EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 23

COM(2016) 853 final

2016/0363(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2016) 377}
{SWD(2016) 378}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Per pastaruosius kelerius metus, daugiausia remdamasi su tarptautiniais ES partneriais sutartais pasauliniais standartais, ES įgyvendino esminę finansinių paslaugų reguliavimo sistemos reformą ES finansų įstaigų atsparumui padidinti. Konkrečiai, reformų rinkinį sudarė Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamentas, KRR) ir Direktyva 2013/36/ES (Kapitalo reikalavimų direktyva, KRD) dėl prudencinių reikalavimų įstaigoms ir jų priežiūros, taip pat Direktyva 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, BGPD) dėl įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo ir Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 dėl Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPM).

Šių priemonių imtasi reaguojant į 2007–2008 m. prasidėjusią finansų krizę. Kadangi tinkamų krizės valdymo ir pertvarkymo priemonių nebuvo, vyriausybės visame pasaulyje po finansų krizės buvo priverstos gelbėti bankus. Atitinkamas poveikis viešiesiems finansams ir nepageidautinos paskatos, susijusios su bankų žlugimo išlaidų padengimu valstybės lėšomis, patvirtino, kad reikia kitokio bankų krizių valdymo ir finansinio stabilumo apsaugos metodo.

Atsižvelgiant į svarbius veiksmus, kurių imtasi tarptautiniuose forumuose, priėmus Direktyvą 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, BGPD) 1 ir Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą, BPMR) 2 Sąjungoje sukurta patikima bankų pertvarkymo sistema, kad būtų galima veiksmingai valdyti bankų krizes ir sumažinti jų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui ir viešiesiems finansams. Patikimos pertvarkymo sistemos pagrindinė priemonė – gelbėjimas privačiomis lėšomis, t. y. skolos nurašymas arba skolos reikalavimų ar kitų įsipareigojimų konvertavimas į nuosavą kapitalą pagal iš anksto nustatytą hierarchiją. Ši priemonė gali būti panaudota įstaigos, kuri žlunga arba gali žlugti, nuostoliams padengti ir jai rekapitalizuoti naudojant vidinius išteklius, kad būtų atkurtas jos gyvybingumas. Todėl atsakomybę už įstaigos žlugimą turės prisiimti akcininkai ir kiti kreditoriai, o ne mokesčių mokėtojai.

Vienas iš pagrindinių BGPD tikslų – padėti privačiajam sektoriai padengti nuostolius bankų krizių atveju. Kad šis tikslas būtų pasiektas, visi bankai turi atitikti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (angl. Minimum Requirement for Own Funds and Eligible Liabilities, MREL), kad turėtų pakankamai finansinių išteklių nurašymo ar konvertavimo į nuosavą kapitalą tikslais. Pagal BGPD taikant MREL paprastai nereikalaujama privalomos tinkamų priemonių subordinacijos. Praktiškai tai reiškia, kad MREL įvykdyti tinkamas įsipareigojimas nemokumo atveju gali būti tokio pat prioriteto (pari passu) kaip tam tikri kiti įsipareigojimai, kuriems pagal BGPD gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė negali būti taikoma, kaip antai veiklos įsipareigojimai, pavyzdžiui, trumpalaikės tarpbankinės paskolos, arba tokio pat prioriteto kaip tam tikri kiti įsipareigojimai, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti taikoma, tačiau savo nuožiūra galima nuspręsti tos priemonės netaikyti, jei pertvarkymo institucija gali pagrįsti, kad tą priemonę būtų sudėtinga taikyti dėl su veikla susijusių priežasčių arba dėl problemos išplitimo visoje sistemoje rizikos (pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju). Dėl to galėtų susiklostyti tokia situacija, kai obligacijų, kurioms taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtojai gali pareikšti, kad jų sąlygos pertvarkymo atveju yra blogesnės nei hipotetinio nemokumo atveju. Tokiu atveju jiems turėtų būti kompensuota panaudojant pertvarkymo fondo finansinius išteklius. Siekdamos išvengti šios rizikos, pertvarkymo institucijos gali nuspręsti, kad MREL turėtų būti įvykdytas naudojant priemones, kurių prioritetas nemokumo atveju yra mažesnis nei kitų įsipareigojimų, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė negali būti taikoma pagal įstatymus arba kuriems tą priemonę taikyti sudėtinga (subordinacijos reikalavimas).

