Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011XG0429(01)

Tarybos išvados, kuriomis rekomenduojama nustatyti Europos teismų praktikos identifikatorių (ECLI) ir būtiniausius vienodus metaduomenis teismų praktikos srityje

OJ C 127, 29.4.2011, p. 1–7 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

29.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 127/1


Tarybos išvados, kuriomis rekomenduojama nustatyti Europos teismų praktikos identifikatorių (ECLI) ir būtiniausius vienodus metaduomenis teismų praktikos srityje

2011/C 127/01

I.   ĮVADAS

1.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos.

2.

Daugiamečiame Europos Sąjungos Tarybos 2009–2013 m. Europos e. teisingumo veiksmų plane pabrėžiama prieigos prie nacionalinės teismų praktikos svarba ir standartizacijos bei decentralizuotos techninės architektūros poreikis (1).

3.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje (2) pabrėžiamas tarpvalstybinės prieigos prie nacionalinės teismų praktikos poreikis, tokiu būdu nacionaliniam teisėjui suteikiant galimybę dalyvauti Europos teisės sistemoje.

II.   POREIKIŲ NUSTATYMAS

4.

Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kurioje galėtų būti vykdomas teisminis bendradarbiavimas, būtinos ne tik Europos teisės žinios, bet ir abipusės žinios apie kitų valstybių narių teisės sistemas.

5.

Europos e. teisingumo portalas turėtų padėti įgyvendinti tikslą skleisti informaciją apie ES bei valstybių narių teisės sistemas ir turėtų būti naudinga priemone piliečiams, teisininkams ir valstybių narių valdžios institucijoms.

6.

Apie Europos Sąjungos teisės turinį ir jos taikymą negalima sužinoti vien tik iš ES teisės šaltinių – taip pat reikia atsižvelgti į nacionalinių teismų praktiką, teismų sprendimus kreiptis prejudicinio sprendimo bei sprendimus, priimamus gavus prejudicinį sprendimą, ir ES teisės aktų nuostatų taikymą neprašant prejudicinio sprendimo.

7.

Pastaraisiais metais gavus Europos Sąjungos finansinę paramą arba tiesiogiai jai dalyvaujant, buvo vykdomos pirmiau minėtų tikslų siekiančios iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklo metapaieškos sistema (3), Europos Sąjungos valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos Dec.Nat ir Jurifast duomenų bazės (4), Europos Komisijos JURE (jurisdikcija, pripažinimas, vykdymo peržiūra) duomenų bazė (5), EUR-Lex ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros teismų praktikos duomenų bazė (6).

8.

Šių iniciatyvų naudojimas ir joms teikiama parama atskleidė tokių duomenų bazių poreikį, tačiau patirtis parodė, kad tokiose duomenų bazėse vykdoma paieška dažnai yra sudėtinga ir nepatogi naudotis.

9.

E. teisės darbo grupės tikslinės darbo grupės atliktas tyrimas (7) parodė, kad be su daugiakalbyste susijusių problemų, kitos problemos daugiausia kyla dėl vienodų teismų praktikos identifikatorių trūkumo. Nacionaliniu lygiu yra sukurtos įvairios identifikavimo sistemos – kai kurios iš jų yra skirtos teismams, kitų specifika priklauso nuo gamintojų. Duomenų bazėse, turinčiose įvairių valstybių narių teismų praktikos paieškos funkciją (pirmiau paminėti pavyzdžiai yra tik keli iš daugelio), kartais naudojama tai duomenų bazei sukurta identifikavimo sistema, o kartais naudojamasi viena arba keliomis nacionalinėmis numeravimo sistemomis. Todėl teismų praktikos įvairiose valstybėse paieška ir citavimas yra itin sudėtingi: vienos sistemos suteikti identifikatoriai gali būti nesuderinami su kitomis sistemomis.

10.

Atlikus pirmiau nurodytą tyrimą paaiškėjo, kad panašios problemos kyla ir su teismų praktikos aprašymui naudojamais metaduomenimis. Dėl to, kad beveik visos nacionalinės ir Europos duomenų bazės naudoja skirtingas metaduomenų pavadinimų ir kūrimo taisykles, kyla pavojus, kad teisėjams, teisininkams ir piliečiams skirta tarpvalstybinė teismų praktikos paieška nebus veiksminga ir patogi.

III.   SPRENDIMŲ NUSTATYMAS

11.

