52011DC0128

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.3.24

KOM(2011) 128 galutinis

ŽALIOJI KNYGA

”Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“

SEK(2011) 321 galutinis

TURINYS

ŽALIOJI KNYGA “Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ 3

1. Internetinių lošimų reguliavimas ES. Naujausi įvykiai ir šiandienos uždaviniai žvelgiant iš vidaus rinkos perspektyvos 6

1.1. Konsultacijų tikslas 6

1.2. Internetiniai lošimai ES. Dabartinė padėtis 6

2. Pagrindiniai politikos klausimai, svarstomi šiose konsultacijose 6

2.1. Internetinių lošimų paslaugų apibrėžtis ir organizavimas 6

2.2. Susijusios paslaugos, kurias vykdo ir (arba) kuriomis naudojasi internetinių lošimų paslaugų teikėjai 6

2.3. Viešojo intereso tikslai 6

2.3.1. Vartotojų apsauga 6

2.3.2. Viešoji tvarka 6

2.3.3. Labdaringos ir viešojo intereso veiklos, taip pat renginių, nuo kurių priklauso internetinės sporto lažybos, finansavimas 6

2.4. Vykdymo užtikrinimas ir susiję reikalai 6

ŽALIOJI KNYGA

“Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“

Šios žaliosios knygos tikslas – pradėti išsamias viešąsias konsultacijas dėl visų svarbių viešosios politikos uždavinių ir galimų vidaus rinkos problemų, kylančių dėl greitos tiek teisėtų, tiek neteisėtų internetinių lošimų pasiūlymų, skirtų ES gyvenantiems piliečiams, plėtros.

Iš esmės šiuo metu egzistuoja du nacionalinės reguliavimo sistemos modeliai, taikomi lošimų srityje: vienas pagrįstas licencijuotais operatoriais, teikiančiais paslaugas griežtai reguliuojamoje sistemoje, o kitas – griežtai kontroliuojamu monopoliu (priklausančiu valstybei arba ne). Šie du modeliai iš esmės buvo taikomi kartu vidaus rinkoje, turint omenyje palyginti ribotas galimybes praeityje parduoti lošimų paslaugas kitose valstybėse.

Internetinių lošimų rinka yra sparčiausiai augantis bendros lošimų rinkos segmentas, kurio metinės pajamos 2008 m. viršijo 6,16 mlrd. EUR[1]. Juo labiau, kad pastaraisiais metais monopoliams dažnai buvo leidžiama plėtoti internetinę veiklą, ir tam tikros valstybės narės[2], kuriose taikomas monopolio režimas, laipsniškai renkasi atverti savo internetinių azartinių lošimų ir lažybų rinką. Svarbu pažymėti, kad sporto lažyboms, palyginti su kitomis lošimo formomis, pagal kai kuriuos nacionalinius reguliavimo režimus taikoma santykinai paprastesnė licencijavimo tvarka. Trumpai tariant, dėl interneto plėtros ir išaugusios internetinių azartinių lošimų paslaugų pasiūlos skirtingiems nacionaliniams reguliavimo modeliams darosi sunkiau egzistuoti kartu.

Skirtingų reguliavimo modelių bendro egzistavimo keliamus uždavinius iliustruoja šioje srityje priimti preliminarūs sprendimai bei didelių vadinamųjų „pilkųjų“[3] ir nelegalių internetinių rinkų atsiradimas visose valstybėse narėse. Įgyvendinant nacionalines taisykles susiduriama su daugeliu uždavinių, todėl kyla klausimas dėl galimo poreikio stiprinti kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų administracinį bendradarbiavimą arba imtis kitokių veiksmų. Be to, iš 14 823 Europoje veikiančių lošimų svetainių daugiau nei 85 % veikė be licencijos[4].

Atsižvelgdama į akivaizdų šio internetinių lošimų paslaugų (tiek teisėtų, tiek neteisėtų) augimo tarpvalstybinį poveikį, taip pat jo sąsają su daugeliu kitų klausimų, kurie jau reguliuojami ES teisės aktais, Komisija ketina išnagrinėti keletą klausimų, susijusių su šio internetinių lošimų veiklos augimo poveikiu, ir ieškoti galimo viešosios politikos atsako į juos, kad susidarytų išsamų esamos situacijos vaizdą, padėtų valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi ir nustatytų, ar skirtingi nacionaliniai lošimų reguliavimo modeliai gali toliau kartu egzistuoti ir ar šiuo tikslu ES gali prireikti imtis konkrečių veiksmų. Šiomis konsultacijomis taip pat reaguojama į keletą pirmininkaujančios valstybės narės išvadų (2008–2010 m.) ir į Europos Parlamento rezoliuciją dėl azartinių lošimų internete patikimumo (2009 m.).

Komisija pradeda šias konsultacijas be išankstinio nusistatymo, nes ji iš anksto nenumato, kokios išvados bus padarytos dėl būtinybės imtis veiksmų, tokių veiksmų formos, jei tinka, ir kuriuo lygmeniu tokių veiksmų reikėtų imtis. Jos esminis tikslas yra surinkti faktus, įvertinti riziką ir gauti visų suinteresuotųjų subjektų nuomones apie reiškinį, turintį daug aspektų.

Pastabų laukiama apie visus arba kai kuriuos dokumento aspektus. Konkretūs klausimai pateikiami kiekvieno skirsnio pabaigoje.

Pagrindinė konsultacijų ir šiame dokumente užduodamų klausimų tema – internetiniai lošimai ir problemos, susijusios su laisvu paslaugų judėjimu (SESV 56 straipsnis) dėl gerai išvystytos tarpvalstybinės tokių paslaugų pasiūlos. Tačiau, nors įsisteigimo laisvė (SESV 49 straipsnis) nėra pagrindinis šių konsultacijų dėmesio objektas, keletas klausimų gali būti taip pat tiesiogiai susiję su kitomis lošimų paslaugomis (teikiamomis realiose „fizinėse“ įstaigose). Komisija taip pat norėtų pabrėžti, kad, nesant suderinimo šioje srityje, kiekviena valstybė narė pagal savo vertybių skalę turi pati nuspręsti, ko reikia tose srityse, norint užtikrinti, kad būtų apsaugoti atitinkami interesai, laikantis subsidiarumo principo.

Darbinis dokumentas, pridedamas prie šios žaliosios knygos, pateikiamas Komisijos svetainėje http://ec.europa.eu/internal_market/services/gambling_en.htm

Šiuo Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu suinteresuotosioms šalims suteikiama papildomos informacijos apie suinteresuotuosius subjektus ir jų interesus, internetinių lošimų rinkos dydį, antrinius teisės aktus, jurisprudenciją ir pranešimą apie nacionalinius teisės aktus pagal Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką.

Valstybės narės, Europos Parlamentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir visos kitos suinteresuotosios šalys raginamos pateikti savo nuomonę apie šioje žaliojoje knygoje pateiktus pasiūlymus. Pastabos turėtų būti siunčiamos vienu iš toliau pateikiamų adresų, kad Komisija jas gautų ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 31 d. :

markt-gambling@ec.europa.eu

European Commision

DG Internal Market and Services

[J-59 08/061]

Rue de la Loi 200

B–1049

Gautos pastabos bus skelbiamos internete. Būtina perskaityti pranešimą apie privatumo apsaugą, pridedamą prie šios žaliosios knygos[5], kuriame informuojama, kaip bus tvarkomi asmens duomenys ir panaudojamos gautos pastabos. Komisija prašo organizacijų, kurios nori pateikti savo pastabas viešosioms konsultacijoms, kartu pateikti Komisijai ir plačiajai visuomenei informaciją apie tai, kam jos atstovauja. Jei organizacija nusprendžia tokios informacijos neteikti, pagal Komisijos politiką tokia nuomonė bus įtraukta į privačių asmenų pateiktų pastabų sąrašą. (Konsultacijų standartai, žr. COM(2002) 704, ir Komunikatas „Tolesni veiksmai dėl „Europos Skaidrumo iniciatyvos“, žr. COM(2007) 127, 2007 3 21). Minėtoje svetainėje suinteresuotosios šalys ras tolesnių nurodymų, kaip atsakyti į šių konsultacijų klausimus.

Be to, Komisija ketina surengti nacionalinių valdžios institucijų konsultacijas ir tikslinių suinteresuotųjų subjektų susitikimus ir ekspertų seminarus. Atsižvelgdama į šią žaliąją knygą ir remdamasi pagal šių konsultacijų rezultatus padarytomis išvadomis, Komisija apsvarstys, kokių žingsnių imtis toliau.

INTERNETINIų LOšIMų REGULIAVIMAS ES. NAUJAUSI įVYKIAI IR šIANDIENOS UžDAVINIAI žVELGIANT Iš VIDAUS RINKOS PERSPEKTYVOS

Konsultacijų tikslas

Šia žaliąja knyga pradedamos viešosios konsultacijos dėl internetinių lošimų paslaugų reguliavimo vidaus rinkoje. Ja siekiama išklausyti visų suinteresuotųjų šalių nuomones, kad būtų galima geriau suprasti specifines problemas, kylančias plintant tiek teisėtiems, tiek neteisėtiems internetinių lošimų paslaugų pasiūlymams, skirtiems ES gyvenantiems vartotojams. Konsultacijomis siekiama surinkti informaciją apie su šia veikla susijusios socialinės ir viešosios tvarkos rizikos egzistavimą ir mastą. Be to, jomis siekiama gauti informacijos apie reguliavimo ir technines priemones, kurias valstybės narės naudoja arba galėtų naudoti, siekdamos užtikrinti vartotojų apsaugą, išsaugoti viešąją tvarką ir apsaugoti kitus viešuosius interesus, ir jų veiksmingumą, atsižvelgiant į poreikį proporcingai, sistemingai ir nuosekliai įgyvendinti politiką internetinių lošimų atžvilgiu. Galiausiai konsultacijos turėtų padėti nustatyti, ar dabartinės taisyklės, taikomos internetinių lošimų paslaugoms ES lygmeniu, yra tinkamos bendram nacionalinių sistemų suderinamumui užtikrinti ir ar glaudesnis bendradarbiavimas ES lygmeniu galėtų padėti valstybėms narėms veiksmingiau siekti jų lošimų politikos tikslų.

Šiandien internetinių lošimų paslaugos ES yra plačiai siūlomos ir jomis plačiai naudojamasi, o šio sektoriaus ekonominė svarba didėja. Internetiniai lošimai yra sparčiausiai augantis lošimų rinkos segmentas, kuriam 2008 m. teko 7,5 % metinių visų lošimų rinkos pajamų, ir numatoma, kad iki 2013 m. jis išaugs dvigubai. Tuo pačiu metu įvairiose valstybėse narėse lošimams taikoma reguliavimo sistema labai skiriasi. Jei kai kuriose valstybėse narėse tam tikrų sėkmės žaidimų siūlymas yra ribojamas ar netgi uždraustas, tai kitose rinka yra atviresnė. Daugelis valstybių narių neseniai peržiūrėjo savo teisės aktus lošimų srityje arba šiuo metu vykdo tokią peržiūrą, atsižvelgdamos į internetinių lošimų paslaugų augimą.

Atsiradus internetui ir sparčiai augant internetinių lošimų galimybėms, taip pat gerokai besiskiriant nacionalinėms taisyklėms, ne tik didėja teisėtų lošimų paslaugų pasiūla tam tikrose valstybėse narėse, bet ir vystosi nemaža neteisėta tarpvalstybinė rinka. Ją sudaro juodoji rinka (su nelicencijuotomis slaptomis lažybomis ir žaidimais, įskaitant siūlomus trečiųjų šalių) ir vadinamoji „pilkoji“ rinka (vienoje ar keliose valstybėse narėse tinkamai licencijuoti operatoriai, propaguojantys ir (arba) teikiantys lošimų paslaugas piliečiams kitose valstybėse narėse, negavę specialaus leidimo tose šalyse). Ši neteisėta tarpvalstybinė rinka kol kas yra prieinama vartotojams arba dėl de facto tolerancijos, arba dėl nepakankamai veiksmingo teisės aktų vykdymo ir papildo teisėtus nacionalinius pasiūlymus, prieinamus vartotojams priklausomai nuo teisinės situacijos valstybėse narėse, kuriose jie gyvena.

Nuo 2008 m. liepos mėn. valstybės narės Tarybos Įsisteigimo ir paslaugų darbo grupėje aptarė visoms rūpimus klausimus, susijusius su lošimų sektoriumi. Kelios paeiliui pirmininkavusios valstybės narės paprašė Europos Komisijos aktyviai dalyvauti ir teikti išsamias konsultacijas. Pirmininkavusi Prancūzija 2008 m. pasiūlė[6], kad Komisija tam tikru metu turėtų apsvarstyti galimybę pateikti siūlymus dėl tolesnių veiksmų. Pirmininkaujanti Švedija paragino Europos Komisiją imtis spręsti atsakomybės lošimų srityje klausimą[7], o pirmininkaujanti Ispanija paragino Komisiją pradėti konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis, atsižvelgiant į ES veiksmus šioje srityje[8]. Neseniai, pirmininkaujant Belgijai, visos valstybės narės pritarė Tarybos išvadoms, kuriose palankiai vertinamos plataus masto Europos Komisijos konsultacijos dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje, kurios suteiks galimybę pradėti išsamią diskusiją apie problemas, visų pirma keliamas internetinių lošimų paslaugų. Šiose išvadose, patvirtintose 2010 m. gruodžio 10 d.[9], taip pat kalbama apie reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir pažymima, kad vidaus rinkos informacinė sistema galėtų tapti naudinga priemone, palengvinančia šį administracinį bendradarbiavimą.

Šia žaliąja knyga taip pat reaguojama į 2009 m. kovo 10 d. priimtą Europos Parlamento rezoliuciją, kuria Komisija buvo paraginta, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis vyriausybėmis, ištirti tarpvalstybinių lošimų paslaugų teikimo ekonominį ir ne ekonominį poveikį, atsižvelgiant į platų klausimų spektrą[10].

