Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008DC0011

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui pirmas nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų, nustatytų direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, įvertinimas energijos - Vartojimo efektyvumo didinimas bendromis pastagomis

/* KOM/2008/0011 galutinis */

52008DC0011

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui pirmas nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų, nustatytų direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, įvertinimas energijos - Vartojimo efektyvumo didinimas bendromis pastagomis /* KOM/2008/0011 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 23.1.2008

KOM(2008) 11 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

PIRMAS NACIONALINIŲ EFEKTYVAUS ENERGIJOS VARTOJIMO VEIKSMŲ PLANŲ, NUSTATYTŲ DIREKTYVOJE 2006/32/EB DĖL ENERGIJOS GALUTINIO VARTOJIMO EFEKTYVUMO IR ENERGETINIŲ PASLAUGŲ, ĮVERTINIMAS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS BENDROMIS PASTAGOMIS

TURINYS

1. ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO IR ENERGETINIŲ PASLAUGŲ DIREKTYVOS TAIKYMAS VYKDANT INTEGRUOTĄ ES KLIMATO IR ENERGETIKOS POLITIKĄ 3

2. ENERGETINIŲ PASLAUGŲ DIREKTYVA. ĮGYVENDINIMAS LIGI ŠIOL 5

3. NACIONALINIAI EFEKTYVAUS ENERGIJOS VARTOJIMO VEIKSMŲ PLANAI – PIRMAS ĮVERTINIMAS 6

4. BENDRAS TIKSLO SIEKIMAS – DARBOTVARKĖ 12

5. IŠVADOS 13

PRIEDAS 1: Su išmetamu CO2 dujų kiekiu susijusios naudos, kurios būtų gauta įvykdžius Energetinių paslaugų direktyvoje nustatytas energijos taupymo užduotis, apskaičiavimas 15

PRIEDAS 2: Komisijos naujos iniciatyvos 16

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

PIRMAS NACIONALINIŲ EFEKTYVAUS ENERGIJOS VARTOJIMO VEIKSMŲ PLANŲ, NUSTATYTŲ DIREKTYVOJE 2006/32/EB DĖL ENERGIJOS GALUTINIO VARTOJIMO EFEKTYVUMO IR ENERGETINIŲ PASLAUGŲ, ĮVERTINIMAS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS BENDROMIS PASTAGOMIS

1. ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO IR ENERGETINIŲ PASLAUGŲ DIREKTYVOS TAIKYMAS VYKDANT INTEGRUOTĄ ES KLIMATO IR ENERGETIKOS POLITIKĄ

Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo mėn. išvadose[1] energijos vartojimo efektyvumą pavadino esmine klimato kaitos ir energetikos išsamios strategijos dalimi ir pabrėžė siekio, kad iki 2020 m. ES būtų sutaupoma 20 % suvartojamos energijos[2], svarbą. Europos Vadovų Taryba taip pat pridūrė, kad siekiant to tikslo reikėtų kuo tinkamiau panaudoti Nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus[3]. Šį dalyką jau 2005 m. taip pat pabrėžė Europos Parlamentas[4].

Tobulinant energijos taupymą ir didinant energijos vartojimo efektyvumą kaskart vis daugiau prisidedama diegiant energijos tiekimo tvarumo ir saugumo metodą bei mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nacionaliniai efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planai – tai įrodymas, kad valstybės narės iš tikro prisiima įsipareigojimus. Taip pat svarbus tas dalykas, kad įgyvendinant minėtus planus daugelis energijos vartojimo efektyvumo sektoriaus suinteresuotųjų šalių bet kokiu lygiu gali keistis geriausia praktika ir prisidėti tobulinant strategijų ir priimtų priemonių sinenergetiką.

Dėl to, kad energija jau vartojama efektyviau, sumažėjo ES ekonomikos energijos imlumas[5]. Tačiau nepaisant minėtų dalykų Europoje suvartojama kaskart vis daugiau energijos; dėl to išmetamas didesnis CO2 dujų kiekis ir Europa kol kas lieka priklausoma nuo iškastinio kuro importo.

