1.1

EESRK mano, kad pasiūlymas dėl direktyvos (ypač jo nuostatos dėl įpareigojimo teikti informaciją apie „įvairovės politiką“) yra nereikalingas, nes, jo nuomone, šioje srityje nėra tikslinga Europos lygmeniu priimti naujų teisinių nuostatų. Apskritai, EESRK negali įvardyti jokios esminės papildomos naudos, kurią direktyva duotų palyginti su šiuo metu galiojančiomis nuostatomis, ir, priešingai, nuogąstauja, kad gali padidėti administracinė našta.

1.2

EESRK mano, kad skaidrumas yra neatsiejama šiuolaikiško įmonių valdymo dalis. Europos įmonės įrodė, kad jos yra pakankamai skaidrios galiojančių teisės aktų atžvilgiu. Europoje socialinė atsakomybė priklauso nuo įmonių kompetencijos; ji įtraukta į įmonių strategiją ir veikia savanorišku pagrindu. Net krizės laikotarpiu Europos įmonės nesumažino savo skaidrumo ir atsakomybės lygio.

1.3

EESRK pažymi, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai ir visuomenė jaučia didesnio įmonių politikos skaidrumo poreikį, visų pirma kalbant apie socialinės ir aplinkosaugos informacijos, o konkrečiai – informacijos, susijusios su įmonėmis, vykdančiomis veiklą trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, gavybos pramonės įmonės Afrikoje (pavojus aplinkai, korupcija), tekstilės įmonės Azijoje (socialinės problemos, žmogaus teisės) ir kt., atskleidimą.

1.4

Vienintelė pasiūlymo pridėtinė vertė, kurią būtų galima pripažinti, yra ta, kad jame sprendžiamas rizikos klausimas, svarstoma jos apibrėžtis, valdymas ir būtinybė apie ją pranešti. Tai gali padėti įmonėms geriau valdyti riziką ir galimybes ir taip prisiimti didesnę atsakomybę už jų nefinansinę veiklą. Net ir šiuo atveju susijusi įmonė turėtų turėti teisę nuspręsti, ar ji nori vykdyti šiuos veiksmus, ar ne.

2.1

EESRK žino, kad apskritai didinant skaidrumą iš esmės prisidedama prie sklandaus vidaus rinkos veikimo. Geresnis su įmonių veikimu susijusios informacijos palyginamumas gali turėti įtakos investuotojų ir akcininkų priimamų sprendimų veiksmingumui.

2.2

EESRK mano, kad dabartinis nefinansinės informacijos atskleidimo būdas ir taikymo sritis yra kokybiški ir pakankami norimam tikslui pasiekti. Prievolė atskleisti naujus duomenis, kaip yra siūloma, būtų pernelyg didelė našta ir prieštarautų subsidiarumo principui. Taigi EESRK pageidautų, kad pasiūlyme būtų reikalaujama atskleisti tik iš tikrųjų svarbią informaciją, kuri būtų aiškiai išdėstyta, kad įmonėms be reikalo nebūtų užkrauta per didelė administracinė našta ir kad pasiūlymu būtų suteikta kuo didesnė papildoma nauda šios informacijos naudotojams (investuotojams, akcininkams ir darbuotojams).

2.3

EESRK pageidautų, kad įmonės atskleistų nefinansinę informaciją tik tuomet, jei pačios nuspręstų tą daryti. Laikydamasis šio požiūrio Komitetas siūlo iš dalies pakeisti pasiūlymo dėl direktyvos 1 ir 2 straipsnius.

2.4

Pasiūlyme numatoma mažosioms ir vidutinėms įmonėms netaikyti reikalavimo atskleisti nefinansinę informaciją; tai atitinka ilgalaikius Europos Sąjungos tikslus sumažinti verslininkus slegiančią administracinę naštą.