Pagal ES teisę, kaip patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, lošimų paslaugoms taikomas SESV 56 straipsnis, todėl jos yra reglamentuojamos paslaugų teikimo taisyklėmis. Pagal šias taisykles vienoje valstybėje narėje leidimą gavę operatoriai gali teikti paslaugas vartotojams kitose valstybėse narėse, nebent šios yra įvedusios apribojimus, grindžiamus viršesniais viešaisiais interesais, kaip antai vartotojų apsauga ar bendras poreikis saugoti viešąją tvarką. Bendra valstybių narių politika internetinių lošimų atžvilgiu turi būti proporcinga ir taikoma nuosekliai bei sistemingai. Be to, tokie apribojimai turi atitikti antrinius ES teisės aktus: nors lošimų paslaugos nėra ES lygmeniu reglamentuojamos sektoriniais teisės aktais ir joms netaikomi tokie horizontalieji teisės aktai kaip Paslaugų direktyva (2006/123/EB) ar Elektroninės komercijos direktyva (2000/31/EB), joms galioja įvairios ES antrinių teisės aktų taisyklės[11].

Atsižvelgiant į naujausias tendencijas, galima tikėtis, kad kiekvienos valstybės narės taikomi internetinių lošimų apribojimai ir toliau gerokai skirsis, todėl tai, kas yra arba bus laikoma teisėtu pasiūlymu vienoje valstybėje narėje, gali ir toliau būti laikoma neteisėta (nes tam nesuteiktas netiesioginis arba tiesioginis leidimas) kitos valstybės narės teritorijoje. Vadinasi, priklausomai nuo pirmiau išdėstytų teisinių sąlygų, veiksmingas teisės aktų vykdymas bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti valstybės narės lošimų politikos tikslai.

Komisijos tikslas yra pasinaudojant šiomis konsultacijomis ir aktyviu valstybių narių, Tarybos ir Europos Parlamento dalyvavimu prisidėti prie to, kad valstybėse narėse atsirastų internetinių lošimų teisinė sistema, kuri suteiktų daugiau teisinio tikrumo visiems suinteresuotiesiems subjektams. Konsultacijos turėtų apimti visus svarbius viešojo intereso tikslus, su kuriais susijusi ši veikla, ir suteikti galimybę nustatyti geriausius įmanomus jų suderinimo su vidaus rinkos principais būdus. Pasibaigus šiam procesui atsižvelgusi į gautus atsakymus, Komisija pateiks ataskaitą apie tai, kokie būtų tinkamiausi tolesni veiksmai.

Internetiniai lošimai ES. Dabartinė padėtis

Pagrindinės ES veikiančios internetinių azartinių žaidimų pramonės ypatybės

2008 m. metinės pajamos iš lošimų paslaugų sektoriaus, apskaičiuotos remiantis bendrosiomis lošimų pajamomis (BLP) (t. y. pastatytos sumos atėmus prizus, bet įskaitant premijas), sudarė 75,9 mlrd. EUR (EU 27[12]) – tai rodo šio sektoriaus ekonominę svarbą. Už internetinių lošimų paslaugas gauta daugiau nei 6,16 mlrd. EUR metinių pajamų, tai sudaro 7,5 % visos lošimų rinkos. Ši internetinė rinka yra sparčiausiai augantis segmentas ir 2008 m. buvo tikimasi, kad per penkerius metus jis išaugs dvigubai[13].

Internetinių lošimų paslaugų perdavimo kanalai gali būti suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: internetas, mobiliosios prietaikos ir interneto protokolo televizija (IPTV):

2003 m. | 2008 m. | 2012 m. | Numatomas padidėjimas |

Internetas | 4,8 mlrd. EUR | 5,9 mlrd. EUR | 7,32 mlrd. EUR | 152,5 % |

Mobilieji telefonai / kita | 0,78 mlrd. EUR | - | 3,51 mlrd. EUR | 450,0 % |

IPTV[14] | 0,32 mlrd. EUR | - | 1,33 mlrd. EUR | 415,6 % |

1 pav. Numatomas padidėjimas trijose pagrindinėse nuotolinių lošimų kategorijose[15]

Šių internetinių paslaugų nacionalinis paklausos lygis visoje Europos Sąjungoje skiriasi priklausomai nuo įvairių veiksnių. Todėl nenuostabu, kad JK šiuo metu yra didžiausia rinka, turint omenyje, kad jos elektroninės komercijos rinka yra dukart didesnė už valstybių narių vidurkį[16]. Tačiau įdomu pažymėti, kad vienos iš didžiausių rinkų 2008 m. buvo valstybės narės, kurioms būdingas ribojamasis reguliavimo modelis, t. y. Prancūzija, Vokietija, Italija ir Švedija.

[pic]

2 pav. Penkios didžiausios nacionalinės internetinių lošimų rinkos ES 2008 m. (BLP mlrd. EUR)[17]

Šiuo metu internetas yra pats didžiausias kanalas, tačiau labai didelių augimo rodiklių tikimasi pradėjus naudoti naujas mobiliąsias prietaikas. Siūlomos penkios pagrindinės internetinių lošimų kategorijos (žr. 3 pav.).

[pic]

3 pav. BLP pagal internetinių lošimų paslaugų tipą (ES-27 2008 m.)[18]

Internetinių lošimų paslaugų teikimas arba propagavimas domina įvairius suinteresuotuosius subjektus arba turi jiems poveikio. Tie subjektai – piliečiai, operatoriai, žiniasklaida, tarpininkai, sporto renginių organizatoriai, klubai ir asociacijos, labdaros organizacijos ir kiti naudos gavėjai[19].

Kalbant apie piliečius, lošimų (internetinių ir neinternetinių) rinka yra viena iš 50 rinkų, nagrinėjamų metiniame vartotojų rinkos stebėsenos tyrime. Ši rinka vertinama kaip 29-a iš 50-ies įtrauktų rinkų. Vartotojų suteiktas „palyginamumo“ vertinimas yra santykinai aukštas, pasitikėjimo reitingas – vidutinis, o „patirtų problemų“ reitingas – daug žemesnis už vidutinį. Bendras vertinimas, ar produktas atitiko vartotojo lūkesčius, yra gana žemas, tačiau, turint omenyje produkto pobūdį, tai tikriausiai nėra netikėta[20].

Klausimai:

(1) Ar žinote apie kokius nors ES internetinių lošimų rinkos duomenis arba tyrimus, kurie padėtų formuoti politiką ES ir nacionaliniu lygmeniu? Jei taip, ar tie duomenys arba tyrimai apima licencijuotus ne ES operatorius, veikiančius ES rinkoje?

(2) Ar žinote apie kokius nors duomenis arba tyrimus, susijusius su internetinių lošimų paslaugų juodosios rinkos pobūdžiu ir dydžiu? (Nelicencijuoti operatoriai)

(3) Kokia jūsų patirtis, jei tokios turite, su ES įsikūrusiais internetinių lošimų operatoriais, licencijuotais vienoje arba keliose valstybėse narėse ir teikiančiais bei propaguojančiais savo paslaugas kitose ES valstybėse narėse? Kokia jūsų nuomonė apie jų poveikį atitinkamoms rinkoms ir jų vartotojams?

(4) Kokia jūsų patirtis, jei tokios turite, su licencijuotais ne ES internetinių lošimų operatoriais, teikiančiais bei propaguojančiais savo paslaugas ES valstybėse narėse? Kokia jūsų nuomonė apie jų poveikį ES rinkai ir vartotojams?

Internetiniai lošimai pagal Sutarties taisykles

Internetinių lošimų reguliavimą apibūdina faktas, kad 2006 m. Komisija, vykdydama vieningą Tarybos ir Europos Parlamento reikalavimą per pirmąjį svarstymą, išbraukė lošimų paslaugas iš savo pakeisto Paslaugų direktyvos pasiūlymo[21]. Dėl nepakankamo politinio noro svarstyti galimybę priimti šio sektoriaus antrinės teisės aktus, dėmesys nukreiptas į pirminės teisės taikymą. Komisijai gavus daug skundų dėl tariamų Sutarties pažeidimų, buvo pradėtos kelios pažeidimų nagrinėjimo procedūros[22] dėl tarpvalstybinio tokių paslaugų teikimo apribojimo. Kadangi ES Teisingumo Teismas jau parengė ir išdėstė keletą pagrindinių principų, didelė dalis valstybių narių, prieš kurias Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo bylas, nuo to laiko pradėjo nacionalines teisės aktų dėl lošimų reformas ir Komisijai buvo pranešta apie daugiau nei 150 teisės aktų ir reglamentų projektų[23].

2006 m. Komisijos atliktas tyrimas[24], kuriame nagrinėjami įvairūs įstatymai, kuriais reglamentuojamos internetinės ir neinternetinės lošimų paslaugos[25], ir jų poveikis sklandžiam šių ir susijusių paslaugų vidaus rinkos veikimui, parodė, kad vidaus rinka yra labai suskaidyta, nes valstybės narės dažnai įveda tarpvalstybinių lošimų paslaugų apribojimus. Nacionalinių taisyklių aiškinimas ne visada buvo suprantamas, ir tyrime išvardyta beveik 600 nacionaliniams teismams pateiktų bylų – tai rodo didelį teisinį netikrumą, turintį įtakos tokių paslaugų rinkai ES[26].

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)

SESV 56 straipsniu draudžiama riboti laisvę teikti paslaugas gavėjams kitose valstybėse narėse. Schindler byloje[27] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pirmą kartą patvirtino, kad tarpvalstybinių lošimų paslaugų teikimas ir naudojimasis jomis yra ūkinė veikla, kuriai taikoma Sutartis. Be to, Gambelli byloje[28] Teismas pripažino, kad Sutartis taikoma elektroninėmis priemonėmis siūlomoms paslaugoms ir kad nacionaliniai teisės aktai, kuriais valstybėje narėje įsteigtiems operatoriams draudžiama siūlyti internetinių lošimų paslaugas vartotojams kitoje valstybėje narėje arba varžoma laisvė gauti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo siūlomas paslaugas ar pasinaudoti iš jų gaunama nauda, riboja paslaugų teikimo laisvę.

Apribojimai priimtini tik kaip išskirtinės priemonės, aiškiai numatytos SESV 51 ir 52 straipsniuose, arba pateisinami pagal Teismo praktiką, remiantis viršesniu bendruoju interesu. Teismas pripažino keletą viršesnio bendrojo intereso priežasčių, kaip antai vartotojų apsauga ir sukčiavimo bei skatinimo švaistyti lėšas azartiniams žaidimams prevencija, taip pat bendras poreikis saugoti viešąją tvarką. Tačiau mokestinių pajamų mažinimas nėra viena iš priežasčių, išvardytų SESV 52 straipsnyje, ir tai nėra viršesnio bendrojo intereso klausimas. Visi pripažinti visuomeniniai klausimai gali pateisinti nacionalinių valdžios institucijų poreikį turėti pakankamai laisvės nustatyti, ko reikia vartotojų apsaugai ir viešosios tvarkos išsaugojimui, atsižvelgiant į šioje srityje siūlomų paslaugų tipą[29].

Teismo praktika taip pat reikalauja, kad toks paslaugų teikimas ir tarpvalstybiniai apribojimai, kurie gali atsirasti dėl reglamentavimo, turi iš tiesų sumažinti lošimų galimybes ir būti nuosekliai ir sistemingai taikomi visiems paslaugų pasiūlymams toje srityje[30]. Jei valstybės narės valdžios institucijos skatina ir ragina vartotojus dalyvauti loterijose, sėkmės žaidimuose ir lažybose, siekdamos finansinės naudos valstybės „piniginei“, tos valstybės valdžios institucijos negali remtis nuogąstavimais dėl viešosios tvarkos, susijusiais su poreikiu mažinti lažybų galimybes, kad pateisintų apribojimus[31]. Apribojimai turi būti taikomi nediskriminuojant ir būti proporcingi, t. y. jie turi būti tinkami numatytam tikslui pasiekti, bet neviršyti to, kas yra būtina. Licencijos suteikimo tvarka privalo atitikti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus, taip pat turi būti laikomasi atitinkamo skaidrumo įpareigojimo[32].

Šiose konsultacijose ypač įdomi yra Teismo nuomonė, kad lošimų paslaugos, teikiamos internetu, pasižymi keliomis būdingomis savybėmis, dėl kurių valstybės narės turi galimybę taikyti priemones, ribojančias arba kitaip reguliuojančias tokių paslaugų teikimą, siekiant kovoti su priklausomybe nuo lošimo ir saugoti vartotojus nuo sukčiavimo ir nusikaltimų rizikos. Tos savybės yra tokios:

(1) internetinių lošimų sektoriuje įsisteigimo valstybės narės valdžios institucijos susiduria su ypatingais sunkumais vertindamos operatorių profesines savybes ir sąžiningumą. Dėl šių sunkumų valstybė narė laikosi nuomonės, kad vien tas faktas, kad operatorius teisėtai siūlo internetinių lošimų paslaugas kitoje valstybėje narėje, kurioje jis yra įsisteigęs ir kur jam iš principo jau taikomos įstatymų numatytos sąlygos ir tos valstybės narės valdžios institucijų kontrolės priemonės, negali būti laikomas pakankama garantija, kad jos pačios vartotojai bus apsaugoti nuo sukčiavimo ir nusikaltimų rizikos[33],

(2) dėl tiesioginio kontakto tarp vartotojo ir internetinių lošimų operatoriaus trūkumo susidaro kitokia ir didesnė operatorių sukčiavimo prieš vartotojus rizika, palyginti su tradicine lošimų rinka [34], ir

(3) labai lengva ir nuolatinė prieiga prie internetinių lošimų paslaugų ir potencialiai didelis tokių tarptautinių pasiūlymų kiekis bei dažnumas aplinkoje, kuriai būdinga žaidėjo izoliacija, anonimiškumas ir socialinės kontrolės nebuvimas, yra veiksniai, dėl kurių gali išsivystyti priklausomybė nuo lošimo ir kilti kitų neigiamų pasekmių. (Teismas taip pat teigia, kad internetas gali pasirodyti esąs ir kitos rūšies bei didesnio masto rizikos šaltinis vartotojų apsaugos srityje, ypač kalbant apie jaunimą ir tuos, kurie turi polinkį lošti arba kuriems toks polinkis gali išsivystyti, palyginti su tradicinėmis tokių žaidimų rinkomis)[35].

