52008SC0093

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2008 1 30

SEK(2008) 93

KOMISIJOS TARNYBų DARBINIS DOKUMENTAS Lydraštis

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams BENDROJO MAISTO žENKLINIMO POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

{KOM(2008) 40 galutinis}{SEK(2008) 92}{SEK(2008) 94}{SEK(2008) 95}

SANTRAUKA

ĮVADAS

Bendrasis maisto ženklinimas reglamentuojamas Direktyva 2000/13/EB – kodifikuota Direktyvos 79/112/EB redakcija. Nors 2003 m. padarytas svarbus pakeitimas (įtrauktos alergiją galinčios sukelti sudedamosios dalys), tačiau dauguma nuostatų yra išlikusios nuo 1978 m. Atsižvelgiant į maisto rinkos ir vartotojų lūkesčių raidą būtina atnaujinti šiuos teisės aktus.

Bendrijos bendrojo maisto ženklinimo ir maistingumo ženklinimo teisės aktų peržiūra įtraukta į Komisijos supaprastinimo darbo programą.

Procedūriniai dalykai ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2003–2007 m. buvo konsultuojamasi su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis. Konsultacijos vyko atsižvelgiant į 2003 m. atliktą maisto ženklinimo teisės aktų raidos tyrimą. Atlikus šį tyrimą nustatyti pagrindiniai klausimai, į kuriuos Komisija turėtų atsižvelgti teikdama pasiūlymą, kuriuo siekiama atnaujinti Bendrijos ženklinimo teisės aktus ir išpildyti vartotojų lūkesčius.

Plačiu mastu apklaustos visos suinteresuotosios šalys, siekiant sužinoti jų nuomonę apie galiojančius teisės aktus ir būtinus pakeitimus. 2006 m. kovo 13 d. – 2006 m. birželio 16 d. internete vyko atviros konsultacijos.

Buvo sudaryta Komisijos tarnybų poveikio vertinimo grupė. Europos Komisijos poveikio vertinimo valdyba išnagrinėjo vertinimo rezultatus ir pateikė savo nuomonę.

Problemos nustatymas

Poveikio vertinimas susijęs su Direktyvos 2000/13/EB, kurioje pateikiama privaloma su maisto ženklinimu susijusi informacija, persvarstymu. Vykstant plataus masto konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis pagrindinis teisės aktų tikslas nebuvo nagrinėjamas. Pagrindinis galiojančių reikalavimų turinys vertinamas kaip vertingas acquis ir suinteresuotosios šalys nepageidauja atnaujinti pagrindinių teisės aktų komponentų.

Tačiau kai kurie teisės aktų aspektai nebėra veiksmingi ir ne visiškai atitinka pradinius tikslus. Bendrijos ženklinimo teisės aktų visumos nesuderinamumas ir ypač nepakankamai suderintos įgyvendinimo datos dažnai kritikuojami. Pareikštas susirūpinimas dėl horizontaliojo maisto ženklinimo – trūksta aiškumo ir teisinio tikrumo, o taisyklės neatitikina dabartinių suinteresuotųjų šalių poreikių ir lūkesčių (kurie bėgant laikui pakito).

Po konsultacijų paaiškėjo, kad kai kuriuos pagrindinius klausimus reikia persvarstyti. Tačiau suinteresuotųjų šalių požiūris į šiuo klausimus bei jų sprendimą labai skirtingas.

Tikslai

Pagrindiniai maisto ženklinimo teisės aktų tikslai:

( sudaryti vartotojams sąlygas remiantis turima informacija pasirinkti saugius, sveikus ir aplinką tausojančius produktus;

( teikti vartotojams svarbią ir naudingą informaciją, kurios galima pagrįstai tikėtis;

( užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą;

( skatinti konkurencingą aplinką rinkoje.

Atsižvelgiant į šiuos tikslus, platus peržiūros mastas turėtų atitikti šiuos konkrečius uždavinius:

( užtikrinti, kad informacija būtų teikiama nuosekliai ir aiškiai;

( apsaugoti vartotojų sveikatą ir tenkinti konkrečius vartotojų informacijos poreikius;

( vengti klaidinančių nurodymų ir šalinti esamus neatitikimus;

( sudaryti sąlygas ir skatinti pramonės naujoves, leidžiant visiškai pasinaudoti ženklinimo galimybėmis parduodant produktus.

