EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011DC0417
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Reform of the Common Fisheries Policy
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Bendros žuvininkystės politikos reforma
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Bendros žuvininkystės politikos reforma
/* KOM/2011/0417 galutinis */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Bendros žuvininkystės politikos reforma /* KOM/2011/0417 galutinis */
TURINYS 1........... Įvadas............................................................................................................................ 2 2........... Reformos tikslai.............................................................................................................. 3 2.1........ Daugiau žuvų, kad
būtų galima tausiai žvejoti................................................................... 3 2.2........ Žuvininkystės ir akvakultūros
sektoriaus ateitis ir darbo vietos.......................................... 5 2.3........ Klestinčios pakrantės
bendruomenės............................................................................... 6 2.4........ Informuotų vartotojų
realių poreikių tenkinimas................................................................ 6 2.5........ Geresnis valdymas užtikrinant
regionalizavimą.................................................................. 7 2.6........ Pažangesnis finansavimas................................................................................................ 8 2.7........ Bendros žuvininkystės politikos
principų taikymas tarptautiniu mastu................................. 8
1.
Įvadas
Žaliojoje knygoje apie bendrosios
žuvininkystės politikos reformą[1]
prieita prie išvados, kad pasiekti pagrindinius politikos tikslus nesiseka –
žuvų ištekliai pereikvojami; nepaisant didelių subsidijų, dalies
laivyno ekonominė būklė pažeidžiama; darbo vietos
žuvininkystės sektoriuje nepatrauklios, o padėtis daugelyje nuo
žuvininkystės priklausančių pakrantės bendruomenių vargana.
Ši analizė patvirtinta plačių konsultacijų, surengtų
paskelbus žaliąją knygą, rezultatais[2]. Atsižvelgdama į tai Komisija siūlo
šios politikos plataus užmojo reformą. Reforma siekiama nustatyti
sąlygas, kad būtų galima užtikrinti geresnę žuvų,
žuvininkystės, taip pat joms būtinos jūros aplinkos ateitį.
Bendra žuvininkystės politika (BŽP) suteikia labai didelių
galimybių užtikrinti tausią žuvininkystę, kuri sudarytų
sąlygas tausoti ekosistemą ir Europos piliečiams teikti aukštos
kokybės sveikų žuvies produktų, užtikrintų pakrantės
bendruomenių klestėjimą, pelną žuvies apdorojimo ir
perdirbimo įmonėms ir patrauklias bei saugesnes darbo vietas. Reforma prisidės prie strategijos „Europa
2020“[3]
įgyvendinimo, nes bus siekiama darnaus integracinio augimo, didesnės
sanglaudos pajūrio regionuose ir gerų sektoriaus ekonominės
veiklos rezultatų. Įgyvendinant reformą siekiama užtikrinti, kad
gyvieji jūros ištekliai būtų naudojami tausiai, todėl
reforma yra viena iš svarbiausių pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai
išteklius naudojanti Europa“[4]
sudėtinių dalių. Tausumas – siūlomos reformos pagrindas.
Tausi žvejyba reiškia, kad žvejojant nekeliamas pavojus išteklių
reprodukcijai, taip pat užtikrinama, kad ilgai būtų sužvejojama daug
žuvų. Todėl būtina valdyti, kiek žuvies iš jūros išgaunama
žvejojant. Komisija siūlo užtikrinti, kad iki 2015 m. ištekliai
būtų pradėti naudoti tausiai, kad būtų taikomas
didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principas. Be to, Komisija
siūlo iki 2016 m. atsisakyti praktikos, kai nepageidaujamos
sužvejotos žuvys išmetamos už borto. Toks išmetimas – nepriimtinas
išteklių švaistymas. Remiantis geriausiais skaičiavimais[5], jei užtikrinama, kad naudojant išteklius
būtų taikomas didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio
principas, išteklių padaugėja apie 70 %. Iš viso žuvų
būtų sugaunama apie 17 % daugiau, pelno marža padidėtų