Teismas plėtojo savo praktiką pirmiausia remdamasis nacionalinių teismų preliminariais sprendimais. Tačiau tuo pačiu metu Komisija pradėjo keletą pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares, kad remdamasi Teismo jurisprudencija patikrintų valstybių narių įvestų apribojimų proporcingumą. Šios procedūros parodė, kad, viena vertus, valstybėms narėms sunku pateikti įrodymų, kad nagrinėjama ribojamoji priemonė yra „tinkama“ siekiant atitinkamo viešojo intereso tikslo ir kad ja „nuosekliai ir sistemingai ribojamos lažybos“, o kita vertus, Komisijai lygiai taip pat sunku pateikti tai paneigiančius įrodymus, kad „nacionalinė lošimų politika“ (kuri gali būti daug platesnė už atskirą ribojamąją priemonę) neatitinka tikslų ir rodo, kad užginčytoji priemonė viršija tai, kas yra būtina numatytiems tikslams pasiekti. Valstybėse narėse įvykdžius reformas, kai kurias iš šių bylų Komisija jau nutraukė[36].

Be to, Europos Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles (SESV 107 ir 108 straipsniai) pradėjo oficialų tyrimą, kad išsiaiškintų, ar Danijoje internetiniams kazino taikomi mažesni, palyginti su tradiciniais kazino, mokesčiai atitinka Sutarties taisykles[37].

ES antrinės teisės aktai, susiję su internetiniais lošimais

Kalbant apie antrinę Europos teisę, lošimų paslaugos nėra reglamentuojamos konkrečiam sektoriui skirtais teisės aktais ES lygmeniu; vis dėlto joms taikoma keletas ES teisės aktų[38]. Čia verta paminėti šiuos dokumentus[39]: Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva[40], Nesąžiningos komercinės praktikos direktyva[41], Nuotolinės prekybos direktyva[42], Kovos su pinigų plovimu direktyva[43], Duomenų apsaugos direktyva[44], Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių[45] ir Direktyva dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos[46]. Kitais atvejais aiškiai nurodyta, kad lošimų paslaugoms ES teisė netaikoma. Toks yra Elektroninės komercijos direktyvos[47] ir Paslaugų direktyvos [48]atvejis.

Klausimai:

(5) Kokios, jūsų nuomone, teisinės ir (arba) praktinės problemos kyla dėl nacionalinių teismų ir ESTT jurisprudencijos internetinių lošimų srityje, jei jų iš viso kyla? Visų pirma, ar yra teisinio tikrumo problemų jūsų nacionalinėje ir (arba) ES tokių paslaugų rinkoje?

(6) Ar manote, kad internetinėms lošimų paslaugoms taikoma esama nacionalinė ir ES antrinė teisė pakankamai reglamentuoja šias paslaugas? Visų pirma, ar manote, kad yra užtikrintas viešosios politikos tikslų, kurių šioje srityje siekia valstybės narės, iš vienos pusės, ir galiojančių nacionalinių priemonių ir (arba) internetinių lošimų paslaugas teikiančių valstybinių ir privačių operatorių realaus elgesio, iš kitos pusės, darna ir nuoseklumas?

PAGRINDINIAI POLITIKOS KLAUSIMAI, SVARSTOMI šIOSE KONSULTACIJOSE

Tolesniuose šios žaliosios knygos skirsniuose nagrinėjami pagrindiniai klausimai, susiję su veiksmingu ir sąžiningu internetinių lošimų paslaugų reglamentavimu. Šie klausimai (jų sąrašas gali būti neišsamus) gali būti suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas: konceptualieji (organizaciniai), socialiniai, viešosios tvarkos ir ekonominiai (labdaringos veiklos).

Visi toliau išdėstyti svarstymai ir klausimai, susiję su internetinių lošimų sektoriaus organizavimu arba reguliavimu, neriboja valstybėms narėms paliekamos didelės veiksmų laisvės pasirinkti šios veiklos reguliavimo metodą, taip pat kaip panaudoti iš lošimų veiklos gautas pajamas. Pavyzdžiui, diskusija tokiu klausimu kaip licencijavimas nėra pagrįsta jokia prielaida, kad egzistuoja de jure įpareigojimas valstybėms narėms leisti internetinius lošimus arba atverti savo rinkas privatiems operatoriams. Valstybės narės tebėra laisvos apsispręsti dėl savo požiūrio į šį sektorių laikydamosi principų, nustatytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.

Internetinių lošimų paslaugų apibrėžtis ir organizavimas

Apibrėžtys

Terminas „internetiniai lošimai“ apima daug skirtingų lošimų paslaugų. Tarp jų: sportinių lažybų paslaugos internetu (įskaitant žirgų lenktynes), kazino žaidimai, skirtumo lažybos (angl. spread betting ), žiniasklaidos žaidimai, pardavimo skatinimo žaidimai, lošimų paslaugos, kurias savo naudai teikia pripažintos labdaros ir pelno nesiekiančios organizacijos, ir loterijos paslaugos.

Internetas ir kitos interaktyvios technologinės platformos, kaip antai m. prekyba[49] arba IPTV, yra naudojami a) siūlyti lošimų paslaugas vartotojams, b) suteikti galimybes vartotojams lažintis arba lošti vieniems su kitais (pvz., lažybų biržos arba internetinis pokeris) arba c) kaip platinimo būdas (pvz., įsigyti loterijos bilietus tiesiai internetu).

Ilgalaikė lošimų veiklos apskritai apibrėžtis antrinės ES teisės aktuose yra ta, kuria tokios paslaugos neįtraukiamos į Elektroninės komercijos direktyvos taikymo sritį:

lošimų veikla, susijusi su „piniginės sumos statymu žaidžiant atsitiktinumo principu grindžiamus žaidimus, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius.“

Vėlesniuose dokumentuose, kaip antai Paslaugų direktyvoje ir visai neseniai Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje pateikiama šiek tiek kitokia apibrėžtis: sėkmės žaidimai, „kuriuose statoma pinigų suma, įskaitant loterijas bei lažybas ir kitas azartinių lošimų paslaugų formas“[50]. Kazino sąvoka Pinigų plovimo direktyvoje neapibrėžta.

Išankstinė Komisijos nuomonė, kuri gali pasikeisti priklausomai nuo šių konsultacijų rezultatų, yra ta, kad reikėtų laikytis platesnės lošimų apibrėžties, kaip nustatyta Elektroninės komercijos direktyvoje, ir kad ji turėtų būti sujungta su informacinės visuomenės paslaugų apibrėžtimi, kaip išdėstyta Direktyvoje 98/34/EB, kad būtų taikoma tokia bendra internetinių lošimų paslaugų apibrėžtis, kuria nustatoma šių konsultacijų taikymo sritis:

Internetinės lošimų paslaugos – tai bet kurios paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą sėkmės žaidimuose, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius, ir yra teikiamos nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu [51].

Klausimai:

(7) Kuo skiriasi pirmiau pateikta internetinių lošimų paslaugų apibrėžtis nuo nacionaliniu lygiu taikomų apibrėžčių?

(8) Ar žiniasklaidos siūlomos lošimų paslaugos nacionaliniu lygiu laikomos sėkmės žaidimais? Ar nustatytas skirtumas tarp pardavimo skatinimo žaidimų ir lošimų?

(9) Ar tarpvalstybinės internetinių lošimų paslaugos siūlomos nacionaliniu lygiu licencijuotose lošimui skirtose patalpose (pvz., kazino, lošimo salėse ar lažybų punktuose)?

Įsisteigimas ir internetinių lošimų paslaugų licencijavimas

Teismo praktikoje pagal SESV 49 straipsnį įsisteigimo sąvoka yra labai plati ir suteikia galimybę ES piliečiui nuolat ir nepertraukiamai dalyvauti valstybės narės, kuri nėra jo kilmės valstybė, ekonominiame gyvenime ir pasinaudoti šia rinka, taip prisidedant prie ekonominės ir socialinės skvarbos Bendrijoje[52]. Tačiau tam, kad būtų galima taikyti nuostatas, susijusias su įsisteigimo laisve, iš esmės reikia, kad būtų užtikrintas nuolatinis buvimas priimančiojoje valstybėje narėje[53]. Toks nuolatinis buvimas galėtų būti, pavyzdžiui, biuras, įsteigtas sportui stebėti, kad būtų nustatytas pastovus santykis (angl. fixed odds ), arba prekybos biuras, kurio tikslas – propaguoti tarpvalstybines lošimo paslaugas arba teikti pagalbą klientams vietoje.

Pagal Elektroninės komercijos direktyvą[54] informacinės visuomenės paslaugas siūlanti įmonė yra įsteigta ten, kur ji vykdo ūkinę veiklą. Todėl tai nėra nei ta vieta, kur yra jos svetainę palaikanti technologija, nei ta vieta, iš kurios gaunama prieiga prie svetainės. Tais atvejais, kai sunku nustatyti, iš kurios iš kelių įsisteigimo vietų teikiama tam tikra paslauga, lemiamas veiksnys turėtų būti ta vieta, kur yra įmonės veiklos, susijusios su konkrečia paslauga, centras. Kadangi įmonė gali naudoti vieną arba kelis serverius arba „debesies“[55] infrastruktūrą ir kadangi ji gali per labai trumpą laiką juos pakeisti arba pakeisti jų buvimo vietą, serveris negali būti laikomas tvirta sąsaja, lemiančia įmonės įsisteigimo vietą tos konkrečios internetinės paslaugos atžvilgiu.

Nacionaliniais įstatymais kartais nustatomos kiekybinės ribos, kiek internetinių lošimų paslaugų licencijų galima turėti, arba galima netgi iš viso jas uždrausti savo jurisdikcijoje (pvz., vienos ar kelių kategorijų lošimų paslaugų uždraudimas arba teisėtas arba de facto monopolis). Kitos valstybės narės neriboja visų licencijų, kurias jos gali išduoti, skaičiaus – licencija suteikiama bet kuriam internetiniam operatoriui, kuris atitinka tam tikras įstatymuose ar taisyklėse nustatytas sąlygas. Licencijos gali būti ribotos trukmės arba išduodamos neribotam laikui. Iš ES šalių daugiausia licencijuotų internetinių lošimų operatorių yra Maltoje (2009 m. buvo apie 500 licencijų).

Dabartinė reguliavimo situacija valstybėse narėse yra tokia, kad operatoriams, siūlantiems to paties tipo internetinių lošimų paslaugas (pvz. sporto lažybas) skirtingose valstybėse narėse, gali reikėti kreiptis dėl licencijos kiekvienoje iš tų valstybių narių. Kai kurios valstybės narės pripažįsta kitoje valstybėje narėje išduotas licencijas, apie kurias joms yra pranešta (kai jos įtraukiamos į sąrašą), ir leidžia tokiems paslaugų teikėjams siūlyti internetinių lošimų paslaugas jų teritorijoje be papildomos licencijos. Kitos gali atsižvelgti į tokias licencijas išduodamos tokiems operatoriams savo licencijas, tačiau taikyti dvigubo licencijavimo režimą, kai kiekvienas operatorius, nepriklausomai nuo to, ar jis veikia kitoje valstybėje narėje, privalo turėti licenciją, išduotą jos teritorijoje, kad galėtų siūlyti tokias paslaugas.

Klausimas:

(10) Kokie pagrindiniai privalumai (sunkumai) susiję su tuo, kad ES kartu egzistuoja skirtingos internetinių lošimų licencijavimo nacionalinės sistemos ir tvarka?

Susijusios paslaugos, kurias vykdo ir (arba) kuriomis naudojasi internetinių lošimų paslaugų teikėjai

Kai kuriomis paslaugomis, įskaitant rinkodaros ir mokėjimo paslaugas, naudojasi lošimų operatoriai, kad paskatintų arba palengvintų internetinius lošimus. Kai kurioms iš šių paslaugų taikomi antrinės teisės aktai.

Internetinių lošimų skatinimas. Komerciniai pranešimai

Internetinių paslaugų teikėjai naudojasi komerciniais pranešimais savo paslaugoms, susijusiems produktams ir įvaizdžiui reklamuoti tarp galutinių vartotojų ir (arba) platintojų. Komisijos supratimu, dažniausiai naudojami tokie komerciniai pranešimai:

(1) TV reklama;

(2) reklama spaudoje;

(3) komerciniai pranešimai internete;

(4) pardavimo skatinimas;

(5) tiesioginė rinkodara (kuri apima tiesioginį reklaminį paštą, visų pirma elektroninius laiškus ir SMS registruotiesiems klientams, pavyzdžiui, asmeniškam tolesnių ryšių palaikymui); ir

(6) rėmimo susitarimai.

Komisija žino, kad daugelyje valstybių narių yra taikomi tokių komercinių pranešimų apribojimai, pradedant draudimais ir baigiant reikalavimais dėl internetinių lošimų paslaugų reklamos žiniasklaidoje turinio. Nors Komisija maloniai priims pastabas apie tokius apribojimus (1 ir 2 punktai), ji norėtų, kad konsultacijų dėmesio centre būtų tam tikros komercinių pranešimų formos (3–6 punktai).

- Komerciniai pranešimai internete

Reklaminės juostos ir iškylantieji langai ne lošimų svetainėse yra dvi internetinės reklamos, skirtos nukreipti [naršytojų] srautą į internetinių lošimų svetaines, formos. Todėl jos atsiduria tarp ne lošimų informacinės visuomenės paslaugų. Joms netaikoma Elektroninės komercijos direktyva, tačiau gali būti taikoma Nesąžiningos komercinės praktikos direktyva ir, kai naudojant internetinius komercinius pranešimus renkami ir tvarkomi asmens duomenys, Duomenų apsaugos direktyva 95/46/EB ir E. privatumo direktyva 2002/58/EB .