Pagrindiniai politikos klausimai ir numatoma supaprastinimo nauda

Atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir supaprastinimo procedūrą apsvarstyta keletas priemonių. Visiškai įvertinus konsultuojantis nustatytą supaprastinimo poreikį, priemonės suskirstytos į dvi kategorijas:

Bendrosios supaprastinimo priemonės:

( nustatomas lankstus mechanizmas, pagrįstas principu „iš apačios į viršų“ (naujasis ženklinimo valdymas), kuriuo vadovaudamasi pramonė galėtų taikyti naujoviškus metodus, o ženklinimo taisykles būtų galima pritaikyti prie skirtingų ir nuolat kintančių rinkų bei vartotojų poreikių;

( skirtingų horizontaliųjų ženklinimo nuostatų išdėstymas nauja redakcija. Teisės aktai sujungiami siekiant kuo labiau didinti sinergiją, mažinti kartojimąsi ir nereikalingą perteklių bei gerinti Bendrijos taisyklių aiškumą ir nuoseklumą. Tai veiksmingas supaprastinimo metodas, kuriuo ekonominių operacijų vykdytojams ir vykdančiosioms institucijoms bus sudaroma aiškesnė ir paprastesnė reglamentavimo sistema. Buvo svarstoma galimybė visus su ženklinimu susijusius teisės aktus, įskaitant vertikaliuosius reikalavimus, sujungti į vieną tekstą, tačiau šis metodas būtų dar sudėtingesnis;

( kur įmanoma, horizontaliųjų ir vertikaliųjų taisyklių neatitikimų pašalinimas;

( Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomos informacijos racionalizavimas (atnaujinimas, didesnio aiškumo suteikimas, pertekliaus pašalinimas).

Priemonės, kurios konsultuojantis buvo nurodytos kaip turinčios didesnį poveikį ir kurios buvo išnagrinėtos nuodugniau. Sprendžiant šiuos klausimus būtų supaprastinama geriau, kartu užtikrinant, kad suinteresuotosioms šalims būtų lengviau laikytis nuostatų ir jos būtų aiškesnės:

( Etikečių įskaitomumas – siekiama supaprastinti ir gerinti informacijos teikimą vartotojams bei padėti operatoriams laikytis bendrojo reikalavimo, susijusio su įskaitomomis ir aiškiomis etiketėmis.

( Informacijos apie alergiją galinčias sukelti sudedamąsias dalis trūkumas nefasuotų maisto produktų etiketėse – siekiama apsaugoti vartotojų sveikatą ir užtikrinti, kad informacija būtų teikiama nuosekliai.

( Kilmės ženklinimas – siekiama supaprastinti esamą padėtį, kuomet dėl neaiškumo vis daugėja klaidinančių savanoriškų kilmės nurodymų ir nesutariama kaip patenkinti vis dažniau išsakomą vartotojų poreikį gauti informacijos apie maisto produktų kilmę. Išsprendus šį klausimą teisės aktai taptų aiškesni, operatoriams būtų lengviau laikytis reikalavimų, o vartotojai geriau suprastų kilmės ženklinimą.

( Nenuosekli informacija apie sudedamąsias dalis ir ypač nenuoseklus alkoholinių gėrimų sudedamųjų dalių sąrašas – siekiama racionalizuoti esamą padėtį aiškiai nurodant galiojančias teisines normas.

Pagrindinės galimybės

Poveikio vertinimo ataskaitoje nurodytos įvairios Bendrijos veiksmų galimybės šiems klausimams spręsti – nuo tolesnių veiksmų nesiėmimo iki teisės aktų priėmimo. Nors buvo svarstomi vadinamieji „pagrindiniai metodai“, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoji iniciatyva susijusi su persvarstymu, kurio veiksmų sritys nustatytos vykstant plataus masto konsultacijoms, išsami poveikio analizė grindžiama veiksmų galimybėmis, susijusiomis su 4 pagrindiniais klausimais, nustatytais galimam teisės aktų persvarstymui.

Nesiimant intervencinių priemonių išliktų esama padėtis (daug teisės aktų) ir tai turėtų tokį neigiamą poveikį:

- nesuderintos ir klaidinančios taisyklės trukdytų veiksmingam įgyvendinimui;

- maisto verslas patirtų nepagrįstų sunkumų dėl pasenusių, nereikalingų ir neaiškių reikalavimų;

- vartotojai nenuosekliai naudotųsi etiketėse teikiama informacija;

- etiketėmis nebūtų veiksmingai perteikiama informacija;

- teisės aktai negalėtų būti derinami su besikeičiančia rinkų padėtimi ir teisėtais vartotojų reikalavimais.

