatus. Kompetentingų institucijų sukurtos elektroninės sistemos, skirtos informacijai pateikti, turi būti sąveikios su keitimosi informacija sistema, sukurta pagal 64 straipsnį, ir suderinamos su jos reikalavimais.

4.1 dalies a ir b punktuose nurodyti duomenys apima į transporto priemones ir prietaisus įmontuotas baterijas ir iš jų išimtas baterijų atliekas pagal 52 straipsnį.

5.Atliekų tvarkymo subjektai, atliekantys apdorojimo operacijas, ir perdirbėjai ataskaitoje kompetentingoms institucijoms už kiekvienus kalendorinius metus pateikia šią informaciją:

(a)baterijų atliekų, gautų apdoroti ir perdirbti, kiekį;

(b)perdirbimo procesui pateiktų baterijų atliekų kiekį;

(c)informaciją apie baterijų atliekų perdirbimo veiksmingumo ir iš jų gautų medžiagų naudojimo lygius.

Ataskaitoje teikiami duomenys apie perdirbimo veiksmingumą ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo lygius apima visus atskirus perdirbimo proceso etapus ir visas atitinkamas galutines frakcijas. Jei perdirbimo procesas atliekamas ne vieno, o daugiau perdirbėjų įmonėse, už informacijos rinkimą ir šios informacijos pateikimą kompetentingoms institucijoms yra atsakingas pirmasis perdirbėjas.

Perdirbėjai šiuos duomenis pateikia per keturis mėnesius po ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra pirmi ištisi kalendoriniai metai po to, kai priimamas įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatoma ataskaitų Komisijai teikimo forma, pagal 62 straipsnio 6 dalį.

6.Jei kiti atliekų turėtojai nei tie, kurie nurodyti 4 dalyje, eksportuoja baterijas jų apdorojimo ir perdirbimo tikslais, jie per keturis mėnesius po ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos pateikia kompetentingoms institucijoms duomenis apie atskirai surinktų baterijų atliekų, eksportuotų apdoroti ir perdirbti, kiekį, taip pat 4 dalies b ir c punktuose nurodytus duomenis.

62 straipsnis
Ataskaitų teikimas Komisijai

1.Valstybės narės viešai paskelbia apibendrintus toliau nurodytus kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie nešiojamąsias baterijas, automobilių baterijas, pramonines baterijas ir elektra varomų transporto priemonių baterijas pagal baterijų rūšis ir jų cheminę sudėtį, o nešiojamųjų baterijų atveju atskirai nurodant mažųjų transporto priemonių baterijas:

(a)baterijų, pirmą kartą tiektų rinkai valstybėje narėje, išskyrus baterijas, kurios tais metais išvežtos iš tos valstybės narės teritorijos prieš jas parduodant galutiniams naudotojams, skaičių;

(b)pagal 48 ir 49 straipsnius surinktų baterijų atliekų kiekį, apskaičiuotą pagal XI priede nustatytą metodiką;

(c)pasiekto perdirbimo veiksmingumo vertes, kaip nurodyta XII priedo B dalyje, ir pasiekto iš atliekų gautų medžiagų naudojimo vertes, nurodytas XII priedo C dalyje.

Valstybės narės šiuos duomenis pateikia per 18 mėnesių po ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos. Tą informaciją jos elektroninėmis priemonėmis viešai paskelbia Komisijos nustatyta forma pagal 6 dalį, naudodamosi lengvai prieinamomis duomenų paslaugomis, sąveikiomis su pagal 64 straipsnį sukurta sistema. Tai turi būti kompiuterio skaitomi duomenys, tinkami rūšiuoti ir paieškai atlikti, atitinkantys atviruosius trečiųjų šalių naudojimosi duomenimis standartus. Valstybės narės praneša Komisijai, kada pirmoje pastraipoje nurodyti duomenys tampa prieinami.

Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra pirmi ištisi kalendoriniai metai po to, kai priimamas įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatoma ataskaitų teikimo forma, pagal 6 dalį.

Be direktyvose 2000/53/EB ir 2012/19/ES nustatytų pareigų, 1 dalies a ir b punktuose nurodyti duomenys apima į transporto priemones ir prietaisus įmontuotas baterijas ir iš jų išimtas baterijų atliekas pagal 52 straipsnį.

2.Pranešami duomenys apie perdirbimo veiksmingumą ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo lygius, nurodyti 1 dalyje, apima visus atskirus perdirbimo proceso etapus ir visas atitinkamas galutines frakcijas.

3.Prie duomenų, kuriuos valstybės narės teikia pagal šį straipsnį, pridedama kokybės patikros ataskaita. Ta informacija pateikiama Komisijos pagal 6 dalį nustatyta forma.

