EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 01 19

COM(2016) 7 final

2016/0002(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl keitimosi informacija apie trečiųjų šalių piliečius ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) iš dalies keičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR ir pakeičiamas Tarybos sprendimas 2009/316/TVR

{SWD(2016) 4 final}
{SWD(2016) 5 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Veiksmingas valstybių narių bendradarbiavimas ir keitimasis duomenimis apie nuteistuosius iš nuosprendžių registro yra būtina gero bendros teisingumo ir saugumo erdvės veikimo sąlyga.

Europos Vadovų Taryba ir Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos ministrai ne kartą nurodė, kad labai svarbu gerinti dabartinę Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS). 2015 m. sausio 29 d. Rygoje padarytame Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų pareiškime pabrėžta, kad keistis informacija apie nuosprendžius yra svarbu įgyvendinat bet kurią kovos su nusikalstamumu ir terorizmu strategiją 1 . 2015 m. lapkričio 20 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje ministrai padarė išvadą, kad kovoti su radikalizacija, kuri yra terorizmo ir smurtinio ekstremizmo priežastis, baudžiamosios justicijos priemonėmis būtų lengviau, jei valstybės narės iki galo išnaudotų visas ECRIS galimybes, o Komisija pateiktų pasiūlymą išplėsti ECRIS, kad ji būtų taikoma ir trečiųjų šalių piliečiams 2 . Tą pačią dieną pateiktose išvadose dėl kovos su terorizmu Taryba įpareigojo valstybes nares išnaudoti visas ECRIS galimybes ir palankiai įvertino Komisijos ketinimą iki 2016 m. sausio mėn. pateikti plataus užmojo pasiūlymą išplėsti ECRIS, kad ji būtų taikoma ir trečiųjų šalių piliečiams 3 . 2015 m. gruodžio 17–18 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba visų pirma pabrėžė, kad pastarojo meto teroristų išpuoliai – tai įrodymas, kad itin svarbu keistis išsamesne informacija apie teroristinę veiklą, o pirmiausia išplėsti Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS), kad ji būtų taikoma ir trečiųjų šalių piliečiams 4 .

Stiprinti ECRIS taip pat numatyta įgyvendinant Europos saugumo darbotvarkę 5 . Komisija pabrėžė, kad ES keitimosi informacija, operatyvinio bendradarbiavimo ir kitokios tarpusavio paramos priemonės sukurtų papildomą vertę ir įsipareigojo paspartinti pradėtą darbą stiprinant ECRIS taikymą ne ES piliečiams ir užtikrinant veiksmingą šios sistemos įgyvendinimą.

ECRIS yra elektroninė sistema, leidžianti keistis informacija apie ankstesnius ES baudžiamųjų teismų priimtus nuosprendžius konkretiems asmenims, kuri reikalinga prieš atitinkamus asmenis vykdomame baudžiamajame procese, ar, jei tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, kitiems tikslams. Sistema grindžiama Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/315/TVR ir Tarybos sprendimu 2009/316/TVR 6 .

Standartizuotos elektroninės formos 8 užtikrina efektyvią ir labai aiškią komunikaciją visomis ES kalbomis ir trumpus terminus 9 . Kiekvienoje valstybėje narėje paskirtos centrinės institucijos yra ECRIS tinklo kontaktiniai centrai, atliekantys tokias funkcijas kaip informacijos teikimas, saugojimas, prašymų pateikimas ir duomenų iš nuosprendžių registro perdavimas.

TŠP neturi jokios valstybės narės pilietybės, todėl norint gauti informaciją apie visus ankstesnius nuosprendžių registro įrašus dėl konkretaus asmens atskirus prašymus reikia siųsti visoms apkaltinamąjį nuosprendį galėjusioms priimti valstybėms narėms. Paprastai prašančioji valstybė narė nežino, kurioje (-iose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) buvo nuteistas konkretus TŠP.

Kuriai nors valstybei prireikus šios informacijos, ji turėtų kreiptis iš karto į visas valstybes nares (pateikti bendrąjį prašymą). Tai sukuria administracinę naštą visose valstybėse narėse, įskaitant (daugumą) šalių, kurios prašomos informacijos neturi. Įvertinta, kad, jei valstybės narės pateiktų prašymą kaskart, kai TŠP gresia apkaltinamasis nuosprendis, bendrųjų prašymų sukuriama administracinė našta galėtų siekti 78 mln. EUR per metus. Atsakymų i bendruosius prašymus sąnaudų neatsveria atitinkama nauda, todėl iš esmės jos bevertės, nes daugelyje atsakymų reikiamos informacijos nepateikiama. Tai ypač nepalanku mažesnėms valstybėms narėms, kurios privalo atsakyti į visus prašymus, nors ne visada turi tam pakankamai išteklių. Be to, didelis srautas nereikalingų prašymų mažina pasitikėjimą viso ECRIS tinklo patikimumu ir veiksmingumu, nes vartotojai gali padaryti išvadą, kad ECRIS neveiksmingumas TŠP srityje įrodo ECRIS neveiksmingumą apskritai.

Praktikoje valstybės narės vengia siųsti bendruosius prašymus ir pasikliauna vien savo šalies nuosprendžių registre turima informacija. Tai reiškia, kad atsakingos valstybių narių institucijos dažnai neturi visos informacijos apie ankstesnius TŠP įrašus nuosprendžių registruose. Nors 2014 m. 19 valstybėse narėse nuteista 558 000 trečiųjų šalių piliečių, per ECRIS pateikta tik 23 000 prašymų pateikti informaciją apie nuosprendžius trečiųjų šalių piliečiams (iš 25 valstybių narių, šiuo metu prisijungusių prie ECRIS).

