EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008DC0781

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui - Antroji Strateginė energetikos apžvalga . ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas {SEC(2008) 2870} {SEC(2008) 2871} {SEC(2008) 2872}

/* KOM/2008/0781 galutinis */

52008DC0781

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui - Antroji Strateginė energetikos apžvalga . ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas {SEC(2008) 2870} {SEC(2008) 2871} {SEC(2008) 2872} /* KOM/2008/0781 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.11.2008

KOM(2008) 781 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Antroji Strateginė energetikos apžvalga ES ENERGIJOS TIEKIMO UŽTIKRINIMO IR SOLIDARUMO VEIKSMŲ PLANAS {SEC(2008) 2870}{SEC(2008) 2871}{SEC(2008) 2872}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Antroji Strateginė energetikos apžvalga ES ENERGIJOS TIEKIMO UŽTIKRINIMO IR SOLIDARUMO VEIKSMŲ PLANAS

1. ĮžANGA

2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos[1] patvirtintoje ES naujojoje energetikos ir aplinkos politikoje nustatyta į ateitį orientuota politinė darbotvarkė, kuria siekiama Bendrijos pagrindinių tikslų energetikos srityje: tausojančio vartojimo, konkurencingumo ir tiekimo užtikrinimo. Siekdama ją įgyvendinti, ES įsipareigojo vykdyti iniciatyvą „20–20–20“: iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, padidinti suvartojamos energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį nuo dabartinių 8,5 proc. iki 20 proc., ir 20 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.

Tuo tikslu 2007 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė trečiąjį Energijos vidaus rinkos teisės aktų paketą[2], kuriuo siekiama veiksmingesnės konkurencijos ir palankesnių sąlygų investicijoms, energijos tiekimo būdų įvairovei bei energijos tiekimo užtikrinimui; svarbiausias veiksnys siekiant įgyvendinti iniciatyvos „20–20–20“ tikslus yra konkurencinga energijos rinka. 2008 m. sausio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti Direktyvą dėl prekybos taršos leidimais 2013–2020 m. laikotarpiu (Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo ne LPS sektoriuose), ir priimti naują Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą, kuria bus užtikrintos saugios ir prognozuojamos investicijų į ES pramonę sąlygos[3]. Parlamentas ir Taryba pasiryžo užtikrinti, kad šie pasiūlymai būtų greitai priimti.

Europos naująja energetikos politika bus iš esmės pakeistos ES apsirūpinimo energija perspektyvos. Laikantis teisės aktų paketuose numatytų reikalavimų, energijos suvartojimas ES iki 2020 m. bus sumažintas 15 proc., o tai padės, kaip planuojama, 26 proc. sumažinti energijos importą, lyginant su situacija prieš pradedant taikyti iniciatyvą „20–20–20“[4] . Kitaip tariant, ES bus žengusi pirmuosius žingsnius siekdama sustabdyti augančio energijos vartojimo, energijos importo ir ES pinigų nutekėjimo į energijos gamintojų sąskaitas ciklą. Šiuo metu Europa importuoja 54 proc.[5] suvartojamos energijos. Šių metų energijos kainomis energijos importui išleidžiama apie 350 mlrd. EUR arba apytiksliai 700 EUR per metus vienam ES piliečiui. Nors prekyba energija turi atlikti svarbų vaidmenį, visoje mūsų energetikos sistemoje reikia gerinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekti įvairesnių energijos šaltinių ir įvairesnių jos tiekimo būdų. Įgyvendinus „20–20–20“ priemonių paketą, ES atkurs pusiausvyrą ir galės imtis kitų svarbių žingsnių siekdama tvaresnės, saugesnės, labiau technologijomis pagrįstos energetikos politikos, kuri padės sukurti gerovę ir darbo vietas ES.

Tačiau siekiant visų trijų pamatinių naujosios ES energetikos politikos tikslų, reikia papildomų priemonių: tvarumo, konkurencingumo ir, visų pirma, tiekimo užtikrinimo.Pavyzdžiui, numatoma, kad ES dar daugelį metų išliks priklausoma nuo importuojamos energijos – naftos, anglies ir, visų pirma, dujų. Europoje iškastinio kuro gamyba nuolat mažėja. Todėl planuojama, kad iškastinio kuro grynasis importas 2020 m., ES visapusiškai įgyvendinus politiką klimato ir energetikos srityse, išliks apytiksliai dabartinio lygio.

Atsižvelgiant į pasaulines naftos ir dujų suvartojimo vidutinio laikotarpio tendencijas, matyti, kad dujų vartojimas nuolat ir sistemingai auga, ypač besivystančiose šalyse. Tuo pat metu likę ištekliai ir laisvi gamybos pajėgumai vis labiau sutelkiami kelių savininkų rankose. Šias tendencijas atspindi neseniai smarkiai išaugusios kainos ir nepastovumas naftos ir dujų rinkose.

Europos Sąjungai didžiausią susirūpinimą kelia apsirūpinimas dujomis, nes dauguma valstybių narių vis labiau yra priklausomos nuo vieno tiekėjo. Politiniai incidentai šalyse tiekėjose arba tranzitinėse šalyse, nelaimingi atsitikimai ar gamtos nelaimės, klimato kaitos poveikis primena ES apie tai, jog jos tiesioginis apsirūpinimas energija nėra užtikrintas.

Nors už energijos tiekimo užtikrinimą atsakinga pati valstybė narė, valstybių narių solidarumas yra pagrindinis ES narystės bruožas. ES energijos vidaus rinkai tik konkrečių nacionalinių sprendimų dažnai nepakanka. Rizikos pasidalijimo strategijos ir geriausias ES bendros įtakos panaudojimas sprendžiant tarptautinius klausimus gali būti veiksmingesnis už atskirus nacionalinius veiksmus. Todėl energijos tiekimo užtikrinimo klausimas yra svarbus visai ES.

Turint omenyje šiuos pasaulinius pokyčius, ES reikia imtis veiksmų energijos tiekimui ateityje užtikrinti ir svarbiausiems savo interesams energijos srityje apsaugoti. ES turi labiau stengtis, kad sukurtų veiksmingą išorės energetikos politiką; pasisakyti visų valstybių narių vardu, nustatyti svarbiausią savo energijos tiekimo užtikrinimo infrastruktūrą, o tada siekti, kad ji būtų sukurta ir nuosekliai stiprinti partnerystes su pagrindiniais energijos tiekėjais, tranzito šalimis ir vartotojais.

Ji taip pat turi visapusiškai išnaudoti savo vandenynų ir jūrų potencialą energijai gaminti, greitai patobulinti transporto sistemą ir pasiekti akivaizdžios pažangos susiejant tarpusavyje Europos energijos rinką. Šiuo atveju svarbiausia yra užtikrinti, kad būtų patvirtintas ir greitai įgyvendintas priemonių paketas „20–20–20“. Tuo tikslu Komisija siūlo, kad šios antrosios Strateginės energetikos apžvalgos pagrindu taptų ES Energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas , kuriuo papildomos anksčiau pateiktos priemonės siekiant ES visų trijų pagrindinių energetikos tikslų įgyvendinimo.

Be to, Strateginėje energetikos apžvalgoje pirmą kartą pereinama prie naujo Europos energetikos politikos etapo, atsižvelgiant į numatomas 2020–2050 m. užduotis ir į procesą, kuris bus vykdomas siekiant nustatyti ES veiksmus šioms labiau ilgalaikėms užduotims įgyvendinti.

2. ES ENERGIJOS TIEKIMO UžTIKRINIMO IR SOLIDARUMO VEIKSMų PLANAS

Komisija siūlo penkių krypčių ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planą , kuriame daugiausia dėmesio skiriama:

- Poreikiams sukurti infrastruktūras ir įvairinti energijos šaltinius

- Išorės santykiams energetikos srityje

- Naftos ir dujų atsargoms ir reagavimo į krizes mechanizmams

- Energijos vartojimo efektyvumui

- Geriausiam ES vietos energijos išteklių panaudojimui.

2.1. Siekiant patenkinti ES energijos poreikius, svarbiausia yra skatinti infrastruktūros kūrimą.

Naftos rinka yra tarptautinė skystųjų produktų rinka, o apsirūpinimas dujomis iš esmės priklauso nuo fiksuotos vamzdynų infrastruktūros. Šiuo metu ES importuoja 61 proc. viso suvartojamo dujų kiekio. 42 proc. importuojama iš Rusijos, 24 proc. – iš Norvegijos, 18 proc. – iš Alžyro ir 16 proc. – iš kitų šalių (pastaruoju atveju – daugiausia SGD[6] pavidalu. Kadangi ES vietos dujų gamyba mažėja, tikimasi, kad iki 2020 m. dujų importas nuo dabartinių 61 proc. [7] išaugs iki 73 proc.

ES lygmeniu tai yra pagrįstai įvairialypė apsirūpinimo dujomis sistema. Tačiau nacionaliniu lygmeniu dėl istorinių priežasčių daugelyje valstybių narių visą reikalingą dujų kiekį tiekia vienas tiekėjas. Bendra infrastruktūra ir solidarumas vidaus rinkoje yra ne tik natūralus integruota rinka pagrįstos sistemos bruožas, bet ir būtina sąlyga siekiant dalytis ir mažinti individualią riziką. Todėl siekiant įvairesnio šių rinkų apsirūpinimo dujomis, Europos Sąjunga turi imtis konkrečių priemonių.

Be to, siekiant ES „20–20–20“tikslų, kad visiems ES piliečiams būtų garantuotas elektros ir dujų tiekimas, artimiausiais metais ir dešimtmečiais reikės iš esmės pertvarkyti ES vidaus apsirūpinimo energija infrastruktūrą. Tam reikia skaidrios ir patikimos ES ir trečiųjų šalių sistemos, kad verslas galėtų pasinaudoti naujomis investavimo galimybėmis . Norint, kad tokie pokyčiai įvyktų greičiau, reikia ryžtingo apsisprendimo Bendrijos lygmeniu.

