EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 09 12

COM(2018) 640 final

2018/0331(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos




FMT:ItalicEuropos Komisijos medžiaga vadovų susitikimui
FMT:ItalicZalcburge 2018 m. rugsėjo 19–20 d.

{SEC(2018) 397 final} - {SWD(2018) 408 final} - {SWD(2018) 409 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Interneto visuotinumas leidžia jo vartotojams bendrauti, dirbti, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kurti, gauti informaciją ar turinį ir jais dalytis su milijonais žmonių visame pasaulyje. Interneto platformos duoda daug naudos vartotojų ekonominei ir socialinei gerovei visoje Sąjungoje ir už jos ribų. Tačiau galimybė minimaliomis sąnaudomis pasiekti tokią didžiulę auditoriją taip pat pritraukia nusikaltėlius, kurie internetu naudojasi neteisėtais tikslais. Neseniai ES įvykdyti teroristiniai išpuoliai parodė, kaip teroristai naudojasi internetu, kad pritrauktų ir užverbuotų pasekėjų, pasiruoštų ir sudarytų sąlygas teroristinei veiklai, šlovintų žiaurumą ir paragintų sekti jų pavyzdžiu ir įbaugintų plačiąją visuomenę.

Teroristinis turinys, kuriuo šiais tikslais dalijamasi internete, platinamas per prieglobos paslaugų teikėjus, suteikiančius galimybę įkelti trečiųjų šalių turinį. Po kelių pastarųjų Europoje įvykdytų teroristinių išpuolių tapo akivaizdu, kad teroristinis turinys internete yra neatskiriama radikalizacijos priemonė, įkvepianti vadinamuosius vienišus vilkus įvykdyti išpuolius. Toks turinys ne tik daro rimtą neigiamą poveikį pavieniams asmenims ir visai visuomenei, bet ir mažina vartotojų pasitikėjimą internetu ir veikia susijusių bendrovių verslo modelius ir reputaciją. Teroristai piktnaudžiauja ne tik didžiaisiais socialinės žiniasklaidos tinklais, bet – vis dažniau – ir mažesnėmis platformomis, siūlančiomis prieglobos paslaugas visame pasaulyje. Netinkamas interneto naudojimas aiškiai parodo, kokia svarbi interneto platformų socialinė atsakomybė už vartotojų apsaugą nuo teroristinio turinio ir didžiulės rizikos, kurią toks turinys kelia plačiosios visuomenės saugumui.

Prieglobos paslaugų teikėjai, reaguodami į valdžios institucijų raginimus, jau ėmėsi konkrečių priemonių, padedančių užkirsti kelią teroristiniam turiniui jų tinkle. Subūrus savanoriškus tinklus ir užmezgus partnerystės ryšius, įskaitant pagal Europos saugumo darbotvarkę 2015 m. gruodžio mėn. įsteigtą ES interneto forumą, buvo pasiekta tam tikros pažangos. ES interneto forume skatintas valstybių narių ir prieglobos paslaugų teikėjų savanoriškas bendradarbiavimas ir veikla, kuria siekiama sumažinti teroristinio turinio prieinamumą internete ir suteikti daugiau galių pilietinei visuomenei padidinti veiksmingo alternatyvaus naratyvo internete apimtį. Šios pastangos prisidėjo prie didesnio bendradarbiavimo, pagerino bendrovių reagavimą į nacionalinių institucijų ir Europolo internetinės informacijos žymėjimo padalinio pranešimus, savanoriško aktyvių priemonių taikymo siekiant pagerinti automatinį teroristinio turinio nustatymą, didesnio pramonės atstovų bendradarbiavimo, įskaitant saitažodžių duomenų bazės sukūrimą, siekiant užkirsti kelią žinomo teroristinio turinio įkėlimui į susietas platformas, bei didesnio pastangų skaidrumo. Nors bendradarbiavimą ES interneto forume ketinama tęsti ir ateityje, tapo aišku, kad savanoriškos priemonės turi tam tikrų trūkumų. Pirmiausia ne visi susiję prieglobos paslaugų teikėjai dalyvauja forumo veikloje ir antra – tų paslaugų teikėjų daromos pažangos mastas ir greitis iš esmės yra nepakankami, kad būtų galima tinkamai išspręsti problemą.

Atsižvelgiant į šiuos trūkumus, akivaizdu, kad reikia aktyvesnių Europos Sąjungos veiksmų kovojant su teroristiniu turiniu internete. 2018 m. kovo 1 d. Komisija, remdamasi rugsėjo mėn. Komunikatu 1 ir ES interneto forumo veikla, priėmė Rekomendaciją dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių. Į rekomendaciją buvo įtrauktas specialus skyrius, kuriame nustatyta įvairių priemonių, kurios turėtų veiksmingai sustabdyti teroristinės propagandos kėlimą į internetą ir dalijimąsi ja, pavyzdžiui, patobulinta pranešimo procedūra, nustatyta pareiga per vieną valandą reaguoti į pranešimą, aktyvaus nustatymo mechanizmas, veiksmingas šalinimas ir adekvačios apsaugos priemonės, padedančios tiksliau vertinti teroristinį turinį 2 . 

Reikmė aktyviau kovoti su teroristiniu turiniu internete atspindėta ir ES valstybių narių raginimuose, o kai kurios valstybės narės šį klausimą jau reglamentuoja teisės aktais arba ketina tą daryti. Atsižvelgdama į teroristinių išpuolių virtinę ES ir į faktą, kad teroristinis turinys ir toliau yra lengvai prieinamas internete, Europos Vadovų Taryba 2017 m. birželio 22–23 d. kreipėsi į pramonės atstovus, prašydama plėtoti „naujas technologijas ir priemones, kuriomis būtų pagerintas automatinis turinio, kuriuo skatinama vykdyti teroro aktus, aptikimas ir jo pašalinimas. Prireikus tai turėtų būti papildyta atitinkamomis teisėkūros priemonėmis ES lygmeniu“. 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino „Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant tobulinti turinio, kuriuo kurstoma neapykanta ir skatinama vykdyti teroro aktus, aptikimą ir šalinimą“. Be to, Europos Parlamentas savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliucijoje dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos paragino atitinkamas platformas „sugriežtinti kovos su neteisėtu ir žalingu turiniu internete priemones“, o Komisiją – pateikti pasiūlymų, kaip spręsti šiuos klausimus.

Siekdama įveikti šiuos iššūkius ir atsiliepti į valstybių narių ir Europos Parlamento raginimus, Komisija savo pasiūlymu siekia nustatyti aiškų ir suderintą teisinį pagrindą, kad būtų užkirstas kelias netinkamam prieglobos paslaugų naudojimui teroristinio turinio sklaidos internete tikslais ir kad būtų užtikrintas sklandus bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas, drauge užtikrinant pasitikėjimą ir saugumą. Šiuo reglamentu siekiama geriau išaiškinti prieglobos paslaugų teikėjų atsakomybę imtis visų tinkamų, pagrįstų ir proporcingų veiksmų, būtinų užtikrinti jų paslaugų saugumą ir sparčiai ir veiksmingai nustatyti teroristinį turinį internete ir jį pašalinti, atsižvelgiant į esminę teisės į žodžio laisvę ir informaciją atviroje ir demokratinėje visuomenėje reikšmę. Jame taip pat nustatyta įvairių būtinų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi pagrindinių teisių – pavyzdžiui, teisės į žodžio laisvę ir informaciją demokratinėje visuomenėje, taip pat teisės kreiptis į teismą ir veiksmingą teisinę gynybą, kuri yra įtvirtinta ES sutarties 19 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. 

Pasiūlymu, kuriame prieglobos paslaugų teikėjams nustatoma minimali rūpinimosi pareiga, apimanti konkrečias taisykles ir įpareigojimus, o valstybėms narėms nustatomi tam tikri įpareigojimai, siekiama padidinti dabartinių teroristinio turinio internete aptikimo, identifikavimo ir šalinimo priemonių veiksmingumą, nepažeidžiant pagrindinių teisių, kaip antai teisės į žodžio laisvę ir informaciją. Toks suderintas teisinis pagrindas padės teikti internetines paslaugas visoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, užtikrins vienodas sąlygas visiems paslaugas Europos Sąjungoje teikiantiems prieglobos paslaugų teikėjams, ir sukurs tvirtą teisinį pagrindą teroristinio turinio aptikimui ir šalinimui taikant tinkamas pagrindinių teisių apsaugos priemones. Visų pirma skaidrumo reikalavimas padidins piliečių, o ypač interneto vartotojų, tarpusavio pasitikėjimą ir pagerins bendrovių atskaitomybę ir jų veiksmų skaidrumą, įskaitant valdžios institucijų atžvilgiu. Pasiūlyme nustatytas įpareigojimas parengti taisomąsias priemones ir skundų nagrinėjimo mechanizmus, taip užtikrinant, kad vartotojai galėtų užginčyti jų teikto turinio pašalinimą. Valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai padės siekti šių tikslų ir pagerins atsakingų institucijų pajėgumus imtis atitinkamų veiksmų prieš teroristinį turinį internete ir kovoti su nusikaltimais. Šio reglamento nesilaikantiems prieglobos paslaugų teikėjams valstybės narės gali nustatyti nuobaudas.

1.2.Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančia ES teisine sistema

Šis pasiūlymas yra suderintas su bendrosios skaitmeninės rinkos acquis, visų pirma su E. komercijos direktyva. Visų pirma bet kokios priemonės, kurių pagal šį reglamentą imasi prieglobos paslaugų teikėjas, įskaitant bet kokias aktyvias priemones, neturėtų reikšti, kad paslaugų teikėjas praranda galimybę pasinaudoti E. komercijos direktyvos 14 straipsnyje nustatytu atleidimu nuo atsakomybės. Nacionalinių institucijų sprendimas įpareigoti imtis proporcingų ir konkrečių aktyvių priemonių iš esmės neturėtų reikšti bendrosios stebėsenos prievolės, kaip nustatyta Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalyje, valstybių narių atžvilgiu. Tačiau atsižvelgiant į itin didelę riziką, susijusią su teroristinio turinio sklaida, pagal šį reglamentą priimamiems sprendimams gali būti išimties tvarka leista nukrypti nuo šio principo pagal ES sistemą. Prieš priimdama tokius sprendimus kompetentinga institucija turėtų pasiekti tinkamą visuomenės saugumo reikmių ir susijusių interesų bei pagrindinių teisių (visų pirma įskaitant teisę į žodžio laisvę ir informaciją, teisę imtis verslo, asmens duomenų ir privatumo apsaugą) pusiausvyrą. Prieglobos paslaugų teikėjų rūpinimosi pareiga turėtų derėti su šia pusiausvyra ir ją atspindėti, kaip nustatyta E. komercijos direktyvoje.

Pasiūlymas taip pat glaudžiai dera su Direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, kuria siekiama suderinti valstybių narių teisės aktus, kuriais nustatoma baudžiamoji atsakomybė už teroristinius nusikaltimus. Direktyvos dėl kovos su terorizmu 21 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi priemonių užtikrinti, kad būtų skubiai pašalintas internetinis turinys, kuriuo visuomenė yra kurstoma, ir nustatyta, kad tas priemones gali pasirinkti pačios valstybės narės. Šis prevencinio pobūdžio reglamentas taikomas ne tik terorizmo propagandai, bet ir medžiagai, skelbiamai verbavimo ir rengimo tikslais, susijusiai su kita teroristine nusikalstama veikla, taip pat patenkančiai į Direktyvos (ES) 2017/541 taikymo sritį. Šiuo reglamentu prieglobos paslaugų teikėjams nustatoma tiesioginė rūpinimosi pareiga, kurią atlikdami jie turi šalinti teroristinį turinį, ir suderinamos nurodymo pašalinti turinį procedūros, kad sumažėtų teroristinio turinio prieinamumas internete.

Reglamentas papildo būsimoje Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatytas taisykles, nes jo subjektinė ir materialinė taikymo sritis yra platesnė. Reglamentas taikomas ne tik dalijimosi vaizdo įrašais platformoms, bet ir įvairiems kitiems prieglobos paslaugų teikėjams. Be to, jis apima ne tik vaizdo įrašus, bet ir atvaizdus bei tekstą. Šis reglamentas taikomas plačiau nei Direktyva, nes jame nustatyta esminių nuostatų, kuriomis suderinamos nurodymų pašalinti teroristinį turinį taisyklės ir aktyvios priemonės.

Siūlomas reglamentas grindžiamas 2018 m. kovo mėn. Komisijos rekomendacija dėl neteisėto turinio 3 . Rekomendacija tebegalioja ir visi subjektai, kurie siekia mažinti neteisėto turinio (įskaitant teroristinį) prieinamumą, turėtų toliau derinti savo pastangas ir minėtoje rekomendacijoje nustatytas priemones.

1.3.Siūlomo Reglamento santrauka

Pasiūlymo subjektinio taikymo sritis apima prieglobos paslaugų teikėjus, teikiančius paslaugas Sąjungoje, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos ir dydžio. Siūlomu teisės aktu nustatoma įvairių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią netinkamam prieglobos paslaugų naudojimui teroristinio turinio sklaidos internete tikslais, kad būtų užtikrintas sklandus bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas, drauge užtikrinant pasitikėjimą ir saugumą. Neteisėto teroristinio turinio apibrėžtis dera su teroristinių nusikaltimų apibrėžtimi, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2017/541; jis apibrėžiamas kaip informacija, kuria kurstoma daryti ir šlovinti teroristinius nusikaltimus, skatinama prisidėti prie tokių nusikaltimų ir teikiami nurodymai, kaip juos vykdyti, taip pat skatinamas dalyvavimas teroristinėse grupėse. 

Siekiant užtikrinti neteisėto teroristinio turinio pašalinimą, Reglamente pateikiama nuostata dėl nurodymo pašalinti turinį, kurį valstybės narės kompetentinga institucija gali duoti priimdama administracinį ar teismo sprendimą. Tokiais atvejais prieglobos paslaugų teikėjas privalo per vieną valandą pašalinti turinį arba panaikinti prieigą prie jo. Be to, šiuo reglamentu suderinami būtiniausi reikalavimai, taikomi valstybių narių kompetentingų institucijų ir Sąjungos įstaigų (pvz., Europolo) prieglobos paslaugų teikėjams perduodamiems pranešimams, kuriuos jos turi įvertinti pagal atitinkamas jų pačių sutartines sąlygas taisykles. Galiausiai reglamente reikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai prireikus imtųsi rizikos lygiui proporcingų aktyvių priemonių ir šalintų teroristinę medžiagą iš savo tinklo, be kita ko, naudotųsi automatinio aptikimo priemonėmis.