Šio pasiūlymo tikslas visiškai atitinka Komisijos prioritetą kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu įgyvendinant bendrą Europos atsakomybę laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Tai viena iš Europos saugumo darbotvarkės iniciatyvų. Ji užtikrins, kad ECRIS būtų taikoma nuosprendžių registrų informacijai tiek apie ES piliečius, tiek apie trečiųjų šalių piliečius.

•Derėjimas su dabar galiojančiomis šios politikos srities nuostatomis

•Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Siūlomas teisės aktas – direktyva, grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalies d punktu. 82 straipsnio 1 dalies d punktas suteikia Sąjungai teisinį pagrindą imtis veiksmų teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, kad palengvintų teisminių ar kitų lygiaverčių institucijų bendradarbiavimą baudžiamojo proceso ir sprendimų vykdymo srityje. Siūlomi veiksmai patenka būtent į šią sritį. Pasiūlymu iš dalies keičiamos dabartinės šios srities ES teisės aktų nuostatos.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Ex post vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Atsižvelgiant į Komisijos būtinuosius standartus, taikomus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir atsižvelgimui į jų nuomonę, išdėstytus Geresnio reglamentavimo gairėse 11 , parengta išsamių konsultacijų strategija, kad būtų užtikrintas aktyvumas visais šios iniciatyvos politiniais etapais. Pagal šią strategiją atlikta įvairių tikslinių konsultacijų (dvišaliai ryšiai, suinteresuotųjų šalių bei ekspertų susitikimai, konsultacijos raštu), per kurias Komisijai pateikta profesionalių ir reprezentatyvių pasiūlymų. Komisija atliko plačią ir gerai subalansuotą apklausą šiuo klausimu, suteikdama galimybę pasisakyti visoms susijusioms šalims (valstybėms narėms, nacionalinėms institucijoms, teisininkams ir mokslininkams, pagrindinių teisių gynėjams, duomenų apsaugos specialistams), visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai (PTA), Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (EDAPP) ir 29 straipsnio darbo grupei, kurią sudaro valstybių narių duomenų apsaugos priežiūros institucijos.

Visos valstybės narės pritarė teisinio reguliavimo sprendimui ir koduotų duomenų filtru pagrįstam atitikties paieškos mechanizmui. Labai palaikytas decentralizuotumo principas, nes reikiamą programinę įrangą galima įdiegti, integruoti ir sklandžiai prižiūrėti valstybių narių lygmeniu, taip pat būtų teikiama finansinė parama (dotacijos). Kai kurios valstybės narės pasisakė už centralizuotą sprendimą, kuriam, jų manymu, reikėtų mažiau įgyvendinimo veiksmų valstybių narių lygmeniu, jis valstybėms narėms mažiau kainuotų ir geriau užtikrintų vienodą taikymą visose valstybėse narėse. Kelios valstybės narės aiškios nuomonės neturėjo.

Daugelis valstybių narių pripažino, kad pirštų atspaudų duomenys turėtų praktinės naudos patikimam asmenų tapatybės nustatymui. Iš tiesų tai vienintelis būdas patikimai nustatyti asmens tapatybę. Tai nepaprastai svarbu atsižvelgiant į tai, kad teisminės institucijos yra atsakingos už šios nuosprendžių registro informacijos tikslumą. Kai kurios valstybės narės pareiškė abejonių dėl priemonės konstitucingumo ir atkreipė dėmesį į problemas, galinčias kilti praktiškai įgyvendinant privalomą pirštų atspaudų saugojimą ECRIS sistemoje. Yra daug valstybių narių, kurių centrinės valdžios institucijos nacionaliniuose nuosprendžių registruose pirštų atspaudų nesaugo ir nėra prisijungusios prie nacionalinės automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemos (AFIS). Kai kurios valstybės narės nerimauja, kad ES piliečiams ir TŠP gali būti taikomi dvigubi standartai. TŠP padėtis yra kitokia, nes kai kurie jų yra atvykę iš šalių, kuriose nėra patikimų ar galiojančių civilinės metrikacijos registrų. Todėl pirštų atspaudų rinkimas yra prioritetas.

Pagrindinių teisių srities suinteresuotieji subjektai iš esmės sutiko, kad būsimoji TŠP skirta ECRIS sistema bus naudinga užtikrinant teisingumą apskritai, nes padės užtikrinti tinkamą bausmių skyrimą ir apsaugoti vaikus nuo prievartos, be to, TŠP bus naudinga tai, kad jie galės įrodyti savo neteistumą visoje Sąjungoje 12 . Jie pasisako už decentralizuotą sistemą, jei bus naudojami tinkami nuasmeninimo metodai.

Šie suinteresuotieji subjektai nurodė, kad TŠP pritaikytos sistemos sukūrimas atitinka lygybės principą, su sąlyga, kad tai būtina ir proporcinga. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomone, jei TŠP ir valstybių narių piliečiams būtų taikomos skirtingos informacijos saugojimo ir keitimosi ja sistemos, tai turėtų būti tinkamai pagrįsta. Suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į apsaugos priemones, kurių reikia imtis sprendžiant konkrečias TŠP problemas, kylančias dėl migracijos, taip pat į koduotų duomenų filtro ir pirštų atspaudų naudojimo aspektus, į vaikų teises, taip pat į duomenų subjektų teises ir būtinybę užtikrinti veiksmingas teisių gynimo priemones.