Todėl Komisija siūlo, kad toliau nurodyti šeši prioritetiniai su infrastruktūros kūrimu susiję veiksmai būtų laikomi Bendrijos prioritetais:

- Europoje likusių izoliuotų energijos rinkų sujungimas yra prioritetas. Kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis energijos reguliavimo institucijomis Komisija sukurs Baltijos šalių infrastruktūrų sujungimo planą , kuris apims dujų, elektros tiekimo infrastruktūras ir energijos atsargų laikymą 2009 m. Jame bus nustatytos pagrindinės infrastruktūros, kurių reikia siekiant veiksmingai sujungti Baltijos šalių regioną su likusia ES dalimi, sukurti užtikrintą įvairios energijos tiekimą į regioną ir numatyti būtinus šio plano įgyvendinimo veiksmus, įskaitant finansavimą. Kuriant planą, reikės tinkamai atsižvelgti į veiksmingą rinkos vystymą ir į tai, kaip gerinant energijos naudojimo efektyvumą ir naudojant daugiau atsinaujinančios energijos išteklių, būtų galima pasiekti didesnio energijos tiekimo užtikrinimo. Darbas bus pradėtas iškart su atitinkamomis valstybėmis narėmis įsteigtoje aukšto lygio grupėje. Siekiant įgyvendinti šį prioritetą, 2009 m. antroje pusėje bus sušauktas regioninis aukščiausio lygio susitikimas.

- Dujų tiekimo iš Kaspijos jūros ir Artimųjų Rytų regionų tikslais turi būti sukurtas pietinis dujų koridorius , kuriuo naudojantis būtų galima patenkinti didelę dalį būsimų ES poreikių. Tai yra vienas iš svarbiausių ES energijos tiekimo užtikrinimo prioritetų. Komisija ir valstybės narės turi dirbti su susijusiomis šalimis, ypač su Azerbaidžanu ir Turkmėnistanu, Iraku ir Mašreko šalimis, siekdamos bendro tikslo – greitai užtikrinti tvirtus dujų tiekimo ir vamzdynų tiesimo, kurio reikia visais šio tikslo įgyvendinimo etapais, įsipareigojimus. Ilgesniu laikotarpiu, jei yra tinkamos politinės sąlygos, kitų to regiono valstybių, kaip antai Uzbekistano ar Irano, ištekliai turėtų sudaryti kitą didelį ES apsirūpinimo dujomis šaltinį. Visapusiškai laikantis ES konkurencijos ir kitų taisyklių bus nagrinėjamas Kaspijos jūros regiono dujų („Caspian Development Corporation“) bendro pirkimo mechanizmo ekonominis pagrįstumas. Su tokiomis energijos tranzito šalimis, kaip Turkija, reikės suderinti dujų tranzitą vamzdynais; tai reikės padaryti laikantis ES acquis ir atsižvelgiant į tokių šalių pagrįstą susirūpinimą dėl energijos tiekimo užtikrinimo. Siekdama konkrečios pažangos ir sudaryti susitarimo pasirašymo tvarkaraštį, Komisija pakvies susijusių valstybių atstovus į ministrų lygio posėdį. Ji sieks iki 2009 m. vidurio nustatyti visas likusias kliūtis projektui įgyvendinti. Projektas bus aptariamas Komunikate Tarybai ir Parlamentui dėl pietinio dujų koridoriaus .

- Suskystintos gamtinės dujos ir tokių dujų saugyklos yra svarbios siekiant ES dujų rinkas aprūpinti suskystintomis dujomis ir sukurti įvairesnius apsirūpinimo dujomis būdus. Visos ES valstybės narės tiesiogiai arba per kitas valstybes nares solidarumo pagrindu turi turėti tinkamus pajėgumus laikyti SGD: suskystinimo įrangą šalyse gamintojose ir SGD terminalus bei pakartotinio dujinimo įrangą laivuose. Tai ypač svarbu tose valstybėse narėse, kurios šiuo metu yra iš esmės priklausomos nuo vieno dujų tiekėjo. 2009 m. Komisija įvertins bendrą padėtį SGD sektoriuje ir nustatys trūkumus, kad vėliau galėtų pateikti apsirūpinimo SGD veiksmų planą .

- Reikia užbaigti Viduržemio jūros regiono energijos žiedo sukūrimą ; žiedas sujungtų į vieną sistemą Europos ir pietinio Viduržemio jūros regiono elektros tiekimo tinklus ir dujų tiekimo infrastruktūras. Žiedas yra ypač svarbus siekiant išnaudoti didžiulį saulės ir vėjo energijos potencialą regione. 2007 m. gruodį įvykusiame Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo energetikos srityje ministrų lygmens susitikime priimtų prioritetinių infrastruktūros projektų sąrašas ir 2008 m. liepą Paryžiuje priimtas Viduržemio jūros regiono saulės energijos planas[8] yra tokio vystymo projektas, kurį pagal Kotonu susitarimą ES remia finansiškai ir politiškai. Vėliausiai 2010 m. Komisija pristatys Komunikatą dėl Viduržemio jūros regiono šalių žiedo , kuriame bus pateiktas trūkstamų infrastruktūros jungčių sukūrimo planas, įskaitant pagrindinius svarbius ES išorės energijos išteklių įvairinimo projektus, pavyzdžiui, būsimas bendras jungtis su Iraku ir Artimaisiais Rytais.

- Šiaurės–pietų Europos dujų ir elektros infrastruktūrų sujungimo su vidurio ir pietų–rytų Europos infrastruktūromis projektas turi būti prioritetas; tuo tikslu visų pirma reikia pasinaudoti Naująją Europos perdavimo sistemos (NEPS) iniciatyva tam, kad būtų įsteigtas bendras dujų perdavimo sistemos operatorius[9], sukurtas Energijos bendrijos dujų infrastruktūros žiedas, atlikti 2007 m. Energijos bendrijos ministrų lygmens susitikimo metu nustatyti prioritetiniai tinklų sujungimai[10], ir nutiestas visą Europą sujungiantis naftotiekis[11]. Naujajame Energijos vidaus rinkos teisės aktų pakete numatyta nuolat dešimčiai metų sudaryti tinklo vystymo planą, kuriame būtų nurodyti reikalingi tinklų sujungimai ir veiksmai jiems sukurti. Tokį planą kaskart turės parengti naujasis Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas (EPSOT). Komisija kartu su nacionalinėmis energijos reguliavimo institucijomis ir techninių sistemų valdytojais (TSV) padės operatoriams parengti pirmąjį tokį planą 2010 m., jei reikės, netgi prieš pradedant oficialiai taikyti trečiąjį vidaus rinkos teisės aktų paketą.

- Atsižvelgiant į Europos koordinatoriaus darbą ir į Komisijos kartu su šia Strategine energetikos apžvalga pateiktą Komunikatą dėl jūros vėjo energijos panaudojimo, reikėtų sukurti Šiaurės jūros jėgainių tinklo projektą , siekiant į vieną tinklą sujungti šiaurės–vakarų Europos nacionalinius elektros energijos tinklus ir į jį įtraukti daugelį planuotų jūros jėgainių projektų. Kartu su Viduržemio jūros regiono energijos žiedu ir Baltijos jūros šalių tinklų sujungimo projektu jis taptų viena iš svarbiausių būsimo bendro Europos tinklo dalių. Projekte turi būti numatyti privalomi etapai ir tvarkaraštis bei visi specialūs privalomi atlikti veiksmai. Projektą turi įgyvendinti valstybės narės ir atitinkamos regionų institucijos, o prireikus gali būti teikiama pagalba Bendrijos lygmeniu.

Todėl Komisija, siekdama visų šių prioritetinių veiksmų, kurie jau buvo pripažinti projektais, reikalaujančiais Bendrijos paramos ir veiksmų pagal galiojančią TEN–T programą, greitos pažangos, pasinaudos turimomis priemonėmis. Tai gali būti aktyvus bendradarbiavimas su susijusiomis valstybėmis narėmis, kad būtų galima kuo geriau išnaudoti ES gebėjimą pasisakyti visų valstybių narių vardu tarptautiniais energetikos klausimais.

Pirmiau nurodytų projektų finansavimui reikės didelių visų susijusių šalių pastangų. Siekiant gauti reikalingą finansavimą, visų pirma tarpvalstybiniams projektams, reikės glaudesnio ir veiksmingesnio bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi ir finansinėmis institucijomis, ypač su Europos investicijų banku ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku. Ši veikla yra esminė Europos Sąjungai reaguojant į dabartinę finansinę krizę, todėl ji, kaip siūloma naujausiame Komisijos komunikate[12], turėtų būti spartinama inter alia siekiant remti užimtumą ir sumažinti paklausos nuosmukį. Tai ypač svarbu vystant tam tikras pagrindines išorės energetines infrastruktūras, kurioms būdinga padidinta nekomercinė rizika. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių skatinimas, reikalingo politinio pagrindo sukūrimas, energijos tiekimo sistema ir galbūt tam tikro lygio viešasis finansavimas arba garantijos bei kitos naujoviškos finansavimo formos gali taip pat tapti vis svarbesnėmis priemonėmis. Jas gali taikyti ES valstybės narės, bendrovės ir Bendrijos finansinės institucijos, taip pat trečiųjų šalių viešosios ir privačios įstaigos.

Tačiau Komisija mano, kad siekiant tolesnės greitos pažangos, dabartinių priemonių nepakanka. Pirmajame etape ES turės patvirtinti, kad siekiant energijos tiekimo užtikrinimo pirmiau nurodyti projektai yra prioritetiniai.