triskart, investicijų grąža būtų šešis kartus didesnė,
o bendra pridėtinė vertė žvejybos pramonei padidėtų
beveik 90 %. Tausi žvejyba leistų užtikrinti, kad
žvejybos sektorius taptų nepriklausomas nuo viešojo sektoriaus paramos. Be
to, taip būtų lengviau skaidriai užtikrinti stabilias kainas,
todėl tai būtų akivaizdžiai naudinga vartotojams. Stiprus,
veiksmingas ir ekonomiškai gyvybingas rinkos sąlygomis veikiantis
sektorius vaidintų svarbesnį ir aktyvesnį vaidmenį
išteklių valdymo srityje. Be to, tai padėtų sumažinti laivyno
perteklinius pajėgumus – vieną iš pagrindinių žuvų
išteklių pereikvojimo priežasčių. Tausi žvejyba būtina pakrančių
bendruomenių ateičiai; tam tikrais atvejais joms reikės numatyti
konkrečių pagalbos priemonių jų mažiems pakrančių
laivynams tvarkyti. Komisija siūlo užtikrinti, kad BŽP taptų
platesnės jūrų ekonomikos dalis. Tai padės užtikrinti
darnesnę ES jūrų ir pakrantės teritorijų politiką,
o pakrantės regionams būs lengviau įvairinti savo pajamų
šaltinius, kad būtų užtikrinta geresnė jų gyvenimo
kokybė. Žuvys – pagrindinis sektoriaus išteklius. Be
to, tai sveikų baltymų šaltinis žmonėms. Siekis, kad
žuvininkystė ir akvakultūra pajūrio ir kaimo vietovėse
būtų tausi, atitinka visos visuomenės interesus; be to, tai
padės tenkinti augančią kokybiškos žuvies ir jūros
gėrybių paklausą. BŽP reformų rinkinį sudaro: · pagrindinio reglamento teisės akto pasiūlymas
(pakeičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002); · rinkos politikos teisės akto pasiūlymas (pakeičiantis
Tarybos reglamentą (EB) Nr.104/2000); · Komunikatas apie BŽP išorės aspektą; · Ataskaita apie Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 skyrius
„Apsauga ir tausojimas“ ir „Žvejybos pajėgumo reguliavimas“, taip pat apie
17 straipsnio 2 dalį dėl laivybos apribojimo 12 jūrmylių
zonoje. Atsižvelgdama į daugiametę
finansinę programą ir finansines perspektyvas, Komisija numatė
vėliau 2011 m. priimti su bendra žuvininkystės politika
susijusį būsimo 2014–2020 m. finansinio instrumento teisės
akto pasiūlymą.
2.
Reformos tikslai
2.1.
Daugiau žuvų, kad būtų galima
tausiai žvejoti
Turėtų būti užtikrintas
pakankamas žuvų išteklių lygis, o tiems ištekliams turėtų
būti sudarytos tinkamos sąlygos. Juos naudojant turėtų
būti taikomas didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principas.
Tokį lygį galima apibrėžti kaip didžiausią laimikį,
kurį galima saugiai žvejoti daugelį metų užtikrinant, kad
žuvų populiacijos dydis liktų produktyviausias. Šis tikslas
išdėstytas Jungtinių Tautų jūrų teisės
konvencijoje ir patvirtintas 2002 m. Pasaulio aukščiausio lygio
susitikime tvarios plėtros klausimais kaip tikslas, kurį pasaulis
turėtų pasiekti iki 2015 m. Be to, šis tikslas turėtų
padėti pasiekti, kad reformuotoji BŽP leistų geriau prisidėti
prie geros aplinkos būklės užtikrinimo jūrų aplinkoje pagal
Jūrų strategijos pagrindų direktyvos nuostatas[6]. Tikslas iki 2015 m. užtikrinti, kad
būtų taikomas didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio
principas, dabar aiškiai įtrauktas į siūlomą
pagrindinį reglamentą. Sužvejotų žuvų išmetimas į jūrą – nebepriimtinas. Dėl sužvejotų
žuvų išmetimo į jūrą susidaro neigiamas sektoriaus
įvaizdis; be to, tai turi neigiamą poveikį tausiam išteklių
naudojimui, jūros ekosistemoms, finansiniam žuvininkystės
gyvybingumui; be to, tai gali turėti įtakos mokslinių rekomendacijų
kokybei. Žuvų išmetimo į jūrą panaikinimas turi būti
vienas iš reformuotos bendros žuvininkystės politikos tikslų.
Siūlomame pagrindiniame reglamente sektoriui nustatomas įpareigojimas
užtikrinti, kad visos sužvejotos reguliuojamų rūšių žuvys
būtų iškraunamos krante. Šis įpareigojimas įsigalios
žuvų rūšių grupėms, nustatant plataus užmojo, tačiau
tikroviškus įgyvendinimo terminus; be to, bus priimtos paramos
priemonės. Įpareigojimas visas žuvis iškrauti krante
neturėtų būti taikomas žuvų, kurios sugautos ir vėl
įmestos į vandenį greičiausiai išgyventų, rūšims.