Laikantis proporcingumo principo, Europos e. teisingumo veiksmų plane patvirtinto decentralizavimo principo ir Europos sąveikos sistemos principų, centralizuota Europos nacionalinės teismų praktikos duomenų bazė neturėtų būti kuriama. Be to, atsiranda konkretūs vartotojų poreikiai konkrečiose teisės srityse, todėl reikalingos skirtingos viešo arba komercinio pobūdžio duomenų bazės su skirtingomis funkcijomis.

12.

Siekiant palengvinti tolesnį Europos teismų praktikos duomenų bazių plėtojimą ir tuo pačiu teikti teisininkams ir piliečiams reikalingą paslaugą naudotis šiomis duomenų bazėmis, laikoma, kad yra būtina sukurti bendrą teismų praktikos identifikavimo, citavimo ir metaduomenų sistemą. Toks bendras standartas būtų suderinamas su ankstesnėje dalyje išvardytais principais.

13.

Teismų sprendimams identifikuoti turėtų būti naudojamas standartinis identifikatorius, kurį galėtų atpažinti, perskaityti ir suprasti tiek žmonės, tiek kompiuteriai, ir kuris būtų suderinamas su technologiniais standartais. Tuo pačiu metu pageidautina, kad nacionalinės teismų praktikos identifikavimo sistemos galėtų veikti kartu su tokiu Europos standartu, tačiau taip pat pageidautina, kad toms šalims, kurios to nori, Europos standartas būtų pagrindu nacionaliniams standartams.

14.

Kadangi teismų ir teismuose naudojamų IT prietaikų organizavimas skiriasi ne tik tarp valstybių narių, bet ir pačiose valstybėse narėse, turėtų būti įmanoma identifikavimo ir metaduomenų sistemas įdiegti kiekviename teisme.

15.

Laikantis paminėtų proporcingumo ir decentralizavimo principų, teismų ir tribunolų sprendimai dalyvauti šioje teismų praktikos identifikavimo ir metaduomenų sistemoje turi būti priimami nacionaliniu lygiu.

16.

Kadangi valstybių narių teismų ir vyriausybių sutikimas yra itin svarbus teismų praktikos identifikavimo ir metaduomenų sistemos įgyvendinimui bei naudojimui, dėl šios rekomendacijos buvo konsultuojamasi su Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu, Europos Sąjungos valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Europos teismų tarybų tinklu, LEX iniciatyvos atstovais, CEN/Metalex forumo dalyviais, SEMIC-ES, Europos Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismu ir Europos Sąjungos leidinių biuru.

17.

Identifikavimo ir metaduomenų sistema turėtų tapti gerai žinoma piliečiams ir teisininkams. Be to, siekiant pagerinti tikimybę rasti priede aprašytą identifikatorių ir metaduomenis turinčius praktikos pavyzdžius, turėtų būti sudaryta galimybė naudojantis bendra sąsaja šiuose teismų sprendimuose vykdyti paiešką pagal identifikatorių ir minimalius metaduomenis. Šios bendros paieškos sąsajos architektūra turėtų būti decentralizuota ir integruota į Europos e. teisingumo portalą. Nors bendra paieškos sąsaja sudaro galimybę daugiau naudotis identifikavimo ir metaduomenų sistema, norint identifikavimą ir metaduomenis įdiegti nacionaliniu lygiu neturėtų būti iš anksto reikalaujama ją sukurti.

18.

Naudojantis bendra paieškos sąsaja turėtų būti galima prisijungti ne tik prie viešų interneto svetainių, bet ir prie kitų svetainių, kuriose skelbiama informacija, susijusi su teismų praktika, pvz., dokumentų santraukos ar jų vertimai.

IV.   IŠVADOS

19.

Valstybės narės raginamos savanoriškai nacionaliniu lygiu įdiegti Europos teismų praktikos identifikatorių (ECLI) ir būtiniausius vienodus metaduomenis teismų praktikos srityje.

20.