Antrajame etape , kuris apims 2009–2010 m., glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai, valstybėms narėms, pramonei, perdavimo sistemų operatoriams, nacionalinėms energijos reguliavimo institucijoms ir Europos Parlamentui, bus tiksliai ir išsamiai apibūdinti veiksmai, visų pirma, nustatytas projektams įgyvendinti reikalingas finansavimas ir galimi finansavimo šaltiniai, apie tai paskelbiant pirmiau nurodytuose komunikatuose. Šiuo klausimu reikia paminėti, kad energijos infrastruktūros bus naudojamos ilgą laiką. Komisija užtikrins, kad jas kuriant, statant ir parenkant jų vietą būtų atsižvelgiama į besikeičiančių klimato sąlygų poveikį iki šio amžiaus pabaigos, nes nuo to labiausiai priklausys tokių infrastruktūrų ekonominis gyvybingumas. Visos naujos ES energijos infrastruktūros turi būti atsparios klimato pokyčiams.

Trečiajame etape , apimančiame 2010 ir vėlesnius metus, nustatyti veiksmai turės būti įgyvendinti Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad dabartinio TEN–T programos biudžeto, kuris yra 22 mln. EUR per metus, ne visiškai pakanka siekiant vystyti svarbiausius Bendrijos intereso projektus. Pirmoji TEN–T priemonė buvo sukurta ir vystoma tada, kai ES buvo gerokai mažesnė, o jos energetiniai uždaviniai buvo visiškai kitokios apimties nei šiandien. Todėl Komisija kartu su šia Strategine energetikos apžvalga pristato žaliąją knygą, kurioje svarstoma, kaip galiojančią TEN–T priemonę būtų galima pakeisti nauja priemone – ES energijos tiekimo užtikrinimo ir infrastruktūros priemone , kurios tikslai galėtų būti tokie: i) sukurti energijos vidaus rinką, ii) užtikrinti sukūrimą tinklo, kuris leistų pasiekti ES su atsinaujinančiais energijos ištekliais susijusius tikslus ir iii) garantuoti ES apsirūpinimą energija padedant įgyvendinti pagrindinius infrastruktūros projektus Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Be to, žaliojoje knygoje svarstoma, kaip būtų galima geriausiai užtikrinti veiksmingą ES išorės politikos ir finansinių priemonių panaudojimą ir jų vystymą šiems tikslams įgyvendinti, nepanaikinant galimybės 2009 m. pavasarį atlikti išorės pagalbos priemonių vidurio laikotarpio peržiūrą.

Atsižvelgdama į konsultacijų, vykdytų po žaliosios knygos paskelbimo, rezultatus, Komisija nuspręs, ar teikti pasiūlymą dėl pirmiau minėtos naujos ES energijos tiekimo užtikrinimo ir infrastruktūros priemonės. Bus inter alia įvertintas būsimo ES finansavimo poreikis, įskaitant kitas finansines perspektyvas nuo 2014 m.

2.2. Didesnis dėmesys energetikai ES plėtojant tarptautinius santykius

Visame pasaulyje šalys vis labiau priklauso viena nuo kitos energijos prasme. Energetinė tarpusavio priklausomybė daro įtaką šalių vystymuisi, prekybai, konkurencingumui, tarptautiniams santykiams ir pasauliniam bendradarbiavimui klimato klausimais. ES tarptautiniuose santykiuose energijos klausimui, įskaitant prekybos energija politiką ir susitarimus, dvišales partnerystes, bendradarbiavimą, asociacijos sutartis bei politinius dialogus, turi būti suteiktas toks politinis prioritetas, kokio jis vertas. Kadangi šalių energetiniai interesai yra labai skirtingi, dėl vis didesnės šalių energetinės tarpusavio priklausomybės jų energetikos ir ekonomikos sektoriams reikia tvirtesnių tarptautinių teisinių sistemų, pagrįstų įsipareigojimų ir naudos pusiausvyra.Viena vertus, Europos Sąjunga nori užsitikrinti energijos tiekimą siekdama geriau jį numatyti ir įvairesnių jo formų, įskaitant skirtingų tiekėjų pasirinkimą, kita vertus, užsienio vyriausybės ir išorės tiekėjai nori užsitikrinti paklausą, ypač tada, kai buvo daug investuota į naujus dujotiekius. Tam reikia aiškių ir pastovių vidaus rinkos veikimo taisyklių ir patekimo į Europos rinką ar investavimo joje tvarkos. Daugeliu atvejų būtina sukurti ES, šalių gamintojų ir tranzito šalių pasitikėjimą ir tvirtesnius bei teisiškai įpareigojančius ryšius, nes tai galėtų suteikti didelę abipusę naudą ilgalaikėje perspektyvoje, o to reikia didesnio kapitalo reikalaujantiems projektams finansuoti ateityje. Todėl ES turėtų pasinaudoti visomis turimomis vidaus ir išorės politikos priemonėmis, kad sustiprintų savo bendrą įtaką energiją tiekiančioms šalims ir galėtų pasiūlyti naujas didelės apimties partnerystes. Daugiašaliu lygmeniu ES turėtų toliau skatinti prekybos liberalizavimą ir investicijas energetikos sektoriuje.

Kai kuriais atvejais teisinė ir rinkos integracija jau vyksta. Norvegija, būdama Europos ekonominės erdvės narė, jau yra integruota į energijos vidaus rinką. Jos vaidmuo gerinant ES apsirūpinimo dujomis (iš Norvegijos ES importuoja 24 proc.) ir nafta (16 proc.)[13] užtikrinimą yra esminis ir toliau turėtų būti stiprinamas tęsiant ES ir Norvegijos dialogą energetikos sektoriuje: vykdant bendrus projektus, kaip antai Šiaurės jūros vėjo energijos panaudojimo, geriau panaudojant patvirtintai didelius Norvegijos išteklius. Siekiant Europos Sąjungai užsitikrinti energijos tiekimą, veiksmingas bendradarbiavimas su Norvegija yra labai svarbus; ilgalaikiu laikotarpiu tausojančiai didinti produkciją Norvegijos kontinentiniame šleife yra svarbu tiek Norvegijai, tiek ir ES.

Energijos bendrija[14] kuria su ES susietą integruotą pietryčių Europos rinką. Energijos bendrijos veikla apima vidaus rinką ir elektros ir dujų tiekimo užtikrinimo teisės aktų kūrimą; ji vykdo diskusijas dėl naftos tiekimo užtikrinimo teisės aktų sukūrimo. Jei oficialiai lapkritį prasidėsiančios derybos bus sėkmingos, į Energijos bendriją įstojusios Ukraina, Moldova ir Turkija turėtų įvykdyti energijos sektoriaus reformas, o tada būtų sukurta visoms narėms naudinga didesnė energijos rinka, pagrįsta bendromis taisyklėmis. Tai padėtų Ukrainai, kuri yra svarbi energijos tranzito šalis, pagerinti savo infrastruktūrą. Prireikus, būtų galima apsvarstyti, ar verta suteikti stebėtojos statusą kitoms šalims. Pagaliau, reikėtų paminėti, kad plėtros procesas gali būti svarbus siekiant platesnio Bendrijos acquis taikymo energetikos sektoriuje, o tai padėtų siekti ES energijos tiekimo užtikrinimo tikslų, o plėtros šalyse – saugumo.

Atsižvelgiant į Baltarusijos , kaip šalies kaimynės ir energijos tranzito šalies, svarbą, turėtų būti sukurta Baltarusijos įtraukimo strategija.

Dabar ES yra pasirašiusi energijos susitarimo memorandumus su daugeliu trečiųjų šalių. Europa plačios apimties susitarimuose su šalimis gamintojomis už Europos ribų turėtų sukurti naujos kartos „ energetinės tarpusavio priklausomybės “ nuostatas. Energetinės tarpusavio priklausomybės nuostatomis turėtų būti siekiama užtikrinti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Daugiausia dėmesio turi būti skiriama investicijoms į energijos tiekimą, greitesniam būtinų infrastruktūrų vystymui, aiškių patekimo į rinką sąlygų sukūrimui energetikos ir ekonomikos sektoriuose, rinkos ir politikos vystymo dialogui, ir ginčų sprendimo nuostatoms. Kad būtų garantuotas normalus apsirūpinimas energija net politinės įtampos laikotarpiais, turi būti susitarta dėl energijos tranzito tvarkos – tai galbūt būtų galima daryti taikant naujoviškus metodus, kaip antai tiekimo bendrovių, tranzito šalių ir energiją perkančių šalių bendras vamzdynų valdymas ar net bendra nuosavybė. Nuostatos, jei tinka, turi būti grindžiamos ES energetikos acquis ir Energetikos chartijos sutartimi[15]. Nuostatos turėtų padėti sukurti ilgalaikę politinę sistemą, sumažinti politinę riziką ir skatinti privačių bendrovių įsipareigojimus dėl energijos tiekimo ir tranzito. Europos bankai, pavyzdžiui Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, galėtų teikti tinkamai struktūrizuotas lėšas didelių infrastruktūros projektų vystymui trečiosiose šalyse. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pagrindinėms išorės infrastruktūroms, turinčioms padidintą ne komercinę riziką.

Rusijos atveju dabartinis platesnis kontekstas reiškia ketinimą pradėti naujas derybas dėl plačios apimties Naujojo susitarimo, kuriuo būtų pakeistas 1997 m. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas. Siekiant ilgalaikių ir gerų ES ir Rusijos santykių energetikos srityje, reikia 1997 m. susitarimą išplėsti ir suteikti jam tvirtesnį bei platesnį pagrindą. Rusija dar ilgą laiką išliks pagrindine ES energijos partnere, todėl reikia daug nuveikti siekiant, kad šie santykiai taptų pagrįsti pasitikėjimu; abiem susitarimo šalims būtų naudinga konsoliduoti pagrindinius principus, kurių pagrindu partnerystė būtų nustatyta teisės aktais. Tokiu būdu derybomis, atsižvelgiant į Rusijos vidaus poreikius, būtų galima paspartinti Rusijos energijos rinkos reformą ir liberalizavimą, sukurti stabilią ir prognozuojamą Rusijos dujų paklausą ir nustatyti sąlygas, kuriomis Rusijos bendrovės galėtų investuoti į ES infrastruktūras. Galiausiai, pasirašius susitarimą su Rusija, būtų galima nustatyti įpareigojančias ir veiksmingas visam Europos žemynui taikomas energijos tranzito taisykles, kurių nėra šiandien. Visi tokie pagerinimai padėtų Europai ir Rusijai pasiekti įvairesnės ir tarpusavyje susietos paklausos ir pasiūlos.