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad šis pasiūlymas nėra teikiamas kaip migracijos reguliavimo priemonė. Jis nekeičia jokių galiojančių šios srities nuostatų ir garantijų. Siūlomo teisės akto konstatuojamosiose dalyse aiškiai nurodoma, kad yra laikomasi ES ir nacionaliniuose teisės aktuose dėl prieglobsčio ir migracijos nustatytų garantijų. Jos turi būti įtvirtintos ir būsimoje sistemoje.

Tam tikri nusikaltimai, kaip antai neteisėtas atvykimas į šalį ar buvimas joje arba keliavimas su suklastota viza ar kelionės dokumentu, dažniausiai yra padaromi trečiųjų šalių piliečių, todėl būsimoji TŠP skirta ECRIS sistema neturėtų neproporcingai paveikti už tokius nusikaltimus nuteistų trečiųjų šalių piliečių. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra pasiūlė, kad informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius dėl neteisėto atvykimo ir buvimo neturėtų būti tvarkoma per TŠP skirtą ECRIS sistemą kitais nei baudžiamosios bylos tikslais. Tačiau Komisija mano, kad tai, kiek teistumo informaciją leidžiama tvarkyti kitais nei baudžiamosios bylos tikslais, yra nacionalinės teisės klausimas, kaip šiuo metu yra ES piliečių atveju.

Pagrindinių teisių srities suinteresuotieji subjektai pripažino, kad patikimai nustatyti trečiųjų šalių piliečių asmens tapatybę gali būti sunkiau nei ES piliečių. Tačiau, Pagrindinių teisių agentūros nuomone, būtina atsižvelgti į tai, kad pirštų atspaudai koduotų duomenų filtre turi būti naudojami tik kai tai būtina ir proporcinga, taip pat į pasų ir (arba) leidimų gyventi šalyje alternatyvas ir į galimybes išnaudoti jau esamas ES ir nacionalines duomenų bazes. Šias galimybes reikėtų apsvarstyti kaip alternatyvias visų ar tam tikrų kategorijų TŠP pirštų atspaudų įtraukimui į sistemą.

Vis dėlto privalomas TŠP pirštų atspaudų saugojimas pasiūlyme numatytas siekiant spręsti TŠP asmens tapatybės nustatymo problemas. Šios problemos skiriasi nuo ES piliečių asmens tapatybės nustatymo problemų, nes šiuo atveju lengviau gauti informacijos iš asmens pilietybės valstybės narės.

Suinteresuotieji subjektai taip pat nurodė, kad TŠP vaikai ypač dažnai gali patirti riziką, kylančią dėl keitimosi jų teistumo informacija. Atsižvelgdama į vaikų pažeidžiamumą, Pagrindinių teisių agentūra pasiūlė apsvarstyti galimybę netaikyti vaikams ECRIS apskritai arba tik koduotų duomenų filtro arba keistis informacija tik apie labai sunkius nusikaltimus padariusius vaikus. Kita vertus, suinteresuotieji subjektai norėtų užtikrinti, kad šiuo pasiūlymu darbdaviams būtų sudaryta galimybė veiksmingai patikrinti, ar tam tikram TŠP dėl ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių nebuvo uždrausta vykdyti veiklą, kuriai reikalingi tiesioginiai ir dažni kontaktais su vaikais.

Atsižvelgiant į tai reikėtų pažymėti, kad ECRIS – tai decentralizuota priemonė, leidžianti keistis valstybių narių nuosprendžių registrų informacija. Valstybės narės, vadovaudamosi savo nacionaline teise, gali pačios nuspręsti, ar į nacionalinį nuosprendžių registrą yra įtraukiami duomenys apie nuosprendžius vaikams ir ar atitinkamai jais bus keičiamasi su kitomis valstybėmis narėmis. Kalbant apie prieigą per ECRIS prie teistumo informacijos darbinant asmenis į pareigas, susijusias su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, įgyvendinus šią direktyvą bus lengviau patikrinti, ar TŠP atžvilgiu yra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių šioje srityje.

Kai kurie suinteresuotieji subjektai nurodė, kad būtina užtikrinti TŠP teisę gauti prieigą prie savo duomenų ir reikalauti juos ištaisyti, nes TŠP atvejais dažniau pasitaiko teistumo duomenų netikslumų. Tačiau ECRIS teisinės priemonės apima tik keitimąsi informacija iš nuosprendžių registrų – asmenų teisė susipažinti su nacionaliniu lygmeniu saugoma informacija apie save nenumatyta. Ši sritis reglamentuojama duomenų apsaugos teisės aktais tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Galimybių studijoje „Europinio nuteistųjų trečiųjų šalių piliečių koduotų duomenų filtro sukūrimas“ išsamiau išnagrinėtas būsimas mechanizmas, pagal kurį bus keičiamasi informacija apie nuteistus TŠP, o šio filtro poveikis įvertintas techniniu, teisiniu ir organizaciniu požiūriais. 13  Studijoje dėl teisėkūros pasiūlymo sukurti ECRIS TŠP sistemą poveikio IRT srityje įvertintos ES ir valstybių narių sąnaudos, kurias jos patirtų įgyvendinant įvairias galimybes. 14 Eurostato pateikti migracijos ir gyventojų skaičiaus statistiniai duomenys atskleidė problemos mastą. Surengta išsamių pokalbių su finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) tinklu „FIU.net“ 15 , visų pirma dėl „Match“ programinės įrangos – pažangios informacinės ir keitimosi duomenimis programos, pagrįstos anoniminiu koduotų duomenų filtru, kuri buvo sukurta FŽP tinklui.

