EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52016AE6465
Opinion of the European Economic and Social Committee on the ‘Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions — Call for Evidence — EU regulatory framework for financial services’ [COM(2016) 855 final]
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą“ (COM(2016) 855 final)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą“ (COM(2016) 855 final)
OJ C 209, 30.6.2017, p. 43–48
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
30.6.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 209/43 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą“
(COM(2016) 855 final)
(2017/C 209/07)
Pranešėja |
Milena ANGELOVA |
Konsultavimasis |
Komisija, 2016 11 23 |
Teisinis pagrindas |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis |
Atsakingas skyrius |
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius |
Priimta skyriuje |
2017 3 8 |
Priimta plenarinėje sesijoje |
2017 3 29 |
Plenarinė sesija Nr. |
524 |
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė) |
226/4/5 |
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1. |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina pirmą kartą paskelbtą kvietimą teikti informaciją kaip novatorišką, informatyvią ir naudingą priemonę, skirtą teisėkūros iniciatyvų poveikiui ES lygmeniu vertinti, ir tikisi, kad ateityje tai taps įprasta praktika. |
1.2. |
EESRK remia kvietimo teikti informaciją išvadą, kurioje pabrėžiama, kad iš esmės pastarųjų finansinių reformų pagrindiniai principai yra neginčijami ir kad naujomis taisyklėmis padidintas finansų sistemos stabilumas ir atsparumas. EESRK pabrėžia, kad svarbu, jog ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistema siekiama sparčiau sudaryti kapitalo rinkų sąjungą (angl. CMU). |
1.3. |
Kalbant apie proporcingumą, EESRK palankiai vertina požiūrį, pagal kurį šia reforma būtų plačiau siekiama geriau suderinti finansinį stabilumą ir augimo tikslus. Jis ragina valstybes nares perkeliant ES taisykles į nacionalinę teisę neužkrauti nereikalingos naštos ir apribojimų. Jis primena tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktų leidėjams, kad reikėtų suplanuoti pagrįstus naujų teisės aktų įsigaliojimo ir taikymo terminus, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų prisitaikyti. |
1.4. |
EESRK rekomenduoja visų pirma finansinių paslaugų reglamentavimo sistemos srityje griežtai stebėti perkėlimo aspektus, kurie paliekami valstybių narių nuožiūrai, ir nustatyti atitinkamas įgyvendinimo kontrolės priemones, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir skatinamas tolesnis kapitalo rinkų sąjungos vystymas. |
1.5. |
EESRK pritaria tam, kad bankams reikia skirti ypatingą dėmesį, nes jie plačiajai visuomenei teikia svarbias visuotinės svarbos paslaugas ir yra pagrindinis MVĮ finansavimo šaltinis. ES finansų sistemoje dominuoja universalūs bankai, todėl teisės aktų leidėjams tenka labai sudėtinga užduotis, nes verslo laisvę ir rizikingą elgesį šiame sektoriuje visada reikia kruopščiai suderinti su stabilumo poreikiu. |
1.6. |
Dėl to EESRK ragina Europos sprendimus priimančius subjektus išspręsti šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (1), kurio bendro sprendimo procedūra šiuo metu yra atsidūrusi aklavietėje, aspektus ir taip paspartinti ES bankų sektoriaus struktūrinę reformą. EESRK primena, kad teisės aktai – ne visada tinkamiausias politinis atsakas, ir jis ragina Komisiją, kai įmanoma, rinktis su teisėkūra nesusijusius ir rinka grindžiamus sprendimus. |
2. Bendrosios pastabos
2.1. |
EESRK remia Europos Komisijos pastangas prieš priimant pasiūlymus dėl reglamentavimo finansinių paslaugų srityje paskelbti kvietimą teikti informaciją ir rekomenduoja, kad tai taptų įprasta teisėkūros proceso praktika. Šis metodas taikomas pirmą kartą ir EESRK mano, kad jį reikėtų laikyti gerąja patirtimi, kuria reikia vadovautis ir ateityje. EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad šį metodą taip pat tvirtai remia Europos Parlamentas (2). |