Todėl yra svarbu, kad energetinės tarpusavio priklausomybės nuostatos būtų įtrauktos į Naująjį susitarimą, kuriuo turėtų būti pakeistas Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas. Tuo tikslu įgaliojimą dėl naujojo susitarimo reikės papildyti įgaliojimu pradėti derybas dėl Laisvosios prekybos sutarties (LPS). Seniau Rusija ir ES derybas dėl LPS siejo su Rusijos įstojimu į Pasaulio prekybos organizaciją, tačiau neseniai galimybė, kad bus pasiekta akivaizdžios pažangos šiose derybose, aiškiai sumažėjo. Be to, turėtų būti tęsiamas ES ir Rusijos dialogas, toliau vystomi praktinė bendradarbiavimo veikla ir bendri projektai. Kuo daugiau ES ir Rusijos santykiai energijos srityje bus teisiškai abipusiai sutarti ir suderinti, tuo labiau stiprės jų tikėjimas ir pasitikėjimas, o tai sukurs palankų klimatą investuoti į išteklių tyrinėjimus ir infrastruktūros projektus.

Panašus metodas turėtų būti sukurtas santykiams su Kaspijos jūros regiono šalimis. Europos Vadovų Taryba laiko tolesnį santykių su šiomis šalimis vystymą svarbiu prioritetu. Atsižvelgdama į šių šalių turimus energijos išteklius ir jų svarbą vystant prioritetines energijos tiekimo užtikrinimo infrastruktūras, kurios buvo paminėtos ankstesnėje dalyje, Komisija sutelks visas priemones tvirtam bendradarbiavimui kurti, įskaitant Baku proceso sustiprinimą[16], kad būtų skatinama tikra partnerystė energetikos srityje. Aktyvesnis bendradarbiavimas su visomis susijusiomis šalimis, ypač dvišalių santykių pagrindu, yra svarbus prioritetas.

ES ir OPEC dialogas energetikos srityje – tai forumas, suteikiantis galimybę bendrai įvertinti poveikį kainoms turinčius veiksnius, nustatyti reikalingas investicijas šalyse gamintojose ir šalyse vartotojose ir technologinės plėtros poveikį. Dialogas – tai pripažinimas fakto, kad tiek šalims gamintojoms, tiek šalims vartotojoms yra svarbu skatinti reguliarų energijos tiekimą prieinamomis kainomis. Turėtų būti toliau vystomi santykiai energetikos srityje su Iraku ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis dėl angliavandenilių, taip pat švarios energijos technologijų naudojimo. Lygiagrečiai bus plėtojami dvišaliai santykiai energetikos srityje su atskiromis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis.

Turėtų būti toliau plėtojamas bendradarbiavimas su Australija , Kanada , Japonija ir JAV , taip pat naujomis šalimis vartotojomis , siekiant bendro požiūrio į bendro energijos tiekimo užtikrinimo klausimą, pagerinti pasaulio energijos rinkų skaidrumą ir spręsti tausojančio energijos vartojimo klausimą. Kuriamos bendradarbiavimo su Kinija ir Indija programos (dvišalio ir daugiašalio pobūdžio), taip pat su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionais. Vystomas bendradarbiavimas su alternatyviomis šalimis tiekėjomis, pavyzdžiui, su Brazilija , kuri yra didelė biodegalų eksportuotoja.

Turi būti sustiprinti santykiai energetikos srityje su Afrika , visų pirma Šiaurės Afrika, atsižvelgiant į jos angliavandenilių ir didelį neišnaudotą atsinaujinančios energijos išteklių potencialą. Alžyras , Egiptas , Libija ir Nigerija ilgą laiką buvo svarbios ir stabilios naftos ir dujų tiekėjos, todėl yra svarbu sustiprinti santykius su jomis energetikos srityje. Sacharos dujotiekis suteikia ES svarbią papildomą galimybę turėti įvairesnių energijos išteklių ir jų tiekimo būdų. ES yra pasiruošusi turimomis įvairiomis priemonėmis padėti jį tiesti, visų pirma dvišalio bendradarbiavimo priemone, Europos kaimynystės ir partnerystės priemone, Europos plėtros fondo ir Europos investicijų banko pagalba. Be to, Afrikos ir ES partnerystė energetikos srityje, bendradarbiavimas su Afrikos Sąjunga ir regioninėmis ekonominėmis bendrijomis bus svarbiausios priemonės siekiant gilesnio dialogo energijos klausimais ir konkrečių iniciatyvų. ES įvertins vis svarbesnį Afrikos vaidmenį siekiant Europos Sąjungai užsitikrinti energijos tiekimą ir užtikrinti, kad bus sukurtos tinkamos priemonės ir vykdoma reikalinga politika. Regioninis elektros rinkų integravimas ir atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo skatinimas suteikia ypač svarbias vystymosi galimybes Afrikai, ir Komisija padidins savo pagalbą šiose srityse.

Daugelis ES partnerių ketina pradėti vykdyti branduolinę programą (ES pramonė yra pasaulinė šios technologijos lyderė) arba išplėsti savo dabartinę veiklą šioje srityje. Dauguma besivystančių šalių šiuo metu neturi nei teisinės nei reguliavimo infrastruktūros, kurios reikėtų siekiant užtikrinti, kad projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinę įrangą, didžiausias dėmesys būtų skiriamas saugai. Neseniai buvo paskelbti ES veiksmai siekiant skatinti griežčiausių branduolinės saugos ir saugumo standartų taikymą[17]. Pasinaudodama branduolinės saugos bendradarbiavimo priemone, ES palaikys ryšius su trečiosiomis šalimis ir padės joms gerinti branduolinės saugos kultūrą ir jose veikiančių atominių elektrinių saugą. Besivystančioms šalims, ketinančioms statyti atomines elektrines, ES padės kurti kompetentingas ir nepriklausomas branduolinės energijos reguliavimo institucijas, sugebančias užtikrinti naujų atominių elektrinių statybą pagal tarptautines branduolinės saugos standartus ir jų veikimą pagal aukščiausius standartus.

Kaip nurodė Europos Vadovų Taryba[18], siekiant ES tikslų, svarbiausia, kad Europa pasisakytų ir veiktų visų valstybių narių vardu. Naujausioje Tarptautinės energetikos agentūros[19] pateiktoje ES energetikos politikos apžvalgoje pažymima, kad išorės santykiai ir energijos tiekimo užtikrinimas yra prioritetiniai ES veiksmai. Pasisakymas visų valstybių narių vardu nereiškia, kad Bendrijai reikia vieno atstovo išorės klausimais – jai reikia veiksmingo planavimo ir koordinavimo siekiant užtikrinti veiksmų ir žodžių vienybę Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu. Siekdama tai įgyvendinti, 2009 m. Komisija nustatys konkrečius valstybių narių ir ES santykių skaidrumo užtikrinimo mechanizmus . Tai turėtų padėti geriau koordinuoti su tarptautiniais klausimais energetikos srityje susijusius pokyčius ir ketinimus. Siekdama papildyti tokius mechanizmus, Komisija svarstys, ar reikėtų peržiūrėti Reglamentą Nr. 736/96, kuriuo valstybės narės įpareigojamos pranešti Komisijai apie Bendrijos svarbos investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros sektoriuose, kad jis taptų labiau susijęs su dabartine situacija. Komisija apsvarstys, kaip būtų geriausia toliau vystyti išankstinio įspėjimo sistemas su pagrindiniais kaimynystėje esančiais partneriais energetikos sektoriuje.

2.3. Patobulinti naftos ir dujų atsargų bei reagavimo į krizes mechanizmai

Siekdama įgyvendinti energijos tiekimo užtikrinimo tikslus, ES taip pat turi siekti, kad jos vidaus krizių valdymo mechanizmai ir tiekimo užtikrinimo standartai būtų kiek galima veiksmingesni. Todėl trečioji ES Energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų plano sudedamoji dalis skirta atnaujinti ir pagerinti galiojančias Bendrijos taisykles šioje srityje.

Privaloma naftos atsargų nenumatytiems atvejams tvarka taikoma nuo 1968 m[20]. Valstybės narės sukūrė skirtingus Naftos atsargų direktyvos įgyvendinimo mechanizmus: kai kuriose valstybėse narėse jų pagrindas – vyriausybės laikomos atsargos (kaip JAV ir Japonijos sistemų), kitose – pramonės laikomos atsargos. Sistema pasirodė esanti veiksminga nedidelių tiekimo sutrikimų atvejais, dažniausiai reaguojant į bendrus Tarptautinės energetikos agentūros koordinuojamus veiksmus. Nepaisant to, įgyta patirtis rodo, kad dabartinė sistema gali būti toliau gerinama.

Todėl Komisija, pateikdama šią Strateginę energetikos apžvalgą, siūlo peržiūrėti ES strateginių naftos atsargų nenumatytiems atvejams teisės aktus siekiant pagerinti jų suderinamumą su Tarptautinės energetikos agentūros taikoma tvarka, padidinti turimų atsargų patikimumą ir skaidrumą, supaprastinti reikalavimų laikymąsi ir tikrinimą, ir pateikti aiškesnes nenumatytais atvejais taikomas procedūras.