- Pardavimo skatinimas

Pardavimo skatinimas apima visų formų nuolaidas, specialius pasiūlymus, nemokamas dovanas, pardavimo skatinimo konkursus ir žaidimus. Tai yra svarbi įvairialypė priemonė, kuri gali būti pritaikyta įvairiems tikslams: patekti į rinką su naujoviškais produktais; skatinti klientų lojalumą; stimuliuoti trumpalaikius konkurencinius veiksmus arba greitai reaguoti į mažėjančią pardavimo apimtį. Vienas iš labiausiai įprastų pardavimo skatinimo tipų yra registracijos ir sąskaitos papildymo priemokų, t. y. kai lošėjui atsidarant sąskaitą sumokama pinigų suma arba pridedama papildomų lėšų, kai jau registruotas klientas papildo sąskaitą, naudojimas ir informavimas apie tai.

Pardavimo skatinimas, susijęs su internetinių lošimų paslaugomis, reglamentuojamas Nesąžiningos komercinės praktikos direktyva, taip pat Duomenų apsaugos direktyva ir E. privatumo direktyva 2002/58/EB.

- Tiesioginė rinkodara

Visi internetinių lošimų operatoriai naudoja tiesioginės rinkodaros strategijas (paštu, telefonu, internetu ir tiesioginio atsako būdu), nes jos laikomos esmine priemone, kurią įmonės taiko klientams pasiekti, informuoti ir išlaikyti, taip pat tolesniam aptarnavimui po pardavimo. Jos reglamentuojamos Nuotolinės prekybos direktyva, Nesąžiningos komercinės praktikos direktyva, Duomenų apsaugos direktyva 95/46/EB ir E. privatumo direktyva 2002/58/EB. Tokia tiesioginė rinkodara gali apimti lošėjų tarpusavio rinkodarą ir gali būti derinama su pardavimo skatinimu.

- Rėmimas

Rėmimas – tai bet koks komercinis susitarimas, kuriuo rėmėjas abipusei rėmėjo ir remiamosios šalies naudai pagal sutartį suteikia finansavimą ar kitokią paramą, siekdamas sukurti sąsają tarp rėmėjo įvaizdžio, prekės ženklų, prekių ar paslaugų ir rėmimo objekto mainais į teises propaguoti šią sąsają ir (arba) teikti tam tikrą sutartą tiesioginę ar netiesioginę naudą[56]. Rėmimas užima svarbią vietą internetinių lošimų paslaugų teikėjų rinkodaros kampanijose, ar tai būtų nacionalinės loterijos, ar komerciniai subjektai.

Klausimas:

(11) Atsižvelgiant į pirmiau minėtas kategorijas, kaip reglamentuojami (internetinių) lošimų paslaugų komerciniai pranešimai nacionaliniu lygiu? Ar yra konkrečių problemų dėl tokių tarpvalstybinių komercinių pranešimų?

- Mokėjimo internetu paslaugos, išmokos ir klientų tapatybės nustatymas

Kadangi tikrai veiksmingų nuotolinio mikro-mokėjimo paslaugų kol kas nėra, internetinių lošimų operatoriai paprastai reikalauja iš savo klientų prieš pradedant lošti įnešti lėšų į lošėjo sąskaitą. Lėšas galima įnešti kreditinėmis kortelėmis, iš elektroninių piniginių, banko pervedimais, iš anksto apmokėtomis kortelėmis ar grynųjų pinigų pervedimu.

Mokėjimo būdas | Apytikslė dalis procentais[57] |

Kreditinės kortelės (įskaitant Maestro) | 64–65 % |

Elektroninės piniginės | 12–14 % |

Banko pervedimai | 11–13 % |

Iš anksto apmokėtos kortelės | 9–11 % |

Internetinių lošimų operatoriai paprastai nustato papildomas ribas, kaip antai, įnašo ir iš lošėjo sąskaitos išimamų lėšų lygį. Išėmimo ribos gali būti įvairios – nuo fiksuotos sumos iki reikalavimo lošėjui kreiptis į banką asmeniškai, norint iš žaidėjo sąskaitos išimti didesnes sumas.

Kai kurie operatoriai reikalauja, kad lėšų įnešimui ir išėmimui būtų naudojamas tas pats mokėjimo būdas (vadinamoji „uždara“ sistema).

Siūlomos lošimų mobiliuoju telefonu arba per IPTV paslaugos taip pat apima perdavimo mokesčius, susietus su sąskaitomis už telefono paslaugas.

Klausimai:

(12) Ar egzistuoja specialios nacionalinės taisyklės, susijusios su mokėjimo už internetinių lošimų paslaugas sistemomis? Kaip jas vertinate?

(13) Ar lošėjų sąskaitos yra būtinas reikalavimas taisyklių vykdymui ir žaidėjų apsaugai užtikrinti?

Klientų tapatybę nustatyti būtina, visų pirma, nepilnamečių apsaugos, sukčiavimo prevencijos, vartotojų pažinimo kontrolės ir pinigų plovimo prevencijos tikslais. Klientų tapatybės nustatymas gali sukelti tam tikrų vidaus rinkos problemų, kai paslaugų teikėjas ir vartotojas yra skirtingose vietose, taip pat dėl to, kad ES šiuo metu nėra abipusio elektroninio ir autentiškumo patvirtinimo pripažinimo[58]. Sėkmės žaidimus siūlančios fizinės įstaigos, priešingai, turės galimybę prašyti tapatybės kortelės ir nustatyti asmens tapatybę lošimo vietoje.

Šiandien internetinių lošimų paslaugų teikėjai klientų tapatybę nustato remdamiesi:

- ankstesniu tapatybės nustatymu, kurį atliko mokėjimo paslaugų teikėjai, nes naudojant daugumą mokėjimo būdų reikalaujama, kad klientas turėtų banko sąskaitą;

- savo kontrolės priemonėmis, atsižvelgdami į informaciją ir dokumentus, kurių prašoma iš potencialaus kliento, ir

- patvirtinimo paslaugų teikėjų kontrolės priemonėmis, vykdant ES duomenų apsaugos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus.

Licencijuotų operatorių slapto pirkėjo tyrimai rodo, kad esama labai nedaug trūkumų, kurie suteiktų galimybę nepilnamečiams dalyvauti lošimuose ir atsiimti laimėjimus[59]. Prieš pradedant žaisti patikrinamas naujo kliento amžius. Buvo siūlyta, kad papildomas amžiaus patikrinimas išmokant lėšas galėtų būti dar viena prisiregistruoti bandančių nepilnamečių ir paauglių atgrasomoji priemonė.

Klausimas:

(14) Kokios egzistuoja nacionalinės kliento patvirtinimo taisyklės ir tvarka, kaip jos taikomos internetinių lošimų paslaugoms ir kaip jos atitinka duomenų apsaugos taisykles? Kaip jas vertinate? Ar yra konkrečių problemų dėl klientų patikrinimo tarpvalstybiniu mastu?

Viešojo intereso tikslai

Komisija griežtai laikosi subsidiarumo principo ir pripažįsta, kad valstybės narės turi tam tikrą veiksmų laisvę, kad apsaugotų galiojančius viešojo intereso tikslus, kaip numatyta Sutartyje.

Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama šiems trims viešojo intereso tikslams, kurie įvairiu mastu gali būti keliami valstybėse narėse, kai kalbama apie jų nacionalinę internetinių lošimų politiką: vartotojų apsauga (2.3.1), viešoji tvarka (2.3.2) ir veiklos, kurią jos laiko viešojo intereso veikla, finansavimas (2.3.3).

Vartotojų apsauga

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad dauguma lošėjų neturi problemų dėl lošimo. Tačiau į tuos, kurie tokių problemų turi, turi būti deramai atsižvelgta turint omenyje susijusias socialines sąnaudas lošėjui, jo šeimai ir visuomenei apskritai. Visiems lošėjams yra reikalinga apsauga nuo nesąžiningų paslaugų. Todėl reguliuotojai siekia užtikrinti, kad visi siūlomi lošimai būtų kontroliuojami, vykdomi sąžiningai (t. y., kad atsitiktinių skaičių generatoriai atitiktų techninius standartus ir kiekvieno lošimo taisykles) ir nebūtų susiję su jokia kriminaline veikla. Skaidrumas yra esminis dalykas.

Problemos dėl lošimo

Poreikiu apsaugoti lošėjus ir išvengti problemų dėl lošimo remiamasi tuomet, kai siekiama apriboti internetinių lošimų paslaugų siūlymą vartotojams.

Problemos dėl lošimo dažnai apibūdinamos kaip nenumaldomas potraukis lošti, nepaisant neigiamų pasekmių arba poreikio sustoti. Siekiant įvertinti problemų dėl lošimo paplitimo tarp šalies gyventojų mastą, vykdomi išsamūs tyrimai, vadinamieji paplitimo tyrimai. Dvi plačiausiai naudojamos patikrinimo priemonės siekiant nustatyti problemų dėl lošimo turinčius lošėjus yra DSM-IV[60] ir SOGS[61]. Pagal atsakymus į klausimus nustatoma, ar lošėjas turi problemų dėl lošimo (SOGS), yra potencialus patologinis lošėjas (DSM-IV) ar tikėtinas patologinis lošėjas (SOGS ir DSM-IV), taip pat vadinamas priklausomu nuo lošimų (žr. toliau).

Apskritai Komisija žino apie aštuoniose valstybėse narėse[62] atliktus problemų dėl lošimo paplitimo šalies mastu tyrimus, dar septyniose[63] vykdyti ribotos apimties tyrimai (regioniniai arba konkretaus amžiaus kategorijų, daugiausia paauglių). Problemų dėl lošimo mastas aštuoniose valstybėse narėse, kurios atliko paplitimo tyrimą savo šalyje, svyruoja nuo 0,5 % visų gyventojų JK iki 6,5 % Estijoje[64]. Kalbant apie problemų dėl lošimo paplitimą internetinių lošimų srityje ES, tik keturios valstybės narės[65] pateikia nacionalinę statistiką, dar trys[66] pateikia dalinę informaciją (ribotos apimties tyrimai, atlikti tam tikroje amžiaus grupėje arba susiję tik su tam tikro tipo internetiniais azartiniais žaidimais).

Šie tyrimai rodo, kad pagrindiniai veiksniai , turintys įtakos problemoms dėl lošimų, yra tokie:

(1) Veiksmo dažnis. Kuo trumpesnis laikas tarp paties lošimo ir galimybės pastatyti sumą, tuo didesnė rizika.

(2) Išmokos intervalas. Laikas nuo sumos pastatymo iki rezultato. Kuo jis trumpesnis, tuo didesnė rizika.

(3) Prieinamumas ir socialinė aplinka.

(4) Noras susigrąžinti praloštą sumą arba buvimas arti laimėjimo. Kuo didesnė išmoka ir laimėjimo tikimybė, tuo didesnė iliuzija, kad prarastas sumas galima atsilošti, ir dėl to didesnė rizika (tai taip pat susiję su „susijaudinimu“ arba „svajonės efektu“).

(5) Įsivaizduojami įgūdžiai ir „dalyvavimas“. Galimybė dalyvauti įvykyje, dėl kurio lošiama, arba panaudoti savo įgūdžius sėkmės tikimybei įvertinti suteikia pagrindo „beveik laimėjusio“ psichologijai. Tai sustiprina jausmą, kad žmogus kontroliuoja žaidimą, todėl rizika padidėja. Tai apima ir statomų sumų keitimą. Šis poveikis gali sustiprėti, kai žaidimo ypatumu laikomas koks nors įgūdžių elementas, o ne grynas atsitiktinumas.

(6) Komerciniai pranešimai, kurie galėtų paskatinti pažeidžiamas grupes.

Šiuo požiūriu skirtingų tipų lošimai arba skirtingų rūšių lažybos gali kelti skirtingą riziką lošėjams. Pavyzdžiui, dažnai laikoma, kad šiuo atžvilgiu daugiausia problemų sukelia greitų išmokų žaidimų automatai, nutrinami bilietai ir kazino lošimai. Loterijos, kurios vyksta kiekvieną savaitę, laikomos mažiau rizikingomis (nors šiuo atveju veikia pirmiau minėtas 4 veiksnys) negu tos, kurios rengiamas dažniau (1 ir 2 veiksniai). Laikoma, kad sporto lažybos ir pokeris kelia daugiau rizikos, kuri buvo nurodyta 5 punkte. Tiesiogiai stebimos sporto lažybos papildomai kelia 1 punkte nurodytą riziką.

Klausimas:

(15) Ar turite duomenų, kad pirmiau išvardyti veiksniai yra susiję su problemomis dėl lošimų ar per dažnu internetinių lošimų paslaugų naudojimu arba yra pagrindinė jų priežastis? (Jei įmanoma, išvardykite juos eilės tvarka)

Iki šiol valstybėse narėse priemonės , naudojamos bandant apriboti pernelyg dideles problemas dėl lošimo teikiant internetines paslaugas, yra tos pačios, kurios taikomos visiems azartiniams lošimams:

(1) Amžiaus apribojimai

(2) Asmeniniai apribojimai (finansiniai ir laiko) ir atskirtis

(3) Informacija / įspėjimai / testai (lengviau taikomi internetu negu kitais būdais)

(4) Draudimas naudotis kreditu

(5) Realybės patikrinimas

(6) Internetinio operatoriaus įsipareigojimas atlikti klientų patikrą

(7) Tam tikrų lošimų arba lažybų formų, laikomų rizikingiausiomis, apribojimas (pvz. kazino lošimuose arba sporto lažybose statoma tik už galutinį rezultatą) ir

(8) Kita (pvz., komercinių pranešimų apribojimas – ribojamas jų naudojamas tam tikrose žiniasklaidos priemonėse, pardavimų skatinimas ir premijos už prisiregistravimą arba nemokami bandomieji lošimai).