Daugiamečiai valdymo planai išlieka ilgalaikių politinių įsipareigojimų
priemone siekiant išteklius naudoti tausiau. Šie planai pakeis dabartinį
su vienais žuvų ištekliais susijusį metodą – didžiajai daugumai
išteklių bus taikomi įvairių išteklių žuvų valdymo
planai. Viduržemio jūros regione įsikūrusios valstybės
narės turi parengti nacionalinius žvejybos jų teritoriniuose
vandenyse valdymo planus. Tai turėtų leisti parengti ES planus
Viduržemio jūros žvejybos rajonams, kuriems būdingas tarptautinis
aspektas. ES turėtų siekti panašių ilgalaikių ES
nepriklausančių partnerių įsipareigojimų. Žuvininkystės valdymas turi būti
pagrįstas tinkamomis mokslinėmis rekomendacijomis ir
ekosistemos metodu bei atsargumo principu. Komisija ir toliau sieks, kad
pagal užtikrintus kokybės standartus jai rekomendacijas teiktų mokslo
patariamosios institucijos. Siekiant užtikrinti kuo geresnę konsultavimo
sąveiką, bus užtikrinta, kad skirtingų mokslo patariamųjų
institucijų veikla nesikartotų. Mokslo ir sektoriaus partnerystė gali padėti pagerinti duomenų bei žinių kokybę ir
padidinti jų prieinamumą. Be to, tai gali skatinti veiklos
vykdytojų ir mokslininkų tarpusavio supratimą, nemažinant
pastarųjų nepriklausomumo. Todėl tokia partnerystė
turėtų būti skatinama. Išsamūs ir patikimi duomenys
gyvybiškai svarbūs politikos rengimui – tiek politikos rengimo, tiek
įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo etapais[7].
Reformuotąja politika bus nustatyti aiškūs atnaujinti valstybių narių
įsipareigojimai, susiję su duomenų rinkimu ir prieinamumu.
Komisija planuoja integruotą Europos žuvininkystės valdymo
informacinę sistemą. Ji padės veiksmingai reaguoti į
vartotojų poreikius, gerinti duomenų kokybę ir užtikrinti
pažangų žuvininkystės valdymą. Kai įmanoma, taip bus
supaprastintos taisyklės bei prievolė teikti ataskaitas ir sumažintos
sąnaudos. Valstybės narės turės priimti ir koordinuoti
nacionalinių žuvininkystės duomenų rinkimą, mokslinius
tyrimus ir inovacijų programas, kad būtų kuo geriau naudojamasi
ES mokslinių tyrimų bendrosiomis programomis.
2.2.
Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus
ateitis ir darbo vietos
Bendra žuvininkystės politika turi
būti sudarytos sąlygos kurti stiprų, gyvybingą ir
konkurencingą sektorių, kuriame siūloma patrauklių darbo
vietų. Žvejybos ir akvakultūros sektorius turi veikti veiksmingai, o
jo finansų būklė turi būti gera, kad nereikėtų
viešosios paramos. Siūlomame pagrindiniame reglamente
nustatomas rinkos veiksnys, kurį naudojant siekiama kurti stiprų ir pelningą
žuvininkystės sektorių – numatyta palaipsniui diegti perleidžiamąsias
žvejybos koncesijas, siekiant užtikrinti efektyvumą teisiškai
saugiomis sąlygomis. Perleidžiamųjų koncesijų sistema gali
padėti sumažinti žvejybos pajėgumą ir padidinti ekonominį
gyvybingumą; kaip parodė patirtis tam tikrose valstybėse
narėse ir už jų ribų, mokesčių mokėtojams tai
nieko nekainuoja. Pagal Komisijos pasiūlymą šios koncesijos
būtų perleidžiamos, tačiau tik valstybėje narėje.