•Poveikio vertinimas

Šiuo metu valstybės narės naudojasi ECRIS informacijos apie TŠP paieškai tik 5 proc. atvejų. Manoma, kad siūlomo sprendimo privalumai gerokai padidintų naudojimosi ECRIS mastą. Jei valstybės narės nuolat siųstų bendruosius prašymus, atsakymo į juos administracinė našta būtų pats brangiausias ECRIS veiklos elementas (vertinama, kad iki 78 mln. EUR); siūlomas sprendimas leistų šias išlaidas sutaupyti.

•    Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Finansinis paketas, numatytas direktyvos įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., yra 10 760 000 EUR. 18 Pasiūlytas finansinis paketas atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą, o išlaidos bus padengtos iš Teisingumo programos. Įsipareigojimus lems numatomi pakeitimai, kuriuos reikės padaryti per pirmuosius trejus metus tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis. Trečiaisiais įgyvendinimo metais techninės priežiūros išlaidos stabilizuosis ir sieks 1 602 000 mln. EUR per metus. Išsamesnės informacijos pateikta kartu su pasiūlymu pateiktoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėjimo, vertinimo ir ataskaitų teikimo taisyklės

Praėjus dvejiems metams po teisės akto priėmimo Komisija įvertins, kaip valstybės narės jį įgyvendino ir ar veiksmingos siekiant pirmiau minėtų tikslų priemonės, kurių imtasi valstybėse narėse. Remdamasi šiuo įvertinimo Komisija spręs dėl tolesnių veiksmų.

•Išsamus konkrečių šio pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2016/0002 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl keitimosi informacija apie trečiųjų šalių piliečius ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) iš dalies keičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR ir pakeičiamas Tarybos sprendimas 2009/316/TVR

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sąjunga užsibrėžė tikslą savo piliečiams pasiūlyti vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones;

(2)šiam tikslui pasiekti reikia, kad į informaciją apie kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius būtų galima atsižvelgti už apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės ribų tiek nagrinėjant naujas baudžiamąsias bylas, kaip nustatyta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/675/TVR 19 , tiek tam, kad būtų užkirstas kelias naujiems teisės pažeidimams;

(3)todėl būtina, kad valstybių narių kompetentingos institucijos keistųsi informacija iš nuosprendžių registrų. Toks keitimasis informacija organizuojamas ir supaprastinamas vadovaujantis Tarybos pamatiniame sprendime 2009/315/TVR 20 nustatytomis taisyklėmis ir naudojant Tarybos sprendimu 2009/316/TVR 21 sukurtą Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą;

(4)tačiau ECRIS teisinės sistemos aprėptis nėra pakankama, nes įtraukti ne visi informacijos apie trečiųjų šalių piliečius prašymų aspektai. Nors dabar per ECRIS irgi galima keistis informacija apie trečiųjų šalių piliečius, nėra tvarkos ar mechanizmo, leidžiančio tai daryti efektyviai;

(5)Sąjungoje informacija apie valstybių narių piliečius yra renkama jų pilietybės valstybėje narėje, o informacija apie trečiųjų šalių piliečius saugoma tik valstybėse narėse, kuriose priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Taigi visų duomenų apie tam tikro asmens teistumą neįmanoma patikrinti, jei nesikreipiama į visas valstybes nares;

(6)tokiais bendraisiais prašymais valstybėms narėms, tarp jų ir toms, kurios neturi informacijos apie konkretų trečiosios šalies pilietį, sukuriama administracinė našta. Praktikoje šis neigiamas reiškinys atgraso valstybes nares nuo informacijos apie trečiųjų šalių piliečius prašymų teikimo, todėl jos remiasi tik savo nacionaliniuose registruose saugoma teistumo informacija;

(7)keitimasis informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius – svarbus kiekvienos kovos su nusikalstamumu ir terorizmu strategijos elementas. Jeigu valstybės narės naudotųsi visomis ECRIS teikiamomis galimybėmis, tai padėtų stiprinti reagavimą į radikalizaciją, vedančią prie terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, baudžiamosios justicijos priemonėmis;

(8)neseniai įvykdyti teroristiniai išpuoliai pirmiausia parodė, kad būtina skubiai gerinti dalijimąsi atitinkama informacija, visų pirma išplečiant ECRIS, kad per ją būtų keičiamasi ir informacija apie trečiųjų šalių piliečius;

(9)taigi reikėtų sukurti sistemą, kuri valstybės narės centrinei institucijai sudarytų sąlygas greitai ir efektyviai sužinoti, kurioje dar valstybėje narėje saugoma informacija apie trečiosios šalies piliečio teistumą, ir tada naudotis esama ECRIS infrastruktūra;

(10)valstybių narių pareigos, susijusios su informacija apie trečiųjų šalių piliečių apkaltinamuosius nuosprendžius, turėtų apimti ir pirštų atspaudų rinkimą, kad būtų patikimiau nustatoma asmenų tapatybė. Todėl valstybės narės privalo saugoti informaciją, įskaitant pirštų atspaudus, atsakyti į kitų centrinių institucijų prašymus pateikti informaciją, užtikrinti, kad į trečiosios šalies piliečiui išduodamą pažymą būtų, kai tinkama, įrašyta iš kitų valstybių narių gauta informacija, ir atlikti techninius pakeitimus, kad galėtų taikyti keitimosi informacija sistemos veikimui būtinas modernias technologijas;