4.Komisija renka ir peržiūri pagal šį straipsnį pateiktą informaciją. Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir taikoma metodika valstybėse narėse, taip pat tų duomenų išsamumas, patikimumas, pateikimas laiku ir nuoseklumas. Vertinimas gali apimti konkrečias rekomendacijas, ką reikėtų patobulinti. Ataskaita parengiama po to, kai valstybės narės pirmą kartą pateikia duomenis, ir vėliau rengiama kas ketverius metus.

5.Komisija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma Komisijai teikiamų duomenų ir informacijos forma, taip pat tikrinimo metodai ir veiklos sąlygos, pagal 1 ir 4 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

63 straipsnis
VII skyriaus taikymas

VII skyrius taikomas nuo 2023 m. liepos 1 d.

VIII skyrius
Elektroninis keitimasis informacija

64 straipsnis
Elektroninio keitimosi informacija sistema

1.Ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d. Komisija sukuria elektroninio keitimosi informacija sistemą, skirtą informacijai apie baterijas (toliau – sistema).

2.Šioje sistemoje laikoma informacija ir duomenys apie įkraunamąsias pramonines baterijas ir elektra varomų transporto priemonių baterijas su vidiniu energijos kaupikliu, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, kaip nustatyta XIII priede. Ta informacija ir duomenys turi būti tinkami rūšiuoti ir paieškai atlikti, atitinkantys atviruosius trečiųjų šalių naudojimosi duomenimis standartus.

3.Ekonominės veiklos vykdytojai, pateikiantys rinkai įkraunamąją pramoninę bateriją arba elektra varomų transporto priemonių bateriją su vidiniu energijos kaupikliu, 2 dalyje nurodytą informaciją elektroninėmis priemonėmis pateikia kompiuterio skaitomu formatu, naudodamiesi sąveikiomis ir lengvai prieinamomis duomenų paslaugomis pagal 5 dalį nustatyta forma.

4.Po peržiūros pagal 62 straipsnio 5 dalį Komisija sistemoje paskelbia 62 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir 62 straipsnio 5 dalyje nurodytą vertinimą.

5.Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato:

(a)sistemos struktūrą:

(b)2 dalyje nurodytų duomenų ir informacijos teikimo formą;

(c)sistemoje esamos informacijos ir duomenų gavimo, dalijimosi, tvarkymo, nagrinėjimo, skelbimo ir pakartotinio naudojimo taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

65 straipsnis
Baterijos pasas

1.Ne vėliau kaip nuo 2026 m. sausio 1 d. kiekviena rinkai pateikta arba pradėta naudoti pramoninė baterija ir elektra varomų transporto priemonių baterija, kurios talpa didesnė nei 2 kWh, turi turėti jai parengtą elektroninį dokumentą (toliau – baterijos pasas).

2.Baterijos pasas – unikalus kiekvienos atskiros 1 dalyje nurodytos baterijos dokumentas, identifikuojamas naudojant unikalų identifikatorių, kurį suteikia ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis bateriją rinkai, ir kuris yra ant jos išspausdinamas arba įspaudžiamas.

3.Baterijos pase daroma nuoroda į pagal 64 straipsnį sukurtos sistemos duomenų šaltiniuose saugomą informaciją apie kiekvienos baterijų rūšies ir baterijų modelio pagrindines savybes. Ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis rinkai pramoninę bateriją arba elektra varomų transporto priemonių bateriją, užtikrina, kad baterijos pase būtų pateikti tikslūs, išsamūs ir naujausi duomenys.

4.Baterijos pasas turi būti prieinamas internetu per elektronines sistemas, sąveikias su pagal 64 straipsnį sukurta sistema.

5.Baterijos pase suteikiama prieiga prie informacijos apie eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrų vertes, nurodytas 10 straipsnio 1 dalyje, kai baterija pateikiama rinkai ir kai pakeičiamas jos statusas.

6.Kai baterijos statusas pakeičiamas dėl remonto ar paskirties keitimo veiklos, atsakomybė už baterijos pase įrašytus baterijos duomenis perduodama tam ekonominės veiklos vykdytojui, kuris laikomas pateikiančiu pramoninę bateriją ar elektra varomų transporto priemonių bateriją rinkai arba kuris pradeda ją naudoti.

