Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016AE0122

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2015) 701 final – 2015/0263 (COD))

OJ C 177, 18.5.2016, p. 47–50 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

18.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/47


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013

(COM(2015) 701 final – 2015/0263 (COD))

(2016/C 177/08)

Pranešėjas

Ioannis VARDAKASTANIS

Europos Parlamentas, 2015 m. gruodžio 2 d., ir Taryba, 2016 m. sausio 20 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnio 3 dalimi ir 304 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013

(COM(2015) 701 final – 2015/0263 (COD)).

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2016 m. kovo 3 d. priėmė savo nuomonę.

515-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2016 m. kovo16–17 d. (2016 m. kovo 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 153 nariams balsavus už ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti Europos Sąjungos (ES) pajėgumus remiant struktūrines reformas nacionaliniu lygmeniu, pasitelkus specialų finansavimo mechanizmą, tokį kaip Struktūrinių reformų rėmimo programa (SRRP).

1.2.

EESRK apgailestauja, kad bendro šiam fondui skirto biudžeto anaiptol nepakanka makroekonominės politikos reformoms Europos Sąjungoje įgyvendinti; taip pat apgailestauja, kad SRRP finansavimui naudojamos esamos Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšos, ir ragina, kad būtų užtikrinama finansinių techninės paramos iš ESI fondų ir pagal SRRP poreikių pusiausvyra. Komitetas ragina ateityje imtis reformų, susijusių su ES daugiamete finansine programa, siekiant sukurti savarankišką struktūrinių reformų rėmimo programą.

1.3.

Siekdamas, kad SRRP būtų sėkmingai įgyvendinta, komitetas primygtinai rekomenduoja užtikrinti šias sąlygas:

valstybių narių įnašai, skirti SRRP struktūrinėms reformoms, svarstomi atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto struktūrinių reformų nuostatą,

dėl dalyvavimo SRRP valstybės narės nusprendžia savanoriškai ir joms netaikomos privalomos, žeminančios procedūros,

paskiriami koordinavimo centrai, kurie padėtų užtikrinti programų ir fondų tarpusavio papildomumą ir geresnį lėšų panaudojimą, išvengiant dubliavimo.

1.4.

EESRK primygtinai reikalauja į SRRP įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, siekiant užtikrinti:

kad laikantis nacionalinės teisės aktų nuostatų, paramos nustatymo ir teikimo pradžios etapais būtų platesniu mastu konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene,

kad būtų įtrauktos griežtesnės nuostatos dėl socialinių ir pilietinės visuomenės partnerių įtraukimo į reformų politikos programų rengimo procesą visais lygmenimis: nacionaliniu, regionų ir vietos,

kad į tinkamų finansuoti veiksmų sąrašą būtų įtrauktas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės veikėjų, dalyvaujančių įgyvendinant politikos reformų programas, gebėjimų stiprinimas.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad, remiantis valstybėse narėse galiojančiu galių ir kompetencijų pasidalijimu ir konkrečiomis šalims pateiktomis rekomendacijomis, kurios dažnai būna skirtos vietos ir regionų valdžios institucijoms, turi būti sudaryta galimybė šioms institucijoms naudotis programa ir jos turi būti tiesiogiai įtrauktos į atitinkamos struktūrinės reformos projekto rengimą.

1.6.

Komitetas apgailestauja, kad rodiklių sąrašas, atrodo, yra nepakankamas, jį būtina atnaujinti ir papildyti esamais ESI fondams taikomais kriterijais.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad valstybės narės gali išplėsti straipsnį „Konkretūs programos tikslai ir aprėptis“, įtraukdamos kitas politikos sritis, pavyzdžiui, kovą su skurdu, žmogaus teises, transporto politiką, IRT ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.

1.8.