Valstybės narės gali apibrėžti su ES teise suderinamus
kriterijus, siekdamos laivo žvejybos veiklą realiai ekonomiškai susieti su
gyventojų, priklausomų nuo žuvininkystės ir susijusių
sektorių, reikmėmis. Valstybės narės gali reguliuoti
perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, siekdamos užtikrinti glaudžią
sąsają tarp jų ir žvejų bendruomenių (pavyzdžiui,
nustatyti, kad koncesijas galima perleisti tik laivyno segmento ribose) ir
užkirsti kelią spekuliacijai. Konkrečios mažų
pakrančių laivynų ypatybės, jų ypatinga sąsaja su
pakrantės bendruomenėmis ir kai kurių iš šių
mažųjų ar vidutinių įmonių pažeidžiamumas – visa tai
pateisina nuostatą, kad perleidžiamosios žvejybos koncesijos privaloma
tvarka būtų taikomos tik didesniems laivams. Valstybės narės
į šią sistemą gali neįtraukti iki 12 metrų ilgio laivų,
išskyrus laivus, naudojančius traukiamuosius žvejybos įrankius. Laivyno pertekliniai pajėgumai – viena iš
pagrindinių kliūčių užtikrinti tausią
žuvininkystę. Naujajai sistemai, pagal kurią laivynai būtų
sumažinti sektoriuje nustatytomis sąlygomis taikant perleidžiamąsias
žvejybos koncesijas, nereikės viešojo finansavimo ir bus pašalintos
paskatos kurti perteklinius pajėgumus. Veiklos vykdytojai turės
paskatą didinti koncesijas, o kiti galės nuspręsti iš sektoriaus
apskritai pasitraukti. Numatoma, kad iki 2022 m. pagal šią
sistemą pajamos padidės per 20 %, o įgulų atlyginimai
– nuo 50 iki daugiau kaip 100 %. Taip pertvarkius žvejybos sektorių
pagėrės ir perdirbimo sektoriaus veikla, smarkiai padidės bendra
pridėtinė vertė ir bus suteikiama daugiau įsidarbinimo
galimybių[8]. Be
to, reformos tikslas – užtikrinti geresnę žuvininkystės sektoriaus
raidą ir apriboti darbo vietų praradimą. Įgyvendinus
reforma bus pertvarkytas žuvininkystės sektorius, todėl reiks imtis
priemonių siekiant administruoti šios pertvarkos užimtumo aspektą.
Todėl socialinių partnerių dalyvavimas visais lygmenimis bus
labai svarbus. Be to, perleidžiamosios žvejybos koncesijos
užtikrina socialinį sprendimą norintiems pasitraukti iš sektoriaus,
nes jie gali savo koncesijas parduoti rinkos kaina. Darbo vietų patrauklumas ir tinkamos
darbo sąlygos – svarbūs klausimai laivynams
apskritai ir ypač svarbūs daugeliui mažų pakrančių
laivynų. Pastangos, kad žvejybos sektorius vėl taptų pelningas,
kartu aktyviau plėtojant socialinį dialogą visais lygmenimis, –
veiksmingas būdas užtikrinti, kad žvejybos laivai taptų saugesne ir
geresne darbo vieta[9] ir
kad žvejyba taptų patraukliu ir saugiu būdu užsidirbti pragyvenimui.
Reformuotoji bendra žuvininkystės politika turi prisidėti prie darbo
sąlygų laivuose atnaujinimo, siekiant užtikrinti, kad būtų
laikomasi šiuolaikinių sveikatos ir saugos standartų. Komisija ir
Taryba skatino valstybes nares ratifikuoti 2007 m. Tarptautinės darbo
tarybos darbo žvejybos sektoriuje konvenciją. Atsižvelgdama į tai
Komisija aktyviai bendradarbiaus su socialiniais partneriais. Akvakultūros
darnaus vystymosi skatinimas yra labai svarbus siekiant tenkinti
augančią pasaulinę žuvies ir jūros gėrybių
paklausą. Akvakultūra Europos Sąjungoje yra
įvairialypė veikla – nuo ekstensyviojo tradicinio žuvų auginimo
pakrantės vandenyse ir tvenkiniuose iki pažangiųjų
technologijų pramoninės veiklos, visų pirma jūrų
žuvų auginimo. Be to, akvakultūra yra svarbi ekonominė veikla,
kuria grindžiamas kaimo ir pakrančių bendruomeninių darnus
ekonominis augimas, o akvakultūros veikla gali prisidėti prie
aplinkos ypatybių, tokių kaip ekstensyvioji akvakultūra
šlapžemėse, išsaugojimo ir apsaugos. Akvakultūros tvarumas ir jos
produktų kokybė bei sauga – esminiai veiksniai kuriant sektoriaus
potencialą ir gerinant jo konkurencingumą[10]. ES turi skatinti tausią,
konkurencingą ir įvairią akvakultūrą,
pagrįstą pažangiausiais moksliniais tyrimais bei technologijomis ir
neapsunkintą kliūčių, susijusių su prieiga ir
administracinėmis kliūtimis. Šioje srityje akivaizdžiai esama ES aspekto,
nes strateginės pasirinktys nacionaliniu lygmeniu gali paveikti
kaimyninių valstybių narių raidą. Įgyvendinant
reformą valstybės narės privalės parengti nacionalinius
strateginius planus, pagrįstus strateginėmis ES gairėmis,
kad būtų sudarytos palankios sąlygos skatinti ekonominę
veiklą ir gerinti konkurencingumą, remti jos darnų
vystymąsi ir naujovių diegimą, taip pat skatinti veiklos
įvairinimą. Atviri koordinavimo metodai gali padėti užtikrinti
geresnius valstybių narių informacijos ir geriausios patirties mainus
(pvz., prieigos prie erdvės ir vandens, licencijavimo srityse).