7.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos baterijos pase prieinamų duomenų ir informacijos gavimo, dalijimosi ja, jos tvarkymo, nagrinėjimo, skelbimo ir pakartotinio naudojimo taisyklės.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IX skyrius
Sąjungos rinkos priežiūra, į Sąjungos rinką patenkančių baterijų kontrolė ir Sąjungos apsaugos procedūros

66 straipsnis
Nacionaliniu lygmeniu taikoma procedūra dėl riziką keliančių baterijų

1.Jeigu vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamai priežasčių manyti, kad baterija, kuriai taikomas šis reglamentas, kelia riziką žmonių sveikatai ar saugai, turtui ar aplinkai, jos atlieka vertinimą dėl tos baterijos, apimantį visus atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

Jeigu atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad baterija neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų tinkamų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų baterijos atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų ją iš rinkos arba ją atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytos rizikos pobūdį.

Rinkos priežiūros institucijos apie tai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.

2.Jei rinkos priežiūros institucijos mano, kad reikalavimų neatitiktis yra ne tik jų valstybės teritorijoje, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių jų nurodymu turi imtis ekonominės veiklos vykdytojas.

3.Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad dėl visų atitinkamų baterijų, kurias tas ekonominės veiklos vykdytojas tiekė rinkai visoje Sąjungoje, būtų imamasi visų tinkamų taisomųjų veiksmų.

4.Jeigu per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kuriomis uždraudžiamas arba apribojamas atitinkamų baterijų tiekimas jų nacionalinei rinkai, baterija pašalinama iš tos rinkos arba atšaukiama.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.Pateikiant 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją įtraukiami visi turimi duomenys, visų pirma reikalavimų neatitinkančiai baterijai identifikuoti būtini duomenys, baterijos kilmė, įtariamos neatitikties pobūdis ir susijusi rizika, taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis sietina su viena iš šių priežasčių:

(a)baterijos neatitiktimi šio reglamento II arba III skyriuje nustatytiems reikalavimams;

(b)15 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumais;

(c)16 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų trūkumais.

6.Kitos valstybės narės nei ta, kuri inicijavo procedūrą pagal šį straipsnį, nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kokias priemones, kurių ėmėsi, ir pateikia visą turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamos baterijos neatitiktimi reikalavimams, o jeigu nesutinka su patvirtinta nacionaline priemone, pareiškia prieštaravimus.

7.Jeigu per tris mėnesius po 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos nei valstybės narės, nei Komisija nepareiškia prieštaravimų dėl valstybės narės taikomos laikinosios priemonės, ta priemonė laikoma pagrįsta.

8.Valstybės narės užtikrina, kad dėl atitinkamos baterijos būtų nedelsiant imamasi tinkamų ribojamųjų priemonių, pavyzdžiui, baterija būtų pašalinta iš rinkos.

67 straipsnis
Sąjungos apsaugos procedūra

1.Jeigu, užbaigus 66 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą, pareiškiami prieštaravimai dėl priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultuotis su valstybėmis narėmis ir su atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina tą nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.Komisija savo sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui arba vykdytojams.

Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti baterija būtų pašalinta iš jų rinkos, ir apie tai informuoja Komisiją.

Jeigu nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.Kai atitinkama nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o baterijos neatitikties reikalavimams priežastimi laikomi šio reglamento 15 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumai, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

68 straipsnis
Reikalavimus atitinkančios baterijos, kurios kelia riziką

1.Jeigu valstybė narė, atlikusi vertinimą pagal 67 straipsnio 1 dalį, nustato, kad II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus atitinkanti baterija kelia riziką žmonių sveikatai, saugai arba turto arba aplinkos apsaugai, ji pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad atitinkama baterija, pateikta rinkai, nebekeltų rizikos, arba ta baterija būtų pašalinta iš rinkos arba atšaukta per pagrįstą laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į tos rizikos pobūdį.

2.Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų imamasi taisomųjų veiksmų dėl visų atitinkamų baterijų, kurias tas ekonominės veiklos vykdytojas tiekė rinkai visoje Sąjungoje.

3.Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi atitinkamoms baterijoms identifikuoti būtini duomenys, baterijos kilmė ir tiekimo grandinė, susijusios rizikos pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

4.Komisija nedelsdama pradeda konsultuotis su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina taikomas nacionalines priemones. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą – sprendimą, kuriuo nustatoma, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ir prireikus nurodoma imtis tinkamų priemonių.