Pasauliniu lygmeniu 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo taryba (FST) paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. Total Loss-absorbing Capacity, TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kuris po savaitės buvo patvirtintas G 20 aukščiausiojo lygio susitikime Turkijoje 3 . Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad pasaulinės sisteminės svarbos bankai (G-SIB), Sąjungos teisės aktuose vadinami pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII), turėtų pakankamą minimalią sumą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) (TLAC minimalus reikalavimas), kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate 4 Komisija įsipareigojo iki šių metų pabaigos pateikti teisės akto pasiūlymą, kad TLAC standartą būtų galima įgyvendinti iki suderinto termino, t. y. 2019 m.

Kartu su keliais kitais pasiūlymais iš dalies pakeisti Sąjungoje galiojančią gaivinimo ir pertvarkymo sistemą šis pasiūlymas yra dalis Komisijos pastangų Sąjungoje įgyvendinti TLAC standartą.

Šiame pasiūlyme konkrečiai numatyti tiksliniai BGPD pakeitimai, susiję su Sąjungos bankų išleistų skolos priemonių turėtojų eiliškumu nemokumo atveju, siekiant laikytis BGPD ir TLAC reikalavimų, susijusių su bankų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumu. Siekiant pagerinti praktinį gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimų vykdymą ir juos sustiprinti, taip pat išvengti teisinio netikrumo, TLAC standartu reikalaujama, kad įsipareigojimai būtų laikomi tinkamais TLAC tik jei jie yra subordinuoti kitų įsipareigojimų atžvilgiu, t. y. jei nemokumo ar pertvarkymo atveju nuostoliams padengti jie naudojami pirmiau nei pirmenybiniai įsipareigojimai, kurie yra aiškiai nepriskiriami prie TLAC tinkamų įsipareigojimų, kaip antai išvestinės finansinės priemonės, apdraustieji indėliai ar mokesčių įsipareigojimai. Todėl TLAC standartu numatytas subordinacijos reikalavimas su tam tikromis išimtimis, tačiau jo įvykdymo būdas konkrečiai nenurodytas.

TLAC reikalavimas turėti subordinuotųjų priemonių kartu su galimu diskreciniu Sąjungos pertvarkymo institucijų reikalavimu laikytis MREL taip pat naudojant subordinuotąsias priemones privertė tam tikras valstybes nares iš naujo nacionaliniu mastu įvertinti jų eiliškumą nemokumo atveju. Kai kurios valstybės narės pakeitė (arba šiuo metu keičia) nacionaliniais nemokumo įstatymais nustatytą tam tikrų bankų kreditorių eiliškumą nemokumo atveju, kad sudarytų sąlygas taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal BGPD ir užtikrintų, kad jų G-SII atitiktų TLAC standarto subordinacijos reikalavimą. Pagal kai kuriuos nacionalinius metodus esama neužtikrinta pirmaeilė skola buvo nedelsiant subordinuota, kad bankai galėtų laikytis bet kokio subordinacijos reikalavimo, taikomo pagal BGPD arba TLAC standartą. Pagal kitus metodus bankai turėtų išleisti naujas skolos priemones, atitinkančias subordinacijos kriterijų. Iki šiol priimtos nacionalinės taisyklės labai skiriasi, todėl suinteresuotieji subjektai ir valstybės narės plačiai sutaria, kad skirtingi metodai teisės aktais nustatyto bankų kreditorių eiliškumo nemokumo atveju srityje lemia netikrumą ir emitentams, ir investuotojams ir dėl to tampa sunkiau taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę tarpvalstybinėms įstaigoms. Dėl šio netikrumo taip pat gali būti iškreipta konkurencija, nes neužtikrintų skolos priemonių turėtojams gali būti taikomos skirtingos sąlygos įvairiose valstybėse narėse, taip pat įvairiose valstybėse narėse gali skirtis bankų patiriamos TLAC ir MREL reikalavimų laikymosi išlaidos. Be to, pagal tokius skirtingus nacionalinius nemokumo režimus bankų kreditoriams gali būti taikomos labai skirtingos sąlygos, kai jie perka skolos priemones, išleistas bankų, kuriems taikoma skirtinga nacionalinė kreditorių hierarchijos tvarka.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pranešime dėl bankų sąjungos 5 Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip toliau mažinti teisinę pretenzijų riziką pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė nei taikant įprastinę bankroto procedūrą, o 2016 m. birželio 17 d. išvadose 6 ECOFIN taryba pakvietė Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendro požiūrio į bankų kreditorių hierarchiją.

