1.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 82/1

1.

1.1.

1.2.

1.3.

1.3.1.

1.3.2.

1.3.3.

1.3.4.

1.3.5.

1.3.6.

1.4.

1.5.

1.5.1.

1.5.2.

1.5.3.

1.5.4.

1.5.5.

1.5.6.

1.5.7.

1.5.8.

1.5.9.

1.5.10.

1.5.11.

1.5.12.

2.

2.1.

2.2.

3.

3.1.

3.1.1.

3.1.2.

3.1.3.

3.1.4.

3.1.5.

3.1.5.1.

3.1.5.2.

3.1.6.

3.1.6.1.

3.1.6.2.

3.1.7.

3.1.7.1.

3.1.7.2.

3.1.8.

3.1.9.

3.1.10.

3.1.11.

3.1.12.

3.2.

3.3.

4.

5.

5.1.

5.2.

5.2.1.

5.2.1.1.

5.2.1.2.

5.2.1.3.

5.2.1.4.

5.2.2.

5.2.2.1.

5.2.2.2.

5.2.2.3.

5.2.2.4.

5.2.3.

6.

7.

7.1.

7.2.

7.3.

7.4.

7.5.

(1)

2007 m. pavasarį Europos Vadovų Taryba pakvietė valstybes nares ir ES institucijas imtis tolesnių veiksmų tvariai integruotai Europos klimato ir energetikos politikai plėtoti. Taryba, be kita ko, nurodė: „Kadangi energijos gamyba ir naudojimas yra pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniai, šiam tikslui pasiekti reikia integruoto požiūrio į klimato ir energetikos politiką. Integracija turėtų būti užtikrinama viena kitą papildančiomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, Europos energetikos politika (toliau – EEP), kurioje visokeriopai atsižvelgiama į valstybių nariųpasirinktą energetikos struktūrą ir suverenias teises į pirminius energijos išteklius ir kuri grindžiama valstybių narių solidarumu, bus siekiama šių trijų tikslų:

(2)

Europos Vadovų Taryba parėmė išsamų 2007–2009 m. energetikos veiksmų planą, tapusį šios Europos energetikos politikos kūrimo pagrindu, ir paragino pirmiausia Komisiją, kuo greičiau pateikti pasiūlymus, kurių prašoma veiksmų plane. Vienas iš šių pasiūlymų – peržiūrėti Bendrijos rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai.

(3)

Europos Vadovų Taryba tvirtai ir nepriklausomai Europos Sąjungai įsipareigojo iki 2020 m. užtikrinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių sumažinimą bent 20 % palyginti su 1990 m. Be to, ji pabrėžė, poreikį didinti energijos efektyvumą ES, kad būtų pasiektas tikslas sutaupyti 20 % ES suvartojamos energijos palyginti su 2020 m. prognozėmis; taip pat ji numatė privalomą tikslą, kad iki 2020 m. atsinaujinančioji energija sudarytų 20 % visos ES sunaudojamos energijos, o kiekvienoje valstybėje narėje sunaudojamo biokuro dalis 2020 m. sudarytų mažiausiai 10 % viso ES transporto suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio.

(4)

Šios naujosios gairės yra viena iš priemonių veiksmų planui ir Europos Vadovų Tarybos nustatytų su energija bei klimato kaita susijusių tikslų aplinkos apsaugos aspektams įgyvendinti.

(5)

Dokumente „Valstybės pagalbos veiksmų planas – mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programa“ (1) (toliau – Valstybės pagalbos veiksmų planas) Komisija pažymėjo, kad kartais valstybės pagalbos priemonės gali būti veiksmingos siekiant bendro intereso tikslų. Tam tikromis sąlygomis valstybės pagalba galima spręsti rinkos nepakankamumo problemas ir taip pagerinti rinkų veikimą ir padidinti konkurencingumą. Jos taip pat gali būti padėti remti tvarią plėtrą, o ne tik panaikinti rinkos nepakankamumą (2). Valstybės pagalbos veiksmų plane taip pat pažymima, kad, veiksmingai naudojant išteklius ir išnaudojant naujas investicijas, aplinkos apsauga gali būti prisidedama prie naujovių diegimo, naujų rinkų kūrimo ir konkurencingumo didinimo. Tam tikromis sąlygomis valstybės pagalba galima padėti įgyvendinti šiuos tikslus ir taip prisidėti prie pagrindinių Lisabonos strategijoje numatytų tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų įgyvendinimo. 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (3) (toliau – Šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa), nustatytos prioritetinės sritys, kuriose reikia imtis veiksmų aplinkos apsaugai užtikrinti (4).

(6)

Pagrindinis valstybės pagalbos kontrolės aplinkos apsaugos srityje tikslas – taikant valstybės pagalbos priemones užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą, negu ji būtų be pagalbos, ir užtikrinti, kad teigiamas pagalbos poveikis atsvertų jos neigiamą konkurencijos iškraipymo poveikį (pavyzdžiui,), vadovaujantis EB sutarties 174 straipsnyje nustatytu principu „teršėjas moka“ (toliau – PTM).

(7)

Ekonominė veikla gali pakenkti aplinkai ypač dėl taršos. Tam tikrais atvejais be valstybės įsikišimo įmonės gali vengti padengti visą dėl jų veiksmų atsiradusią žalą aplinkai. Todėl rinka nėra pajėgi veiksmingai paskirstyti išteklių, nes gamintojas į (neigiamus) išorinius gamybos padarinius neatsižvelgia, o juos patiria visa visuomenė.

(8)

Pagal PTM šiuos neigiamus išorinius padarinius galima įveikti, užtikrinant, kad teršėjas moka už savo sukeltą taršą, t. y. jeigu jis įtraukia visas aplinkos apsaugos išlaidas į savo sąnaudas. Taip siekiama, kad (įmonės patiriamomis) privačios išlaidos būtų atspindėtų realias ekonominės veiklos socialines išlaidas. Taigi visiškai įgyvendinus PTM, būtų išspręsta rinkos nepakankamumo problema. PTM galima įgyvendinti nustatant privalomus aplinkos apsaugos standartus arba rinkos priemonėmis (5). Pagal kai kurias iš rinkos priemonių valstybės pagalbą galima teikti visoms arba keletui įmonių, kurioms taikomos šios priemonės.

(9)

Nors šiuo metu PTM taikomas ribotai, šis reguliavimo trūkumas neturėtų kliudyti valstybėms narėms nustatyti griežtesnius aplinkos apsaugos reikalavimus nei Bendrijos nustatytieji ir kuo labiau mažinti neigiamus išorinius padarinius.

(10)

Siekdamos gerinti aplinkos apsaugą valstybės narės gali norėti pasinaudoti valstybės pagalba individualiai (įmonių lygiu) skatindamos aplinkos apsaugą gerinti labiau, nei reikalaujama pagal Bendrijos standartus, arba gerinti aplinkos apsaugą kai Bendrijos standartų nėra. Be to, valstybės narės gali nustatyti griežtesnius nacionalinius standartus arba didesnius aplinkos mokesčius, nei reikalaujama Bendrijos teisės aktuose, arba jos gali taikyti aplinkos apsaugos mokesčius PTM įgyvendinti vienašališkai, kai Bendrijos teisės aktų nėra.

(11)

Komisijos nuomone, norint pasiekti Valstybės pagalbos veiksmų plane nustatytus tikslus, pirmiausia – užtikrinti, kad pagalba būtų tikslingesnė, grindžiama geresne ekonomine analize ir kad būtų taikomos veiksmingesnės procedūros, būtina pataisyti Rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai. Be to, Komisija mano, kad būtina atsižvelgti į aplinkos politikos pokyčius ir aplinkos apsaugos technologijų pažangą bei remiantis patirtimi pakeisti taisykles.

(12)

Vertindama pagalbą aplinkos apsaugai Komisija taikys šias gaires taip didindama savo sprendimų prėmimo proceso teisinį tikrumą bei skaidrumą. Pagalbos aplinkos apsaugai pagrįstumas pirmiausia bus vertinamas pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Šios gairės pakeičia 2001 m. įsigaliojusias Bendrijos rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (6).

(13)

Gairės nustatomos dvejopo tipo vertinimui: standartiniam priemonių, kurias sudaranti pagalba neviršija tam tikro dydžio arba kai pagalba teikiama įrenginiams, kurių pajėgumai neviršija tam tikro dydžio, vertinimui (3 skyrius), ir išsamiam priemonių, kurias sudaranti pagalba viršija tą dydį arba kai pagalba teikiama įrenginiams, kurių pajėgumai viršija tą dydį, taip pat kai pagalba teikiama naujoms atsinaujinančią energiją gaminančioms jėgainėms, jeigu pagalbos dydis paremtas nepatirtų išorinių išlaidų apskaičiavimu, vertinimui (5 skyrius).

(14)

Šios gairės bus taikomos visoms priemonėms, apie kurias pranešta Komisijai (nesvarbu, ar dėl to, kad tokiai priemonei netaikomas bendrosios išimties reglamentas (toliau – BIR) ar dėl BIR nustatytos pareigos pranešti apie pagalbą atskirai, ar dėl to, kad susijusi valstybė narė nusprendžia pranešti apie priemonę, kuriai iš principo pagal BIR galėtų būti taikoma išimtis), taip pat vertinant kiekvieną pagalbos, apie kurią nebuvo pranešta, atvejį po šių gairių paskelbimo.

(15)

Valstybės pagalbos veiksmų plane Komisija pareiškė, kad „siekdama kiek įmanoma labiau prisidėti prie atnaujintos Lisabonos strategijos augimo ir darbo vietų labui, Komisija prireikus stiprins valstybės pagalbos įvertinimo ekonominį metodą. Ekonominis metodas – priemonė, padedanti labiau sutelkti ir tikslingiau taikyti valstybės pagalbą įgyvendinant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslus.“

(16)

Vertindama, ar valstybės pagalbos priemonė gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, Komisija lygina teigiamą valstybės pagalbos priemonės poveikį siekiant bendro intereso tikslo ir galimą neigiamą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, prekybos ir konkurencijos iškraipymą. Valstybės pagalbos veiksmų plane, parengtame remiantis dabartine praktika, tokiam palyginimui atlikti buvo pasiūlytas formalus metodas, vadinamasis „pusiausvyros tyrimas“ (7). Pusiausvyros tyrimas taikomas trimis etapais: pirmuosiuose dviejuose etapuose siekiama įvertinti teigiamą valstybės pagalbos poveikį, o trečiajame etape vertinamas neigiamas poveikis ir teigiamo bei neigiamo poveikių pusiausvyra. Pusiausvyros tyrimas išdėstomas taip:

(17)

Šis pusiausvyros tyrimas taikomas rengiant valstybės pagalbos taisykles ir vertinant valstybės pagalbos teikimo atvejus.