5.Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su žmonių sveikata ir sauga ir turto ar aplinkos apsauga, Komisija priima nedelsiant taikomą įgyvendinimo aktą laikydamasi 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

7.Komisija savo sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

69 straipsnis
Kitokia reikalavimų neatitiktis

1.Nedarant poveikio 66 straipsnio taikymui, jeigu valstybė narė nustato, kad baterija, kuriai netaikomas 68 straipsnis, neatitinka šio reglamento arba ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė šiame reglamente nustatytą pareigą, reikalaujama, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų nustatytą reikalavimų neatitiktį. Tokia neatitiktis apima šiuos dalykus:

(a)baterija CE ženklu pažymėta pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį arba šio reglamento 20 straipsnį;

(b) baterija nepažymėta CE ženklu;

(c)baterija pažymėta notifikuotosios įstaigos, dalyvaujančios gamybos kontrolės etape, identifikaciniu numeriu pažeidžiant 20 straipsnį arba juo nepažymėta;

(d)ES atitikties deklaracija neparengta arba parengta netinkamai;

(e)ES atitikties deklaracija nėra prieinama naudojant ant baterijos pateiktą QR kodą;

(f)techninių dokumentų nėra, jie yra neišsamūs arba juose yra klaidų;

(g)nėra 38 straipsnio 7, 9 ir 10 dalyse arba 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos, ji yra klaidinga arba neišsami arba informacija naudojimo instrukcijoje nėra išversta į valstybei narei, kurioje baterija pateikiama arba tiekiama rinkai, priimtiną kalbą;

(h)neįvykdytas kuris nors kitas 38 arba 40 straipsnyje nustatytas administracinis reikalavimas;

(i)nesilaikoma 12 straipsnyje nustatytų stacionarių baterijų energijos kaupimo sistemų saugaus veikimo ir naudojimo reikalavimų;

(j)nesilaikoma II skyriaus 6–12 straipsniuose nustatytų tvarumo ir saugos reikalavimų ir III skyriaus 13 ir 14 straipsniuose nustatytų ženklinimo ir informacijos reikalavimų;

(k)neįvykdyti 39 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo politikos.

2.Jeigu veiklos vykdytojas nepašalina 1 dalies k punkte nurodytos reikalavimų neatitikties, pateikiamas pranešimas dėl taisomųjų veiksmų.

3.Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kuriomis apribojamas ar uždraudžiamas baterijos tiekimas rinkai arba užtikrinama, kad ji būtų atšaukta arba pašalinta iš rinkos. 1 dalies k punkte nurodytos neatitikties atveju ši dalis taikoma kaip paskutinė priemonė, jei neatitiktis yra didelė ir nepašalinama pateikus pranešimą dėl taisomųjų veiksmų, kaip nurodyta 2 dalyje.

X skyrius
Žalieji viešieji pirkimai, pavojingų medžiagų apribojimų keitimo procedūra ir Komisijos atliekamas tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schemų pripažinimas

70 straipsnis
Žalieji viešieji pirkimai

1.Perkančiosios organizacijos, apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 2014/25/ES 3 straipsnio 1 dalyje, arba perkantieji subjektai, apibrėžti Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 1 dalyje, pirkdami baterijas ar gaminius, kurių sudėtyje yra baterijų, tokiomis aplinkybėmis, kurias apima tos direktyvos, atsižvelgia į baterijų poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą, kad būtų užtikrinta, jog toks perkamų baterijų poveikis būtų kuo mažesnis.

2.1 dalyje nustatyta pareiga taikoma visoms sutartims, kurias perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai sudaro dėl baterijų arba gaminių, kuriuose yra baterijų, pirkimo, ir pagal ją tos perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai įpareigojami įtraukti technines specifikacijas ir sutarties skyrimo kriterijus remdamiesi 7–10 straipsniais ir taip užtikrinti, kad gaminys būtų atrenkamas iš gaminių, kurių poveikis aplinkai per jų gyvavimo ciklą gerokai mažesnis.

3.Komisija iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima deleguotuosius aktus pagal 73 straipsnį, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant minimalius privalomus žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus arba tikslines normas, remiantis 7–10 straipsniuose nustatytais reikalavimais.

71 straipsnis
Pavojingų medžiagų apribojimų keitimo procedūra

1.Jei Komisija mano, kad tam tikros medžiagos naudojimas gaminant baterijas arba tam tikros medžiagos buvimas baterijose, kai jos pateikiamos rinkai, arba vėlesniuose jų gyvavimo ciklo etapuose, įskaitant atliekų etapą, kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai ir ta rizika nėra pakankamai kontroliuojama ir jos problema turi būti sprendžiama Sąjungos mastu, ji prašo Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – Agentūra) parengti dokumentų rinkinį, atitinkantį Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XV priedo II dalies 3 punkto reikalavimus (toliau – apribojimo dokumentacija). Apribojimo dokumentacijoje pateikiamas socialinių ir ekonominių aspektų vertinimas, įskaitant galimų alternatyvų analizę.