Šiuo metu ES skelbia duomenis apie kiekvienos valstybės narės strateginių naftos atsargų lygį. Skirtingai nuo JAV, ji neskelbia informacijos apie ES laikomas papildomas komercines naftos atsargas. Siekdama didesnio naftos rinkos skaidrumo ir apriboti poveikį, kuris atsirado dėl nepagrįstos informacijos, Komisija siūlo, kad ES dabar kas savaitę skelbtų bendrą ES naftos bendrovių laikomų komercinių naftos atsargų lygį .

Komisija taip pat peržiūrėjo Dujų tiekimo saugumo direktyvos [21] įgyvendinimą ir veiksmingumą. Ji nustatė, kad dabartinė teisinė sistema galėtų būti pagerinta. Visų pirma, reikėtų labiau suvienodinti tiekimo užtikrinimo standartus ir iš anksto nustatytas priemones nenumatytais atvejais regioniniu ir ES lygmeniu. Tačiau šiame etape nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių ES nuspręsti, kokios turėtų būti privalomos strateginės dujų atsargos. Strateginės dujų atsargų palaikymas kainuoja mažiausiai penkis kartus daugiau nei naftos atsargų palaikymas. Veiksmingiau būtų skatinti komercinių saugyklų vystymą ir veiksmingą bei skaidrų jų eksploatavimą, energijos tiekimo įvairovę, leidžiančią lanksčiai naudotis SGD ar kaimyninių šalių tiekėjų ištekliais ES vidaus rinkoje, ir greitą paklausos sumažinimą numatant galimybę nutraukti susitarimus ir pereiti prie kito kuro, visų pirma elektrai gaminti.

Kaip ir naftos sektoriuje, turi būti pagerintas reagavimo į krizes koordinavimas ES lygmeniu, tiek tarp valstybių narių, tiek ir santykiuose su šalimis tiekėjomis ir tranzito šalimis. Turėtų būti nustatyta tinkamesnė riba, kuriai esant imamasi veiksmų ES lygmeniu, taip pat nustatyta aiškesnė kompensacinė tvarka. Dujų tiekimo koordinavimo grupė turi toliau kurti veiksmų, kurių reikėtų reaguojant į galimas dujų tiekimo krizes ateityje, scenarijus. Atsižvelgdama į šį darbą ir Tarptautinės energetikos agentūros bei Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės darbą, Komisija konsultuosis su suinteresuotosiomis šalimis tam, kad galėtų 2010 m. pasiūlyti peržiūrėtą Dujų tiekimo patikimumo direktyvą .

2.4. Naujas postūmis siekiant energijos vartojimo efektyvumo

ES įsipareigojo iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 20 proc. Tiek ES siektinas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimas, tiek prisiimti tikslai, susiję su atsinaujinančios energijos ištekliais, padės siekti šio energijos vartojimo efektyvumo tikslo, o savo ruožtu ambicingi veiksmai dėl energijos vartojimo efektyvumo labai prisidės prie ES klimato tikslų įgyvendinimo iki 2020 m., visų pirma priėmus sprendimą dėl bendrų pastangų. Todėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės turi vaidinti lemiamą vaidmenį užtikrinant, kad klimato ir energijos tikslai bus pasiekti mažiausiomis sąnaudomis, daugiausia dėmesio skiriant pastatams ir transportui.

Taip pat akivaizdu, kad tikslas 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą bus labai svarbus siekiant ES tvarumo ir konkurencingumo tikslų. Be to, vartojimo mažinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą yra patvariausias būdas priklausomybei nuo iškastinio kuro sumažinti. Šioje sunkioje ekonominėje situacijoje energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės ir ekologiškos technologijos taip pat gali suteikti ekonomikai bei mažoms ir vidutinėms įmonėms naujų galimybių. Energijos vartojimo efektyvumas turi būti svarbiausia ES energetinio saugumo ir solidarumo veiksmų plano dalis.

Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc. jau buvo padaryta didelė pažanga. Taikant šias priemones, energijos vartojimo efektyvumas turėtų padidėti apie 13–15 proc. Todėl kartu su šia Strategine energetikos apžvalga Komisija pateikia naują 2008 m. Energijos vartojimo efektyvumo paketą, kuriame pristatomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo iniciatyvos siekiant tolesnės svarbios šio tikslo įgyvendinimo pažangos:

- Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo peržiūra siekiant išplėsti jos taikymo sritį, supaprastinti jos įgyvendinimą ir pasiekti, kad pastatų energinio naudingumo sertifikatai taptų tikra rinkos priemone. Tokia peržiūrėta direktyva suteiks galimybę vidutinei šeimai sutaupyti šimtus eurų per metus, netgi atskaičiavus energiją taupančių šildymo, vėdinimo ir statybos produktų išlaidas.

- Energijos ženklinimo direktyvos, kuri iki šio buvo taikoma tik buitiniams prietaisams, peržiūra siekiant taikyti ženklinimą įvairesniems energiją naudojantiems komerciniams ir pramoniniams produktams, ir sukurti suvienodintas valstybių narių viešųjų pirkimų ir paskatų sąlygas. Komisija taip pat ruošia atnaujintas arba naujas daugelio produktų grupių klasifikacijas. Pagal atskirą teisinę priemonę naujas energetinis ženklas bus pradėtas taikyti automobilių padangoms.

- Spartesnis Ekologinio projektavimo direktyvos įgyvendinimas. Artimiausiais mėnesiais Komisija nustatys mažiausius privalomus reikalavimus elektros lemputėms (tai paskatins palaipsniui atsisakyti netaupių kaitinamųjų lempučių), elektros įrangai su parengties ir išjungimo funkcijų įtaisais, gatvių ir biurų apšvietimo įrangai, išorinio maitinimo šaltiniams ir paprastiems papildomiesiems televizorių blokams. Netrukus po pirmojo priemonių rinkinio paskelbimo bus paskelbtos priemonės dėl skalbyklių, indaplovių ir šaldytuvų, boilerių ir vandens šildytuvų, variklių ir televizorių. Parengtos taikyti priemonės, atsižvelgiant į bendrą ekologinio ženklinimo ir ženklinimo poveikį, iki 2020 m.[22] galės padėti sutaupyti 96 Mtne energijos.Svarbus prioritetas yra ir termofikacijos skatinimas. Tuo tikslu Komisija kartu su šia Strategine energetikos apžvalga priima Komunikatą ir išsamias rekomendacijas dėl Termofikacijos direktyvos techninio įgyvendinimo.

- Komisija parengs gairių nustatymo ir tinklo sukūrimo mechanizmus geriausiai patirčiai skleisti. Svarbi šios užduoties palengvinimo priemonė bus merų konferencija[23] . Siekiant užtikrinti tokių veiksmų vykdymą visoje ES, bus skiriamos Bendrijos lėšos (įskaitant „Pažangios energetikos Europai“ programą), o jei reikės, ir kitos ES finansinės priemonės. Šio tikslo bus siekiama pasinaudojant nauja Tausojančios energijos finansavimo iniciatyva, kuri bus įgyvendinama kartu su Europos investicijų banku, o jei reikės, ir ERPB. Yra svarbu sukurti ir įgyvendinti atitinkamas finansavimo priemones mažos apimties investicijoms, kurių dažnai reikia investuojant į energijos vartojimo efektyvumo didinimą (pavyzdžiui, išankstinės išlaidos pastatų savininkams arba naudotojams).

- Sanglaudos politikos programose numatyta daugiau kaip 9 mlrd. EUR energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančios energijos išteklių kūrimui skatinti 2007–2013 m. laikotarpiu. Sanglaudos politikos lėšomis remiama įvairi veikla, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą pramonės, prekybos, transporto sektoriuose, viešosios paskirties pastatuose, termofikaciją ir vietos energijos gamybą, naujovių kūrimą tausojančios energijos tikslais, mokymus energinio naudingumo stebėsenos ir įvertinimo tikslais. Be to, naujosiose valstybėse narėse, laikantis tam tikrų sąlygų, sanglaudos politikos lėšomis remiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą gyvenamuosiuose namuose. Nors kai kurie šių veiksmų gali būti finansuojami lėšomis pagal kitas sanglaudos politikos biudžeto eilutes, kaip antai moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, miestų ir kaimo vietovių atgaivinimas, techninė pagalba, tikimasi, kad faktiškai Europos energetikos politikai skiriamos lėšos bus daug didesnės. Finansinėmis priemonėmis, įskaitant EIB grupės ir ERPB teikiamu skolų finansavimu ir akcinio kapitalo fondais (pavyzdžiui, pasinaudojant struktūrinėmis programos paskolomis), gali būti suteiktas papildomas finansavimas veiklos programoms.

- Teisės aktų dėl ekologijos mokesčio paketas bus pateiktas kaip priedas prie energijos ir klimato kaitos teisės aktų paketo. Jis apims pasiūlymą peržiūrėti Energijos mokesčių direktyvą siekiant ją visapusiškai suderinti su tikslais energijos ir klimato kaitos srityse, ir nustatyti būdus, kuriais taikant PVM ir kitas finansines priemones būtų galima didinti energijos vartojimo efektyvumą. Komisija toliau skatins energiją taupančių prekių ir paslaugų liberalizavimą, įskaitant derybų prekybos klausimais kontekstą.