Klausimas:

(16) Ar turite duomenų, kad pirmiau išvardytos priemonės yra esminės ir (arba) veiksmingos siekiant užkirsti kelią problemoms dėl lošimų naudojantis internetinių lošimų paslaugomis arba toms problemoms sumažinti? (Jei įmanoma, išvardykite jas eilės tvarka)

Priklausomybė nuo lošimo

Kai tokia informacija yra surinkta, tikėtinos priklausomybės nuo lošimo lygis svyruoja nuo 0,3 % iki 3,1 % visų gyventojų[67]. Patologinis lošimas (priklausomybė nuo lošimų) kai kurių specialistų buvo laikomas impulsų kontrolės sutrikimu[68] ir todėl nevadinamas priklausomybe. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė priklausomybės nuo lošimų ir nuo cheminių medžiagų panašumų[69]. Kaip minėta 3.1 skirsnyje, tyrimuose naudojamos problemų dėl lošimo patikrinimo priemonės leidžia nustatyti, kad asmuo turi rimtų problemų dėl lošimo įpročių. Nuomonės dėl priklausomybės nuo internetinių lošimų potencialo išsiskiria. Nors nuotoliniai lošimai atitinka prieinamumo ir pasiekiamumo kriterijus ir dėl to lengviau įprasti juos žaisti dažniau negu fizinėse lošimo vietose, tiesiogines sąsajas tarp nuotolinių lošimų ir tikimybės tapti priklausomu nuo lošimo nustatyti sunku.

Internetiniai lošimai suteikia operatoriams daugiau ir įvairesnių galimybių sekti kiekvieno lošėjo sandorius, palyginti su neinternetinėmis lošimo formomis. Priešingai nei paplitimo tyrimai, internetinių lošimų duomenys leidžia analizuoti realų lošėjų elgesį. Internetinių lošimų elgesio tyrimas, atliktas Harvardo medicinos mokyklos mokymo padalinio – Kembridžo sveikatos sąjungos Priklausomybių skyriaus[70], remiantis atsitiktinai atrinktų beveik 50 000 internetinių kazino lošėjų iš 80 šalių ir beveik tiek pat internetinių sporto lažybų dalyvių lošimo veiklos ilgalaike analize, parodė, kad 99 % internetinių sporto lažybų klientų nepasižymėjo jokiu neįprastu elgesiu, palyginti su 95 % internetinių kazino lošėjų[71].

Švedijos pirmininkavimui parengtame pranešime 2009 m.[72] minima, kad, nors kai kurie tyrimai rodo, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp prieinamumo ir priklausomybės nuo lošimų, turimi empiriniai duomenys ne visuomet tai patvirtina. Kai buvo įmanoma palyginti paplitimo tyrimų, atliktų prieš 7–10 metų (kai internetiniai lošimai nebuvo tokie populiarūs), rezultatus su pastaruoju metu atliktų tyrimų rezultatais, priklausomybės nuo lošimo paplitimo lygis išlieka pastovus[73].

Taip pat Lošimų komisijos užsakymu 2007 m. atliktos Britanijos lošimų paplitimo apklausos metu nustatyta, kad priklausomybės nuo internetinių lošimų lygis JK buvo mažesnis negu kai kurių tipų neinternetinių lošimų ir kad priklausomybė labiau siejama su naujų, taigi ir patrauklesnių tipų žaidimų, tiek internetinių, tiek neinternetinių, atsiradimu[74].

Komisija pažymi, kad dauguma internetinių lošimų svetainių, įkurtų ir gavusių licenciją ES, turi nuorodas į pagalbos linijas ar organizacijas, dirbančias su turinčiais problemų dėl lošimo. Tačiau, nors 15 valstybių narių atliko nacionalinius ar regioninius paplitimo tyrimus, turima nedaug informacijos apie susijusį politinį atsaką į šiuos tyrimus (pvz., švietimo kampanijas ar papildomus išteklius, skirtus prevencijai arba gydymui) arba apie galimybes problemų dėl lošimo turintiems lošėjams gauti pagalbą[75].

Klausimai:

(17) Ar turite duomenų (pvz., tyrimų, statistinių duomenų) apie problemų dėl lošimo mastą nacionaliniu arba ES lygiu?

(18) Ar egzistuoja pripažinti tyrimai arba duomenys, rodantys, kad internetiniai lošimai greičiausiai yra daugiau arba mažiau negu kitos lošimų formos žalingi asmenims, turintiems polinkį į patologinį lošimo modelį?

(19) Ar yra duomenų, rodančių, kurios internetinių lošimų formos (lošimų tipai) šiuo požiūriu kelia daugiausia problemų ?

(20) Kas daroma nacionaliniu lygmeniu siekiant išvengti problemų dėl lošimo? (pvz., užtikrinama, kad tokie atvejai būtų laiku nustatyti)?

(21) Ar kenčiantys nuo priklausomybės nuo lošimo gali gauti pagalbą nacionaliniu lygiu? Jei taip, kokiu mastu internetinių lošimų operatoriai prisideda prie tokių prevencinių veiksmų ir pagalbos finansavimo?

(22) Kokio lygio išsamus patikrinimas numatytas nacionaliniuose teisės aktuose šioje srityje? (Pvz. internetinių lošėjų elgesio registravimas, siekiant nustatyti galimą patologinį lošėją)

Nepilnamečių ir kitų pažeidžiamų grupių apsauga

Reguliavimo sistema visose valstybėse narėse skirtingais būdais siekiama apsaugoti nepilnamečius, t. y. vaikus ir paauglius, nuo lošimo keliamų pavojų apskritai[76]. Amžiaus apribojimai lošiant gali būti nustatyti teisės aktuose arba licencijos sąlygose ir operatoriai (įskaitant mažmeninius prekybininkus ir (arba) koncesininkus) privalo tikrinti lošėjų amžių. Amžiaus apribojimai atskiroje valstybėje narėje taip pat gali skirtis priklausomai nuo lošimo paslaugos.

Klausimai:

(23) Ar jūsų ar kurioje kitoje valstybėje narėje nustatytos amžiaus ribos prieigai prie internetinių lošimų paslaugų gauti, jūsų nuomone, yra tinkamos siekiant numatyto tikslo?

(24) Ar amžiaus kontrolė vykdoma internetu ir kuo ji skiriasi nuo tiesioginio patikrinimo?

Nepilnamečių prieiga prie mokėjimo sistemų

Mokėjimų vykdymo sistemos gali būti veiksminga priemonė nepilnamečių prieigai prie internetinių lošimų paslaugų užkirsti. Nors jaunesni negu 18 metų asmenys gali atsidaryti banko sąskaitas, egzistuoja tam tikri apribojimai. Turi būti pateikta daug įvairių dokumentų ir tapatybės įrodymų, paprastai vienas iš tėvų arba teisėtas globėjas privalo ateiti į banką kartu su nepilnamečiu sąskaitos turėtoju (tėvų kontrolė). Jaunuoliai paprastai nėra teisiškai atsakingi už savo skolas, todėl jiems greičiausiai nebus suteikta sąskaitos pereikvojimo paslauga, o jaunesnių nei 18 m. asmenų prašymai išduoti kreditinę kortelę atmetami. Todėl bankas arba finansinių paslaugų teikėjas užtikrina papildomą amžiaus patikrinimą prieš tai, kai jaunuolis gali atsidaryti žaidėjo sąskaitą lošimų svetainėje.

Tačiau sumos gali ir vis dažniau bus statomos mobiliuoju telefonu (sumos įtraukiamos į sąskaitą), pvz., teksto žinute arba skambučiu padidinto tarifo telefono numeriu, ir tokiais atvejais nepilnamečiai gali turėti daugiau galimybių lošti.

- Nepilnamečiai ir internetinių lošimų rinkodara

Kadangi valstybių narių valdžios institucijos (ir operatoriai) siekia užkirsti prieigą prie internetinių lošimų paslaugų nepilnamečiams, jie taip pat siekia kontroliuoti tokių paslaugų rinkodarą ir reklamą. Apribojimų pavyzdys gali būti taisyklės, pagal kurias reikalaujama, kad tokių paslaugų reklama:

- nebūtų orientuota į tuos, kurie yra jaunesni negu šalyje nustatytas lošimų dalyvių amžius;

- nebūtų transliuojama (per TV arba radiją) arba perduodama per tam tikras programas, skirtas jaunimui ir perduodamas pagrindiniais kanalais, arba tam tikrą laiką prieš arba po tokių programų;

- neįtrauktų ar nerodytų asmens, kuris atrodo jaunesnis negu šalyje nustatytas lošimų dalyvių amžius;

- kitaip neimponuotų vaikams ar jaunimui, pvz., tuo, kad ji asocijuojasi su jaunimo kultūra arba ją perduoda kokia nors garsenybė (pvz., sporto komandos marškinėliai, ant kurių reklamuojamas internetinių lošimų operatorius); arba

- nebūtų naudojama netoli vietų, kur dažnai būna vaikai (pvz. reklaminiai stendai netoli mokyklų).

Klausimas:

(25) Kaip reglamentuojami lošimų paslaugų komerciniai pranešimai siekiant apsaugoti nepilnamečius nacionaliniu arba ES lygiu? (Pvz., apribojimai, taikomi pardavimo skatinimo žaidimams, kurie yra sukurti kaip internetiniai kazino lošimai, sporto rėmimui, prekėms (pvz., sporto komandos marškinėliai, kompiuteriniai žaidimai ir t. t.), ir socialinių internetinių tinklų arba vaizdo dalijimosi svetainių naudojimas rinkodaros tikslais.)

- Kiti pažeidžiamų lošėjų tipai

Kiti lošėjai gali būti pažeidžiami dėl jų:

- finansinės situacijos ; lošėjai, kurių pajamos nedidelės;

- patirties stokos ; visų pirma jauni žmonės (18–21 metų) ir (arba) tie, kurie dar nežino, su kokiais pavojais susijusi problema dėl lošimo;

- ankstesnės priklausomybės, susijusios su cheminių medžiagų vartojimu arba elgesiu (neinternetinių lošimų paslaugų naudojimu);

- lengvos prieigos prie lošimų ; pardavimo agentai arba lošimų paslaugų teikėjų arba jų rangovų darbuotojai; ir

- kito dažno susidūrimo su lošimais ir (arba) stiprių sąsajų su lažybų objektais. Tai galėtų būti asmenys, dirbantys žirgų lenktynių srityje, sportininkai (mėgėjai ir profesionalai), treneriai, teisėjai, biržos makleriai ir kt.

Klausimas:

(26) Kuriose nacionalinių teisės aktų nuostatose dėl licencijų sąlygų ir komercinių pranešimų apie internetinių lošimų paslaugas atsižvelgiama į šiuos pavojus ir siekiama apsaugoti pažeidžiamus vartotojus? Kaip jas vertinate?

Viešoji tvarka

- Sukčiavimo prevencija

Visos valstybės narės siekia apsisaugoti nuo sukčiavimo ir nesąžiningo lošimo. Nacionaliniais teisės aktais siekiama apsaugoti vartotojus (nuo nesąžiningų ir įstatymus pažeidžiančių operatorių), operatorius (nuo nesąžiningų lošėjų arba lošėjų sindikatų) ir renginių organizatorius. Pavyzdžiai: neteisėtas kreditinių kortelių naudojimas, kuris gali būti susijęs su „tapatybės vagyste“, ir „rungtynių surežisavimas“ (renginio surežisavimas), kai asmuo arba asmenų grupė (paprastai susijusi su organizuotu nusikalstamumu) siekia daryti įtaką renginio (pvz., sporto renginio ar kortų žaidimo) rezultatams[77]. Sukčiavimas taip pat vyksta, kai grupė lošėjų slaptai bendrininkauja prieš kitą lošėją (pvz. suklastoti pokerio stalai).

Komisija nustatė šiuos tris sukčiavimo būdus, dėl kurių ji nori pasikonsultuoti:

- Lošėjai negauna savo laimėjimų. Būdingi pavyzdžiai – apgavikiškos loterijos, kai nelegalus licencijos neturintis operatorius kreipiasi į vartotojus su prašymu sumokėti pinigų sumą (administravimo mokestį) arba pateikti asmeninę informaciją (banko duomenis) prieš išmokant prizą. Tokios apgavystės vykdomos dažnai klaidingai nurodant Europos lošimų institucijų neva suteiktus įgaliojimus[78].

- Su asmens tapatybės vagyste ir duomenų apsauga susiję klausimai. Čia įeina neteisėtas kito asmens asmeninės informacijos naudojimas siekiant pasisavinti to asmens tapatybę ir taip pasinaudoti jo ištekliais arba to asmens vardu gauti kreditą ar kitokios naudos.

- Manipuliavimas rezultatais klastojant su lošimu susijusią programinę įrangą arba paperkant asmenis, dalyvaujančius organizuojant varžybas ar renginį.

Klausimai:

(27) Ar žinote apie tyrimus ir (arba) statistinius duomenis, susijusius su sukčiavimu ir internetiniais lošimais?

(28) Ar jūsų valstybėje narėje egzistuoja taisyklės, susijusios su lošimų įrangos, atsitiktinių skaičių generatorių ar kitos programinės įrangos kontrole, standartizavimu ir sertifikavimu?

( 29) Kokia, jūsų manymu, yra geriausia patirtis, siekiant išvengti įvairių tipų sukčiavimo (operatorių prieš lošėjus, lošėjų prieš operatorius ir lošėjų prieš lošėjus) ir padėti atlikti skundų procedūras?

(30) Kalbant apie sporto lažybų ir jų rezultatų surežisavimą – kokios nacionalinės taisyklės taikomos internetinių lošimų operatoriams ir asmenims, dalyvaujantiems sporto renginiuose (rungtynėse), siekiant spręsti šias problemas, visų pirma, siekiant išvengti interesų konfliktų? Ar žinote apie kokius nors duomenis ar tyrimus, susijusius su šios problemos mastu?