2.Agentūra nedelsdama paskelbia apie Komisijos ketinimą inicijuoti tokį medžiagos gyvavimo ciklo apribojimų nustatymo procesą ir apie tai informuoja atitinkamas suinteresuotąsias šalis.

3.Per 12 mėnesių nuo tada, kai Agentūra gauna 1 dalyje nurodytą Komisijos prašymą, jeigu pagal tą dalį Agentūros parengtoje apribojimo dokumentacijoje įrodoma, kad būtina imtis veiksmų Sąjungos mastu, Agentūra pasiūlo apribojimus siekdama inicijuoti 4–14 dalyse apibūdintą apribojimų nustatymo procesą.

4.Agentūra nedelsdama savo interneto svetainėje viešai paskelbia apribojimo dokumentaciją, įskaitant pagal 3 dalį pasiūlytus apribojimus, aiškiai nurodydama paskelbimo datą. Agentūra prašo visų suinteresuotųjų šalių atskirai arba kartu pateikti pastabų dėl apribojimo dokumentacijos per keturis mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.

5.Per 12 mėnesių nuo paskelbimo dienos, nurodytos 4 dalyje, Rizikos vertinimo komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies c punktą, išnagrinėjęs atitinkamas apribojimo dokumentacijos dalis, priima nuomonę, ar siūlomi apribojimai yra tinkami rizikai žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai sumažinti. Šioje nuomonėje atsižvelgiama į Komisijos prašymu Agentūros parengtą apribojimo dokumentaciją ir į 4 dalyje nurodytas suinteresuotųjų šalių nuomones.

6.Per 15 mėnesių nuo paskelbimo dienos, nurodytos 4 dalyje, Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies d punktą, išnagrinėjęs atitinkamas dokumentacijos dalis ir apsvarstęs socialinį ir ekonominį poveikį, priima nuomonę dėl siūlomų apribojimų. Prieš tai jis parengia nuomonės dėl siūlomų apribojimų ir dėl susijusio socialinio ir ekonominio poveikio projektą, atsižvelgdamas į analizes arba informaciją pagal 4 dalį (jei turima).

7.Agentūra nedelsdama paskelbia Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonės projektą savo interneto svetainėje ir paprašo suinteresuotųjų šalių pateikti pastabų dėl nuomonės projekto ne vėliau kaip per 60 dienų nuo to nuomonės projekto paskelbimo.

8.Socialinės ir ekonominės analizės komitetas nedelsdamas priima savo nuomonę, kai tinka, atsižvelgdamas į papildomas pastabas, gautas iki 7 dalyje nustatyto termino. Šioje nuomonėje atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas pagal 4 ir 7 dalis.

9.Jei Rizikos vertinimo komiteto nuomonė reikšmingai skiriasi nuo siūlomų apribojimų, Agentūra ne daugiau kaip 90 dienų atideda galutinį terminą, iki kurio Socialinės ir ekonominės analizės komitetas turi pateikti savo nuomonę.

10.Agentūra nedelsdama pateikia Komisijai Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomones dėl siūlomų apribojimų pagal Komisijos prašymą, pateiktą pagal 1 dalį. Jei Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonės labai skiriasi nuo apribojimų, siūlomų pagal 3 dalį, Agentūra pateikia Komisijai aiškinamąjį raštą, kuriame išsamiai paaiškinamos tokių skirtumų priežastys. Jeigu vienas ar abu komitetai nepriima nuomonės iki 5 ir 6 dalyse nustatyto termino, Agentūra apie tai informuoja Komisiją, nurodydama priežastis.

11.Agentūra nedelsdama paskelbia abiejų komitetų nuomones savo interneto svetainėje.

12.Agentūra Komisijos prašymu pateikia jai visus savo gautus ar apsvarstytus dokumentus ir įrodymus.

13.Jei Komisija padaro išvadą, kad 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, ji priima deleguotąjį aktą pagal 6 straipsnio 2 dalį. Šis deleguotasis aktas, nepagrįstai nedelsiant, priimamas gavus 8 dalyje nurodytą Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonę arba, kai taikoma, pasibaigus 6 ir 9 dalyse nustatytiems terminams, jei tas komitetas nuomonės nepriima.

14.Kai Rizikos vertinimo komitetas ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas teikia nuomonę pagal 5 ir 6 dalis, jie pasitelkia pranešėjus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 87 straipsnyje. Tie pranešėjai ar bendrapranešėjai arba jų darbdavys gauna Agentūros atlygį pagal užmokesčio tarifus, kurie įtraukti į valdančiosios tarybos, įsteigtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies a punktą, finansines priemones, susijusias su apribojimais. Jeigu atitinkami asmenys neatlieka savo pareigų, Agentūros vykdomasis direktorius turi teisę nutraukti ar sustabdyti sutartį arba laikinai nemokėti atlygio.

