AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Šiuo pasiūlymu siekiama didinti mažmeniniams investuotojams skirtų investicijų rinkos skaidrumą.

Mažmeniniai investiciniai produktai, pvz., investicinių fondų investiciniai vienetai, mažmeniniai struktūrizuotieji produktai ir investavimo tikslais naudojamos tam tikrų tipų draudimo sutartys, yra esminė priemonė ES piliečių poreikiams, susijusiems su taupymo ir investavimo produktais, tenkinti ir kartu veiksmingoms kapitalo rinkoms, kurios padeda finansuoti ES ekonomikos augimą, skatinti.

Tačiau tarp mažmeninių investuotojų ir investicinius produktus kuriančių ir tiems investuotojams juos parduodančių asmenų egzistuoja informacijos apie tokius produktus asimetrija. Todėl mažmeniniai investuotojai nėra tinkamai pasirengę apsaugoti savo pačių interesus. Tokie investuotojai dažnai gauna painią ir pernelyg sudėtingą informaciją apie galimas investicijas, kai produktų riziką ir kainą sunku įvertinti arba palyginti. Todėl mažėja investavimo rinkų veiksmingumas ir dėl to didėja kainos investuotojams. Be to, tiesioginė tokios informacijos teikimo pasekmė – tai, kad mažmeniniai investuotojai įsigyja netinkamų produktų, dėl to jiems daroma žala, nes susidaro nenumatytų išlaidų ar nuostolių, nepasinaudojama galimybėmis arba blogiausiu atveju prarandamos viso gyvenimo santaupos ir taip padaromas didžiulis poveikis asmens ir šeimos gerovei.

Galiojantys informacijos atskleidimo reikalavimai kinta atsižvelgiant į produkto teisinę formą, o ne jo ekonominį pobūdį ar mažmeniniams investuotojams keliamą riziką. Galimybės informaciją palyginti, suvokti ir jos pateikimo būdai skirtingi, todėl vidutiniam investuotojui gali būti sunku produktus palyginti, nors tai būtina. Iš tikrųjų, atskleidžiant informaciją apie produktus dažnai stengiamasi kuo labiau sumažinti produkto teikėjui kylančią teisinę riziką, o ne veiksmingai, atvirai ir visapusiškai informuoti galimus klientus apie produktą taip, kad klientas galėtų tą informaciją suprasti ir panaudoti. Informacija, kuri nėra rinkodaros informacija, paprastai yra per ilga ir nepakankamai pabrėžia pagrindinius punktus.

Finansų krizė atskleidė, kaip svarbu spręsti šias problemas. Mažmeniniai investuotojai prarado pinigus, investuotus į produktus, kurių rizika nebuvo akivaizdi arba suprantama tiems investuotojams. Be to, mažmeniniai investiciniai produktai, įskaitant mažmeninius struktūrizuotuosius produktus arba investavimo tikslais naudojamas draudimo sutartis, dažnai buvo ir tebėra mažmeniniams investuotojams pristatomi kaip paprastų produktų (kaip, pvz., taupymo sąskaitos) pakaitalai, nors mažmeniniai investuotojai nebūtinai suvokia jų skirtumus. Deja, investuotojų pasitikėjimas prarastas: naujausia visos ES vartotojų apklausa parodė, kad finansinių paslaugų sektoriumi jie pasitiki mažiausiai, palyginti su visais kitais sektoriais.

Būtina patikimai atkurti pasitikėjimą. Tam būtina tobulinti skaidrumo nuostatas, kad jos būtų palankios mažmeniniams investuotojams ir atspindėtų jų poreikius.

ES jau ėmėsi novatoriškų veiksmų plėtodama KIPVPS pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą. Jis sukurtas naujoviškai, atlikus visapusiškus informacijos atskleidimo metodų bandymus su pačiais mažmeniniais investuotojais, siekiant kuo labiau sutrumpinti, racionalizuoti ir sufokusuoti teikiamą informaciją ir užtikrinti, kad ji būtų suprantama vidutiniam mažmeniniam investuotojui.

Nors dėl to KIPVPS informacija jau yra geriau atskleidžiama, to negalima pasakyti apie daugelio mažmeninių investicinių produktų informaciją. Dabar reikia imtis veiksmų dėl visų tokių produktų: nesvarbu, kokį produktą Europos mažmeniniai investuotojai besirinktų, jiems turėtų būti visuomet pateikiama trumpa, palyginama ir standartizuota informacija, šiame aiškinamajame memorandume vadinama pagrindinės informacijos dokumentais (PID).

Šio pasiūlymo dėl visos ES PID pradžia – 2007 m. gegužės mėn. ECOFIN tarybos prašymas Europos Komisijai išnagrinėti ES teisės aktų, taikomų skirtingų tipų mažmeniniams investiciniams produktams, nuoseklumą.

Pirmasis darbo etapas užbaigtas 2009 m. balandžio mėn. Komisijai priėmus komunikatą dėl mažmeninių investicinių produktų paketų. Komunikate Komisija padarė išvadą, kad dėl veiksmingų Europos lygmens taisyklių trūkumo atskiruose sektoriuose vyrauja skirtinga praktika, todėl tvarią ir tinkamą mažmeninių investicinių produktų pardavimo ir informacijos apie juos atskleidimo reguliavimo aplinką galima sukurti tik keičiant Europos lygmens teisės aktus. Komunikate nurodytos dvi tolesnio darbo sritys: pardavimui taikomos taisyklės ir informacijos apie produktus atskleidimui taikomos taisyklės. Šis pasiūlymas parengtas dirbant su pastarąja sritimi – informacijos apie produktus atskleidimu.

Pasiūlymas yra teikiamas kaip reglamentas, kuris bus papildytas išsamiais deleguotaisiais arba įgyvendinimo aktais. Šiame reglamente nustatomi bendrieji metodo principai ir turinys. Siūlomais deleguotaisiais arba įgyvendinimo aktais būtų kuo labiau standartizuotas šiuo reglamentu reikalaujamos informacijos pateikimas, tačiau prireikus priemonės taip būtų pritaikytos prie kitų mažmeninių investicinių produktų specifinių požymių ir skirtingo rizikos pobūdžio, kad mažmeniniai klientai visuomet gautų pagrindinę informaciją, kurios reikia informacija pagrįstiems sprendimams priimti. Šios išsamios priemonės su siūlomu reglamentu galiausiai bus vienas teisės aktų rinkinys. Jos turės poveikio bendroms su PID reikalavimo įvedimu susijusioms sąnaudoms, o pačių šių išsamių priemonių galimybių poveikis bus nuodugniai įvertintas.

Šis pasiūlymas yra didesnio teisės aktų rinkinio, skirto vartotojų pasitikėjimui finansų rinkomis atkurti, dalis. Rinkinį sudaro dvi dalys. Pirmoji – visapusiškas Draudimo tarpininkavimo direktyvos 2002/92/EB persvarstymas siekiant užtikrinti didelę klientų, perkančių draudimo produktus, apsaugą. Likusia rinkinio dalimi siekiama stiprinti KIPVPS depozitoriumo funkciją, kuri yra esminis KIPVPS direktyvoje numatytos investuotojų apsaugos pagrindas. Siekiant užtikrinti, kad šis pagrindas ir toliau būtų veiksmingas, siūlomi tiksliniai Direktyvos 2009/65/EB pakeitimai.

Šiame reglamente siūlomos informacijos apie produktus atskleidimo priemonės pirmiausia papildys investuotojų apsaugos priemones, susijusias su konsultacijomis dėl investavimo ir pardavimo paslaugomis. Struktūrizuotųjų indėlių pardavimas aptartas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Direktyva 2004/39/EB, pasiūlyme[1]. Persvarstant Draudimo tarpininkavimo direktyvą konkrečiai siekiama tobulinti investicinių draudimo produktų pardavimo taisykles.

2.           Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimo rezultatai

Ši iniciatyva parengta atsižvelgiant į išsamų dialogą ir konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis.

Tokios konsultacijos vyko dviem etapais: pirmasis etapas įvyko reaguojant į Tarybos prašymą prieš paskelbiant 2009 m. Komisijos komunikatą. Be kita ko, 2007 m. spalio mėn. raštu paskelbtas kvietimas teikti duomenis, 2008 m. kovo mėn. pateikta atsiliepimų suvestinė, 2008 m. gegužės mėn. surengtas techninis seminaras su sektoriaus atstovais ir 2008 m. liepos mėn. – aukšto lygio viešas posėdis. Per antrąjį konsultacijų etapą daugiau dėmesio buvo skiriama konkretiems darbo su informacijos atskleidimu elementams paskelbus komunikatą: dar vienas techninis seminaras surengtas 2009 m. spalio mėn., o nuveikto darbo apžvalga paskelbta 2009 m. gruodžio mėn.

Šalia šių pastangų, trys 3 lygio nacionalinių priežiūros institucijų komitetai (Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas, EBPIK, Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas, EDPPPIK, ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas, angl. CESR) kartu rengė savo požiūrį šiuo klausimu. Pirmasis rezultatas – 2009 m. lapkričio 18 d. Komisijai bendrai pateiktos trys sektorių ataskaitos. Pripažįstant, kad šios srities darbas aktualus įvairiems sektoriams, 2009 m. įsteigta bendra 3 lygio mažmeninių investicinių produktų paketų klausimų darbo grupė, kuri po metų Komisijai pateikė galutinę ataskaitą.

2010 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl konkrečių galimybių. Komisija gavo apie 140 nuomonių, kurios paskelbtos Komisijos svetainėje. Šiose konsultacijose nuomones išsakiusios finansų sektoriui, vartotojams ir valstybėms narėms atstovaujančios suinteresuotosios šalys parėmė iniciatyvą ir bendrą siūlomą metodą. Nuomonės išsiskyrė daugiausia dėl režimo taikymo srities derinimo ir to, kokiu mastu KIPVPS pagrindinės informacijos investuotojams metodą galima taikyti kitoms mažmeninėms investicijoms.

Be šių konsultacijų, vyko plačios diskusijos su vartotojų atstovais (FIN-USE, Finansinių paslaugų vartotojų grupe ir Finansinių paslaugų naudotojų grupe), priežiūros institucijomis (Finansinių paslaugų komitetu, Europos vertybinių popierių komitetu, Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu) ir finansų sektoriaus atstovais.

Šis pasiūlymas grindžiamas trijų 3 lygio komitetų (EBPIK, EDPPPIK ir CESR[2]) nuveiktu darbu, per konsultacijas, įskaitant seminarus, ir susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis išreikštomis nuomonėmis, taip pat patirtimi, įgyta rengiant KIPVPS pagrindinės informacijos investuotojams režimą.