Priemones, skirtas teroristinio turinio internete mažinimui, papildo įvairios svarbios apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama visapusiška pagrindinių teisių apsauga. Siekiant apsaugoti su terorizmu nesusijusį turinį nuo pašalinimo, pasiūlyme nustatytas įpareigojimas sukurti taisomąsias priemones ir skundų nagrinėjimo mechanizmus, taip užtikrinant, kad vartotojai galėtų užginčyti jų teikto turinio pašalinimą. Be to, Reglamente nustatomas prieglobos paslaugų teikėjų priemonių, padedančių užkirsti kelią teroristiniam turiniui, skaidrumo reikalavimas, taip užtikrinant atskaitomybę vartotojams, piliečiams ir valdžios institucijoms.

Valstybės narės šiuo reglamentu įgaliojamos užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos turėtų pakankamų kovos su teroristiniu turiniu internete pajėgumų. Be to, siekiant užtikrinti nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų koordinavimą, valstybės narės privalo dalytis informacija, bendradarbiauti ir naudotis Europolo parengtais kanalais. Reglamente taip pat numatyti įpareigojimai prieglobos paslaugų teikėjams teikti išsamesnę informaciją apie priemones ir pranešti teisėsaugos institucijoms apie turinį, kuris kelia grėsmę gyvybei ar saugumui. Galiausiai nustatytas įpareigojimas prieglobos paslaugų teikėjams išsaugoti pašalintą turinį, taip apsisaugant nuo per klaidą pašalinto turinio praradimo ir išsaugant potencialius įrodymus teroristinių nusikaltimų prevencijos, aptikimo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais. 

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

2.1.Teisinis pagrindas

Teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, kuriame pateiktos priemonių, skirtų vidaus rinkos veikimui užtikrinti, nustatymo nuostatos.

114 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas siekiant suderinti prieglobos paslaugų teikėjams nustatytas sąlygas, kad jie galėtų teikti tarpvalstybines paslaugas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir kad būtų šalinami valstybių narių nuostatų skirtumai, kurie galėtų trukdyti vidaus rinkos veikimui. Jis taip pat užkerta kelią bet kokioms būsimoms ekonominės veiklos kliūtims, kurios galėtų kilti dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų.

SESV 114 straipsniu taip pat galima remtis nustatant įpareigojimus už ES ribų įsisteigusiems paslaugų teikėjams, kurių teikiamos paslaugos daro poveikį vidaus rinkai, nes tai yra būtina norimam vidaus rinkos tikslui pasiekti.

2.2.Priemonės pasirinkimas

SESV 114 straipsniu Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikiama galimybė priimti reglamentus ir direktyvas. 

Kadangi pasiūlymas yra susijęs su paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas daugiau nei vienoje valstybėje narėje, įpareigojimais, šių taisyklių taikymo nukrypimai įvairiose valstybėse narėse veikiantiems paslaugų teikėjams kliudytų teikti paslaugas. Reglamentu sudaromos sąlygos visoje Sąjungoje vienodai taikyti tą patį įpareigojimą, jis taikomas tiesiogiai, užtikrina aiškumą ir didesnį teisinį tikrumą bei padeda išvengti nevienodai į valstybių narių teisę perkeliamų nuostatų. Dėl šių priežasčių manoma, kad reglamentas būtų tinkamiausia priemonė. 

2.3.Subsidiarumo principas

Atsižvelgiant į tarpvalstybinį aptariamų problemų pobūdį, į pasiūlymą įtrauktos priemonės turi būti priimtos Sąjungos lygmeniu, kad būtų pasiekti iškelti tikslai. Internetas yra iš esmės tarpvalstybinis, o vienoje valstybėje narėje saugomą turinį paprastai galima pasiekti ir iš kitų valstybių narių. 

Nacionalinių taisyklių, kuriomis reglamentuojama kova su teroristiniu turiniu internete, sistemos fragmentacija didėja arba gali padidėti. Fragmentuota sistema užkrautų bendrovėms naštą laikytis įvairuojančių taisyklių, dėl jos atsirastų nevienodos sąlygos bendrovėms bei saugumo spragų.

Taigi, ES veiksmais didinamas teisinis tikrumas ir prieglobos paslaugų teikėjų veiksmų kovojant su teroristiniu turiniu internete efektyvumas. Todėl veiksmų galės imtis daugiau bendrovių, įskaitant įsisteigusias ne Europos Sąjungoje, ir taip bus padidintas bendrosios skaitmeninės rinkos vientisumas. 

Taigi, ES veiksmai yra pagrįsti, kaip jau yra teigusi Europos Vadovų Taryba 2018 m. birželio mėn. išvadose, kuriose Komisija paraginta pateikti šios srities teisės akto pasiūlymą. 

2.4.Proporcingumo principas

Pasiūlyme nustatomos prieglobos paslaugų teikėjams taikytinos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos spartaus teroristinio turinio pašalinimo iš tinklo priemonės. Pagrindinėmis pasiūlymo nuostatomis neviršijama to, kas būtina nurodytiems politikos tikslams pasiekti.

Pasiūlyme atsižvelgiama į prieglobos paslaugų teikėjams tenkančią naštą ir apsaugos priemones, įskaitant teisės į žodžio laisvę ir informaciją bei pagrindinių teisių apsaugą. Vienos valandos, per kurią privaloma pašalinti neteisėtą turinį, taisyklė taikoma tik nurodymams pašalinti turinį, kurį kompetentingos institucijos laiko neteisėtu ir tą nurodo sprendime, kuriam gali būti taikoma teisminė peržiūra. Gavus pranešimą, privaloma imtis skubių teroristinio turinio įvertinimo priemonių, tačiau nėra reikalavimo jį pašalinti ir nenurodomas joks terminas, iki kada tą reikėtų padaryti. Galutinį sprendimą savanoriškai priima prieglobos paslaugų teikėjas. Bendrovėms tenkanti turinio vertinimo našta kiek palengvės, nes valstybių narių kompetentingos institucijos ir Sąjungos įstaigos teikia paaiškinimus, kodėl turinys gali būti laikomas teroristiniu. Prieglobos paslaugų teikėjai prireikus gali imtis aktyvių priemonių, kad apsisaugotų nuo teroristinio turinio sklaidos savo tinkle. Konkretūs įpareigojimai taikyti su aktyvias priemones nustatomi tik tiems prieglobos paslaugų teikėjams, kurie susiduria su teroristiniu turiniu, t. y. kurie yra gavę patvirtintų nurodymų pašalinti turinį, ir jie turėtų būti proporcingi rizikos lygiui ir bendrovės turimiems ištekliams. Saugoti pašalintą turinį ir susijusius duomenis reikės ribotą laiką, kuris nustatomas proporcingai laikui, kurio reikia norint atlikti administracinę ar teisminę peržiūrą, taip pat teroristinių nusikaltimų prevencijai, aptikimui, tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

3.1.Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Rengdama šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Komisija konsultavosi su visais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais, kad sužinotų jų nuomonę ir potencialias pažangos galimybes. Komisija surengė viešas konsultacijas dėl priemonių, skirtų veiksmingiau kovoti su neteisėtu turiniu internete, ir sulaukė 8 961 atsakymo. 8 749 respondentai buvo fiziniai asmenys, 172 – organizacijos, 10 – viešosios administracijos, 30 – kitų kategorijų subjektai. Buvo surengta ir „Eurobarometro“ apklausa dėl neteisėto turinio internete, kurioje dalyvavo atsitiktine tvarka atrinkti 33 500 ES gyventojų. Be to, dėl konkrečių kovos su teroristiniu turiniu internete priemonių Komisija 2018 m. gegužės ir birželio mėn. konsultavosi su valstybių narių valdžios institucijomis ir su prieglobos paslaugų teikėjais.

Apskritai dauguma suinteresuotųjų subjektų teigė, kad teroristinis turinys internete yra didelė socialinė problema, veikianti interneto vartotojus ir prieglobos paslaugų teikėjų verslo modelius. 65 proc. „Eurobarometro“ apklausos 4 respondentų laikėsi nuomonės, kad internetas nėra saugus, o 90 proc. respondentų teigė, kad svarbu apriboti neteisėto turinio internete sklaidą. Konsultacijos su valstybėmis narėmis parodė, kad nors savanoriškos priemonės duoda rezultatų, daugelis jų, patvirtindamos 2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, mano, kad kova su teroristiniu turiniu turi būti privaloma. Prieglobos paslaugų teikėjai iš esmės palankiai vertino tolesnį savanoriškų priemonių taikymą, tačiau taip pat pabrėžė, kad ryškėjanti Sąjungos teisinė fragmentacija gali būti potencialiai žalinga.

Be to, daugelis suinteresuotųjų subjektų pažymėjo, kad reikia užtikrinti, jog bet kokios reguliacinės turinio šalinimo priemonės, visų pirma aktyvios priemonės ir griežtesni terminai, turėtų derėti su pagrindinių teisių ir ypač žodžio laisvės apsaugos priemonėmis. Suinteresuotieji subjektai nurodė įvairių būtinų priemonių, susijusių su skaidrumu ir atskaitomybe, ir žmogaus atliekamos peržiūros reikme tais atvejais, kai naudojamasi automatinio aptikimo priemonėmis.

3.2.Poveikio vertinimas

Reglamentavimo patikros valdyba dėl poveikio vertinimo priėmė teigiamą nuomonę su išlygomis ir pateikė įvairių pasiūlymų dėl patobulinimų 5 . Gavus šią nuomonę, poveikio vertinimo ataskaita buvo patobulinta atsižvelgiant į svarbiausias Valdybos pastabas, t. y. didžiausią dėmesį sutelkiant į teroristinį turinį, bet toliau pabrėžiant ir poveikį bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui, ir išsamiau išanalizuojant poveikį pagrindinėms teisėms ir siūlomų apsaugos priemonių veikimui.

Jei nebūtų imtasi jokių papildomų priemonių, būtų tęsiami dabartiniai savanoriški veiksmai, darantys tam tikrą poveikį teroristinio turinio internete mažinimui. Tačiau, nepanašu, kad savanoriškų priemonių imsis visi prieglobos paslaugų teikėjai, susiduriantys su teroristiniu turiniu, todėl teisinė fragmentacija veikiausiai didėtų ir dėl to kiltų papildomų kliūčių tarpvalstybinėms paslaugoms. Be pagrindinio scenarijaus, buvo išnagrinėtos trys pagrindinės politikos galimybės, kurios padėtų veiksmingai siekti poveikio vertinime iškeltų tikslų ir bendro politinio tikslo – sumažinti teroristinį turinį internete.

Pagal visas tris galimybes įpareigojimai yra orientuoti į visus prieglobos paslaugų teikėjus (subjektinis taikymas), įsisteigusius ES arba trečiosiose šalyse, tačiau siūlančius paslaugas Sąjungoje (geografinis taikymas). Atsižvelgiant į problemos pobūdį ir reikmę vengti piktnaudžiavimo mažesnėmis platformomis, nė vienoje iš galimybių MVĮ nenumatyta jokių lengvatų. Pagal visas galimybes reikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai, įskaitant už ES ribų įsisteigusias bendroves, turėtų teisinį atstovą ES, siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos ES taisyklės. Be to, pagal visas galimybes numatyta, kad valstybės narės parengtų sankcijų mechanizmus.

Pagal visas galimybes numatyta sukurti teisinių nurodymų pašalinti teroristinį turinį iš interneto, kuriuos prieglobos paslaugų teikėjams išduoda nacionalinės institucijos, naują suderintą sistemą ir nustatytas reikalavimas tą turinį pašalinti per vieną valandą. Tie nurodymai nebūtinai reiškia, kad bus reikalaujama, kad patys prieglobos paslaugų teikėjai atliktų vertinimą, be to, nurodymus bus galima apskųsti teismine tvarka.

Apsaugos priemonės, visų pirma skundų procedūra ir veiksmingos taisomosios priemonės, įskaitant galimybę apskųsti teismine tvarka ir kitas priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias neteroristinio turinio pašalinimui per klaidą ir drauge užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms – taip pat yra visų trijų galimybių ypatumas. Be to, į visas galimybes skaidrumo tikslais įtraukta viešų ataskaitų teikimo prievolė ir atsiskaitymas valstybėms narėms bei Komisijai, taip pat valdžios institucijoms dėl įtariamos nusikalstamos veikos. Be to, numatyta nacionalinių valdžios institucijų, prieglobos paslaugų teikėjų ir prireikus Europolo bendradarbiavimo prievolė.

Pagrindiniai trijų galimybių skirtumai yra susiję su teroristinio turinio apibrėžties aprėptimi, pranešimų suderinimo lygiu, aktyvių priemonių aprėptimi, valstybių narių įsipareigojimų koordinavimu, duomenų išsaugojimo reikalavimais. Pasirinkus pirmąją galimybę, materialinė taikymo sritis apimtų tik siaurai apibrėžtą platinamą turinį, kuriuo tiesiogiai kurstoma įvykdyti teroro aktą, o pagal antrąją ir trečiąją galimybes būtų taikomas platesnis požiūris, kuris apimtų ir su verbavimu bei rengimu susijusią medžiagą. Kalbant apie aktyvias priemones pagal pirmąją galimybę, prieglobos paslaugų teikėjai, susiduriantys su teroristiniu turiniu, turėtų atlikti rizikos vertinimą, tačiau aktyvios priemonės šiai rizikai šalinti ir toliau būtų savanoriško pobūdžio. Pagal antrąją galimybę prieglobos paslaugų teikėjai turėtų parengti veiksmų planą, į kurį galėtų būti įtrauktas automatinio aptikimo priemonių naudojimas, kad nebūtų pakartotinai keliamas jau pašalintas turinys. Pagal trečiąją galimybę būtų reikalaujama imtis visapusiškesnių aktyvių priemonių, kad prieglobos paslaugų teikėjai, susiduriantys su teroristiniu turiniu, aptiktų naują teroristinį turinį. Kad ir kokia galimybė būtų pasirinkta, su aktyviomis priemonėmis susiję reikalavimai būtų proporcingi teroristinio turinio mastui ir ekonominiams paslaugų teikėjų pajėgumams. Kalbant apie pranešimus, pasirinkus pirmąją galimybę jų teikimo sistema nebūtų suderinta, pasirinkus antrąją galimybę – būtų įtrauktas Europolas, o pasirinkus trečiąją – ir valstybės narės. Pagal antrąją ir trečiąją galimybes valstybės narės privalėtų informuoti vieną kitą, koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti, o pagal trečiąją – jos taip pat turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamų pajėgumų teroristiniam turiniui aptikti ir apie jį pranešti. Galiausiai, pagal trečiąją galimybę taip pat įtrauktas reikalavimas išsaugoti duomenis, kad juos būtų galima atgauti tais atvejais, kai turinys pašalinamas per klaidą arba siekiant palengvinti nusikalstamos veikos tyrimą.