72 straipsnis
Tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schemos

1.Vyriausybės, pramonės asociacijos ir suinteresuotųjų organizacijų grupės, sukūrusios ir prižiūrinčios išsamaus patikrinimo schemas (toliau – schemos savininkės), gali kreiptis į Komisiją, kad Komisija pripažintų jų tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schemas. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi reikalavimai dėl paraiškoje Komisijai teikiamos informacijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.Jeigu, remdamasi pagal 1 dalį pateiktais įrodymais ir informacija, Komisija nustato, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schema teikia galimybę ekonominės veiklos vykdytojams laikytis šio reglamento 39 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo pripažįstamas tos schemos lygiavertiškumas šio reglamento reikalavimams. Jeigu reikia, prieš priimant tokius įgyvendinimo aktus konsultuojamasi su EBPO sekretoriatu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Priimdama sprendimą dėl išsamaus patikrinimo schemos pripažinimo Komisija atsižvelgia į įvairią pramonės sektoriaus praktiką pagal tą schemą ir atsižvelgia į rizika pagrįstą požiūrį ir metodą, taikomus pagal tą schemą nustatant riziką.

3.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi kriterijai ir metodika, kuriais remdamasi Komisija pagal 2 dalį nustato, ar tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schemomis užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi šio reglamento 39 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Taip pat Komisija, kai tinka, periodiškai tikrina, ar pripažintos tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schemos toliau atitinka kriterijus, pagal kuriuos priimtas lygiavertiškumo pripažinimo sprendimas pagal 2 dalį.

4.Tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schemos, kurios lygiavertiškumas pripažintas pagal 2 dalį, savininkas nedelsdamas praneša Komisijai apie bet kokius tos schemos pakeitimus ar atnaujinimus.

5.Jeigu yra įrodymų dėl pakartotinių ar reikšmingų atvejų, kai ekonominės veiklos vykdytojai, įgyvendinantys pagal 2 dalį pripažintą schemą, nesilaikė šio reglamento 39 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Komisija, konsultuodamasi su pripažintos schemos savininku, ištiria, ar iš tų atvejų galima spręsti apie tos schemos trūkumus.

6.Jei Komisija nustato, kad nesilaikoma šio reglamento 39 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba pripažinta tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schema turi trūkumų, ji tos schemos savininkui gali suteikti tinkamą laikotarpį imtis taisomųjų veiksmų.

7.Jei schemos savininkas nesiima arba nesutinka imtis būtinų taisomųjų veiksmų ir jei Komisija nustato, kad 6 dalyje nurodytas reikalavimų nesilaikymas arba trūkumai kliudo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytam schemą įgyvendinančiam ekonominės veiklos vykdytojui laikytis šio reglamento 39 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jei pakartotinių ar reikšmingų atvejų, kai schemą įgyvendinantys ekonominės veiklos vykdytojai nesilaiko reikalavimų, priežastis yra tos schemos trūkumai, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo panaikinamas schemos lygiavertiškumo pripažinimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.Komisija sudaro ir nuolat atnaujina pripažintų tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo schemų registrą. Tas registras viešai skelbiamas internete.

XI skyrius
Deleguotieji įgaliojimai ir komiteto procedūra

73 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.Įgaliojimai priimti 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnio 8 dalyje, 55 straipsnio 4 dalyje, 56 straipsnio 4 dalyje, 57 straipsnio 6 dalyje, 58 straipsnio 3 dalyje ir 70 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnio 8 dalyje, 55 straipsnio 4 dalyje, 56 straipsnio 4 dalyje, 57 straipsnio 6 dalyje, 58 straipsnio 3 dalyje ir 70 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 27 straipsnio 3 dalį, 39 straipsnio 8 dalį, 55 straipsnio 4 dalį, 56 straipsnio 4 dalį, 57 straipsnio 6 dalį, 58 straipsnio 3 dalį ir 70 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nesibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dar dviem mėnesiams.

74 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį įsteigtas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

4.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

XII skyrius
Pakeitimai 

75 straipsnis
Reglamento (ES) 2019/1020 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2019/1020 iš dalies keičiamas taip:

(1)4 straipsnio 5 dalies tekstas „(ES) 2016/425 (35) ir (ES) 2016/426 (36)“ pakeičiamas taip:

„(ES) 2016/425 (*), (ES) 2016/426 (**) ir [(ES) 2020/… (***)]

_____________________

* 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB ( OL L 81, 2016 3 31, p. 51 ).