Komitetas yra įsitikinęs, kad SRRP galėtų pasinaudoti dabartiniais esamais ESI fondų stebėsenos mechanizmais; tai galėtų užtikrinti kokybiškesnę stebėseną ir vertinimą, geresnį koordinavimą su ESI fondais bei geresnį kainos ir kokybės santykį, naudojant jau veikiančius kontrolės mechanizmus.

1.9.

Todėl EESRK remia Europos Komisijos siūlomus Reglamentų (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 pakeitimus, jeigu juose bus įtraukta nuostata, užtikrinanti, kad skiriant lėšas naujajai programai būtų vadovaujamasi ESI fondus reglamentuojančių bendrųjų nuostatų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo reikalavimais ir taikomas toks pat jose numatytas stebėsenos mechanizmas.

1.10.

EESRK mano, kad nors ir naudingos, tačiau tokios nereikšmingos paramos priemonės gali tik sušvelninti padėtį. Siekiant išspręsti problemas, kurios kyla dėl dabartinės krizės, Komisija ir nacionalinės valdžios institucijos turi iš esmės pakeisti nuo krizės pradžios euro zonoje galiojančią ekonominę politiką. Tai vienintelis būdas palengvinti struktūrines reformas, išvengti žalos ir išvengti priešiško europiečių nusistatymo ES atžvilgiu.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK mano, kad Europos Sąjunga nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamoms politikos reformoms galėtų suteikti pridėtinės vertės, todėl palankiai vertina šią iniciatyvą, kuri padės didinti jos pajėgumus remti su ekonomikos valdymo procesų (visų pirma konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų) įgyvendinimu susijusias politikos reformas, ekonominio koregavimo programas ir reformas, kurių valstybės narės ėmėsi savo iniciatyva, kaip nurodyta dabartinio pasiūlymo 3 straipsnyje.

2.2.

EESRK mano, kad Graikijos ir Kipro rėmimo programos (atitinkamai Graikijos reikalų darbo grupė ir Kipro rėmimo grupė), kaip paaiškėjo, tikslinėms šalims buvo naudingos, ir kad atsiradus galimybei prašyti tokį rėmimo mechanizmą taikyti visoms valstybėms narėms, padidės bendri pajėgumai įgyvendinti institucines, struktūrines ir administracines reformas.

2.3.

Tačiau komitetas apgailestauja, kad praeityje buvo sumažinti ES pajėgumai teikti techninę pagalbą politikos reformoms. Dėl šios priežasties, krizės metu susidarius situacijoms, kai reikėjo imtis politikos reformų, ES neturėjo reikiamų pajėgumų greitai veikti, todėl iniciatyvos ir vadovaujamo vaidmens ėmėsi kitos tarptautinės organizacijos.

2.4.

EESRK taip pat apgailestauja, kad, užuot sukūrus savarankišką programą, kurią įgyvendinant nebūtų mažinamas kitų struktūrinėms reformoms skirtų fondų finansavimas, dabartinė siūloma programa finansuojama esamų ES fondų lėšomis. Be to, komitetas mano, kad SRRP iniciatyva, tokia, kokia yra suplanuota, dėl savo finansinių priemonių naudojimo apribojimų neturi pajėgumų patenkinti valstybių narių paklausos gauti techninę paramą.

2.5.

EESRK atkreipia dėmesį, kad ši techninės pagalbos programa negali ir neturėtų būti pervertinama ir kad ji turėtų būti vertinama kaip priemonė, skirta padėti valstybėms narėms siekti makroekonominės pusiausvyros pagal Europos semestrą. Norint suteikti realų postūmį imtis spręsti makroekonominius uždavinius, su kuriais susiduria konvergencijos siekiančios valstybės narės, esamo finansavimo nepakanka.

2.6.

EESRK taip pat pabrėžia, kad, norint pasiekti augimą, sumažinti skurdą, nedarbą ir užtikrinti gerovę, valstybių narių įnašai, skirti SRRP struktūrinėms reformoms, turėtų būti svarstomi atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto „struktūrinių reformų nuostatą“.

2.7.