(11)kadangi informacija apie tam tikrą trečiosios šalies pilietį gali būti saugoma ne vienoje valstybėje narėje, reikėtų, kad valstybių narių centrinės institucijos turėtų galimybę naudotis decentralizuota informacinių technologijų priemone, leidžiančia išsiaiškinti, kuri dar valstybė narė turi susijusios teistumo informacijos. Šiuo tikslu kiekviena centrinė institucija turėtų kitoms valstybėms narėms perduoti koduotų duomenų filtrą su jos valstybėje narėje nuteistų trečiųjų šalių piliečių nuasmenintais tapatybės duomenimis. Asmens duomenys turėtų būti nuasmeninti taip, kad nebūtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Informaciją gavusi valstybė narė tuomet galėtų atlikti gautų duomenų ir savo turimos informacijos atitikties paiešką ir taip išsiaiškinti, ar kitose valstybėse narėse yra susijusios teistumo informacijos, o jei yra – kuriose. Tolesnių veiksmų dėl teigiamo atitikties paieškos rezultato informaciją gavusi valstybė narė turėtų imtis naudodama ECRIS infrastruktūrą. Jei trečiųjų šalių piliečiai turi ir valstybės narės pilietybę, įtraukiama tik apie valstybių narių piliečius turima informacija;

(12)Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR 22 turėtų būti taikomas vykdant kompiuterizuotą keitimąsi informacija iš valstybių narių nuosprendžių registrų, numatant tinkamą duomenų apsaugos lygį, kai valstybės narės keičiasi informacija, ir kartu sudarant galimybes valstybėms narėms reikalauti aukštesnių apsaugos standartų tvarkant duomenis nacionaliniu lygiu;

(13)bendra ryšių infrastruktūra, kuria naudojamasi keičiantis teistumo informacija, turėtų būti saugus telematikos paslaugų tarp Europos administracijų tinklas (sTESTA), bet kokia vėlesnė patobulinta jo versija arba kitas alternatyvus saugus tinklas;

(14)nepaisant galimybės pagal taikytinas taisykles naudotis Sąjungos finansinėmis programomis, kiekviena valstybė narė turėtų padengti savo išlaidas, susijusias su jos nuosprendžių registro duomenų bazės ir techninių pakeitimų, kuriuos būtina atlikti norint naudotis ECRIS, įdiegimu, administravimu, naudojimu ir technine priežiūra;

(15)šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės ir laikomasi visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų principų, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą, lygybės prieš įstatymą principą ir bendrą draudimą diskriminuoti. Ši direktyva turėtų būti įgyvendinta remiantis šiomis teisėmis ir principais;

(16)kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sudaryti sąlygas greitai ir efektyviai keistis informacija apie trečiųjų šalių piliečių teistumą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl reikalingos sinergijos ir sąveikumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(17)siekiant užtikrinti vienodas Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR įgyvendinimo sąlygas, Tarybos sprendimo 2009/316/TVR principai turėtų būti įtraukti į Pamatinį sprendimą ir Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 23 ;

(18)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(19)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui tos valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra joms privaloma ar taikoma;

[arba]

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį šios valstybės narės pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą;

(20)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę ... 25 ;

(21)todėl Pamatinis sprendimas 2009/315/TVR turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Pamatinis sprendimas 2009/315/TVR iš dalies keičiamas taip:

(1)1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šiuo pamatiniu sprendimu:

(a)    nustatomi būdai, kuriais apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė dalijasi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius su kitomis valstybėmis narėmis;

(b)    nustatoma apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės pareiga saugoti informaciją ir nurodomi būdai, kuriais turi būti atsakoma į prašymą pateikti informaciją iš nuosprendžių registro;

(c)    sukuriama decentralizuota informacinių technologijų sistema – Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS), skirta keistis informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius remiantis kiekvienos valstybės narės nuosprendžių registro duomenų baze.“;

(2)2 straipsnis papildomas šiais punktais:

„d)apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė – valstybė narė, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis;

e)trečiosios šalies pilietis – šalies, kuri nėra valstybė narė, pilietis arba asmuo be pilietybės, arba asmuo, kurio pilietybė valstybei narei, kurioje jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, yra nežinoma.“;

(3)4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog informaciją apie jos teritorijoje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius įrašant į jos nuosprendžių registrą, taip pat būtų įrašyta informacija apie nuteisto asmens pilietybę ar pilietybes, jei nuteistasis yra kitos valstybės narės pilietis arba trečiosios šalies pilietis.“;

(4)įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės pareigos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių apkaltinamaisiais nuosprendžiais

1. Valstybė narė, kurioje trečiosios šalies piliečio atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, saugo toliau nurodytą informaciją, išskyrus atskirus išimtinius atvejus, kai to padaryti neįmanoma:

(a)informaciją apie nuteistąjį (vardas ir pavardė, gimimo data, gimimo vieta (miestas ir šalis), lytis, pilietybė ir, jei yra, ankstesnė (-ės) pavardė (-ės) ir vardas (-ai);

(b)informaciją apie apkaltinamojo nuosprendžio pobūdį (nuosprendžio data, teismo pavadinimas, data, kada sprendimas tapo galutinis);

(c)informaciją apie nusikaltimą, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis (nusikaltimo, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis, data ir nusikaltimo rūšis arba teisinis kvalifikavimas bei nuoroda į taikytinas teisines nuostatas);

(d)informaciją apie apkaltinamojo nuosprendžio turinį, įskaitant visų pirma bausmę ir papildomas bausmes, saugumo priemones ir vėlesnius bausmės vykdymo sąlygas keičiančius sprendimus;

(e)nuteistojo tėvų vardus bei pavardes;

(f)apkaltinamojo nuosprendžio numerį;

(g)nusikaltimo vietą;

(h)jei taikoma, informaciją apie tuo apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtą teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą;

(i)nuteistojo asmens kodą arba jo asmens dokumento tipą ir numerį;

(j)asmens pirštų atspaudus;

(k)jei taikoma, slapyvardį ir (arba) pravardę (-es).