(18)

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio pirmoje įtraukoje nustatyta, kad tvari plėtra yra vienas Europos Sąjungos tikslų. Ji turėtų remtis ekonomikos klestėjimu, socialine sanglauda ir aukštu aplinkos apsaugos lygiu. Taigi skatinti aplinkos apsaugą yra reikšmingas bendro intereso tikslas. Be to, EB sutarties 6 straipsnyje numatyta, kad nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos kryptis, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus, o EB sutarties 174 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad aplinkos apsauga turi būti grindžiama atsargumo principu, principu, pagal kurį reikia imtis prevencinių veiksmų, principais, kad teršiant (8) aplinką padaryta žala pirmiausia būtų atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir principu „teršėjas moka“.

(19)

Šiomis gairėmis nustatomos leidimo teikti valstybės pagalbą, skirtą rinkos nepakankamumo, dėl kurio mažėja aplinkos apsaugos lygis, problemai spręsti, sąlygos.

(20)

Dažniausiai rinkos nepakankamumo problema aplinkos apsaugos srityje yra susijusi su neigiamais išoriniais padariniais. Naudos siekiančios įmonės, nei spręsdamos dėl konkrečios gamybos technologijos, nei dėl gamybos lygio, neturi paskatos atsižvelgti į dėl gamybos atsiradusius neigiamus išorinius padarinius. Kitaip tariant, įmonės patiriamos gamybos sąnaudos yra mažesnės nei visuomenės patiriamos išlaidos. Todėl įmonės neturi paskatos mažinti savo sukeliamą taršą arba taikyti individualias aplinkos apsaugos priemones.

(21)

Šiuos rinkos nepakankamumo sunkumus patiriančios vyriausybės, siekdamos užtikrinti, kad būtų paisoma dėl gamybos atsiradusių neigiamų išorinių padarinių, dažniausiai tam taiko įvairias reguliavimo priemones. Taikant standartus, mokesčius, ekonomines ir kitas reguliavimo priemones, teršiančios įmonės pagal PTM turi padengti visuomenės dėl taršos patiriamus nuostolius. Įtraukiant šiuos neigiamus išorinius padarinius į savo sąnaudas atitinkamai padidės įmonės privačios išlaidos, taigi sumažės jos pajamoms. Be to, kadangi įvairiose pramonės šakose ir įmonėse tarša yra nevienoda, aplinkai palankių reguliavimo priemonių sąnaudos yra diferencijuojamos, ir tai taikoma ne tik įmonėms, bet ir valstybėms narėms. Valstybės narės taip pat gali skirtingai suvokti aukštų aplinkos apsaugos tikslų nustatymo poreikį.

(22)

Nenustačius Bendrijos standartų ir rinkos priemonių, visiškai atitinkančių PTM lygmenį (reguliavimo nepakankamumas), valstybės narės gali vienašališkai nuspręsti siekti geresnės aplinkos apsaugos. Tačiau dėl to jų teritorijoje veikiančios įmonės gali patirti papildomų išlaidų. Dėl šios priežasties, be reguliavimo priemonių, kaip paskatą siekti geresnės aplinkos apsaugos valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą. Jos gali tai daryti dviem būdais:

(23)

Kad būtų užtikrinta geresnė aplinkos apsauga, tam tikrą vaidmenį turėtų atlikti vyriausybė. Siekiant aplinkos apsaugos tikslų svarbiausia yra reguliavimas ir rinkos priemonės. Svarbus vaidmuo gali tekti ir neprivalomoms priemonėms, pavyzdžiui, savanoriškiems ekologiniams ženklams arba aplinkai palankių technologijų sklaidai. Nustatyti tinkamiausią politikos priemonių rinkinį gali būti sudėtinga, tačiau rinkos nepakankamumo problemos arba politiniai tikslai savaime nepateisina valstybės pagalbos naudojimo.

(24)

Remiantis PTM teršėjas turėtų padengti visą savo sukeltos taršos padarytą žalą, įskaitant netiesiogines visuomenės patiriamas išlaidas. Šiuo tikslu aplinkos apsaugos reguliavimas gali būti naudinga teršėjo prievolių didinimo priemonė. PTM paisymas teoriškai užtikrina, kad su neigiamais išoriniais padariniais susijusi rinkos nepakankamumo problema bus išspręsta. Todėl, visiškai įgyvendinus PTM, tolesnio vyriausybės kišimosi užtikrinant rinkos veiksmingumą nebereikėtų. PTM lieka pagrindine taisykle, o valstybės pagalba – antrąja geriausia išeitimi. Valstybės pagalbos naudojimas, palyginti su PTM taikymu, atleistų teršėją nuo prievolės padengti savo sukeltos taršos padarytą žalą. Todėl tokiais atvejais valstybės pagalba negali būti tinkama priemonė.

(25)

Tačiau, visų pirma dėl nepakankamo PTM įgyvendinimo, esamas aplinkos apsaugos lygis dažnai laikomas nepatenkinamu dėl šių priežasčių:

(26)

Esant tokiam nepakankamam aplinkos apsaugos lygiui, valstybės pagalba, nors ir neišspręsdama visų pirmiau minėtų problemų, gali būti paskata įmonėms vykdyti neprivalomą veiklą arba atlikti neprivalomas investicijas, kurių kitu atveju pelno siekiančios bendrovės nesiimtų. Be to, valstybės pagalba gali būti tinkama priemonė sudaryti sąlygas valstybėms narėms nustatyti nacionalines aplinkos apsaugos reguliavimo priemones, kurių reikalavimai griežtesni nei Bendrijos standartų, mažinant labiausiai šiomis reguliavimo priemonėmis paveiktų įmonių naštą ir taip sudarant sąlygas reguliavimo priemonėms įgyvendinti.

(27)

Valstybės pagalba aplinkos apsaugai turi pakeisti pagalbos gavėjo elgesį taip, kad aplinkos apsauga būtų geresnė, palyginti su ta, kokia ji būtų, jeigu pagalba nebūtų teikiama. Tačiau dėl investicijų, kuriomis pagerinama aplinkos apsauga, taip pat gali padidėti pajamos (9) ir (arba) sumažėti išlaidos (10), taigi pačios investicijos gali būti ekonomiškai patrauklios. Todėl reikia patikrinti, ar susijusios investicijos nebūtų atliktos, jeigu valstybės pagalba nebūtų teikiama.

(28)

Tuo siekiama įsitikinti, kad pagalbos negavusios įmonės nesiimtų tokios pačios veiklos dėl jos teikiamos naudos. Skatinamasis poveikis nustatomas atlikus priešingosios padėties tyrimą, pagal kurį lyginami numatomos veiklos lygiai teikiant pagalbą ir jos neteikiant. Tikslus priešingosios padėties parinkimas yra pagrindinis valstybės pagalbos skatinamojo poveikio buvimo arba nebuvimo nustatymo veiksnys. Be to, jis labai svarbus apskaičiuojant papildomas investicijas arba gamybos sąnaudas, patirtas siekiant užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą.

(29)

Kad būtų laikomasi privalomų Bendrijos standartų, gali reikėti investicijų. Kadangi įmonė vis tiek turės laikytis šių standartų, valstybės pagalba, teikiama, kad būtų laikomasi jau galiojančių privalomų Bendrijos standartų, negali būti pateisinama.

(30)

Pagalba laikoma proporcinga tik tuo atveju, jeigu to paties rezultato negalima būtų pasiekti teikiant mažesnę pagalbą. Be to, proporcingumas taip pat gali priklausyti nuo priemonės atrankumo dydžio.

(31)

Pirmiausia, pagalbos dydis turi būti ne didesnis, nei reikia reikiamam aplinkos apsaugos tikslui pasiekti. Todėl investicinės pagalbos reikalavimus atitinkančios sąnaudos grindžiamos papildomų (grynųjų) išlaidų, būtinų aplinkos apsaugos tikslams pasiekti, sąvoka. Ši sąvoka reiškia, kad, siekiant nustatyti, kiek pagalbos galima teikti, bet kokią įmonei investicijų teikiamą ekonominę naudą reikia iš esmės atimti iš papildomų investicinių išlaidų.

(32)

Tačiau sunku visapusiškai atsižvelgti į visą ekonominę naudą, kurią dėl papildomų investicijų gaus bendrovė. Pavyzdžiui, pagal 80–84 punktuose nustatytą reikalavimus atitinkančių sąnaudų skaičiavimo metodologiją praėjus tam tikram pradiniam laikotarpiui po investicijų atlikimo neatsižvelgiama į veiklos pelną. Taip pat šiuo atveju neatsižvelgiama ir į tam tikros rūšies naudą, kurią ne visada lengva apskaičiuoti, pavyzdžiui, dėl investicijų į aplinkos apsaugą pagerėjęs ekologinis įvaizdis. Todėl, Komisijos nuomone, kad pagalba būtų proporcinga, pagalbos dydis paprastai turi būti mažesnis nei reikalavimus atitinkančios investicinės sąnaudos (žiūrėti priedą). Tik tais atvejais, kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, t. y. veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas aplinkos apsaugai gerinti, pagalbos dydis gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų. Taip yra todėl, kad tokiomis aplinkybėmis galima manyti, jog atitinkamais pasiūlymais išreiškiama visa galima nauda, kuri gali atsirasti dėl papildomų investicijų.

(33)

Be to, tam tikrų priemonių atveju pagalbos dydžio neįmanoma apskaičiuoti remiantis papildomomis išlaidomis; taip būna tada, kai pagalba teikiama atleidžiant nuo aplinkos apsaugos mokesčių arba juos mažinant, taip pat kai pagalba teikiama kuriant prekybos leidimais schemas. Tokiais atvejais proporcingumas turi būti užtikrinamas nustatant atleidimo nuo mokesčių arba jų mažinimo sąlygas ir kriterijus, kuriais užtikrinama, kad pagalbos gavėjas negautų pernelyg didelės naudos ir kad priemonės atrankumas būtų kuo mažesnis.

(34)

Mažųjų ir vidutinių įmonių išlaidos tam tikram aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti dažnai yra santykinai didesnės už jų veiklos mastą. Be to, dėl kapitalo rinkos trūkumų mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės padengti tokias išlaidas dažnai yra ribotos. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į mažesnį didelio konkurencijos iškraipymo pavojų, kai pagalbos gavėjas yra mažoji arba vidutinė įmonė, pateisinama joms teikti tam tikrų rūšių pagalbos priedus.

(35)

Be to, valstybės narės raginamos užtikrinti sąnaudų veiksmingumą siekiant gerinti aplinkos apsaugą, pavyzdžiui, pasirinkti tokias priemones, kurias įgyvendinus nepatirtos išorinės išlaidos būtų gana didelės, palyginti su pagalbos dydžiu. Tačiau kadangi nėra tiesioginio nepatirtų išorinių išlaidų ir įmonės patirtų išlaidų ryšio, tik išimtiniais atvejais nepatirtos išorinės išlaidos gali būti laikomos valstybės pagalbos dydžio nustatymo pagrindu. Dažniausiai, siekiant užtikrinti tinkamą paskatą įmonėms keisti savo elgesį, pagalbos dydis turi būti tiesiogiai siejamas su įmonės padengiamomis išlaidomis.