2.2. |
EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija, kviesdama teikti informaciją, žengia dar vieną žingsnį į priekį reglamentavimo metodikos srityje atsižvelgdama į finansinių paslaugų reglamentavimo visumą ir įvertinama, kokia yra atskirų teisės aktų sąveika. Jis ragina Komisiją apsvarstyti galimybę būsimose teisėkūros iniciatyvose plačiau taikyti šį metodą. Toks metodas atitinka programą REFIT (3) ir geresnio reglamentavimo darbotvarkę (4). |
2.3. |
EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas, susijusias su teisės aktų leidėjų vaidmeniu kuriant tinkamą bankų sektoriaus (ir platesniu mastu – finansų sektoriaus) vystymo pagrindą, kad jis galėtų atlikti savo svarbias ir nepakeičiamas funkcijas teikiant paramą tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. |
2.4. |
Kad būtų veiksmingai pasinaudota jau pasiektais rezultatais ir nebūtų prarastas pagreitis, EESRK ragina Komisiją papildomai ir išsamiai išanalizuoti surinktus skirtingų teisės aktų nenuoseklumo, sutapimų ir nenumatytos sąveikos pavyzdžius. |
2.5. |
Atsižvelgdamas į tai, kad būtina skubiai atkurti ir skatinti augimą ES, EESRK ragina augimui palankesniu būdu siekti rizikos ribojimo tikslų. Kadangi banko kreditai tebėra pagrindinis daugelio ES įmonių, ypač MVĮ, finansavimo šaltinis, rengiant naujas taisykles visų pirma reikėtų stengtis netrukdyti ekonomikos finansavimo srautui. |
2.6. |
Kalbant apie proporcingumą, EESRK palankiai vertina požiūrį, pagal kurį šia reforma būtų plačiau siekiama geriau suderinti finansinį stabilumą ir augimo tikslus. EESRK pabrėžia, kad reikėtų stengtis užtikrinti, kad šio požiūrio būtų laikomasi ir valstybių narių lygmeniu ir kad valstybės narės, perkeldamas ES taisykles į nacionalinę teisę, neužkrautų nereikalingos naštos ar apribojimų. Šis siekis dera su pastangomis panaikinti dėl įvairių atskirų reikalavimų dubliavimosi ir neatitikimo atsirandančią naštą. Būtinybę suderinti reikėtų derinti su poreikiu pripažinti įvairovę, užtikrinti proporcingą reglamentavimą ir skatinti deramą naudojimąsi diskrecija. |
2.7. |
EESRK ragina Komisiją, rengiant pasiūlymus dėl direktyvų, atsižvelgti į tai, kad valstybės narės skirtingai perkelia direktyvas į nacionalinę teisę. Kai kurios šalys jas perkelia pernelyg griežtai ir tiesiogiai ir taip panaikina numatytą direktyvos lankstumą ir dažnai pačios vidaus pramonei nustato gerokai griežtesnes sąlygas nei kitoms šalims. Kitos šalys veikia savo nuožiūra ir menkai vadovaujasi atitinkamais teisės aktais. Tai lemia nevienodas sąlygas ir prieštarauja vienam iš svarbiausių šių teisės aktų tikslų. Dėl to EESRK siūlo labai atidžiai prižiūrėti skirtingą perkėlimą į nacionalinę teisę ir priimti deramas teisės aktų įgyvendinimo kontrolės priemones. |
2.8. |
EESRK iš esmės remia tolesnes priemones, kurių imtis Komisija pasiūlė savo komunikate (5), ir ragina Komisiją surengti išsamias konsultacijas su tam tikrų sektorių suinteresuotaisiais subjektais dėl atitinkamų teisės aktų, kai jie bus parengti. |
2.9. |
Komisija, imdamasi papildomų tolesnių priemonių, turėtų atsižvelgti į tai, kad daugeliu atveju perkėlimo į nacionalinę teisę terminai finansinių paslaugų srityje yra susiję su pagrindinių teisių priėmimu (1-asis lygis). Vis dėlto, kad būtų užtikrintas deramas įgyvendinimas, taip pat reikia nurodyti konkrečius išsamių įgyvendinimo priemonių aspektus (2-asis lygis). Dėl to perkėlimo į nacionalinę teisę terminai, susiję su 1-ojo lygio teisės aktais, dažnai yra per trumpi. Dėl to perkėlimo į nacionalinę teisę terminus reikia susieti su galutinių išsamių įgyvendinimo priemonių priėmimu (2-asis lygis). EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad parengtų perkėlimo į nacionalinę teisę veiksmų gaires, ir norėtų atidžiai sekti pokyčius. |