** 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/426 dėl dujinį kurą deginančių prietaisų, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/142/EB ( OL L 81, 2016 3 31, p. 99 ).

*** [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir panaikinama Direktyva 2006/66/EB (Leidinių biuras įrašo paskelbimo OL duomenis)]“;

(2)I priede pateiktas Sąjungos derinamųjų teisės aktų sąrašas papildomas 71 punktu:

„71. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir panaikinama Direktyva 2006/66/EB (Leidinių biuras įrašo paskelbimo OL duomenis).“

XIII skyrius
Baigiamosios nuostatos

76 straipsnis
Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

77 straipsnis
Peržiūra

1.Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia šio reglamento taikymo ir jo poveikio aplinkai ir vidaus rinkos veikimui ataskaitą.

2.Atsižvelgdama į technikos pažangą ir į praktinę patirtį, įgytą valstybėse narėse, Komisija savo ataskaitoje įvertina toliau nurodytus šio reglamento aspektus:

(a)II skyriuje nustatytus tvarumo ir saugos reikalavimus;

(b)III skyriuje nustatytus ženklinimo ir informacijos reikalavimus;

(c)39 ir 72 straipsniuose nustatytus tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo reikalavimus;

(d)VII skyriuje dėl baterijų gyvavimo ciklo pabaigos valdymo nustatytas priemones.

Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos atitinkamos šio reglamento nuostatos.

78 straipsnis
Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

Direktyva 2006/66//EB panaikinama 2023 m. liepos 1 d.; tačiau jos

(a)10 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 4 ir 5 dalys toliau taikomos iki 2023 m. gruodžio 31 d., išskyrus nuostatą dėl duomenų perdavimo Komisijai, kuri toliau taikoma iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

(b)21 straipsnio 2 dalis toliau taikoma iki 2026 m. gruodžio 31 d.;

nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

79 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas susijęs su 

☑ nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 68  

☑ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai) 

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) 

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai 

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

☑ trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – 2023–2028 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos per:

–◻    vykdomąsias įstaigas

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

☑ 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis 

·Dabartinės biudžeto eilutės. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Netaikoma

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Būtinas ES įnašo į ECHA padidinimas bus kompensuotas atitinkamai sumažinant LIFE programai skirtą finansinį paketą.

Baterijų medžiagų valdymas: siekiant užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai išteklių būtinoms baterijų medžiagoms reguliuoti nekonkuruojant su REACH prioritetais, ECHA reikės iš viso 2 naujų laikinųjų darbuotojų (AD 5–7) etato ekvivalentais (vidutinės išlaidos 144 000 EUR per metus 7 metų laikotarpiu ir vėliau). To pakanka vidutiniškai vienam papildomam apribojimui (ar kitai rizikos valdymo priemonei) per metus. Be to, vieno etato ekvivalento sutartininko (CA FG III, vidutinės išlaidos 69 000 EUR per metus 2 metų laikotarpiu) reikės didinant žinių bazę, siekiant palengvinti informacija grindžiamą prioritetų nustatymą ir darbo planavimą. Tai bus pagrįsta tyrimu, kuriuo siekiama didinti dabartines ECHA žinias apie tai, kaip baterijų pramonėje tvarkomos pavojingosios cheminės medžiagos, kad ateityje būtų galima nurodyti atitinkamas medžiagas reguliuojamojo rizikos valdymo tikslais. Apskaičiuota tyrimo kaina yra 400 000 EUR (per 2 metus), dalį tokių tyrimo poreikių pavedant tenkinti išorės subjektams. Šis tyrimas taip pat prisidėtų prie Komisijos darbo, susijusio su baterijų duomenų įrašų Atliekų sąraše atnaujinimu.

22 000 EUR suma taip pat reikalinga pranešėjų (valstybių narių ekspertų, vadovaujančių rengiant dokumentus per nuomonės priėmimo procesą RAC ir SEAC komitetuose) išlaidoms, susijusioms su kiekvienu apribojimu, padengti, taip pat 43 000 EUR reikia proporcingai visų RAC ir SEAC posėdžių organizavimo išlaidų daliai padengti (kelionių, apgyvendinimo ir dienpinigių išlaidoms: išlaidos apskaičiuotos pagal vidutinę trukmę ir pastangas, reikalingas su apribojimais susijusių dokumentų rinkiniui parengti abiejuose komitetuose).

Minėti ištekliai apskaičiuoti taikant skaičiavimo modelį, pagal kurį atsižvelgiama į susijusią patirtį, įgytą vykdant ECHA užduotis pagal kitas reguliavimo sistemas (pvz., REACH, CLP, BPR), ir, kai tinka, įgyvendinant esamus nacionalinius metodus. Taip nustatyti ištekliai, kurių ECHA reikės 2021–2029 m. laikotarpiu numatomoms užduotims atlikti.