Intervencinės priemonės apsvarstytos atsižvelgiant į reglamentavimo panaikinimą, nacionalinius teisės aktus, teisės aktuose nenustatytus metodus arba Bendrijos teisės aktų atnaujinimą.

Panaikinus reglamentavimą , būtų panaikintos pagrindinės politikos priemonės, susijusios su horizontaliosiomis maisto ženklinimo taisyklėmis, tiesiogiai veikiant vertikaliąsias ženklinimo taisykles. Nesuderintos taisyklės sudarytų kliūtis vidaus rinkai, dėl jų būtų teikiama netinkama informacija ir blogėtų vartotojų apsauga. Galiojančių taisyklių panaikinimui priešintųsi dauguma valstybių narių ir vartotojų, nes jie pripratę prie šių reikalavimų ir bet kokį jų pakeitimą būtų galima vertinti kaip vertingo acquis netektį. Todėl nuspręsta, kad reglamentavimo panaikinimas – neperspektyvus metodas.

Priėmus nacionalinius teisės aktus ir panaikinus Bendrijos taisykles būtų sukurtos skirtingos nacionalinės taisyklės, trukdančios vidaus rinkai; būtų iškraipoma sąžininga konkurencija; padidėtų pramonės administracinė našta; nenuoseklus metodas, taikomas turiniui ir galimybėms susipažinti su informacija, trikdytų vartotojus; ES piliečiai būtų nevienodai apsaugoti.

Alternatyvus teisės aktuose nenustatytas metodas : dėl skirtingų vartotojams teikiamos informacijos bruožų ir dabartinių tendencijų kurti „naują teisės kultūrą“ reikėjo įvertinti metodą, kuriuo būtų galima suderinti lankstų ir nurodomąjį pobūdį bei nacionalinio ir ES lygmens veiksmus. Valdymas „iš apačios į viršų“ įvairiuose lygmenyse pagrįstas gerosios praktikos laikymusi ir suinteresuotųjų šalių duomenų dalijimusi galėtų būti perspektyvi alternatyva dėl kai kurių teisės aktų aspektų ir šis pažangus mechanizmas buvo vertinamas kaip viena iš galimybių.

Politikos klausimai ir konkrečios galimybės

1 politikos klausimas: informacijos įskaitomumas

Dabartinės problemos

Nors pagal pagrindų direktyvą privalomieji reikalavimai turi būti lengvai suprantami, pažymėti gerai matomoje vietoje ir taip, kad būtų galima lengvai įžiūrėti, perskaityti ir neįmanoma nutrinti , dažnai skundžiamasi, kad etiketės neįskaitomos ir sunkiai suprantamos. Dažniausiai skundžiamasi teksto šrifto dydžiu.

Politikos galimybės

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo ir teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su etikečių standartizavimu ir mažiausio teksto šrifto dydžio nustatymu.

Pagrindiniai nustatyti faktai

Atlikus tyrimą nustatyta, kad konkrečios teksto šrifto dydžio taisyklės išspręstų vieną iš pagrindinių klausimų, susijusių su informacijos įskaitomumu. Tačiau pripažįstama, kad tai nėra vienintelis aspektas. Jei bus nustatyta, kad vartotojams kyla didelių problemų dėl kitų įskaitomumo aspektų, ateityje gali prireikti spręsti šių veiksnių suderinamumo klausimą.

Teisės aktų pokyčiams įtraukiant reikalavimą dėl mažiausio teksto šrifto dydžio įvertinti nepakanka informacijos, tačiau gamintojai jau turi laikytis principo, kad jų etiketės turi būti įskaitomos, taigi įtraukus į teisės aktus konkrečius su įskaitomumu susijusius reikalavimus būtų galima tikėtis, kad vidutinis vartotojas galės įskaityti etiketes.