(31) Kokie klausimai, jūsų nuomone, turėtų būti sprendžiami pirmiausia?

(32) Kokia egzistuoja rizika, kad (internetinių) sporto lažybų operatorius, kuris yra sudaręs rėmimo sutartį su sporto klubu ar asociacija, sieks tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką sporto renginio rezultatams, siekdamas sau pelno?

Pinigų plovimo prevencija

Du ekstremalūs pinigų plovimo veiklos tipai yra, viena vertus, sudėtingos tarptautinės operacijos, sugalvotos siekiant nuslėpti nusikalstamą stambaus masto veiklos pobūdį, kad asmenys ir turtas atrodytų teisėti, ir, kita vertus, bet kokia veikla, kurią vykdant slepiamos kokios nors nusikaltimo pajamos arba jų atsikratoma, nepriklausomai nuo sumos (pačių nusikaltėlių vykdomas pinigų plovimas – kartais išlaidos – bet taip pat nusikaltimai, kuriais siekiama patenkinti savo priklausomybę nuo lošimų).

Kalbant apie pinigų plovimo metodus, yra labai mažai informacijos ar duomenų, rodančių, kad licencijuoti internetinių lošimų operatoriai Europoje užsiimtų pinigų plovimu. Tačiau akivaizdu, kad problema siejama su neteisėtais operatoriais. Komisija mano, kas šiuo tikslu galėtų būti taikoma tokia praktika:

- Internetinių lošimų firmos galėtų pervesti laimėjimus arba nepanaudotas lėšas į kitą sąskaitą, o ne tą, iš kurios buvo vykdomas statymas.

- Jos galėtų leisti vienam lošėjui pas tą patį operatorių registruoti keletą sąskaitų.

- Tokie lošėjų tarpusavio žaidimai kaip elektroninis pokeris, kur, sąmoningai pralaimėjus, lėšos gali būti pervestos tarp elektroninių ir tarp realių lošėjų, sąlyginai nedidelėmis sąnaudomis lošėjams. Tokiuose žaidimuose įmanomas internetinis „žetonų perstūmimas“ (angl. chip dumping) . Pavyzdžiui, žaidėjas įneša lėšas su pavogta kreditine kortele, o tada „perstumia“ žetonus ant stalo savo bendrininkui arba į kitą savo susikurtą sąskaitą. Ši veikla gali būti pastebėta, turint omenyje, kad principai yra labai paprasti – žaidėjai stato dideles sumas turėdami prastas kortas (tikėdamiesi pralošti bendrininkui)[79].

- Apmokėjimui naudojami elektroniniai pinigai arba panašios mokėjimo priemonės, kaip antai saugomos vertės kortelės[80] (tos, kurios kelia susirūpinimą, pasižymi aukštomis ribomis, stebėsenos po pirkimo nebuvimu ir prasta klientų pažinimo kontrole). Tai galėtų apimti ir mobiliuosius telefonus, kuriais galima vykdyti mokėjimą ir kurie nebuvo tinkamai patikrinti taikant klientų pažinimo kontrolės priemones.

Klausimai:

(33) Kokie atvejai parodė, kaip internetiniai lošimai gali būti panaudoti pinigų plovimo tikslais?

(34) Kurioms mikro-mokėjimo sistemoms reikia specialios reguliavimo kontrolės, atsižvelgiant į tai, kad jos naudojamos internetinių lošimų paslaugoms?

Trečioji pinigų plovimo prevencijos direktyva[81] taikoma finansų sektoriui bei kitoms sritims, įskaitant kazino (tiek, fiziniams, tiek internetiniams).

Konkreti problema, susijusi su šios direktyvos nuostatų taikymu internetinių lošimų paslaugoms, yra ta, kad tokios svetainės dažnai siūlo įvairias kitas (ne kazino) lošimų paslaugas ir operatorius gali turėti licencijas daugiau negu vienoje jurisdikcijoje.

Bet tokių bendrųjų principų, Komisija žino, kad licencijuoti internetinių lošimų operatoriai ir nacionaliniai reguliuotojai yra nustatę keletą veiklos priemonių, skirtų kovai su pinigų plovimu. Tarp jų:

- Išsamus kliento patikrinimas – lošti gali tik registruoti žaidėjai, turintys sąskaitą licencijos turėtojo įstaigoje. Turi būti užpildytos paraiškos formos, kuriose pateikiama tokia informacija: 1) patvirtinimas, kad žaidėjas yra sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima lošti, 2) žaidėjo tapatybė, 3) žaidėjo gyvenamoji vieta ir 4) galiojantis žaidėjo e. pašto adresas. Išsamaus patikrinimo procesas gali apimti greičio analizę (įnašai ir (arba) sandoriai), geografinės rizikos analizę, žaidėjo elgesio anomalijų nustatymą, žaidėjo ryšių atskleidimą ir arešto už kibernetinius nusikaltimus politiką. Visais atvejais žaidėjas turi pateikti susijusius asmens duomenis, kad būtų sukurta jo sąskaita.

- Mokėjimo kontrolė – bet koks laimėjimas (sąskaitos likutis) žaidėjui visada turėtų būti išmokamas tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis iš pradžių buvo įmokėti pinigai (ir į tą pačią sąskaitą, iš kurios jie buvo sumokėti). Operatoriai privalo užtikrinti, kad kreditinių kortelių numeriai ir žaidėjų asmens duomenys, kuriuos jie laiko savo sistemose, būtų griežtai kontroliuojami. Be to, tiesioginiai mokėjimai tarp žaidėjų yra draudžiami.

- Veiklos kontrolės priemonės – operatoriai naudojasi amžiaus patvirtinimo sąrašais ir bankų sąrašais, naudojamais siekiant nustatyti teroristus ir politikoje dalyvaujančius asmenis, t. y. „World Check“ duomenų baze[82] ir Europos sporto saugumo asociacijos (ESSA[83]) stebėsenos sąrašais. Operatoriai taip pat saugo statistinę informaciją apie sandorių sudarymo įpročius, kuri privalo atitikti ES duomenų apsaugos taisykles, kad galėtų identifikuoti įtartiną veiklą. Jie privalo taikyti griežtesnius išsamaus patikrinimo reikalavimus, kai statymų ribos yra aukštos. Operatoriai taip pat privalo teikti įtartinos veiklos ataskaitas nacionaliniams Finansinės žvalgybos padaliniams.

Klausimai:

(35) Ar turite patirties arba duomenų, susijusių su geriausia patirtimi pinigų plovimo atvejų nustatymo ir prevencijos srityje?

(36) Ar yra duomenų, rodančių, kad pinigų plovimo per internetinius lošimus rizika yra itin didelė, kai tokia veikla vykdoma socialinėse interneto svetainėse?

Kitų nusikaltimų prevencija

Kiti nusikaltimai, kurie gali būti susiję su internetiniais lošimais:

- Neteisėtų operatorių (pvz., nusikaltėlių arba jų organizacijų) siūlomos lošimų paslaugos. Prancūzijos pranešime apie kibernetinius nusikaltimus ir lošimus teigiama, kad tūkstantis lošimo svetainių yra tiesiogiai valdomos nusikaltėlių grupių[84].

- Licencijuoto operatoriaus siūlomi internetiniai azartiniai žaidimai, kuriems negautas leidimas.

- Mokesčių vengimas (kai naudotojas privalo mokėti mokesčius už laimėjimą, t. y. mokesčių vengimas pirmiausia gali būti susijęs su laimėjimais iš veiklos lengvatinio apmokestinimo zonose).

Tam tikra kriminalinė veikla susijusi su daugeliu lošimų paslaugų, nebūtinai konkrečiai su internetiniais lošimais, kaip antai: i) varžybų surežisavimas arba pokerio stalų klastojimas (žr. pirmiau), ii) plėšikiškos paskolos ir iii) nusikalstama veikla, vykdoma siekiant finansuoti lošimų paslaugų naudojimą (pvz., vagystė), ir iv) terorizmo finansavimas.

Klausimas:

(37) Ar egzistuoja nacionaliniai internetinių lošimų skaidrumo reikalavimai? Ar jie taikomi tarpvalstybiniu mastu teikiamoms internetinių lošimų paslaugoms ir ar, jūsų nuomone, veiksmingai užtikrinama, kad šių taisyklių būtų laikomasi?

Labdaringos ir viešojo intereso veiklos, taip pat renginių, nuo kurių priklauso internetinės sporto lažybos, finansavimas

Lošimų paslaugų apribojimas nacionaliniu lygiu kartais pateisinamas tokiais politiniais motyvais, kaip labdaringos ar viešojo intereso veiklos finansavimas. Nepaisant to, kad šiam tikslui sukurtos sistemos turėtų atitikti taikomas valstybės pagalbos taisykles, verta pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismą tokios socialinės veiklos finansavimas galbūt nėra tikras ribojamosios politikos pateisinimas, o tik šalutinė teigiama pasekmė[85]. Tokiais apribojimais siekiama padėti finansuoti viešojo intereso veiklą, kuri gali būti naudinga plačiajai visuomenei. Konkrečiau, viešojo intereso veikla, kuri taip gauna tiesioginės naudos, yra menas, kultūra sportas[86], jaunimo ir (arba) švietimo programos ir su labdara susijusi veikla.

Pajamų panaudojimo sistemos

Pajamų iš lošimų panaudojimas viešojo intereso veiklai finansuoti organizuojamas įvairiais būdais. Už viešojo intereso veiklą atsakinga organizacija arba įmonė:

(1) gauna licenciją[87] teikti internetinių lošimų paslaugas, kad paremtų labdaringus tikslus, pripažintus atitinkamos licenciją suteikiančios įstaigos (pvz., nacionalinio olimpinio komiteto, nacionalinės žirgų lenktynių institucijos, aklųjų asociacijos ir t. t.);

(2) gauna lėšų tiesiogiai iš valstybės lošimų operatoriaus (pvz., nacionalinės loterijos) laikantis licencijoje arba tam operatoriui taikomuose teisės aktuose nustatytos normos;

(3) gauna lėšų netiesiogiai iš valstybės lošimų operatoriaus per valstybės biudžetą, į kurį tas valstybės operatorius yra įnešęs lėšų;

(4) gauna lėšų iš vieno ar kelių privačių lošimų operatorių, o fondo įnašas yra:

a) nustatytas licencijose arba teisės aktuose arba

b) pagrįstas savanoriškais operatorių įnašais;

(5) gauna ekonominę kompensaciją už renginio, kurį ji organizuoja arba kuriame vykdomos lažybos, panaudojimą, netgi jei organizacija arba įmonė nedalyvauja organizuojant pačią lošimų veiklą;

(6) gauna lėšų iš valstybės biudžeto, į kurį tiek valstybė, tiek komerciniai lošimų operatoriai yra įnešę įnašus.

Klausimai:

(38) Ar yra kitų pajamų iš lošimų panaudojimo viešojo intereso labui būdų nacionaliniu ar ES lygiu?

(39) Ar egzistuoja specialus mechanizmas, pavyzdžiui, fondas, skirtas pajamų iš viešųjų ir komercinių internetinių lošimų paslaugų paskirstymui visuomenės naudai?

(40) Ar lėšos grąžinamos arba skiriamos priklausomybės nuo lošimo prevencijai ir gydymui?

Komisija nori toliau sutelkti dėmesį į du klausimus:

Pajamų grąžinimo renginio organizatoriams principas

Internetiniai operatoriai naudoja nacionalinius ir ne vietinius sporto renginius norėdami savo potencialiems klientams pasiūlyti patrauklų lošimų paslaugų pasirinkimą. Šiems renginiams gali būti naudinga tokia lošimų veikla, nes ji sukelia papildomą visuomenės susidomėjimą ir galimai sukelia didesnį atgarsį žiniasklaidoje. Iš esmės sutariama, kad sporto renginiai, dėl kurių vyksta lažybos, turėtų gauti nemažai pelno iš susijusios lošimų veiklos.

- Kalbant konkrečiai apie žirgų lenktynes, kai kurios valstybės narės įveda išskirtinę licenciją žirgų lenktynių lažyboms organizacijai ar įmonei, siekdamos užtikrinti, kad žirgų lenktynių lažybų pajamos, atmetus laimėjimus, totalizatoriaus mokestį ir veiklos išlaidas, atitektų jojimo sportui ir žirgininkystei. Nors nacionalinės struktūros skiriasi, parama žirgų lenktynėms ir jojimo sportui gali būti reikšminga ir kai kuriose šalyse sudaryti net per 8 % visos lažybų apyvartos. Žirgų lenktynių ypatumas, palyginti su kitomis sporto rūšimis, yra tas, kad jos pirmiausia domina lošėjus. Taigi, jų perpektyvumas labiau nei kitų sporto šakų priklauso nuo to, ar pakankamai didelė dalis iš lažybų gautų pajamų vėl investuojama į šią veiklą. Be to, kai kuriose valstybėse narėse jojimo sporto ir žirgininkystės (visa ši veikla remiama panaudojant pajamas iš lošimų) tradicijos vaidino ir tebevaidina svarbų ekonominį vaidmenį kaimo vietovėse, todėl gali būti siejamos su regioninės plėtros ir teritorinės sanglaudos politikos tikslais.