Konkretus pasiūlymas dėl bankų kreditorių hierarchijos yra pagrįstas, atsižvelgiant į skirtingą spręstinų klausimų pobūdį ir poreikį skubiai suderinti Sąjungos taisykles, kad būtų išvengta bet kokio tolesnio konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje.

1.1.Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

1.2.Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

2.1.Teisinis pagrindas

Siūloma direktyva iš dalies keičiama galiojanti direktyva – BGPD. Pasiūlymo teisinis pagrindas yra toks pat kaip BGPD teisinis pagrindas, t. y. SESV 114 straipsnis. Pagal šią nuostatą leidžiama priimti priemones nacionalinėms nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.

Pasiūlymu suderinami nacionaliniai įstatymai dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo bei pertvarkymo, visų pirma kiek tai susiję su jų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumu pertvarkymo atveju, kiek būtina siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir Sąjungos bankai turėtų tas pačias priemones ir pajėgumą spręsti bankų įsipareigojimų neįvykdymo problemą pagal sutartus tarptautinius standartus (TLAC standartą).

Nustatant suderintas taisykles vidaus rinkoje dėl tam tikriems bankų kreditoriams taikomų sąlygų pertvarkymo atveju, pasiūlymu gerokai sumažinami nacionalinių taisyklių dėl bankų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo skirtumai, kurie galėtų iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje. Todėl šio pasiūlymo tikslas – vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas.

2.2.Subsidiarumo principas

Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji turėtų veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietos lygiu, ir dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu.

Sąjunga ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios įgyvendinti Sąjungos bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemą pagal tarptautinius standartus. Nesiimant jokių veiksmų Sąjungos mastu, valstybėms narėms reikėtų pačioms priimti taisykles dėl bankų kreditoriams taikomų sąlygų pertvarkymo atveju, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal BGPD ir įgyvendinti tarptautiniu mastu sutartą TLAC standartą. Dėl didelių nacionalinių taisyklių skirtumų bankai ir jų kreditoriai (investuotojai) susiduria su teisinio netikrumo problema, taip pat turi skirtingų ir galbūt didesnių išlaidų, palyginti su situacija, kuri būtų susiklosčiusi ėmusis Sąjungos masto veiksmų. Todėl pageidautina imtis veiksmų Sąjungos mastu, siekiant sudaryti geresnes sąlygas darniai taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal pasaulinį TLAC standartą, kad būtų kuo labiau sumažintos galimos reikalavimų laikymosi išlaidos bankams ir jų kreditoriams, kartu užtikrinant veiksmingą pertvarkymą bankų žlugimo atveju.

2.3.Proporcingumo principas

Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neturėtų viršyti to, kas būtina siekiant jų tikslų, kurie atitinka bendruosius Sutarčių tikslus. Pasiūlymas neturėtų reikšmingo poveikio bankų pareigai laikytis galiojančių taisyklių dėl nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo, taip pat iki minimumo būtų sumažintos jų TLAC standarto laikymosi išlaidos. Jis taip pat neturėtų įtakos bankų kreditorių ir investuotojų teisėms, susijusioms su esama bankų skola. Todėl pasiūlymo nuostatos yra proporcingos tam, kas būtina jo tikslams pasiekti.