Toliau pateikiamos rekomendacijos galiotų toms valstybėms narėms, kurios nuspręstų įdiegti ECLI ir būtiniausius vienodus metaduomenis teismų praktikos srityje:

a)

ECLI turėtų būti taikomas, kaip nurodyta šių išvadų priedo 1 dalyje, visiems sprendimams, kuriuos priima visi šalies teismai ir tribunolai;

b)

visus teismų ir tribunolų sprendimus, kurie yra skelbiami viešose interneto svetainėse, valstybės narės turėtų pateikti su būtiniausiais vienodais metaduomenimis, kaip nurodyta šių išvadų priedo 2 dalyje;

c)

valstybės narės turėtų paskirti nacionalinį ECLI koordinatorių, kaip aprašyta šių išvadų priedo 3.1 dalyje;

d)

ES Teisingumo Teismas turėtų dalyvauti Europos teismo praktikos identifikatoriaus sistemoje;

e)

Europos Komisija turėtų sukurti ECLI skirtą interneto svetainę, kuri būtų Europos e. teisingumo portalo dalimi, kaip aprašyta šių išvadų priedo 4 dalyje;

f)

Europos Komisija ir valstybės narės, glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaudamos, turėtų sukurti susietą identifikatorių ir metaduomenų paieškos sistemą, kaip išdėstyta šių išvadų priedo 5 dalyje;

g)

valstybės narės ir jų teismai savo nacionalinėse interneto svetainėse ir leidiniuose turėtų skleisti informaciją apie ECLI, ECLI interneto svetainę ir paieškos sąsają, net jei toje konkrečioje valstybėje narėje ECLI nėra įdiegtas;

h)

ne tik valstybės narės, bet ir šalys kandidatės bei Lugano konvencijos valstybės (8) raginamos naudoti ECLI sistemą; taip pat;

i)

valstybės narės turėtų kiekvienais metais Tarybai teikti ataskaitą apie padarytą pažangą diegiant ECLI ir metaduomenis teismų praktikos srityje.


(1)  OL C 75, 2009 3 31, p. 1.

(2)  Dok. 2007/2027(INI).

(3)  http://www.network-presidents.eu/

(4)  http://www.juradmin.eu/

(5)  http://ec.europa.eu/civiljustice/jure/search_en.cfm

(6)  http://infoportal.fra.europa.eu/

(7)  Dok. 12907/1/09.

(8)  Islandija, Norvegija ir Šveicarija.


PRIEDAS

1.   Europos teismo praktikos identifikatoriaus formatas

1.

Europos teismo praktikos identifikatorių (angl. European Case Law Identifier) (ECLI) turi sudaryti penkios sudedamosios dalys, kurios turi būti išdėstytos tokia tvarka:

a)

santrumpa „ECLI“;

b)

tos šalies, kurios kompetencijai priklauso priimtas teismo sprendimas, kodas:

i)

valstybių narių ir šalių kandidačių kodai – Tarpinstitucinio stiliaus vadove (1) nurodyti kodai;

ii)

kitoms šalims nurodyti naudojami ISO 3166 alpha-2 standarto kodai;

iii)

Europos Sąjungos kodas – „EU“;

iv)

sprendimą dėl tarptautinėms organizacijoms nurodyti naudotinų kodų priima Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad kodai prasidedantys „X“ jau yra naudojami Europos institucijoms nurodyti;

c)

teismo arba tribunolo santrumpa (toliau – teismo kodas). Teismo kodas:

i)

turi turėti mažiausiai vieną, o daugiausiai – septynis simbolius;

ii)

turi visada prasidėti raide, tačiau jį gali sudaryti ir skaitmenys;

iii)

turėtų būti pasirenkama tokia santrumpa, kuri atrodytų logiška žmonėms, žinantiems, kokia yra atitinkamos šalies teismų sistema;

iv)

turi būti bent teismo arba tribunolo pavadinimo santrumpa, tačiau joje taip pat galima nurodyti to teismo arba tribunolo rūmus ar kolegiją, ypač jei rūmų ar kolegijos pavadinimo naudojimas yra įprasta tos šalies praktika;

v)

turėtų neturėti informacijos apie dokumento tipą;

vi)

turėtų būti nustatytas pagal 5.1 dalį;

vii)

teismo kodas „XX“ turi būti skirtas tik tų teismų ir tribunolų, kurie nenurodyti tos valstybės narės nacionalinio ECLI koordinatoriaus parengtame sąraše (3.1 dalies 2 punkto a papunktis), sprendimams, įskaitant kitų šalių arba tarptautinių teismų, kurie (dar) neturi sprendimą priėmusio teismo valstybės narės ECLI, sprendimams;

d)

sprendimo metai, nurodyti keturženkliu skaičiumi;

e)

eilės numeris, kuris turi būti unikalus, t. y. negali būti dar vieno to paties teismo tais pačiais metais priimto sprendimo, pažymėto tuo pačiu eilės numeriu. Maksimalus eilės numerio ilgis – 25 simboliai. Eilės numerį gali sudaryti taškai („.“), tačiau jokie kiti skyrybos ženklai.