Komisija, parengusi šią ataskaitą, įvykdė Galutinio energijos vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų[6] direktyvoje nustatytą įpareigojimą įvertinti NEEVVP ir teikti apie juos ataskaitas. Šį įpareigojimą Komisija šio metu gali įvykdyti tik iš dalies, nes ne visos valstybės narės yra pateikusios savo NEEVVP[7], o tuos planus tinkamu laiku, kad juos būtų įmanoma tinkamai įvertinti, pateikė tik kelios valstybės narės. Vadinasi, išsamesnė ataskaita apie kiekvieną NEEVVP bus pateikta tada, kai tie planai bus įteikti Komisijai.

Šioje ataskaitoje Komisija, remdamasi iki 2007 m. gruodžio 1 d. atsiųstais 17 NEEVVP[8], pirmą kartą įvertina valstybių narių parengtas strategijas; vertinant daugiausia dėmesio skirta toms priemonėms, kurias galima laikyti gerosios patirties priemonėmis, visų pirma sektinam valstybės sektoriaus vaidmeniui ir informacijos teikimui, kurią pagal direktyvos nuostatas valstybės narės turi pateikti apie savo pirmąjį NEEVVP. Šių strategijų ir iniciatyvų poveikis turi būti padidintas. Dėl to Komisija sudarys palankias sąlygas abipusiai paramai užtikrinant įgyvendinimą ir paskelbs keletą naujų iniciatyvų, tobulinančių energijos vartojimo efektyvumo ES teisinę sistemą, taikomą įvairiems galutiniams energijos vartojimo sektoriams.

Kažin ar įmanoma perdėti efektyvios strategijos, kuria didinamas integruotos klimato ir energetikos ES politikos efektyvumas, svarbą. Techninės ir ekonominės galimybės ekonomiškai efektyviais metodais didinti energijos vartojimo efektyvumą bei tą efektyvumą didinti trukdančios šalintinos kliūtys yra išsamiai išnagrinėtos ir plačiai pripažįstamos[9]. Veiksmingai įgyvendinant politiką, kuria būtų šalinamos minėtos kliūtys, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis galėtų būti gerokai prisidedama siekiant ES tikslų. Pvz., jeigu galutiniai vartotojai suvartotų mažiau energijos, kaip nustatyta direktyvoje dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, 2020 m. būtų išmetama 393 milijonais tonų mažiau CO2 dujų, palyginti su ta padėtimi, jeigu veiksmų planas nebūtų keičiamas (išsamiau žr. 1 priede). Tas kiekis atitinka beveik 10 % teršalų, kuriuos į ES išmetė 1990 m., kiekio[10]. Be kita ko, gerokai sumažėjus energijos paklausai taip pat turėtų būti mažiau importuojama iškastinio kuro, atitinkamai turėtų mažėti išlaidos apmokėti energijos importą, o vartotojams turėtų būti įteikiamos mažesnės sąskaitos.

Atrodo, kad nuolat raginama kuo didesnį dėmesį skirti energijos vartojimo efektyvumui. ES įsipareigojimai, kuriuos ES turi įvykdyti iki 2020 m., dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, atsinaujinančios energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo turėtų padėti užtikrinti politikos tęstinumą visais lygmenimis ir padrąsinti įvairių energijos tiekimo ir naudojimo sektorių investuotojus, vartotojus ir kitas suinteresuotąsias šalis. Artimiausiais metais[11] vidinėje energijos rinkoje turėtų būti užtikrinamas patikimesnis patekimas į rinką, pasirinkimo galimybė vartotojams ir ta rinka turėtų paskatinti iš tikro naujų rinkų kūrimą. Energiją taupančių produktų ir paslaugų bei technologinio bendradarbiavimo pasaulinių rinkų pagrindinės nuostatos bus tobulinamos, nes pasaulinė prekyba didėja, investuojama kaskart vis daugiau ir rengiamas pasaulinis susitarimas dėl klimato kaitos.

Dabar pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas tam, kad strategijos ir priemonės būtų įgyvendinamos veiksmingai, įskaitant geriausią praktiką ir sinenergetiką.

