15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/44

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos komunikatą ir skiria didelį dėmesį sparčiam perėjimui prie visuotinai taikomos elektroninių viešųjų pirkimų sistemos, sėkmingai išbandytos kai kuriose valstybėse narėse. Viešųjų pirkimų rinka siejama su dideliais skaičiais: joje sukuriama apie 20 proc. ES BVP.

1.2

Tokiu sudėtingu kaip dabartinis laikotarpiu, kai vyksta labai sunkias pasekmes piliečiams lemiantys biudžeto koregavimo procesai, Europa ir jos iniciatyvos vertinamos labai neigiamai. Europos institucijos turi dėti daugiau pastangų, kad taptų atviresnės, paaiškintų ir nurodytų priežastis, skatinančias jas priimti tam tikrus sprendimus. Komisijai, kuri yra vienintelė ES institucija, turinti teisę teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, tenka išskirtinė atsakomybė ne tik informuoti, bet ir įtikinti piliečius jos teikiamų pasiūlymų naudingumu. EESRK deda pastangas šioje srityje ir Komisija turėtų labiau bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis, įskaitant patariamosiomis.

1.3

EESRK pabrėžia, kad linijinis valstybių biudžeto mažinimas, lemiantis ankstyvą vyresnio amžiaus ir patyrusių darbuotojų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų veikloje, išėjimą iš tarnybos, laipsniškai mažina viešųjų institucijų žmogiškąjį kapitalą, todėl ragina valstybes nares vengti beatodairiško lėšų mažinimo, kuris tik trumpam pagerina biudžeto padėtį; dažnai prireikia pasitelkti išorės išteklius, nes likusi darbo jėga dar nėra įgijusi reikiamų profesinių įgūdžių.

1.4

EESRK pabrėžia elektroninių viešųjų pirkimų svarbą atsižvelgiant į galimą naudą:

1.5

Komisija mano, kad tikslą visiškai pereiti prie e. viešųjų pirkimų galima pasiekti iki 2016 m. vidurio (galbūt iki 2017 m. atsižvelgiant į tai, kad perkėlimui į nacionalinę teisę reikia dviejų metų), t. y. daug sparčiau palyginti su per pastaruosius aštuonerius metus pasiekta pažanga. EESRK mano, kad tai yra teisingas ir plataus užmojo tikslas, kurį bus galima pasiekti tik laikantis tam tikrų šioje nuomonėje nurodytų standartizavimo, sąveikumo ir prieigos sąlygų. Šių sąlygų nevykdymas gali lemti dar didesnį rinkos susiskaidymą.

1.6

EESRK pritaria pasiūlytiems tikslams, tačiau turi pažymėti, kad, nepaisant visų įdėtų pastangų, elektroniniai viešieji pirkimai vis dar sudaro labai mažą procentą. Komisija šiuo metu rengia tyrimą, kuriame bus pateikti kiekvienoje šalyje pasiekti rezultatai. Šis tyrimas turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos. Pavyzdžiui, Italijoje e. viešieji pirkimai sudaro 4 proc.

1.7

EESRK labai apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės nenoriai bendradarbiauja: jos priešinasi permainoms ir nenori atverti savo viešųjų pirkimų rinkos konkurencijai, kad apsaugotų nacionalines įmones ir neprarastų didelės ekonominės ir politinės galios.

1.8

Savo komunikate Komisija tai vadina „inertiškumu“, tuo tarpu EESRK mano, kad tai veikiau „pasyvus priešinimasis“ permainoms ir pasidavimas nacionaliniam protekcionistinio pobūdžio spaudimui. Visus viešuosius pirkimus skelbiant elektroniniu būdu, bus nenaudinga ir žalinga nustatyti Europos lygmens konkursų ribą, o to labai norėtų visų pirma MVĮ.

1.9

EESRK mano, kad tolesnis ribų taikymas nedera su vidaus rinkos vystymusi ir prieštarauja vienodų konkurencijos sąlygų principui.

1.10

Informavimas. Piliečiai, įmonės, vietos ir nacionalinės valdžios institucijos turi būti įsitikinusios tokių priemonių naudingumu. Šiuo tikslu būtina kompleksiškai ir vengiant pavienių iniciatyvų skirti išteklius informavimui, komunikacijai ir mokymo veiklai.

1.11

Skaidrumas. Vienas iš tiesioginių elektroninio viešųjų pirkimų paskelbimo poveikių - užtikrinti didesnį skaidrumą. EESRK siūlo ne tik paskelbti pranešimą, bet ir pateikti informaciją apie darbų įgyvendinimo pažangą atsižvelgiant į numatytus terminus, paskirtų darbų įvykdymo arba prekių tiekimo terminą. Skaidrumas padės vis labiau užkirsti kelią sukčiavimui ir leis viešosioms institucijoms sutaupyti daugiau lėšų ir pagerinti rinkos veiksmingumą.