2.3.
Klestinčios pakrantės bendruomenės
Komisija yra pasiryžusi aktyviai skatinti nuo
žuvininkystės ir akvakultūros priklausančių
pakrančių bendruomenių augimą ir užimtumą.
Žuvininkystės sektorius dažnai labai svarbus žemyninės Europos
Sąjungos ir jos atokiausių regionų pakrančių
teritorijose. Atsižvelgiant į socialinę ir
ekonominę mažų pakrančių laivynų ir
akvakultūros reikšmę tam tikruose regionuose, būtina imtis tam
tikrų su šiais laivynais susijusių priemonių. Tomis
priemonėmis turėtų būti remiamas ekologiškai tvarus,
pažangus ir integracinis augimas ir prisidedama prie tausios ir neintensyvios
žuvininkystės bei akvakultūros, taip pat skatinamos inovacijos, pajamų
įvairinimas, pertvarkymas, mokslo padėties gerinimas ir
taisyklių laikymosi kultūra.
2.4.
Informuotų vartotojų realių
poreikių tenkinimas
Prekiaujant
žuvininkystės ir akvakultūros produktais būtina geriau
atsižvelgti į vartotojų interesus ir didinti pasitikėjimą
tais produktais. Pasiūlymas padės skelbti vartotojams skirtą
informaciją apie produktą ir produkcijos ypatybes, o prireikus – ir
palengvinti savanorišką ženklinimą, pavyzdžiui, susijusį su
gamybos metodais ar nuorodomis į ekologiškumą. Gamintojų organizacijos bus pasirengusios
sėkmingiau planuoti savo gamybą priimdamos metinius planus, kuriuos
įgyvendinant tausi žvejyba siejama su geresniu pasiūlos ir paklausos
(ir kiekio, ir kokybės aspektų) suderinimu. Tai padės patekinti
specifinius poreikius ir gerinti produktų kokybę. Geresnis
informacijos rinkimas ir sklaida pasitelkiant rinkos tyrimus padės
gerinti žuvininkystės ir akvakultūros rinkų ir vartotojų
poreikių supratimą.
2.5.