Laikydamasi geresnio reglamentavimo politikos, Komisija parengė politikos galimybių poveikio vertinimą. Politikos galimybės buvo susijusios su naujojo režimo taikymo sritimi, standartizavimo lygmeniu, atsakomybės už atskleidžiamos informacijos parengimą priskyrimu ir veiksmingo jos pateikimo mažmeniniams investuotojams užtikrinimo būdais. Šį poveikio vertinimo darbą papildė keletas tyrimų, įskaitant novatorišką tyrimą, kuriame daugiausia dėmesio skirta mažmeninių investuotojų elgesiui suprasti.

Poveikio vertinimo ataskaitos projektą išnagrinėjo Poveikio vertinimo valdyba ir jis pakoreguotas atsižvelgiant į 2011 m. balandžio 15 d. teigiamą Valdybos nuomonę. Be kitų patobulinimų, papildomai išaiškinta pasiūlymo ir kitų investuotojų apsaugos priemonių, įskaitant pardavimo praktikai taikomas priemones, sąveika, aiškiau išdėstyti į pasiūlymo taikymo sritį patenkantys produktai ir subjektai, papildomai išaiškinta galima pasiūlymų sąveika su kitų sričių Sąjungos teisės aktais, giliau ir plačiau išanalizuotos galimybės, o sąnaudų ir naudos įverčiai aiškiau pakoreguoti, kad būtų atsižvelgta į KIPVPS jau taikomus veiksmus. Be to, giliau išanalizuoti kiti investuotojui priimant sprendimą svarbūs veiksniai, kad būtų aiškiau matyti, kad investuotojams atskleidžiama informacija yra tik vienas iš tokių veiksnių ir kad konsultantų arba pardavėjų vaidmuo praktinėje pardavimo aplinkoje gali lemti investuotojo pasirinkimą arba daryti tam įtaką.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu. Jame nustatomos vienodos taisyklės dėl informacijos apie investicinius produktus atskleidimo mažmeniniams investuotojams. Juo siekiama užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai galėtų suprasti pagrindinius mažmeninių investicinių produktų požymius ir riziką ir lyginti skirtingų produktų požymius. Kartu juo siekiama užtikrinti vienodas veiklos sąlygas skirtingų investicinių produktų teikėjams ir pardavėjams. Todėl juo siekiama nustatyti vienodas sąlygas, kaip Sąjungos investuotojai yra informuojami apie investicinius produktus pateikiant trumpą dokumentą ir kaip ta informacija jiems pateikiama. Šiuo pasiūlymu vienodinamos su informacija apie investicinius produktus susijusios veiklos sąlygos visiems svarbiems mažmeninių investuotojų rinkos dalyviams, produktų teikėjams, pardavėjams ir investuotojams.

Kadangi taisyklės skiriasi priklausomai nuo sektoriaus, siūlančio investicinius produktus, ir šios srities nacionalinio reglamentavimo, susidaro nevienodos veiklos sąlygos, susijusios su skirtingais produktais ir platinimo kanalais, taip sukuriant papildomų bendrosios finansinių paslaugų ir produktų rinkos kliūčių. Valstybės narės jau ėmėsi skirtingų ir nedarnių veiksmų investuotojų apsaugos priemonių trūkumams šalinti ir tikėtina, kad šis procesas tęsis. Vis daugiau mažmeninių investicinių produktų parduodama tarpvalstybiniu mastu, bet dėl skirtingų nacionalinių metodų investuotojų apsaugos mastas ims skirtis, didės išlaidos ir produktų teikėjų bei platintojų netikrumas – šie aspektai būtų kliūtis toliau tarpvalstybiniu mastu plėtojant mažmeninių investuotojų rinką. Norint toliau ją plėtoti, turėtų būti įmanoma lengvai lyginti skirtingų tipų produktus visoje Sąjungoje. Juos palyginti labai sunku dėl skirtingų standartų, taikomų atskleidžiant informaciją investuotojams. Tokios skirtingos taisyklės galėtų varžyti esmines laisves ir taip daryti tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui. Be to, atsižvelgiant į patirtį su KIPVPS galima teigti, kad skirtingi nacionaliniai informacijos atskleidimo metodai gali reikšmingai iškreipti konkurenciją. Taigi, SESV 114 straipsnis – tinkamas teisinis pagrindas.

Kad iniciatyva pasiteisintų, tinkama ir būtina, kad šis pasiūlymas būtų reglamentas. Ši priemonė skirta tik mažmeniniams investuotojams atskleidžiamai informacijai. Ji nėra susijusi su kitomis produktų teikėjų, investicinių produktų pardavėjų ar investuotojų teisėmis ar pareigomis, kai tinkama teisinė priemonės forma galėtų būti direktyva. Patirtis parodė, jei atskleidžiant informaciją apie produktą turi būti pateikiama standartizuota informacija, kuri leistų investuotojams lyginti skirtingus investicinius produktus, tai galima pasiekti tik tiesiogiai taikant nuostatas, kuriomis nereikalaujama, kad valstybės narės imtųsi papildomų įgyvendinimo priemonių. Jei atskleidžiamos informacijos turinio ir formos reikalavimai po direktyvos perkėlimo atskirose valstybėse narėse skirtųsi, dėl to atsirastų nevienodos rinkos dalyvių veiklos sąlygos ir nevienodo lygmens investuotojų apsauga. Svarbu, kad šiuo reglamentu būtų taikomi tiesioginiai įpareigojimai privačiosioms šalims dėl atskleidžiamos informacijos parengimo arba pateikimo, o šių įpareigojimų taikymo sritis neturėtų priklausyti nuo nacionalinių įgyvendinimo priemonių.

3.2.        Subsidiarumas ir proporcingumas

Vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu subsidiarumo principu, veiksmų ES lygmeniu reikėtų imtis tik tuomet, kai numatytų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl pasiūlytų veiksmų masto ar poveikio jų geriau siekti ES lygiu.

Šio pasiūlymo tikslų, t. y. užtikrinti vienodas skirtingų produktų teikėjų ir investicinių produktų pardavėjų veiklos sąlygas visoje ES ir vienodą investuotojų apsaugą nustatant vienodas taisykles dėl skaidrumo, valstybių narių masto veiksmais negalima pasiekti. Nacionaliniai metodai investuotojų apsaugos atžvilgiu konkrečioje valstybėje narėje gali būti naudingi. Bet nacionaliniai metodai dėl savo pobūdžio galioja tik atitinkamoje nacionalinėje teritorijoje. Be to, kyla rizika, kad informacijos atskleidimo investuotojams metodai ims skirtis. Jais neįmanoma visos Sąjungos mastu sukurti vienodų investicinių produktų teikėjų ir pardavėjų veiklos sąlygų ir užtikrinti vienodos investuotojų apsaugos investuotojams atskleidžiamos informacijos atžvilgiu visoje ES. Todėl reikia Europos lygmens veiksmų.

Vadovaujantis proporcingumo principu (Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalis), siekiant šios iniciatyvos tikslų būtina ir tinkama nustatyti principus, susijusius su atskleidžiamos informacijos apie mažmeninius investicinius produktus turiniu ir forma, taip pat taisykles dėl šios informacijos rengimo ir teikimo mažmeniniams investuotojams. Tokius reikalavimus reikėtų toliau plėtoti 2 lygio priemonėmis, kad būtų užtikrintas reikiamas priemonių nuoseklumas ir galiausiai būtų įmanoma lyginti skirtingų sektorių investicinius produktus.

3.3.        Derėjimas su SESV 290 ir 291 straipsniais

Nuo 2011 m. sausio 1 d. taikomi reglamentai, kuriais įsteigiamos trys Europos priežiūros institucijos: EBI, EDPPI ir EVPRI[3]. Šiuo atžvilgiu Komisija nori priminti pareiškimus, susijusius su SESV 290 ir 291 straipsniais, padarytus 2009 m. rugsėjo 23 d. priimant reglamentus, kuriais teigiama: „Reguliavimo standartų priėmimo proceso klausimu Komisija pabrėžia finansinių paslaugų sektoriaus unikalų pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant į Lamfalussy struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV 39 deklaracijoje. Tačiau Komisija turi rimtų abejonių dėl to, ar jos vaidmeniui priimant deleguotus aktus ir įgyvendinant priemones taikomi apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius.“

3.4.        Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

3.4.1.     Investiciniai produktai, kuriuos parduodant mažmeniniams investuotojams turėtų būti teikiamas pagrindinės informacijos dokumentas

Investiciniai produktai gali būti teikiami įvairiomis teisinėmis formomis, kad tas pats investavimo pasiūlymas galėtų būti siūlomas skirtinguose sektoriuose. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad tie produktai gana skirtingi, net jei pagrindinė ekonominė paskirtis yra panaši (pvz., fondo investiciniai vienetai, indėlis ir su investiciniais vienetais susieta draudimo sutartis gali atrodyti labai skirtingi, tačiau gali būti vienodai naudojami tam pačiam investavimo tikslui pasiekti). Visi šie produktai skirti patenkinti palyginti paprastam poreikiui – sukaupti kapitalą gaunant daugiau nei nerizikingos grąžos normą. Nors šie produktai skiriasi pagal savo savybes (kai kuriuose kapitalo sukaupimo perspektyva derinama su kapitalo išsaugojimo garantija, o kituose – ne; kai kuriuose investavimo aspektas derinamas su kitu aspektu, pvz., siūlant gyvybės draudimo išmokas), visi jie parduodami mažmeniniams investuotojams, besikreipiantiems į finansinius tarpininkus arba tiesiogiai į produktų teikėjus dėl produktų, kurie tenkintų kapitalo kaupimo poreikius.