Visos numatytos teisėkūros galimybės, be teisinių nuostatų, apima ir įvairias pagalbines priemones, kuriomis visų pirma siekiama palengvinti nacionalinių institucijų ir Europolo bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su prieglobos paslaugų teikėjais, taip pat mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rėmimą siekiant paskatinti technologinių sprendimų plėtotę ir įgyvendinimą. Priėmus teisės aktą taip pat galėtų būti imtasi papildomų MVĮ informuotumo didinimo ir rėmimo priemonių.

Poveikio vertinime padaryta išvada, kad norint pasiekti politikos tikslą, reikia imtis įvairiopų priemonių. Išsamesnė teroristinio turinio apibrėžtis, apimanti didžiausią žalą darančią medžiagą, vertinama palankiau nei siaura turinio apibrėžtis (pirmoji galimybė). Aktyvios priemonės, kuriomis tik užkertamas kelias pakartotiniam teroristinio turinio įkėlimui (antroji galimybė) darytų mažesnį poveikį nei prievolė imtis aktyvių priemonių naujam teroristiniam turiniui nustatyti (trečioji galimybė). Nuostatos dėl pranešimų teikimo turėtų apimti tiek Europolo, tiek valstybių narių pranešimus (trečioji galimybė) ir neapsiriboti vien Europolo pranešimais (antroji galimybė), nes valstybių narių pranešimai yra svarbi bendrų pastangų sumažinti teroristinio turinio prieinamumą internete dalis. Šios priemonės turėtų būti įgyvendintos drauge su visoms galimybėms bendromis priemonėmis, įskaitant patikimą apsaugą nuo turinio pašalinimo per klaidą.

3.3.Pagrindinės teisės

Teroristine propaganda internete siekiama sukurstyti pavienius asmenis įvykdyti teroristinius išpuolius, be kita ko, teikiant jiems išsamius nurodymus, kaip padaryti didžiausią įmanomą žalą. Po žiaurių išpuolių skleidžiama tolesnė propaganda, kuria tie išpuoliai šlovinami ir skatinama sekti tokiu pavyzdžiu. Reglamentu prisidedama prie visuomenės saugumo, nes mažinamas teroristinio turinio, kuriuo skatinama ir raginama pažeisti pagrindines teises, prieinamumas.

Pasiūlymas gali daryti poveikį įvairioms pagrindinėms teisėms:

(a)turinio teikėjo teisėms: teisei į žodžio laisvę; teisei į asmens duomenų apsaugą; teisei į privatų ir šeimos gyvenimą, nediskriminavimo principui ir teisei į veiksmingą teisinę gynybą;

(b)paslaugų teikėjo teisėms: teisei į laisvę užsiimti verslu; teisei į veiksmingą teisinę gynybą;

(c)visų piliečių teisėms: teisei į žodžio laisvę ir informaciją.

Atsižvelgiant į susijusį acquis, į siūlomą reglamentą, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių apsaugą, įtraukiamos tinkamos ir patikimos apsaugos priemonės.

Visų pirma, Reglamente apibrėžiamas teroristinis turinys internete ir ši apibrėžtis suderinta su teroristinių nusikaltimų apibrėžtimi, nustatyta Direktyvoje (ES) 2017/541. Apibrėžtis taikoma tiek nurodymams pašalinti turinį ir pranešimams, tiek aktyvioms priemonėms. Apibrėžtimi užtikrinama, kad būtų šalinamas tik neteisėtas turinys, atitinkantis susijusių nusikaltimų Sąjungos lygmens apibrėžtį. Be to, reglamente nustatyta bendra prieglobos paslaugų teikėjų rūpinimosi pareiga, pagal kurią saugomo turinio atžvilgiu jie turi veikti apdairiai, proporcingai ir nediskriminuojančiai, visų pirma kai taiko savo pačių sutartines sąlygas, siekdami išvengti neteroristinio turinio pašalinimo.

Kalbant konkrečiau, reglamentu siekiama užtikrinti priemonių proporcingumą pagrindinių teisių atžvilgiu. Kalbant apie nurodymus pašalinti turinį, vienos valandos terminą galima pagrįsti tuo, kad turinio įvertinimą (įskaitant teisines patikras, jei reikia) atlieka kompetentinga institucija. Be to, su pranešimais susijusios šio reglamento nuostatos yra taikomos tik pranešimams, kuriuos siunčia kompetentingos institucijos ir Sąjungos įstaigos ir kuriuose paaiškinama, kodėl turinys gali būti laikomas teroristiniu. Nors atsakomybė už pranešimo turinį tenka prieglobos paslaugų teikėjui, minėtas vertinimas palengvina jo sprendimą.

Kalbant apie aktyvias priemones, atsakomybė už turinio nustatymą, vertinimą ir šalinimą tenka prieglobos paslaugų teikėjams; reikalaujama, kad jie taikytų apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad turinys nebūtų pašalintas per klaidą, be kita ko, žmogaus atliekamą peržiūrą, ypač tais atvejais, kai reikia tolesnės kontekstualizacijos. Be to, priešingai pagrindiniam scenarijui, pagal kurį su teroristiniu turiniu dažniausiai susiduriančios bendrovės pačios nustato automatines priemones be viešosios priežiūros, dėl priemonių nustatymo ir įgyvendinimo reikėtų atsiskaityti kompetentingoms valstybių narių institucijoms. Ši prievolė sumažina riziką pašalinti turinį per klaidą tiek bendrovėms, kuriančioms naujas priemones, tiek tų priemonių naudotojams. Be to, reikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai parengtų patogų naudoti skundų teikimo mechanizmą, kad turinio teikėjai galėtų užginčyti sprendimą pašalinti jų turinį, ir viešintų skaidrumo ataskaitas plačiajai visuomenei.

Galiausiai, jei, nepaisant apsaugos priemonių, turinys ir susiję duomenys pašalinami per klaidą, prieglobos paslaugų teikėjai turi juos saugoti šešis mėnesius, kad prireikus galėtų juos atkurti, kad skundai ir peržiūros procedūros, kuriais siekiama apsaugoti teisę į žodžio laisvę ir informaciją, būtų veiksmingi. Drauge toks išsaugojimas gali praversti teisėsaugos tikslais. Prieglobos paslaugų teikėjai turi nustatyti technines ir organizacines apsaugos priemones, kad tie duomenys nebūtų naudojami jokiais kitais tikslais.

Siūlomomis priemonėmis, visų pirma susijusiomis su nurodymais pašalinti turinį, pranešimais, aktyviomis priemonėmis ir duomenų išsaugojimu, interneto vartotojai turėtų būti ginami nuo teroristinio turinio, o mažinant teroristinio turinio prieinamumą internete prisidedama prie piliečių teisės į gyvybę gynimo.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo reglamento nedaro poveikio Sąjungos biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

5.1.Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija [per vienus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios] parengs išsamią šio reglamento produktų, rezultatų ir poveikio stebėsenos programą. Stebėsenos programoje bus nustatyti duomenų ir kitų būtinų įrodymų rodikliai, jų rinkimo priemonės ir periodiškumas. Joje bus nurodyti veiksmai, kurių turi imtis Komisija ir valstybės narės, kad surinktų ir išanalizuotų duomenis ir kitus įrodymus ir galėtų stebėti ir vertinti šio reglamento įgyvendinimo pažangą.

Remiantis nustatytąja stebėsenos programa, Komisija per dvejus metus nuo šio Reglamento įsigaliojimo pateiks šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą bendrovių paskelbtomis skaidrumo ataskaitomis ir valstybių narių pateikta informacija. Praėjus bent ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija atliks vertinimą.

Remdamasi vertinimo išvadomis, įskaitant informaciją apie spragas ir trūkumus, ir atsižvelgdama į technologinę plėtrą, Komisija įvertins, ar reikia išplėsti Reglamento taikymo sritį. Prireikus ji pateiks pasiūlymus pakeisti šį reglamentą.

Per savo ekspertų grupę Komisija prisidės prie Reglamento įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo. Grupė prisidės prie prieglobos paslaugų teikėjų, teisėsaugos institucijų ir Europolo bendradarbiavimo, skatins mainus ir rems teroristinio turinio aptikimo ir pašalinimo būdus, konsultuos teroristų modus operandi internete raidos klausimais ir prireikus patars tolesnio nuostatų įgyvendinimo klausimais.

Šio reglamento įgyvendinimą palengvintų įvairios pagalbinės priemonės. Tai, be kita ko, galėtų būti Europolo platformos, kuri padėtų koordinuoti pranešimus ir nurodymus pašalinti turinį, kūrimas. ES finansuojami moksliniai tyrimai apie teroristų modus operandi didina visų susijusių suinteresuotųjų subjektų supratimą ir informuotumą. Be to, pagal programą „Horizontas 2020“ remiamais moksliniais tyrimais siekiama sukurti naujas technologijas, įskaitant automatinę teroristinio turinio užkardą. Komisija toliau analizuos, kaip padėti kompetentingoms institucijoms ir prieglobos paslaugų teikėjams įgyvendinti šį reglamentą naudojantis ES finansinėmis priemonėmis.

5.2.Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas 

1 straipsnyje pristatomas šio reglamento dalykas – taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobos paslaugomis siekiant platinti teroristinį turinį internete, įskaitant prieglobos paslaugų teikėjų rūpinimosi pareigą ir priemones, kurių turi imtis valstybės narės. Jame taip pat nustatoma geografinė reglamento aprėptis – jis taikomas Sąjungoje paslaugas teikiantiems prieglobos paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų pagrindinės veiklos vykdymo vietos.

2 straipsnyje pateiktos reglamente vartojamų terminų apibrėžtys. Jame, atsižvelgiant į Direktyvą dėl kovos su terorizmu, prevenciniais tikslais nustatoma teroristinio turinio apibrėžtis, apimanti medžiagą ir informaciją, kuria kurstoma, skatinama ar propaguojama vykdyti teroristinius nusikaltimus ar prie jų prisidėti, teikiami nurodymai, kaip juos vykdyti arba skatinamas dalyvavimas teroristinėse grupėse.

3 straipsniu nustatoma prieglobos paslaugų teikėjų rūpinimosi pareiga imantis veiksmų pagal šį reglamentą ir visų pirma tinkamai atsižvelgiant į pagrindines teises. Taip pat nustatomos reikiamos prieglobos paslaugų teikėjų sutartinių sąlygų nuostatos ir jų laikymosi reikalavimai.

4 straipsniu nustatoma, kad valstybės narės suteiktų įgaliojimus kompetentingoms institucijoms išduoti nurodymus pašalinti turinį, ir reikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai pašalintų tą turinį per vieną valandą nuo nurodymo gavimo. Straipsnyje taip pat išdėstoma būtiniausia informacija, įtrauktina į nurodymą pašalinti turinį, ir prieglobos paslaugų teikėjo grįžtamosios informacijos teikimo nurodymą išdavusiai institucijai procedūros, ir reikalavimas informuoti pastarąją, jei negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį arba reikia papildomos informacijos. Taip pat reikalaujama, kad nurodymą išdavusi institucija apie jį praneštų prieglobos paslaugų teikėjo jurisdikcijos valstybės narės aktyvių priemonių įgyvendinimą prižiūrinčiai kompetentingai institucijai.

5 straipsnyje nustatomas reikalavimas prieglobos paslaugų teikėjams imtis priemonių, padedančių nedelsiant įvertinti turinį, apie kurį pranešė valstybės narės kompetentinga institucija ar Sąjungos įstaiga, tačiau nenustatomas reikalavimas jį pašalinti ir nenurodomas joks terminas, iki kada tą reikėtų padaryti. Straipsnyje taip pat išdėstoma būtiniausia informacija, įtrauktina į pranešimą, ir procedūros, pagal kurias prieglobos paslaugų teikėjas pranešimą pateikusiai institucijai teikia grįžtamąją informaciją ar prašo jos pateikti papildomos informacijos.

6 straipsniu reikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai prireikus imtųsi rizikos lygiui proporcingų aktyvių priemonių. Jame nustatoma procedūra, kuria užtikrinama, kad tam tikri prieglobos paslaugų teikėjai (t. y. gavusieji galutinį nurodymą pašalinti turinį) prireikus imtųsi papildomų aktyvių priemonių, kad sumažintų pavojų, ir atsižvelgdami į teroristinio turinio riziką savo tinkle. Būtinųjų priemonių klausimais prieglobos paslaugų teikėjai turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir, jei susitarti nepavyktų, kompetentinga institucija gali paslaugų teikėją įpareigoti imtis tų priemonių. Straipsnyje taip pat nustatyta institucijos sprendimo peržiūros procedūra.

7 straipsniu reikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai pašalintą turinį peržiūros ir tyrimų tikslais saugotų šešis mėnesius. Šis laikotarpis gali būti pratęstas, kad būtų galima užbaigti peržiūrą. Taip pat nustatytas reikalavimas prieglobos paslaugų teikėjams imtis apsaugos priemonių, kad saugomo turinio ir susijusių duomenų nebūtų galima pasiekti ir tvarkyti jokiais kitais tikslais.

8 straipsniu prieglobos paslaugų teikėjams nustatomas reikalavimas paaiškinti savo kovos su teroristiniu turiniu politiką ir kasmet skelbti skaidrumo ataskaitas apie veiksmus, kurių imtasi šioje srityje.

9 straipsniu nustatomos specialios aktyvių priemonių naudojimo ir įgyvendinimo tais atvejais, kai naudojamos automatinės priemonės, apsaugos priemonės, kad visi sprendimai būtų tikslūs ir tinkamai pagrįsti.

10 straipsniu iš prieglobos paslaugų teikėjų reikalaujama sukurti skundų teikimo mechanizmą, kuris būtų taikomas nurodymams pašalinti turinį, pranešimams ir aktyvioms priemonėms, ir skubiai išnagrinėti kiekvieną skundą.