2.

Visos sudedamosios dalys skiriamos dvitaškiu („:“).

3.

ECLI negali sudaryti jokie tarpai ar skyrybos ženklai; jų negali būti nei sudedamųjų dalių viduje, nei tarp jų, išskyrus nurodytuosius 1 punkto e papunktyje ir 2 punkte.

4.

Visose sudedamosiose dalyse esančios raidės gali būti tik lotynų abėcėlės raidiniai skaitmeniniai simboliai.

5.

1 punkto a, b, c ir e papunkčiuose nurodytų sudedamųjų dalių raidės turėtų būti didžiosios, arba bent jau neturi būti prasminio skirtumo dėl to, ar raidės didžiosios, ar mažosios.

6.

Siekiant, kad nesuprastėtų ECLI naudojimo ar supratimo galimybės, į ECLI negali būti įtrauktos kitos sudedamosios dalys.

7.

ECLI vardų erdvė (angl. namespace) turi būti užregistruota https://e-justice.europa.eu/ecli

2.   Metaduomenys

1.

Siekiant, kad teismų praktika būtų geriau suprantama ir lengviau randama, kiekvienas dokumentas, kuriame yra teismo sprendimas, turėtų turėti metaduomenis, kaip aprašyta šioje dalyje. Šie metaduomenys turėtų būti aprašomi pagal Dublino pagrindinių metaduomenų iniciatyvą (Dublin Core Metadata Initiative, DCMI) nustatytus standartus ir kaip nurodyta šioje dalyje.

2.

Kiekvienas atskiras teismo sprendimo dokumentas turėtų turėti, o jei jo turėtų būti galima ieškoti pasitelkiant 5 dalyje aprašytą sąsają, privalo turėti šiuos metaduomenis:

a)

dcterms: identifier

URL adresas, kuriuo galima rasti patį dokumentą ar informaciją apie jį. Tai gali būti internetinė vardų vertimo programa (angl. web-based resolver) kartu su ECLI, arba bet koks kitas URL adresas.

b)

dcterms: isVersionOf

Šio elemento forma turi būti ECLI, kaip aprašyta 1 dalyje.

c)

dcterms: creator

Visas teismo pavadinimas. Gali būti įtrauktas ir rūmų ar kolegijos pavadinimas.

d)

dcterms: coverage

i)

Šalis, kurioje yra teismo arba tribunolo buveinė.

ii)

Siekiant nurodyti teritorinę jurisdikciją, gali būti įtraukta (federalinės) valstybės dalis.

e)

dcterms: date

Sprendimo data, kuri turi būti rašoma laikantis ISO 8601 standarto.

f)

dcterms: language

i)

Turi būti pateikiama kalbos santrumpa, kaip nurodyta Tarpinstitucinio stiliaus vadove. Kalboms, kurios neįtrauktos į šį stiliaus vadovą, turi būti naudojamas ISO 639 standartas.

ii)

Kalba nėra (nebūtinai turi būti) ta, kuria priimtas sprendimas, tai – (pagrindinė) paties dokumento kalba.

g)

determs: publisher

(Komercinė arba viešoji) organizacija, atsakinga už to teismo sprendimo dokumento paskelbimą.

h)

dcterms: accessRights

Šiame laukelyje privalo būti viena iš dviejų verčių: „public“ („vieša“) arba „private“ („privatu“). Jei vertė yra „public“, dokumentas tuo URL adresu turi būti prieinamas visiems, kitu atveju turi būti naudojama vertė „private“, nepaisant, ar neviešas prieigos pobūdis yra nustatytas dėl komercinių ar kitų priežasčių.

i)

dcterms: type

Šiame laukelyje gali būti pateikiama informacija apie priimto sprendimo tipą, kaip nurodyta schemoje. Šio laukelio numatytoji vertė – „teismo sprendimas“, siekiant atskirti nuo kitų dokumentų tipų.

3.