(36)

Jeigu valstybės pagalbos aplinkos apsaugai priemonės yra tikslingos, kad atlygintų tik realias papildomas išlaidas, susijusias su geresne aplinkos apsauga, rizika, kad pagalba nederamai iškraipys konkurenciją, dažniausiai yra gana nedidelė. Taigi labai svarbu, kad valstybės pagalbos aplinkos apsaugai priemonės būtų itin tikslingos. Tais atvejais, kai pagalba nėra būtina arba proporcinga pageidaujamiems tikslams pasiekti, ji pakenks konkurencijai. Pirmiausia taip gali atsitikti, kai teikiant pagalbą:

(37)

Kartais priemonės tikslas – įsikišti į rinkos veikimą, kad pirmenybė, siekiant bendros naudos aplinkai, būtų suteikta tam tikriems aplinkai palankiems gaminiams kitų daugiau teršiančių gaminių sąskaita. Dėl tokių priemonių aplinkai palankių susijusių gaminių gamintojai galės pagerinti savo padėtį rinkoje, palyginti su aplinkai mažiau palankius gaminius siūlančiais konkurentais. Tokiais atvejais Komisija atsižvelgs į bendrą priemonės poveikį aplinkai, vertindama jos neigiamą poveikį įmonių, kurioms pagalba neteikiama, padėčiai rinkoje, taigi ir pelnui. Kuo mažesnis numatomas konkrečios priemonės poveikis aplinkai, tuo svarbiau įvertinti jos poveikį konkuruojančių gaminių rinkos dalims ir pelnui.

(38)

Nepažeisdama 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (11), 4–7 straipsnių, Komisija įvairioms valstybės pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta, taiko skirtingas teisines prielaidas.

(39)

Šių gairių 3 skyriuje Komisija nustatė keletą priemonių, dėl kurių ji a priori mano, kad teikiant valstybės pagalbą bus sprendžiama rinkos nepakankamumo problema, kliudanti užtikrinti aplinkos apsaugą arba gerinti aplinkos apsaugą. Be to, Komisija nustatė keletą sąlygų ir kriterijų, kuriais siekiama užtikrinti, kad teikiant valstybės pagalbą iš tikrųjų būtų pasiektas skatinamasis poveikis, kad ši pagalba būtų proporcinga ir kad jos neigiamas poveikis konkurencijai bei prekybai būtų nedidelis. Todėl 3 skyriuje nurodyti remiamos veiklos, pagalbos intensyvumo ir suderinamumo sąlygų kriterijai.

(40)

Tačiau pagalbai viršijant tam tikrą dydį ir kai kuriomis konkrečiomis aplinkybėmis reikia atlikti papildomą tyrimą, nes kyla didesnė konkurencijos ir prekybos iškraipymo rizika. Papildomas tyrimas paprastai susideda iš priemonės papildomos ir išsamesnės faktinės analizės pagal 5 skyriaus nuostatas. Šios priemonės bus pripažintos suderinamomis su bendrąja rinka, jei, atlikus 5 skyriuje nustatytą pusiausvyros tyrimą, galutinis įvertinimas bus teigiamas. Atliekant šią analizę, negalima iš anksto manyti, kad tenkinamas kuris nors suderinamumo kriterijus. Atleidimui nuo aplinkos apsaugos mokesčių ir jų mažinimui bus taikomas tik 4 skyriuje numatytas vertinimas (12).

(41)

Atlikusi šį išsamų vertinimą, Komisija gali patvirtinti pagalbą, pripažinti ją nesuderinama su bendrąja rinka arba nustačiusi sąlygas pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka.

(42)

Komisija nustatė keletą priemonių, kurioms teikiama pagalba konkrečiomis sąlygomis gali būti laikoma suderinama pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(43)

Tokia pagalba teikiama kaip individualios įmonėms suteiktos paskatos aplinkos apsaugai gerinti. Paprastai įmonė nėra suinteresuota taikyti griežtesnius standartus nei privaloma, jeigu susijusios išlaidos viršija įmonės gaunamą naudą. Tokiais atvejais gali būti teikiama valstybės pagalba, kad įmonėms būtų suteikta paskata gerinti aplinkos apsaugą. Atsižvelgiant į Bendrijos tikslą remti ekologiškų naujovių diegimą, palankesnės sąlygos gali būti sudarytos projektams, kuriais siekiama diegti ekologiškas naujoves ir išspręsti dvigubą rinkos nepakankamumo problemą, susijusią su didesne naujovių diegimo rizika ir su projekto aplinkos apsaugos aspektu. Taigi pagalbos ekologiškų naujovių diegimui tikslas – pagreitinti ekologiškų naujovių sklaidą.

(44)

Transporto priemonės išmeta didelę dalį bendro šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio (maždaug 30 %), taip pat teršia aplinką dulkėmis, kietosiomis dalelėmis, NOx ir SOx išmetimu. Todėl kovojant su pasaulio klimato kaita ir mažinant vietinį užterštumą – ypač miestuose – svarbu skatinti ekologiško transporto naudojimą. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu skatinti ekologiškų transporto priemonių įsigijimą (įskaitant švarius laivus).

(45)

Pagal šias gaires neleidžiama teikti įmonėms pagalbos, kuri joms padėtų laikytis jau galiojančių Bendrijos standartų, nes tokia pagalba neužtikrintų geresnės aplinkos apsaugos. Tačiau valstybės pagalba galima užtikrinti, kad naujai priimti, bet dar neįsigalioję Bendrijos standartai būtų gerokai greičiau įgyvendinami ir taip būtų prisidedama prie spartesnio taršos mažinimo, nei tai būtų daroma neteikiant pagalbos. Todėl tokiais atvejais valstybės pagalba gali būti teikiamos individualios paskatos įmonėms kompensuoti neigiamų išorinių taršos padarinių poveikį.

(46)

Pagalba bendrovėms, atliekančioms investicijų, skirtų pasiekti aukštenį aplinkos apsaugos lygį nei nustatytas Bendrijos standartų arba kai Bendrijos standartų nėra, tyrimus, taip pat energijos taupymo ir atsinaujinančios energijos gamybos tyrimus, yra skirta su asimetrine informacija susijusiai rinkos nepakankamumo problemai spręsti. Įmonės dažnai nepakankamai įvertina su energijos taupymu ir atsinaujinančia energija susijusias galimybes bei naudą, todėl investuoja nepakankamai.

(47)

Ši pagalba yra skirta rinkos nepakankamumo problemai, susijusiai su neigiamais išoriniais padariniais, spręsti suteikiant individualias paskatas siekti aplinkos apsaugos tikslų, susijusių su energijos taupymu, ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimu. Bendrijos lygmeniu Komisijos komunikate Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos energetikos politika“ (13) nustatytas tikslas – iki 2020 m. ne mažiau kaip 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu – kurį 2007 m. kovo 8–9 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Be to, valstybės narės privalo nustatyti ir stengtis pasiekti bendrą nacionalinio orientacinio energijos taupymo tikslą – per devynerius metus 9 % sumažinti energijos suvartojimą – kaip numatyta 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančioje Tarybos direktyvą 93/76/EEB (14). Valstybės pagalba gali būti tinkama, jeigu investicijos, dėl kurių sutaupoma energijos, nėra privalomos pagal taikomus Bendrijos standartus ir nėra pelningos, t. y. jeigu energijos taupymo išlaidos yra didesnės nei susijusi privati ekonominė nauda. Mažųjų ir vidutinių įmonių atveju gali prireikti tinkamesnės pagalbos, kad būtų atsižvelgta į tai, kad šios įmonės dažnai nepakankamai įvertina su energijos taupymu susijusią per ilgą laikotarpį gaunamą naudą ir todėl nepakankamai investuoja į energijos taupymo priemones.

(48)

Ši pagalba yra skirta rinkos nepakankamumo problemai, susijusiai su neigiamais išoriniais padariniais, spręsti teikiant individualias paskatas didinti viso pagaminamos energijos kiekio atsinaujinančių energijos šaltinių dalį. Didesnis atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimas yra viena iš prioritetinių Bendrijos aplinkos apsaugos, taip pat ekonomikos ir energetikos krypčių. Tikimasi, kad tai bus svarbu siekiant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimo tikslų. Bendrijos lygmeniu Komisijos komunikate Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos energetikos politika“ nustatytas tikslas – pasiekti, kad iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 % viso ES sunaudojamo energijos kiekio. Valstybės pagalba gali būti pateisinama, jeigu atsinaujinančios energijos gamybos sąnaudos yra didesnės už mažiau aplinkai palankiais šaltiniais pagrįstos gamybos sąnaudas ir jeigu nėra privalomo Bendrijos standarto, kuriame įmonėms būtų nustatytas įpareigojimas, kad atsinaujinančių šaltinių energija sudarytų tam tikrą visos energijos dalį. Dėl didelių kai kurių rūšių atsinaujinančios energijos gamybos sąnaudų įmonės negali nustatyti konkurencingų kainų rinkoje, o tai kliudo atsinaujinančiai energijai patekti į rinką. Tačiau dėl atsinaujinančios energijos technologijų plėtros ir vis dažnesnio aplinkai daromo išorės poveikio išlaidų įtraukimo į sąnaudas (pavyzdžiui, dėl 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (15), oro kokybės teisės aktų ir prekybos taršos leidimais sistemos) išlaidų skirtumas pastaraisiais metais mažėja, todėl mažėja ir pagalbos poreikis.

(49)

Be to, kaip pabrėžta Biokuro pažangos ataskaitoje (16), naudojant biokurą turėtų būti tvariai užtikrintas tiekimo saugumas ir klimato kaitos politika. Todėl valstybės pagalba yra tinkama priemonė tik tuomet, kai atsinaujinančių energijos šaltinių nauda aplinkai ir tvarumas yra akivaizdūs. Konkrečiau, pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją (17) 15 straipsnyje nustatytų tvarumo kriterijų neatitinkančio biokuro gamybai valstybės pagalbos teikti nebus galima. Valstybės narės, kurdamos pagalbos sistemas, gali skatinti biokuro, duodančio papildomos naudos (įskaitant diversifikacijos naudą, gaunamą naudojant iš atliekų, likučių, celiuliozinių ir lignoceliuliozinių medžiagų pagamintą biokurą), naudojimą, tinkamai atsižvelgdamos į, viena vertus, įvairias energijos gamybos iš tradicinio biokuro sąnaudas ir, antra vertus, į šio papildomą naudą duodančio biokuro sąnaudas.

(50)

Kalbant apie hidroelektrines, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jų poveikis aplinkai gali būti dvejopas. Iš tikrųjų hidroelektrinės gali išmesti mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl jų vaidmuo energijos šaltinių visumoje gali būti svarbus. Tačiau tokios elektrinės taip pat gali neigiamai paveikti, pavyzdžiui, vandens sistemas ir biologinę įvairovę (18).