Įsigijęs tokių investicinių produktų investuotojas patiria turto rinkos vertės arba nuo turto priklausančių išmokų svyravimą. Tačiau tas vyksta ne tiesiogiai, kaip būtų, pvz., investuotojui pačiam nusipirkus konkretaus turto. Vietoj to šie produktai ir jų teikėjai įsiterpia tarp investuotojo ir rinkos, nes tas turtas įvairiai „supakuojamas“ arba naudojami kiti mechanizmai, kurie skiriasi nuo tiesioginio turėjimo. Tarp tokių mechanizmų gali būti tokie metodai kaip daugelio investuotojų kapitalo sutelkimas, kad būtų galima kolektyviai investuoti, arba rizikos pozicijų valdymas naudojant išvestines finansines priemones. Dėl šių metodų gali papildomai didėti produkto sudėtingumas, išlaidos ir neskaidrumas. Vis dėlto dėl jų taip pat įmanomas rizikos paskirstymas ir kiti privalumai, kurie atskiriems investuotojams nebūtų pasiekiami; jie sudaro sąlygas paprastiems investuotojams veiksmingiau dalyvauti investavimo rinkose, dėl to gilėja kapitalo rinkos ir gerėja investuotojų galimybės įvairinti investavimo riziką. Visiems šiems produktams apibrėžti šiame reglamente investicinių produktų apibrėžtyje daroma tiesioginė nuoroda į šią paketo formą. 2009 m. balandžio mėn. Komisijos komunikate konkrečiai minimi mažmeninių investicinių produktų paketai; po konsultacijų šiame reglamente investiciniai paketai atsiduria dėmesio centre darant nuorodą į tai, kad turtas nėra turimas tiesiogiai.

Tokią apibrėžtį atitiktų produktai su kapitalo garantijomis ir produktai, kai, be kapitalo, garantuojama ir dalis pelno; tiek uždaro, tiek atviro tipo investicinių fondų, įskaitant KIPVPS, investiciniai vienetai; visi visų formų struktūrizuotieji produktai (pvz., supakuoti kaip draudimo liudijimai, fondų investiciniai vienetai, vertybiniai popieriai arba bankininkystės produktai), draudimo produktai, kurių išperkamąsias sumas netiesiogiai lemia draudimo bendrovių nuosavų investicijų grąža arba net pačios draudimo bendrovės pelningumas, taip pat išvestinės finansinės priemonės. Kai kurie iš šių produktų gali būti naudojami kaip individualūs mažmeniniai pensijos produktai, t. y. kaupimo priemonės rengiantis pensijai.

Pagal tokią apibrėžtį šis reglamentas netaikomas šiems produktams:

- produktams, kurių tiksli grąžos norma nustatoma iš anksto visam produkto galiojimo laikotarpiui, nes šiuo atveju mokėtina suma nepriklauso nuo kito turto vertės svyravimo (nėra investicijų rizikos);

- paprastoms akcijoms ir obligacijoms, jei pagal jas nėra kito mechanizmo nei tiesioginis atitinkamo turto turėjimas;

- nestruktūrizuotiesiems indėliams, t. y. indėliams, kuriems taikoma tokia palūkanų norma kaip, pvz., EURIBOR arba LIBOR;

- draudimo produktams, pagal kuriuos siūlomos tik draudimo išmokos, kaip antai grynos apsaugos draudimo produktai arba ne gyvybės draudimo produktai, pagal kuriuos nėra išperkamųjų sumų, priklausančių nuo vienos ar daugiau rūšių pagrindinio turto arba referencinių verčių svyravimo;

- profesinių pensijų sistemoms, kurioms taikoma Direktyva 2003/41/EB arba Direktyva 2009/138/EB;

- pensijų produktams, su kuriais susijusių finansinių darbdavio mokamų įmokų reikalaujama nacionalinės teisės aktais, kai darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto teikėjo.

Nustatant taikymo sritį nebūtų atsižvelgiama į mechanizmus, pagal kuriuos išmokamos išmokos: į taikymo sritį patektų visi produktai, generuojantys pajamas, numatantys vienintelę išmoką suėjus terminui arba apimantys kokį nors kitą susitarimą, jei tik atitinka bendrąją apibrėžtį.

Apibrėžtyje nedaroma nuorodos į mažmeninei rinkai skirtus produktus, nors daug investicinių produktų kuriami jau iš anksto ketinant juos siūlyti mažmeniniams klientams. Taip yra todėl, kad mažmeninį aspektą galima nustatyti tik prekybos vietoje, kai platintojas parduoda tam tikrą investicinį produktą mažmeniniam klientui arba konsultuoja dėl jo. Tačiau informaciją reikėtų atskleisti kiekvienu atveju, kai apibrėžtį atitinkantį produktą ketinama parduoti mažmeniniams investuotojams.

3.4.2.     Atsakomybė už pagrindinės informacijos dokumento (PID) parengimą. 5 straipsnis

Pasiūlyme atsakomybė už PID parengimą aiškiai priskiriama investicinio produkto teikėjui, kaip apibrėžta reglamente, t. y. ne tik asmeniui, kuris teikia investicinį produktą, bet ir asmeniui, kuris iš esmės pakeitė esamo investicinio produkto riziką arba sąnaudų struktūrą. (Kitus produktus derinantis subjektas būtų produkto teikėjas). Šioje apibrėžtyje apimama situacija, kai pradinis konkretaus finansinio produkto teikėjas nekontroliuoja galutinio produkto. Atsakomybė perkeliama ne dėl kiekvieno pradinio produkto pakeitimo. Tačiau pakeitimai, kuriais iš esmės pakeičiamos pagrindinės investicinio produkto savybės, kaip antai jo rizikos ir grąžos pobūdis arba kaina, turi būti laikomi naujo produkto teikimu, kaip išaiškinta 4 straipsnyje. Dalies arba visos atskleidžiamos informacijos parengimo perleidimas tretiesiems asmenims, kaip gali atsitikti, pvz., bendradarbiaujant su platintojais, nedaro poveikio bendrai produkto teikėjo atsakomybei už PID.

3.4.3.     PID forma ir turinys. 6–11 straipsniai

Šiuo pasiūlymu KIPVPS PIID režimo principai imami taikyti visiems kitiems mažmeniniams investiciniams produktams – visi PID turėtų būti standartizuotos formos ir turinio, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama įprastu būdu teikiamai pagrindinei informacijai ir kad taip būtų skatinama galimybė informaciją palyginti ir ją suprasti mažmeniniams investuotojams.

PID turėtų būti vertinamas kaip galimybė veiksmingai ir paprastai bendrauti su galimais investuotojais. Todėl pasiūlyme pateikiami aiškūs nurodymai dėl jo formos ir kalbos: tai turi būti trumpas dokumentas, parašytas glaustai, netechnine kalba, vengiant žargono, kad vidutinis arba tipiškas mažmeninis investuotojas galėtų jį suprasti, parengtas laikantis bendro formato, kad investuotojai galėtų lengvai palyginti skirtingus investicinius produktus. PID turėtų būti savarankiškas dokumentas, t. y. mažmeniniams investuotojams nereikėtų skaityti kitų dokumentų, kad galėtų suprasti pagrindines investicinio produkto savybes ir priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl investavimo, ir jis turėtų aiškiai skirtis nuo rinkodaros medžiagos.

Pasiūlyme patikslinami esminiai investicinio produkto aspektai, kurie turėtų būtų aprašyti PID: produkto tapatybė ir jo teikėjas, produkto pobūdis ir pagrindinės savybės, įskaitant tai, ar investuotojas galėtų prarasti kapitalą, jo rizikos ir grąžos pobūdis, išlaidos ir ankstesnės veiklos rezultatai, jei tinka. Specifinių produktų atveju gali būti įtraukiama kita informacija, o privačių pensijų produktų atveju turėtų būti įtraukiama informacija apie galimus būsimus rezultatus. Siekiant skatinti palyginamumą, pasiūlyme nustatomas bendras formatas ir skirsnių seka. Labai svarbu, kad į dokumentą būtų įtraukiama tik būtiniausia informacija, nes kitaip dokumentas taps per sudėtingas mažmeniniam investuotojui. Kad dokumentas liktų trumpas, į jį neturi būti įtraukiama jokios kitos informacijos.

Šiuos reikalavimus reikės paremti deleguotaisiais aktais ir papildomomis metodikomis, kaip apibendrintai atskleidžiant informaciją apskaičiuoti riziką ir išlaidas, patikslintomis techniniuose standartuose. Taip būtų užtikrintas kuo didžiausias atskleidžiamos informacijos nuoseklumas ir palyginamumas atsižvelgiant į produktų, kuriems taikomas režimas, įvairovę. Numatoma, kad prie šios iniciatyvos sėkmės labai prisidėtų papildomos iniciatyvos, pvz., bendrų terminų žodynėlių parengimas arba gerosios patirties, susijusios su paprastos kalbos vartojimu, mainai.

Be to, pasiūlyme apibrėžiamos priemonės dėl PID atnaujinimo ir užtikrinimo, kad teikiant papildomą rinkodaros informaciją būtų teikiamos tinkamos nuorodos į PID.

Pasiūlyme išaiškinama investicinių produktų teikėjo atsakomybė remiantis PID ir su tuo susijusi prievolė įrodyti: mažmeniniam investuotojui pateikus skundą, pats produktų teikėjas privalo įrodyti, kad laikėsi reglamento.

3.4.4.     PID pateikimo įpareigojimas. 12–13 straipsniai

Pasiūlymu įpareigojama, kad PID būtų pateiktas (o ne tiesiog pasiūlytas) mažmeniniams investuotojams. Mažmeniniams investuotojams produktą parduodantis asmuo (nesvarbu, ar tai būtų platintojas, ar produkto teikėjas tiesioginio pardavimo atveju) privalo pateikti informaciją potencialiam investuotojui likus pakankamai laiko iki pardavimo įforminimo. Labai svarbu, kada informacija pateikiama; kad būtų naudingas, dokumentą būtina pateikti prieš priimant sprendimą dėl investavimo. Tačiau siūlomame reglamente numatytas tam tikras lankstumas dėl informacijos pateikimo laiko tam tikrų formų platinimo, kai nėra tiesioginio kontakto, atvejais. Be to, į pasiūlymą įtraukti reikalavimai dėl PID teikimo mažmeniniams investuotojams laikmenos, įskaitant sąlygas, kuriomis būtų leidžiama informaciją teikti ne popierine forma. Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti šių laikmenų tinkamumą pardavimo sąlygoms ir ilgalaikę galimybę mažmeniniam investuotojui ateityje naudotis ta informacija. Siekiant nuoseklių rezultatų, išsami informacija dėl informacijos atskleidimo mažmeniniam investuotojui metodo, laiko ir sąlygų bus išaiškinta deleguotuosiuose aktuose.

3.4.5.     Skundai, žalos atlyginimas ir bendradarbiavimas. 14–17 straipsniai

Į šį pasiūlymą įtrauktos priemonės, skirtos skundų nagrinėjimo procedūrų veiksmingumui užtikrinti tiek investicinių produktų teikėjo, tiek valstybių narių lygmeniu. Be to, įtrauktos priemonės, skirtos užtikrinti, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti ginčų sprendimo procedūromis ir žalos atlyginimo priemonėmis.