2. ENERGETINIŲ PASLAUGŲ DIREKTYVA. JOS ĮGYVENDINIMAS LIGI ŠIOL

Direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės privalo prisiimti įsipareigojimą 2016 m. taupyti maždaug 9 % galutinio suvartojimo energijos[12], sukurti institucinę sandarą, teisinę sistemą ir parengti priemones, kurias taikant būtų pašalintos efektyvaus galutinio energijos vartojimo kliūtys. Laikoma, kad įgyvendinant Direktyvą, visais Europos bendruomenės lygmenimis – vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir Bendrijos – bus skatinama imtis naujų iniciatyvų, kuriomis bus siekiama kur kas sunkesnių energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų. Įgyvendinant direktyvą turėtų būti sukurtos reikalingos sąlygos energetinių paslaugų rinkai plėsti ir jai skatinti bei užtikrinti, kad galutiniams vartotojai turėtų galimybę naudotis privalumais, kurios suteikia efektyvus energijos vartojimas.

Kiekvienai valstybei narei buvo nustatytas reikalavimas parengti NEEVVP ir iki 2007 m. birželio 30 d. perduoti Komisijai. NEEVVP turėtų būti nustatyta nacionalinė strategija, sudarytas būsimų veiksmų planas ir NEEVVP neturėtų būti laikomas dar viena biurokratine priemone. Įgyvendinimas, kuris būtų atliekamas vėliau, monitoringas, tame plane išdėstytos strategijos ir nurodytų priemonių įvertinimas, kuris būtų papildytas Europos lygmeniu atliekama lyginamąja analize ir „atitinkamų ekspertų atliekamu įvertinimu“, valstybėms narėms turėtų padėti mokantis iš kitų padarytų klaidų ir pasiektų laimėjimų ir sudaryti sąlygas geriausią praktiką skleisti visoje ES.

Pirmajame NEEVVP kiekviena valstybė narė turėtų būti nustačiusi bendrąją nacionalinę orientacinę užduotį – iki 2016 m. pabaigos užtikrinti, kad būtų sutaupoma 9 % arba daugiau energijos – ir tarpinę nacionalinę užduotį, t. y. kiek apytiksliai energijos turi būti sutaupoma 2010 m.[13] Be to, pirmajame plane valstybės narės turėtų išdėstyti, kaip jos ketina įvykdyti minėtas energijos taupymo užduotis, aprašyti tų užduočių vykdymo strategiją ir taikytinas priemones. Valstybės narės visų pirma turėtų išdėstyti, kaip jos ketina įgyvendinti nuostatas dėl valstybės sektoriaus išskirtinės svarbos, informacijos teikimo ir energijos vartojimo efektyvumo rekomendacijų teikimo galutiniams vartotojams[14].

Valstybės narės pateikia pirmuosius NEEVVP

Pasibaigus planų pateikimo terminui, Komisija buvo gavusi tik dviejų valstybių narių – Suomijos ir Jungtinės Karalystės – NEEVVP. Vėliau planus pateikė kitos penkiolika valstybių narių – Austrija, Bulgarija, Čekija, Kipras, Danija, Estija, Vokietija, Airija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Ispanija. Spalio 17 d. buvo pradėtas teisės aktų pažeidimo procesas prieš likusias valstybes nares, kurios Komisijai nepateikė pirmojo NEEVVP. Belgija ir Slovakija savo NEEVVP įteikė pernelyg vėlai (2007 m. gruodžio mėn.) ir dėl to tais planais nebuvo įmanoma remtis rengiant įvertinimą.

3. NACIONALINIAI EFEKTYVAUS ENERGIJOS VARTOJIMO VEIKSMŲ PLANAI – PIRMAS ĮVERTINIMAS

Šis pirmas įvertinimas jokiu būdu nėra išsamus ir jį rengiant nebuvo taikyta mokslinio vertinimo metodika. Pirmas įvertinimas – tai pirmasis valstybių narių parengtų strategijų ir priemonių nagrinėjimas, pirmasis bandymas nustatyti gerosios praktikos pavyzdžius, kuriuos vertėtų apsvarstyti išsamiau. Komisija atidžiausiai nagrinėjo tas strategijų dalis, kuriose buvo aptariama valstybės sektoriaus svarba ir informacija. Bet kokios pavienės priemonės tinkamumas ar bet kokios tam tikros tvarkos pobūdis priklausys nuo aplinkybių, į kurias atsižvelgiant priemonė ar tvarka bus įgyvendinamos, nuo galiojančios teisinės, reguliavimo sistemų pobūdžio ir, be kita ko, politinių, organizacinių ir socialinių–kultūrinių klausimų.