11 straipsniu nustatoma prieglobos paslaugų teikėjų pareiga teikti informaciją turinio teikėjui apie jo turinio pašalinimą, nebent kompetentinga institucija pareikalautų dėl visuomenės saugumo priežasčių tos informacijos neviešinti.

12 straipsniu reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog kompetentingos institucijos turėtų pakankamai pajėgumų ir išteklių, kad galėtų vykdyti pagal šį reglamentą nustatytus įpareigojimus.

13 straipsniu reikalaujama, kad valstybės narės bendradarbiautų tarpusavyje ir prireikus su Europolu, kad būtų išvengta dubliavimo ir trukdymo vykdyti tyrimus. Straipsnyje taip pat numatyta galimybė valstybėms narėms ir prieglobos paslaugų teikėjams naudoti specialias priemones, įskaitant Europolo, tvarkant nurodymus pašalinti turinį ir pranešimus ir grįžtamąją informaciją ir bendradarbiaujant aktyvių priemonių srityje. Taip pat reikalaujama, kad valstybės narės turėtų tinkamus komunikacijos kanalus, kad įgyvendinant ir vykdant šio reglamento nuostatas informacija būtų keičiamasi laiku. Straipsniu prieglobos paslaugų teikėjai įpareigojami pranešti atsakingoms institucijoms apie bet kokius teroristinių nusikaltimų, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu 3 straipsnyje, įrodymus.

14 straipsnyje nustatyta, kad prieglobos paslaugų teikėjai ir valstybės narės turi įsteigti kontaktinį centrą, kad palengvėtų jų tarpusavio komunikacija, visų pirma susijusi su pranešimais ir nurodymais pašalinti turinį.

15 straipsniu nustatoma valstybių narių jurisdikcija aktyvių priemonių įgyvendinimo priežiūros, nuobaudų nustatymo ir stebėsenos vykdymo tikslais.

16 straipsniu reikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai, kurie nėra įsisteigę nei vienoje valstybėje narėje, tačiau teikia paslaugas Sąjungoje, paskirtų savo teisinį atstovą Sąjungoje.

17 straipsniu reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų institucijas, atsakingas už nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų išdavimą, už aktyvių priemonių įgyvendinimo priežiūrą ir šio reglamento įgyvendinimą.

18 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turėtų parengti nuobaudų už reikalavimų nesilaikymą taisykles, ir pateikta valstybėms narėms skirtų kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti nustatant nuobaudos tipą ir lygį. Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu skubiai pašalinti teroristinį turinį, kurį nurodymu reikalaujama pašalinti, reikėtų nustatyti specialias finansinių nuobaudų už sistemingus šio reikalavimo pažeidimus taisykles.

19 straipsniu nustatoma spartesnė ir lankstesnė procedūra, pagal kurią deleguotaisiais aktais galima keisti nurodymo pašalinti turinį šablonus ir patvirtintus pateikimo kanalus.

20 straipsnyje pateikiamos sąlygos, kuriomis Komisija turi įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus galėtų pakeisti šablonus ir nurodymų pašalinti turinį techninius reikalavimus.

21 straipsniu reikalaujama, kad valstybės narės rinktų ir teiktų specialią informaciją, susijusią su šio reglamento taikymu, kad padėtų Komisijai vykdyti 23 straipsniu nustatytą įpareigojimą. Komisija parengia išsamią šio reglamento taikymo produktų, rezultatų ir poveikio stebėsenos programą.

22 straipsniu nustatoma, kad Komisija po dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo teikia jo įgyvendinimo ataskaitą.

23 straipsniu nustatoma, kad Komisija ne anksčiau kaip po trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo teikia jo vertinimo ataskaitą.

24 straipsniu nustatoma, kad siūlomas reglamentas įsigalios dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir bus pradėtas taikyti praėjus šešiems mėnesiams nuo jo įsigaliojimo. Toks terminas pasiūlymas atsižvelgiant į įgyvendinimo priemonių reikmę ir drauge pripažįstant, kad siūlomo reglamento taisykles reikia kuo skubiau visapusiškai taikyti. Šešių mėnesių terminas nustatytas darant prielaidą, kad derybos bus užbaigtos greitai.

2018/0331 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos




Europos Komisijos medžiaga vadovų susitikimui
Zalcburge 2018 m. rugsėjo 19–20 d.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 6 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)šiuo reglamentu siekiama užtikrinti sklandų bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą atviroje ir demokratinėje visuomenėje, kad būtų užkirstas kelias netinkamam prieglobos paslaugų naudojimui teroristiniais tikslais. Reikėtų pagerinti bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą didinant prieglobos paslaugų teikėjų teisinį tikrumą, vartotojų pasitikėjimą internetine aplinka ir teisės į žodžio laisvę ir informaciją apsaugą;

(2)internete aktyviai veikiantys prieglobos paslaugų teikėjai skaitmeninėje ekonomikoje atlieka esminį vaidmenį, nes jie jungia verslą ir piliečius ir sudaro sąlygas viešoms diskusijoms ir informacijos, nuomonių ir idėjų sklaidai ir gavimui, ir taip reikšmingai prisideda prie inovacijų, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje. Vis dėlto, kai kuriais atvejais jų paslaugomis piktnaudžiauja trečiosios šalys, vykdančios internete neteisėtą veiklą. Itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad prieglobos paslaugų teikėjais naudojasi teroristinės grupės ir jų rėmėjai, platinantys internete teroristinį turinį ir idėjas, radikalizuojantys, verbuojantys ir organizuojantys teroristinę veiklą ir jai vadovaujantys;

(3)teroristinio turinio pateikimas internete turi rimtų neigiamų padarinių vartotojams, piliečiams ir visai visuomenei, taip pat tokio turinio prieglobos paslaugų teikėjams, nes jis menkina tų paslaugų vartotojų pasitikėjimą ir kenkia tų paslaugų teikėjų verslo modeliams. Atsižvelgiant į svarbų internetinių paslaugų teikėjų vaidmenį ir į jų turimas su teikiamomis paslaugomis susijusias technologines priemones ir pajėgumus, jiems tenka ypatinga socialinė atsakomybė apsaugoti savo paslaugas nuo teroristų piktnaudžiavimo ir padėti kovoti su teroristiniu turiniu, platinamu per jų tinklą;

(4)Sąjungos lygmens pastangas kovojant su teroristiniu turiniu internete, pradėtas dėti 2015 m. užmezgus savanorišką valstybių narių ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, dabar reikia papildyti aiškiais teisės aktais, kad būtų galima dar labiau sumažinti teroristinio turinio prieinamumą internete ir tinkamai išspręsti šią sparčiai didėjančią problemą. Siekiama, kad šie teisės aktai būtų grindžiami savanoriškomis pastangomis, kurios buvo sustiprintos Komisijos rekomendacija (ES) 2018/334 7 ir kuriomis reaguojama į Europos Parlamento raginimą sugriežtinti kovos su neteisėtu ir žalingu turiniu internete priemones ir į Europos Vadovų Tarybos raginimą gerinti automatinį turinio, kuriuo skatinama vykdyti teroro aktus, aptikimą ir šalinimą;

(5)šio reglamento taikymas neturėtų daryti poveikio Direktyvos 2000/31/EB 8 14 straipsnio taikymui. Visų pirma bet kokios priemonės, kurių pagal šį reglamentą imasi prieglobos paslaugų teikėjas, įskaitant bet kokias aktyvias priemones, neturėtų reikšti, kad paslaugų teikėjas praranda galimybę pasinaudoti nuostata dėl atleidimo nuo atsakomybės. Reglamentas nedaro poveikio nacionalinių institucijų ir teismų įgaliojimams nustatyti prieglobos paslaugų teikėjų atsakomybę tais atvejais, kai neįvykdomos Direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo atsakomybės sąlygos;

(6)šiame reglamente išdėstomos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobos paslaugomis siekiant platinti teroristinį turinį internete ir užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, visapusiškai paisant Sąjungos teisės normomis saugomų pagrindinių teisių, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytų teisių;

(7)šiuo reglamentu prisidedama prie visuomenės saugumo užtikrinimo ir drauge nustatomos adekvačios ir patikimos apsaugos priemonės, kad būtų apsaugotos įvairios pagrindinės teisės. Tai, be kita ko, teisė į privatų gyvenimą, teisė į asmens duomenų apsaugą ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą, teisė į žodžio laisvę, įskaitant laisvę gauti ir perduoti informaciją, teisė imtis verslo ir nediskriminavimo principas. Kompetentingos institucijos ir prieglobos paslaugų teikėjai turėtų imtis tik demokratinėje visuomenėje būtinų, tinkamų ir proporcingų priemonių, atsižvelgdamos į ypatingą teisės į žodžio laisvę ir informaciją – vieno iš pliuralistinės ir demokratinės visuomenės kertinių akmenų ir vienos iš vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, – svarbą. Priemonės, kuriomis ribojama teisė į žodžio laisvę ir informaciją, turėtų būti tikslingos, t. y. jomis turi būti užtikrinama teroristinio turinio sklaidos prevencija, tačiau nedaromas poveikis teisei teisėtais būdais gauti ir perduoti informaciją, atsižvelgiant į esminį prieglobos paslaugų teikėjų vaidmenį skatinant viešas diskusijas ir skleidžiant bei gaunant faktus, nuomones ir idėjas pagal taikomą teisę;

(8)teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra įtvirtinta ES sutarties 19 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo turi teisę kompetentingame nacionaliniame teisme apskųsti bet kokias priemones, kurių imtasi pagal šį reglamentą ir kurios gali neigiamai paveikti jo teises. Ši teisė visų pirma apima prieglobos paslaugų ir turinio teikėjų galimybę užginčyti nurodymą pašalinti turinį tos valstybės narės, kurios institucijos išdavė nurodymą pašalinti turinį, teisme;

(9)siekiant geriau išaiškinti veiksmus, kurių turi imtis prieglobos paslaugų teikėjai ir kompetentingos institucijos, kad būtų užkirstas kelias teroristinio turinio sklaidai internete, šiame reglamente prevenciniais tikslais turėtų būti nustatyta teroristinio turinio apibrėžtis, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 9 pateikta teroristinio nusikaltimo apibrėžtimi. Atsižvelgiant į poreikį iš interneto šalinti žalingiausią teroristinę propagandą, apibrėžtis turėtų apimti medžiagą ir informaciją, kuria kurstoma, skatinama ar propaguojama vykdyti teroristinius nusikaltimus ar prie jų prisidėti, teikiami nurodymai, kaip juos vykdyti arba skatinamas dalyvavimas teroristinėse grupėse. Visų pirma tokia informacija apima tekstą, atvaizdus, garso ir vaizdo įrašus. Spręsdami, ar turinys pagal šį reglamentą yra laikytinas teroristiniu, kompetentingos institucijos ir prieglobos paslaugų teikėjai turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip medžiagos pobūdis ir formuluotė, kontekstas ir žalingų padarinių žmonių saugai ir saugumui potencialas. Faktas, kad medžiagą parengė į ES sąrašą įtraukta teroristinė organizacija ar asmenys, ta medžiaga yra jiems priskirtina ar platinama jų vardu, taip pat yra svarbus vertinimo veiksnys. Švietimo, žurnalistikos ar mokslinių tyrimų tikslais skleidžiamas turinys turėtų būti tinkamai apsaugotas. Radikalių, poleminių ar prieštaringų nuomonių reiškimas viešai diskutuojant opiais politiniais klausimais taip pat neturėtų būti laikomas teroristiniu turiniu;

(10)kad būtų apimtos tos interneto prieglobos paslaugos, kuriomis naudojantis platinamas teroristinis turinys, šis reglamentas turėtų būti taikomas informacinės visuomenės paslaugoms, pagal kurias paslaugos gavėjo prašymu laikoma ir trečiosioms šalims teikiama jo pateikta informacija, nepriklausomai nuo to, ar ši veikla yra vien techninio, automatinio ar pasyvaus pobūdžio. Tokie informacinės visuomenės paslaugų teikėjai gali būti, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos platformos, srautinio vaizdo siuntimo paslaugos, dalijimosi judamo bei nejudamo vaizdo ir garso medžiaga paslaugos, keitimosi rinkmenomis ir kitos debesijos paslaugos, jeigu informacija pateikiama trečiosioms šalims, ir interneto svetainės, kuriose vartotojai gali rašyti komentarus arba skelbti apžvalgas. Reglamentas taip pat turėtų būti taikomas už Sąjungos ribų įsisteigusiems, tačiau paslaugas Sąjungoje teikiantiems prieglobos paslaugų teikėjams, nes didelė dalis prieglobos paslaugų teikėjų, susiduriančių su teroristiniu turiniu, yra įsisteigę trečiosiose šalyse. Taip būtų užtikrinta, kad visoms skaitmeninėje bendrojoje rinkoje veikiančioms bendrovėms, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo šalies, būtų taikomi tokie patys reikalavimai. Norint nustatyti, ar paslaugų teikėjas paslaugas siūlo Sąjungoje, reikia įvertinti, ar paslaugos teikėjas sudaro sąlygas fiziniams arba juridiniams asmenims naudotis savo paslaugomis vienoje ar daugiau valstybių narių. Tačiau vien prieiga prie paslaugų teikėjo interneto svetainės arba e. pašto adreso ar kitų kontaktinių duomenų vienoje arba daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į kitus kriterijus, neturėtų būti pakankama sąlyga šiam reglamentui taikyti;

(11)esminis ryšys su Sąjunga taip pat turėtų būti svarbus elementas nustatant šio reglamento taikymo sritį. Toks esminis ryšys su Sąjunga turėtų būti laikomas egzistuojančiu, jei paslaugų teikėjas yra įsisteigęs Sąjungoje arba, jei taip nėra, remiantis dideliu vartotojų skaičiumi vienoje ar daugiau valstybių narių arba tikslinga veikla vienos ar kelių valstybių narių atžvilgiu. Tikslinga veikla vienos ar kelių valstybių narių atžvilgiu gali būti nustatoma remiantis visomis susijusiomis aplinkybėmis, įskaitant tokius veiksnius kaip kalba arba valiuta, kuri paprastai naudojama toje valstybėje narėje, arba galimybė užsakyti prekes ar paslaugas. Tikslinga veikla valstybės narės atžvilgiu taip pat galėtų būti siejama su galimybe atitinkamoje nacionalinėje taikomųjų programų parduotuvėje įsigyti taikomąją programą, su vietos reklamos rodymu arba reklamos toje valstybėje narėje vartojama kalba rodymu arba su ryšių su klientais valdymu, pavyzdžiui, aptarnaujant klientus ta kalba, kuri paprastai vartojama toje valstybėje narėje. Kad egzistuoja esminis ryšys, laikytina ir tais atvejais, kai paslaugų teikėjas nukreipia savo veiklą į vieną ar daugiau valstybių narių, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 10 17 straipsnio 1 dalies c punkte. Kita vertus, jeigu paslauga teikiama vien siekiant laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/302 11 nustatyto draudimo diskriminuoti, paslaugos teikimas vien tuo pagrindu negali būti laikomas veiklos orientavimu į konkrečią Sąjungos teritoriją ar tikslinga veikla joje;