EESRK mano, kad svarbu keisti požiūrį į struktūrines reformas, kad būtų išvengta stigmos ar bausmės ir kad jos nevirstų biurokratiniais spąstais. Naujas požiūris turėtų skatinti reformas ir šalių tarpusavio supratimą; todėl EESRK palankiai vertina tai, kad į šią programą įtrauktas pozityvus požiūris, ir pabrėžia savanorišką šio mechanizmo pobūdį kaip būdą užtikrinti, kad ši programa nebūtų naudojama ir (arba) suvokiama kaip kontrolės priemonė arba priemonė nacionalinės valdžios institucijų atsakomybei už savo įgyvendinamas reformų programas mažinti. Tačiau jis pabrėžia, kad šalys būtinai turėtų registruoti paramą ir programos pasiekimus, teikdamos patikimumo, demokratijos bei atskaitomybės principais pagrįstas ataskaitas.

2.8.

EESRK pritaria tam, kad parama pagal struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP) būtų pradedama teikti gavus valstybės narės prašymą, tačiau pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad, laikantis nacionalinės teisės aktų nuostatų, paramos nustatymo ir teikimo pradžios etapais būtų platesniu mastu konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

2.9.

EESRK pabrėžia, kad, remiantis valstybėse narėse galiojančiu galių ir kompetencijų pasidalijimu ir konkrečiomis šalims pateiktomis rekomendacijomis, kurios dažnai būna skirtos vietos ir regionų valdžios institucijoms, turi būti sudaryta galimybė šioms institucijoms naudotis programa. Be to, EESRK reikalauja Komisijos patikrinti, ar tais atvejais, kai nacionalinių valdžios institucijų pateikti techninės pagalbos prašymai yra susiję su vietos ar regionų valdžios institucijų kompetencijos sritimis, pastarosios institucijos buvo tiesiogiai įtrauktos į atitinkamos struktūrinės reformos projekto rengimą ir ar jam pritarė.

2.10.

EESRK taip pat palankiai vertina SRRP nustatytą iniciatyvų požiūrį, kuriuo vadovaujantis parama gali būti teikiama visoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į jų ekonominę padėtį, todėl pabrėžia, kad šią programą reikia vertinti ne tik kaip atsaką į ekonomikos ir (arba) politinės padėties nuosmukius, bet ir kaip ilgalaikės struktūrinės paramos mechanizmą.

2.11.

EESRK pabrėžia, kad, siekiant išlaikyti politikos reformoms įgyvendinti reikiamą lankstumo lygį, 5 straipsnis „Konkretūs programos tikslai ir aprėptis“ ir toliau turi būti nebaigtinis sąrašas. EESRK mano, kad siūlomas sąrašas yra gana išsamus, bet siūlytų jį išplėsti įtraukiant kitas politikos sritis, pavyzdžiui, kovą su skurdu, žmogaus teises, transporto politiką, IRT ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą valstybėse narėse.

2.12.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad politika Europos Sąjungoje turi būti formuojama aktyviai dalyvaujant plačiajai visuomenei, nes „Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų visų partnerių partnerystė rengiant ir įgyvendinant ES sanglaudos politikos projektus bei atliekant jų baigiamąjį vertinimą tiesiogiai prisidėtų“ prie sėkmingo naudojimosi Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais). Todėl EESRK mano, kad į naująją SRRP reikėtų įtraukti griežtesnes nuostatas dėl socialinių ir pilietinės visuomenės partnerių įtraukimo į reformų politikos programų rengimo procesą visais lygmenimis: nacionaliniu, regionų ir vietos. Tai padės mažinti politikos formuotojų ir visuomenės atotrūkį.

2.13.

Komitetas mano, kad SRRP galėtų pasinaudoti dabartiniais esamais ESI fondų stebėsenos mechanizmais; tai galėtų užtikrinti kokybiškesnę stebėseną ir vertinimą, geresnį koordinavimą su ESI fondais bei geresnį kainos ir kokybės santykį, naudojant jau veikiančius kontrolės mechanizmus.