2. Centrinė institucija sukuria koduotų duomenų filtrą, kuriame išsaugo nuasmenintą 1 dalies a, e, i, j ir k punktuose nurodytų rūšių informaciją apie jos valstybėje narėje nuteistų trečiųjų šalių piliečius. Centrinė institucija šį koduotų duomenų filtrą ir visus jo atnaujinimus perduoda visoms valstybėms narėms.

3.Pakeitus arba išbraukus 1 dalyje nurodytą informaciją, nedelsiant atitinkamai pakeičiama arba išbraukiama pagal 1 dalį saugoma ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinės institucijos pagal 2 dalį sukurtame koduotų duomenų filtre išsaugota informacija.

4.2 ir 3 dalių nuostatos dėl koduotų duomenų filtro taikomos ir valstybės narės pilietybę turintiems trečiųjų šalių piliečiams, jei centrinė institucija saugo 1 dalies a, e, i, j ir k punktuose nurodytą informaciją apie valstybių narių piliečius.“;

5.1 dalis taikoma apkaltinamiesiems nuosprendžiams, priimtiems po [12 mėnesių po priėmimo].

2 dalis taikoma informacijai, kuri į nuosprendžių registrą jau buvo įtraukta [12 mėnesių po priėmimo], ir informacijai apie apkaltinamuosius nuosprendžius, priimtus po [12 mėnesių po priėmimo].“;

(5)įterpiamas šis straipsnis:

„4b straipsnis

Koduotų duomenų filtrų naudojimas

1.Norėdamos išsiaiškinti, kurios valstybės narės turi informacijos apie tam tikro trečiosios šalies piliečio teistumą, valstybių narių centrinės institucijos gali atlikti paiešką koduotų duomenų filtruose, perduotuose pagal 4a straipsnį, ir nustatyti, ar tuose filtruose esanti informacija sutampa su jų pačių turima 4a straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių informacija. Koduotų duomenų filtrai naudojami tik 6 straipsnyje nurodytais tikslais.

2.Šis straipsnis taip pat taikomas valstybės narės pilietybę turintiems trečiųjų šalių piliečiams.“;

(6)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis išbraukiama;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3.Visais atvejais, kai valstybės narės pilietis prašo valstybės narės, kuri nėra jo pilietybės valstybė narė, centrinės institucijos pateikti informaciją apie jo teistumą, ta centrinė institucija, jeigu suinteresuotasis asmuo yra ar yra buvęs prašančiosios ar prašomosios valstybės narės gyventojas arba pilietis, asmens pilietybės valstybės narės centrinei institucijai pateikia prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro, kad galėtų tą informaciją ir susijusius duomenis įrašyti į pažymą apie teistumą, kurią reikia pateikti tam asmeniui.

Jeigu trečiosios šalies pilietis, neturintis valstybės narės pilietybės, prašo valstybės narės centrinės institucijos pateikti informaciją apie jo teistumą, ta centrinė institucija prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro pateikia tik toms valstybių narių centrinėms institucijoms, kurios turi informacijos apie to asmens teistumą, kad galėtų tą informaciją ir susijusius duomenis įrašyti į pažymą apie teistumą, kurią reikia pateikti tam asmeniui.“;

(7)7 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.Jei pateikti informaciją iš nuosprendžių registro apie valstybės narės piliečio atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius pagal 6 straipsnį prašoma ne asmens pilietybės valstybės narės, o kitos valstybės narės centrinės institucijos, prašomoji valstybė narė apie prašomojoje valstybėje narėje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius perduoda tiek informacijos, kiek numatyta Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnyje.

4a.Jei pateikti informaciją iš nuosprendžių registro apie trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius pagal 6 straipsnį prašoma baudžiamosios bylos tikslais, prašomoji valstybė narė prašančiosios valstybės narės centrinei institucijai perduoda informaciją apie visus prašomojoje valstybėje narėje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir visus trečiosiose šalyse priimtus ir vėliau jai perduotus bei į jos nuosprendžių registrą įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius.

Jei tokios informacijos prašoma bet kuriais kitais nei baudžiamosios bylos tikslais, atitinkamai taikoma šio straipsnio 2 dalis.“;

(8)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalyje frazė „7 straipsnio 1 ir 4 dalis“ pakeičiama fraze „7 straipsnio 1, 4 ir 4a dalis“;

(b)2 dalyje frazė „7 straipsnio 2 ir 4 dalis“ pakeičiama fraze „7 straipsnio 2, 4 ir 4a dalis“;

(c)3 dalyje frazė „7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis“ pakeičiama fraze „7 straipsnio 1, 2, 4 ir 4a dalis“;

(9)11 straipsnio 3–7 dalys pakeičiamos taip:

„3.4 straipsnyje nurodytą informaciją, 4a straipsnyje nurodytą koduotų duomenų filtrą, 6 straipsnyje nurodytus prašymus, 7 straipsnyje nurodytus atsakymus ir kitą susijusią informaciją valstybių narių centrinės institucijos perduoda elektroniniu būdu per ECRIS, naudodamos įgyvendinimo aktuose nustatytus standartus atitinkančią standartinę formą.