(12)prieglobos paslaugų teikėjai turėtų turėti rūpinimosi pareigą, kad būtų užkertamas kelias teroristinio turinio sklaidai jų tinkle. Tokia rūpinimosi pareiga neturėtų tapti bendrosios stebėsenos prievole. Rūpinimosi pareiga taikant šį reglamentą reiškia, kad prieglobos paslaugų teikėjai jų saugomo turinio atžvilgiu turėtų veikti apdairiai, proporcingai ir nediskriminuojančiai, visų pirma kai taiko savo pačių sutartines sąlygas, siekdami išvengti turinio, kuris nėra teroristinis, pašalinimo. Turinys šalinamas arba prieiga naikinama nepažeidžiant teisės į žodžio laisvę ir informaciją;

(13)reikėtų suderinti procedūras ir prievoles, kurių prieglobos paslaugų teikėjai turėtų laikytis gavę teisinį nurodymą pašalinti teroristinį turinį arba panaikinti prieigą, po to, kai kompetentingos institucijos atliko vertinimą. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pačioms pasirinkti kompetentingas institucijas ir skirti šią užduotį administracinėms, teisėsaugos ar teisminėms institucijoms. Atsižvelgiant į teroristinio turinio sklaidos internete greitį, šia nuostata nustatoma prieglobos paslaugų teikėjų prievolė užtikrinti, kad teroristinis turinys, kurį nurodymu reikalaujama pašalinti, per vieną valandą nuo nurodymo gavimo būtų pašalintas arba būtų panaikinta prieiga prie jo. Prieglobos paslaugų teikėjai gali patys spręsti, ar pašalinti nurodytą turinį ar Sąjungos vartotojams panaikinti prieigą prie jo;

(14)kompetentinga institucija nurodymą pašalinti turinį turėtų perduoti tiesiogiai adresatui ar kontaktiniam centrui bet kokiomis elektroninėmis priemonėmis, kuriomis galima atgaminti rašytinį įrašą tokiomis sąlygomis, kuriomis paslaugų teikėjas galėtų nustatyti autentiškumą, įskaitant tikslią nurodymo išsiuntimo ir gavimo datą ir laiką; tai gali būti, pavyzdžiui, saugus e. paštas ir platformos arba kiti saugūs kanalai, įskaitant paslaugų teikėjo užtikrinamus kanalus, laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių. Šį reikalavimą galima patenkinti naudojantis kvalifikuotomis elektroninio registruoto pristatymo paslaugomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 12 ;

(15)kompetentingų institucijų ar Europolo pranešimai – veiksminga ir greita priemonė, padedanti informuoti prieglobos paslaugų teikėjus apie specifinį jų tinklo turinį. Drauge su nurodymais pašalinti turinį turėtų būti toliau taikomi mechanizmai, kuriais prieglobos paslaugų teikėjai įspėjami apie informaciją, kuri gali būti laikoma teroristiniu turiniu, paliekant galimybę paslaugų teikėjams savanoriškai spręsti dėl atitikties jų pačių nustatytoms sutartinėms sąlygoms. Svarbu, kad prieglobos paslaugų teikėjai prioritetine tvarka įvertintų tokius pranešimus ir skubiai praneštų, kokių veiksmų ėmėsi. Galutinį sprendimą dėl turinio šalinimo ir toliau priims prieglobos paslaugų teikėjas, atsižvelgdamas į atitiktį savo paties nustatytoms sutartinėms sąlygoms. Įgyvendinant šį reglamentą, kiek tai susiję su pranešimais, Europolo įgaliojimai, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/794 13 , lieka nepakitę;

(16)atsižvelgiant į aprėptį ir spartą, kurių reikia norint veiksmingai identifikuoti ir pašalinti teroristinį turinį, proporcingos aktyvios priemonės, tam tikrais atvejais įskaitant automatinių priemonių naudojimą, yra būtinas kovos su teroristiniu turiniu internete elementas. Siekdami sumažinti teroristinio turinio prieinamumą savo tinkle, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų pagal riziką ir teroristinio turinio masto lygį bei pagal poveikį trečiųjų šalių teisėms ir visuomenės interesui gauti informaciją įvertinti, ar reikėtų imtis aktyvių priemonių. Taigi, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų patys nustatyti, kokių tinkamų, veiksmingų ir proporcingų aktyvių priemonių reikėtų imtis. Šis reikalavimas neturėtų tapti bendrosios stebėsenos prievole. Atsižvelgiant į šį vertinimą, nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų nebuvimas rodo menką teroristinio turinio mastą;

(17)nustatydami aktyvias priemones, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad būtų išsaugota vartotojų teisė į žodžio laisvę ir informaciją, įskaitant laisvę gauti ir perduoti informaciją. Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų ne tik laikytis teisės aktuose (įskaitant asmens duomenų apsaugos teisės aktus) nustatytų reikalavimų, bet ir veikti apdairiai ir įgyvendinti apsaugos priemones, visų pirma įskaitant žmogaus atliekamą priežiūrą ir patikrinimus, jei jų reikia, kad būtų išvengta netyčinio ar per klaidą padaryto sprendimo, dėl kurio pašalinamas turinys, kuris nėra teroristinis. Tai itin aktualu, kai prieglobos paslaugų teikėjai teroristiniam turiniui nustatyti naudoja automatines priemones. Bet koks sprendimas naudoti automatines priemones, kurių imasi pats prieglobos paslaugų teikėjas ar kurių imtis prašo kompetentinga institucija, turi būti įvertintas atsižvelgiant į naudojamos technologijos patikimumą ir į daromą poveikį pagrindinėms teisėms;

(18)siekiant užtikrinti, kad prieglobos paslaugų teikėjai, susiduriantys su teroristiniu turiniu, imtųsi tinkamų priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobos paslaugomis, kompetentingos institucijos turėtų reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai, gavę galutinį nurodymą pašalinti turinį, praneštų, kokių aktyvių priemonių imtasi. Tai galėtų būti priemonės, kuriomis užkertamas kelias teroristinio turinio, kuris, gavus tokį nurodymą ar pranešimą, buvo pašalintas arba buvo panaikinta prieiga prie jo, pakartotiniam įkėlimui, naudojantis viešomis ar privačiomis žinomo teroristinio turinio patikros priemonėmis. Be to, galima naudotis patikimomis techninėmis naujo teroristinio turinio nustatymo priemonėmis, jau esančiomis rinkoje arba parengtomis paties prieglobos paslaugų teikėjo. Paslaugų teikėjas turėtų teikti ataskaitas apie taikomas specialias aktyvias priemones, kad kompetentinga institucija galėtų nuspręsti, ar tos priemonės yra veiksmingos ir proporcingos ir ar prieglobos paslaugų teikėjas, naudojantis automatines priemones, turi reikiamus žmogaus atliekamos priežiūros ir patikrinimų pajėgumus. Vertindamos priemonių veiksmingumą ir proporcingumą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į svarbius rodiklius, įskaitant paslaugų teikėjo gautų nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų skaičių, jo ekonominius pajėgumus ir poveikį platinant teroristinį turinį (pavyzdžiui, į vartotojų skaičių Sąjungoje);

(19)gavusi prašymą, kompetentinga institucija turėtų užmegzti dialogą su prieglobos paslaugų teikėju apie aktyvias priemones, kurių būtina imtis. Prireikus kompetentinga institucija turėtų įpareigoti priimti tinkamas, veiksmingas ir proporcingas aktyvias priemones, jei mano, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos norint išvengti rizikos. Sprendimas, kuriuo įpareigojama imtis konkrečių aktyvių priemonių iš esmės neturėtų reikšti bendrosios stebėsenos prievolės, kaip nustatyta Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į itin didelę riziką, susijusią su teroristinio turinio sklaida, kompetentingų institucijų remiantis šiuo reglamentu priimami sprendimai gali nukrypti nuo Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalies nuostatų, kiek tai susiję su konkrečiomis tikslinėmis priemonėmis, kurias būtina priimti dėl esminių visuomenės saugumo priežasčių. Tačiau prieš priimdama tokius sprendimus kompetentinga institucija turėtų pasiekti tinkamą viešojo intereso tikslų ir susijusių pagrindinių teisių (visų pirma įskaitant teisę į žodžio laisvę ir informaciją ir teisę imtis verslo) pusiausvyrą ir tinkamai juos pagrįsti;

(20)turėtų būti nustatyta prieglobos paslaugų teikėjų prievolė konkrečiais tikslais ir terminuotą laiką saugoti pašalintą turinį ir susijusius duomenis. Kyla reikmė saugojimo reikalavimą taip pat taikyti susijusiems duomenims tais atvejais, kai pašalinus atitinkamą turinį tie duomenys būtų prarasti. Susiję duomenys gali apimti tokius duomenis kaip prenumeratoriaus duomenys, visų pirma įskaitant duomenis, susijusius su turinio teikėjo identitetu, bei prieigos duomenys, įskaitant, pavyzdžiui, turinio teikėjo naudojimosi paslauga arba prisijungimo datą ir laiką, drauge su interneto paslaugų teikėjo turinio teikėjui suteiktu IP adresu;

(21)prievolė išsaugoti turinį administracinės ar teisminės peržiūros tikslais yra būtina ir pagrįsta norint užtikrinti veiksmingas turinio teikėjo teisių gynimo priemones, jei jo turinys buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo, bei tokio turinio, koks jis buvo iki pašalinimo, atkūrimą, jei taip būtų nuspręsta atlikus peržiūros procedūrą. Prievolė išsaugoti turinį tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais yra būtina ir pagrįsta, atsižvelgiant į galimą naudą, kurią ši medžiaga galėtų suteikti teroristinės veiklos sustabdymo ar prevencijos tikslais. Jei bendrovės pašalina turinį ar panaikina prieigą prie jo, visų pirma taikydamos savo pačių aktyvias priemones, ir neinformuoja apie tai atsakingų institucijų, nes mano, kad tokiu atveju šio reglamento 13 straipsnio 4 dalis nėra taikoma, teisėsaugos institucijos gali negauti informacijos apie tokio turinio egzistavimą. Todėl turinio išsaugojimas teroristinių nusikaltimų prevencijos, aptikimo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais taip pat yra pagrįstas. Šiais tikslais reikalaujami išsaugoti duomenys apsiriboja duomenimis, kurie gali turėti sąsajų su teroristiniais nusikaltimais ir todėl gali prisidėti prie baudžiamojo persekiojimo ir didelės rizikos visuomenės saugumui prevencijos;

(22)siekiant užtikrinti proporcingumą, saugojimo laikotarpis turėtų neviršyti šešių mėnesių, kad turinio teikėjai turėtų pakankamai laiko peržiūrai inicijuoti, o teisėsauga – gauti teroristinių nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui reikalingus duomenis. Tačiau šis laikotarpis peržiūrą atliekančios institucijos prašymu gali būti pratęstas tiek, kiek reikia, jeigu per šešių mėnesių laikotarpį peržiūros procedūra buvo pradėta, bet nebaigta. Tokia trukmė turėtų būti pakankama, kad teisėsaugos institucijos galėtų išsisaugoti reikiamus įrodymus, susijusius su jų tyrimais, ir drauge būtų užtikrinta pusiausvyra su atitinkamomis pagrindinėmis teisėmis;

(23)šis reglamentas nedaro poveikio procedūrinėms garantijoms ir procedūrinėms tyrimų priemonėms, susijusioms su prieiga prie turinio ir susijusių duomenų, saugomų teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, kaip reglamentuojama valstybių narių nacionalinės teisės aktais ir Sąjungos teisės aktais;

(24) būtina užtikrinti prieglobos paslaugų teikėjų kovos su teroristiniu turiniu politikos skaidrumą, kad padidėtų jų atskaitomybė vartotojams ir sustiprintas piliečių pasitikėjimas bendrąja skaitmenine rinka. Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų skelbti kasmetines skaidrumo ataskaitas, kuriose būtų pateikiama svarbiausia informacija apie veiksmus, kurių imtasi aptinkant, nustatant ir šalinant teroristinį turinį;

(25)skundų procedūra – būtina priemonė apsisaugoti nuo turinio pašalinimo per klaidą, tai yra teisės į žodžio laisvę ir informaciją apsauga. Todėl prieglobos paslaugų teikėjai turėtų nustatyti vartotojams patogius skundų mechanizmus ir užtikrinti, kad skundai būtų nagrinėjami greitai ir skaidriai turinio teikėjo atžvilgiu. Reikalavimas, kad prieglobos paslaugų teikėjas atkurtų per klaidą pašalintą turinį, nedaro poveikio prieglobos paslaugų teikėjų galimybei taikyti savo pačių nustatytas sutartines sąlygas kitais pagrindais;

(26)veiksminga teisinė apsauga pagal ES sutarties 19 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį reiškia, kad asmenys turėtų galėti išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jų įkeltas turinys buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo. Šiuo tikslu prieglobos paslaugų teikėjas turėtų pateikti turinio teikėjui naudingos informacijos, kuri leistų turinio teikėjui užginčyti sprendimą. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad turinio teikėjas turi gauti pranešimą. Priklausomai nuo aplinkybių, prieglobos paslaugų teikėjai turinį, kurį jie laiko teroristiniu, gali pakeisti žinute, kad turinys pašalintas ar prieiga panaikinta vadovaujantis šiuo reglamentu. Daugiau informacijos apie pašalinimo priežastis ir turinio teikėjo galimybes užginčyti sprendimą, turėtų būti pateikta tik gavus tokį prašymą. Jeigu kompetentingos institucijos nusprendžia, kad dėl visuomenės saugumo priežasčių, įskaitant tyrimo atveju, būtų netinkama ar nenaudinga tiesiogiai pranešti turinio teikėjui apie turinio pašalinimą ar prieigos panaikinimą, jos apie tai turėtų pranešti prieglobos paslaugų teikėjui;