3. Bendrosios pastabos dėl tolesnių veiksmų
3.1. Nereikalingo reglamentavimo, kuris riboja ekonomikos finansavimą, mažinimas
3.1.1. |
EESRK palankiai vertina pasiūlytus pakeitimus svarbiose Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR2 dokumentų rinkinys) srityse, kad būtų apsaugoti bankų pajėgumai finansuoti ekonomiką (6). |
3.1.1.1. |
EESRK labai pritaria minčiai pritaikyti sverto koeficientą, kad būtų atspindėta ES finansų sektoriaus įvairovė ir apsaugotas tarpuskaitos ir viešosios plėtros finansavimo prieinamumas. |
3.1.1.2. |
EESRK palankiai vertina pasiūlymą laipsniškai panaikinti ir suderinti grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, kad būtų užtikrintas deramas ES prekybos finansavimo veiklos, išvestinių finansinių priemonių rinkų ir atpirkimo sandorių rinkų veikimas. |
3.1.2. |
Visos Europos MVĮ banko kreditus vis dar laiko pagrindiniu finansavimo šaltiniu (7). EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą išplėsti MVĮ rėmimo koeficiento taikymo sritį į ją įtraukiant didesnes kaip 1,5 mln. EUR dydžio paskolas (8). Kartu jis ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį pakankamo bankų finansavimo vertinimui ir imtis veiksmų, kurie būtų veiksmingiau sutelkti į bankų finansavimą, kad jis atitiktų konkrečius MVĮ poreikius, kurie priklauso nuo jų skirtingų rizikos profilių, vystymosi etapų, pramonės buvimo vietos ir kt. EESRK taip pat siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę anticiklinės ar sisteminės rizikos atvejais galimam nuosavų lėšų poreikio reikalavimų didinimui taikyti MVĮ rėmimo koeficientą, nes kitaip gali būti apribotas skolinimas MVĮ. |
3.1.3. |
EESRK pritartų tam, kad būtų gerokai sumažinti skolos priemonių traktavimo skirtumai, siekiant stiprinti ekonomikos atsparumą ir gerinti kapitalo paskirstymą, nes tai padidins nuosavo kapitalo priemonių patrauklumą emitentams ir investuotojams. |
3.1.4. |
Kad būtų sukurta kapitalo rinkų sąjunga (9), EESRK pabrėžia, kad įmonės turėtų turėti galimybę patekti į skirtingų rūšių rinkas ES, atsižvelgiant į jų dydį, veiklos aprėptį ir konkrečias savybes. |
3.1.5. |
ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistema – tai nepakeičiama galimybė geriau patenkinti investuotojų ir vartotojų pasirinkimų poreikį ir sukurti aplinką, kurioje bus skatinamos inovacijos finansinių produktų srityje. |
3.2. Taisyklių proporcingumo didinimas nesumažinant rizikos ribojimo tikslų
3.2.1. |
EESRK pabrėžia, kad reikia pamažu tęsti bankų sąjungos sudarymą, ir pažymi, kad šioje srityje reikia visapusiškai ir laiku įgyvendinti teisės aktus. |
3.2.2. |
EESRK ragina Komisiją toliau stengtis užbaigti bankų sektoriaus struktūrinės reformos reglamentavimą. Komitetas pabrėžia, kad reikia supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimų turinį ir dažnumą ir išnagrinėti, kokių duomenų iš tiesų reikia, suderinti šablonus ir supaprastinti reikalavimus bei užtikrinti išimtis MVĮ, kai įmanoma. |
3.2.3. |
EESRK ragina Komisiją peržiūrint ERIR (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas) įvertinti galimą pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) priimamo užstato kokybės mažinimo poveikį jų atsparumui ir apsvarstyti, ar tam tikrus rinkos subjektus, pavyzdžiui, pensijų fondus, būtų galima visam laikui atleisti nuo pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimo, jei jų dalyvavimas sumažintų visos finansų sistemos stabilumą dėl to, kad būtų priimamas alternatyvus nepiniginis užstatas. |
3.2.4. |
EESRK, laikydamasi proporcingumo principo, teigia, kad:
|
3.3. Nereikalingos reglamentavimo naštos mažinimas
3.3.1. |
EESRK tvirtai mano, kad sėkmingas kapitalo rinkų sąjungos sudarymas visų dydžių, sektorių ir gyvavimo ciklų etapų ES įmonėms turėtų suteikti vartotojams palankią, paprastą ir prieinamą prieigą prie ES kapitalo rinkų. EESRK tikisi, kad su Prospekto direktyva bus pateiktas veiksmingas 2 lygmens teisės aktas, kuriuo turėtų būti skatinamas visų pirma MVĮ įtraukimas į biržų sąrašus, ir bus sukurta palankesnė lėšų rinkimo tvarka. |