Kiekvienas atskiras teismo sprendimo dokumentas taip pat gali turėti tokius metaduomenis:

a)

dcterms: title

Pavadinimo laukelyje negali būti kartojama kitų laukelių informacija. Pageidautina, kad būtų nurodomi bylos šalių vardai, pavadinimai, slapyvardžiai ar kiti pavadinimai, laikantis nacionalinės praktikos ir duomenų apsaugos taisyklių.

b)

dcterms: subject

Dalyko laukelis naudojamas teisės sričiai nurodyti. Jame turėtų būti pateikiami vienas ar daugiau schemos elementų, kurių vertės būtų civilinė teisė, komercinė teisė, šeimos teisė, bankroto teisė, tarptautinė privatinė teisė, baudžiamoji teisė, ES teisė, administracinė teisė, mokesčių teisė, tarptautinė viešoji teisė ir konstitucinė teisė; taip pat gali būti nurodytas konkretesnis teisės srities apibūdinimas.

c)

dcterms: abstract

Šiame laukelyje pateikiama bylos reziumė ar santrauka; nepateikiant aprašymo, klasifikacijos ar interpretacijos.

d)

dcterms: description

Šiame laukelyje pateikiami apibūdinamieji elementai, pateikiami reikšminių žodžių arba pagrindinių bylos klausimų forma.

e)

dcterms: contributor

Teisėjų, generalinių advokatų ar kitų susijusių darbuotojų pavardės.

f)

dcterms: issued

Paties sprendimo dokumento paskelbimo data. Data turi būti rašoma laikantis ISO 8601 standarto.

g)

dcterms: references

i)

Nuorodos į kitus (teisinius) dokumentus.

1.

Jei tai nuorodos į kitus nacionalinių teismų sprendimus, ECLI turi būti naudojamas, jei dokumentas, į kurį nurodoma, turi ECLI; kitu atveju, turėtų būti pateikiamos kitos nuorodos.

2.

Jei tai nuorodos į ES teisinius dokumentus, turi būti naudojamas CELEX numeris.

3.

Jei tai nuorodos į nacionalinius teisinius dokumentus, sprendimus be ECLI ar mokslinius dokumentus, turėtų būti naudojamas URL adresas, jei toks yra, arba kitos identifikavimo sistemos.

h)

dcterms: isReplacedBy

ECLI, jį išdavus, turi būti nuolatinis. Tačiau neišvengiamai prireiks suteikti naują numerį dėl administracinių klaidų arba kai ECLI suteikiamas sprendimams, kurie anksčiau turėjo teismo kodą XX (pagal 1 dalies 1 punkto c papunkčio vii punktą). Tokio pernumeravimo atveju šiame laukelyje turi būti įrašomas naujas ECLI. Šiame laukelyje negali būti jokios kito pobūdžio informacijos.

4.

Visi šioje dalyje nurodyti metaduomenys, neturintys fiksuoto formato arba kurie nėra grindžiami sistema, privalo turėti kalbos kodą.

3.   Nacionalinis įgyvendinimas

3.1.   Nacionalinis ECLI koordinatorius

1.

Kiekviena ECLI naudojanti valstybė narė privalo nacionaliniu ECLI koordinatoriumi paskirti vyriausybinę arba teismo organizaciją. Viena šalis negali turėti daugiau nei vieną ECLI koordinatorių.

2.

Nacionalinis ECLI koordinatorius yra atsakingas už:

a)

teismų ir tribunolų, kurie gali turėti kodą, kaip nurodyta 1 dalies 1 punkto c papunktyje ir 2 dalies 2 punkto c papunktyje, sąrašą;

b)

dokumentų tipų sistemą, kaip nurodyta 2 dalies 2 punkto i papunktyje.

3.

Nacionalinis ECLI koordinatorius ECLI interneto svetainėje, kaip nurodyta 4 dalyje, turėtų skelbti informaciją apie tai, kaip sukuriamas eilės numeris.

Egzistuojančios nacionalinės teismų praktikos identifikavimo sistemos turėtų kiek įmanoma būti įtrauktos į ECLI. Tačiau turi būti laikomasi 1 dalyje išdėstytų formato taisyklių.

3.2.   Įgyvendinimas

1.

Už nacionalinį ECLI įgyvendinimą yra atsakinga pati valstybė, nepaisant to, kad tam gali būti skiriamas Europos finansavimas.

2.