3.POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI

3.1.Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas yra dalis platesnės Sąjungos finansų srities teisės aktų peržiūros, kuria siekiama mažinti riziką finansų sektoriuje, todėl atliktas išsamus šio pasiūlymo poveikio vertinimas. Poveikio vertinimo ataskaitos projektas 2016 m. rugsėjo 7 d. pateiktas Komisijos reglamentavimo patikros valdybai 7 . Pirma valdybos pateikta nuomonė buvo neigiama. Sustiprinus peržiūros priemonių rinkinio faktinius elementus, valdyba 2016 m. rugsėjo 27 d. pateikė teigiamą nuomonę.

Vadovaudamasi geresnio reglamentavimo politika, Komisija atliko kelių politikos galimybių poveikio vertinimą. Politikos galimybės buvo įvertintos atsižvelgiant į pagrindinius tikslus didinti pertvarkomų bankų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, taip pat pertvarkymo sistemos teisinį tikrumą ir nuoseklumą. Vertinimas atliktas svarstant nurodytų tikslų įgyvendinimo veiksmingumą ir skirtingų politikos galimybių įgyvendinimo veiksmingumą naudos ir sąnaudų požiūriu.

Poveikio vertinime atmetama galimybė nekeisti politikos, susijusios su kreditorių hierarchija bankų nemokumo atveju Sąjungoje, nes ši galimybė lemia konkurencijos iškraipymus bankų pirmaeilės neužtikrintos skolos vidaus rinkoje, nes skirtingas bankų skolos priemonių turėtojų statusas įvairiose valstybėse narėse gali turėti nevienodą poveikį bankų finansavimo išlaidoms. Kalbant apie derinimą, apsvarstyti keli pasirinkimo galimybių variantai 8 ir poveikio vertinime padaryta išvada, kad specialios nepirmenybinės pirmaeilės neužtikrintos skolos klasės sukūrimas yra veiksmingiausias būdas G-SII laikytis TLAC standarto subordinacijos reikalavimo ir įvykdyti prašymus, kuriuos kiekvienu konkrečiu atveju gali pateikti pertvarkymo institucijos, laikytis MREL naudojant subordinuotąsias skolos priemones. Priešingai nei nuosavų lėšų priemonių atveju, tokioms skolos priemonėms banko pertvarkymo atveju gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti taikoma tik nurašius ar konvertavus visas nuosavų lėšų priemones ir prieš tam tikslui naudojant kitus pirmaeilius įsipareigojimus. Pagrindinis šios pasirinkimo galimybės pranašumas yra tas, kad bankai galėtų ir toliau leisti (pigesnes) pirmaeilės skolos priemones finansavimo ar veiklos tikslais, o naujos klasės skolos priemonės galėtų būti naudojamos daugiausia siekiant laikytis taisyklių dėl nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo.

3.2.Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

5.1.Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

5.2.Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymu iš dalies keičiamas BGPD 108 straipsnis iš dalies suderinant kreditorių hierarchiją bankų nemokumo atveju, kiek tai susiję su banko pirmaeilės neužtikrintos skolos, kuri atitinka BGPD taisykles ir TLAC standartą dėl bankų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo, visų pirma subordinacijos reikalavimą, turėtojų eiliškumo tvarka.

Naujoje nuostatoje išlaikoma esama pirmaeilės skolos klasė ir kartu sukuriama nauja turto klasė, kurią sudaro nepirmenybinė pirmaeilė skola ir kuriai gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pertvarkymo atveju turėtų būti taikoma tik po kitų kapitalo priemonių, tačiau prieš kitus pirmaeilius įsipareigojimus. Įstaigos ir toliau gali išleisti abiejų klasių skolą, tačiau tik nepirmenybinė pirmaeilė klasė yra tinkama TLAC minimaliam reikalavimui arba bet kokiam subordinacijos reikalavimui, kurį pertvarkymo institucijos gali nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, įvykdyti.

Siūloma direktyva neturėtų paveikti esamos bankų skolos ir jos teisės aktais nustatyto eiliškumo nemokumo atveju; ji bus taikoma bet kokioms bankų skolos priemonių emisijoms nuo jos taikymo datos. Skolos priemonių, išleistų iki šios direktyvos taikymo datos, nurodytos 2 straipsnio 1 dalyje [2017 m. liepos mėn.], eiliškumą nemokumo atveju turėtų reglamentuoti valstybių narių nacionaliniai įstatymai, priimti iki [2016 m. gruodžio 31 d.].