Kadangi šis pasiūlymas susijęs su keliais sektoriais, įskaitant bankų, draudimo, vertybinių popierių ir fondų produktų, reikalingas tvirtesnis ir veiksmingas visų sektorių kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimas.

3.4.6.     Administracinės sankcijos ir priemonės. 18–22 straipsniai

Komisijos komunikate dėl sankcijų[4] patvirtinta, kad „užduotis užtikrinti tinkamą ES taisyklių taikymą pirmiausia tenka nacionalinėms valdžios institucijoms – jos atsako už tai, kad finansų įstaigos laikytųsi ES taisyklių, o taisykles pažeidusioms jų jurisdikcijoje esančioms įstaigoms būtų taikomos sankcijos“, bet kartu pabrėžta, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų veikti darniai ir integruotai.

Vadovaujantis komunikatu ir atsižvelgiant į kitas ES masto iniciatyvas finansų sektoriuje, šiame pasiūlyme yra nuostatų dėl sankcijų ir priemonių, skirtų darniam požiūriui į sankcijas nustatyti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas. Svarbu, kad administracinės sankcijos ir priemonės būtų taikomos, kai nesilaikoma šio pasiūlymo pagrindinių nuostatų, ir kad tos sankcijos ir priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

3.4.7.     KIPVPS taikoma pereinamojo laikotarpio nuostata ir nuostata dėl peržiūros. 23–25 straipsniai

Turint omenyje tai, kad iš KIPVPS neseniai pradėta reikalauti PIID, šiuo etapu būtų neproporcinga šio reglamento PID reikalavimus taikyti KIPVPS. Todėl įtraukta pereinamojo laikotarpio nuostata, kad KIPVPS būtų leidžiama toliau naudoti PIID pagal Direktyvą 2009/65/EB penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

Tuomet Komisija galės įvertinti, kokius reikalavimus taikyti KIPVPS, taip pat ar reikėtų ir kaip reikėtų koreguoti esamą KIPVPS PIID, kad informaciją apie KIPVPS ir kitus investicinius produktus, kuriems pagal šį reglamentą turi būti parengtas PID, būtų galima kuo veiksmingiau palyginti. Šių koregavimų proporcingumui užtikrinti galima ne tik nustatyti galimus KIPVPS PIID turinio pakeitimus, bet ir svarstyti kitas galimybes. Viena iš galimybių būtų pratęsti šio reglamento pereinamąjį laikotarpį, kad KIPVPS ir toliau būtų taikomi tik Direktyvos 2009/65/EB reikalavimai, nors šiuos reikalavimus būtų galima pakoreguoti, kad informaciją būtų įmanoma palyginti. Kita galimybė būtų iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/65/EB, t. y. panaikinti KIPVPS PIID nuostatas ir taip esmines KIPVPS taikomas taisykles dėl informacijos atskleidimo perkelti į šį reglamentą. Dar viena galimybė būtų esmines taisykles dėl KIPVPS PIID palikti KIPVPS sistemoje, bet nustatyti, kad šis dokumentas yra lygiavertis mažmeninių investicinių produktų paketų PID pagal šį reglamentą. Vertinant galimybes prireikus būtų galima nustatyti, kokių šiame reglamente nustatyto PID pakeitimų reikėtų.

Šiame reglamente numatoma jo priemonių veiksmingumą peržiūrėti po ketverių metų. Tas turi būti atlikta prieš pasibaigiant minėtam pereinamajam laikotarpiui, kad tuo metu jau būtų galima padaryti išvadas, koks būtų tinkamas požiūris į KIPVPS. Be to, atliekant peržiūrą reikėtų apsvarstyti, ar reikėtų papildomai išplėsti reglamento taikymo sritį, kad jis būtų taikomas Sąjungoje siūlomiems naujiems ar novatoriškiems investiciniams produktams.

3.4.8.     Sąveika su kitais Sąjungos teisės aktais, taikomais teikiant informaciją vartotojams

Kiek tai susiję su kitais Sąjungos teisėje nustatytais informacijos atskleidimo reikalavimais, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal šį reglamentą reikalaujamas PID yra naujas informacijos atskleidimo dokumentas, kuris bus parengtas taip, kad jo turinys ir struktūra būtų išimtinai pritaikyti prie paprastų mažmeninių investuotojų, prieš investuojant svarstančių ir lyginančių skirtingus investicinius produktus, poreikių. Todėl jo struktūra ir paskirtis ne visiškai sutampa su kitų reikalaujamų informacijos atskleidimo dokumentų, pvz., santraukos pagal Prospekto direktyvą arba informacijos atskleidimo reikalavimų pagal direktyvą „Mokumas II“. Šiais dokumentais, be pagrindinės informacijos pateikimo mažmeniniams investuotojams, siekiama ir kitų tikslų, pvz., užtikrinti skaidrumą finansų rinkoms arba suteikti galimybę matyti visą informaciją, susijusią su siūloma sutartimi. Todėl PID negali lengvai pakeisti šių kitų reikalavimų ir egzistuos šalia jų. Vis dėlto šio reglamento reikalavimų taikymo patirtis parodys, ar reikės praktikoje toliau plėtoti PID reikalavimus, pvz., siekiant juo pakeisti tam tikrus kitus informacinius dokumentus, kurių reikalaujama kitais Sąjungos teisės aktais.

Be to, PID reikalavimai egzistuoja šalia Direktyvos dėl nuotolinės prekybos vartotojų finansinėmis paslaugomis ir Elektroninės prekybos direktyvos reikalavimų. Direktyvos dėl nuotolinės prekybos vartotojų finansinėmis paslaugomis reikalavimai susieti su paslauga, o Elektroninės prekybos direktyvos reikalavimai papildo kitus informavimo reikalavimus pagal Sąjungos teisę. Todėl šis reglamentas šioms direktyvoms poveikio neturės.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

ES biudžetui poveikio nėra, nes šiems uždaviniams vykdyti nereikės papildomo finansavimo ir papildomų etatų. Europos priežiūros institucijoms numatyti uždaviniai atitinka dabartines šių institucijų pareigas, todėl pagal patvirtintas šių institucijų teisės aktų finansines pažymas numatytų skirti išteklių ir darbuotojų pakaks šiems uždaviniams vykdyti.

2012/0169 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[5],

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[6],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[7],

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       investicijas svarstantiems mažmeniniams investuotojams vis dažniau siūloma skirtingų tipų įvairiausių investicinių produktų. Šiais produktais dažnai siūlomi specifiniai prie mažmeninių investuotojų poreikių pritaikyti investavimo sprendimai, bet jie dažnai būna sudėtingi ir sunkiai suprantami. Dabartinė investuotojams atskleidžiama informacija apie tokius investicinius produktus yra nenuosekli ir dažnai nepadeda mažmeniniams investuotojams palyginti skirtingų produktų ir suvokti jų savybių. Todėl mažmeniniai investuotojai dažnai investuoja ne visai suprasdami riziką ir išlaidas, todėl kartais patiria nenumatytų nuostolių;

(2)       svarbi investuotojų apsaugos priemonė ir mažmeninių investuotojų pasitikėjimo finansų rinka atkūrimo prielaida yra mažmeniniams investuotojams siūlomų investicinių produktų skaidrumo nuostatų tobulinimas. Pirmieji žingsniai Europos mastu šia kryptimi jau padaryti plėtojant pagrindinės informacijos investuotojams režimą, nustatytą 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo[8];

(3)       kadangi taisyklės skiriasi priklausomai nuo sektoriaus, siūlančio investicinius produktus, ir šios srities nacionalinio reglamentavimo, susidaro nevienodos veiklos sąlygos, susijusios su skirtingais produktais ir platinimo kanalais, taip sukuriant papildomų bendrosios finansinių paslaugų ir produktų rinkos kliūčių. Valstybės narės jau ėmėsi skirtingų ir nedarnių veiksmų investuotojų apsaugos priemonių trūkumams šalinti ir tikėtina, kad šis procesas tęsis. Dėl skirtingo požiūrio į informacijos apie investicinius produktus atskleidimą trukdoma kurti vienodas veiklos sąlygas skirtingų investicinių produktų teikėjams ir šiuos produktus parduodantiems subjektams ir taip iškreipiama konkurencija. Dėl to nėra užtikrinama ir vienoda investuotojų apsauga Sąjungoje. Tokie skirtumai yra bendrosios rinkos kūrimo ir sklandaus veikimo kliūtis. Taigi tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(4)       būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti vienodas skaidrumo taisykles, taikomas visiems investicinių produktų rinkos dalyviams, kad būtų išvengta skirtumų. Siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai nustatytas bendras pagrindinės informacijos dokumentų standartas siekiant suvienodinti šių dokumentų formatą ir turinį, yra būtinas reglamentas. Tiesiogiai taikomomis reglamento taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad visiems investicinių produktų rinkos dalyviams būtų taikomi tie patys reikalavimai. Be to, taip būtų užtikrinta vienoda atskleidžiama informacija užkertant kelią nacionalinių reikalavimų skirtumams, kurių atsirastų direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę. Naudoti reglamentą tikslinga ir siekiant užtikrinti, kad visiems investicinius produktus parduodantiems subjektams būtų taikomi vienodi reikalavimai, susiję su pagrindinės informacijos dokumento pateikimu mažmeniniams investuotojams;

(5)       nors siekiant atkurti mažmeninių investuotojų pasitikėjimą finansų rinkomis būtina tobulinti atskleidžiamą informaciją apie investicinius produktus, tiek pat svarbu veiksmingai reglamentuoti šių produktų pardavimo procesus. Šis reglamentas papildo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB[9] numatytas priemones dėl platinimo. Be to, jis papildo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/92/EB[10] numatytas priemones dėl draudimo produktų platinimo;

(6)       šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems produktams (nepaisant jų formos ar struktūros), kuriuos finansinių paslaugų sektorius teikia siekdamas mažmeniniams investuotojams suteikti investavimo galimybių, kai investuotojui siūloma grąža priklauso nuo vienos ar kelių rūšių turto arba kitų referencinių verčių, kurios nėra palūkanų norma, veiklos rezultatų. Tai turėtų būti tokie investiciniai produktai kaip investicinių fondų investiciniai vienetai, gyvybės draudimo liudijimai su investiciniais elementais ir mažmeniniai struktūrizuoti produktai. Su šiais produktais susijusios investicijos nėra tiesioginės, kokios būna pačiam perkant arba turint turtą. Šiuo atveju šie produktai įsiterpia tarp investuotojo ir rinkų, nes turtas „supakuojamas“, pateikiamas arba grupuojamas taip, kad būtų sukurtos pozicijos, suteikiamos produktų savybės arba sukuriamos išlaidų struktūros, kurios skiriasi nuo tiesioginio turto turėjimo. Toks pakavimas gali sudaryti sąlygas mažmeniniams investuotojams dalyvauti investavimo strategijose, kurios kitaip būtų neprieinamos arba nepraktiškos, bet kartu dėl to reikia pateikti papildomos informacijos, visų pirma tam, kad būtų galima palyginti skirtingus investicijų pakavimo būdus;