Geresnis valdymas užtikrinant regionalizavimą
Taikant centralizuotą hierarchinį požiūrį,
bendrą žemės ūkio politiką sudėtinga pritaikyti prie
skirtingų ES jūrų baseino ypatybių. Valstybės
narės ir suinteresuotosios šalys prisiims daugiau atsakomybės už
išteklių valdymą žuvininkystės rajonų lygmeniu, taip pat už
tokio valdymo derėjimą su kitais veiksmais kiekviename jūrų
baseine. Regionalizavimo ir supaprastinimo srityje
Komisija siūlo plataus užmojo darbotvarkę. Centralizuotai priimamuose
ES žuvininkystės teisės aktuose dėmesys turėtų
būti sutelkiamas į tikslus, tikslinius rodiklius, būtinuosius
bendrus standartus, rezultatus ir įgyvendinimo terminus. Nors pagrindiniai
sprendimai ir priimami ES lygmeniu, Komisijos prižiūrimos valstybės
narės, visapusiškai laikydamosi ES teisės nuostatų, turės
galimybę pačios spręsti dėl kitų žuvininkystės
administravimo priemonių. Siekiant užtikrinti efektyvų
valdymą, valstybės narės galėtų, pavyzdžiui, priimti
norimą techninių išteklių išsaugojimo ir kovos su sužvejotų
žuvų išmetimu į jūrą priemonių rinkinį. Po to jos
šias priemones atskirai įgyvendintų savo nacionaliniuose teisės
aktuose. Visoje grandinėje vykdomas regionalizavimas reikštų ir
didesnę žuvininkystės sektoriaus savivaldą; tuo tikslu
būtų didinamas žvejų dalyvavimas įgyvendinant politiką
ir jų pripažinimas – taip būtų užtikrinamas geresnis
taisyklių laikymasis. Komisija siūlo aktyvinti žvejų
organizacijų vaidmenį ir jiems suteikti papildomų planavimo ir
vykdymo galimybių tausiai naudoti išteklius. Veiksmingos gamintojų
organizacijos aktyviai prisidės prie savo narių žuvininkystės
veiklos planavimo, rinkų stabilizavimo, kvotų, žvejybos pastangų
bei laivynų administravimo ir optimalesnio jų kvotų naudojimo,
taip pat prie to, kad būtų užbaigta sužvejotų žuvų išmetimo
į jūrą praktika, užtikrinant keitimąsi kvotomis ir jų
nuomą, taip pat nepageidaujamo laimikio tvarkymą. Remdamasi esama patirtimi Komisija numato
išsaugoti ir plėsti patariamųjų tarybų
vaidmenį, susijusį su konsultavimu dėl išteklių išsaugojimo
politikos pagal regionalizavimo modelį. Atitinkamai patariamosios tarybos
galėtų imtis veiklos ir kitose žuvininkystės veiklai įtakos
turinčiose jūrų valdymo srityse. Atsižvelgdama į Juodosios
jūros – uždaro jūros baseino, priklausančio ir keturioms
Sąjungai nepriklausančioms valstybėms, – specifiką,
Komisija siūlo sukurti Juodosios jūros patariamąją
tarybą. Ši institucija galėtų patarti Komisijai išteklių
išsaugojimo politikos, mokslinių tyrimų, duomenų rinkimo ir
inovacijų klausimais, taip pat padėtų skatinti Rumunijos ir
Bulgarijos bendradarbiavimą su kitomis šio jūros baseino
kaimynėmis. Jai galėtų būti skirtas svarbus vaidmuo
skatinant prie Juodosios jūros specifikos pritaikytą regioninį
bendradarbiavimo modelį. Atsižvelgiant į specifinį
akvakultūros sektoriaus pobūdį, būtinas pagrindinis
organas, skirtas konsultuoti suinteresuotąsias šalis ir teikti patarimus
apie apibrėžtus akvakultūrai įtakos galinčios turėti
politikos aspektus. Tuo tikslu Komisija siūlo įkurti naują
Akvakultūros patariamąją tarybą. Dėl klausimų, kurių nesprendžia
patariamosios tarybos, Komisija nori mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti
kuo platesnį visų suinteresuotųjų šalių
dalyvavimą. Be to, lankstus supaprastintas mechanizmas padės teikti
konsultacijas ir specializuotas žinias Komisijai. Siūlomos bendros žuvininkystės
politikos sėkmė labai priklauso nuo to, ar veiklos vykdytojai laikosi
reikalavimų ir ar valdžios institucijos veiksmingai užtikrina
vykdymą. Reformos pasiūlymai remiasi naujais Kontrolės ir
Neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos reglamentais[11]. Be to, siūlomu pagrindiniu reglamentu
nustatomas sąlygų taikymo principas, kuriuo remiantis tam
tikrų valstybėms narėms ar atskiriems veiklos vykdytojams
skirtų finansinių ar kitų išteklių teikimas siejamas su
bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymusi.
2.6.
Pažangesnis finansavimas
Būsima ES finansinė parama,
kuri bus skiriama įvairiai veiklai – nuo pirminės gamybos iki
perdirbimo ir prekybos, – turėtų būti griežtai susieta su
reformuotos bendros žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimu.
Būsimas viešasis sektoriaus finansavimas bus išsamiai reformuotas ir
supaprastintas atsižvelgiant į siūlomos naujos bendros
žuvininkystės politikos tikslus. Tai bus visiškai suderinta su strategijos
„Europa 2020“ tikslais. Be to, Komisija siūlo atnaujinti intervencinį
režimą pagal bendrą rinkos organizavimą. Ši sistema
nebeatspindi kintančio pasiūlos ir paklausos santykio.