Vienos šalies teismai ir tribunolai gali prisijungti prie ELCI sistemos skirtingu metu.

3.

Siekiant, kad būtų lengviau daryti nuorodas į dokumentus, ECLI taip pat turėtų būti naudojamas ir paties sprendimo fiziniams atitikmenims.

4.

ECLI turėtų būti naudojamas visiems priimamiems sprendimams, ne tik tiems, kurie skelbiami teismų interneto svetainėse.

5.

ECLI gali būti priskiriamas anksčiau priimtiems sprendimams.

6.

Nacionaliniu lygiu ECLI priskyrimas turėtų būti atskira paslauga, vykdoma pagal Europos sąveikos sistemą.

4.   ECLI interneto svetainė

1.

Turėtų būti sukurta ECLI interneto svetainė – ji turėtų būti Europos e. teisingumo portalo dalimi.

2.

Šioje svetainėje turėtų būti pateikiama:

a)

informacija apie ECLI formatą ir naudojimą. Apie formatą turėtų būti pateikiama ši informacija:

i)

formato nustatymo taisyklės, aprašytos 1 dalyje;

ii)

dalyvaujančių šalių santrumpų sąrašas (nuoroda į šį sąrašą);

iii)

atskirų kiekvienos šalies naudojamų dalyvaujančių teismų ir tribunolų santrumpų sąrašai. Teismų pavadinimai turėtų būti išversti į visas kalbas pagal daugiakalbį organizacijų pavadinimų žodyną, parengtą naudoti e. teisingumo portale, ir pateikiami su saitais į šių teismų trumpus aprašymus e. teisingumo portale (jei yra);

iv)

eilės numerio formato nustatymo taisyklių atskiroje šalyje aprašymas (jei yra);

v)

techninė informacija;

b)

informacija apie metaduomenis, kaip išdėstyta 2 dalyje;

c)

informacija apie nacionalinius ECLI koordinatorius: jų vaidmenį ir pareigas, taip pat kontaktinę informaciją kiekvienoje šalyje;

d)

interneto svetainėje turėtų būti prieinama bendra paieškos sąsaja, aprašyta 5 dalyje, kai tik ji bus sukurta.

5.   ECLI paieškos sąsaja

1.

Nacionalinės teismų praktikos paieškai pagal ECLI ir (kai kuriuos) metaduomenis, kaip aprašyta 2 dalyje, turėtų būti sukurta bendra paieškos sąsaja. ECLI ir bendrų metaduomenų įdiegimas nepriklauso nuo to, ar yra paieškos sąsaja.

2.

Pagal Europos e. teisingumo veiksmų planą sąsaja turėtų būti decentralizuoto pobūdžio: neturėtų būti sukurta jokia duomenų bazė Europos lygiu; turėtų būti numatyta tik galimybė atlikti paiešką tarpusavyje susietose nacionalinėse duomenų bazėse ar interneto svetainėse.

3.

Europos Komisija yra atsakinga už techninį paieškos sąsajos funkcionavimą.

4.

Galutiniams naudotojams ECLI paieškos sąsaja turėtų būti prieinama per ECLI interneto svetainę, nors ji neturėtų būti jos neatsiejama technine dalimi.

5.

Europos Komisija turi parengti gerai aprašytą sąsają, kad interneto programos galėtų prisijungti prie paieškos sąsajos. Ji taip pat turi parengti mechanizmą, pagal kurį nacionaliniai ECLI koordinatoriai galėtų atnaujinti savo teismų bei tribunolų sąrašą ir skelbti informaciją apie eilės numerio formato nustatymo sistemą (-as).

6.

Piktnaudžiavimo arba netinkamo elgesio atveju Komisija gali atšaukti organizacijos teisę būti prisijungusiai prie paieškos sąsajos.

7.

Vardų vertimo programa (angl. resolver) turi būti pateikiama adresu https://e-justice.europa.eu/ecli/, t. y. po šio adreso įrašius ECLI, per paieškos sąsają bus parodomi esami duomenys apie šį ECLI.

6.   ECLI Europos Sąjungoje

1.

ECLI koordinatorius Europos Sąjungoje yra Teisingumo Teismas.

2.

Atitinkamais atvejais, kai priede minima „šalis“ arba „valstybė narė“, tai turi būti suprantama kaip „ES“.


(1)  http://publications.europa.eu/code/lt/lt-370100.htm


Top