Siūlomoje direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės į nacionalinę teisę ją perkeltų iki [2017 m. birželio mėn.], o jos taikymo data – [2017 d. liepos mėn.].

2016/0363 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 9 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 10 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo taryba (FST) paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. Total Loss-Absorbing Capacity, TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kurį G 20 patvirtino 2015 m. lapkričio mėn. Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad pasaulinės sisteminės svarbos bankai (G-SIB), Sąjungos sistemoje vadinami pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII), turėtų pakankamą minimalią sumą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė), kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate 11 Komisija įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos pateikti teisės akto, kuriuo būtų sudaryta galimybė įgyvendinti TLAC standartą iki tarptautiniu mastu suderinto termino, t. y. 2019 m., pasiūlymą;

(2)įgyvendinant TLAC standartą Sąjungoje reikia atsižvelgti į galiojantį konkrečių įstaigų minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL), taikomą visoms Sąjungos kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES 12 . Kadangi TLAC ir MREL siekiama to paties tikslo – užtikrinti, kad Sąjungos kredito įstaigos ir investicinės įmonės turėtų pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą, šie du reikalavimai turėtų būti bendros sistemos vienas kitą papildantys elementai. Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis (TLAC minimalus reikalavimas), taikomas G-SII, Sąjungos teisės aktuose turėtų būti nustatytas iš dalies pakeičiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 13 , o konkrečioms G-SII taikomas papildomas reikalavimas ir konkrečioms ne G-SII taikomas reikalavimas turėtų būti nustatyti priimant tikslinius Direktyvos 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 14 pakeitimus. Atitinkamos šios direktyvos nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju papildo minėtuose teisės aktuose ir Direktyvoje 2013/36/ES 15 esančias nuostatas;

(3)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kredito įstaigos ir investicinės įmonės turėtų pakankamą nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, kad pertvarkymo atveju užtikrintų sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą, kurio poveikis finansiniam stabilumui ir mokesčių mokėtojams būtų minimalus. Tai turėtų būti pasiekta nuolat užtikrinant, kad kredito įstaigos ir investicinės įmonės laikytųsi TLAC minimalaus reikalavimo, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 575/2013, ir nuosavų lėšų ir leidžiamų įsipareigojimų reikalavimo, kaip numatyta Direktyvoje 2014/59/ES;

(4)pagal TLAC standartą, Sąjungos teisėje įgyvendintą Reglamentu (ES) Nr. 575/2013, reikalaujama, kad G-SII laikytųsi TLAC minimalaus reikalavimo (su tam tikromis išimtimis) naudodamos subordinuotuosius įsipareigojimus, atsiradusius dėl skolos priemonių, kurių prioritetas nemokumo atveju yra mažesnis nei kitų pirmaeilių įsipareigojimų (subordinacijos reikalavimas). Direktyvoje 2014/59/ES pertvarkymo institucijoms leidžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį reikalauti, kad G-SII ir kitos įstaigos laikytųsi konkrečiai įstaigai taikomo reikalavimo naudodamos subordinuotuosius įsipareigojimus, kad sumažintų riziką, susijusią su teisiniais kreditorių skundais tuo pagrindu, kad jų nuostoliai pertvarkymo atveju viršija nuostolius, kuriuos jie patirtų iškėlus įprastinę bankroto bylą;

(5)kai kurios valstybės narės pakeitė arba šiuo metu keičia nacionaliniais nemokumo įstatymais nustatytą neužtikrintos pirmaeilės skolos eiliškumą nemokumo atveju, kad sudarytų sąlygas savo kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms laikytis subordinacijos reikalavimo, numatyto Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2014/59/ES;