Siekių mastas

Atlikus pirmą 17 NEEVVP, kuriuos įteikė minėtos valstybės narės[15], nagrinėjimą, galima daryti išvadą, kad penkios valstybės narės iškėlė energijos taupymo užduotis, kuriose nustatytos ribinės vertės viršija privalomąją orientacinę 9 % vertę – Kipras (10 %), Lietuva (11 %), Italija (9,6 %), Rumunija (13,5 %) ir Ispanija (11 %; iki 2012 m.).

Kelios valstybės narės, t. y. Airija, Nyderlandai ir Junginė Karalystė, tvirtina ketinančios sutaupyti daug daugiau energijos. Komisija sveikina tų valstybių siekį įvykdyti sunkesnes užduotis. Tačiau tuo atveju, jeigu nebūtų prisiimtas oficialus aiškus įsipareigojimas, kyla pavojus, kad rinkos dalyviai gali nuspręsti, jog siekis taupyti energiją nėra toks jau pirmaeilis dalykas. Rinkos dalyviai tikėtųsi, kad vyriausybės savo politinius įsipareigojimus pagrįs paskelbtomis iniciatyvomis, kurioms įgyvendinti reikės daug pastangų, kad būtų sukurta verslui palanki aplinka, ilgalaikės numanomos investavimo sąlygos, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Keliuose NEEVVP nustatyta, kad didoka dalis iš bendro sutaupyto energijos kiekio per devynerių metų laikotarpį bus sutaupyta naudojant vadinamąsias „išankstines“ priemones[16].

Šešiuose NEEVVP[17] neapimamas visas devynerių metų laikotarpis kaip nustatyta direktyvoje[18]. Dėl minėtų priežasčių ir, be to, neturint prielaidų apie ateityje priimtinas priemones, keblu įvertinti, ar taikant minėtas strategijas įmanoma sutaupyti 2016 m. nustatytus energijos kiekius.

Išskirtinė valstybės sektoriaus svarba

Direktyvoje nustatyta, kad valstybės sektorius – tai ypatingai svarbus sektorius, turintis skatinti kitas suinteresuotąsias šalis visuose ekonomikos sektoriuose imtis energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių. Kelios valstybės narės parengė išsamius tai sričiai skirtus veiksmų planus, t. y. jos įrodė ketinančios spręsti iškeltus sunkius uždavinius ir kitoms valstybėms rodo pavyzdį.

Airija, palyginti su anksčiau vykdyta politika, nustatė sunkiai įvykdomą užduotį – iki 2020 m. sutaupyti 33 % valstybinio sektoriaus energijos, o Vokietija, palyginti su 1990 m. išmestais kiekiais, įsipareigojo valstybinio sektoriaus išmetamą CO2 dujų kiekį iki 2012 m. sumažinti 30 % (šią užduotį Vokietija įvykdys taikydama beveik vien energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones). Jungtinė Karalystė siekia iki 2012 m. pastatyti tokius pagrindinius vyriausybės pastatus, iš kurių į aplinką nebūtų išmetamos CO2 dujos.

Kad įvykdytų minėtą užduotį, Airija įgyvendina išsamią priemonių programą ir apie išskirtinę valstybinio sektoriaus svarbą informuos organizuodama nacionalinę „Power of One” kampaniją[19]. Bus sukurti mechanizmai, skatinantys, kad valstybinio sektoriaus institucijos vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis keistųsi geriausia praktika ir kad skleistų naujas idėjas.

Vokietija pradeda įgyvendinti ilgalaikę valstybinių pastatų modernizavimo programą, kuriai kasmet per ketverių metų laikotarpį (2008–2012 m.) skirs 120 milijonų eurų. Be to, Vokietija įgyvendina bandomąjį energijos vartojimo efektyvumo projektą, kurį numatyta pradėti įgyvendinti ir valstybės sektoriuje.

Be kitų valstybės sektoriuje taikomų priemonių, Danija ketina reikalauti, kad būtų tikrinama, ar energija vartojama efektyviai. Visas pateiktas rekomendacijas[20], kurioms įgyvendinti įdėtos lėšos sugrįžtų per penkerius metus ar per trumpesnį laiką, bus reikalaujama įgyvendinti. Panašiai ir Malta užtikrina, kad svarbiausias būtų valstybės sektorius; vienas iš naujų Maltos strategijos atžvilgių – patarėjo ekologijos klausimais paskyrimas visose ministerijose. Patarėjai ekologijos klausimais nagrinės energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo iniciatyvas, kuriuos tinkamai taikant įmanoma gerokai paspartinti pažangą ir pagerinti veiklos rezultatus.