(7)       siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas tik tokiems investicinių produktų paketams, draudimo produktai, nesuteikiantys investavimo galimybių, ir produktai, susieti tik su palūkanų normomis, neturėtų patekti į reglamento taikymo sritį. Tiesiogiai turimas turtas, kaip antai bendrovių akcijos arba valstybės obligacijos, nėra investicinių produktų paketai, todėl reglamentas jiems neturėtų būti taikomas. Kadangi šiuo reglamentu pirmiausia siekiama gerinti informacijos apie mažmeniniams investuotojams parduodamus investicinius produktus palyginamumą ir suprantamumą, šis reglamentas neturėtų būti taikomas profesinių pensijų sistemoms, kurioms taikoma 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros[11] arba 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)[12]. Be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas tam tikriems profesinių pensijų produktams, kuriems netaikoma Direktyva 2003/41/EB, jei finansinių darbdavio mokamų įmokų reikalaujama nacionalinės teisės aktais ir jei darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto teikėjo. Šis reglamentas netaikomas ir instituciniams investuotojams skirtų investicinių fondų investiciniams vienetams, nes jie neparduodami mažmeniniams investuotojams. Tačiau šis reglamentas turėtų būti taikomas investiciniams produktams, skirtiems taupyti individualioms pensijoms, nes jie dažnai konkuruoja su kitais šiame reglamente apibrėžtais produktais ir yra panašiai platinami mažmeniniams investuotojams;

(8)       siekiant suteikti aiškumo dėl šiuo reglamentu nustatytų įpareigojimų ir įpareigojimų, nustatytų 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičiančia Direktyvą 2001/34/EB,[13] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB, santykio, būtina nustatyti, kad šios direktyvos toliau būtų taikomos šalia šio reglamento;

(9)       investicinių produktų teikėjai, kaip antai fondų valdytojai, draudimo įmonės, vertybinių popierių emitentai, kredito įstaigos arba investicinės įmonės, turėtų parengti savo teikiamų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentą, nes jie geriausiai išmano produktą ir atsako už jį. Dokumentą investicinių produktų teikėjas turėtų parengti prieš produktus parduodant mažmeniniams investuotojams. Tačiau kai produktas neparduodamas mažmeniniams investuotojams, nebūtina rengti pagrindinės informacijos dokumento, ir kai investicinių produktų teikėjui nepraktiška rengti pagrindinės informacijos dokumentą, šią užduotį galima perduoti kitiems subjektams. Siekiant užtikrinti, kad pagrindinės informacijos dokumentai būtų plačiai paskleisti ir prieinami, šiuo reglamentu reikėtų leisti investicinių produktų teikėjui juos skelbti pasirinktoje interneto svetainėje;

(10)     siekiant patenkinti mažmeninių investuotojų poreikius, būtina užtikrinti, kad informacija apie investicinius produktus būtų tiksli, teisinga, aiški ir neklaidinanti tų investuotojų požiūriu. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti bendrus pagrindinės informacijos dokumento rengimo standartus siekiant užtikrinti, kad jis būtų suprantamas mažmeniniams investuotojams. Turint omenyje, kad daugeliui mažmeninių investuotojų sunku suprasti specializuotą finansų terminiją, ypač daug dėmesio reikėtų skirti dokumento žodynui ir rašymo stiliui. Reikėtų nustatyti ir taisykles dėl jo rengimo kalbos. Be to, mažmeniniai investuotojai turėtų galėti suprasti pagrindinės informacijos dokumentą tokį, koks jis yra, neieškodami kitos informacijos;

(11)     mažmeniniams investuotojams reikėtų teikti būtiną informaciją, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl investavimo ir palyginti skirtingus investicinius produktus, bet jei informacija nebus trumpa ir glausta, kyla rizika, kad jie jos nepanaudos. Todėl pagrindinės informacijos dokumente reikėtų pateikti tik pagrindinę informaciją, visų pirma susijusią su produkto pobūdžiu ir savybėmis, įskaitant kapitalo praradimo tikimybę, išlaidas ir produkto rizikos pobūdį, taip pat svarbią informaciją apie veiklos rezultatus ir tam tikrą kitą specifinę informaciją, kuri gali būti būtina norint suprasti atskirų rūšių produktų, įskaitant produktus, skirtus naudoti rengiantis pensijai, savybes;

(12)     pagrindinės informacijos dokumentas turėtų būti parengtas tokiu formatu, kuris sudarytų sąlygas mažmeniniams investuotojams palyginti skirtingus investicinius produktus, nes dėl vartotojų elgesio ir gebėjimų informacijos formatą, pateikimą ir turinį būtina atidžiai suderinti, kad informacija būtų kuo labiau suprantama ir naudojama. Kiekviename dokumente punktai ir jų antraštės turėtų būti pateikiami ta pačia tvarka. Be to, į skirtingų produktų pagrindinės informacijos dokumentą įtraukiama konkreti informacija ir šios informacijos pateikimas turėtų būti papildomai suvienodinti deleguotaisiais aktais, kuriais bus atsižvelgta į atliktus ir atliekamus vartotojų elgesio mokslinius tyrimus, įskaitant įvairių informacijos pateikimo būdų veiksmingumo bandymo su vartotojais rezultatus. Be to, siūlant kai kuriuos investicinius produktus mažmeniniam investuotojui leidžiama rinktis iš kelių pagrindinių investicijų. Rengiant formatą reikėtų atsižvelgti į šiuos produktus;

(13)     mažmeniniai investuotojai priimdami sprendimus dėl investavimo vis dažniau siekia ne tik finansinės grąžos. Dažnai jie siekia ir kitų tikslų, pvz., socialinių arba aplinkosaugos. Be to, informacija apie nefinansinius investicijų aspektus gali būti svarbi asmenims, norintiems investuoti tvariai ir ilgam laikui. Tačiau informaciją apie socialinius, aplinkosaugos ar valdymo rezultatus, kurių siekia investicinių produktų teikėjas, gali būti sunku palyginti arba ji neteikiama. Todėl pageidautina papildomai suvienodinti konkrečią informaciją apie tai, ar atsižvelgta į aplinkosaugos, socialinius ar valdymo klausimus ir, jei taip, kaip į juos atsižvelgta;

(14)     pagrindinės informacijos dokumentas turėtų aiškiai skirtis nuo rinkodaros pranešimų. Jo svarba neturėtų sumažėti dėl tų kitų dokumentų;

(15)     siekiant užtikrinti, kad pagrindinės informacijos dokumente pateikiama informacija būtų patikima, šiuo reglamentu reikėtų reikalauti, kad investicinių produktų teikėjai atnaujintų savo pagrindinės informacijos dokumentą. Todėl būtina deleguotajame akte, kurį priims Komisija, nustatyti išsamias taisykles, susijusias su informacijos peržiūros bei pagrindinės informacijos dokumento tikslinimo sąlygomis ir dažnumu;

(16)     pagrindinės informacijos dokumentai yra mažmeninių investuotojų sprendimų dėl investavimo pagrindas. Todėl investicinių produktų teikėjai turi svarbią pareigą mažmeniniams investuotojams užtikrinti, kad tie dokumentai atitiktų šio reglamento taisykles. Dėl to svarbu užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai, kurie priimdami sprendimą dėl investavimo rėmėsi pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu, turėtų veiksmingą teisę į žalos atlyginimą. Be to, reikėtų užtikrinti, kad visi visos Sąjungos mažmeniniai investuotojai turėtų tokią pačią teisę kreiptis dėl kompensacijos už žalą, galimai patirtą dėl to, kad investicinių produktų teikėjai nesilaikė šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Todėl reikėtų suvienodinti taisykles dėl investicinių produktų teikėjų atsakomybės. Šiame reglamente reikėtų nustatyti, kad mažmeninis investuotojas turėtų galimybę pareikalauti produkto teikėjo atsakomybės už šio reglamento pažeidimą, jei patiriama nuostolių dėl pagrindinės informacijos dokumento naudojimo;

(17)     kadangi apskritai mažmeniniai investuotojai nelabai išmano investicinių produktų teikėjų vidaus procedūras, reikėtų kitaip nustatyti prievolę įrodyti. Produktų teikėjas turėtų įrodyti, kad pagrindinės informacijos dokumentas yra parengtas laikantis šio reglamento. Tačiau mažmeninis investuotojas turėtų įrodyti, kad nuostolių patyrė naudodamasis pagrindinės informacijos dokumente pateikta informacija, nes šis dalykas priklauso tiesioginei privačiai mažmeninio investuotojo sferai;

(18)     klausimams, kurie susiję su investicinių produktų teikėjo civiline atsakomybe ir kuriems netaikomas šis reglamentas, turėtų būti taikoma atitinkama nacionalinė teisė, nustatoma pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės taisykles. Kuris teismas yra kompetentingas priimti sprendimą dėl mažmeninio investuotojo pateikto reikalavimo, susijusio su civiline atsakomybe, reikėtų nustatyti pagal atitinkamas taisykles dėl tarptautinės jurisdikcijos;

(19)     kad mažmeninis investuotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl investavimo, investicinius produktus parduodantys asmenys turėtų būti įpareigoti pagrindinės informacijos dokumentą pateikti likus pakankamai laiko iki sandorio sudarymo. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas apskritai, nepriklausomai nuo to, kur ar kaip sandoris sudaromas. Pardavėjai gali būti ir platintojai, ir patys investicinių produktų teikėjai, jei nusprendžia produktus parduoti tiesiogiai mažmeniniams investuotojams. Siekiant užtikrinti būtiną lankstumą ir proporcingumą, turėtų būti įmanoma mažmeniniams investuotojams, norintiems sandorį sudaryti nuotolinio ryšio priemonėmis, pagrindinės informacijos dokumentą gauti po sandorio sudarymo. Net ir tokiu atveju pagrindinės informacijos dokumentas būtų naudingas investuotojui, pvz., kad būtų sudarytos sąlygos investuotojui palyginti nusipirktą produktą su produktu, apibūdintu pagrindinės informacijos dokumente. Šis reglamentas nepažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/65/EB[14];