3.3.2. |
Nors EESRK pripažįsta, kad nacionalinės priežiūros institucijos turi daugiau informacijos apie vietos rinkos ypatumus, jis įspėja, kad tai jokiu būdu nėra dingstis nustatyti perteklinį reglamentavimą ir kad nacionalinio lygmens reikalavimai neturėtų būti griežtesni už ES teisės aktų nuostatas. |
3.3.3. |
EESRK yra susirūpinęs dėl vis sudėtingesnių teisės aktų, kuriuos atspindi didesnis visų lygmenų – tarptautinio, ES ir nacionalinio – teisės aktų ir priežiūros kiekis, išsamumas ir lygių skaičius. Žinoma, jis pripažįsta, kad finansų rinkos yra labai sudėtingos, todėl joms reikalingas sudėtingesnis reglamentavimas, tačiau įspėja, kad tai gali turėti neigiamos įtakos investicijoms. EESRK manymu, teisės aktai – ne visada tinkamiausias politinis atsakas, ir jis ragina Komisiją, kai įmanoma, rinktis su teisėkūra nesusijusius ir rinka grindžiamus sprendimus. |
3.4. Reglamentavimo sistemos nuoseklumo didinimas ir didesnis jos orientavimas į ateitį
3.4.1. |
EESRK palankiai vertintų rizika grindžiamą požiūrį į reglamentavimą tai pačiai rizikai taikant vienodas taisykles. Šioje srityje atkreipia dėmesį į turto įvairinimo (tiek turto klasės, tiek turto kilmės atžvilgiu) naudą kaip būdą geriau įvairinti riziką ir atitikti investuotojų poreikius. |
3.4.2. |
EESRK atkreipia dėmesį į poreikį ES lygmeniu greitai įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis skatinama daugiau ir geresnių finansinio švietimo priemonių (10), atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos valstybės narės poreikius. Reikia skirti ypatingą dėmesį MVĮ, taip pat ir dėl to, kaip geriau pasinaudoti kapitalo rinkų teikiamomis galimybėmis. |
3.4.3. |
Tarpininkai, visų pirma verslo asociacijos, turi atlikti labai svarbų vaidmenį paskirstydami finansavimą realiajai ekonomikai ir gerai išplėtotoms vietos ekosistemoms. |
3.4.4. |
EESRK, atsižvelgdama į ankstesnėje nuomonėje (11) padarytas išvadas, pabrėžia, kad konsultacijos dėl mažmeninių finansinių paslaugų buvo pernelyg plataus masto, ir siūlo numatomam mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų planui taikyti konkretesnį požiūrį, kad būtų pasiekti apčiuopiamesni rezultatai. EESRK taip pat mano, kad šis veiksmų planas turėtų būti parengtas skiriant didelį dėmesį vartotojų apsaugai. |
3.4.5. |
EESRK visapusiškai pritaria tam, kad rengiant būsimas taisykles visų pirma reikia atsižvelgti į technologinė plėtrą. Vis dėlto jis ragina Komisiją, siekiant šių tikslų, taip pat atsargiai vertinti grėsmę kibernetiniam saugumui. Jis pabrėžia, kad integruotu požiūriu į kapitalo rinkų sąjungos sudarymą derėtų sutelkti dėmesį į bendrosios skaitmeninės rinkos vystymą ir vykdomas reformas įmonių teisės ir įmonių valdymo srityje. |
3.4.6. |
EESRK siūlo į tolesnes priemones įtraukti papildomą Skaidrumo direktyvos peržiūrą, kuria būtų susitelkta į pranešimus apie kontrolinius akcijų paketus. Šie pranešimai skirtingose šalyse, o kartais ir bendrovėse, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, skiriasi. Tai – nereikalinga našta investuotojams ir jos reikėtų vengti vykdant visapusišką suderinimą, nes ji kenkia kapitalo rinkos sąjungos vystymui. |
3.4.7. |
Apskritai tarpvalstybinėms investicijoms kenkia tai, kad investuotojai, investuodami į bendroves, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus ir kurių registruotoji būstinė yra vienoje iš 28 valstybių narių, turi atsižvelgti į 28 atskiras reglamentavimo sistemas. Išsamūs reglamentai, o ne direktyvos, būtų svarbus žingsnis siekiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą. Europos lygmens priežiūra ir įgyvendinimas turėtų papildyti reglamentus. |
4. Tolesni veiksmai
4.1. |
EESRK ragina į bankų sąjungą visapusiškai įtraukti euro zonai nepriklausančias valstybes nares. |
4.2. |