4.Jei galimybės naudotis 3 dalyje nurodytu perdavimo būdu nėra, tol, kol ji atsiras, valstybių narių centrinės institucijos visą 3 dalyje nurodytą informaciją, išskyrus 4a straipsnyje nurodytą koduotų duomenų filtrą, perduoda bet kokiu kitu būdu, leidžiančiu ją užfiksuoti raštu taip, kad informaciją gaunančios valstybės narės centrinė institucija galėtų nustatyti jos autentiškumą.

5. Kiekviena valstybė narė atlieka reikiamus techninius pakeitimus, kad galėtų naudoti 3 dalyje nurodytą standartinę formą ir 4a bei 4b straipsniuose nurodytą koduotų duomenų filtrą ir visą 3 dalyje nurodytą informaciją kitoms valstybėms narėms perduoti per ECRIS elektroniniu būdu. Ji praneša Komisijai datą, nuo kurios galės vykdyti tokį perdavimą ir naudoti 4a ir 4b straipsniuose nurodytą koduotų duomenų filtrą.“;

(10)įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS)

1.Kad informacija iš nuosprendžių registrų pagal šį pamatinį sprendimą būtų galima keistis elektroniniu būdu, sukuriama decentralizuota informacinių technologijų sistema – Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS), grindžiama kiekvienos valstybės narės nuosprendžių registro duomenų baze. Ją sudaro šie elementai:

(a)sujungimo į tinklą programinė įranga, įdiegta suderinus su bendru protokolų, kurie sudaro sąlygas keistis informacija iš valstybių narių nuosprendžių registrų duomenų bazių, rinkiniu;

(b)koduotų duomenų filtro programinė įranga, įdiegta suderinus su bendru protokolų, leidžiančių centrinėms institucijoms savo duomenis pagal 4a ir 4b straipsnius sulyginti su kitų centrinių institucijų duomenimis ir kartu visapusiškai užtikrinti asmens duomenų apsaugą, rinkiniu;

(c)bendra centrinių institucijų ryšių infrastruktūra, kuria užtikrinamos šifruotojo tinklo paslaugos.

ECRIS užtikrinamas kitoms valstybėms narėms siunčiamos teistumo informacijos konfidencialumas ir vientisumas.

2.Visi teistumo informacijos duomenys saugomi tik valstybių narių administruojamose duomenų bazėse.

3.Valstybių narių centrinės institucijos neturi tiesioginės internetinės prieigos prie kitų valstybių narių nuosprendžių registrų duomenų bazių.

4.Už programinės įrangos ir duomenų bazių, skirtų informacijai iš nuosprendžių registrų saugoti, siųsti ir gauti, tvarkymą atsako atitinkama valstybė narė.

5.Už bendros ryšių infrastruktūros tvarkymą atsako Komisija. Ši infrastruktūra turi atitikti būtinus saugumo reikalavimus ir visapusiškai tenkinti ECRIS poreikius.

6.Komisija parūpina 1 dalyje nurodytą programinę įrangą ir teikia bendro pobūdžio paramą ir techninę pagalbą, įskaitant statistinių duomenų rinkimą ir rengimą.

7.Kiekviena valstybė narė padengia savo išlaidas, susijusias su jos nuosprendžių registro duomenų bazės ir 1 dalyje nurodytos programinės įrangos įdiegimu, administravimu, naudojimu ir technine priežiūra.

Komisija padengia išlaidas, susijusias su ECRIS bendros ryšių infrastruktūros įdiegimu, administravimu, naudojimu, technine priežiūra ir tolesniu plėtojimu, taip pat išlaidas, susijusias su sujungimo į tinklą programinės įrangos ir 1 dalyje nurodytos programinės įrangos įdiegimu ir tolesniu plėtojimu.“;

(11)įterpiamas šis straipsnis:

„11b straipsnis

Įgyvendinimo aktai

1.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato:

(a)11 straipsnio 3 dalyje nurodytą standartinę formą, be kita ko, dėl informacijos apie nusikaltimą, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir informacijos apie nusikaltimo turinį;

(b)nuostatas dėl ECRIS techninio įgyvendinimo, 4a ir 4b straipsniuose nurodyto koduotų duomenų filtro ir keitimosi pirštų atspaudais;

(c)kitus valstybių narių nacionalinių institucijų keitimosi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius organizavimo bei supaprastinimo būdus, įskaitant:

i)perduodamos informacijos aiškinimo ir automatinio vertimo lengvinimo priemones;

ii)keitimosi informacija elektroniniu būdu priemones, visų pirma dėl taikytinų techninių specifikacijų ir prireikus taikytinų keitimosi informacija procedūrų.

2.1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(12)įterpiamas šis straipsnis:

12a straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 26 .

2.Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;

(13)įterpiamas šis straipsnis:

„13a straipsnis

Komisijos ataskaitų teikimas ir peržiūra

1. Komisija iki [24 mėnesiai po įgyvendinimo] Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio pamatinio sprendimo taikymo ataskaitą. Ataskaitoje įvertinama, ar valstybės narės ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi šio pamatinio sprendimo, įskaitant techninį įgyvendinimą.