(20)     siekiant investicinį produktą parduodančiam asmeniui suteikti tam tikrų pagrindinės informacijos dokumento pateikimo mažmeniniams investuotojams laikmenos pasirinkimo galimybių, reikėtų nustatyti vienodas taisykles, kuriomis leidžiama naudotis elektroniniais ryšiais, kai tas tinka atsižvelgiant į sandorio aplinkybes. Tačiau mažmeninis investuotojas turėtų turėti galimybę jį gauti popierine forma. Atsižvelgiant į vartotojo interesą turėti galimybę susipažinti su informacija, pagrindinės informacijos dokumentas visuomet turėtų būti pateikiamas nemokamai;

(21)     kad mažmeniniai investuotojai pasitikėtų investiciniais produktais, reikėtų nustatyti reikalavimus dėl tinkamų vidaus procedūrų, kuriomis užtikrinama, kad investicinių produktų teikėjas rimtai atsakytų į mažmeninių investuotojų skundus;

(22)     taikant alternatyvaus ginčų sprendimo procedūras galima greičiau ir pigiau negu teismuose išspręsti ginčus ir mažėja teismų sistemai tenkanti našta. Todėl investicinių produktų teikėjai ir investicinius produktus parduodantys asmenys turėtų būti įpareigoti dalyvauti tose procedūrose, kurias dėl šiuo reglamentu nustatytų teisių ir pareigų pradeda mažmeniniai investuotojai, taikant tam tikras apsaugos priemones pagal veiksmingos teisminės apsaugos principą. Konkrečiai, alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros neturėtų pažeisti tokių procedūrų šalių teisių teisme pareikšti ieškinį;

(23)     kadangi investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentą turėtų parengti subjektai, veikiantys finansų rinkų bankų, draudimo, vertybinių popierių ir fondų sektoriuose, ypač svarbu užtikrinti sklandų įvairių investicinių produktų teikėjus prižiūrinčių valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad jos turėtų bendrą požiūrį į šio reglamento taikymą;

(24)     vadovaujantis 2010 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikatu dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo[15] ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų, svarbu, kad valstybės narės imtųsi būtinų veiksmų užtikrinti, kad pažeidus šį reglamentą būtų taikomos tinkamos administracinės sankcijos ir priemonės. Siekiant užtikrinti, kad sankcijos būtų atgrasios, ir pagerinti investuotojų apsaugą juos įspėjant apie investicinius produktus, parduodamus pažeidžiant šį reglamentą, paprastai turėtų būti skelbiama apie sankcijas ir priemones, nebent susidarytų tiksliai apibrėžtos aplinkybės;

(25)     norint pasiekti šio reglamento tikslus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kad būtų patikslinta informacija dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikimo ir formato, į pagrindinės informacijos dokumentą įtrauktinos informacijos turinio, išsamūs reikalavimai dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikimo laiko, taip pat jo tikslinimo ir peržiūros. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai Europos Parlamentui ir Tarybai būtų perduodami vienu metu, laiku ir tinkamai;

(26)     EVPRI, EBI ir EDPPI pagal 8 straipsnį parengtus techninių reguliavimo standartų dėl metodikos, kuria grindžiamas rizikos ir grąžos pristatymas ir išlaidų apskaičiavimas, projektus Komisija turėtų priimti kaip deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir atitinkamai reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, 1094/2010 ir 1095/2010 10–14 straipsnius;

(27)     1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[16] yra reglamentuojamas valstybėse narėse atliekamas asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą ir prižiūrint kompetentingoms institucijoms. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[17] yra reglamentuojamas Europos priežiūros institucijų atliekamas asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą ir prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Visais atvejais asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą, pvz., kompetentingų institucijų vykdomi asmens duomenų mainai arba perdavimas, turėtų atitikti Direktyvą 95/46/EB, o Europos priežiūros institucijų vykdomi informacijos mainai arba perdavimas turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

(28)     KIPVPS yra investiciniai produktai, kaip apibrėžta šiame reglamente, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu nustatyti pagrindinės informacijos investuotojams reikalavimai pagal Direktyvą 2009/65/EB, būtų proporcinga tokiems KIPVPS nustatyti 5 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo pereinamąjį laikotarpį, kai jiems šis reglamentas nebūtų taikomas. Praėjus šiam laikotarpiui jiems būtų pradėtas taikyti šis reglamentas, jei tik šis pereinamasis laikotarpis nebus pratęstas;

(29)     kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius, pvz., naujų tipų investicinių produktų atsiradimą, taip pat pokyčius kitose Sąjungos teisės srityse ir valstybių narių patirtį, šis reglamentas turėtų būti peržiūrėtas praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Atliekant peržiūrą reikėtų įvertinti, ar dėl nustatytų priemonių pagerėjo vidutinių mažmeninių investuotojų supratimas apie investicinius produktus ir produktų palyginamumas. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar KIPVPS taikomas pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas ir ar nereikėtų apsvarstyti kitų požiūrio į KIPVPS galimybių. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti teisės aktų pasiūlymai;

(30)     kad investicinių produktų teikėjai ir investicinius produktus parduodantys asmenys turėtų pakankamai laiko pasirengti praktiškai taikyti šio reglamento reikalavimus, šio reglamento reikalavimai neturėtų būti taikomi dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo;

(31)     šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(32)     kadangi numatomos priemonės tikslo, t. y. gerinti mažmeninių investuotojų apsaugą ir didinti jų pasitikėjimą investiciniais produktais, įskaitant atvejus, kai tie produktai parduodami tarpvalstybiniu mastu, veikdamos atskirai valstybės narės negali deramai pasiekti, kadangi nustatytus trūkumus įmanoma pašalinti tik Europos lygio veiksmais ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl pagrindinės informacijos dokumento, kurį turi parengti investicinių produktų teikėjai, formato ir turinio ir vienodos taisyklės dėl šio dokumento pateikimo mažmeniniams investuotojams.

2 straipsnis

Šis reglamentas taikomas investicinių produktų teikimui ir pardavimui.

Tačiau jis netaikomas šiems produktams:

(a) draudimo produktams, pagal kuriuos nesiūloma išperkamoji suma arba kai ta išperkamoji suma visiškai arba iš dalies nepriklauso tiesiogiai arba netiesiogiai nuo rinkos svyravimo;

(b) indėliams, kurių grąžos norma nustatoma pagal palūkanų normą;

(c) vertybiniams popieriams, nurodytiems Direktyvos 2003/71/EB 1 straipsnio 2 dalies b–g, i ir j punktuose;

(d) kitiems vertybiniams popieriams, kurie neapima išvestinės finansinės priemonės;

(e) profesinių pensijų sistemoms, kurioms taikoma Direktyva 2003/41/EB arba Direktyva 2009/138/EB; ir

(f) pensijų produktams, su kuriais susijusių finansinių darbdavio mokamų įmokų reikalaujama nacionalinės teisės aktais, kai darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto teikėjo.

3 straipsnis

1.           Kai investicinių produktų teikėjams, kuriems taikomas šis reglamentas, taip pat yra taikoma Direktyva 2003/71/EB, tuomet yra taikomas ir šis reglamentas, ir Direktyva 2003/71/EB.

2.           Kai investicinių produktų teikėjams, kuriems taikomas šis reglamentas, taip pat yra taikoma Direktyva 2009/138/EB, tuomet taikomas ir šis reglamentas, ir Direktyva 2009/138/EB.

4 straipsnis

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) investicinis produktas – investicija, kai nepaisant investicijos teisinės formos investuotojui grąžintina suma priklauso nuo referencinių verčių svyravimo arba vienos ar daugiau rūšių turto, kurio investuotojas tiesiogiai neįsigyja, veiklos rezultatų;

(b) investicinių produktų teikėjas yra:

i)        fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis investicinį produktą;

ii)       fizinis arba juridinis asmuo, keičiantis esamą investicinį produktą taip, kad pasikeičia jo rizikos ir grąžos pobūdis arba su investicija į investicinį produktą susijusios išlaidos;

(c) mažmeniniai investuotojai yra:

i)        mažmeniniai klientai, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 12 punkte;

ii)       klientai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/92/EB;

(d) pensijų produktai – produktai, kurių pagal nacionalinę teisę pripažinta pirminė paskirtis yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

(e) patvarioji laikmena – patvarioji laikmena, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio m punkte;

(f) kompetentingos institucijos – valstybių narių valdžios institucijos, teisiškai įgaliotos prižiūrėti investicinių produktų teikėją arba investicinį produktą mažmeniniam investuotojui parduodantį asmenį.

II SKYRIUS PAGRINDINĖS INFORMACIJOS DOKUMENTAS

1 skirsnis Pagrindinės informacijos dokumento rengimas

5 straipsnis

Investicinių produktų teikėjas pagal šiame reglamente nustatytus reikalavimus parengia kiekvieno teikiamo produkto pagrindinės informacijos dokumentą ir jį paskelbia pasirinktoje interneto svetainėje prieš produktą parduodant mažmeniniams investuotojams.

II skirsnis Pagrindinės informacijos dokumento forma ir turinys

6 straipsnis

1.           Pagrindinės informacijos dokumentas yra tikslus, teisingas, aiškus ir neklaidinantis.

2.           Pagrindinės informacijos dokumentas yra savarankiškas dokumentas, aiškiai atskirtas nuo rinkodaros medžiagos.

3.           Pagrindinės informacijos dokumentas parengiamas kaip trumpas dokumentas, kuriame:

(a) informacija pateikiama ir išdėstoma taip, kad dokumentą būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis;

(b) informacija aiškiai suformuluojama ir rašoma tokia kalba, kad mažmeniniam investuotojui būtų lengviau suprasti pateikiamą informaciją, visų pirma:

i) vartojama aiški, glausta ir suprantama kalba;

ii) vengiama žargono;

iii) vengiama techninių terminų, jei juos galima pakeisti kasdieniais žodžiais.

4.           Jei pagrindinės informacijos dokumente naudojamos spalvos, dėl to nesumažėja galimybė suprasti informaciją tuo atveju, kai spausdinama ar daroma nespalvota pagrindinės informacijos dokumento kopija.

5.           Jei pagrindinės informacijos dokumente naudojamas investicinių produktų teikėjo įmonės prekės ženklas ar logotipas, jis neatitraukia mažmeninio investuotojo dėmesio nuo dokumente pateikiamos informacijos arba neslepia teksto.

7 straipsnis

Pagrindinės informacijos dokumentas rašomas valstybės narės, kurioje parduodamas investicinis produktas, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų arba tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, o kai jis parašytas kita kalba, jis išverčiamas į vieną iš tų kalbų.