EESRK, atsižvelgdamas į savo pastarąją nuomonę (12), pabrėžia, kad peržiūrint Prospekto direktyvą turėtų būti siekiama sumažinti MVĮ išlaidas ir supaprastinti jų procedūras kartu užtikrinant deramą investuotojų apsaugos pusiausvyrą. EESRK pabrėžia, kad į poveikio vertinimą bei sąnaudų ir naudos analizę derėtų įtraukti išsamų 2-ojo lygio priemonių, kurios sudaro didelę dalį ES finansų reguliavimo sistemos, poveikio vertinimą. |
4.3. |
EESRK ragina Komisiją ir atitinkamas priežiūros institucijas atsižvelgti į tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir prudencinių reikalavimų sąveiką ir peržiūrėti nuosavų lėšų mokesčių apskaitos poveikį. |
4.4. |
Kartu EESRK norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į tai, kad kartais reglamentai keičiasi taip dažnai, kad atsiranda painiava ir institucijoms bei asmenims tampa labai sudėtinga ar netgi neįmanoma jų laikytis. Reikia numatyti tinkamą laiką, skirtą procedūroms ir formoms pritaikyti, dėl to Komisija, prieš priimdama naujus pokyčius, turėtų numatyti tokį laiko tarpą. |
4.5. |
Komisija turi užtikrinti, kad būtų numatyta pakankamai laiko deramai įgyvendinti teisės aktus nacionaliniu lygmeniu net ir tais atvejais, kai konsultuojamasi su Europos priežiūros institucijomis rengiant 2 lygio teisės aktus. Kitu atveju reikia arba pratęsti įgyvendinimo terminus (kaip mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketo atveju), arba blogiausiu atveju įmonėms ir jų darbuotojams liks per mažai laiko susipažinti su naujais teisės aktais prieš pradedant jų laikytis. |
4.6. |
EESRK tvirtai tiki, kad finansų sektoriuje, be reglamentavimo pastangų, reikia pakeisti tiek kultūrą, tiek elgesį, ir dėl to ragina visus suinteresuotuosius objektus nuolat stengtis siekti geresnės atitikties, lankstesnio ir skaidresnio valdymo ir ilgalaikio visų rinkos dalyvių orientavimo. |
4.7. |
Kad būtų skatinama konkurencija labai koncentruotoje rinkoje, EESRK norėtų, kad būtų skatinami papildomi reitingų teikėjai. Tai taip pat turėtų padėti sumažinti pernelyg dideles išlaidas, kurias MVĮ patiria gaudama išorinio kredito reitingą, ir EESRK taip pat ragina Komisiją papildomai išnagrinėti, kaip būtų galima palyginamai ir prieinamai reitinguoti MVĮ. |
4.8. |
Kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas įgyvendinimas, atitinkantis 2017 m. Komisijos darbo programos (13) prioritetus, EESRK rekomenduoja imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad valstybės narės būtų visiškai įsipareigojusios laikytis direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų ir užtikrinti, kad jos būtų visapusiškai įgyvendintos. |
4.9. |
EESRK, atsižvelgdama į geresnio reglamentavimo iniciatyvą, ragina Komisiją supaprastinti ankstyvą visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant ekspertų grupes ir patariamąsias įstaigas, dalyvavimą, kad būtų užtikrintas suderintas dalyvavimas konsultacijose, atspindintis suinteresuotųjų subjektų įvairovę. |
2017 m. kovo 29 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Georges DASSIS
(1) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti, COM(2014) 43 final.
(2) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2016-0006+0+DOC+XML+V0//LT.
(3) http://ec.europa.eu/info/law-making-process/evaluating-and-improving-existing-laws/refit-making-eu-law-simpler-and-less_lt.
(4) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“(COM(2015) 215 final).
(5) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą“, COM(2016) 855 final.
(6) COM(2016) 850 final.
(7) EESRK informacinis pranešimas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybės gauti finansavimą 2014–2020 m. laikotarpiu. Galimybės ir iššūkiai.
(8) Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR), 501 straipsnis (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(9) OL C 383, 2015 11 17, p. 64.
(10) OL C 318, 2011 10 29, p. 24.
(11) OL C 264, 2016 7 20, p. 35.
(12) OL C 177, 2016 5 18, p. 9.
(13) COM(2016) 710 final.