(51)

Pagalba yra skirta rinkos nepakankamumo problemai, susijusiai su neigiamais išoriniais padariniais, spręsti suteikiant individualias paskatas siekti aplinkos apsaugos tikslų energijos taupymo srityje. Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (toliau – BŠEEG) yra pats veiksmingiausias elektros energijos ir šilumos gamybos vienu metu būdas. Kartu gaminant elektros energiją ir šilumą, gamybos metu patiriami mažesni energijos nuostoliai. Bendrijos strategijoje, nustatytoje Komisijos 1997 m. bendros šilumos ir elektros energijos gamybos strategijoje, numatytas bendrasis orientacinis tikslas – iki 2010 m. dvigubai, t. y. iki 18 %, padidinti bendros šilumos ir elektros energijos gamybos metu pagaminamos elektros energijos dalį. Nuo tada BŠEEG svarba ES energetikos strategijai pabrėžta priėmus 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičiančią Direktyvą 92/42/EEB (19) ir į Komisijos efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą įtraukus skyrių apie bendrą gamybą: išnaudoti potencialą (20). Pastarajame dokumente taip pat nurodyta, kad atliekų šiluma, pavyzdžiui, iš pramoninių arba komunalinių atliekų, gali būti naudinga, pavyzdžiui, centralizuotam šildymui (toliau – CŠ). Be to, CŠ energijos naudojimo veiksmingumas gali būti didesnis nei šildant individualiai ir labai prisidėti prie miesto oro kokybės gerinimo. Todėl, jeigu CŠ būtų laikomas mažiau teršiančiu ir energetiniu požiūriu veiksmingesniu gaminant ir paskirstant šilumą, tačiau brangesniu nei individualus šildymas, norint paskatinti siekti aplinkos apsaugos tikslų, galėtų būti teikiama valstybės pagalba. Tačiau, kaip ir atsinaujinančių energijos šaltinių atveju, galima tikėtis, kad dėl vis dažnesnio aplinkai daromo išorės poveikio išlaidų įtraukimo į kitų technologijų sąnaudas valstybės pagalbos poreikis mažės, šioms sąnaudoms pamažu susilyginant su BŠEEG ir CŠ sąnaudomis.

(52)

Tai pagalba, teikianti individualias paskatas siekti su atliekų tvarkymu susijusių aplinkos apsaugos tikslų (21). Šeštojoje aplinkos apsaugos veiksmų programoje atliekų prevencija ir tvarkymas laikomi vienu iš keturių svarbiausių prioritetų. Pagrindinis pagalbos tikslas – atliekų susidarymą atsieti nuo ekonominės veiklos, kad dėl ES augimo nesusidarytų vis daugiau atliekų. Šiomis aplinkybėmis valstybės pagalba gali būti teikiama atliekų „gamintojui“ (pagal 3.1.1 skirsnį), taip pat įmonėms, kurios tvarko ir perdirba kitų įmonių atliekas (pagal 3.1.9 skirsnį). Tačiau būtina užtikrinti teigiamą poveikį aplinkai, taip pat turi būti paisoma PTM ir neturėtų būti iškraipoma įprasta antrinių žaliavų rinkų veikla.

(53)

Šia pagalba siekiama suteikti individualią paskatą neigiamiems išoriniams padariniams kompensuoti, kai neįmanoma nustatyti teršėjo ir priversti jį padengti žalos, kurią jis padarė aplinkai, šalinimo išlaidas. Tokiais atvejais valstybės pagalba gali būti pateisinama, jeigu atkūrimo išlaidos yra didesnės už teritorijos vertės padidėjimą atlikus atkūrimo darbus.

(54)

Šios rūšies investicine pagalba siekiama suteikti individualias paskatas mažinti neigiamus išorinius padarinius perkeliant labiausiai teršiančias įmones į teritorijas, kuriose ši tarša turėtų mažesnį žalingą poveikį, dėl ko bus patiriamos mažesnės išorinės išlaidos. Laikantis atsargumo principo, šiose gairėse numatoma galimybė teikti pagalbą didelės rizikos įmonių perkėlimui, vadovaujantis 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (22) (toliau – Seveso II direktyva). Po praeityje įvykusių avarijų paaiškėjo, kad įmonės, kuriai taikoma Seveso II direktyva, vieta yra labai svarbi tiek avarijų prevencijos, tiek avarijų poveikio žmonėms ir aplinkai ribojimo požiūriu. Todėl valstybės pagalba gali būti pateisinama, jeigu įmonė perkeliama aplinkos apsaugos tikslais. Siekiant išvengti, kad pagalba nebūtų teikiama įmonėms, norinčioms persikelti dėl kitokių motyvų, reikalaujama, kad kompetentinga valdžios institucija priimtų administracinį arba teisminį sprendimą dėl įmonės perkėlimo arba kad kompetentinga valdžios institucija ir įmonė sudarytų susitarimą dėl įmonės perkėlimo. Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi apimti bet kokią naudą, kurią įmonė gali gauti dėl perkėlimo.

(55)

Prekybos leidimais schemos gali būti susijusios su valstybės pagalba įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai valstybė narė išduoda leidimus už mažesnę nei rinkos kainą, o išlaidas apmoka valstybės narės. Ši pagalba gali būti teikiama siekiant netiesiogiai spręsti neigiamų išorinių padarinių problemą, leidžiant taikyti rinkos priemones, kuriomis siekiama aplinkos apsaugos tikslų. Jeigu bendra valstybės narės išduotų leidimų suma yra mažesnė už bendruosius numatomus įmonių poreikius, bendrasis poveikis aplinkos apsaugai yra teigiamas. Jeigu individualiu kiekvienos įmonės lygiu išduoti leidimai netenkina bendrųjų numatomų įmonės poreikių, įmonė turi sumažinti savo sukeliamą taršą, taip prisidėdama prie aplinkos apsaugos gerinimo, arba įsigyti rinkoje papildomų leidimų, taip atlygindama už savo sukeltą taršą. Siekiant riboti konkurencijos iškraipymą, negali būti pateisinamas joks perteklinis leidimų skyrimas ir turi būti numatytos priemonės, kaip išvengti per didelių patekimo į rinką kliūčių.

(56)

55 punkte nustatyti kriterijai sudaro pagrindą Komisijai vertinant atvejus, susijusius su prekybos laikotarpiu, kuris baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d. Kalbant apie atvejus, susijusius su prekybos laikotarpiu po tos dienos, Komisija priemones vertins pagal tai, ar jos yra būtinos ir proporcingos. Galiausiai tuo bus remiamasi taisant šias gaires ir atsižvelgiant, visų pirma, į naują direktyvą dėl ES prekybos taršos CO2 leidimais sistemos prekybos laikotarpiu po 2012 m. gruodžio 31 d.

(57)

Mažinant su tam tikrais sektoriais arba tam tikrų rūšių įmonėmis susijusius aplinkos apsaugos mokesčius ir nuo jų atleidžiant, galima padėti nustatyti didesnius mokesčius kitoms įmonėms, taigi visuotinai pagerinant išlaidų įtraukimą į sąnaudas, ir kurti papildomas paskatas aplinkos apsaugai gerinti. Taigi ši pagalba gali būti reikalinga siekiant netiesiogiai spręsti neigiamų išorinių padarinių problemą, palengvinant palyginti didelių nacionalinių aplinkos apsaugos mokesčių nustatymą arba taikymą. Kad pagalba būtų suderinama, turi būti įrodyta, jog atleidimas arba sumažinimas yra būtinas visų siūlomų rūšių pagalbos gavėjams ir yra proporcingas. Laikoma, kad taip yra tada, kai pagalbos gavėjai moka (jei iš viso moka) bent Bendrijos mažiausią mokesčių lygį, nustatytą taikomoje direktyvoje. Priešingu atveju būtinumas priklausys nuo to, kiek nacionaliniais mokesčiais daromas poveikis gamybos sąnaudoms, taip pat galimybei perleisti mokesčio naštą vartotojams ir sumažinti pelno maržą. Proporcingumas priklausys nuo to, kiek pagalbos gavėjai gali papildomai sumažinti savo vartojimą arba dujų išmetimą, mokėti dalį nacionalinio mokesčio arba sudaryti aplinkos apsaugos susitarimus taršai mažinti (23).

(58)

Šios gairės taikomos valstybės pagalbai aplinkos apsaugai. Jos taikomos laikantis kitų Bendrijos politikos valstybės pagalbos srityje principų, kitų Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatų bei vadovaujantis šiomis sutartimis priimtais teisės aktais.

(59)

Šios gairės taikomos pagalbai (24), skirtai aplinkos apsaugai visuose sektoriuose, kuriuos reglamentuoja EB sutartis. Jos taip pat taikomos sektoriams, kuriuose galioja specialios Bendrijos valstybės pagalbos taisyklės (plieno apdirbimo, laivų statybos, variklinių transporto priemonių, sintetinio pluošto, transporto, anglies, žemės ūkio ir žuvininkystės), jeigu konkrečiose taisyklėse nenustatyta kitaip.

(60)

Aplinkai palankių gaminių, mašinų arba transporto priemonių projektavimui ir gamybai, siekiant, kad jie naudotų mažiau gamtinių išteklių, taip pat priemonėms, įgyvendinamoms gamyklose arba kituose gamybos vienetuose siekiant pagerinti saugą arba higieną, šios gairės.

(61)

Žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose šios gairės taikomos pagalbai aplinkos apsaugos srityje, teikiamai žemės ūkio ir žuvininkystės produktus apdorojančioms ir jais prekiaujančioms įmonėms. Jeigu pagalba įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų apdorojimu ir prekyba, susijusi su sąnaudomis, atitinkančiomis 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (25), didžiausiu pagalbos dydžiu galima pasirinkti didesnį iš šiose gairėse pateiktų pagalbos dydžių ir iš minėtame reglamente nustatytų pagalbos dydžių. Pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje šios gairės taikomos tik toms priemonėms, kurioms dar netaikomos Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairės (26), o žuvininkystės ir pirminės akvakultūros produktų gamybos sektoriuose šios gairės taikomos tik tuomet, kai nėra konkrečių pagalbos aplinkos apsaugai nuostatų.

(62)

Šios gairės netaikomos aplinkos apsaugos finansavimo priemonėms, susijusioms su oro, kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto infrastruktūromis, taip pat bendro intereso projektams, apibrėžtiems 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB dėl Bendrijos gairių dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (27).

(63)

Valstybės pagalbai moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui aplinkos apsaugos srityje galioja taisyklės, nustatytos Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje (28). Tačiau šios gairės taikomosekologiškų naujovių sklaidos rinkoje etapui (ekologiškų naujovių turto įsigijimui).

(64)

Pagalbos mokymui aplinkos apsaugos srityje ypatumais negalima pateisinti kitokių taisyklių, nei tų, kuriomis paprastai reguliuojama pagalba mokymui, taikymo, todėl Komisija šią pagalbą vertins pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (29).