2.14.

EESRK mano, kad SRRP turi būti įgyvendinama laikantis ESI fondams taikomo Bendrųjų nuostatų reglamento (išskyrus 25, 58 ir 91 straipsnius), kuriuo nustatoma už dabartinę siūlomą programą geriau išplėtota paramos struktūra.

2.15.

EESRK rekomenduoja į tinkamų finansuoti veiksmų sąrašą (6 straipsnis) įtraukti įgyvendinant politikos reformų programas dalyvaujančių socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės veikėjų gebėjimų stiprinimą.

2.16.

EESRK norėtų, kad iš ESI fondų skiriamuose naujuosiuose finansiniuose paketuose būtų užtikrinama finansinių techninės paramos iš ESI fondų ir pagal SRRP poreikių pusiausvyra, kad būtų užtikrinami tinkami iš abiejų fondų teikiamos techninės paramos pajėgumai.

2.17.

EESRK pripažįsta, kad siekiant remti reformas labai svarbu vadovautis SRRP nustatytu kompleksiniu požiūriu, bet ragina ES ir nacionalinės valdžios institucijas vengti dubliavimo su sektorių programomis. Todėl EESRK mano, kad būtina steigti koordinavimo centrus, kad būtų užtikrinamas programų ir fondų tarpusavio papildomumas ir būtų geriau naudojamos lėšos siekiant išvengti dubliavimo. Siekiant į koordinavimo mechanizmą įtraukti daugiau elementų, reikėtų išplėsti 13 straipsnį.

2.18.

Ateityje EESRK norėtų gauti daugiau informacijos apie koordinavimo mechanizmus, kurie bus sukurti šiam fondui.

2.19.

EESRK apgailestauja, kad rodiklių sąrašas, atrodo, yra nepakankamas, ir pabrėžia, kaip svarbu nustatyti tinkamus šios programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo rodiklius, tačiau norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ESI fondams taikoma daug įvairių rodiklių, kuriais būtų galima papildyti SRRP siūlomus taikyti rodiklius. Yra poreikis atnaujinti ES reformų poveikio vertinimo rodiklius, siekiant nustatyti jų sėkmės lygį, susiejant šiuos rodiklius su ekonominės ir socialinės pažangos kontekstu. Šie rodikliai taip pat turėtų atspindėti, ar poveikis tėra nacionalinis, ar turi realią pridėtinę vertę Europos mastu.

2.20.

EESRK palankiai vertina tai, kad bendro finansavimo procentinį dydį galima padidinti iki 100 % tinkamų finansuoti sąnaudų, nes taip valstybės narės turės daugiau galimybių naudotis šia programa.

2.21.

EESRK mano, kad SRRP yra pirmasis žingsnis, kurį reikia sutvirtinti įgyvendinant būsimas ES daugiametės finansinės programos reformas, kad būtų sukurta savarankiška programa, nemažinant iš kitų esamų ES paramos fondų skiriamų finansinių paketų.

2.22.

Todėl EESRK pritaria Europos Komisijos siūlomiems Reglamentų (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 pakeitimams ir primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į šioje nuomonėje pateiktas išvadas bei rekomendacijas.

2.23.

Vis dėlto EESRK siūlo, kad iš dalies pakeistuose reglamentuose būtų numatyta, kad skiriant lėšas naujoms programoms būtų laikomasi Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR) dėl ESI fondų nustatytų dalyvavimo reikalavimų ir taikomas jame numatytas stebėsenos mechanizmas. Tai turėtų vienodai atsispindėti tiek siūlomame reglamente dėl SRRP, tiek dabartiniame iš dalies pakeistame tekste, įtraukiant konkrečias nuostatas ir nuorodas į ESI fondams taikomą BNR stebėsenos sistemą.

2016 m. kovo 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


Top