Energijos vartojimo efektyvumo klausimas kitose pramoninėse šalyse ir besiformuojančios ekonomikos šalyse yra mažių mažiausiai tiek pat svarbus, kiek ir Europoje. Pasiekus pažangos dėl pasaulinio susitarimo klimato klausimais būtų sukurtos svarbios naujos paskatos bendradarbiauti energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslais. Artimiausiais metais energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti vienu iš svarbiausių Energijos bendrijos tikslų. Komisija pasinaudos 2008 m. liepą įvykusia Didžiojo aštuoneto susitikimo metu su Kinija, Indija ir Korėja sukurta Tarptautine partneryste siekiant bendradarbiauti energijos vartojimo efektyvumo klausimais ir skatins taikyti bendrus produktų standartus ir dėti ambicingas pastangas visame pasaulyje, o 2009 m. dalyvaus padedant įgyvendinti šią partnerystę Tarptautinės energetikos agentūros įgyvendinimo susitarimo forma.

Energijos vartojimo efektyvumas turi būti nuolatinis Bendrijos energetikos politikos prioritetas. Komisija 2009 m. įvertins Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą ir, atsižvelgdama į 2008 m. birželį susirinkusios Europos Vadovų Tarybos prašymą, pateiks tikslesnį veiksmų planą.

2.5. Geresnis ES vietos energijos išteklių panaudojimas

ES pasigamina 46 proc. visos suvartojamos energijos[24]. Prieš pradedant įgyvendinti iniciatyvą „20–20–20“ , buvo planuojama, kad iki 2020 m. pasigaminamos energijos dalis sumažės iki 36 proc.[25]. Įgyvendinant naująją energetikos politiką, tai sudarys apytiksliai 44 proc. suvartojamos energijos[26].

Visos ekonomiškai veiksmingos priemonės, kurių gali būti imamasi skatinant vystyti ir naudoti vietos išteklius, turi sudaryti svarbią ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų plano dalį.

Atsinaujinančios energijos išteklių , kaip antai vėjo, saulės, vandens, biomasės energijos ir jūros energijos, vystymas turi būti laikomas didžiausiu galimu ES vietos energijos šaltiniu. Šiandien tokia energija sudaro apie 9 proc. visos ES suvartojamos energijos; bus siekiama, kad iki 2020 m. ji sudarytų 20 proc. Įsigaliojus Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvai, Komisija daugiausiai dėmesio skirs jos teisingo ir įgyvendinimo laiku stebėsenai bei palengvinimui, taip pat kitiems praktiniams klausimams, kurie galėtų trukdyti atsinaujinančios energijos ištekliams veiksmingai ir kuo greičiau patekti į rinką (pavyzdžiui, dėl tinklo apribojimų). Atsižvelgdama į patirtį, įgytą rengiant naująją Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą, Komisija pateiks komunikatą „Kliūčių atsinaujinantiems energijos ištekliams Europos Sąjungoje įveikimas“ , kuriame bus įvardintos kliūtys ir siūlomi veiksmai joms įveikti.

Siekdama sukurti tinkamus finansavimo mechanizmus masiniam atsinaujinančios energijos išteklių vystymui ES, Komisija bendradarbiauja su Europos investicijų banku ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir kitomis finansinėmis institucijomis siekdama įgyvendinti pirmiau minėtą ES Tausojančios energijos išteklių finansavimo iniciatyvą , kad būtų sutelktas didelės apimties finansavimas iš kapitalo rinkų investicijoms į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančios energijos rūšis, švarų iškastinio kuro naudojimą, ir bendrą šilumos ir elektros tiekimą iš atsinaujinančių energijos išteklių Europos miestuose.

Siekiant maksimaliai pasinaudoti ES gamtos ištekliais, svarbiausias vaidmuo tenka technologijoms. Siekiant vis labiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsinaujinančių energijos išteklių poreikis nuolat didės, todėl yra svarbu greitai pasiekti pažangos atsinaujinančios energijos gamybos konkurencingumo, jos vartojimo efektyvumo ir tvarumo srityse. Iš tikro tai Europos Sąjungai suteikia didžiules ekonomines galimybes, kaip ir energijos tiekimo užtikrinimo ir tausojančio naudojimo prioritetas. Šiuo metu šis tikslas įgyvendinamas vykdant 2008 m. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą[27] Strateginį energetikos technologijų planą. Jau padaryta pažanga įgyvendinant tiek šį planą, tiek šešias Europos pramonės iniciatyvas: vėjo, saulės, bioenergijos (antros kartos biodegalų), CCS technologijų (anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir laikymo), elektros tinklų ir tausojančios branduolių sintezės panaudojimą. Iniciatyvos vystomos glaudžiai bendradarbiaujant su esančiomis technologijų platformomis ir Europos pramone. Kitas etapas bus Komisijos glaudžiai bendradarbiaujat du Europos investicijų banku 2009 m. numatomas pateikti Komunikatas dėl mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų finansavimo. Jame bus įvertintos reikalingos lėšos ir galimi finansavimo šaltiniai, taip pat siūlomi būdai, kuriais būtų galima didele apimtimi jas pademonstruoti ES lygmeniu, įskaitant daugiausia 12 CCS technologijų demonstracinių jėgainių. Komunikate bus atsižvelgta į vykstančių diskusijų dėl peržiūrėtos Direktyvos dėl prekybos taršos leidimais rezultatus, visų pirma į galimybę naudoti aukcionų pajamas ir numatytus emisijų leidimus kaip priemones pagreitinti labai reikalingos demonstracinės veiklos vykdymą.

Anglis išlieka svarbiausia Europos vietos apsirūpinimo energija sudedamąją dalimi ir svarbia naftos ir dujų alternatyva. Ją dideliais kiekiais tiekia daugelis tiekėjų iš viso pasaulio, ir jos laikymo sąlygos yra santykinai paprastos. Elektros gamyba iš anglies pasaulyje tampa vis svarbesnė; numatoma, kad Europoje elektros gamybai ir toliau bus naudojama daug anglies ir lignito. Pagrindinis anglies trūkumas – didesnis išmetamo CO2 kiekis. Ilgalaikiu laikotarpiu, vykstant klimato kaitai, anglis gali būti naudojama tik tada, jei didžiąją dalį elektrinių sudaro didelį energijos vartojimo efektyvumą užtikrinančios elektrinės ir yra plačiai taikomos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijos. CCS platesnis taikymas Europoje ir kitur priklausys nuo teisės aktų ir anglies dioksido kainos bei nuo galimybių naudotis naujomis technologijomis ir procesais. CO2 emisijų standartai gali tapti privalomais tik įvertinus pramoninių demonstravimų rezultatus, visų pirma, jei pasirodė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema, kaip nurodyta pirmiau, yra netinkama. Siekiant įgyvendinti Europos planą iki 2015 m. turėti daugiausiai 12 veikiančių komercinės apimties demonstracinių jėgainių ir Didžiojo aštuoneto grupės įsipareigojimą iki 2020 m. pasaulyje pastatyti 20 demonstracinių jėgainių, reikės didesnių nei dabartinių paskatų.

Nors Europos dujų ir naftos ištekliai mažėja, aukštos naftos kainos ir tiekimo užtikrinimas, kuris grindžiamas vietos ištekliais, sustiprina motyvus naudoti vietos naftos ir dujų išteklius, įskaitant netradicinius išteklius, jei jie gali būti naudojami tausojančiu būdu. Be to, kai kuriose ES teritorijose kitos vietinio kuri rūšys, kaip antai naftingieji skalūnai ir durpės, taip pat gali prisidėti prie kai kurių valstybių narių energijos tiekimo užtikrinimo.

Iš tikrųjų, naudojant netradicinius išteklius, EEE bendri dujų ištekliai padidėja keturgubai – iki daugiau kaip 600 000 Mtne, nors tokių išteklių panaudojimas kai kuriais atvejais sudaro didelių technologinių ir aplinkosaugos sunkumų. Komisija Berlyno forume iškastinio kuro klausimais[28] pradės diskusijas dėl to, kokių papildomų priemonių būtų galima imtis Bendrijos ir nacionaliniu lygiu, ir visų pirma bendradarbiaujant su Norvegija, skatinant labiau ekonomiškai naudingą ir aplinką tausojantį ES iškastinio kuro naudojimą.

Europos Sąjungai užsitikrinant energijos tiekimą, naftos perdirbimo pajėgumai yra svarbus papildomas veiksnys. Svarbu pagerinti paklausos ir pasiūlos pusiausvyros skaidrumą, kurio reikia ES poreikiams perdirbamos naftos tikslais, atsižvelgiant į paklausos variklius (pažymėtinos ekologiško transporto iniciatyvos) ir visų pirma į susirūpinimą dėl galimybių apsirūpinti dyzeliniu kuru ateityje. 2010 m. Komisijos Energijos rinkos observatorija parengs Komunikatą dėl perdirbimo pajėgumų ir ES naftos paklausos .

Pagaliau, branduolinė energija , kuri yra svarbiausias pagrindinio krūvio elektros energijos šaltinis, padeda ES užsitikrinti apsirūpinimą energija nedidinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir tokiu būdu mažinti klimato kaitą. Uranu ES apsirūpina iš įvairių stabilių regionų (Australija ir Kanada teikia beveik pusę ES reikalingo kiekio), o urano kaina elektros kainai turi ribotą poveikį. Trečdalis ES elektros pagaminama iš branduolinės energijos.

Kaip nurodyta su šia apžvalga pateiktame komunikate „Aiškinamosios branduolinės programos atnaujinimas“, per artimiausius 10–20 metų baigsis daugumos ES atominių elektrinių numatytas eksploatavimo laikotarpis. Jei nebus priimti sprendimai dėl naujų investicijų, iki 2020 m. žymiai sumažės iš branduolinės energijos pagaminamos elektros dalis. Sprendimai dėl atominių elektrinių eksploatavimo pratęsimo, naujų investicijų ar naujų elektrinių statymo tampa vis svarbesni, ypač turint omenyje ES CO2 sumažinimo tikslus.