(65)

Konsultavimo paslaugos yra ypatingai svarbios padedant mažosioms ir vidutinėms įmonėms daryti pažangą aplinkos apsaugos srityje. Visų pirma jos gali būti teikiamos ekologiniam auditui atlikti arba įmonės aplinkai palankių investicijų ekonominei naudai vertinti ir taip paskatinti mažąsias ir vidutines įmones investuoti remiant aplinkos apsaugą. Pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms patarimų ir (arba) konsultavimo aplinkos apsaugos klausimais paslaugoms gali būti teikiama pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (30).

(66)

Šios gairės netaikomos per didelėms sąnaudoms, apibrėžtoms Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos, susijusios su per didelėmis sąnaudomis, tyrimo metodikos (31).

(67)

Be to, jeigu netaikomos 3.1.5 skirsnyje įtvirtintos su energijos taupymu susijusios nuostatos, šios gairės netaikomos valstybės pagalbai investicijoms į infrastruktūrą, susijusią su centralizuotu šildymu, o ši pagalba bus vertinama pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(68)

Kai kuriose valstybėse narėse bendrovėms gali būti taikomi aplinkos apsaugos mokesčiai ir jos taip pat gali dalyvauti prekybos leidimais schemose. Komisija nėra įgijusi pakankamai patirties vertindama aplinkos apsaugos mokesčių mažinimo suderinamumą tokiais atvejais. Todėl dar per anksti, kad Komisija apie tai pateiktų bendro pobūdžio paaiškinimų. Vietoj to, tokie atvejai, jeigu jie gali būti valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, vertinami remiantis EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu.

(69)

Galiausiai kai kurios valstybių narių numatytos priemonės, skirtos iškastinio kuro jėgainėms ar kitiems pramonės įrenginiams su CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo įranga arba atskiromis šios anglies surinkimo bei saugojimo grandinės dalimis remti, galėtų būti valstybės pagalba, tačiau, atsižvelgiant į patirties stoką, gaires, susijusias su tokios pagalbos teikimo sąlygomis, nustatyti dar per anksti. Kadangi ši technologija yra strategiškai svarbi Bendrijos energijos saugumui, šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimui ir padeda siekti nustatyto ilgalaikio tikslo riboti klimato kaitą, kad temperatūros vidurkis daugiau kaip 2 °C neviršytų prieš industrializaciją buvusių normų, ir atsižvelgiant į Komisijos paramą pramoninių parodomųjų įmonių statybai iki 2015 m., jeigu projektai yra ekologiškai saugūs ir jais prisidedama prie aplinkos apsaugos, Komisija paprastai teigiamai vertins tokiems projektams teikiamą valstybės pagalbą (32). Projektai galėtų būti vertinami pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą arba laikytini bendriems Europos interesams svarbiais projektais remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte ir šių gairių 147 punkte nustatytomis sąlygomis.

(70)

Šiose gairėse vartojamų sąvokų apibrėžtys:

(71)

Valstybės pagalba aplinkos apsaugai yra suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu, remiantis pusiausvyros tyrimo rezultatais, dėl jos išplečiama aplinkos apsaugos veikla nedarant neigiamo bendram interesui prieštaraujančio poveikio prekybos sąlygoms. Esant tokioms sąlygoms, pagalbos schemų trukmė neturėtų būti pernelyg ilga, neužkertant kelio valstybės narės galimybei iš naujo pranešti apie priemonę pasibaigus Komisijos sprendime nustatytam laikotarpiui. Valstybės narės pranešimus apie valstybės pagalbos priemones gali paremti tiksliu panašių ankstesnių pagalbos priemonių vertinimu, kuriuo įrodomas skatinamasis pagalbos poveikis.

(72)

73–146 punktuose aprašomos priemonės gali būti laikomos suderinamomis pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(73)

Investicinė pagalba, suteikianti įmonėms galimybę taikyti griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra, bus laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi 74–84 punktuose ir 3.2 skirsnyje nustatytų sąlygų.

(74)

Investicijos, kurioms teikiama pagalba, turi tenkinti vieną iš šių dviejų sąlygų:

(75)

Pagalba negali būti teikiama, jeigu atlikus patobulinimus įmonės pasiektų jau priimtuose, tačiau dar neįsigaliojusiuose Bendrijos standartuose nustatytą aplinkos apsaugos lygmenį (40).

(76)

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 50 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 80–84 punktuose.

(77)

Kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas aplinkos apsaugai gerinti, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 80–84 punktuose. Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai pagalba turi būti teikiama remiantis pradine kainos siūlytojo siūloma kaina, taigi neatsižvelgiant į tolesnes derybas.

(78)

Jeigu investuojama į ekologiškų naujovių turto įsigijimą arba ekologiškų naujovių projekto pradėjimą, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų, jeigu laikomasi šių sąlygų:

(79)

Jeigu investicinę pagalbą įmonėms, taikančioms griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinančioms aplinkos apsaugą jeigu tokių Bendrijos standartų nėra, ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

(80)

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, kurios būtinos aukštesniam nei Bendrijos standartuose nustatytam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti, ir jos bus skaičiuojamos dviem etapais. Pirma, tiesiogiai su aplinkos apsauga susijusios investicinės išlaidos prireikus bus skaičiuojamos remiantis priešingąja padėtimi. Antra, veiklos pelnas bus atimamas, o veiklos sąnaudos pridedamos.

(81)

Tiesiogiai su aplinkos apsauga susijusios investicijų dalies nustatymas:

(82)

Veiklos pelno ir (arba) sąnaudų nustatymas: reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis į aplinkos apsaugą ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad toks veiklos pelnas turi būti atimamas ir tokios veiklos sąnaudos gali būti pridedamos prie papildomų investicinių išlaidų.

(83)

Reikalavimus atitinkančios investicijos gali būti investicijos į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą.

(84)

Investicijų, kuriomis siekiama aplinkos apsaugos lygį pagerinti labiau, nei nustatyta Bendrijos standartuose, atveju priešingoji padėtis turėtų būti parenkama taip:

(85)

73–84 punktuose nustatytos bendrosios taisyklės taikomos įmonėms, taikančioms griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji transporto sektoriuje arba gerinančioms aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų transporto sektoriuje nėra. Nukrypstant nuo 75 punkto, jeigu pagalba naujoms kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonėms įsigyti atitinka priimtus Bendrijos standartus, ją galima teikti, kai tokios transporto priemonės įgyjamos dar neįsigaliojus šiems standartams, o naujiems Bendrijos standartams įsigaliojus, jų atgaline data nebus galima taikyti jau įgytoms transporto priemonėms.

(86)

Kai transporto sektoriuje siekiant aplinkos apsaugos tikslų atliekama modernizavimo veikla, reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis laikomos visos susijusios papildomos grynosios išlaidos, atsižvelgiant į 80–84 punktuose nustatytą reikalavimus atitinkančių sąnaudų skaičiavimo metodologiją, jeigu naudojamos transporto priemonės pagerinamos taip, kad atitiktų aplinkos apsaugos standartus, kurie nebuvo įsigalioję, kai šios transporto priemonės buvo pradėtos naudoti, arba jeigu transporto priemonėms netaikomi jokie aplinkos apsaugos standartai.

(87)

Pagalba įmonėms, kad šios taikytų naujus, dar neįsigaliojusius Bendrijos standartus, kuriais siekiama geresnės aplinkos apsaugos, bus laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu Bendrijos standartai buvo priimti, su sąlyga, kad investicijos atliekamos ir baigiamos likus bent vieneriems metams iki standarto įsigaliojimo.

(88)

Didžiausias pagalbos intensyvumas mažosioms įmonėms yra 25 %, vidutinėms – 20 %, o didelėms – 15 %, jeigu investicijos atliekamos ir baigiamos likus daugiau nei trejiems metams iki privalomos standarto perkėlimo arba įsigaliojimo dienos. Pagalbos intensyvumas mažosioms įmonėms yra 20 %, vidutinėms – 15 %, o didelėms – 10 %, jeigu investicijos atliekamos ir baigiamos likus vieneriems–trejiems metams iki privalomos standarto perkėlimo arba įsigaliojimo dienos.

(89)

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, kurios būtinos Bendrijos standarte nustatytam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti, palyginti su dabartiniu aplinkos apsaugos lygiu, kuris reikalaujamas prieš įsigaliojant šiam standartui.

(90)

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus, kaip nustatyta 81, 82 ir 83 punktuose.

(91)

Pagalba įmonėms, atliekančioms tyrimus, tiesiogiai susijusius su investicijomis, skirtomis tokiems tikslams: siekti standartų 3.1.1 skirsnyje nustatytomis sąlygomis, taupyti energiją 3.1.5 skirsnyje nustatytomis sąlygomis, gaminti atsinaujinančią energiją 3.1.6 skirsnyje nustatytomis sąlygomis, bus laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi šiame skyriuje nustatytų sąlygų. Tai taip pat bus taikoma atvejams, kai, atsižvelgus į parengiamojo tyrimo rezultatus, nagrinėjamos investicijos neatliekamos.

(92)

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 50 % tyrimo išlaidų.

(93)

Jeigu tyrimas atliekamas MVĮ vardu, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta pateikiamoje lentelėje.

(94)

Investicinė pagalba ir (arba) pagalba veiklai, sudarančios galimybę įmonėms sutaupyti energijos, bus laikomos suderinamos su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi toliau nurodytų sąlygų:

(95)

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 60 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų.

(96)

Jeigu investicinę pagalbą energijos taupymui ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

(97)

Kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas sutaupyti kuo daugiau energijos, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 98 punkte. Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai pagalba turi būti teikiama remiantis pradine kainos siūlytojo siūloma kaina, taigi neatsižvelgiant į tolesnes derybas.

(98)

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, būtinos aukštesniam nei Bendrijos standartuose nustatytam energijos taupymo lygmeniui pasiekti.

Papildomos išlaidos apskaičiuojamos pagal šias taisykles:

(99)

Pagalba energijos taupymo veiklai teikiama tik tuo atveju, jeigu laikomasi šių sąlygų:

(100)

Jeigu pagalba laipsniškai mažinama, jos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 100 % papildomų išlaidų pirmaisiais metais, tačiau iki penktųjų metų pabaigos pagal tiesinį modelį jis turi sumažėti iki nulio. Jeigu pagalba laipsniškai nemažinama, jos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 50 % papildomų išlaidų.

(101)

Aplinkos apsaugai skirta investicinė pagalba ir pagalba veiklai, skatinančios atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimą, bus laikomos suderinamos su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi 102–111 punktuose nustatytų sąlygų. Valstybės pagalba gali būti pateisinama, jeigu nėra privalomo Bendrijos standarto, kuriuo įmonėms būtų nustatytas įpareigojimas, kad atsinaujinančių šaltinių energija sudarytų tam tikrą visos energijos dalį. Biokuro gamybai skirta investicinė pagalba ir (arba) pagalba veiklai leidžiama tik gaminant tvarų biokurą.