- Kitos sporto šakos pasižymi įvairesniu pajamų srautu todėl, kad jomis domisi platesnis visuomenės ratas ir (arba) todėl, kad jos rečiau tampa lošimo paslaugų objektu. Vis dėlto, kai lošimo paslaugos siūlomos organizuotose sporto varžybose, klausimas, ar organizatoriai (sporto organizacijos, komandos ir t. t.) turėtų turėti galimybę gauti papildomų pajamų leisdami lošimų paslaugų teikėjams panaudoti jų įvaizdį ar renginį, buvo svarstomas valstybėse narėse. Turint omenyje tai, kad nesinaudojant jų renginiais lošimų paslaugos nebūtų perspektyvios, siekiama gauti sąžiningas pajamas už jų renginių naudojimą. Todėl kai kurie valstybės operatoriai, siūlantys sporto lažybų paslaugas profesionaliose sporto šakose, privalo nukreipti pajamas atgal į masines sporto šakas ir taip prisidėti prie viešojo intereso veiklos – skatinti dalyvavimą sporto veikloje apskritai. Komisija pradėjo masinių sporto šakų finansavimo ES tyrimą, kuris turėtų parodyti tikrąją skirtingų finansavimo šaltinių, įskaitant lošimo paslaugų organizavimo pajamas, svarbą masinėms sporto šakoms[88].

Galiausiai sporto renginiai, dėl kurių gali būti vykdomos sporto lažybos, dėl kriminalinės veiklos gali dažniau tapti varžybų surežisavimo objektu. Viena valstybė narė (Prancūzija) įvedė neišimtinę sporto lažybų teisę, kad lošimų paslaugomis būtų prisidedama prie sporto renginių organizatorių investicijų, kuri grindžiama poreikiu užtikrinti sąžiningumą.

Klausimai:

(41) Kokia dalis internetinių lošimų pajamų iš sporto lažybų nukreipiama atgal į sportą nacionaliniu lygiu?

(42) Ar visoms sporto sritims naudingos internetinių lošimų panaudojimo teisės panašiai kaip žirgų lenktynėms ir, jei taip, ar šiomis teisėmis pasinaudojama?

(43) Ar egzistuoja internetinių lošimų naudojimo teisės, skirtos išimtinai sąžiningumui užtikrinti?

Pasipelnymo rizika teikiant internetinių lošimų paslaugas

Valstybės narės, turint omenyje jų skirtingas nacionalines ir istorines tradicijas, remsis skirtingomis pajamų ir lošimų panaudojimo sistemomis ir normomis. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad valstybėms narėms, kurios neturi žirgų lenktynių ar žirgininkystės istorijos, nėra ir poreikio turėti tam skirtos pajamų paskirstymo sistemos. Panašiai kai kurios valstybės narės nuspręs finansuoti tam tikrą viešojo intereso veiklą išimtinai iš fiskalinių pajamų, tuo tarpu kitos gali norėti tuo pačiu tikslu panaudoti ir pajamas iš lošimų.

Vadinasi, kai siūlomos lošimų paslaugos, susijusios su renginiais, vykstančiais kitose valstybėse narėse, arba kai lošėjai iš vienos valstybės narės nusprendžia naudotis lošimų paslaugomis, teikiamomis iš kitos valstybės narės, tai turės tiesioginio poveikio nacionalinių pajamų iš lošimų paskirstymo sistemų veiksmingumui. Tai bus ypač aktualu tuomet, kai lošėjai išimtinai nusiteikę siekti didžiausio pelno. Ši pasipelnymo problema, griežtai tariant, neapsiriboja tarpvalstybinėmis internetinių lošimų paslaugomis, nes lošėjai iš principo visuomet gali fiziškai kirsti sienas, kad gautų lošimų paslaugas, vis dėlto internetinių lošimų paslaugos praktiškai skiriasi tuo, kad šis galimas poveikis gerokai sustiprinamas.

Šį poveikį gali suvaldyti ar netgi nukreipti priešinga kryptimi tai, kad kai kurie lošėjai naudojasi konkrečiomis lošimų paslaugomis dėl to, kad tos paslaugos susijusios su viešojo intereso veiklos finansavimu. Taip gali būti dėl to, kad sąsaja su viešojo intereso veikla mažina socialinę stigmą, susijusią su azartiniais lošimais, ar netgi gali būti pirminė motyvacija naudotis tokiomis lošimų paslaugomis. Pavyzdžiui, turint omenyje labai nedidelę kai kurių tipų lošimų laimėjimo tikimybę (pvz., labdaros organizacijų rengiamos nedidelės vertės loterijos), galima manyti, kad daugelis tokių žaidimų dalyvių renkasi dalyvauti jose, o ne kitų tipų lošimuose, kur laimėjimo tikimybė yra didesnė, pirmiausia dėl to, kad jie mano, jog jų pastatyti pinigai bus panaudoti svarbiai viešojo intereso veiklai. Šio tipo lošėjai gali netgi susidomėti tokiais internetinių lošimų paslaugų pasiūlymais, gaunamais iš kitų valstybių narių, kurie yra glaudžiau tiesiogiai susiję su viešojo intereso veikla, kurią jie nori paremti, palyginti su nacionaliniais internetinių lošimų pasiūlymais.

Klausimai:

(44) Ar yra duomenų, rodančių, kad pirmiau minėta tarpvalstybinio pasipelnymo rizika internetiniuose lošimuose mažina pajamas, skiriamas nacionalinei viešojo intereso veiklai, kuri priklauso nuo lošimo pajamų panaudojimo?

(45) Ar egzistuoja skaidrumo įpareigojimai, kurie suteiktų galimybę lošėjams žinoti, ar lošimo paslaugų teikėjai skiria dalį gautų pajamų viešojo intereso veiklai ir kiek?

Vykdymo užtikrinimas ir susiję reikalai

Neteisėta tarpvalstybinė rinka gali būti prieinama vartotojams dėl de facto tolerancijos arba dėl nepakankamo vykdymo užtikrinimo. Veiksmingas vykdymo užtikrinimas bus labai svarbus valstybėms narėms siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti viešojo intereso tikslai, kuriais grindžiama jų nacionalinė lošimų politika.

Valstybių narių lošimų priežiūros institucijos

Licencijoms išduoti ir internetiniams lošimams reguliuoti bei prižiūrėti naudojamos skirtingų tipų organizacinės struktūros. Šių struktūrų nepriklausomumas ir galia skiriasi. Valstybėje narėje skirtingos internetinių lošimų paslaugų formos taip pat gali būti reguliuojamos arba prižiūrimos atskirų įstaigų (pvz., pardavimo skatinimo žaidimai, žiniasklaidos žaidimai ir skirtumo lažybos)[89].

Lošimų institucijų veikla gali apimti daug klausimų, tarp jų:

- licencijų išdavimas, sustabdymas ir panaikinimas;

- kontrolės ir priežiūros funkcijos, įskaitant administracinę ir finansų kontrolę, patikras vietoje, technines patikras (pvz., įrangos arba programinės įrangos) ir veiklos stebėseną internetu;

- vykdymo užtikrinimas – pradėti ir vykdyti teisines procedūras dėl nusižengimų, susijusių su: a) neteisėtai ir (arba) be leidimo teikiamomis lošimų paslaugomis ir b) komerciniais pranešimais, susijusiais su lošimų paslaugomis arba operatoriais (tiek teisėtų, tiek neteisėtų arba be leidimo teikiamų lošimų paslaugų);

- konsultacijų, informacijos ar paramos teikimas vyriausybei, žaidėjams (visuomenei) ir (arba) operatoriams.

Klausimai:

(46) Ar jūsų valstybėje narėje yra reguliavimo institucija, koks jos statusas, kokia jos kompetencija ir jos veiksmų apimtis internetinių lošimų paslaugų srityje, kaip apibrėžta šioje žaliojoje knygoje?

(47) Ar egzistuoja nacionalinis licencijuotų lošimų paslaugų operatorių registras? Jei taip, ar jis prieinamas visuomenei? Kas atsakingas už jo nuolatinį atnaujinimą?

Administracinis bendradarbiavimas

EEE reguliuotojų administracinis bendradarbiavimas šiandien grindžiamas kelių valstybių narių ad-hoc bendradarbiavimu. Visos Europos reguliuotojai turi specialų forumą, kur jie susitinka, keičiasi nuomonėmis ir aptaria lošimų politikos reikalus (GREF[90]). Galimos administracinio bendradarbiavimo sritys apima dalijimąsi ar keitimąsi informacija, susijusia su:

- licencijų turėtojais (įskaitant licencijų sąlygas, personalo profesines savybes ir operatorių sąžiningumą);

- nelicencijuotais ir nesąžiningais operatoriais (įprastas įtraukimas į juoduosius sąrašus);

- techninio pobūdžio klausimais, kaip antai, nacionaliniai standartai, testavimas ir sertifikavimas;

- gerąja patirtimi (įskaitant viešąsias kampanijas, skirtas nusikaltimų ir lošimo problemų prevencijai, ir tokių kampanijų išlaidas bei poveikį).

Klausimas:

(48) Apie kokias tarpvalstybinio administracinio bendradarbiavimo formas šioje srityje žinote ir kokius konkrečius klausimus jos apima?

Glaudesnis bendradarbiavimas su kitais suinteresuotaisiais subjektais

Lošimų priežiūros institucijos valstybėse narėse taip pat gali bendradarbiauti su nacionalinėmis ir (arba) Europos suinteresuotosiomis sporto institucijomis ir (arba) valstybinių ir (arba) privačių lažybų operatoriais, siekdamos parengti:

- sportininkų (mėgėjų ir profesionalų), trenerių, teisėjų, žirgų lenktynių sektoriuje arba valstybiniams ir (arba) privatiems internetinių lošimų operatoriams dirbančių asmenų ir pan. švietimo programas arba kampanijas; ir (arba)

- ankstyvo įspėjimo sistemas, siekiant stiprinti įstatymų vykdymo užtikrinimą, kad būtų išvengta varžybų surežisavimo.

Klausimas:

(49) Ar žinote apie tokį glaudesnį bendradarbiavimą, švietimo programas ar ankstyvo įspėjimo sistemas, skirtas sąžiningumui sporte stiprinti ir (arba) kitų suinteresuotųjų subjektų informuotumui didinti?

Mokėjimo blokavimas ir interneto paslaugų teikėjų atsakomybės režimai

Mokėjimo ir ryšių paslaugų teikėjai (telekomunikacijų operatoriai, televizijos kanalai ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjai) sudaro sąlygas teikti internetinių lošimų paslaugas. Šiandien, siekiant apriboti be leidimo teikiamas ir tarpvalstybines internetinių lošimų paslaugas, tokiems tarpinių paslaugų teikėjams taikomi šie metodai:

- Domeno vardų sistemos ( DVS ) filtravimas. DVS filtravimo priemone siekiama užtikrinti, kad potencialūs klientai negalėtų lošti tam tikrose nustatytose be leidimo veikiančiose svetainėse arba būtų nukreipiami kitu adresu (į kitą svetainę), remiantis iš anksto nustatytu interneto adresų (domenų pavadinimų) sąrašu, pvz., iš .com svetainės į atitinkamoje nacionalinėje jurisdikcijoje veikiančią svetainę[91].

- Interneto protokolo (IP) blokavimas. Kiekvienam įrenginiui, prijungtam prie viešo interneto, priskiriamas unikalus numeris, žinomas kaip IP adresas, į kurį įeina pagrindinio kompiuterio vardas. IP blokavimas neleidžia užmegzti ryšio tarp serverio (svetainės) ir vieno ar daugiau IP adresų.

- Mokėjimo blokavimas , kuris gali būti grindžiamas operatorių „Pardavėjo kategorijų kodais“ (MCC)[92]. Tačiau draudimu vykdyti mokėjimus, susijusius su tam tikru kodu, gali būti užblokuoti teisėti prekybos sandoriai, kurie nėra mokėjimai, susiję su statymais ir prizais.

Blokavimo sistemos veiksmingumas priklauso nuo iš anksto nustatyto ir atnaujinto blokuotinų objektų sąrašo, taip pat veiksmingų programinės įrangos sistemų.

Klausimai:

(50) Ar nacionaliniu lygmeniu taikomi kurie nors iš minėtų metodų ar kokios nors kitos techninės priemonės, siekiant apriboti prieigą prie internetinių lošimų paslaugų arba apriboti mokėjimo paslaugas? Ar žinote apie kokias nors tarpvalstybines iniciatyvas, skirtas tokiems metodams įgyvendinti? Kaip vertinate jų veiksmingumą internetinių lošimų srityje?

(51) Ką manote apie pirmiau minėtų metodų, taip pat bet kokių kitų techninių priemonių, skirtų prieigai prie lošimų paslaugų ir mokėjimo paslaugų apriboti, santykinius privalumus?

[1] Duomenų apie internetinius lošimus yra nedaug. Šie duomenys, pateikti „H2 Gambling Capital“, visų pirma yra skaičiavimai, paremti reguliuotojų, monopolijų ir įmonių pateikta vieša informacija. Daugiau nurodymų ir duomenų pateikta konfidencialiai (2008 m. duomenys). „H2 Gambling Capital“ taip pat įvertino operatorių aptarnaujamas valstybes nares, kai nėra pirminės informacijos. Daugiau išsamios informacijos apie šiuos duomenis pateikiama http://ec.europa.eu/internal_market/services/gambling_en.htm

[2] Komisija žino, kad tam tikros internetinių azartinių lošimų paslaugos kai kuriose valstybėse narėse yra reguliuojamos regioniniu lygiu. Tačiau dėl paprastumo žaliojoje knygoje rašoma tik „valstybės narės“ arba „nacionalinis“.

[3] Sąvoka „pilkoji rinka“ dažnai naudojama faktinei arba teisinei situacijai apibūdinti atsižvelgiant į ES teisę (pavyzdžiui, inter alia, kalbant apie paralelinį prekių importą). Šių konsultacijų tikslais ji naudojama apibrėžti rinkoms, kurias sudaro operatoriai, turintys tinkamas licencijas vienoje ar keliose valstybėse narėse ir teikiantys internetinių lošimų paslaugas kitose valstybėse narėse neturėdami leidimo tai daryti pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Priešingai, neteisėtomis arba juodosiomis rinkomis vadinamos rinkos, kuriose internetinių lošimų paslaugas siekia teikti nelicencijuoti operatoriai.