2.Kai tinkama, kartu su ataskaita pateikiami susiję teisėkūros pasiūlymai.

3.Komisijos tarnybos reguliariai skelbia keitimosi informacija iš nuosprendžių registrų per ECRIS ataskaitą, kuri visų pirma grindžiama 11a straipsnio 6 dalyje nurodytais statistiniais duomenimis. Ši ataskaita pirmą kartą skelbiama po vienų metų nuo 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo.“.

2 straipsnis

Sprendimo 2009/316/TVR pakeitimas

Valstybių narių, kurioms privaloma ši direktyva, atžvilgiu Sprendimas 2009/316/TVR pakeičiamas, nedarant poveikio tų valstybių narių pareigoms dėl to sprendimo perkėlimo į nacionalinę teisę datos.

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [12 mėnesių po priėmimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3.Valstybės narės 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus techninius pakeitimus atlieka iki [12 mėnesių po priėmimo].

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2 straipsnis taikomas nuo [šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data].

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 27  

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 28  

✓ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės išplėtimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

–◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

✓ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2017 iki 2018,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 29  

✓ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–✓ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–✓    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–◻    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–✓ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–◻ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

–✓    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1) 2015 m. sausio 29 d. ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų Rygos pareiškimas, dok. 5855/15.

(2) 2015 m. lapkričio 20 d. ES Tarybos išvados dėl reagavimo į radikalizaciją, vedančią prie terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, baudžiamosios justicijos priemonėmis stiprinimo projektas, dok. 14419/15.

(3) 2015 m. lapkričio 20 d. ES Tarybos išvados dėl kovos su terorizmu, dok. 14406/15.

(4) 2015 m. gruodžio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados, dok. EUCO 28/15.

(5) 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Europos saugumo darbotvarkė“, COM(2015) 185 final.

(6) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (toliau – Pamatinis sprendimas), OL L 93, 2009 4 7, p. 23., ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/316/TVR dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį, OL L 93, 2009 4 7, p. 33.

(7) Įskaitant informaciją apie nusikaltimo pobūdį, apkaltinamąjį nuosprendį ir skirtas sankcijas ar kitas priemones.

(8) Keisdamosi nuosprendžių registrų informacija per ECRIS, valstybės narės nurodo nusikalstamų veikų ir sankcijų lentelėse pateiktus kodus, įvykdymo ir dalyvavimo lygių kriterijus ir, jeigu reikia, praneša apie visišką arba dalinį baudžiamosios atsakomybės netaikymą.

(9) Pagal Pamatinį sprendimą 2009/315/TVR į prašymus, kurie pateikiami baudžiamosios bylos tikslais, atsakoma nedelsiant ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Išsamiau žr. Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 8 straipsnį.

(10) 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose, OL L 220, 2008 8 15, p. 32.

(11) SWD(2015) 111.

(12) 205 m. gruodžio 4 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (PTA) nuomonė dėl keitimosi informacija apie trečiųjų šalių piliečius, kuris būtų vykdomas pagal numatytą sistemą, papildysiančią Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą, FRA – 2015/1 – ECRIS.

(13) Galutinė šio projekto ataskaita „Galimybių studija. Europinio nuteistųjų trečiųjų šalių piliečių koduotų duomenų filtro sukūrimas“, 2010 m. birželio 11 d., (UNISYS tyrimas).

(14) 2015 m. gruodžio 4 d. studija dėl teisėkūros pasiūlymo dėl ECRIS TŠP sistemos, skirtos keistis trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės (TŠP) teistumo informacija, poveikio IRT srityje (Kurt Salmon studija, dar nepaskelbta).

(15) „FIU.net“ – Nyderlanduose veikianti platforma, kurioje bendradarbiauja valstybių narių finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP). Finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) užduotis – nustatyti ir nutraukti teroristų finansavimo ir pinigų plovimo veiklą.

(16) 2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Digital Rights Ireland Ltd, C-293/12, ECLI:EU:C:2014:238.

(17) 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Maximillian Schrems prieš Duomenų apsaugos tarnybą, C-362/14, ECLI:EU:C:2015:650.

(18) Išsami informacija pateikta Finansinė teisės akto pasiūlymo pažymos 3.2.1 skirsnyje, lentelėje „Iš viso veiklos asignavimų“.

(19) 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (OL L 220, 2008 8 15, p. 32).

(20) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL L 93, 2009 4 7, p. 23).

(21) 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/316/TVR dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį (OL L 93, 2009 4 7, p. 33).

(22) 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (OL L 350, 2008 12 30, p. 60).

(23) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(24) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OJ L 8, 12.1.2001, p.1).

(25) OL C …

(26) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). 

(27) VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(28) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(29) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

(30) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(31) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(32) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(33) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(34) Išlaidos, kurias valstybės narės patiria rinkamos asmenų tapatybei nustatyti būtiną informaciją, gali būti kompensuojamos ES lėšomis bendro finansavimo būdu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės informacija per ECRIS dar nesikeičia, tam tikrą jų nacionalinėms sistemoms modernizuoti reikalingų išlaidų dalį galima būtų numatyti finansuoti ES lėšomis. Numatoma, kad nuo 2019 m. techninės priežiūros išlaidos nebesikeis ir sudarys 0,602 mln. per metus.

(35) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(36) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(37) Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(38) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(39) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(40) CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(41) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(42) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.