1.12

Sąveika ir standartizavimas. EESRK ypatingą dėmesį skiria klausimams, susijusiems su įvairių platformų (dažnai portalų) sąveika ir procesų bei dokumentų, kuriais keičiamasi įvairiais viešųjų pirkimų etapais, standartizacija. Atskirų platformų, skirtingų formatų ir procedūrų plitimas yra viešųjų pirkimų automatizavimo kliūtis, atgrasanti tiekėjus, visų pirma MVĮ, taikyti šią priemonę. Komisija turėtų nedelsdama rekomenduoti su viešaisiais pirkimais susijusiose procedūrose taikyti bendrą Europos (arba tarptautinį) standartą; tai visų pirma pasakytina apie Europos standartizacijos komiteto (CEN) atliktą darbą praktiniame seminare „Verslo sąveikos sąsajos (angl. Business Interoperability Interfaces (BII)) viešuosiuose pirkimuose Europoje“ (1), ir BII profilių taikymą PEPPOL (Europos e. viešieji pirkimai internetu, angl. Pan European Public Procurement OnLine) specifikacijoms.

1.13

Susiskaidymas. Kadangi nėra ES strategijos, tiek nacionaliniu, tiek regionų lygmeniu (Vokietijoje, Italijoje ir kitur) sukurtos tarpusavyje nesąveikaujančios platformos ir tapatybės nustatymo priemonės. MVĮ asociacijų manymu, tai beveik visada lemia sprendimą neteikti pasiūlymo, o kartais pernelyg dideles, nepagrįstas, valdymo išlaidas, ypač MVĮ. EESRK mano, kad ES turi veiksmingai šalinti rinkos susiskaidymą.

1.14

Prieinamumas ir paprastumas. EESRK pabrėžia, kad naudos rinkai, viešosioms institucijoms ir piliečiams bus pasiekta tik užtikrinus prieinamas sistemas, mažas sąnaudas, lengvai valdomas ir tvarkomas sistemas, standartizuotus modulius, procedūras ir sprendimus, taip pat parengus bendrą terminų žodyną, kaip priemonę spręsti kalbinio pobūdžio problemas (jis taip pat turi būti prieinamas ir lengvai naudojamas) taikant principus, kurių „Smulkiojo verslo akte“ yra įsipareigojusi laikytis pati Komisija.

1.15

Socialinės įmonės. Pereinant prie elektroninių priemonių taikymo, EESRK rekomenduoja didžiausią dėmesį skirti socialinių įmonių galimybėms jomis pasinaudoti. Šiuo metu tokios įmonės teikia daug socialinių paslaugų. Jos sudaro didžiąją dalį įmonių, teikiančių paramos ir sveikatos priežiūros paslaugas.

1.16

MVĮ turi būti remiamos ES teisės aktais dėl nustatytą ribą viršijančių viešųjų pirkimų, kad galėtų atitikti keliamus nustatytus kapitalo ir patirties reikalavimus, be kita ko, kuriant laikinus įmonių konsorciumus arba asociacijas. Šiuo požiūriu galima paminėti Portugalijos pavyzdį: 87 proc. viešųjų pirkimų laimėjo MVĮ, tačiau tik 19 proc. vertės požiūriu.

2.1

Šiame komunikate atskleidžiama strateginė elektroninių viešųjų pirkimų (angl. e-procurement) svarba ir nurodomi pagrindiniai veiksmai, kuriais Komisija ketina remti visišką viešųjų pirkimų perkėlimą į virtualią erdvę Europos Sąjungoje.

2.2

E. viešuosius pirkimus jau vykdančios perkančiosios organizacijos sutaupo 5–20 proc lėšų. Jei visiems ES viešiesiems pirkimams būtų taikomas mažesnis procentas, atsižvelgiant į bendrą viešųjų pirkimų mastą, būtų sutaupyta daugiau nei 100 milijardų eurų.

2.3

Viešųjų pirkimų (2) srityje - kaip numatyta 2011 m. Bendrosios rinkos akte (3) - Komisija pateikė tam tikrų pasiūlymų, kaip iki 2016 m. vidurio visiškai pereiti prie e. viešųjų pirkimų (4). Galutinis tikslas – sukurti vientisą e. viešųjų pirkimų sistemą, kurioje visi procedūros etapai – nuo pranešimo (angl. e-notification) iki mokėjimo (angl. e-payment) – vyktų elektroniškai (5).