[4] „Cyber-criminality in Online Gaming“, CERT-LEXSI baltoji knyga, ( Laboratoire d'Expertise en Securite Informatique ), 2006 m. liepos mėn., http://www.lexsi.com/telecharger/gambling_cybercrime_2006.pdf.

[5] […]

[6] Pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaita, pateikta 2008 m. gruodžio 1 d. (dok. Nr. 16022/08).

[7] Pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaita, pateikta 2009 m. gruodžio 3 d. (dok. Nr. 16571/09).

[8] Pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaita, pateikta 2010 m. gegužės 25 d. (dok. Nr. 9495/10).

[9] Išvados dėl lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ES valstybėse narėse pagrindo, priimtos 3057-ame Konkurencingumo tarybos susitikime Briuselyje 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos dokumentas Nr. 16884/10.

[10] Po rezoliucijos buvo parengtas SCHALDEMOSE pranešimas. Žr. 2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl azartinių lošimų internete patikimumo (2008/2215(INI)); P6-2009-0097. Čia nagrinėjami tokie klausimai: reklama bei rinkodara ir nepilnamečiai (p. 29), sukčiavimas ir nusikalstama veikla (p. 30) ir sąžiningumas, socialinė atsakomybė, vartotojų apsauga ir apmokestinimas (p. 31).

[11] Žr. 1.2 skirsnį, poskirsnį „ES antriniai teisės aktai, susiję su internetiniais azartiniais lošimais“.

[12] „H2 Gambling Capital“ (2008 m. duomenys).

[13] EGBA ir „H2 Gambling Capital“, 2009 m., http://www.egba.eu/pdf/EGBA_FS_MarketReality.pdf.

[14] Interneto protokolo televizija.

[15] SICL tyrimas, p. 1407, http://ec.europa.eu/internal_market/services/gambling_en.htm.

[16] Žr. Prekybos ir platinimo rinkos stebėsenos ataskaitą, 2010 m. liepos 5 d., COM(2010) 355.

[17] „H2 Gambling Capital“.

[18] „H2 Gambling Capital“.

[19] Daugiau informacijos apie suinteresuotuosius subjektus ir jų interesus žr. „Tarnybų darbinį dokumentą“.

[20] Konkrečius rinkų įvertinimus konkrečiose šalyse, bendrą ataskaitą (kurios 243 p. kalbama apie lošimus), lenteles ir kita galima rasti

http://ec.europa.eu/consumers/strategy/cons_satisfaction_en.htm

[21] COM(2006) 160, 2006 4 4. Šiuo metu Paslaugų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies h punkte aiškiai nurodyta, kad lošimų veiklai direktyva netaikoma.

[22] 2006 m. balandžio 4 d. Komisija pradėjo nagrinėti sporto lažybų paslaugų apribojimus keliose valstybėse narėse (IP/06/436). Komisija buvo kritikuojama už tai, kad Europos ombudsmenas nepakankamai greitai nagrinėja šiuos skundus, po to kai Europos Parlamentas juos pateikia jo biurui (Bylos Nr. 289/2005) .

[23] Pagal Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37) (iš dalies pakeista Direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998 8 5, p. 18)), 2005–2010 m. Komisijai pateiktas 151 su lošimais susijęs pranešimas. Taip pat ˛r. http://ec.europa.eu/enterprise/tris/index_en.htm

[24] Šveicarijos Lyginamosios teisės instituto lošimų paslaugų ES vidaus rinkoje tyrimas. Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/services/gambling_en.htm

[25] 1) loterijos; 2) lažybos; 3) kazino siūlomi lošimai; 4) lošimai lošimų automatais, pastatytais kitose vietose nei licencijuoti kazino; 5) bingo; 6) lošimai žiniasklaidoje; 7) pardavimo skatinimo paslaugos, kurias sudaro reklaminiai žaidimai, kurių prizas viršija 100 000 EUR arba kai dalyvavimas yra išskirtinai susijęs su pirkimu; 8) lošimų paslaugos, kurias teikia pripažintos labdaros ar pelno nesiekiančios organizacijos ir kurios teikiamos jų naudai.

[26] 587 bylos, dauguma jų buvo svarstomos Vokietijos teismuose.

[27] Byla C-275/92, Rink. 1994, p. I-01039.

[28] Byla C-243/01, Rink. 2003, p. I-13031.

[29] Byla C-275/92, Rink. 1994, p. I-01039; Byla C-124/97, Rink. 1999, p. I-06067; Byla C-67/98, Rink. 1999, p. I-07289.

[30] Byla C-67/98, Rink. 1999, p. I-07289; Byla C-243/01, Rink. 2003, p. I-13031.

[31] Byla C-243/01, Rink. 2003, p. I-13031.

[32] Byla C-203/08, Rink. [0000] p. I-0000.

[33] Byla C-42/07, Rink. [2009], p. I-7633, § 69, t. p. žr. 2.4 skirsnį (vykdymo užtikrinimas) ir 48 klausimą.

[34] Byla C-42/07, minėta pirmiau, § 70. Dėl tiesioginio klientų tapatybės ir amžiaus nustatymo žr. 16 ir 24 klausimus.

[35] Byla C-46/08, Rink. [0000] p. I-0000, § 103. Dėl veiksnių, susijusių su problema dėl lošimo, žr. 17 ir 19 klausimus.

[36] Žr. IP/10/504 (Italija) ir IP/10/1597 (Prancūzija). Komisija taip pat nutraukė bylą prieš Austriją (IP nebuvo).

[37] Byla C35/2010 - DA - Interneto lošimų mokesčiai Danijos lošimų mokesčių įstatyme. (OL C 22, 2011 1 22) ir IP/19/1711. Taip pat ˛r. Tarnybų darbinio dokumento 2.3 skirsnį.

[38] Žr. Tarnybų darbinio dokumento 2.1 skirsnį.

[39] Visą ES antrinės teisės aktų sąrašą rasite Tarnybų darbiniame dokumente.

[40] OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

[41] OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

[42] OL L 144, 1997 6 4, p. 19.

[43] OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

[44] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[45] OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

[46] OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

[47] OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

[48] OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

[49] Mobilioji prekyba – vykdoma naudojant mobiliąją prieigą prie kompiuterinių tinklų elektroninių prietaisų (pavyzdžiui, mobiliojo telefono) pagalba.

[50] Reglamento dėl pardavimo skatinimo vidaus rinkoje pasiūlyme – COM(2001) 546 – Komisija nustatė skirtumą tarp žaidimų, pagrįstų sėkme ir įgūdžiais. Tai buvo reikalinga dėl skirtingų nacionalinių „sėkmės“ apibrėžčių. Tokiais skirtumais taip pat būtų galima paaiškinti skirtingas nacionalines tam tikros lažybų veiklos ar pokerio taisykles.

[51] „Per atstumą“ ir „atskiru prašymu“ reiškia tiesioginį gavėjo prašymą internetu, pateiktą internetinių lošimų operatoriui, nesinaudojant jokiais tarpininkais, kaip antai lošimų punkto darbuotojai. Kai nuotolinis sandoris vykdomas per fizinių asmenų, veikiančių kaip tarpininkai, tinklą naudojantis elektroninėmis priemonėmis, jis į minėtą sąvoką neįtraukiamas

[52] Byla C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165.

[53] Byla C-386/04, Rink. 2006, p. I-8203.

[54] Elektroninės komercijos direktyva, nurodyta 47-oje išnašoje, 19 konstatuojamoji dalis.

[55] „Debesis“ yra platforma arba infrastruktūra, kuri sudaro sąlygas tvarkingai ir lanksčiai vykdyti kodą (paslaugas, programas ir t. t.).

[56] Tarptautinių prekybos rūmų tarptautinis rėmimo kodeksas (2003 m.)

http://www.iccwbo.org/policy/marketing/id926/index.html

[57] Europos Komisijos įverčiai, pagrįsti informacija, gauta iš operatorių, kurie priima įnašus iš klientų, gyvenančių kitoje valstybėje narėje (2010 m. vasario mėn.).

[58] Taip pat žr. Europos skaitmeninę darbotvarkę COM(2010) 245, 2010 5 19.

[59] JK lošimų komisija internetinių lošimų svetainėse vykdo slapto pirkėjo programą, kuri yra atitikties veiklos dalis, žr. www.gamblingcommission.gov.uk/.

[60] Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders , 4-tas leidimas apie patologinę priklausomybę nuo lošimų, Amerikos psichiatrų asociacija, 1994 m. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (DSM-V) 5-as leidimas planuojamas 2013 m. gegužės mėn.

[61] The South Oaks Gambling Screen , Lesieur & Blume , 1987 m. Taip pat egzistuoja paaugliams pritaikytos abiejų priemonių (DSM ir SOGS) versijos: DSM-IV-J (nepilnamečiams), DSM-IV-MR-J (atsakymų variantai, nepilnamečiams) ir SOGS-RA (pakoreguota paaugliams).

[62] BE, DK, EE, FI, DE, NL, SE ir UK.

[63] ES, HU, IT, LT, RO ir SK.

[64] M. Griffiths , Problem gambling in Europe: An overview, Appex Communications, 2009 m. balandžio mėn.

[65] BE, EE, NL ir UK.

[66] FI, DE ir MT.

[67] Duomenys iš 7 valstybių narių, M. Griffiths , Problem gambling in Europe: An overview, Appex Communications, 2009 m. balandžio mėn.

[68] Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders , 4-tas leidimas, Amerikos psichiatrų asociacija, 1994 m.

[69] Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders , 5-to leidimo projektas, Amerikos psichiatrų asociacija, planuojama paskelbti 2013 m.

[70] Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su bwin , kuris suteikė galimybę pasinaudoti klientų duomenų baze.

[71] LaBrie, LaPlante, Nelson, Schaffer, Assessing the Playing Field : A prospective Longitudinal Study of Internet Sports Gambling behaviour (su Schumann,) Journal of Gambling Studies , 2008 m.; Inside the virtual casino : A prospective longitudinal study of Internet casino gambling (su Kaplan), European Journal of Public Health, 2008 m. ir Population trends in Internet sports gambling (su Schumann), Computers in Human Behaviour , 2008 m.

[72] Svenska Spel, The cost of gambling . An analysis of the socio-economic costs resulting from problem gambling in Sweden . ES Taryba. DS 406/09. Briuselis, 2009 m.

[73] Pavyzdžiui: Suomijoje ir JK.

[74] Praėjusių metų lošėjų priklausomybės lygis. British Gambling prevalence Survey , 2007 m., Nacionalinis socialinių tyrimų centras, 2007 m. rugsėjo mėn.

[75] Tik 4 valstybės narės (AT, EE, FI ir UK) pateikė Komisijai informaciją apie problemas dėl lošimų, kai Komisija vykdė tyrimą „Lošimų paslaugų ES vidaus rinkoje tyrimas“, 9.9 skyrius, p. 1453, minėta pirmiau.

[76] Visose valstybėse narėse, išskyrus Austriją, pilnametystės amžius yra 18 metų (Austrijoje – 19 metų).

[77] Pvz., Kinijoje arba Kroatijoje esančios nusikaltėlių organizacijos dalyvavo surežisuojant varžybas Belgijoje, Vokietijoje ir Suomijoje.

[78] Nereikėtų manyti, kad tai susiję su vėluojančiais laimėjimais, kai licencijuotas operatorius sulaiko laimėjimus išsamaus patikrinimo tikslais, nepateikdamas lošėjui pakankamai informacijos, kodėl taip daroma. Tokiu atveju operatorius turėtų paaiškinti, dėl ko sulaikomi laimėjimai. Labiausiai įprastas tokio vėlavimo paaiškinimas yra papildomas kliento tapatybės patikrinimas.

[79] Internetiniai pokerio kambariai žino apie šį sukčiavimo būdą ir siekia išsiaiškinti kaltininkus prieš patvirtinant laimėtas sumas.

[80] Saugomos vertės kortelėje esančios lėšos nėra laikomos išorėje registruotoje sąskaitoje, ir ji skiriasi nuo iš anksto apmokėtų kortelių, kur pinigai laikomi pas kortelės emitentą, panašiai kaip debetinėje kortelėje.

[81] Minėta 1.2 skirsnyje.

[82] http://www.world-check.com/politically-exposed-person-pep-compliance/

[83] http://www.eu-ssa.org/Home/tabid/36/Default.aspx

[84] 2005 m. Prancūzijos institutas (CERT-LEXI) išanalizavo 70 milijonų svetainių ir nustatė, kad 14 823 svetainės siūlo internetinius azartinius lošimus. Tik 2005 svetainės turėjo licenciją.

[85] Pvz., byla C-67/98 ( Zenatti ) §§ 36–37 ir byla C-316/07 ( Markus Stoß ) § 104. Taip pat žr. sprendimą ELPA teismo byloje 3/06 ( Ladbrokes ) §63.

[86] Taip pat žr. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“. COM(2011) 12, kuriame pažymima būtinybė, sprendžiant lošimo paslaugų teikimo vidaus rinkoje klausimus, atsižvelgti į tvarų sporto finansavimą (9 p.).

[87] Organizacijoms arba įmonėms, atsakingoms už labdaringą arba viešojo intereso veiklą, gali būti įvairiu mastu leidžiama sudaryti susitarimus su privačiais operatoriais, kurie teikia lošimo platformą ir reklamuoja lošimo paslaugas (kurie visiškai arba iš dalies vykdo veiklą ir gauna už tai ekonominę kompensaciją).

[88] COM(2011) 12, p. 9.

[89] Reguliavimo užduotis vykdo tokios skirtingos nacionalinio lygio institucijos: i) ministerija be specializuoto padalinio; ii) specializuotas padalinys ministerijoje; iii) prie ministerijos įsteigtas padalinys; iv) ministerijos kontroliuojama agentūra arba inspekcija ir v) valstybės pripažintas nepriklausomas reguliavimo organas.

[90] http://www.gref.net/index.htm

[91] Italijos patirtis rodo, kad kiekvieną savaitę svetainių lankytojai taip nukreipiami milijonus kartų.

[92] Lošimų MCC yra 7995.