(27)kad būtų išvengta dubliavimo ir trukdymo vykdyti tyrimus, kompetentingos institucijos, išduodamos nurodymus pašalinti turinį ir teikdamos pranešimus prieglobos paslaugų teikėjams, turėtų dalytis informacija, koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti viena su kita ir prireikus su Europolu. Įgyvendinant šio reglamento nuostatas, Europolas galėtų teikti paramą pagal dabartinius savo įgaliojimus ir esamą teisinį pagrindą;

(28)kad būtų užtikrintas veiksmingas ir pakankamai nuoseklus aktyvių priemonių įgyvendinimas, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų palaikyti ryšius ir dalytis informacija apie diskusijas su prieglobos paslaugų teikėjais konkrečių aktyvių priemonių nustatymo, įgyvendinimo ir vertinimo klausimais. Tokio bendradarbiavimo reikia ir priimant nuobaudų taikymo taisykles, taip pat užtikrinant jų įgyvendinimą ir vykdymą;

(29)būtina užtikrinti, kad valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už nuobaudų skyrimą, būtų visapusiškai informuota apie nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų išdavimą ir tolesnius prieglobos paslaugų teikėjų ir atitinkamų kompetentingų institucijų informacijos mainus. Šiuo tikslu, valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamus komunikacijos kanalus ir mechanizmus, kurie padėtų laiku pasidalyti aktualia informacija;

(30)kad būtų palengvinti kompetentingų institucijų, taip pat jų ir prieglobos paslaugų teikėjų spartūs informacijos mainai ir išvengta pastangų dubliavimo, valstybės narės gali naudotis Europolo parengtomis priemonėmis, pavyzdžiui, Internetinės informacijos žymėjimo valdymo taikomąja programa (IRMa) ar vėliau atsirasiančiomis priemonėmis;

(31)atsižvelgiant į itin rimtus tam tikro teroristinio turinio padarinius, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų skubiai informuoti atitinkamos valstybės narės institucijas ar tos šalies, kurioje yra įsisteigę ar turi teisinį atstovą, kompetentingas institucijas apie bet kokius jiems žinomus teroristinių nusikaltimų įrodymus. Siekiant užtikrinti proporcingumą, ši prievolė taikoma tik teroristiniams nusikaltimams, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalyje. Informavimo prievolė nereiškia prievolės prieglobos paslaugų teikėjams aktyviai ieškoti tokių įrodymų. Atitinkama valstybė narė yra valstybė narė, turinti teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo jurisdikciją pagal Direktyvą (ES) 2017/541, remiantis nusikaltėlio ar potencialios nusikaltimo aukos pilietybe ar tiksline teroro akto vieta. Prieglobos paslaugų teikėjas, kuriam neaišku, kam perduoti tą informaciją, gali ją perduoti Europolui, kuris turėtų imtis veiksmų pagal savo įgaliojimus, įskaitant informacijos perdavimą atitinkamoms nacionalinėms institucijoms;

(32)valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė naudotis tokia informacija, kad galėtų imtis tiriamųjų priemonių pagal valstybės narės ar Sąjungos teisę, įskaitant Europos įrodymų pateikimo orderį pagal Reglamentą dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių 14 ;

(33)tiek prieglobos paslaugų teikėjai, tiek valstybės narės turėtų įsteigti kontaktinius centrus, kurie padėtų sparčiai tvarkyti nurodymus pašalinti turinį ir pranešimus. Priešingai nei teisinis atstovas, kontaktiniai centrai veikia operaciniais tikslais. Prieglobos paslaugų teikėjo kontaktinis centras turėtų turėti specialių priemonių, kurios leistų elektroniniu būdu teikti nurodymus pašalinti turinį ir pranešimus, taip pat techninių ir žmogiškųjų išteklių, leidžiančių sparčiai juos tvarkyti. Prieglobos paslaugų teikėjo kontaktinis centras neprivalo būti Sąjungoje ir prieglobos paslaugų teikėjas kontaktiniu centru gali pats paskirti jau esamą centrą, jei tas centras gali įvykdyti šiame reglamente numatytas funkcijas. Siekiant užtikrinti, kad teroristinis turinys būtų pašalintas arba prieiga prie jo panaikinta per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo, prieglobos paslaugų gavėjai turėtų užtikrinti, kad kontaktinis centras veiktų visą parą ir be išeiginių. Informacija apie kontaktinį centrą turėtų apimti informaciją apie kalbą, kuria galima kreiptis. Siekiant palengvinti prieglobos paslaugų teikėjų ir kompetentingų institucijų komunikaciją, prieglobos paslaugų teikėjai raginami komunikacijos kalba pasirinkti vieną iš Sąjungos oficialiųjų kalbų, kuria pateikiamos ir prieglobos paslaugų teikėjo sutartinės sąlygos;

(34)jei nėra bendrojo reikalavimo paslaugų teikėjams užtikrinti fizinį buvimą Sąjungos teritorijoje, reikia išaiškinti, į kurios valstybės narės jurisdikciją patenka Sąjungos prieglobos paslaugų teikėjo siūlomos paslaugos. Apskritai prieglobos paslaugų teikėjai patenka į tos valstybės narės, kuri yra pagrindinė veiklos vykdymo vieta ar kurioje yra paskirtasis teisinis atstovas, jurisdikciją. Tačiau kitai valstybei narei išdavus nurodymą pašalinti turinį, jos institucijoms turėtų būti suteikta galimybė įgyvendinti tuos nurodymus imantis nebaudžiamojo pobūdžio priverstinių priemonių, pavyzdžiui, taikant pinigines nuobaudas. Kalbant apie prieglobos paslaugų teikėją, kuris nėra įsisteigęs Sąjungoje ir neturi teisinio atstovo, teisė taikyti nuobaudas turėtų būti suteikta bet kuriai valstybei narei, su sąlyga, kad laikomasi ne bis in idem principo;

(35)tie prieglobos paslaugų teikėjai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, turėtų raštu paskirti teisinį atstovą, kad užtikrintų atitiktį prievolėms pagal šį reglamentą ir jų įgyvendinimą;

(36)teisinis atstovas turėtų būti teisiškai įgaliotas veikti prieglobos paslaugų teikėjo vardu;

(37)šio reglamento tikslais valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas. Reikalavimas paskirti kompetentingas institucijas nebūtinai reiškia, kad reikia steigti naują instituciją; šiame reglamente išdėstytas funkcijas galima pavesti esamai institucijai. Šiuo reglamentu reikalaujama paskirti instituciją, kuri būtų atsakinga už nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų išdavimą bei už aktyvių priemonių stebėseną ir nuobaudų nustatymą. Valstybės narės pačios sprendžia, kiek institucijų jos nori skirti šiai užduočiai atlikti;

(38)nuobaudos yra būtinos norint užtikrinti, kad prieglobos paslaugų teikėjai veiksmingai įgyvendintų pagal šį reglamentą nustatytas prievoles. Valstybės narės turėtų priimti nuobaudų taisykles ir prireikus nuobaudų taikymo gaires. Itin griežtos nuobaudos turėtų būti taikomos tais atvejais, kai prieglobos paslaugų teikėjas sistemingai nešalina teroristinio turinio ar nepanaikina prieigos prie jo per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo. Toks reikalavimų nesilaikymas galėtų būti sankcionuojamas laikantis ne bis in idem ir proporcingumo principų ir užtikrinant, kad būtų atsižvelgta į reikalavimų nesilaikymo sistemingumą. Siekiant teisinio tikrumo, reglamente turėtų būti nustatyta, kokiu mastu galėtų būti baudžiama už atitinkamų įsipareigojimų nevykdymą. Nuobaudos už 6 straipsnio nuostatų nesilaikymą turėtų būti taikomos tik tų įpareigojimų, kurie yra susiję su pranešimo reikalavimu pagal 6 straipsnio 2 dalį arba su sprendimu, kuriuo nurodoma imtis papildomų aktyvių priemonių pagal 6 straipsnio 4 dalį, atžvilgiu. Sprendžiant, ar taikyti finansines nuobaudas, reikėtų tinkamai atsižvelgti į finansinius teikėjo išteklius. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuobaudomis nebūtų skatinama šalinti turinį, kuris nėra teroristinis;

(39)standartinių šablonų naudojimas palengvina kompetentingų institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir informacijos mainus ir leidžia jiems bendrauti greitai ir veiksmingai. Tai itin svarbu norint užtikrinti, kad gavus nurodymą pašalinti turinį būtų greitai imamasi veiksmų. Šablonai padeda sumažinti vertimo išlaidas ir užtikrinti aukštus kokybės standartus. Atsakymo šablonai taip pat turėtų sudaryti sąlygas standartizuotai keistis informacija, visų pirma tais atvejais, kai paslaugų teikėjai negali laikytis reikalavimų. Patvirtinti pateikimo kanalai gali užtikrinti nurodymo pašalinti turinį autentiškumą, įskaitant nurodymo siuntimo ir gavimo datos ir laiko tikslumą;

(40)tam, kad prireikus būtų galima greitai pakeisti šio reglamento tikslais naudotinų šablonų turinį, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų keičiami šio reglamento I, II ir III priedai. Kad Komisija galėtų atsižvelgti į technologijų raidą ir susijusį teisinį pagrindą jai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie papildytų šį reglamentą techniniais elektroninių priemonių, kuriomis kompetentingos institucijos turi perduoti nurodymus pašalinti turinį, reikalavimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija rengtų reikiamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 15 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(41)valstybės narės turėtų rinkti informaciją apie šio teisės akto įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti, kad teisės akto vertinimas būtų pagrįstas, reikėtų nustatyti išsamią šio reglamento produktų, rezultatų ir poveikio stebėsenos programą;

(42)remdamasi įgyvendinimo ataskaitos ir stebėsenos veiklos rezultatais ir išvadomis, Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą ne anksčiau kaip po trejų metų nuo jo įsigaliojimo. Vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – efektyvumu, veiksmingumu, aktualumu, suderinamumu ir ES pridėtine verte. Bus vertinama, kaip veikia skirtingos šiame reglamente nustatytos operacinės ir techninės priemonės, taip pat priemonių veiksmingumas didinant teroristinio turinio aptikimą, nustatymą ir pašalinimą, apsaugos mechanizmų veiksmingumas ir poveikis trečiųjų šalių teisėms ir interesams, įskaitant reikalavimo informuoti turinio teikėjus peržiūrą;

(43)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti sklandų bendros skaitmeninės rinkos veikimą, užkertant kelią teroristinio turinio sklaidai internete, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią netinkamam prieglobos paslaugų naudojimui teroristinio turinio sklaidos internete tikslais. Visų pirma jame nustatomos:

(a)prieglobos paslaugų teikėjų taikytinos rūpinimosi pareigos taisyklės, siekiant užkirsti kelią teroristinio turinio sklaidai jų tinkle ir prireikus užtikrinti greitą jo pašalinimą;

(b)priemonės, kurių turės imtis valstybės narės, kad nustatytų teroristinį turinį, kad prieglobos paslaugų teikėjai galėtų jį greitai pašalinti ir kad būtų palengvintas bendradarbiavimas su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prieglobos paslaugų teikėjais ir prireikus atitinkamomis Sąjungos įstaigomis.

2.Šis reglamentas taikomas Sąjungoje paslaugas teikiantiems prieglobos paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų pagrindinės veiklos vykdymo vietos.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)prieglobos paslaugų teikėjas – informacinės visuomenės paslaugų, kurias sudaro turinio teikėjo pateiktos informacijos saugojimas jo prašymu ir laikomos informacijos teikimas trečiosioms šalims, teikėjas;

(2)turinio teikėjas – vartotojas, pateikęs informaciją, kurią jo prašymu laiko ar laikė prieglobos paslaugų teikėjas;

(3)siūlyti paslaugas Sąjungoje – sudaryti sąlygas fiziniams ar juridiniams asmenims vienoje ar daugiau valstybių narių naudotis paslaugomis, kurias teikia prieglobos paslaugų teikėjas, turintis su ta valstybe nare ar valstybėmis narėmis esminį ryšį, pavyzdžiui,

(a)yra įsisteigęs Sąjungoje,

(b)turi didelį vartotojų skaičių vienoje ar daugiau valstybių narių,

(c)vykdo tikslingą veiklą vienos ar kelių valstybių narių atžvilgiu.

(4)teroristiniai nusikaltimai – nusikaltimai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalyje;

(5)teroristinis turinys – toliau nurodyta informacija arba jos deriniai:

(a)kurstymas vykdyti teroristinius nusikaltimus ar jų propagavimas, įskaitant šlovinimą, taip sukeliant grėsmę, kad tokie nusikaltimai gali būti įvykdyti;

(b)skatinimas prisidėti prie teroristinių nusikaltimų;

(c)teroristinių grupių veiklos skatinimas, visų pirma raginant dalyvauti Direktyvos (ES) 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtose teroristinėse grupėse ar jas remti;

(d)metodų ar būdų, kaip įvykdyti teroristinį nusikaltimą, mokymas.

(6)teroristinio turinio sklaida – teroristinio turinio skleidimas trečiosioms šalims prieglobos paslaugų teikėjo tinkle;

(7)sutartinės sąlygos – prieglobos paslaugų teikėjų ir jų vartotojų sutartinius santykius reglamentuojančios sąlygos, nuostatos ir išlygos, neatsižvelgiant į jų pavadinimą ar formą;

(8)pranešimas – kompetentingos institucijos ar, kai tinka, atitinkamos Sąjungos įstaigos įspėjimas prieglobos paslaugų teikėjui apie informaciją, kuri gali būti laikoma teroristiniu turiniu, kad paslaugų teikėjas galėtų savanoriškai nuspręsti dėl atitikties jo nustatytoms sutartinėms sąlygoms, kuriomis siekiama užkirsti kelią teroristinio turinio sklaidai;

(9)pagrindinė veiklos vykdymo vieta – pagrindinė būstinė arba registruotoji būstinė, kurioje vykdomos pagrindinės finansinės funkcijos ir veiklos valdymas.

II SKIRSNIS
Teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos priemonės

3 straipsnis
Rūpinimosi pareiga

1.Prieglobos paslaugų teikėjai imasi pagal šį reglamentą tinkamų, pagrįstų ir proporcingų veiksmų, kuriais kovojama su teroristinio turinio sklaida, o vartotojai apsaugomi nuo teroristinio turinio. Imdamiesi šių veiksmų, jie veikia apdairiai, adekvačiai ir nediskriminuodami, taip pat gerbdami vartotojų pagrindines teises ir atsižvelgdami į didžiulę teisės į žodžio laisvę ir informaciją svarbą atviroje ir demokratinėje visuomenėje.