Jungtinė Karalystė taip pat stengiasi patvirtinti valstybės sektoriaus įtaką ir užtikrinti, kad jo vaidmuo būtų svarbiausias. Pvz., Jungtinė Karalystė įgyvendindama visas namų statybos programas taikys Tvariųjų namų kodeksą, kuriame nustatytas reikalavimas, kad visi už vyriausybės lėšas statomi nauji namai atitiktų to kodekso 3 lygio reikalavimus – tuose namuose, palyginti su 2006 m. statybos kodeksu, turi būti suvartojama 25 % mažiau energijos. Austrija yra numačiusi, kad jos valstybės sektoriaus pastatuose bus suvartojama mažiau energijos nei šiuo metu nustatyta teisiniais reikalavimais, t. y. tie pastatai bus tinkamas pavyzdys.

Suomija ketina savivaldybės pastatams šiuo metu taikomus savanoriškus susitarimus, privalomo informacijos teikimo ir komunikacijos priemones taip pat pradėti taikyti ir nacionalinio valstybės sektoriaus pastatams bei operacijoms.

Ispanija įgyvendins gatvių apšvietimo pasenusių sistemų modernizavimo programas, t. y. tos sistemos bus keičiamos nauja ir kur kas veiksmingesne įranga; be to, Ispanija nurodė gerinsianti energijos, reikalingos geriamajam vandeniui tiekti, vartojimo efektyvumą.

Parengusi Rentabilaus energijos paskirstymo programą Lenkija valstybės sektorių įpareigojo įgyvendinti reikiamas priemones, kad energijos taupymo užduotys būtų įvykdytos ne žemesniu nei nacionaliniu lygmeniu.

Nyderlandai ketina tapti pirmąja valstybe nare, kuri rengdama viešuosius pirkimus taikytų tvarumą užtikrinančius kriterijus. Nuo 2010 m. organizuojant visus nacionalinius viešuosius pirkimus bus taikomi tvarumą užtikrinantys kriterijai, o vietinės ir regioninės valdžios institucijos tuos kriterijus taikys 50 % visų organizuojamų viešųjų pirkimų. Be to, naudodami savo perkamąją galią Nyderlandai ketina skatinti naujų koncepcijų kūrimą produktų, statybos ir transporto sektoriuose.

Išnagrinėjus NEEVVP, atrodo, galima daryti išvadą, kad kelios valstybės narės vangiai naudojasi proga valstybės sektoriui suteikti ypatingą svarbą. Kelios valstybės narės pareiškė vykdysiančios direktyvos nuostatas, tačiau nepaaiškino, kaip jos ketina tą daryti. Nėra jokios abejonės, kad aiški informacija – svarbus įrodymas, patvirtinantis vyriausybės įsipareigojimą užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą. Toks vyriausybės įsipareigojimas savo ruožtu paskatintų verslą investuoti į energijos vartojimo užtikrinimą ir kurti būsimas efektyvaus energijos vartojimo ir energetinių paslaugų rinkas.

Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas: žinių skleidimas, švietimas ir mokymas

Valstybės narės gali skatinti taupyti energiją visuose sektoriuose skleisdamos žinias apie būtinybę imtis veiksmų ir apie galimus energijos taupymo būdus. Direktyvoje nustatytas reikalavimas, kurį vykdydamos valstybės narės turi užtikrinti, kad informacija apie energijos vartojimo efektyvumą didinančius metodus, finansines, teisines priemones būtų skaidri ir pateikiama visoms atitinkamoms suinteresuotosioms šalims ir kad būtų didinamas galutinio energijos vartojimo efektyvumas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija apie geriausius energijos taupymo būdus būti prieinama visoms suinteresuotosioms šalims. Naudodamiesi minėtomis informavimo priemonėmis, kartu su aiškiais kainų skirtingose vietovėse signalais, energijos vartojimo efektyvumą didinti skatinančiais tarifais ir patikimesne grįžtamąja informacija apie suvartotą tikrąjį energijos kiekį, taip pat tikslesne apmokėjimo metodika ir intelektualiaisiais skaitikliais, galutiniai vartotojai turėtų sugebėti dėl suvartojamos energijos priimti patikimesne informacija pagrįstus sprendimus ir įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą užtikrinančias iniciatyvas.