(102)

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 60 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų.

(103)

Jeigu investicinę pagalbą atsinaujinantiems energijos šaltiniams ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

(104)

Kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas gauti kuo daugiau atsinaujinančios energijos, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 105 ir 106 punktuose. Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai pagalba turi būti teikiama remiantis pradine kainos siūlytojo siūloma kaina, taigi neatsižvelgiant į tolesnes derybas.

(105)

Reikalavimus atitinkančias investicines sąnaudas atsinaujinančios energijos srityje gali sudaryti tik pagalbos gavėjo patiriamos papildomų investicijų išlaidos, palyginti su tradicinėmis energijos gamybos veiksmingumo požiūriu tokio paties našumo jėgainėmis arba šildymo sistemomis.

(106)

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis į atsinaujinančius energijos šaltinius ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus, kaip nustatyta 81, 82 ir 83 punktuose.

(107)

Pagalba atsinaujinančios energijos gamybos veiklai gali būti pateisinama, jeigu ji skirta energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių sąnaudų ir tokios rūšies energijos rinkos kainos skirtumui padengti. Tai taikoma atsinaujinančios energijos gamybai, siekiant vėliau ją parduoti rinkoje, taip pat siekiant pačiai įmonei ją naudoti.

(108)

Valstybės narės gali teikti pagalbą atsinaujinantiems energijos šaltiniams šiai būdais.

(109)

1 variantas

(110)

2 variantas

(111)

3 variantas

be to, valstybės narės gali teikti pagalbą veiklai pagal 100 punkte įtvirtintas nuostatas.

(112)

Aplinkos apsaugai skirta investicinė pagalba ir pagalba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos veiklai bus laikomos suderinamos su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu bendros šilumos ir elektros energijos gamybos vienete vykdoma 70 punkto 11 papunktyje apibrėžta labai veiksminga bendra šilumos ir elektros energijos gamyba ir jeigu dėl investicinės pagalbos:

(113)

Pagalbos veiklai atveju dabartinis bendros šilumos ir elektros energijos gamybos vienetas turi atitikti 70 punkto 11 papunktyje nustatytą labai veiksmingos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos apibrėžtį, taip pat bendrai sutaupytos pirminės energijos, palyginti su atskira produkcija, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/8/EB ir Sprendime 2007/74/EB, reikalavimą.

(114)

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 60 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų.

(115)

Jeigu investicinę pagalbą bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

(116)

Kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas sutaupyti kuo daugiau energijos, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 117 ir 118 punktuose. Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai pagalba turi būti teikiama remiantis pradine kainos siūlytojo siūloma kaina, taigi neatsižvelgiant į tolesnes derybas.

(117)

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, būtinos labai veiksmingos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos jėgainei įrengti ir naudoti, palyginti su orientacinėmis investicijomis.

(118)

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus, kaip nustatyta 81–83 punktuose.

(119)

Pagalba labai veiksmingai bendrai šilumos ir elektros energijos gamybos veiklai gali būti teikiama pagal 3.1.6.2 skirsnyje aprašytas atsinaujinančiai energijai taikomas taisykles:

(120)

Aplinkos apsaugai skirta investicinė pagalba veiksmingu energijos naudojimu pagrįsto centralizuoto šildymo įrenginiams (44) bus laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu dėl jos sutaupoma pirminės energijos ir jeigu centralizuoto šildymo įrenginiai, kuriems teikiama pagalba, atitinka 70 punkto 13 papunktyje pateiktą veiksmingu energijos naudojimu pagrįsto centralizuoto šildymo apibrėžtį, ir jeigu:

(121)

Pagalbos intensyvumas centralizuoto šildymo įrenginiams turi būti ne didesnis nei 50 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų. Jeigu pagalba skirta tik centralizuoto šildymo įrenginių gamybos veiklai, veiksmingu energijos naudojimu pagrįsto centralizuoto šildymo įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos šaltinius, arba bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai bus taikomos atitinkamai 3.1.6 ir 3.1.7 skirsniuose nustatytos taisyklės.

(122)

Jeigu investicinę pagalbą veiksmingu energijos naudojimu pagrįstam centralizuotam šildymui ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

(123)

Kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, t. y. veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas sutaupyti kuo daugiau energijos, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 124 ir 125 punktuose. Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai pagalba turi būti teikiama remiantis pradine kainos siūlytojo siūloma kaina, taigi neatsižvelgiant į tolesnes derybas.

(124)

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, būtinos investuoti į veiksmingu energijos naudojimu pagrįstą centralizuotą šildymą, palyginti su orientacinėmis investicijomis.

(125)

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus, kaip nustatyta 81–83 punktuose.

(126)

Su aplinkos apsauga susijusi investicinė pagalba kitų įmonių atliekų tvarkymui, įskaitant pakartotinio atliekų naudojimo, perdirbimo ir panaudojimo veiklą, bus laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu toks tvarkymas atitinka hierarchinę atliekų tvarkymo principų klasifikaciją (45) ir 127 punkte išdėstytas sąlygas.

(127)

Investicinė pagalba atliekų tvarkymui teikiama tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

(128)

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 50 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų.

(129)

Jeigu investicinę pagalbą atliekų tvarkymui ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

(130)

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, kurios yra būtinos investuoti į atliekų tvarkymą ir kurias patiria pagalbos gavėjas, palyginti su orientacinėmis investicijomis, t. y. tradicine gamyba be tokio paties masto atliekų tvarkymo. Tokių orientacinių investicijų išlaidos turi būti atimamos iš reikalavimus atitinkančių sąnaudų.

(131)

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis į atliekų tvarkymą ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus (47), kaip nustatyta 81–83 punktuose.

(132)

Investicinė pagalba įmonėms, šalinančioms aplinkai padarytą žalą atkuriant užterštas teritorijas, bus laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte (48), jeigu dėl šios pagalbos pagerėja aplinkos apsauga. Susijusią žalą aplinkai sudaro žala dirvožemio arba paviršinio ar gruntinio vandens kokybei.

Jeigu teršėjas yra aiškiai nustatytas, šis asmuo turi finansuoti atkūrimo darbus pagal principą „teršėjas moka“, ir valstybės pagalbos teikti negalima. Šiuo atveju „teršėjas“ yra pagal kiekvienoje valstybėje narėje taikytinus teisės aktus atsakingas asmuo, nepažeidžiant galimybės šioje srityje priimti Bendrijos taisykles.

Kai teršėjas nenustatytas arba jo negalima priversti padengti išlaidas, už atkūrimo darbus atsakingas asmuo gali gauti pagalbą.

(133)

Pagalba užterštoms teritorijoms atkurti gali sudaryti iki 100 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų.

Visas pagalbos dydis jokiu atveju negali viršyti faktinių įmonės patirtų išlaidų.

(134)

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos – tai atkūrimo darbų išlaidos, atėmus žemės vertės padidėjimą. Visos įmonės patirtos jos teritorijos atkūrimo išlaidos, neatsižvelgiant į tai, ar šias išlaidas galima įtraukti į balanse nurodomą ilgalaikį turtą, yra reikalavimus atitinkančios investicijos, jeigu tai susiję su užterštų teritorijų atkūrimu.

(135)

Investicinė pagalba įmonių perkėlimui į naujas teritorijas, kad būtų apsaugota aplinka, bus laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi šių sąlygų:

(136)

Pagalbos gavėjas gali būti:

(137)

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 50 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų. Pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

(138)

Siekdama nustatyti su perkėlimu susijusios pagalbos reikalavimus atitinkančių sąnaudų sumą, Komisija visų pirma atsižvelgs į šiuos dalykus:

(139)

Valstybės pagalba gali būti susijusi su prekybos leidimais schemomis įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai leidimai išduodami už mažesnę nei rinkos kainą, o išlaidas apmoka valstybės narės.

(140)

Su prekybos leidimais schemomis susijusi valstybės pagalba gali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi šio punkto a–d papunkčiuose ir 141 punkte nustatytų sąlygų. Nukrypstant nuo šios nuostatos, 141 punktas netaikomas prekybos leidimais schemoms prekybos laikotarpiu, kuris baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d., pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (50) (toliau – ES PTLS) (51):

(141)

Komisija su prekybos leidimais schema susijusios valstybės pagalbos būtinumą ir proporcingumą vertins remdamasi tokiais kriterijais:

(142)

Valstybės pagalba turi būti skatinamojo pobūdžio. Dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai pagalbos gavėjo elgesys turi pasikeisti taip, kad pagerėtų aplinkos apsauga.

(143)

Komisijos nuomone, pagalba nedaro skatinamojo poveikio jos gavėjui, jeigu pagalbos gavėjas buvo pradėjęs įgyvendinti projektą dar iki paraiškos dėl pagalbos pateikimo nacionalinėms valdžios institucijoms.

(144)

Jeigu remiamas projektas nepradėtas įgyvendinti iki paraiškos dėl pagalbos pateikimo, preziumuojama, kad skatinamojo poveikio reikalavimas savaime buvo patenkintas teikiant visų rūšių pagalbą MVĮ, išskyrus atvejus, kai pagalba turi būti išsamiai vertinama, kaip numatyta 5 skyriuje.

(145)

Dėl visų kitų remiamų projektų Komisija reikalaus, kad apie pagalbą pranešanti valstybė narė įrodytų skatinamąjį poveikį.

(146)

Siekdama įrodyti skatinamąjį poveikį, susijusi valstybė narė turi įrodyti, kad neteikiant pagalbos, t. y. priešingosios padėties atveju, aplinkai palankesnė alternatyva nebūtų įgyvendinta. Šiuo tikslu susijusi valstybė narė turi pateikti informaciją, kuria įrodoma, kad

(147)

Pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui, kuriais siekiama prioritetinių aplinkos apsaugos tikslų, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

(148)

Kad Komisija galėtų tinkamai įvertinti šiuos projektus, bendras Europos interesas turi būti įrodytas praktiškai: pavyzdžiui, turi būti įrodyta, kad šis projektas padės pasiekti žymią pažangą įgyvendinant konkrečius Bendrijos aplinkos apsaugos tikslus.

(149)

Komisija palankiau vertins tuos projektus, apie kuriuos pranešta, jeigu prie jų įgyvendinimo labai prisidės patys pagalbos gavėjai. Taip pat palankiau bus vertinami projektai, apie kuriuos pranešta ir kuriuos įgyvendinant dalyvauja įmonės iš daugelio valstybių narių.

(150)

Kai pagalba laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą, Komisija gali leisti teikti didesnę nei šiose gairėse nustatytą pagalbą.

(151)

Pagalba mažinant aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant bus laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu dėl tokios valstybės pagalbos bent netiesiogiai pagerėja aplinkos apsauga ir jeigu mažinant mokesčius arba nuo jų atleidžiant nekliudoma siekti bendro tikslo.