2.Prieglobos paslaugų teikėjai į savo sutartines sąlygas įtraukia ir taiko teroristinio turinio sklaidos prevencijos nuostatas.

4 straipsnis
Nurodymas pašalinti turinį

1.Kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimą, kuriuo prieglobos paslaugų teikėjui nurodoma pašalinti teroristinį turinį arba panaikinti prieigą prie jo.

2.Prieglobos paslaugų teikėjas pašalina teroristinį turinį arba panaikina prieigą prie jo per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo.

3.Vadovaujantis I priedo šablonu, nurodyme pašalinti turinį pateikiama tokia informacija:

(a)nurodoma kompetentinga institucija, išduodanti nurodymą pašalinti turinį, ir kompetentingos institucijos patvirtinamas to nurodymo autentiškumas;

(b)paaiškinimas, kodėl turinys laikomas teroristiniu, bent nurodant teroristinio turinio kategoriją pagal 2 straipsnio 5 dalį;

(c)universalusis ištekliaus adresas (URL) ir prireikus papildoma informacija, leidžianti identifikuoti nurodytą turinį;

(d)nuoroda į šį reglamentą, kaip nurodymo pašalinti turinį teisinį pagrindą;

(e)išdavimo datos ir laiko žyma;

(f)informacija apie teisių gynimo priemones, kurių gali imtis prieglobos paslaugų teikėjas ir turinio teikėjas;

(g)prireikus sprendimas neatskleisti informacijos apie teroristinio turinio pašalinimą arba prieigos panaikinimą, kaip nurodyta 11 straipsnyje.

4.Prieglobos paslaugų teikėjui arba turinio teikėjui paprašius kompetentinga institucija išsamiai paaiškina nurodymo pašalinti turinį priežastis, tačiau tai nedaro poveikio prieglobos paslaugų teikėjo pareigai nurodymą įvykdyti per 2 dalyje nustatytą terminą.

5.Kompetentingos institucijos nurodymą pašalinti turinį siunčia į prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinę veiklos vykdymo vietą arba prieglobos paslaugų teikėjo pagal 16 straipsnį paskirtam teisiniam atstovui ir jį perduoda 14 straipsnio 1 dalyje nurodytam kontaktiniam centrui. Toks nurodymas siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, kuriomis galima atgaminti rašytinį įrašą tokiomis sąlygomis, kuriomis paslaugų teikėjas gali nustatyti siuntėjo autentiškumą, įskaitant tikslią nurodymo išsiuntimo ir gavimo datą ir laiką.

6.Prieglobos paslaugų teikėjas patvirtina gavimą ir naudodamasis II priede pateiktu šablonu nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai apie teroristinio turinio pašalinimą arba prieigos prie jo panaikinimą, visų pirma nurodydami veiksmo atlikimo laiką.

7.Jeigu prieglobos paslaugų teikėjas negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį dėl force majeure arba faktinio negalėjimo, kuris nepriklauso nuo prieglobos paslaugų teikėjo valios, jis naudodamas III priede pateiktą šabloną nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai ir paaiškina priežastis. 2 dalyje nustatytas terminas įsigalioja vos tik pašalinamos nurodytos priežastys.

8.Jeigu prieglobos paslaugų teikėjas negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį, nes jame yra akivaizdžių klaidų arba pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų galima jį įvykdyti, jis naudodamas III priede pateiktą šabloną nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai ir paprašo pateikti aiškesnės informacijos. 2 dalyje nustatytas terminas įsigalioja vos tik pateikiama aiškesnė informacija.

9.Kompetentinga institucija, išdavusi nurodymą pašalinti turinį, praneša 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai aktyvių priemonių įgyvendinimą prižiūrinčiai kompetentingai institucijai, kada nurodymas pašalinti turinį tampa galutiniu. Nurodymas pašalinti turinį tampa galutiniu, jeigu jis nebuvo užginčytas iki nacionalinės teisės aktais nustatyto termino arba jei jis buvo patvirtintas po užginčijimo.

5 straipsnis
Pranešimai

1.Kompetentinga institucija arba atitinkama Sąjungos įstaiga gali siųsti pranešimą prieglobos paslaugų teikėjui.

2.Prieglobos paslaugų teikėjai nustato operacines ir technines priemones, kurios padeda greitai įvertinti kompetentingų institucijų arba prireikus atitinkamų Sąjungos įstaigų atsiųstą turinį ir savanoriškai nuspręsti, ką su juo daryti.

3.Pranešimai siunčiami į prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinę veiklos vykdymo vietą arba prieglobos paslaugų teikėjo pagal 16 straipsnį paskirtam teisiniam atstovui ir perduodami 14 straipsnio 1 dalyje nurodytam kontaktiniam centrui. Tokie pranešimai siunčiami elektroninėmis priemonėmis.

4.Pranešime pateikiama pakankamai išsami informacija, įskaitant priežastis, dėl kurių turinys laikomas teroristiniu, URL ir prireikus papildoma informacija, padedanti identifikuoti teroristinį turinį, apie kurį pranešta.

5.Prieglobos paslaugų teikėjas prioritetine tvarka vertina, kaip turinys, apie kurį pranešta, atitinka jo paties nustatytas sutartines sąlygas ir sprendžia, ar turinį pašalinti ar panaikinti prieigą prie jo.

6.Prieglobos paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją ar atitinkamą Sąjungos įstaigą apie vertinimo rezultatus ir su pranešimu susijusių veiksmų atlikimo laiką.

7.Jeigu prieglobos paslaugų teikėjas mano, kad pranešime pateikta informacija yra nepakankama, kad būtų galima įvertinti turinį, apie kurį pranešama, jis nedelsdamas apie tai informuoja kompetentingą instituciją ar atitinkamą Sąjungos įstaigą ir praneša, kokios papildomos ar aiškesnės informacijos reikia.

6 straipsnis
Aktyvios priemonės

1.Prieglobos paslaugų teikėjai prireikus gali imtis aktyvių priemonių, kad apsisaugotų nuo teroristinio turinio sklaidos savo tinkle. Šios priemonės turi būti veiksmingos ir proporcingos, grindžiamos rizikos ir teroristinio turinio masto lygiu, vartotojų pagrindinėmis teisėmis, didžiule teisės į žodžio laisvę ir informaciją svarba atviroje ir demokratinėje visuomenėje.

2.17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta kompetentinga institucija, gavusi informaciją pagal 4 straipsnio 9 dalį, prašo prieglobos paslaugų teikėjo per tris mėnesius nuo prašymo gavimo, o vėliau – bent kartą per metus pateikti ataskaitą apie konkrečias aktyvias priemones, kurių jis ėmėsi, be kita ko, naudodamas automatines priemones, siekdamas:

(a)užkirsti kelią pakartotiniam turinio, kuris laikomas teroristiniu ir todėl buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo, įkėlimui;

(b)aptikti, nustatyti ir greitai pašalinti teroristinį turinį arba panaikinti prieigą prie jo.

Toks prašymas siunčiamas į prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinę veiklos vykdymo vietą arba prieglobos paslaugų teikėjo paskirtam teisiniam atstovui.

Į ataskaitas įtraukiama visa aktuali informacija, kuri leistų 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai kompetentingai institucijai įvertinti, ar aktyvios priemonės yra veiksmingos ir proporcingos, taip pat įvertinti, kaip veikia naudojamos automatinės priemonės ir žmogaus atliekama priežiūra bei tikrinimo procedūros.

3.Jeigu 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta kompetentinga institucija mano, kad aktyvios priemonės, kurių imtasi ir apie kurias pranešta ataskaitoje pagal 2 dalį, yra nepakankamos norint sumažinti ir valdyti riziką ir pavojaus lygį, ji gali prašyti prieglobos paslaugų teikėjo imtis konkrečių papildomų aktyvių priemonių. Šiuo tikslu prieglobos paslaugų teikėjas bendradarbiauja su 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta kompetentinga institucija, kad būtų nustatytos konkrečios priemonės, kurių jis turi imtis, svarbiausi tikslai ir jų pasiekimo rodikliai bei įgyvendinimo terminai.

4.Jeigu per tris mėnesius nuo prašymo pagal 3 dalį gavimo nepavyksta pasiekti sutarimo, 17 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta kompetentinga institucija gali priimti sprendimą, kuriuo nustatomos konkrečios papildomos būtinos ir proporcingos aktyvios priemonės. Sprendime visų pirma turi būti atsižvelgiama į ekonominius prieglobos paslaugų teikėjo pajėgumus ir tokių priemonių poveikį vartotojų pagrindinėms teisėms ir į didžiulę teisės į žodžio laisvę ir informaciją svarbą. Toks sprendimas siunčiamas į prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinę veiklos vykdymo vietą arba prieglobos paslaugų teikėjo paskirtam teisiniam atstovui. Prieglobos paslaugų teikėjas reguliariai teikia ataskaitas apie tokių priemonių įgyvendinimą, kaip yra nustačiusi 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta kompetentinga institucija.

5.Prieglobos paslaugų teikėjas gali bet kada prašyti 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos kompetentingos institucijos peržiūrėti ir prireikus atšaukti prašymą ar sprendimą pagal 2, 3 ir 4 dalis. Kompetentinga institucija per pagrįstą laikotarpį nuo prieglobos paslaugų teikėjo prašymo gavimo priima motyvuotą sprendimą.

7 straipsnis
Turinio ir susijusių duomenų išsaugojimas

1.Prieglobos paslaugų teikėjai išsaugo teroristinį turinį, kuris, gavus nurodymą pašalinti turinį ar pranešimą arba ėmusis aktyvių priemonių pagal 4, 5 ir 6 straipsnius, buvo pašalintas ar panaikinta prieiga prie jo, ir susijusius duomenis, kurie buvo pašalinti drauge su teroristiniu turiniu, kurių reikia:

(a)administracinei ar teisminei peržiūrai vykdyti,

(b)teroristinių nusikaltimų prevencijai, aptikimui, tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui.

2.Teroristinis turinys ir susiję duomenys, nurodyti 1 dalyje, saugomi šešis mėnesius. Kompetentingos institucijos ar teismo prašymu teroristinis turinys saugomas ilgesnį laiką ir tiek, kiek reikia, kai vykdoma administracinė ar teisminė peržiūra, nurodyta 1 dalies a punkte.

3.Prieglobos paslaugų teikėjai užtikrina, kad pagal 1 ir 2 dalis saugomam teroristiniam turiniui ir susijusiems duomenims būtų taikomos tinkamos techninės ir organizacinės apsaugos priemonės.

Šiomis techninėmis ir organizacinėmis apsaugos priemonėmis užtikrinama, kad saugomu teroristiniu turiniu ir susijusiais duomenimis būtų naudojamasi ir jie būtų tvarkomi tik 1 dalyje nurodytais tikslais, ir aukšto lygio atitinkamų asmens duomenų apsauga. Prireikus prieglobos paslaugų teikėjai šias apsaugos priemones peržiūri ir atnaujina.

III SKIRSNIS
APSAUGOS PRIEMONĖS IR ATSKAITOMYBĖ

8 straipsnis
Skaidrumo reikalavimai

1.Prieglobos paslaugų teikėjai savo pačių nustatytose sutartinėse sąlygose nustato teroristinio turinio sklaidos prevencijos politiką, ir prireikus suprantamai paaiškina aktyvių priemonių, įskaitant automatines, veikimą.

2.Prieglobos paslaugų teikėjai skelbia kasmetines skaidrumo ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie teroristinio turinio sklaidos prevencijos veiksmus.

3.Skaidrumo ataskaitose pateikiama bent tokia informacija:

(a)informacija apie priemones, kurių prieglobos paslaugų teikėjas ėmėsi, kad aptiktų, identifikuotų ir pašalintų teroristinį turinį;

(b)informacija apie priemones, kurių prieglobos paslaugų teikėjas ėmėsi, kad užkirstų kelią pakartotiniam turinio, kuris laikomas teroristiniu ir todėl buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo, įkėlimui;

(c)teroristinio turinio, kuris dėl nurodymo pašalinti turinį, pranešimo ar aktyvių priemonių buvo pašalintas ar panaikinta prieiga prie jo, vienetų skaičius;

(d)skundų procedūrų apžvalga ir rezultatai.

9 straipsnis
Aktyvių priemonių naudojimo ir įgyvendinimo apsaugos priemonės

1.Jeigu prieglobos paslaugų teikėjai saugomam turiniui taiko automatines priemones pagal šį reglamentą, jie nustato veiksmingas ir tinkamas apsaugos priemones, kad dėl to turinio priimami sprendimai, visų pirma sprendimai pašalinti teroristiniu laikomą turinį arba panaikinti prieigą prie jo, būtų tikslūs ir tinkamai pagrįsti.

2.Apsaugos priemonės, kurias visų pirma sudaro žmogaus atliekama priežiūra ir patikrinimai, taikomos atitinkamais atvejais ir kiekvieną kartą, kai norint nustatyti, ar turinys laikytinas teroristiniu, reikia nuodugniai įvertinti atitinkamas aplinkybes.

10 straipsnis
Skundų teikimo mechanizmas

1.Prieglobos paslaugų teikėjas parengia veiksmingus ir prieinamus mechanizmus, kuriais naudodamiesi turinio teikėjai, kurių turinys buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo atsižvelgus į pranešimą pagal 5 straipsnį ar ėmusis aktyvių priemonių pagal 6 straipsnį, galėtų apskųsti šį prieglobos paslaugų teikėjo veiksmą ir reikalauti atkurti turinį.

2.Prieglobos paslaugų teikėjas skubiai išanalizuoja kiekvieną gautą skundą ir tais atvejais, kai turinys pašalintas ar prieiga panaikinta nepagrįstai, nedelsdamas atkuria turinį. Jis informuoja skundo teikėją apie analizės išvadas.

11 straipsnis
Informacija turinio teikėjams

1.Kai prieglobos paslaugų teikėjas pašalina teroristinį turinį arba panaikina prieigą prie jo, jis informuoja turinio teikėją apie teroristinio turinio pašalinimą arba prieigos prie jo panaikinimą.

2.Turinio teikėjui paprašius, prieglobos paslaugų teikėjas informuoja turinio teikėją apie turinio pašalinimo ar prieigos panaikinimo priežastis ir galimybes užginčyti šį sprendimą.