2.4

E. viešieji pirkimai gali padėti didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir galimybes juose dalyvauti, ypač MVĮ, ir taip bendrojoje rinkoje skatinti tarpvalstybinę konkurenciją, inovacijas ir augimą.

2.5

Komisija nurodė dvi didžiausias elektroninių viešųjų pirkimų diegimo kliūtis:

2.6

Pasiūlytiems tikslams įgyvendinti Komisija pateikia 15 punktų veiksmų planą.

3.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pripažįsta, kad svarbu persvarstyti viešųjų pirkimų teisinę sistemą ir laipsniškai visiškai automatizuoti viešuosius pirkimus ir nustatyti privalomą reikalavimą tam tikruose viešojo pirkimo etapuose naudoti elektronines ryšio priemones.

3.2

Komisijos pasiūlytas laipsniško elektroninių viešųjų pirkimų įvedimo veiksmų planas yra labai plataus užmojo ir, tinkamai jį įgyvendinus, būtų labai naudingas visiems viešųjų pirkimų rinkos dalyviams. Atsižvelgiant į skirtingą elektroninių viešųjų pirkimų raidą įvairiose valstybėse, kuriose jau stebimas sprendimų ir platformų susiskaidymo reiškinys, strateginių arba veiklos gairių trūkumas gali lemti dar didesnį rinkos susiskaidymą, jei nebus laikomasi tam tikrų pagrindinių būtiniausių reikalavimų.

3.3

Vis dėlto e viešieji pirkimai neturi būti vykdomi pažeidžiant „pasiūlytų geriausių sąlygų“ principą, numatytą direktyvos dėl viešųjų pirkimų projekte (6).

3.4

EESRK ypatingą dėmesį skiria klausimams, susijusiems su įvairių platformų (dažnai portalų) sąveika ir procesų bei dokumentų, kuriais keičiamasi įvairiais viešųjų pirkimų etapais, standartizacija. Reikėtų nustatyti europinį (arba tarptautinį) programinės įrangos (angl. software) atvirąjį standartą, taikomą vykdant elektroninius viešojo sektoriaus pirkimus. Atskirų platformų, įvairių formatų ir procedūrų plitimas yra viešųjų pirkimų automatizavimo kliūtis, atgrasanti tiekėjus, visų pirma MVĮ, taikyti šią priemonę. Europos standartizacijos komitetas (CEN), siekdamas standartizuoti programinę įrangą, savo praktiniame seminare „Verslo sąveikos sąsajos (angl. Business Interoperability Interfaces) viešuosiuose pirkimuose Europoje“ parengė sąveikių standartų profilius.

3.5

EESRK pritaria, kad, siekiant įveikti esamas kliūtis, Komisija turi imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų įtvirtinti prievolę taikyti tarptautinius arba europinius atviruosius standartus įgyvendinant sąveikius techninius sprendimus. Būtų tikslinga parengti svarbiausias tinkamo atvirtųjų standartų taikymo gaires remiantis Europos standartizacijos komiteto praktinio seminaro dėl verslo sąveikos sąsajų metu atliktu darbu ir jų taikymu vykdant PEPPOL projektą. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje aiškiai numatyti (7) veiksmai, skirti remti elektroninių viešųjų pirkimų standartizavimą taikant technines specifikacijas, kurias galėtų įgyvendinti visi IRT sprendimų ir paslaugų teikėjai.

3.6

EESRK pabrėžia labai svarbų galima e. viešųjų pirkimų indėlį užtikrinant viešojo sektoriaus viešųjų pirkimų skaidrumą ir kovojant su sukčiavimu. Elektroninės priemonės sudaro galimybę stebėti ir vertinti visą procesą ir tai, kaip teikėjas jį įvykdė. Tokia informacija yra labai svarbi siekiant užtikrinti kuo didesnį viešojo sektoriaus skaidrumą (angl. e-transparency) ir gali būti svarbi paskata patvirtinti e. viešųjų pirkimų priemones, visų pirma skirtas MVĮ. Geriausios praktikos pavyzdžiu šioje srityje yra Portugalija (8), taip pat Lietuva, kur įvesta privaloma e. pranešimo, e. prieigos ir e. pasiūlymų teikimo sistema davė apčiuopiamos naudos, kadangi 14–55 proc. sumažėjo perkamų prekių ir paslaugų kainos, 20–90 proc. išaugo konkursuose dalyvaujančių tiekėjų skaičius ir nuo 46 iki 11 dienų sutrumpėjo tiekimo proceso trukmė.