8 straipsnis

1.           Pagrindinės informacijos dokumento pirmo puslapio viršuje aiškiai nurodomas pavadinimas – „Pagrindinės informacijos dokumentas“. Iš karto po pavadinimo pateikiama aiškinamoji dalis. Jos tekstas yra toks:

„Šiame dokumente pateikiama pagrindinė informacija apie šį investicinį produktą. Tai nėra rinkodaros medžiaga. Teisės aktais reikalaujama pateikti šią informaciją, kad būtų lengviau suprasti šio investicinio produkto pobūdį ir investavimo į jį riziką. Patartina ją perskaityti, kad būtų galima priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar investuoti.“

2.           Pagrindinės informacijos dokumente pateikiama ši informacija:

(a) skirsnyje dokumento pradžioje – investicinio produkto pavadinimas ir investicinio produkto teikėjo tapatybė;

(b) skirsnyje „Kokia šios investicijos esmė?“ – investicinio produkto pobūdis ir pagrindinės savybės, įskaitant:

i) investicinio produkto tipą;

ii) jo tikslus ir priemones jiems pasiekti;

iii) ar investicinio produkto teikėjas siekia konkrečių aplinkosaugos, socialinių ar valdymo rezultatų, kiek tai susiję arba su veiklos vykdymu, arba su investiciniu produktu, ir, jei taip, kokių rezultatų siekiama ir kaip jų bus pasiekta;

iv) kai investicinis produktas susijęs su draudimo išmokomis, konkrečią informaciją apie tas draudimo išmokas;

v) investicinio produkto trukmę, jei ji žinoma;

vi) veiklos rezultatų scenarijus, jei tai aktualu atsižvelgiant į produkto pobūdį;

(c) skirsnyje „Ar galima pinigus prarasti?“ trumpai paaiškinama, ar įmanoma kapitalą prarasti, įskaitant:

i) teikiamas garantijas arba kapitalo apsaugą, taip pat jų apribojimus;

ii) ar investiciniam produktui taikoma kompensavimo arba garantijų sistema;

(d) skirsnyje „Kam produktas skirtas?“ nurodomas rekomenduojamas minimalus laikymo laikotarpis ir tikėtinas produkto likvidumo pobūdis, įskaitant galimybę jo atsisakyti prieš sueinant galutiniam terminui ir su tuo susijusias sąlygas, atsižvelgiant į investicinio produkto rizikos ir grąžos pobūdį ir tikslinę rinkos raidą;

(e) skirsnyje „Kokia rizika ir galima grąža?“ – investicinio produkto rizikos ir grąžos pobūdis, įskaitant šio pobūdžio suminį rodiklį ir perspėjimus apie specifinę riziką, kurią galbūt ne visą rodo suminis rodiklis;

(f) skirsnyje „Kiek tai kainuos?“ – išlaidos, susijusios su investicija į investicinį produktą, į kurias įeina ir tiesioginės, ir netiesioginės investuotojui tenkančios išlaidos, įskaitant suminius šių išlaidų rodiklius;

(g) skirsnyje „Kokie ankstesnės veiklos rezultatai?“ – investicinio produkto ankstesnės veiklos rezultatai, jei tai aktualu atsižvelgiant į produkto pobūdį ir turimą su juo susijusią patirtį;

(h) pensijų produktų atveju skirsnyje „Ko galima tikėtis išėjus į pensiją?“ – galimų ateities rezultatų projekcijos.

3.           Investicinių produktų teikėjas kitą informaciją gali įtraukti tik tuomet, jei ji būtina, kad mažmeninis investuotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl investavimo į konkretų investicinį produktą.

4.           2 dalyje nurodyta informacija pateikiama bendru formatu, įskaitant bendras antraštes, ir laikantis 2 dalyje nustatytos standartizuotos tvarkos, kad būtų galima palyginti su bet kurio kito investicinio produkto pagrindinės informacijos dokumentu. Pagrindinės informacijos dokumente aiškiai nurodomas bendras simbolis, kad dokumentą būtų galima atskirti nuo kitų dokumentų.

5.           Komisija įgaliojama pagal 23 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiai patikslinamas kiekvieno iš 2 dalyje nurodytos informacijos elementų pateikimas ir turinys, kitos informacijos, kurią produkto teikėjas gali įtraukti į pagrindinės informacijos dokumentą pagal 3 dalį, pateikimas ir konkretūs aspektai, taip pat konkreti informacija apie 4 dalyje nurodytą bendrą formatą ir bendrą simbolį. Komisija atsižvelgia į investicinių produktų skirtumus ir mažmeninių investuotojų gebėjimus, taip pat investicinių produktų savybes, kurie sudaro sąlygas mažmeniniam investuotojui pasirinkti iš skirtingų pagrindinių investicijų arba kitų produkto teikiamų galimybių, įskaitant atvejus, kai šis pasirinkimas gali vykti skirtingu laiku arba keistis ateityje.

6.           Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) parengia reguliavimo standartų projektus ir jais nustato:

(a) metodiką, kuria grindžiamas šio straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas rizikos ir grąžos pristatymas; ir

(b) šio straipsnio 2 dalies f punkte nurodytų išlaidų apskaičiavimą.

Techninių reguliavimo standartų projektuose atsižvelgiama į įvairių tipų investicinius produktus. Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Europos priežiūros institucijos pateikia Komisijai iki [...].

Įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus suteikiamas Komisijai laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatytos tvarkos.

9 straipsnis

Rinkodaros pranešimuose, kuriuose yra su investiciniu produktu susijusios specifinės informacijos, nepateikiama teiginių, prieštaraujančių pagrindinės informacijos dokumente pateiktai informacijai arba menkinančių pagrindinės informacijos dokumento svarbą. Rinkodaros pranešimuose nurodoma, kad yra pagrindinės informacijos dokumentas, ir informuojama, kaip jį gauti.

10 straipsnis

1.           Investicinio produkto teikėjas reguliariai peržiūri pagrindinės informacijos dokumente pateiktą informaciją ir patikslina dokumentą, kai atlikus peržiūrą matyti, kad reikia pakeitimų.

2.           Komisija įgaliojama pagal 23 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos išsamios taisyklės dėl pagrindinės informacijos dokumente pateiktos informacijos peržiūros ir pagrindinės informacijos dokumento tikslinimo, susijusios su:

(a) pagrindinės informacijos dokumente pateiktos informacijos peržiūrėjimo sąlygomis ir dažnumu;

(b) sąlygomis, kuriomis pagrindinės informacijos dokumente pateikta informacija turi būti tikslinama ir kuriomis privaloma arba neprivaloma iš naujo paskelbti patikslintą pagrindinės informacijos dokumentą;

(c) konkrečiomis sąlygomis, kuriomis pagrindinės informacijos dokumente pateikta informacija turi būti peržiūrėta arba pagrindinės informacijos dokumentas turi būti patikslintas, kai investicinis produktas mažmeniniams investuotojams nėra teikiamas nuolat;

(d) aplinkybėmis, kai mažmeninius investuotojus reikia informuoti apie patikslintą jų nupirkto investicinio produkto pagrindinės informacijos dokumentą.

11 straipsnis

1.           Kai investicinių produktų teikėjas parengė pagrindinės informacijos dokumentą, neatitinkantį 6, 7 ir 8 straipsnių reikalavimų, kuriais mažmeninis investuotojas rėmėsi priimdamas sprendimą dėl investavimo, toks mažmeninis investuotojas gali iš investicinių produktų teikėjo reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos tas mažmeninis investuotojas patyrė pasinaudojęs pagrindinės informacijos dokumentu.

2.           Kai mažmeninis investuotojas įrodo nuostolį, patirtą dėl pagrindinės informacijos dokumente pateiktos informacijos naudojimo, investicinių produktų teikėjas turi įrodyti, kad pagrindinės informacijos dokumentas yra parengtas pagal šio reglamento 6, 7 ir 8 straipsnius.

3.           2 dalyje nurodytas prievolės įrodyti pasidalijimas nėra iš anksto keičiamas susitarimu. Bet kuri išankstinė tokių susitarimų nuostata nėra privaloma mažmeniniam investuotojui.

III skirsnis Pagrindinės informacijos dokumento pateikimas

12 straipsnis

1.           Investicinį produktą mažmeniniams investuotojams parduodantis asmuo pagrindinės informacijos dokumentą jiems pateikia likus pakankamai laiko iki sandorio, susijusio su investiciniu produktu, sudarymo.

2.           Nukrypstant nuo 1 dalies, investicinį produktą parduodantis asmuo mažmeniniam investuotojui pagrindinės informacijos dokumentą gali pateikti iškart po sandorio sudarymo, kai:

(a) mažmeninis investuotojas nusprendžia sandorį sudaryti nuotolinio ryšio priemonėmis, kai:

(b) pagrindinės informacijos dokumento pateikti pagal 1 dalį neįmanoma, ir

(c) kai investicinį produktą parduodantis asmuo mažmeninį investuotoją apie tai informavo.

3.           Kai dėl to paties investicinio produkto mažmeninio investuotojo vardu sudaroma keletas iš eilės einančių sandorių pagal to investuotojo nurodymus, duotus investicinį produktą parduodančiam asmeniui iki pirmojo sandorio, įpareigojimas pateikti pagrindinės informacijos dokumentą pagal 1 dalį yra taikomas tik pirmajam sandoriui.

4.           Komisija įgaliojama pagal 23 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose patikslinama:

(a) reikalavimo pagrindinės informacijos dokumentą pateikti likus pakankamai laiko, kaip nustatyta 1 dalyje, įvykdymo sąlygos;

(b) pagrindinės informacijos dokumento pateikimo pagal 2 dalį metodas ir terminas.

13 straipsnis

1.           Investicinį produktą parduodantis asmuo pagrindinės informacijos dokumentą mažmeniniams investuotojams pateikia nemokamai.

2.           Investicinį produktą parduodantis asmuo pagrindinės informacijos dokumentą mažmeniniam investuotojui pateikia viena iš šių laikmenų:

(a) popierine forma;

(b) patvariąja laikmena, išskyrus popierių, kai įvykdomos 4 dalyje nustatytos sąlygos; arba

(c) interneto svetainėje, kai įvykdomos 5 dalyje nustatytos sąlygos.

3.           Tačiau, kai pagrindinės informacijos dokumentas pateikiamas patvariąja laikmena, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje, mažmeniniams investuotojams paprašius popierinė kopija pateikiama nemokamai.