(6)iki šiol priimtos nacionalinės taisyklės labai skiriasi. Nesant suderintų Sąjungos taisyklių, atsiranda netikrumas kredito įstaigoms emitentėms, investicinėms įmonėms ir investuotojams, o tarpvalstybinėms įstaigoms sunkiau taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Tai taip pat lemia konkurencijos iškraipymus vidaus rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigų ir investicinių įmonių išlaidos siekiant laikytis subordinacijos reikalavimo, nustatyto Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2014/59/ES, ir investuotojų išlaidos, patiriamos perkant kredito įstaigų ir investicinių įmonių išleistas skolos priemones, Sąjungoje gali labai skirtis;

(7)pranešime dėl bankų sąjungos Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip toliau mažinti teisinę pretenzijų riziką pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė nei taikant įprastinę bankroto procedūrą, o 2016 m. birželio 17 d. išvadose 16 Taryba pakvietė Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendro požiūrio į bankų kreditorių hierarchiją, kad pertvarkymo atveju padidėtų teisinis tikrumas;

(8)todėl būtina pašalinti reikšmingas vidaus rinkos veikimo kliūtis ir išvengti konkurencijos iškraipymų, kurių atsiranda nesant suderintų Sąjungos taisyklių dėl bankų kreditorių hierarchijos, ir užtikrinti, kad tokių kliūčių ir iškraipymų neatsirastų ateityje. Todėl tinkamas šios direktyvos teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis, išaiškintas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(9)siekiant iki minimumo sumažinti kredito įstaigų ir investicinių įmonių subordinacijos reikalavimo laikymosi išlaidas ir bet kokį neigiamą poveikį jų finansavimo išlaidoms, šia direktyva turėtų būti leidžiama valstybėms narėms išlaikyti esamą neužtikrintos pirmaeilės skolos klasę, kurios prioritetas nemokumo atveju yra didžiausias iš visų skolos priemonių ir kuriai priskiriamas priemones kredito įstaigos ir investicinės įmonės gali išleisti pigiau, palyginti su kitais subordinuotaisiais įsipareigojimais. Nepaisant to, reikėtų reikalauti, kad valstybės narės sukurtų naują turto klasę, kurią sudarytų nepirmenybinė pirmaeilė skola ir kuriai gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pertvarkymo atveju turėtų būti taikoma tik po kitų kapitalo priemonių, tačiau prieš kitus pirmaeilius įsipareigojimus. Kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir toliau turėtų būti leidžiama išleisti abiejų klasių skolos priemones, tačiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2014/59/ES subordinacijos reikalavimui įvykdyti turėtų būti tinkamos tik nepirmenybinės pirmaeilės klasės priemonės. Tai turėtų suteikti galimybę kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms finansavimo ar kitais veiklos tikslais naudoti pigesnes pirmaeilės skolos priemones, o subordinacijos reikalavimo laikymosi tikslais išleisti naujos nepirmenybinės pirmaeilės klasės priemones;

(10)siekdamos užtikrinti, kad naujos nepirmenybinės pirmaeilės klasės skolos priemonės atitiktų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2014/59/ES tinkamumo kriterijus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų pradinis sutartinis terminas apimtų vienus metus, kad jos neturėtų išvestinių finansinių priemonių savybių ir kad atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose, susijusiuose su jų emisija, būtų aiškiai nurodytas jų eiliškumas pagal įprastinę bankroto procedūrą;

(11)kad padidintų teisinį tikrumą investuotojams, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagal jų nacionalinius nemokumo įstatymus standartinės pirmaeilės skolos priemonių prioritetas būtų didesnis nei naujos nepirmenybinės pirmaeilės skolos priemonių klasės taikant įprastinę bankroto procedūrą. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad naujos nepirmenybinės pirmaeilės skolos priemonių klasės prioritetas būtų didesnis nei nuosavų lėšų priemonių ar bet kokių kitų subordinuotųjų įsipareigojimų ir kad, priešingai nei tokių priemonių ar įsipareigojimų atveju, nepirmenybinės pirmaeilės skolos klasės priemones gelbėjimo privačiomis lėšomis tikslais būtų galima naudoti tik tada, kai pradedamas įstaigos emitentės pertvarkymas;