Tolesniems privalomiesiems nurodymams dėl maisto ženklinimo įskaitomumo prieštaravo suinteresuotosios šalys (verslo atstovai), kadangi jos nuogąstavo, kad dėl to padidėtų maisto ženklinimo sąnaudos ir sumažėtų jų lankstumas. Tačiau tai yra vienas pagrindinių persvarstymo klausimų, kadangi nėra prasmės nustatyti reikalavimus dėl informacijos pateikimo vartotojui, jei vartotojas negali ja pasinaudoti. Todėl manoma, kad jokia ženklinimo teisės aktų peržiūra nebus naudinga, jeigu po tokios peržiūros etiketės netaps geriau įskaitomos.

2 politikos klausimas: informacijos apie alergiją galinčias sukelti sudedamąsias dalis trūkumas nefasuotų maisto produktų etiketėse

Dabartinės problemos

Vartotojams, kurie yra alergiški arba netoleruoja tam tikrų maisto sudedamųjų dalių, labai naudingi galiojantys teisės aktai, susiję su informacijos fasuotų maisto produktų etiketėse nuostatomis. Tačiau tokie maisto produktai sudaro tik dalį šių vartotojų maisto; vis daugėja prašymų fasuotiems maisto produktams taikomus reikalavimus taikyti ir nefasuotiems maisto produktams. Tai ypač svarbu todėl, kad pateikus neteisingą informaciją arba numanomą informaciją galimas poveikis sveikatai.

Politikos galimybės

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo ir teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su privalomojo alergenų ženklinimo taikymu ir nefasuotiems maisto produktams.

Pagrindiniai nustatyti faktai

Atlikus tyrimą nustatyta, kad informavus vartotojus apie sudėtyje esančius alergenus sumažėtų jų susirūpinimas dėl saugos ir sveikatos. Nors atsižvelgiant į tai, kiek įmonių patirs poveikį, bendros sąnaudos bus didelės, veiklos sąnaudas įvertinti sunku. Tikrasis fizinės etiketės pagaminimas maisto produktams, kurie parduodami nefasuoti, atrodo, nesudaro didelių keblumų, tačiau gali būti sudėtinga gauti ir atnaujinti informaciją. Užtikrinant, kad nefasuotus maisto produktus parduodantys platintojai ir restoranai galėtų lengvai gauti tiekėjų pateikiamą reikalaujamą informaciją būtų mažinamos su informacija susijusios sąnaudos. Valstybėms narėms sudaromos sąlygos lanksčiai įgyvendinti reikalavimus, todėl jos galėtų pritaikyti priemones pagal kiekvienos valstybės narės vidaus maisto platinimo ir viešojo maitinimo verslo ypatybes bei nustatyti sąnaudų požiūriu veiksmingesnį režimą.

Vadovaujantis savanorišku metodu būtų sunku užtikrinti, kad patikima ir tiksli informacija būtų teikiama nuosekliai.

3 politikos klausimas: kilmės ženklinimo maisto produktų etiketėse naudojimo paaiškinimas

Dabartinės problemos

Informacija apie produktų kilmę dažnai nurodoma maisto produktų etiketėse, nes ją nurodyti reikalaujama pagal teisės aktus arba todėl, kad bendrovė savanoriškai nusprendžia teikti tokią informaciją. Nors pateikiama informacija nėra išsami, tačiau kilmė produktų etiketėse nurodoma vis dažniau. Todėl vartotojai turi lūkesčių, susijusių su dažnesniu kilmės ženklinimu bei užtikrinimu, kad jei kilmė nurodoma, jie gali būti tikri, kad ši informacija nėra neteisinga arba klaidinanti . Šis klausimas taip pat aktualus ir pramonei, jau vien dėl to, kad kilmės ženklinimas gali būti konkurenciniu pranašumu . Atitinkamai pramonė norėtų, kad visoje ES būtų nustatytos visiems vienodos ir aiškios taisyklės, susijusios su kilmės ženklinimu. Tačiau horizontaliuoju teisės aktų lygmeniu tokių taisyklių nėra.

Politikos galimybės

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo ir teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su privalomu kilmės ženklinimu visiems neperdirbtiems maisto produktams arba su konkrečiais pagrįstais pageidavimais dėl kilmės ženklinimo, arba kriterijų nustatymo, sudarant pagrindą savanoriškam kilmės ženklinimui.

Pagrindiniai nustatyti faktai

Europos Sąjungos vartotojai vertina informaciją apie maisto produktų kilmės šalį. Privalomojo kilmės šalies ženklinimo sąnaudos yra įvairios ir priklauso nuo reikalavimo apimties. Tačiau galimos sąnaudos mažesnės, nes daug bendrovių jau teikia tokią informaciją bei dėl esamų sekimo ir paieškos sistemų. Tinkamas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų galimi ženklinimo pokyčiai, kuriuos reikėtų įtraukti į įprastą ženklinimo ciklą, sumažintų tiesiogines su teisės aktų pakeitimais susijusias sąnaudas.

Pagal vartotojų lūkesčius ir sudarant galimybę rinktis produktus remiantis turima informacija, lyginant su esama padėtimi būtų naudinga nustatyti skirtingus kilmės ženklinimo lygius skirtingiems maisto gamintojams, parinktus pagal skirtingus vartotojų ženklinimo poreikius. Tačiau siekiant užtikrinti tokią naudą kilmės šalies etiketė turi būti aiški, suprantama ir neklaidinti vartotojo. Dabartinį ženklinimą vartotojai blogai supranta ir kartais jis yra netgi klaidinantis. Todėl vartotojams bei pramonei ir vykdančiosioms institucijoms būtų naudinga paaiškinti kilmės ženklinimo naudojimą.

4 politikos klausimas: nuoseklus sudedamųjų dalių sąrašo sudarymo taisyklių taikymas

Dabartinės problemos

Šiuo metu nereikalaujama, kad alkoholinių gėrimų etiketėse būtų teikiamas sudedamųjų dalių sąrašas. Ši padėtis susidarė ne dėl Direktyva 2000/13/EB nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų, o dėl teisinių normų neaiškumo , susidariusio dėl to, kad buvo manyta, jog dėl ypatingų alkoholinių gėrimų savybių ir gamybos metodų juos reikia ženklinti pagal specialias taisykles. Todėl nors galiojančiuose teisės aktuose nustatytas teorinis reikalavimas ženklinti alkoholinių gėrimų sudedamąsias dalis, realiai dėl specialių taisyklių trūkumo šis reikalavimas niekada nebuvo veiksmingas.

Politikos galimybės

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo ir teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su reikalavimo teikti privalomąjį sudedamųjų dalių sąrašą netaikymu visiems arba kai kuriems alkoholiniams gėrimams arba, priešingai, veiksmingu galiojančių taisyklių taikymu.

Pagrindiniai nustatyti faktai

Yra nedaug įrodymų dėl horizontaliųjų, privalomųjų sudedamųjų dalių sąrašo teikimo reikalavimų taikymo alkoholiniams gėrimams, kurie iki šiol nebuvo reglamentuojami, poveikio ir nėra aiškus vartotojų suinteresuotumo alkoholinių gėrimų sudedamųjų dalių ženklinimu lygis.

Nors alergenų ženklinimo pažanga didelė, tačiau padėtis, susijusi su kitomis sudedamosiomis dalimis, kurios gali būti alkoholinių gėrimų sudėtyje, bet nėra paženklintos, kaip kad daugelyje šių gėrimų (įskaitant paruoštus vartojimui) sudėtyje esantys maisto priedai ir aromatinės medžiagos, išlieka nepakitusi ir vartotojai negauna informacijos. Vartotojams turėtų būti teikiama naudinga ir svarbi informacija, kuria remdamiesi jie galėtų pagrįstai rinktis maisto produktus ir būtų apsaugoti nuo klaidinimo. Todėl naudojamos medžiagos, kurios gali turėti įtakos vartotojo pasirinkimui dėl jų buvimo sudėtyje arba technologinio poveikio galutiniam produktui, turėtų būti privalomai ženklinamos.

Nustačius privalomąjį reikalavimą teikti sudedamųjų dalių sąrašą gamintojai patirtų nedideles sąnaudas, susijusias su etikečių keitimu ir naujų etikečių spausdinimu, o bendrovės turėtų lengvai gauti sudedamųjų dalių sąrašą.

Išvada

Įvertinus įvairias galimybes ir jų poveikį, Komisija susiduria su iššūkiu – supaprastinti maisto ženklinimą nepažeidžiant Komisijos siekiamos patikimos vartotojų apsaugos. Bet kokio reglamentuojamojo metodo poveikį galima sumažinti nustatant pereinamuosius laikotarpius, kad ženklinimas būtų keičiamas per normalų bendrovės etikečių keitimo ciklą.