Viešųjų lėšų naudojimas žuvims naikinti nebepateisinamas.
Dabartinis režimas bus pakeistas supaprastinta saugojimo sistema siekiant
užtikrinti mažiausią būtiną rinkos stabilumą.
2.7.
Bendros žuvininkystės politikos principų
taikymas tarptautiniu mastu
ES išorės veiksmai turi derėti su
bendros žuvininkystės politikos principais ir tikslais, t. y. tausumu
ir poreikiu išsaugoti jūros ekosistemas. Imantis veiksmų bus
kaupiamos ir naudojamos geriausios turimos mokslo žinios ir aktyviau
bendradarbiaujama siekiant užtikrinti geresnę atitiktį. Komisija
atskirame komunikate pateikė naujus reformuotos bendros žuvininkystės
politikos išorės aspekto orientyrus. ES vaidins aktyvesnį vaidmenį
regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, siekdama jas
sustiprinti. Be to, ji imsis panašių veiksmų tokiuose daugiašaliuose
forumuose kaip Jungtinės Tautos ar Maisto ir žemės ūkio
organizacija. Siekdama skatinti tausų išteklių valdymą, ES
aktyvins dialogą su pagrindiniais partneriais ir plės
bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis. Ji taip pat
suaktyvins veiksmus, ypač kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir
nereguliuojama veikla ir laivyno pajėgumų mažinimo srityje. Tausios žuvininkystės susitarimai su ES nepriklausančiomis
šalimis turi būti nukreipti į tai, kad būtų užtikrintas
tausesnis žuvininkystės išteklių valdymas, nustatant skaidrumo
nuostatą, kuria užtikrinama, kad ES laivai žvejotų tik tuos žuvų
išteklius, kurių pati šalis partnerė negali ar nenori žvejoti.
Tokiuose susitarimuose daugiau dėmesio turi būti skiriama mokslui,
stebėjimui, kontrolei ir priežiūrai. Į visus būsimus
susitarimus turėtų būti įtrauktas sąlyga dėl
žmogaus teisių. ES ir toliau sieks skatinti bendros
žuvininkystės politikos tikslus ir juos taikyti Šiaurės
susitarimams, kuriuose numatomas ES ir ES nepriklausančių
šalių, su kuriomis ES bendrai valdo išteklius Šiaurės Atlanto,
Arktikoje, Baltijos ir Šiaurės jūrų vandenyse, bendras
išteklių valdymas. BŽP rinkinyje siūlomų naujų
priemonių santrauka Išteklių išsaugojimas ir tausojimas || Didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis kaip išteklių išsaugojimo tikslinis rodiklis, nustatant konkretų terminą (2015 m.) || Sužvejotų žuvų išmetimo į jūrą nutraukimas nustatant įpareigojimą užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos krante, ir būtinas valdymo taisykles, įskaitant taikymo pradžios terminą || Daugiamečiai planai, sutelkti į svarbiausius tikslus, tikslinius rodiklius, ribas ir terminus, remiantis ekosistemomis grįstu žuvininkystės valdymo metodu || Valstybių narių įgaliojimas imtis priemonių pagal ES teisę dėl daugiamečių planų ir techninių išteklių išsaugojimo priemonių || Sparčios procedūros siekiant pritaikyti reikiamas žuvininkystės priemones aplinkos valdymo sistemoje (Natura 2000) Duomenys ir mokslas || Valstybių narių įpareigojimas rinkti ir teikti duomenis, taip pat parengti (regionines) daugiametes duomenų rinkimo programas || Nacionalinės žuvininkystės mokslinių tyrimų programos užtikrinant regioninį valstybių narių veiklos koordinavimą || Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto veiklos sutelkimas į svarbiausius dalykus Galimybė naudotis ištekliais ir turimas laivynas || Perleidžiamosios žvejybos koncesijos privalomos dideliems laivynams – perdavimas taikomas nacionaliniu lygmeniu || Su laivynu susijusių subsidijų atsisakymas Akvakultūra || 2014–2020 m. akvakultūros skatinimo nacionaliniai strateginiai planai || Įkurti naują akvakultūros patariamąją tarybą Rinkos politika || Gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų įgaliojimas didinti savo vaidmenį ir atsakomybę, susijusią su gamyba ir prekybos planavimu, dėmesį sutelkiant į tausų žuvininkystės išteklių valdymą ir akvakultūros veiklos poveikio mažinimą || Intervencinio režimo keitimas nustatant vieną bendrą intervencinę saugojimo sistemą || Intervencinių kainų nustatymas decentralizuotu ir tinkamu lygmeniu || Geresnė vartotojams teikiama informacija