Išnagrinėjus NEEVVP galima daryti išvadą, kad beveik visos valstybės narės energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones skatins diegti bendro pobūdžio informavimo kampanijomis ir (arba) tikslinėmis priemonėmis, susijusiomis su skelbiamomis iniciatyvomis. Airijos „Power of One“ kampanija – labai išsamios skirtingomis informavimo priemonėmis vykdomos ir įvairiems energijos tipams bei ištekliams skirtos kampanijos pavyzdys, apimantis neefektyvaus energijos vartojimo poveikį vartotojams (šis poveikis atskleidžiamas nurodant vartotojų patiriamas sąnaudas), ekonomiką ir aplinką, geriausią praktiką namie ir darbe bei pačias įvairiausias informavimo priemones – spaudos leidinių priedus, svetaines, reklamines keliones, laiškų siuntimą vartotojams, su sąskaitomis už komunalines paslaugas įteikiamus priedus, mokyklų programas, seminarus ir rėmimą, televizijos programas bei kvalifikacijos, akreditacijos ir sertifikavimo priemones. įvairiems energijos tipams bei ištekliams skirtos kampanijos pavyzdys, apimantis neefektyvaus energijos vartojimo poveikį vartotojams (šis poveikis atskleidžiamas nurodant vartotojų patiriamas sąnaudas), ekonomiką ir aplinką, geriausią praktiką namie ir darbe bei pačias įvairiausias informavimo priemones – spaudos leidinių priedus, svetaines, reklamines keliones, laiškų siuntimą vartotojams, su sąskaitomis už komunalines paslaugas įteikiamus priedus, mokyklų programas, seminarus ir rėmimą, televizijos programas bei kvalifikacijos, akreditacijos ir sertifikavimo priemones.

Vartotojams kaskart teikiama vis išsamesnė grįžtamoji informacija – tam pasitelkiami intelektualieji skaitikliai, aiškiau parengtos sąskaitos už suvartotą energiją arba įvairios skaičiuoklės. Jungtinėje Karalystėje naudojama išmetamo anglies dvideginio kiekio skaičiuoklė energijos vartotojams padės aiškiau suprasti, kokį poveikį jų vartojama energija daro aplinkai, ir jose bus pateikiama pasiūlymų, kaip vartotojai galėtų mažinti suvartojamos energijos kiekį. Estija ketina pateikti tikslesnę informaciją, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant mokesčius – tai bus daroma skirtingoms vartotojų grupėms siunčiant lyginamuosius duomenis apie suvartotą energijos, kuri buvo gauta iš pagrindinių kuro ir energetinių produktų rūšių, kiekį. Šiomis priemonėmis bus skleidžiamos žinios ir bus skatinama imtis veiksmų.

Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas: iniciatyvos ir priemonės

Finansinės ir fiskalinės iniciatyvos

Finansinės ir fiskalinės paskatos yra svarbios mažinant sandorių sąnaudas ir nuspėjant riziką, kurią tenka prisiimti diegiant naujas technologijas ir originalius veiklos metodus. NEEVVP – tai tam tikrų skatinimo programų rinkinys[21]. Didesnė tų programų dalis – ne vienam sektoriui skirtos horizontaliosios programos. Vokietija, pvz., savo „CO2 Building Retrofit Programme” pradės taikyti naujiems sektoriams, siekdama, kad iki 2016 m. pastatų, kurie modernizuojami šiluminės izoliacijos atžvilgiu, kiekis per metus padidėtų dvigubai, t. y. nuo 1,3 iki 2,6 %. Visų pirma bus skatinama, kad privatus sektorius, federalinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijos statytų pasyviuosius arba mažai energijos vartojančius pastatus. Kadangi pastatams tenka 40 % viso galutinio energijos suvartojimo, efektyviai skatinant taikyti „pasyviųjų namų“ statybos standartus šiame didžiausiame galutinio energijos vartojimo sektoriuje galėtų pavykti sutaupyti labai daug energijos.

Austrija taip pat yra parengusi panašią pastatų programą, skirtą ir valstybiniam, ir privačiam sektoriui. Ta programa turėtų padėti Austrijai pasiekti tikslą – iki 2010 m. sumažinti energijos imlumą, palyginti su tuo atveju, jeigu būtų tęsiama ankstesnė politika, 5 %, o iki 2020 m. – 20 %.