ES valstybės narės turi nuspręsti, ar investuoti į branduolinę energiją, bet bendru interesu turi būti visoje ES taikoma branduolinės saugos ir saugumo sistema. Turi būti aišku, kad branduolinės energijos gamybai taiko griežčiausius saugos, saugumo, branduolinio ginklo neplatinimo ir aplinkos apsaugos standartus. Todėl ES turi sukurti bendrą teisinę sistemą, kuria būtų užtikrinamas branduolinių įrenginių sauga ir branduolinių atliekų tvarkymas.

Kadangi buvo įsteigta iš nacionalinių reguliavimo institucijų sudaryta Branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupė ir įvyko diskusijos Europos branduolinės energetikos forume, Komisija 2008 m. pateiks pakeistą pasiūlymą dėl Direktyvos, nustatančios Bendrijos branduolinės saugos sistemą .

3. ĮGYVENDINANT 2050 M. VIZIJą

Kadangi naftos poreikis pasaulyje toliau didėja, o daugelyje esamų naftos telkinių gamybos pajėgumas mažėja, paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą užtikrinti bus vis sunkiau (gali net susidaryti kritiška padėtis). Dėl poreikio spręsti klimato kaitos problemą reikės masiškai pereiti prie labai veiksmingų, mažai anglies dioksido išmetančių technologijų.

Europos Sąjungos 2020 m. darbotvarkėje nustatyti pagrindiniai pirmieji žingsniai šiame procese. Esminiams struktūriniams pokyčiams (pavyzdžiui, anglies dioksido neišskiriančiai elektros gamybai) arba radikaliems technologiniams pokyčiams (pavyzdžiui, transporto priklausomybės nuo naftos panaikinimui) reikės žymiai daugiau laiko, tačiau politikos formuotojai, investuotojai, švietimo institucijos ir mokslininkai atitinkamą pasirinkimą turi padaryti jau šiandien. Todėl Komisija, siekdama parengti 2030 m. politikos darbotvarkę ir 2050 m. viziją, siūlys 2010 m. atnaujinti Europos energetikos politiką. Ji bus atnaujinama atsižvelgiant į išsamias konsultacijas, kurių metu bus bandoma nustatyti galimus ilgalaikius tikslus, kaip antai:

- Iki 2050 m. pasiekti, kad ES tiekiama elektra būtų pagaminta neišskiriant anglies dioksido. Tai didelė užduotis, tačiau būtina, jei ES nori visapusiškai atlikti savo vaidmenį: iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pasaulyje ir sustabdyti klimato kaitą. Tam reikės tęsti perėjimą prie atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo, anglies dioksido surinkimo ir laikymo, o toms šalims, kurios atitinkamai pasirinko – prie branduolinės energijos gamybos. Įgyvendinus prekybos taršos leidimais sistemą, taps lengviau pereiti prie mažai anglies dioksido išmetančios elektros energijos gamybos pakeičiant esamus elektros gamybos pajėgumus, pusės kurių galiojimas baigiasi iki 2030 m. Greitai priėmus investicinius sprendimus, jau 2020 m. pradžioje būtų galima pasiekti, kad beveik du trečdaliai Europos elektros būtų pagaminama naudojant mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas (dabartinis lygis – 44 proc.).

- Transporto priklausomybės nuo naftos panaikinimas. Perėjimas prie elektra, vandeniliu ir alternatyviu kuru varomų automobilių neįvyks pernakt, tam reikės didelių pokyčių ES transporto infrastruktūroje. Remdamasi savo 2008 m. komunikatu „Europos transporto ekologiškumo didinimas“, Komisija analizuos, kokių reikėtų veiksmų, kad vykdant tokius pokyčius Europos Sąjunga galėtų imtis lyderės pozicijų. Visų pirma ji apsvarstys i) mokesčių lengvatų ir kitų paskatų poreikį (atsižvelgiant į valstybės pagalbos teisės aktą) įsigyjant ekologiškesnes elektra, biometanu ir vandeniliu varomas transporto priemones ir atsisakant senesnių, teršiančių transporto priemonių prieš baigiantis jų eksploetavimo terminui, ii) galimybę nustatyti, kokią mažiausią privalomą visų vyriausybės ir vietos valdžios priemonių dalį turi sudaryti elektra, biometanu arba vandeniliu varomos transporto priemonės, ir iii) galimybę reikalauti, kad degalinės įdiegtų infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas greitai vystyti alternatyvų transportą visoje Europoje. Ji taip pat apsvarstys, kaip paskatinti toliau didinti transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą po 2012 m.

- Mažai energijos ir elektros suvartojantys pastatai. Pastatuose suvartojama 40 proc. pagamintos energijos. Pastatai gali būti pastatyti ir naudojami tokiu būdu, kad jie suvartotų tiek energijos, kiek jos pasigamina, ir net tapti grynaisiais energijos gamintojais. Komisija nustatys bendruosius principus, kuriais remiantis bus nustatomi pastatai, išskiriantys mažai anglies dioksido, arba visai jo neišskiriantys, ir mažai energijos suvartojantys arba visiškai jos nevartojantys pastatai, ir, jei būtina, siūlys priemones toliau didinti tokių pastatų skaičių. Taip pat reikia skubiai pertvarkyti turimus pastatus. Kiekviena dabar vykdoma investicija į esamus pastatus gali sumažinti mūsų energijos poreikį ir padėti ES siekti emisijų sumažinimo tikslų ateinančiais dešimtmečiais. Komisija ir valstybės narės toliau analizuos vidaus rinkos sąlygas ir paskatas, siekdamos subalansuoti šias investicijas energijos taupymo pastatų sektoriuje tikslais.

- „Protingai“ veikiantis tarpusavyje sujungtas elektros tinklas. Dabartinis tinklas buvo sukurtas siekiant perduoti elektrą iš didelių elektrinių nacionaliniams mažmeniniams paskirstymo tinklams. Ateityje naudojant tinklą reikės atsižvelgti į klimato kaitos poveikį ir siekti, kad integruotą Europos rinką elektra aprūpintų daugybė mažų atsinaujinančios energijos tiekėjų, kaip antai vėjo jėgainės ar vietiniai elektros energijos gamintojai, kurie kartu su didesnėmis elektrinėmis padės vis geriau garantuoti ES ekonomikos apsirūpinimą elektros energija. Siekiant panaudoti decentralizuotą elektros energijos gamybą, reikės atlikti didelius ES elektros tinklo pakeitimus. Reikia toliau išanalizuoti tokias koncepcijas, kaip Europą juosiantis jūros vėjo jėgainių tinklo žiedas, kuris sujungtų pietinę saulės, vakarinę bangų ir šiaurinę vėjo energiją arba hidroenergiją su pagrindiniais energijos vartojimo centrais. Mažmeniniu lygmeniu naudojami „protingi“ reguliavimo ir kontrolės įrenginiai gali smarkiai padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir paskatinti elektra varomų transporto priemonių kūrimą.

- Skatinimas visame pasaulyje naudoti dideliu energijos vartojimo efektyvumu pasižyminčią ir mažai anglies dioksido išskiriančią energijos sistemą. Ambicingos Europos energetikos darbotvarkės 2030–2050 m. naudingas poveikis gali būti padidintas, jei likusi pasaulio dalis bus įtikinta jos laikytis ir jai bus padedama tai daryti. Pažanga siekiant pasaulinio susitarimo klimato klausimais padės reikšmingai siekti pokyčių visame pasaulyje. Ankstyva ir ambicinga Europos energetikos pertvarkymo darbotvarkė padės pasiekti, kad Europos automobilių, statybų ir energijos gamybos sektoriai taptų pasauliniais technologijų lyderiais.

Tai nėra išsamus svarstytinų klausimų sąrašas, tačiau šie pavyzdžiai pagrįsti technologijomis, kurios jau pasiteisino eksperimentiniu lygmeniu. Jie supažindina su esminiais technologiniais pokyčiais, kurių nepavyks įgyvendinti, jei nebus koordinuojamos mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo, reguliavimo, investicijų ir infrastruktūros vystymo (dažnai apimančio visą žemyną) darbotvarkės.

Siekdama pažangos šiose srityse, Komisija kaip atskirą Strateginio energetikos technologijų plano dalį parengs 2050 m. energetikos politikos gaires dėl veiksmų, kurių reikia imtis bendradarbiaujant su valstybių narių pareigūnais, mokslininkais ir pramonės ekspertais siekiant palengvinti, jei tai pagrįsta, jų platų įgyvendinimą. Visų pirma gairėse bus nurodyti veiksmai, kurių reikia, kad ES iki 2050 m. sugebėtų pasigaminti elektrą anglies dioksido neišskiriančiu būdu, ir galimybės tai padaryti.

4. IšVADOS

Komisijos pasiūlymais dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, atsinaujinančios energijos išteklių ir vidaus energijos rinkos sukuriama sistema, kuri padėtų Europai iki 2020 m. įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos nustatytus tikslus. Jie taps pirmaisiais pagrindiniais žingsniais siekiant pertvarkyti Europos Sąjungą į tausojančią ir saugią technologijomis pagrįstą mažai CO2 išskiriančią energetikos rinką, sukuriančią gerovę ir darbo vietas visoje teritorijoje. Greitas susitarimas dėl šių pasiūlymų ir jų įgyvendinimas yra pirmoji pagrindinė Europos energijos tiekimo užtikrinimo politikos sudedamoji dalis.