3.Prievolė pagal 1 ir 2 dalis netaikoma, jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad ši informacija dėl visuomenės saugumo priežasčių, pavyzdžiui, dėl teroristinių nusikaltimų prevencijos, tyrimo, aptikimo ar baudžiamojo persekiojimo, turėtų būti neviešinama tiek laiko, kiek reikia, tačiau ne ilgiau nei [keturias] savaites nuo to sprendimo. Tokiu atveju prieglobos paslaugų teikėjas informacijos apie teroristinio turinio pašalinimą ar prieigos prie jo panaikinimą neatskleidžia.

IV SKIRSNIS
Kompetentingų institucijų, Sąjungos įstaigų ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimas

12 straipsnis
Kompetentingų institucijų pajėgumai

Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos turėtų visus būtinus pajėgumus ir pakankamus išteklius, kad galėtų pasiekti šio reglamento tikslus ir vykdyti pagal jį nustatytus įpareigojimus.

13 straipsnis
Prieglobos paslaugų teikėjų, kompetentingų institucijų ir prireikus Sąjungos įstaigų bendradarbiavimas

1.Valstybių narių kompetentingos institucijos dalijasi informacija, koordinuoja veiklą ir bendradarbiauja viena su kita ir prireikus su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, pavyzdžiui, su Europolu, dėl nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo, padidėtų koordinavimas ir išvengta trukdymo vykdyti tyrimus skirtingose valstybėse narėse.

2.Valstybių narių kompetentingos institucijos dalijasi informacija, koordinuoja veiklą ir bendradarbiauja su 17 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyta kompetentinga institucija dėl priemonių, kurių imtasi pagal 6 straipsnį, ir įgyvendinimo veiksmų, kurių imtasi pagal 18 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad 17 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyta kompetentinga institucija gautų visą aktualią informaciją. Šiuo tikslu valstybės narės nustato tinkamus komunikacijos kanalus ar mechanizmus, užtikrinančius, kad aktualia informacija būtų dalijamasi laiku.

3.Valstybės narės ir prieglobos paslaugų teikėjai gali nuspręsti naudotis specialiomis priemonėmis, įskaitant prireikus atitinkamų Sąjungos įstaigų, pavyzdžiui, Europolo, parengtas priemones, kuriomis visų pirma prisidedama prie:

(a)nurodymų pašalinti turinį tvarkymo ir grįžtamosios informacijos teikimo ryšio pagal 4 straipsnį;

(b)pranešimų tvarkymo ir grįžtamosios informacijos teikimo pagal 5 straipsnį;

(c)bendradarbiavimo, kuriuo siekiama nustatyti ir įgyvendinti aktyvias priemones pagal 6 straipsnį.

4.Gavę informacijos apie bet kokius teroristinių nusikaltimų įrodymus, prieglobos paslaugų teikėjai skubiai informuoja už nusikalstamos veikos tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atsakingas atitinkamos valstybės narės institucijas arba valstybės narės, kurioje yra jų pagrindinė veiklos vykdymo vieta ar teisinis atstovas, kontaktinį centrą pagal 14 straipsnio 2 dalį. Prieglobos paslaugų teikėjas, kuriam neaišku, kam perduoti tą informaciją, gali ją perduoti Europolui, kad jis galėtų imtis reikiamų veiksmų.

14 straipsnis
Kontaktinis centras

1.Prieglobos paslaugų teikėjai įsteigia kontaktinį centrą, kuris elektroniniu būdu gauna nurodymus pašalinti turinį ir pranešimus ir užtikrina spartų jų tvarkymą pagal 4 ir 5 straipsnius. Jie užtikrina, kad informacija apie jį būtų skelbiama viešai.

2.1 dalyje nurodyta informacija apima oficialiąsias Sąjungos kalbas, kaip nustatyta Reglamente Nr. 1/58, kuriomis galima kreiptis į kontaktinį centrą ir kuriomis galima toliau bendrauti dėl nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų pagal 4 ir 5 straipsnius. Bent viena iš tų kalbų turi būti oficialioji valstybės narės, kuri yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinės veiklos vykdymo vietos šalis arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas pagal 16 straipsnį, kalba.

3.Valstybės narės įsteigia kontaktinį centrą, kuris tvarko prašymus pateikti aiškesnės ir grįžtamosios informacijos, susijusios su jų išduotais nurodymais pašalinti turinį ir pranešimais. Informacija apie kontaktinius centrus skelbiama viešai.

V SKIRSNIS
ĮGYVENDINIMAS IR VYKDYMAS

15 straipsnis
Jurisdikcija

1.Valstybė narė, kurioje yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė veiklos vykdymo vieta, turi jurisdikciją 6, 18 ir 21 straipsnių taikymo tikslais. Prieglobos paslaugų teikėjas, kurio pagrindinė veiklos vykdymo vieta yra ne valstybėse narėse, patenka į tos valstybės narės, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas pagal 16 straipsnį, jurisdikciją.

2.Jei prieglobos paslaugų teikėjas nepaskiria teisinio atstovo, jurisdikciją turi visos valstybės narės.

3.Jeigu nurodymą pašalinti turinį pagal 4 straipsnio 1 dalį išdavė kitos valstybės narės institucija, ta valstybė narė turi jurisdikciją imtis priverstinių priemonių pagal savo nacionalinę teisę, kad įgyvendintų tą nurodymą pašalinti turinį.

16 straipsnis
Teisinis atstovas

1.Prieglobos paslaugų teikėjas, kuris Sąjungoje nėra įsisteigęs, bet joje siūlo savo paslaugas, raštu paskiria juridinį ar fizinį asmenį būti jo teisiniu atstovu Sąjungoje ir gauti, tenkinti ir vykdyti nurodymus pašalinti turinį, pranešimus, prašymus ir sprendimus, kuriuos pagal šį reglamentą išduoda kompetentingos institucijos. Teisinis atstovas gyvena arba yra įsisteigęs vienoje iš valstybių narių, kurioje prieglobos paslaugų teikėjas teikia paslaugas.

2.Prieglobos paslaugų teikėjas paveda teisiniam atstovui jo vardu gauti, tenkinti ir vykdyti nurodymus pašalinti turinį, pranešimus, prašymus ir sprendimus, nurodytus 1 dalyje. Prieglobos paslaugų teikėjai suteikia savo teisiniam atstovui visus reikiamus įgaliojimus ir išteklius, kurių reikia bendradarbiavimui su kompetentingomis institucijomis ir sprendimų bei nurodymų įgyvendinimui.

3.Paskirtasis teisinis atstovas gali būti laikomas atsakingu už įpareigojimų pagal šį reglamentą nevykdymą, tačiau tai neturi poveikio prieglobos paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurių gali būti imtasi jo atžvilgiu.

4.Apie teisinio atstovo paskyrimą prieglobos paslaugų teikėjas praneša tos valstybės narės, kurioje teisinis atstovas gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai, nurodytai 17 straipsnio 1 dalies d punkte. Informacija apie teisinį atstovą skelbiama viešai.

VI SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis
Kompetentingų institucijų skyrimas

1.Kiekviena valstybė narė paskiria valdžios instituciją ar institucijas, kompetentingas:

(a)išduoti nurodymus pašalinti turinį pagal 4 straipsnį;

(b)aptikti, nustatyti ir perduoti teroristinį turinį prieglobos paslaugų teikėjams pagal 5 straipsnį;

(c)prižiūrėti, kaip įgyvendinamos aktyvios priemonės pagal 6 straipsnį;

(d)užtikrinti įpareigojimų pagal šį reglamentą vykdymą taikant nuobaudas pagal 18 straipsnį.

2.Ne vėliau kaip iki [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės praneša Komisijai apie kompetentingas institucijas, nurodytas 1 dalyje. Komisija pranešimą ir bet kokius jo pakeitimus skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis
Nuobaudos

1.Valstybės narės nustato nuobaudų, taikomų prieglobos paslaugų teikėjams pažeidus pagal šį reglamentą prisiimtus įsipareigojimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Šios nuobaudos taikomos tik pažeidus įsipareigojimus, prisiimtus pagal:

(a)3 straipsnio 2 dalį (prieglobos paslaugų teikėjų sutartinės sąlygos);

(b)4 straipsnio 2 ir 6 dalis (nurodymų pašalinti turinį įgyvendinimas ir grįžtamoji informacija);

(c)5 straipsnio 5 ir 6 dalis (pranešimų vertinimas ir grįžtamoji informacija);

(d)6 straipsnio 2 ir 4 dalis (ataskaitos apie aktyvias priemones ir priemonių priėmimas po sprendimo, kuriuo įpareigojama imtis aktyvių priemonių);

(e) 7 straipsnį (duomenų saugojimas);

(f)8 straipsnį (skaidrumas);

(g)9 straipsnį (aktyvių priemonių apsauga);

(h)10 straipsnį (skundų procedūros);

(i)11 straipsnį (informacija turinio teikėjams);

(j)13 straipsnio 4 dalį (informacija apie teroristinių nusikaltimų įrodymus);

(k)14 straipsnio 1 dalį (kontaktiniai centrai);

(l)16 straipsnį (teisinio atstovo skyrimas).

2.Šios nuobaudos yra efektyvios, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip iki [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos informuoja ją apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

3.Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl nuobaudų tipo ir lygio kompetentingos institucijos atsižvelgtų į svarbias aplinkybes, įskaitant:

(a)pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę;

(b)pažeidimo tyčinį pobūdį ar aplaidumą;

(c)ankstesnius atsakingo juridinio asmens pažeidimus;

(d)atskaitingo juridinio asmens finansinius pajėgumus;

(e)prieglobos paslaugų teikėjo bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis lygį.

4.Valstybės narės užtikrina, kad sistemingai nevykdant 4 straipsnio 2 dalies įpareigojimų taikomos finansinės nuobaudos, kurių dydis gali siekti iki 4 proc. prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos.

19 straipsnis
Nurodymo pašalinti turinį techniniai reikalavimai ir šablono keitimas

1.Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad papildytų šį reglamentą techniniais elektroninių priemonių, kuriomis kompetentingos institucijos turi perduoti nurodymus pašalinti turinį, reikalavimais.

2.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tokius deleguotuosius aktus, kad pakeistų I, II ir III priedus ir galėtų veiksmingai tenkinti galimą reikmę patobulinti nurodymo pašalinti turinį šabloną ir šablonus, naudotinus informacijai apie tai, kad nurodymo pašalinti turinį neįmanoma įvykdyti.

20 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.19 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento taikymo diena].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 19 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 19 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba Komisijai praneša, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

21 straipsnis
Stebėsena

1.Valstybės narės iš jų jurisdikcijai priklausančių kompetentingų institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų renka ir Komisijai kasmet iki [kovo 31 d.] perduoda informaciją apie veiksmus, kurių imtasi pagal šį reglamentą. Tai, be kita ko:

(a)informacija apie išduotų nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų skaičių, pašalinto ar panaikintos prieigos prie teroristinio turinio vienetų skaičių, įskaitant atitinkamus terminus pagal 4 ir 5 straipsnius;

(b)informacija apie konkrečias aktyvias priemones, kurių imtasi pagal 6 straipsnį, įskaitant pašalinto ir panaikintos prieigos turinio apimtį ir atitinkamus terminus;

(c)informacija apie inicijuotų skundų procedūrų skaičių ir veiksmus, kurių ėmėsi prieglobos paslaugų teikėjai pagal 10 straipsnį;

(d)informacija apie teisių gynimo procedūrų skaičių ir kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę priimtų sprendimų skaičių.

2.Ne vėliau kaip iki [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija parengia išsamią šio reglamento taikymo produktų, rezultatų ir poveikio stebėsenos programą. Stebėsenos programoje nustatomi duomenų ir kitų būtinų įrodymų rinkimo rodikliai, priemonės ir periodiškumas. Joje bus nurodyti veiksmai, kurių turi imtis Komisija ir valstybės narės, kad surinktų ir išanalizuotų duomenis ir kitus įrodymus ir galėtų stebėti ir vertinti šio reglamento pažangą pagal 23 straipsnį.

22 straipsnis
Įgyvendinimo ataskaita

Ne vėliau kaip iki [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisijos ataskaitoje atsižvelgiama į stebėsenos pagal 21 straipsnį informaciją ir į informaciją, sukauptą vykdant skaidrumo reikalavimus pagal 8 straipsnį. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, būtiną tai ataskaitai parengti.

23 straipsnis
Vertinimas

Ne anksčiau kaip po [treji metai nuo šio reglamento taikymo pradžios] Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento taikymą, įskaitant apsaugos mechanizmo veikimo veiksmingumą. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, būtiną tai ataskaitai parengti.

24 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [6 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    Komisijos komunikatas „Kova su neteisėtu turiniu internete“ (COM(2017) 555 final).

(2)    2018 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių (C(2018) 1177 final).

(3)    2018 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių (C(2018) 1177 final).

(4)    „Eurobarometras“ Nr. 469 „Neteisėtas turinys internete“, 2018 m. birželio mėn.

(5)    Nuoroda į Reglamentavimo patikros valdybos nuomonę.

(6)    OL C, , p. .

(7)    2018 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2018/334 dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių (OL L 63, 2018 3 6, p. 50).

(8)    2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(9)    2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(10)    2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(11)    2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 601, 2018 3 2, p. 1).

(12)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(13)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(14)    COM(2018) 225 final.

(15)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 09 12

COM(2018) 640 final

PRIEDAI

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos

{SEC(2018) 397 final} - {SWD(2018) 408 final} - {SWD(2018) 409 final}

I PRIEDAS

NURODYMAS PAŠALINTI TERORISTINĮ TURINĮ (Reglamento (ES) xxx 4 straipsnis)

II PRIEDAS

GRĮŽTAMOSIOS INFORMACIJOS, PAŠALINUS TERORISTINĮ TURINĮ AR PANAIKINUS PRIEIGĄ PRIE JO, FORMA (Reglamento (ES) xxx 4 straipsnio 5 dalis)

III PRIEDAS

INFORMACIJA APIE TAI, KAD NURODYMO PAŠALINTI TURINĮ ĮVYKDYTI NEĮMANOMA (Reglamento (ES) xxx 4 straipsnio 6 ir 7 dalys)

(1)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos (OL L …).

(2)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos (OL L …).

(3)    Jei siunčiama patvirtintais pateikimo kanalais, parašas nebūtinas.