(152)

Kad suderintų mokesčių, visų pirma suderintų remiantis Direktyva 2003/96/EB, mažinimas arba atleidimas nuo jų būtų patvirtintas pagal EB sutarties 87 straipsnį, jis turi būti suderinamas su tam tikrais taikomais Bendrijos teisės aktais ir atitikti juose nustatytas ribas bei sąlygas.

(153)

Pagalba mažinant suderintus aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant, 10 metų laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu pagalbos gavėjai moka bent Bendrijos mažiausią mokesčių lygį, nustatytą tam tikroje taikomoje Direktyvoje (52).

(154)

Pagalba mažinant aplinkos apsaugos mokesčius, išskyrus minimus 153 punkte (53), arba nuo jų atleidžiant, 10 metų laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi 155–159 punktuose nustatytų sąlygų.

(155)

Tiriant mokesčių schemas, kuriose yra valstybės pagalbos mažinant tokius aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant elementų, Komisija visų pirma tirs pagalbos būtinumą bei proporcingumą ir jos poveikį susijusiems ūkio sektoriams.

(156)

Šiuo tikslu Komisija remsis valstybių narių pateikta informacija. Turėtų būti suteikta informacija apie, viena vertus, tam tikrą (-us) sektorių (-ius) arba tam tikrų rūšių pagalbos gavėjus, kuriems taikomas atleidimas ir (arba) mažinimas, ir, antra vertus, pagrindinių pagalbos gavėjų padėtį kiekviename susijusiame sektoriuje ir tai, kaip apmokestinant galima prisidėti prie aplinkos apsaugos. Nuo mokesčių atleisti sektoriai turėtų būti aiškiai apibrėžti ir turėtų būti pateiktas didžiausių kiekvieno sektoriaus pagalbos gavėjų sąrašas (atsižvelgiant visų pirma į apyvartą, rinkos dalis ir mokesčio bazės dydį). Turėtų būti pateikta informacija apie geriausias kiekvieno sektoriaus technologijas EEE, kai mokesčiu siekiama mažinti aplinkai daromą žalą.

(157)

Be to, pagalba mažinant aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant turi būti būtina ir proporcinga.

(158)

Komisija laikys, kad pagalba yra būtina, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

(159)

Komisija laikys, kad pagalba yra proporcinga, jeigu laikomasi vienos iš šių sąlygų:

(160)

Kad Komisija galėtų išsamiau vertinti esminius pagal patvirtintas schemas teikiamos pagalbos dydžius ir nuspręsti, ar ši pagalba suderinama su bendrąja rinka, valstybės narės turi jai iš anksto pranešti apie kiekvieną individualios ar pagal patvirtiną schemą teikiamos investicinės pagalbos arba pagalbos veiklai atvejį, jeigu pagalba atitinka šias sąlygas (58):

(161)

Valstybės narės gali teikti pagalbą veiklai naujoms gamykloms, gaminančioms atsinaujinančią energiją, remiantis nepatirtų išorinių išlaidų skaičiavimu. Kai šis metodas taikomas pagalbos dydžiui nustatyti, apie priemonę turi būti pranešama ir ji turi būti išsamiai vertinama, neatsižvelgiant į 160 punkto b papunkčio iii papunktyje nustatytas ribas. Nepatirtos išorinės išlaidos yra papildomos socialinės ir aplinkos apsaugos žalos, kurią patirtų visuomenė, jeigu toks pats energijos kiekis būtų gaminamas jėgainėje, gaminančioje energiją iš tradicinių energijos šaltinių, piniginė išraiška. Šios išlaidos bus skaičiuojamos kaip skirtumas tarp atsinaujinančios energijos gamintojų sukeltų, bet nepadengtų išorinių išlaidų ir neatsinaujinančios energijos gamintojų sukeltų, bet nepadengtų išorinių išlaidų. Šioms išlaidoms apskaičiuoti valstybė narė turės taikyti tokį skaičiavimo metodą, kuris būtų pripažįstamas tarptautiniu mastu ir patvirtintas Komisijos. Be kita ko, ji turi pateikti pagrįstą kiekybinę lyginamąją išlaidų analizę ir konkuruojančių energijos gamintojų išorinės žalos vertinimą, kad įrodytų, jog pagalba tikrai kompensuoja nepatirtas išorines išlaidas.

(162)

Bet kuriuo atveju gamintojams teikiamos pagalbos dydis, viršijantis pagal pagalbos veiklai atsinaujinantiems energijos šaltiniams 1 variantą, išdėstytą 109 punkte, teikiamos pagalbos dydį, įmonių turi būti iš naujo investuojamas į atsinaujinančius energijos šaltinius, remiantis 3.1.6.1 skirsniu.

(163)

Jeigu valstybės narės užtikrina visavertį bendradarbiavimą ir laiku pateikia tikslios informacijos, Komisija dės visas pastangas, kad tyrimas būtų atliktas laiku. Valstybės narės raginamos teikti visą informaciją, kuri, jų nuomone, gali būti naudinga konkrečiam atvejui tirti. Pirmiausia valstybės narės gali remtis ankstesniais valstybės pagalbos schemų arba priemonių vertinimais, pagalbą teikiančių valdžios institucijų poveikio vertinimais ir kitais su aplinkos apsauga susijusiais tyrimais.

(164)

Išsamus vertinimas yra proporcingas vertinimas, atliekamas atsižvelgiant į iškraipymo galimybes konkrečiu atveju. Todėl tai, kad atliekamas išsamus vertinamas, nebūtinai reiškia, kad reikia pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nors tam tikroms priemonėms jos gali prireikti.

(165)

Išsamus vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant į 5.2.1 bei 5.2.2 skirsniuose išvardytus teigiamus ir neigiamus veiksnius, kurie bus taikomi kartu su 3 skyriuje nustatytais kriterijais. Ten nustatytų pagalbos intensyvumo dydžių jokiu būdu negalima viršyti. Be to, išsamus vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant į konkrečius teigiamus ir neigiamus veiksnius, kai jie svarbūs tam tikros rūšies arba formos pagalbai.

(166)

Tai, kad pagalba įmonės skatinamos imtis aplinkos apsaugos veiklos, kurios kitu atveju jos nebūtų vykdžiusios, yra pagrindinis teigiamas veiksnys, į kurį turi būti atsižvelgiama vertinant pagalbos suderinamumą.

(167)

Komisija dažniausiai nesvarstys, ar esama neigiamų išorinių padarinių, susijusių su tam tikros rūšies elgesiu arba tam tikrų prekių naudojimu, kurie turi neigiamo poveikio aplinkai. Tačiau Komisija tikrins, ar valstybės pagalba siekiama spręsti šią rinkos nepakankamumo problemą darant didelį poveikį aplinkos apsaugai. Todėl Komisija visų pirma dėmesį kreips į tai, kiek priemone numatoma prisidėti prie aplinkos apsaugos gerinimo (kiekybine išraiška), ir į pageidaujamą aplinkos apsaugos lygį, palyginti su galiojančiais Bendrijos standartais ir (arba) kitų valstybių narių standartais.

(168)

Be to, Komisija nagrinės aspektus, kuriais gali būti grindžiama pagalba griežtesniems nei Bendrijos nacionaliniams standartams taikyti. Komisija visų pirma atsižvelgs į pagalbos gavėjų pagrindinių konkurentų pobūdį, rūšį ir vietą, nacionalinių standartų (arba prekybos leidimais schemos) įgyvendinimo išlaidas, kurias pagalbos gavėjas patirtų, jeigu pagalba nebūtų teikiama, ir šių standartų įgyvendinimo palyginamąsias išlaidas, kurias patiria pagrindiniai pagalbos gavėjo konkurentai.

(169)

Bus atsižvelgiama į tai, ar valstybės pagalba yra tinkama priemonė siekti aplinkos apsaugos tikslo, jeigu kitomis mažiau rinką iškraipančiomis priemonėmis galima pasiekti tokių pačių rezultatų ir kadangi teikiant valstybės pagalbą gali būti pažeistas PTM.

(170)

Atlikdama suderinamumo tyrimą, Komisija pirmiausia atsižvelgs į kiekvieną valstybės narės atliktą siūlomos priemonės poveikio vertinimą, įskaitant svarstymus dėl kitų strateginių galimybių (t. y. ne valstybės pagalbos), taip pat į įrodymus, kaip bus laikomasi PTM.

(171)

Aplinkos apsaugos tikslams teikiama valstybės pagalba visada turi būti skatinamojo pobūdžio, t. y. dėl pagalbos pagalbos gavėjo elgesys turi pasikeisti taip, kad aplinkos apsauga būtų geresnė. Pagalbos negalima laikyti būtina tik dėl to, kad pagerės aplinkos apsauga. Naujos investicijos arba naujų gamybos metodų taikymas paprastai duoda naudos ne tik aplinkos apsaugos požiūriu.

(172)

Tirdama Komisija ne tik skaičiuos papildomas 3 skyriuje nurodytas išlaidas, bet ir atsižvelgs į šiuos veiksnius:

(173)

Jeigu įmonė taiko nacionalinius standartus, kurie yra griežtesni nei Bendrijos standartai arba kurie priimti, jeigu Bendrijos standartų nėra, Komisija tikrins, ar pagalbos gavėjui dėl padidėjusių išlaidų būtų daromas esminis poveikis ir ar jis negalėtų padengti su nedelsiamu nacionalinių standartų įgyvendinimu susijusių išlaidų.

(174)

Valstybė narė turėtų pateikti įrodymų, kad pagalba yra būtina, dydis yra minimalus ir atrankos procedūra yra proporcinga. Tirdama Komisija nagrinės šiuos veiksnius:

(175)

Vertindama pagalbos priemonės neigiamą poveikį, Komisija atliks konkurencijos iškraipymo tyrimą kreipdama didžiausią dėmesį į numatomą pagalbos aplinkos apsaugai poveikį įmonių konkurencijai paveiktose prekės rinkose (60).

(176)

Jeigu pagalba yra proporcinga, ypač, jeigu skaičiuojant papildomas investicines išlaidas arba veiklos sąnaudas, buvo atsižvelgta į visus įmonei teikiamus pranašumus, tikėtina, kad neigiamas pagalbos poveikis bus nedidelis. Tačiau, kaip minėta 1.3.6 skirsnyje, net kai pagalba yra būtina ir proporcinga, kad konkreti įmonė gerintų aplinkos apsaugą, dėl pagalbos gali pasikeisti pagalbos gavėjo elgesys, ir todėl gali būti iškraipyta konkurencija. Paprastai pelno siekianti įmonė aplinkos apsaugą gerins labiau nei reikia pagal privalomus reikalavimus tik tada, jeigu mano, kad tai jai duos bent kokios nors nedidelės naudos.