ir prekybos standartų peržiūrėjimas Valdymas || Patariamųjų tarybų vaidmens plėtimas įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką regioniniu lygmeniu || Naujas požiūris į suinteresuotųjų šalių dalyvavimą sprendžiant horizontaliuosius klausimus, kurių nesvarsto patariamosios tarybos Finansinė priemonė || Visiškas suderinimas su strategija „Europa 2020“ || Sąlygų taikymo nuostatos dėl taisyklių laikymosi – taikoma ir valstybėms narėms, ir pavieniams veiklos vykdytojams Išorės aspektas || Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos – aktyvesnis ES dalyvavimas regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, siekiant tobulinti mokslą, stiprinti kontrolę ir gerinti atitiktį tuose forumuose, kad būtų pagerintas jų veiksmingumas || Daugiašaliai bendri veiksmai su svarbiausiais ES partneriais siekiant kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir mažinti perteklinius pajėgumus || Geresnis ES žuvininkystės, plėtros, prekybos ir aplinkos politikos derėjimas || Tausios žuvininkystės susitarimai – geresnė mokslinė bazė ir aiškus šalių partnerių perteklinių išteklių nustatymas siekiant užtikrinti tausią mūsų laivyno žvejybos veiklą tose šalyse. Didesnis sektoriaus finansinis indėlis ir aukštos kokybės valdymo sistemos sukūrimas. Į visus būsimus susitarimus turėtų būti įtraukta sąlyga dėl žmogaus teisių. [1] COM(2009) 163 galutinis, 2009 m. balandžio 22 d. [2] Taip pat žr. 2010 m. balandžio 16 d. SEC(2010) 428
galutinis – Konsultacijų dėl bendros žuvininkystės politikos
apibendrinimas [3] Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020, 2010 m.
kovo 3 d.) išdėstyta strategija, kuria siekiama užtikrinti, kad ES
galėtų įveikti krizę dar labiau sustiprėjusi, ir
siekti, kad ES ūkis taptų pažangus, tvarus ir integracinis ir kad
jame būtų užtikrintas aukštas užimtumo lygis, našumas ir
socialinė sanglauda. Strategijoje „Europa 2020“ pateikta XXI a.
Europos socialinio rinkos ūkio vizija. [4] 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatas
„Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius
naudojanti Europa“, COM(2011) 21. [5] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas – prie
Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
dėl bendros žuvininkystės politikos [kuriuo panaikinamas Reglamento
(EB) Nr. 2371/2002] pridedamas poveikio vertinimas. [6] Kaip apibrėžta 2008 m. birželio 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančioje
Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus
(Jūrų strategijos pagrindų direktyva). [7] Specialioji ataskaita Nr. 7/2007 dėl su
Bendrijos žuvininkystės išteklių apsaugos taisyklėmis
susijusių kontrolės, inspektavimo ir sankcijų sistemų su
Komisijos atsakymais [8] Komisijos tarnybų darbinis
dokumentas – prie Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos [kuriuo
panaikinamas Reglamento (EB) Nr. 2371/2002] pridedamas poveikio
vertinimas. [9] Spartus valstybių narių atliekamas
Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje
konvencijos ratifikavimas – dar vienas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti
tinkamas darbo sąlygas žvejybos laivuose. Ši konvencija įsigalios,
kai ją ratifikuos 10 iš 180 TDO valstybių narių (įskaitant
aštuonias pakrantės valstybes). Konvencija siekiama gerinti
darbuotojų sveikatą ir saugą, taip pat medicinos
priežiūrą jūroje, užtikrinti sveikatai ir saugai būtiną
pakankamą poilsį, apsaugoti darbo susitarimą ir užtikrinti
tokią pat socialinę apsaugą kaip kitiems darbuotojams. [10] 2009 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatas
Tarybai ir Europos Parlamentui „Darnios akvakultūros ateities kūrimas
- Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios
plėtros strategiją“, COM(2009) 162 galutinis. [11] 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą,
kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių
laikymasis, ir 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama
užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai
žvejybai.