3.7

Be to, labai svarbu, kad e. viešųjų pirkimų iniciatyvoje būtų numatyta parama MVĮ, skirta mokymui naudotis technologijomis ir suprasti jų naudą. Labai svarbu investuoti į viešojo ir privačiojo sektorių darbuotojų mokymą. EESRK mano, kad tokia parama labai naudinga. MVĮ galėtų pasitelkti savo profesines asociacijas.

3.8

Yra kalbinių kliūčių, tačiau šiame komunikate joms neskirtas deramas dėmesys. Informacija apie e. viešųjų pirkimų platformas turėtų būti pateikta ne tik nacionaline, bet ir bent viena kita Europos kalba. Tačiau tai galėtų būti susiję su pernelyg didelėmis papildomomis sąnaudomis. Todėl Europos Komisija galėtų parengti specialią internetinę elektroninių viešųjų pirkimų vertimo priemonę.

3.9

Komisija nenagrinėja visoje bendrojoje rinkoje kylančios informuotumo apie viešuosius pirkimus, kurių vertė mažesnė nei nustatyta riba, problemos, kuri ypač svarbi MVĮ ir labai mažoms įmonėms. EESRK mano, kad metas apsvarstyti tikslingumo išlaikyti dabartinę ribą klausimą atsižvelgiant į tai, kad, įvedus elektroninį paskelbimą, visi pirkimai bus visiems prieinami.

4.1

EESRK pritaria poreikiui pereiti prie viešųjų pirkimų automatizavimo. Komisija atkreipia dėmesį į pradinius viešųjų pirkimų etapus (pranešimų skelbimas, susipažinimas su konkurso dokumentais, pasiūlymų teikimas, pasiūlymų vertinimas ir sutarties skyrimas), tačiau taip pat svarbu atsižvelgti į įvairius tolesnius pirkimo sutarties skyrimo etapus (užsakymas, sąskaitų faktūrų išrašymas ir mokėjimas) ir informuoti apie pirkimų eigą, kylančias problemas, įvykdymo terminus ir sąnaudas.

4.2

Techninių reikalavimų suvienodinimas yra labai svarbus plėtojant IT sprendimus ir paslaugas, kurie gali būti taikomi ir naudojami vietos, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu. EESRK primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti šioje srityje numatytus veiksmus (2). Jų poveikis labai svarbus ne tik viešosioms institucijoms, bet ir, visų prima, tiekėjams, kurie galės taikyti Europos lygmeniu standartizuotus ir sąveikius sprendimus.

4.3

Elektroninių parašų naudojimas yra sudėtingas tarpvalstybinių sandorių atveju. Todėl reikalingi veiksmai, kurie paskatintų tokių sprendimų sąveiką. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Portugalija, tarp sunkumų vykdant e. viešuosius pirkimus nurodė ne tik įvairių elektroninių viešųjų pirkimų platformų sąveiką, bet ir pernelyg didelius elektroniniams parašams keliamus reikalavimus bei elektroninių laiko žymų paslaugos sąnaudas (9).

4.4

Paprastų sprendimų ir gerosios praktikos skatinimas yra neabejotinai naudinga parama viešųjų pirkimų automatizavimo projektams. Rengiant atitinkamus sprendimus, turi būti atsižvelgta į MVĮ poreikius, ypač e. pasiūlymų teikimo etapu. Labai svarbūs Komisijos įsteigtos e. konkursų ekspertų grupės (ang. e-Tendering Expert Group) pasiekti rezultatai. Jie galėtų būti pateikti suinteresuotiesiems subjektams įvertinti.

4.5

Svarbiausias veiksmas, į kurį Komisija turėtų sutelkti dėmesį, susijęs su įvairių elektroninių viešųjų pirkimų vidaus rinkoje sprendimų įgyvendinimo tvarka. PEPPOL projekte dalyvavo vienuolika šalių, jos sukūrė technines specifikacijas, skirtas parengti su sudėtingiausiais viešųjų pirkimų etapais susijusius standartizuotus sprendimus ir atvirą standartizuotų dokumentų keitimosi platformą taip užtikrinant visišką įvairių Europos platformų sąveiką.