(12)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti vienodas bankų kreditorių hierarchijos taisykles Sąjungoje galiojančioje gaivinimo ir pertvarkymo sistemoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(13)šioje direktyvoje numatytus Direktyvos 2014/59/ES pakeitimus reikėtų taikyti įsipareigojimams, išleistiems šios direktyvos taikymo datą arba vėliau, ir įsipareigojimams, kurie tą datą tebėra neįvykdyti. Tačiau, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir kuo labiau sumažinti pereinamojo laikotarpio išlaidas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visiems neįvykdytiems įsipareigojimams, kuriuos kredito įstaigos ir investicinės įmonės išleido iki tos datos, taikoma tvarka būtų reglamentuota valstybių narių įstatymais, priimtais iki [2016 m. gruodžio 31 d.]. Taigi neįvykdytiems įsipareigojimams ir toliau turėtų būti taikomi reguliavimo reikalavimai, nustatyti Direktyvoje 2014/59/ES ir atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose tos redakcijos, kuri buvo priimta iki [2016 m. gruodžio 31 d.],

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2014/59/ES pakeitimai

1.108 straipsnio antraštėje išbraukiamas žodis „indėlių“, o 108 straipsnio pirmos pastraipos a punkte išbraukiamas žodis „nepirmenybinių“.

2.108 straipsnio pabaigoje pridedamos šios dalys:

„2.    Valstybės narės užtikrina, kad 1 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų subjektų atveju paprastiems neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, kurių prioritetas yra didžiausias iš visų skolos priemonių, pagal įprastines bankroto bylas reglamentuojančią nacionalinę teisę būtų suteikiamas didesnis prioritetas nei neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, kurios atitinka šias sąlygas:

(a)skolos priemonių pradinis sutartinis terminas apima vienus metus;

(b)jos neturi išvestinių finansinių priemonių savybių;

(c)atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose, susijusiuose su emisija, aiškiai nurodomas eiliškumas pagal šią pastraipą.

3.Valstybės narės užtikrina, kad paprastiems neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl 2 dalyje nurodytų skolos priemonių, pagal įprastines bankroto bylas reglamentuojančią nacionalinę teisę būtų suteikiamas didesnis prioritetas nei reikalavimams, atsirandantiems dėl 48 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų priemonių.

4.Valstybės narės užtikrina, kad jų įprastines bankroto bylas reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai, priimti iki [2016 m. gruodžio 31 d.], būtų taikomi paprastiems neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, kurias 1 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodyti subjektai išleido iki [šios direktyvos taikymo data – 2017 m. liepos mėn.].“

2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [2017 m. birželio mėn.] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas valstybės narės taiko nuo [2017 m. liepos mėn.].

2.Valstybės narės, priimdamos 1 dalyje nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.Valstybės narės pateikia Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis
Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis
Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(2) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(3) FST, Principles on Loss-absorbing and Recapitalisation Capacity of Globally Systemically Important Banks (G-SIBs) in Resolution, Total Loss-absorbing Capacity (TLAC) Term sheet, 2015 11 9.

(4) 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bankų sąjungos sukūrimas“, COM(2015) 587 final.

(5) „Bankų sąjunga. 2015 metų ataskaita“ (2015/2221(INI)).

(6) 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvados dėl veiksmų gairių siekiant baigti kurti bankų sąjungą, http://www.consilium.europa.eu/press-releases-pdf/2016/6/47244642837_lt.pdf .

(7) Nuoroda į poveikio vertinimą ir jo santrauką.

(8) Trys pasirinkimo galimybės variantai yra: i) teisės aktais nustatyta visų neužtikrintų skolos priemonių subordinacija atgaline data; ii) nepirmenybinės pirmaeilės skolos kategorijos sukūrimas; iii) teisės aktais nustatyta pirmenybė visiems indėliams pirmaeilės skolos atžvilgiu.

(9) OL C , , p. .

(10) OL C , , p. .

(11) 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bankų sąjungos sukūrimas“, COM(2015) 587 final.

(12) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(13) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(14) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(15) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(16) 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvados dėl veiksmų gairių siekiant baigti kurti bankų sąjungą, http://www.consilium.europa.eu/press-releases-pdf/2016/6/47244642837_lt.pdf