- Taikant vien tik „20–20–20“ priemones, ES energijos tiekimo užtikrinimo poreikių pasiekti nepavyks. Atsiliepdama į 2008 m. spalio 15–16 d. susirinkusios Europos Vadovų Tarybos kvietimą suaktyvinti veiklą siekiant energijos tiekimo užtikrinimo, Komisija siūlo penkių krypčių Energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planą ir kviečia Tarybą ir Parlamentą pritarti poreikiui suaktyvinti ES pastangas kuriant veiksmingą išorės energetikos politiką; pasisakyti visų valstybių narių vardu, nustatyti svarbiausią infrastruktūrą savo energijos tiekimui užtikrinti, o tada imtis veiksmų, kad ji būtų sukurta, ir suderintais veiksmais stiprinti partnerystę su pagrindiniais energijos tiekėjais, tranzito šalimis ir vartotojais. Šiuo tikslu Taryba ir Parlamentas yra kviečiami patvirtinti

- Pirmąjį etapą : šešis Komisijos nustatytus prioritetus, kurie yra svarbiausi siekiant ES energijos tiekimo užtikrinimo: pietinį dujų koridorių, įvairų ir adekvatų SGD tiekimą Europai, veiksmingą Baltijos jūros regiono tinklų sujungimą, Viduržemio jūros regiono energijos žiedą, poreikį tinkamai tarpusavyje sujungti šiaurės–pietų dujų ir elektros infrastruktūras su vidurio ir pietų–rytų Europos infrastruktūromis, ir Šiaurės jūros vėjo jėgainių tinklą.

Be to, Komisija kviečia Tarybą ir Parlamentą pritarti

- antrajam etapui : Komisijos ketinimui nustatyti ir iki 2009–2010 m. pranešti Tarybai ir Parlamentui specialius veiksmus, kurių reikia siekiant įgyvendinti šiuos projektus.

- trečiajam etapui : Komisijos ketinimui atsižvelgiant į komentarus susijusius su žaliąja knyga, pateikti naują ES energijos tiekimo užtikrinimo ir infrastruktūros priemonę, pagrįstą esama TEN–T priemone.

- Komisijos pasiryžimui užtikrinti pietinio dujų koridoriaus vystymą ir paskatinti Komisiją ir Bendrijos finansines institucijas glaudžiai bendradarbiauti tiriant bendro pirkimo mechanizmo („Caspian Development Corporation“) ekonominį pagrįstumą.

- Komisijos ketinimui nustatyti priemones, reikalingas užtikrinti, kad ES atstovaus visoms valstybėms narėms išorės energetikos klausimais ir vykdydama 2.1 dalyje nustatytus veiksmus.

- Komisijos ketinimui suintensyvinti bendradarbiavimą su Afrika energijos klausimais, pasinaudojant Afrikos ir ES partneryste energetikos srityje, ir skirti daugiau dėmesio atsinaujinančios energijos išteklių kūrimo skatinimui Afrikoje vykdant ES plėtros politiką.

- 2008 m. Energijos vartojimo efektyvumo paketui, skatinant Tarybą ir Europos Parlamentą greičiau susitarti dėl paketo sudedamųjų dalių.

- Siūlomai Naftos atsargų direktyvai ir Komisijos ketinimui pasiūlyti 2010 m. peržiūrėti Dujų tiekimo užtikrinimo direktyvą.

- Komisijos ketinimui skatinti aplinką tausojantį ES vietos iškastinio kuro išteklių vystymą ir skatinti Berlyno forumą iškastinio kuro klausimais parengti konkrečias rekomendacijas dėl veiksmų, kurių reikėtų siekiant šio tikslo.

- Komisijos ketinimui pateikti, atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą, komunikatą „Kliūčių atsinaujinančios energijos ištekliams Europos Sąjungoje įveikimas“.

- Peržiūrėtam pasiūlymui dėl Direktyvos, kuria sukuriama Bendrijos branduolinės saugos sistema.

- Iniciatyvai sukurti Tausojančios energijos finansavimo iniciatyvą, kuri būtų bendras Komisijos ir Europos investicijų banko projektas siekiant sutelkti didelės apimties finansavimą iš kapitalo rinkų investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančios energijos išteklius ir švarų iškastinio kuro naudojimą.

Galiausiai, ES turi parengti ilgesnio laikotarpio apsirūpinimo energija ateityje strategiją. Todėl Komisija, siekdama sudaryti 2030 m. politikos darbotvarkę ir 2050 m. viziją ir kartu pateikti naują veiksmų planą, siūlys atnaujinti Europos energetikos politiką 2010 m.

PRIEDAS

1 priedas. Pagrindiniai scenarijai 2020 m.

Toliau pateiktoje lentelėje pristatoma ES energetikos apžvalga 2005 m. ir numatomos 2020 m. situacijos apžvalga pagal keturis scenarijus: i) bazinį scenarijų, kai Europos energetikos politika nėra vykdoma, o naftos kaina – 61 JAV doleris už barelį; ii) scenarijų, kai Europos energetikos politika nėra vykdoma, o naftos kaina – 100 JAV dolerių už barelį; iii) scenarijų, kai Europos energetikos politika yra vykdoma, o naftos kaina yra vidutinė; iv) scenarijų, kai Europos energetikos politika yra vykdoma, o naftos kainos yra aukštesnės.

ES-27 Mtne | 2005 m. | Bazinės prognozės[29], naftos kaina – 61 JAV doleris už barelį | Bazinės prognozės, naftos kaina – 100 JAV dolerių už barelį | Prognozės, kai naujoji energetikos politika yra vykdoma, o naftos kaina – 61 JAV doleris už barelį | Prognozės, kai naujoji energetikos politika yra vykdoma, o naftos kaina – 100 JAV dolerių už barelį |

Pirminis energijos poreikis | 1811 | 1968 | 1903 | 1712 | 1672 |

Nafta | 666 | 702 | 648 | 608 | 567 |

Dujos | 445 | 505 | 443 | 399 | 345 |

Kietas kuras | 320 | 342 | 340 | 216 | 253 |

Atsinaujinančios energijos ištekliai | 123 | 197 | 221 | 270 | 274 |

Branduolinė energija[30] | 257 | 221 | 249 | 218 | 233 |

ES energijos gamyba | 896 | 725 | 774 | 733 | 763 |

Nafta | 133 | 53 | 53 | 53 | 52 |

Dujos | 188 | 115 | 113 | 107 | 100 |

Kietas kuras | 196 | 142 | 146 | 108 | 129 |

Atsinaujinančios energijos ištekliai | 122 | 193 | 213 | 247 | 250 |

Branduolinė energija | 257 | 221 | 249 | 218 | 233 |

Grynasis importas | 975 | 1301 | 1184 | 1033 | 962 |

Nafta | 590 | 707 | 651 | 610 | 569 |

Dujos Mtne (m3) | 257 (298) | 390 (452) | 330 (383) | 291 (337) | 245 (284) |

Kietas kuras | 127 | 200 | 194 | 108 | 124 |

Galutinis elektros poreikis | 238 | 303 | 302 | 257 | 260 |

Išsamesnė analizė yra pateikta pridedamame Komisijos tarnybų darbo dokumente „Europos energetikos dabartinė ir būsima padėtis: poreikis, ištekliai, investicijos“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad paskutinėse dvejose skiltyse nurodytos ES apsirūpinimo energija prognozės galimos tik tada, jei bus visapusiškai, remiantis PRIMES modeliu, įgyvendinti „20–20–20“ tikslai.

[1] Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, Europos Vadovų Taryba, 2007 m. kovo mėn.

[2] COM (2007) 0528-32

[3] COM (2008) 30

[4] Lyginant Naujosios energetikos politikos esant aukštoms naftos kainoms scenarijų su baziniu scenarijumi, kai naftos kainos yra vidutinės. Duomenis apie visą šioje apžvalgoje naudotą statistinės informacijos, projektavimo ir scenarijų analizę rasite kartu pateiktame Komisijos tarnybų darbo dokumente „Europos energetikos padėtis dabar ir ateityje. Poreikis, ištekliai, investicijos“.

[5] Eurostatas, 2006 m.

[6] Eurostatas, 2006 m.

[7] Naujoji energetikos politika derinama su aukštų naftos kainų scenarijumi; žr. 4 išnašą.

[8] www.euromedinfo.eu

[9] www.molgroup.hu/en/press_centre/press_releases/european_energy_infrastructure__ndash__nets_project/

[10] www.energy-community.org/

[11] www.ens-newswire.com/ens/apr2007/2007-04-03-03.asp

[12] Komisijos komunikatas „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ (COM (2008) 706, 2008 10 29.

[13] Eurostatas, 2006 m.

[14] www.energy-community.org

[15] www.encharter.org

[16] ec.europa.eu/dgs/energy_transport/international

[17] „Tarptautinio masto problemų, susijusių su branduoline sauga ir saugumu, sprendimas“, COM(2008)312

[18] Pavyzdžiui, Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, Europos Vadovų Taryba, 2007 m. kovo mėn.

[19] „IEA Energy Policies Review – The European Union“, EBPO ir (arba) TEA, 2008 m. rugsėjis

[20] http://ec.europa.eu/energy/climate_actions/index_en.htm

[21] Komunikatas dėl Dujų tiekimo patikimumo direktyvos 2004/67 įvertinimo ataskaitos, COM (2008) 735.

[22] Remiantis parengiamaisiais tyrimais pagal Direktyvą 2005/32/EB http://ec.europa.eu/energy/demand/legislation/eco_design_en.htm .

[23] http://ec.europa.eu/energy/climate_actions/mayors/index_en.htm

[24] Eurostatas, 2006 m.; įskaitant atsargas saugyklose.

[25] Bazinės prognozės esant vidutinėms naftos kainoms; žr. 4 išnašą.

[26] Naujoji energetikos politika derinama su aukštų naftos kainų scenarijumi; Žr. 4 išnašą.

[27] COM(2007)0723; ec.europa.eu/energy/res/setplan/communication_2007_en.htm

[28] http://ec.europa.eu/energy/oil/berlin/index_en.htm

[29] Bazinis scenarijus – tai dabartinių tendencijų prognozės. Įtrauktos tik tos politikos sritys, kurios buvo įgyvendintos iki 2006 m. pabaigos.

[30] Atsižvelgiama į valstybių narių 2006 m. pabaigoje priimtus sprendimus mažinti branduolinės energijos gamybą.

Top