4.           Pagrindinės informacijos dokumentas patvariąja laikmena, išskyrus popierių, gali būti pateikiamas, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a) naudoti patvariąją laikmeną yra tinkama atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp investicinį produktą parduodančio asmens ir mažmeninio investuotojo; ir

(b) mažmeniniam investuotojui buvo suteikta galimybė pasirinkti, ar gauti informaciją popierine forma, ar patvariąja laikmena, ir jis pasirinko tą kitą laikmeną.

5.           Pagrindinės informacijos dokumentas gali būti pateikiamas interneto svetainėje, jei pagrindinės informacijos dokumentas adresuojamas asmeniškai mažmeniniam investuotojui arba jei įvykdomos šios sąlygos:

(a) pagrindinės informacijos dokumentą pateikti interneto svetainėje yra tinkama atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp investicinį produktą parduodančio asmens ir mažmeninio investuotojo;

(b) mažmeninis investuotojas sutiko, kad pagrindinės informacijos dokumentas būtų pateiktas interneto svetainėje;

(c) mažmeniniam investuotojui elektroniniu būdu pranešamas interneto svetainės adresas ir vieta interneto svetainėje, kurioje galima susipažinti su pagrindinės informacijos dokumentu;

(d) pagrindinės informacijos dokumentą patikslinus pagal 10 straipsnį, visos patikslintos redakcijos pateikiamos ir mažmeniniam investuotojui;

(e) užtikrinama, kad pagrindinės informacijos dokumentas interneto svetainėje būtų prieinamas tiek laiko, kiek mažmeniniam investuotojui gali pagrįstai reikėti su juo susipažinti.

6.           Taikant 4 ir 5 dalis laikoma, kad informaciją pateikti patvariąja laikmena, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje yra tinkama atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp investicinį produktą parduodančio asmens ir mažmeninio investuotojo, jeigu galima įrodyti, kad mažmeninis investuotojas turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Jeigu šiai veiklai vykdyti mažmeninis investuotojas pateikia elektroninio pašto adresą, tai laikoma tokiu įrodymu.

III SKYRIUS SKUNDAI, ŽALOS ATLYGINIMAS, BENDRADARBIAVIMAS

14 straipsnis

Investicinių produktų teikėjas nustato tinkamas procedūras ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad skundus dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikę mažmeniniai investuotojai laiku ir tinkamai gautų rimtą atsakymą.

15 straipsnis

1.           Kai mažmeninis investuotojas prieš investicinių produktų teikėją arba investicinius produktus parduodantį asmenį pradeda nacionalinėje teisėje nustatytą alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą dėl ginčo, susijusio su šiame reglamente nustatytomis teisėmis ir pareigomis, investicinių produktų teikėjas arba investicinius produktus parduodantis asmuo dalyvauja toje procedūroje, jei ji atitinka šiuos reikalavimus:

(a) procedūros pabaigoje priimami sprendimai nėra privalomi;

(b) senaties terminas, per kurį ginčą galima perduoti spręsti teismui, yra sustabdomas tam laikui, kol vyksta alternatyvaus ginčo sprendimo procedūra;

(c) reikalavimo senaties terminas yra sustabdomas tam laikui, kol vyksta procedūra;

(d) procedūra nieko nekainuoja arba kainuoja nedaug, kaip nurodyta nacionalinės teisės aktuose;

(e) elektroninės priemonės nėra vienintelis būdas šalims dalyvauti procedūroje;

(f) išimtiniais atvejais, kai to reikia dėl situacijos skubos, galima imtis laikinųjų priemonių.

2.           Valstybės narės apie subjektus, kurių kompetencijai priklauso 1 dalyje nurodytos procedūros, Komisijai praneša iki [įrašyti konkrečią datą – 6 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo arba taikymo]. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tais subjektais susijusius pasikeitimus.

3.           Subjektai, kurių kompetencijai priklauso 1 dalyje nurodytos procedūros, bendradarbiauja vieni su kitais spręsdami tarpvalstybinius ginčus šio reglamento taikymo srityje.

16 straipsnis

Taikydamos šį reglamentą kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita ir su subjektais, atsakingais už 15 straipsnyje nurodytas skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo neteismine tvarka procedūras.

Pirmiausia kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia viena kitai tokią informaciją, kuri svarbi joms vykdant savo pareigas pagal šį reglamentą.

17 straipsnis

1.           Valstybėse narėse tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą valstybės narės taiko Direktyvą 94/46/EB.

2.           EBI, EDPPI ir EVPRI tvarkant asmens duomenis taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

IV SKYRIUS Administracinės sankcijos ir priemonės

18 straipsnis

1.           Valstybės narės parengia taisykles, kuriomis nustatomos tinkamos administracinės sankcijos ir priemonės, taikomos šio reglamento nuostatų pažeidimo atvejais, ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendintos. Tos sankcijos ir priemonės yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.

Iki [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės apie pirmoje pastraipoje nurodytas taisykles praneša Komisijai ir Europos priežiūros institucijų jungtiniam komitetui. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir Europos priežiūros institucijų jungtiniam komitetui apie visus vėlesnius tų taisyklių pakeitimus.

2.           Naudodamosi įgaliojimais pagal 19 straipsnį, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti pagal šį reglamentą pageidautini administracinių priemonių ir sankcijų rezultatai, taip pat koordinuoja savo veiksmus, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi ir sutapimo taikant administracines priemones ir sankcijas tarpvalstybiniais atvejais.

19 straipsnis

1.           Šis straipsnis taikomas šiems pažeidimams:

(a) pagrindinės informacijos dokumentas neatitinka 6 straipsnio 1–3 dalių ir 7 straipsnio;

(b) pagrindinės informacijos dokumente nepateikta 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta informacija arba to dokumento pateikimas neatitinka 8 straipsnio 4 dalies;

(c) rinkodaros pranešime yra su investiciniu produktu susijusios informacijos, prieštaraujančios pagrindinės informacijos dokumente pateiktai informacijai, taip pažeidžiant 9 straipsnį;

(d) pagrindinės informacijos dokumentas nėra peržiūrėtas ir patikslintas pagal 10 straipsnį;

(e) pagrindinės informacijos dokumentas nepateiktas likus pakankamai laiko pagal 12 straipsnio 1 dalį;

(f) pagrindinės informacijos dokumentas nepateiktas nemokamai pagal 13 straipsnio 1 dalį.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

(a) uždrausti prekiauti investiciniu produktu;

(b) laikinai sustabdyti prekybą investiciniu produktu;

(c) viešai įspėti nurodant už pažeidimą atsakingą asmenį ir pažeidimo pobūdį;

(d) pareikalauti paskelbti naują pagrindinės informacijos dokumento redakciją.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, pritaikiusios vieną ar daugiau administracinių priemonių ir sankcijų pagal 2 dalį, turėtų įgaliojimus pačios pateikti arba įpareigoti investicinio produkto teikėją arba investicinį produktą parduodantį asmenį pateikti atitinkamam mažmeniniam investuotojui tiesioginį pranešimą, kuriame informuojama apie administracinę priemonę arba sankciją ir apie tai, kur pateikti skundus arba reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

20 straipsnis

Kompetentingos institucijos 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracines priemones ir sankcijas taiko atsižvelgdamos į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

(a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

(b) atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

(c) pažeidimo poveikį mažmeninių investuotojų interesams;

(d) už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimą;

(e) atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

21 straipsnis

1.           Kompetentinga institucija, visuomenei atskleisdama informaciją apie administracines priemones ir sankcijas, vienu metu apie tas administracines priemones ir sankcijas praneša EBI, EDPPI ir EVPRI.

2.           Valstybės narės kartą per metus pateikia EBI, EDPPI ir EVPRI apibendrintą informaciją apie visas administracines priemones ir sankcijas, pritaikytas pagal 18 straipsnį ir 19 straipsnio 2 dalį.

3.           EBI, EVPRI ir EDPPI šią informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

22 straipsnis

Informacija apie sankcijas ir priemones, pritaikytas už 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, visuomenei atskleidžiama nedelsiant, nurodant bent informaciją apie šio reglamento pažeidimo tipą bei pobūdį, taip pat už pažeidimą atsakingų asmenų tapatybę, nebent dėl tokio informacijos atskleidimo kiltų didelis pavojus finansų rinkoms.

Jei dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją apie sankcijas ar priemones skelbia anonimiškai.

IV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

1.           Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nurodytų sąlygų.

2.           8 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami [4 metų] laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams.

4.           Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 8 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas [2 mėnesiais].

24 straipsnis

Valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms, nurodytoms Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje, ir asmenims, parduodantiems tos direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų KIPVPS investicinius vienetus, šio reglamento įpareigojimai netaikomi iki [OL prašoma įterpti datą, kuri būtų 5 metai nuo įsigaliojimo].

25 straipsnis

1.           Po ketverių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija peržiūri šį reglamentą. Atliekant peržiūrą apskritai apžvelgiamas praktinis šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymas deramai atsižvelgiant į pokyčius mažmeninių investicinių produktų rinkoje. Kiek tai susiję su Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtais KIPVPS, atliekant peržiūrą įvertinama, ar reikėtų pratęsti pereinamąjį laikotarpį pagal šio reglamento 24 straipsnį, ar, nustačius būtinus koregavimus, Direktyvos 2009/65/EB pagrindinės informacijos investuotojams nuostatas būtų galima pakeisti šio reglamento pagrindinės informacijos dokumentu arba tas nuostatas prilyginti šiam dokumentui. Atliekant peržiūrą apsvarstomas ir galimas šio reglamento taikymas kitiems finansiniams produktams.

2.           Pasikonsultavusi su Europos priežiūros institucijų jungtiniu komitetu, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus pridedamas teisės akto pasiūlymas.

26 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [dveji metai nuo jo įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               COM(2011) 656 galutinis.

[2]               EBPIK, EDPPPIK ir CESR yra komitetai, kuriuos pakeitė atitinkamai Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI).

[3]               Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010; OL 2010 12 15, L 331, 12.

[4]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, 2010 m. gruodžio 8 d. (COM(2010) 716 galutinis).

[5]               OL , , p. .

[6]               OL , , p. .

[7]               OL C ..., ..., p. ….

[8]               OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

[9]               OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

[10]             OL L 9, 2003 1 15, p. 3.

[11]             OL L 235, 2003 9 23, p. 10.

[12]             OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

[13]             OL L 345, 2003 12 21, p. 64.

[14]             OL L 271, 2002 10 9, p. 16.

[15]             COM(2010) 716.

[16]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[17]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.