4.5.1

PEPPOL sudedamosios dalys: elektroninio parašo patvirtinimo priemonės, grindžiamos Europos institucijų išduotomis elektroninėmis pažymomis, bendrovių virtualus dokumentų rinkinys (angl. Virtual Company Dossier), skirtas standartizuotai pateikti informaciją apie įmones (pažymos ir pareiškimai); elektroninis katalogas, kuriame standartiniu formatu pateikiami prekių ir paslaugų pasiūlymai; e. užsakymai ir e. sąskaitos faktūros leidžiantys pirkėjui ir teikėjui pagalspecialią procedūrą dalytis informacija apie bendrą veiklą. Galiausiai elektroninių duomenų perdavimo infrastruktūra (angl. network), grindžiama bendrais nacionaliniu lygmeniu suderinamais standartais ir susiejanti atskiras elektronines viešųjų pirkimų bendruomenes ir (arba) sistemas.

4.5.2

Bendrovių virtualių dokumentų rinkinių (angl. VCD) sistema, panašiai kaip e. Certis (informacinė sistema, padedanti sužinoti, kokių pažymų ir pareiškimų vykstant viešųjų pirkimų procedūroms dažnai reikalaujama 27 valstybės narėse, Kroatijoje (stojančioji šalis), Turkijoje (šalis kandidatė) ir trijose ELPA valstybėse (Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje)), teikia informaciją apie kriterijus ir pažymas, kurių reikalaujama dalyvaujant viešuosiuose rinkimuose valstybėse narėse. E. Certis duomenų bazė šiuo metu yra sukurta kaip informacijos duomenų bazė, tuo tarpu VCD sistema užtikrinamos kitos sąsajos siekiant su ja susieti kitas paslaugas. E. Certis turėtų būti į VCD panaši sistema. Komisija turėtų užtikrinti atitikimą ir atnaujinti susijusią oficialios informacijos sistemą teikiant tokią paslaugą ir skiriant techninę paramą.

4.5.3

EESRK tikisi tvirtos Komisijos ir valstybių narių paramos stiprinant asociacijos OpenPEPPOL vaidmenį ir pabrėžia jos svarbą, kadangi svarbu užtikrinti, kad, Europos viešajame sektoriuje vykdant viešuosius pirkimus, būtų toliau taikomos, išplėtotos ir naudojamos techninės specifikacijos užtikrinant standartizavimą ir sąveiką įvairiais viešųjų pirkimų etapais ne tik prieš sutarties skyrimą, bet ir vėlesniais etapais taip išvengiant rinkos susiskaidymo.

4.6

EESRK pritaria, kad elektroninių viešųjų pirkimų infrastruktūros plėtra turi būti finansuojama ir remiama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility) susiejant tai, ką jau yra sukūrusios PEPPOL konsorciumo valstybės narės, ir dabartinę perdavimo infrastruktūrą (angl. network), kuri sujungia įvairias sistemas Europoje. EESRK pabrėžia, kad svarbu ir toliau užtikrinti bendrais standartais grindžiamą atvirą, prieinamą ir saugią infrastruktūrą. Siekiant palengvinti viešųjų pirkimų diegimą, reikėtų pasinaudoti struktūriniais fondais.

4.7

EESRK rekomenduoja įgyvendinti kompleksinę komunikacijos strategiją remiantis esamomis bendruomenėmis, visų pirma OpenPEPPOL, bendradarbiaujant su Europos įmonių tinklu ir taikant regionams ir savivaldybėms skirtas tinklų kūrimo programas. Su viešaisiais pirkimais susijusi komunikacijos strategijos dalis galėtų būti bendrai įgyvendinama Komisijos, OpenPEPPOL ir naujojo bandomojo projekto A (CIP IRT PRP) Basic Cross Sector Services (BCSS) vykdytojų.

4.8

EESRK remia Komisijos sprendimą automatizuoti visą savo vidaus struktūrų pirkimų procesą ir parengti atvirojo kodo (angl. open source) sprendimus.

4.9

EESRK pritaria, kad reikia užtikrinti viešųjų pirkimų elektroninių priemonių diegimo stebėseną ir nustatyti susijusią naudą. Priėmus direktyvą, Komisija turėtų kas ketvirtį paskelbti atskirose valstybėse narėse viešųjų pirkimų srityje pasiektos kokybinės ir kiekybinės pažangos ataskaitą, kad būtų galima įvertinti vykdomų procesų pažangą.

4.10

Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir konkurenciją, labai svarbu tarptautiniu lygmeniu plėtoti dialogą apie viešųjų pirkimų elektroninių priemonių naudojimą. Dar kartą pasitvirtina, kad tarptautinių standartų taikymas yra būtina priemonė šiam tikslui pasiekti, todėl reikėtų užtikrinti susijusios pažangos stebėseną. Viešajame sektoriuje diegiant elektroninius viešuosius pirkimus, visų pirma reikia rekomenduoti taikyti standartus (CEN BII ir PEPPOL specifikacijas) ir užtikrinti jų taikymo stebėseną.