Dėl šios iniciatyvos finansinio poveikio išlaidos, numatytos pagal 1 ir 3 išlaidų kategorijas, nepadidės. Būtini ištekliai bus išskaičiuoti iš LIFE biudžeto ir GROW priemonės pagal administracinio susitarimo užduočių paskirstymą: apie 4 mln. EUR Aplinkos GD išlaidų ir 1,6 mln. EUR Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD išlaidų. Be to, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD priemonė apima atvirųjų duomenų erdvės išlaidas, ir abi priemonės apima kai kuriuos tyrimus ir Komisijos tarnybų duomenų pirkimo poreikius siekiant tinkamai parengti kai kuriuos įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pirmiau 03.020101 biudžeto eilutėje nurodyta suma bus reikalinga daliai Aplinkos GD, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD ir Jungtinio tyrimų centro administracinių susitarimų darbo finansuoti ir tyrimams bei duomenims, susijusiems su Vidaus rinkos, verslumo ir MVĮ GD nuostatomis, pirkti. Numatoma, kad administraciniam susitarimui Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD reikės apie 2,669 mln. EUR išlaidų. Viešieji pirkimai Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD 2023 m. sudaro 50 000 EUR– reikės prašyti pateikti techninę nuomonę dėl CEN/CENELEC standartizacijos darbo.

Taip pat įskaityta biudžeto lėšų suma, skirta vidaus paramai atliekant atvirosios duomenų erdvės galimybių studiją. Pasibaigus šiam pradinės raidos etapui gali reikėti papildomų išteklių.

IT plėtros išlaidas, susijusias su elektroniniu keitimusi informacija apie baterijas, turėtų padengti Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Į pirmiau 09.02.02 biudžeto eilutėje nurodytą sumą įskaičiuota būtina kompensacija iš programai LIFE skirto biudžeto ECHA ištekliams padidinti. Šios sumos reikės ECHA subsidijai padidinti ir Aplinkos GD, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD ir Jungtinio tyrimų centro administracinių susitarimų darbui finansuoti ir tyrimams bei duomenims, susijusiems su Aplinkos GD nuostatomis, pirkti.

JRC atliks svarbų vaidmenį padėdamas Komisijai atlikti dalį reikiamo techninio darbo. JRC pateikė savo tiksliausią reikiamų išteklių įvertį remdamasis turimomis žiniomis ir Aplinkos GD bei Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD pateiktu užduočių sąrašu. Tie įverčiai gali būti tikslinami, pavyzdžiui, per derybas dėl administracinio susitarimo. Visų pirma, naujausioje siūlomo reglamento redakcijoje išplėsta bendrosios paskirties nešiojamųjų baterijų bendrosios specifikacijos taikymo sritis, ir ištekliai turės būti atitinkamai peržiūrėti. Numatyta, kad administraciniam susitarimui Aplinkos GD reikės apie 3,935 mln. EUR išlaidų. Yra kelios užduotys, kurias JRC gali padėti atlikti Komisijai:

·bendrosios paskirties baterijų ir įkraunamųjų pramoninių ir elektra varomų transporto priemonių baterijų eksploatacinių savybių ir patvarumo bendrųjų specifikacijų parengimas;

·įkraunamųjų pramoninių ir elektra varomų transporto priemonių baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklio deklaracijai taikomų suderintų apskaičiavimo taisyklių nustatymas;

·perdirbtųjų medžiagų dalies baterijose, perdirbimo veiksmingumo ir iš atliekų gautų medžiagų naudojimo lygių apskaičiavimo suderintų taisyklių nustatymas;

·ŽVP kriterijų analizės atlikimas (įskaitant konsultacijas su viešųjų pirkimų suinteresuotosiomis šalimis ir siūlomų viešųjų pirkimų taisyklių teisines patikras);

·parama rengiant gaires dėl nešiojamųjų baterijų išimamumo ir pakeičiamumo.

Užsakomoji veikla apima duomenų pirkimą dėl baterijų 2021 m. siekiant peržiūrėti baterijoms taikomas PAPKT, subrangos sutarties sudarymą dėl PAPKT internetinės priemonės kūrimo 2022 m., prašymą pateikti techninę nuomonę dėl CEN/CENELEC standartizacijos darbo 2023 m. ir rinkos tyrimą dėl antrinių medžiagų prieinamumo 2027 m. Šios išlaidos sudaro 300 000 EUR 2021 m., 80 000 EUR 2022 m. ir 100 000 EUR 2027 m.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis ECHA asignavimams 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)