2.5

EESRK laikosi nuomonės, kad nagrinėjamo pasiūlymo nuostatos, pagal kurias numatoma, jog nefinansinė informacija skelbiama metinėje valdymo ataskaitoje ir ją tikrina auditorius, yra sudėtingos ir sunkiai suvokiamos; šiuo klausimų reikėtų parengti papildomą praktinį vadovą. ES teisės aktuose reikalaujama, kad auditorius pateiktų savo nuomonę dėl valdymo ataskaitos atitikties metinei finansinei atskaitomybei, nepamirštant, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis nuostatomis minėtą valdymo ataskaitą sudaro finansinė atskaitomybė ir auditoriaus ataskaita, taip pat kiti galimi dokumentai. Tačiau nefinansinės informacijos tikrinimas gali kelti itin didelių problemų ir brangiai kainuoti. Būtina tiksliai apibrėžti reikalavimus, skelbtinus metinėje valdymo ataskaitoje, be kita ko, turint omenyje, kad negalima perkrauti minėtos ataskaitos naudotojų neaktualia informacija. EESRK skatins skelbti nefinansinę informaciją dokumentuose, kurių auditas nėra privalomas.

3.1

EESRK mano, kad privalomas „įvairovės politikos“ skelbimas yra nereikalinga administracinė našta, neturinti jokių pateisinamų priežasčių nei akivaizdaus teigiamo poveikio. EESRK laikosi nuomonės, kad privačių subjektų įpareigojimas vykdyti „įvairovės politiką“, ypač jiems skiriama prievolė skelbti įmonės „įvairovės politiką“ arba nurodyti priežastis, dėl kurių įmonė nėra nustačiusi tokios politikos, yra nepagrįstas kišimasis į laisvą verslą ir pažeidžia įmonių savininkų laisvę priimti sprendimus. Komitetas tvirtai atmeta tokį kišimąsi. Informacijos apie įmonę skelbimas turėtų ir toliau būti pagrįstas visiškai savanorišku įmonės sprendimu, atsižvelgiant į tai, ar toks skelbimas turi konkurencinių pranašumų ar jų neturi. EESRK taip pat nepritaria visoms priemonėms, susijusioms su išsamios informacijos dėl „įvairovės politikos“ skelbimu, dėl įvairių priežasčių.

3.2

Visų pirma reikia pabrėžti, kad, priešingai nei klaidingai teigiama motyvų pareiškime, su įmonės valdymo organų sudėtimi susijusios „įvairovės politikos“ skelbimas nedaro įtakos nei tokios įmonės valdymui, nei jos veiklos rezultatams. EESRK laikosi nuomonės, kad būtent įmonės savininkai arba akcininkai turėtų priimti sprendimus dėl įmonei vadovaujančių asmenų, valdymo kontrolės priemonių ir vaidmens, kurį šiame procese atlieka priežiūros organų nariai ir administracija. Bendrovės veikimas visų pirma yra asmeninė jos savininko arba akcininkų atsakomybė, įskaitant ir jų prisiimamą riziką patirti nuostolių dėl priimtų blogų verslo sprendimų. Dirbtinai keičiant priežiūros ir administracijos organų sudėtį būtų sutrikdyta dabartinė gerai veikianti darbo tvarka.

3.3

Bet kuriuo atveju Europos Komisija neturėtų kištis į sprendimų priėmimo procesą nustatydama, pavyzdžiui, valdybos narių skaičių, jų kvalifikaciją, amžių ir lytį. Nagrinėjamame Europos Komisijos tyrime nėra parodyta, kad amžių, lytį ir kitas savybes su įmonės veiklos rezultatais sieja tiesioginis ryšys; ir netgi jei paaiškėtų, kad tai tiesa, nebūtų galima pateisinti autoritarinio kišimosi nustatant įmonės valdymo ar priežiūros organų sudėtį.

1)

pageidauja, kad vadovaujantis subsidiarumo principu naujas reikalavimas skelbti nefinansinę informaciją būtų pagrįstas savanorišku pačių įmonių sprendimu arba reglamentuojamas nacionaliniuose teisės aktuose, apibrėžiančiuose informacijos skelbimo prievolę;

2)

rekomenduoja direktyvos pasiūlymo pirmo straipsnio antroje dalyje išbraukti nuostatas dėl „įvairovės politikos“; o jeigu tai būtų neįmanoma, informacijos apie įvairovės politiką, įskaitant priežastis, kodėl įmonė neįgyvendina tokios politikos, skelbimą palikti pačių įmonių savanoriškam apsisprendimui arba jį reglamentuoti nacionaliniais teisės aktais.

Už

37

Prieš

96

Susilaikė

2