(177)

Pirmiausia Komisija vertins tikimybę, kad dėl teikiamos pagalbos pagalbos gavėjas galės padidinti arba išlaikyti pardavimo apimtį. Komisija visų pirma atsižvelgs į šiuos veiksnius:

(178)

Valstybės pagalba aplinkos apsaugai gali būti strategiškai naudojama naujoviškų aplinkai palankių technologijų diegimui skatinti, siekiant vietos gamintojams suteikti pradininko pranašumą. Taigi pagalba gali būti iškraipytos veiklumo paskatos ir išstumtos investicijos į specialias technologijas kitose valstybėse narėse, o dėl to vienoje valstybėje narėje gali susidaryti šios technologijos koncentracija. Šis poveikis tuo stipresnis, kuo labiau konkurentai mažina savo pastangas naujovėms diegti, palyginti su priešingąja padėtimi, kai valstybės pagalba neteikiama.

(179)

Tirdama Komisija nagrinės šiuos veiksnius:

(180)

Valstybės pagalba aplinkos apsaugai gali būti pateisinama kaip laikinas perėjimo prie visiško neigiamų išorinių padarinių aplinkai paskirstymo mechanizmas. Jis neturėtų būti naudojamas teikti nebūtinai paramai įmonėms, kurios nesugeba laikytis palankesnių aplinkai standartų ir taikyti palankesnių aplinkai technologijų dėl to, kad veikia neveiksmingai. Tirdama Komisija nagrinės šiuos veiksnius:

(181)

Pagalbos gavėjui teikiama pagalba aplinkos apsaugai gali būti naudojama jo įtakai tam tikroje prekės rinkoje padidinti arba palaikyti. Komisija vertins susijusio pagalbos gavėjo įtaką rinkoje prieš suteikiant pagalbą ir jos pokytį, kurio galima tikėtis suteikus pagalbą. Didelę įtaką rinkoje turintis pagalbos gavėjas, kuriam teikiama pagalba aplinkos apsaugai, gali panaudoti šią pagalbą savo įtakai rinkoje padidinti arba palaikyti, papildomai diferencijuodamas savo gaminius arba šalindamas konkurentus. Komisija dažniausiai nemanys, kad grėsmė konkurencijai dėl įtakos rinkoje kyla tose rinkose, kuriose kiekvieno pagalbos gavėjo rinkos dalis yra mažesnė nei 25 %, ir rinkose, kurių rinkos koncentracijos Herfindahl–Hirschman indeksas yra mažesnis kaip 2 000.

(182)

Tirdama Komisija nagrinės šiuos veiksnius:

(183)

Dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai kai kuriose teritorijose gali susidaryti palankesnės gamybos sąlygos, pirmiausia dėl to, kad dėl pagalbos patiriamos santykinai mažesnės nei kitur gamybos sąnaudos, arba dėl to, kad naudojant pagalbą taikomi griežtesni gamybos standartai. Dėl to įmonės gali persikelti į remiamas teritorijas arba nukreipti savo prekybos srautus į remiamą teritoriją.

(184)

Taigi dėl pagalbos pelnas bus perkeltas į valstybę narę, kurioje yra su pagalba susijusi prekės rinka, taip pat į išteklių rinkas.

(185)

Tirdama Komisija svarstys, ar yra įrodymų, kad pagalbos gavėjas atsižvelgė į galimybę investuoti kitur, o tokiu atveju labiau tikėtina, kad pagalba žymiai iškraipo konkurenciją.

(186)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtus teigiamus ir neigiamus veiksnius, Komisija vertins priemonės poveikį ir nuspręs, ar dėl jos atsirandantys iškraipymai neigiamai veikia prekybos sąlygas tiek, kad tai prieštarautų bendram interesui. Geriausia, jeigu teigiami ir neigiami veiksniai būtų išreikšti naudojant tokį patį kriterijų (pavyzdžiui, piniginiu vienetu išreikštas nepatirtų išorinių išlaidų palyginimas su konkurento pelno netekimu).

(187)

Iš esmės kuo daugiau naudos aplinkai ir kuo aiškiau nustatyta, kad pagalbos dydis yra tik būtinas minimumas, tuo labiau tikėtina, kad pagalba bus vertinama teigiamai. Tačiau kuo ryškesni požymiai, kad pagalba itin iškraipys konkurenciją, tuo mažiau tikėtina, kad pagalba bus vertinama teigiamai. Jeigu numatomas žymus teigiamas poveikis ir, tikėtina, iškraipymas bus labai didelis, vertinimas priklausys nuo to, kiek laikoma, kad teigiamas poveikis atsveria neigiamą.

(188)

Komisija gali nepareikšti jokių prieštaravimų, susijusių su pagalbos priemone, apie kurią pranešta, nepradėdama oficialios tyrimo procedūros arba, atlikusi oficialią tyrimo procedūrą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 659/1999 6 straipsnyje, gali nuspręsti užbaigti procedūrą, priimdama sprendimą pagal to reglamento 7 straipsnį. Jeigu pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalį Komisija priima sąlyginį sprendimą, ji gali, pavyzdžiui, apsvarstyti galimybę taikyti toliau išvardytas sąlygas, kuriomis turi būti sumažinti susiję iškraipymai arba poveikis prekybai ir kurios turi būti proporcingos, susijusias su:

(189)

Pagal šias gaires nustatyti aukščiausi pagalbos dydžiai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar parama remiamam projektui finansuojama tik iš valstybinių išteklių, ar ji iš dalies finansuojama Bendrijos.

(190)

Pagal šias gaires teikiama pagalba negali būti teikiama kartu su kitokia valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, arba kitokiomis Bendrijos finansavimo priemonėmis, jeigu dėl šio bendro finansavimo pagalbos intensyvumas tampa didesnis, nei nustatyta šiose gairėse. Tačiau jeigu pagalbos aplinkos apsaugai reikalavimus atitinkančios sąnaudos visiškai arba iš dalies atitinka kitokios pagalbos teikimo reikalavimus, bendrai finansuojamai pagalbos daliai pagal taikomas taisykles bus nustatytas palankiausias aukščiausias dydis.

(191)

Pagalba aplinkos apsaugai neturi būti kumuliuojama su de minimis pagalba, teikiama dėl tų pačių reikalavimus atitinkančių sąnaudų, jeigu dėl tokios kumuliacijos pagalbos intensyvumas viršytų šiose gairėse nustatytą pagalbos intensyvumą.

(192)

Pagal Reglamente (EB) Nr. 659/1999 ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (63), nustatytus reikalavimus valstybės narės Komisijai turi teikti metines ataskaitas.

(193)

Be reikalavimų, numatytų tose nuostatose, metinėse ataskaitose dėl pagalbos aplinkos apsaugai apie kiekvieną patvirtintą schemą turi būti pateikta ši su didelėmis įmonėmis susijusi informacija:

(194)

Jeigu atleidžiama nuo mokesčių arba jie mažinami, valstybė narė turi pateikti tik įstatymo (-ų) ir (arba) kito (-ų) teisės akto (-ų) tekstą (-us), kuriame (-uose) nustatyta pagalba ir išsamiai nurodyti įmonių, kurios naudojasi mokesčių mažinimu arba atleidimu nuo jų, rūšis ir ūkio sektorius, kuriems didžiausią įtaką padarė šie atleidimai nuo mokesčių ir (arba) jų mažinimai.

(195)

Metinės ataskaitos bus skelbiamos Komisijos interneto svetainėje.

(196)

Komisija mano, kad reikia papildomų priemonių valstybės pagalbos skaidrumui Bendrijoje padidinti. Pirmiausia reikia užtikrinti, kad valstybės narės, ekonominės veiklos vykdytojai, suinteresuotosios šalys ir pati Komisija galėtų lengvai gauti visą informaciją apie taikomas pagalbos aplinkos apsaugai schemas.

(197)

Tai galima nesunkiai įgyvendinti sukuriant susietas interneto svetaines. Dėl šios priežasties, tikrindama pagalbos aplinkos apsaugai schemas, Komisija sistemingai reikalaus, kad susijusios valstybės narės skelbtų visą galutinių pagalbos schemų tekstą internete ir praneštų Komisijai paskelbto teksto interneto adresą. Schemos negalima taikyti tol, kol informacija nepaskelbta internete.

(198)

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų vedama išsami visoms aplinkos apsaugos priemonėms teikiamos pagalbos apskaita. Tokie apskaitos dokumentai, kuriuose turi būti pateikta visa informacija, reikalinga nustatyti, ar buvo laikomasi reikalavimus atitinkančių sąnaudų ir didžiausio leistino pagalbos intensyvumo, turi būti saugomi 10 metų nuo pagalbos suteikimo dienos ir pateikti Komisijai, jai paprašius.

(199)

Komisija prašys valstybių narių suteikti šią informaciją, kad galėtų atlikti šių gairių poveikio vertinimą praėjus ketveriems metams nuo jų paskelbimo (64).

(200)

Pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį Komisija siūlo valstybėms narėms imtis toliau išvardytų tinkamų priemonių, susijusių su tam tikromis esamomis pagalbos aplinkos apsaugai schemomis:

Valstybės narės, jeigu reikia, turėtų pakeisti tokias schemas, kad jos atitiktų šias gaires, per aštuoniolika mėnesių nuo jų paskelbimo, išskyrus šiuos atvejus:

(201)

Valstybės narės raginamos per du mėnesius nuo šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pranešti apie savo aiškų besąlyginį pritarimą šioms pasiūlytoms tinkamoms priemonėms. Nesulaukusi jokio atsakymo, Komisija manys, kad atitinkama valstybė narė nesutinka su pasiūlytomis priemonėmis.

(202)

Šios gairės bus taikomos kitą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pakeis 2001 m. vasario 3 d. Bendrijos rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (65).

(203)

Šios gairės bus taikomos iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdama į svarbius konkurencijos ar aplinkos apsaugos politikos aspektus arba siekdama atsižvelgti į kitas Bendrijos politikos kryptis ar tarptautinius įsipareigojimus, pasitarusi su valstybėmis narėmis, Komisija gali iš dalies pakeisti šias rekomendacijas iki minėtos datos. Visų pirma tokie pakeitimai gali būti būtini atsižvelgiant į būsimus tarptautinius susitarimus dėl klimato kaitos arba būsimus su klimato kaita susijusius EB teisės aktus. Praėjus ketveriems metams nuo jų paskelbimo, Komisija, remdamasi faktine informacija ir Komisijos išsamių konsultacijų, atliktų pirmiausia atsižvelgiant į valstybių narių pateiktus duomenis, rezultatais, atliks šių gairių vertinimą. Vertinimo rezultatai bus pateikti Europos Parlamentui, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei valstybėms narėms.

(204)

Komisija taikys šias gaires visoms pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta, ir dėl kurių ji raginama priimti sprendimą po to, kai gairės bus paskelbtos Oficialiajame leidinyje, net jeigu apie projektus Komisijai buvo pranešta iki gairių paskelbimo. Ši nuostata apima individualią pagalbą, teikiamą pagal patvirtintas pagalbos schemas ir apie kurią buvo pranešta Komisijai, laikantis pareigos atskirai pranešti apie tokią pagalbą.

(205)

Laikydamasi Komisijos pranešimo dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (66), Komisija pagalbai, apie kurią nepranešta, taikys: