52008PC0563

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.9.2008

KOM(2008) 563 galutinis

2008/0183 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims

{SE K(2008) 2436}{SEK(2008) 2437}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo kontekstas

Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3730/87 buvo nustatytos bendrosios maisto iš intervencinių atsargų tiekimo paskirtoms organizacijoms, kad šios paskirstytų jį labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje, taisyklės. Vėliau tas reglamentas buvo panaikintas ir įtrauktas į reglamentą, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir konkrečios tam tikriems žemės ūkio produktams taikomos nuostatos (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas).

Daugiau kaip du dešimtmečius Bendrijos sudaryta galimybė naudotis intervencinėmis atsargomis buvo patikimas pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims teikimo šaltinis. Maisto skirstymo poreikis labai išaugo po kelių iš eilės vykusių plėtros etapų dėl kurių Bendrijoje labai padaugėjo vargingai gyvenančių žmonių. 2006 m. daugiau kaip 13 milijonų žmonių buvo suteikta pagalba pagal šią programą. Be to, kylančios maisto produktų kainos neigiamai veikia labiausiai nepasiturinčių žmonių galimybes nusipirkti maisto ir dėl to didėja pagalbos maistu teikimo išlaidos.

Vieni iš Sutarties 33 straipsnio 1 punkte nustatytų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų yra stabilizuoti rinkas ir užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas. Daugelį metų vykdant maisto skirstymo planus pagal šią programą buvo pasiekti abu tikslai ir pasirodė, kad tai yra labai svarbi priemonė, kurią įgyvendinant buvo sudaryta daugiau galimybių labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims įsigyti maisto, prisidėta prie veiklos, kuria siekiama užtikrinti galimybę visiems Europos Sąjungoje gauti maisto, ir tuo pačiu sumažintos intervencinės atsargos.

Pastaraisiais metais BŽŪP struktūra buvo iš pagrindų pakeista, pagrindinis tikslas nebėra didinti našumą, o stiprinti ilgalaikį žemės ūkio tvarumą. Tokiomis aplinkybėmis intervencija kaip reguliavimo priemonė nebetaikoma kai kuriems produktams, pavyzdžiui, alyvuogių aliejui, cukrui ir kukurūzams, o kitiems produktams ji vėl atlieka pirminį – apsauginio tinklo – vaidmenį. Todėl per pastaruosius metus vis didesnę pagal Bendrijos programą tiekiamo maisto dalį sudaro rinkoje įsigyti produktai.

2006 m. balandžio 4 d. deklaracijoje dėl patvirtintų labdaros organizacijų, įgyvendinančių Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programą, aprūpinimo Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programos ateitimi ir, pripažindamas, kad reikia patenkinti jų maisto poreikius, paragino Komisiją ir Tarybą suteikti Europos pagalbos maistu programai tvirtesnį pagrindą.

Visai neseniai, 2008 m. gegužės 22 d., Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl maisto produktų kainų kilimo ES ir besivystančiose šalyse, kurioje akcentuojama, jog teisė į maistą yra viena pagrindinių teisių, ir kad visi žmonės visuomet turi turėti pakankamai maisto aktyviam ir sveikam gyvenimui.

Komisija šios programos svarbą pripažino 2008 m. gegužės 20 d. komunikatu „Spręsti kylančių maisto produktų kainų klausimą - Nurodymai dėl ES veiksmų“. Europos Komisijos pirmininkas, sakydamas kalbą Parlamente 2008 m. birželio 18 d., paminėjo, kad Komisija planuoja dviem trečdaliais padidinti šiai iniciatyvai skiriamą biudžetą.

– Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

Internete vykusios viešos konsultacijos dėl Bendrijos maisto skirstymo programos sulaukė daug dėmesio, o didžiojoje daugumoje atsakymų pritarta minčiai tęsti Bendrijos maisto skirstymo programą. Valstybėse narėse maistą skirstančios labdaros organizacijos pateikė pasiūlymus dviejuose Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto surengtuose seminaruose, kurie vyko 2008 m. balandžio 11 d. ir liepos 15 d., o nacionalinės valdžios institucijos juose išsakė savo nuomonę apie šios programos įgyvendinimą.

Atsižvelgdama į įsipareigojimus skatinti geresnį reglamentavimą, Komisija įvertino keturių galimų variantų poveikį: Status quo – intervencinės atsargos išlieka vieninteliu nuolatiniu maisto produktų šaltiniu; Intervencinės atsargos papildytos rinkoje įsigytais produktais – programos pagrindu būtų paimti iš intervencinių atsargų (kai jų yra) produktai, papildyti rinkoje įsigytais produktais; Tik rinkoje įsigyti produktai – nebegalima naudoti intervencinių atsargų; ir Maisto skirstymo nutraukimas – maisto skirstymo programa būtų laipsniškai panaikinta arba nutraukta. Vertinant poveikį nustatyta, kad nurodytus tikslus lengviausia pasiekti taikant antrąjį ir trečiąjį variantus.

2. Pasiūlymo sudėtinės dalys

Tokiomis aplinkybėmis Komisija siūlo peržiūrėti maisto skirstymo programą, atsižvelgiant į šias sudėtines dalis:

- Du tiekimo šaltiniai. Maisto produktai gaunami iš intervencinių atsargų arba iš rinkos. Pastariesiems nebebus taikomas apribojimas leisti pirkti tik tada, kai laikinai neturima intervencinių atsargų. Vis dėl to, pirmenybė teikiama tinkamoms intervencinėms atsargoms, jei jų yra.

- Didesnis skirstomų maisto produktų asortimentas. Pagal programą tiekiamų maisto produktų maistinei įvairovei pagerinti, dabar bus galima tiekti ne tik tuos produktus, kuriems taikomos intervencinės priemonės Maisto produktus, atsižvelgdamos į maistingumo kriterijus, parinks valstybių narių valdžios institucijos ir juos skirstys kartu su pilietinės visuomenės partneriais.

- Ilgalaikė perspektyva. Maisto skirstymo veiklai reikia nacionalinių valdžios institucijų ir suinteresuotųjų socialinių partnerių ilgalaikio planavimo ir kruopštaus pasirengimo. Veiksmingumui padidinti, Bendrijos maisto skirstymo planai rengiami trejiems metams. Pagalbos dydžiai antriesiems ir tretiesiems metams bus tik orientaciniai ir juos vėliau turės patvirtinti biudžeto valdymo institucija.

- Aiškesni prioritetai. Valstybių narių prašymai skirti pagalbą grindžiami nacionalinėmis maisto skirstymo programomis, kuriose nustatomi maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims tikslai ir prioritetai.

- Bendrasis finansavimas. Taikant bendrąjį finansavimą, bus sutvirtintas programos sanglaudos aspektas, užtikrintas tinkamas planavimas, padidinta sinergija. Sklandžiam bendrojo finansavimo įvedimui ir užtikrinimui, kad Bendrijos skirtas finansavimas ir toliau bus gerai įsisavinamas, Bendrijos bendrojo finansavimo normos įgyvendinant 2010–2012 m. planą bus 75 %, o sanglaudos valstybėse narėse – 85 %. Vėliau, įgyvendinant 2013–2015 m. planą, bendrojo finansavimo normos bus atitinkamai 50 % ir 75 %.

- Stebėsenos stiprinimas ir ataskaitų teikimas. Padaugės įsipareigojimų teikti ataskaitas įvairiuose lygmenyse; Komisija turės pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

3. Poveikis biudžetui

Siūlomos taisyklės skirtos naujųjų maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims programos nuostatų įgyvendinimui. Naujoji programa bus bendrai finansuojama Bendrijos; todėl reikia iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalį. Pačios taisyklės neturės poveikio biudžetui. Poveikis biudžetui bus juntamas pradėjus įgyvendinti maisto skirstymo programą 2010 m., ir bus nustatytas tuomet, kai bus rengiama ši programa.

2008/0183 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[1],

kadangi:

(1) 1987 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3730/87, nustatančiu bendrąsias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo paskirtoms organizacijoms, jį skirstančioms labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje, taisykles[2], kuris vėliau buvo panaikintas ir įtrauktas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007[3], daugiau kaip dviem dešimtmečiams buvo numatytas patikimas maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims šaltinis.

(2) Vieni iš Sutarties 33 straipsnio 1 punkte nustatytų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų yra stabilizuoti rinkas, o taip pat užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas. Daugelį metų vykdant maisto skirstymo planus pagal šią programą buvo pasiekti abu tikslai ir pasirodė, kad tai yra labai svarbi priemonė, kurią įgyvendinant buvo sudaryta daugiau galimybių labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims įsigyti maisto, prisidėta prie veiklos, kuria siekiama užtikrinti galimybę visiems Europos Sąjungoje gauti maisto, ir tuo pačiu sumažintos intervencinės atsargos.

(3) Europos Parlamentas 2006 m. balandžio 4 d. deklaracijoje dėl patvirtintų labdaros organizacijų, įgyvendinančių Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programą, aprūpinimo[4] pastebėjo, kad Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programa buvo vertinga bei gyvybiškai svarbi milijonams europiečių. Be to, jis išreiškė susirūpinimą Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programos ateitimi ir, pripažindamas, kad reikia patenkinti jų maisto poreikius, paragino Komisiją ir Tarybą inter alia suteikti Europos pagalbos maistu programai tvirtesnį pagrindą.

(4) Dėl kelių iš eilės Bendrijos plėtros etapų Bendrijoje padaugėjo potencialių pagalbos maistu gavėjų skaičius. Tuo pat metu kylančios maisto produktų kainos neigiamai paveikė labiausiai nepasiturinčių asmenų galimybes nusipirkti maisto ir dėl to padidėjo pagalbos maistu teikimo išlaidos. Todėl Reglamentu (EEB) Nr. 3730/87 sukurta programa metams bėgant tapo vis reikšmingesne. Būtina tęsti programą Bendrijos lygmeniu ir toliau pritaikyti ją prie rinkos pokyčių.

(5) Dabartinė maisto skirstymo programa grindžiama produktų iš Bendrijos intervencinių atsargų, kurias laikinai gali papildyti rinkoje įsigyjami produktai, skirstymu. Tačiau dėl viena po kitos vykusių BŪSP reformų ir teigiamų gamintojų kainų pokyčių palaipsniui sumažėjo intervencinių atsargų ir turimų produktų asortimentas. Dėl šios priežasties rinkoje įsigyti produktai taip pat turėtų tapti nuolatiniu tiekimo šaltiniu ir jais būtų papildomos intervencinės atsargos tuomet, kai nėra tinkamų intervencinių atsargų.

(6) Bendrijos programa negali būti vienintelis atsakas į didėjantį pagalbos maistu poreikį Bendrijoje. Valdžios institucijų įgyvendinama nacionalinė politika ir pilietinės visuomenės mobilizavimas yra vienodai svarbūs, kai reikia užtikrinti galimybes labiausiai nepasiturintiems asmenims įsigyti maisto. Vis dėl to Bendrijos programa, kuriose skiriamas dėmesys sanglaudai, gali tapti maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims pavyzdžiu, padėti sukurti sinergijas bei skatinti viešąsias ir privačias iniciatyvas, kurių tikslas – sudaryti daugiau galimybių skurstantiems asmenims įsigyti maisto. Be to, atsižvelgiant į sumažėjusių intervencinių atsargų geografinį išsisklaidymą valstybėse narėse, programa gali padėti tinkamai jas panaudoti. Todėl Bendrijos programa taip pat neturėtų prieštarauti nacionalinei politikai.

(7) Tam, kad būtų išnaudotos visos Bendrijos programos sanglaudos aspekto teikiamos galimybės ir sustiprintos pagal ją sukurtos sinergijos bei užtikrintas tinkamas planavimas, reikėtų numatyti galimybę valstybėms narėms bendrai finansuoti maisto skirstymo programą. Reikėtų numatyti didžiausias Bendrijos bendrojo finansavimo normas, o Bendrijos finansinė parama turėtų būti įtraukta į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) tinkamų finansuoti priemonių sąrašą[5]. Pirmaisiais peržiūrėtos programos įgyvendinimo metais turėtų būti taikomos didesnės bendrojo finansavimo normos, kad lėšos ir toliau būtų gerai įsisavinamos; laipsniškai įvedamas bendrasis finansavimas sudarys sąlygas sklandžiam perėjimui ir padės išvengti rizikos, kad programa bus nutraukta dėl lėšų trūkumo.

(8) Bendrijos ekonominei ir socialinei sanglaudai stiprinti, finansavimo iš EŽŪGF dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į padėtį valstybėse narėse, kurios nurodytos Komisijos sprendimo 2006/596/EB[6], nustatančio valstybių narių, atitinkančių reikalavimus gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, sąrašo 1 priede ir vėlesniuose susijusiuose sprendimuose.

(9) Patirtis parodė, kad reikia tobulinti šios programos valdymą – visų pirma reikėtų rengti daugiamečius planus, nes tada valstybės narės ir paskirtos organizacijos galvotų apie ilgalaikę perspektyvą. Todėl Komisija turėtų nustatyti, kad programa bus įgyvendinama pagal trejų metų planus, sudarytus remiantis valstybių narių Komisijai perduotais prašymais bei kita informacija, kuri Komisijai atrodo svarbi. Valstybės narės prašymus dėl maisto produktų, kurie bus skirstomi pagal trejų metų planą, turėtų grįsti nacionalinėmis maisto skirstymo programomis, kuriose nustatyti maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims tikslai ir prioritetai. Komisija turėtų parengti objektyvią metodiką turimų lėšų paskirstymui.

(10) Dėl šių priežasčių reglamentus (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 1234/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalis papildoma g punktu:

„g) Bendrijos finansinę paramą maisto skirstymui labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims, kuris numatytas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 27 straipsnyje.“

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 iš dalies keičiamas taip:

(1) 27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnisMaisto skirstymas labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims

1. Produktai iš intervencinių atsargų pateikiami arba maisto produktai įsigyjami rinkoje, kad valstybių narių paskirtos organizacijos galėtų skirstyti maisto produktus labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims.

Maisto produktai įsigyjami rinkoje tik tada, kai nėra maisto skirstymo programai tinkamų intervencinių atsargų.

2. Norinčios dalyvauti programoje valstybės narės perduoda Komisijai nacionalines maisto skirstymo programas su prašymais dėl trejų metų laikotarpiu skirstomų maisto produktų kiekio bei kitą svarbią informaciją.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta programa grindžiama Komisijos parengtais trejų metų planais, sudarytais pagal valstybių narių pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktus prašymus ir kitą informaciją, kuri Komisijai atrodo svarbi.Trejų metų planuose turi būti numatytos Bendrijos valstybei narei skiriamos lėšos ir valstybių narių mažiausias metinis finansinis indėlis, kurį nustato Komisija pagal metodiką, kuri bus numatyta įgyvendinimo taisyklėse, priimtose pagal 43 straipsnio g punktą. Asignavimai antriesiems ir tretiesiems metams bus tik orientaciniai. Programoje dalyvaujančios valstybės narės kiekvienais metais patvirtina šio straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymus. Gavusi patvirtinimus ir atsižvelgdama į biudžete numatytus asignavimus, Komisija kiekvienais metais nusprendžia, kokio dydžio asignavimus skirti.Trejų metų planas gali būti keičiamas atsižvelgiant į svarbius pokyčius, turinčius įtakos maisto skirstymo programos įgyvendinimui.

4. Valstybių narių pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtos organizacijos negali būti prekybos įmonės.1 dalyje minimi maisto produktai paskirtoms organizacijoms perduodami nemokamai.Labiausiai nepasiturintiems asmenims maisto produktai skirstomi:

a) nemokamai arba

b) kaina, kuri jokiu būdu negali viršyti tos, kuri pagrįsta paskirtų organizacijų įgyvendinant šią operaciją patirtomis išlaidomis, išskyrus išlaidomis, kurios gali būti padengtos pagal 6 dalies antro punkto b papunktį.

5. Programoje dalyvaujančios valstybės narės:

a) Komisijai pateikia metinę programos įgyvendinimo ataskaitą;

b) laiku informuoja Komisiją apie įvykius, turinčius įtakos maisto skirstymo programų įgyvendinimui.

6. Programos tinkamos finansuoti išlaidos:

a) iš intervencinių atsargų perduodamų produktų kaina, apskaitinė tokių prekių vertė yra lygi intervencinei kainai, patikslintai koeficientais, reikalingais, kad būtų atsižvelgta į kokybės skirtumus.

b) rinkoje įsigytų maisto produktų kaina.

Pagal 43 straipsnio g punktą šias išlaidas galima laikyti tinkamomis finansuoti:

a) 1 šio straipsnio dalyje nurodytų maisto produktų pristatymo paskirtoms organizacijoms išlaidos;

b) paskirtų organizacijų patirtos maisto produktų pristatymo išlaidos ir administracinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su šios programos įgyvendinimu.

7. Vykdant programą patirtos tinkamos finansuoti išlaidos bendrai finansuojamos Bendrijos.Bendrijos bendrojo finansavimo norma neviršija:

a) 2010 m. sausio 1 d. pradedamam įgyvendinti trejų metų planui – 75 % tinkamų finansuoti išlaidų, o Komisijos sprendimo 2006/596/EB*, nustatančio valstybių narių, atitinkančių reikalavimus gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo 2007–2013 m., sąrašą 1 priede nurodytoms valstybėms – 85 % tinkamų finansuoti išlaidų;

b) vėlesniems trejų metų planams – 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, o Komisijos sprendimo 2006/596/EB, nustatančio valstybių narių, atitinkančių reikalavimus gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo 2007–2013 m., sąrašą 1 priede ir vėlesniuose sprendimuose nurodytoms valstybėms – 75 % tinkamų finansuoti išlaidų;

8. Bendrijos programa neturi prieštarauti jokioms nacionalinėms programoms, kurios atitinka Bendrijos teisę, pagal kurią maisto produktai skirstomi labiausiai nepasiturintiems asmenims.“

* OL L 243, 2006 9 6, p. 47.“

(2) 43 straipsnio g ir h punktai pakeičiami taip:

„g) 27 straipsnyje numatyta maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims programa, įskaitant finansų ir biudžeto valdymo, intervencinių produktų perdavimo vienos valstybės narės kitai taisykles bei tinkamų finansuoti išlaidų ir to straipsnio 6 dalies pirmo punkto a papunktyje nurodyto koeficiento nustatymo taisykles;

h) 27 straipsnio 3 dalyje numatytų trejų metų planų rengimu ir keitimu, įskaitant Komisijos sprendimus dėl konkrečių finansinių asignavimų;“

(3) 184 straipsnis papildomas šiuo 9 punktu:

„9) ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl 27 straipsnyje numatytos maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims taikymo bei atitinkamus pasiūlymus.“

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Reglamentas taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. prasidedantiems trejų metų planams.

Vykdant 2009 m. skirstymo planą bus taikomos 1 ir 2 straipsnių nuostatos, kokios jos buvo iki šio reglamento įsigaliojimo ir jų pakeitimo.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje […]

Tarybos vardu

Pirmininkas

FINANSINĖ PAŽYMA |

1. | BIUDŽETO EILUTĖ: 05 02 04 01 | ASIGNAVIMAI 2008 m.: 307 mln. eurų |

2. | PAVADINIMAS: Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) |

3. | TEISINIS PAGRINDAS: Europos bendrijos steigimo sutarties 37 straipsnis. |

4. | TIKSLAI: Įgyvendinti naująsias maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims programos nuostatas. |

5. | FINANSINIS POVEIKIS | 12 MĖN. LAIKOTARPIS (mln. EUR) | EINAMIEJI (2008 m.) FINANSINIAI METAI (mln. EUR) | KITI (2009 m.) FINANSINIAI METAI (mln. EUR) |

5.0 | IŠLAIDOS - IŠ EB BIUDŽETO (GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS IR (ARBA) INTERVENCIJOS) - NACIONALINIŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ - KITOS | - | - | - |

5.1 | PAJAMOS - EB NUOSAVIEJI IŠTEKLIAI (MOKESČIAI IR (ARBA) MUITAI) - NACIONALINĖS | - | - | - |

2010 | 2011 | 2012 | 2013 |

5.0.1 | NUMATOMOS IŠLAIDOS | a) | - | - | - |

5.1.1 | NUMATOMOS PAJAMOS | - | - | - | - |

5.2 | APSKAIČIAVIMO METODAS: - |

6.0 | AR PROJEKTĄ GALIMA FINANSUOTI IŠ ASIGNAVIMŲ, ĮTRAUKTŲ Į ATITINKAMĄ EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIŲ? | TAIP NE |

6.1 | AR PROJEKTĄ GALIMA FINANSUOTI PERKELIANT LĖŠAS IŠ VIENO EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIAUS Į KITĄ? | TAIP NE |

6.2 | AR REIKĖS SKIRTI PAPILDOMĄ BIUDŽETĄ? | TAIP NE |

6.3 | AR ASIGNAVIMUS REIKĖS ĮTRAUKTI Į BŪSIMUS BIUDŽETUS? | TAIP NE |

PASTABOS: a) Siūlomos taisyklės skirtos įgyvendinti naująsias maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims programos nuostatas. Naujoji programa bus bendrai finansuojama Bendrijos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies paskutiniame punkte. Pačios taisyklės neturės poveikio biudžetui. Poveikis biudžetui bus juntamas pradėjus įgyvendinti maisto skirstymo programą 2010 m., ir bus nustatytas tuomet, kai bus rengiama ši programa. |

[1] XX.

[2] OL L 352, 1987 12 15, p. 1.

[3] OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

[4] OL C 293 E, 2006 12 2, p. 170.

[5] OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

[6] OL L 243, 2006 9 6, p. 47.