Lietuva siūlo iki 9 % sumažinti pridėtinės vertės mokestį (įprastas šio mokesčio dydis – 18 %) tiems paslaugų teikėjams, kurie teikia su gyvenamųjų namų statyba, atnaujinimu ir izoliavimu (lėšų šiems darbams atlikti skiria valstybė ar jos skiriamos iš savivaldybės biudžeto) arba valstybės išduotais palankiomis sąlygomis kreditais ir statybos sektoriui skirtais specialiais fondais susijusias paslaugas. Nyderlandai pradės taikyti Mokesčių nuolaidą už investavimą į energijos vartojimą, t. y. mokesčių sumažinimo privačioms bendrovėms tvarką, kurią galima taikyti perkant arba gaminant energiją efektyviai vartojančią įrangą ir už tvariaisiais būdais pagamintą energiją. 2007 m. Italija pradės taikyti tvarką, pagal kurią mokesčių mokėtojų įvairiai įrangai, pvz., kondensuojamiesiems katilams, A+ kategorijos šaldytuvams, elektros varikliams, apšvietimo įrangai, ir pastatams atnaujinti išleistoms sumoms bus taikoma didelė mokesčių nuolaida (iki 55 %).

Savanoriški susitarimai

Suomijoje nacionalinė vyriausybė dažnai sudaro susitarimus su suinteresuotosiomis valstybės ir privataus sektorių šalimis. Tokie susitarimai apima maždaug 60 % galutinio energijos vartojimo aštuoniuose sektoriuose. Dabar iškeltas tikslas – iki 2016 m. šiais susitarimais turi būti apimta 90 % galutinio energijos vartojimo. Vyriausybė skiria lėšų, kad būtų atliktas energijos vartojimo efektyvumo patikrinimas ir išnagrinėtos galimybės bei nustatytos įvykdytinos užduotys. Monitoringas ir vertinimas padeda užtikrinti, kad iš atitinkamo sektoriaus būtų gaunama grįžtamoji informacija apie sutaupytą energijos kiekį. Nyderlandai tais savanoriškais susitarimais[22] taip pat siekia užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės, žemės ūkio ir paslaugų teikimo sektoriuose. Danijos „A–klubas“, kurio narės – valstybės ir privačios organizacijos – viešuosius pirkimus įsipareigoja organizuoti pagal energijos vartojimo efektyvumo kriterijus – tai kitas savanoriškas paprastesnis susitarimas.

Ispanija ir Lenkija taip pat ketina pradėti taikyti savanoriškus susitarimus – pagrindinę priemonę energijai taupyti pramonės sektoriuje. 2008 m. Rumunija ketina savanoriškus susitarimus pasirašyti su pramoninės veiklos vykdytojais. Jungtinė Karalystė toliau tobulins „Climate Change Agreements” (“Susitarimai dėl klimato kaitos”). Airijoje sudaromuose susitarimuose nustatomas griežtas įpareigojimas pradėti taikyti energijos vartojimo stebėjimą.

Rinkos priemonės

Kelios valstybės narės nurodė, kad didesnę savo įsipareigojimų taupyti energiją dalį jos įvykdys ir toliau taikydamos rinkos priemones, kuriomis skatinamas energijos vartojimo efektyvumas, arba plėsdamos tų rinkos priemonių taikymo sritį.

Jungtinėje Karalystėje Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įsipareigojimų, kuriais energijos tiekėjai įpareigojami energijos vartojimo taupymo priemones taikyti gyvenamųjų namų sektoriuje, galiojimas bus pratęstas iki 2020 m. Tie įsipareigojimai buvo pavadinti Išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimo užduotimi; joje nustatytas reikalavimas 2008– 2011 m. sutaupyti beveik du kartus daugiau, palyginti su Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įsipareigojimuose nustatytu reikalavimu, energijos. Be to, bus įgyvendinta „leidžiamo išmesti didžiausio teršalų kiekio nustatymo ir prekybos sistema“, Įpareigojimas sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį (Carbon Reduction Commitment), kuri bus taikoma nedaug energijos suvartojantiems sektoriams, privačiam ir valstybės sektoriui.

Italijoje iki 2014 m. galios šiuo metu taikoma baltųjų sertifikatų tvarka[23]. Italijoje taikant minėtą tvarką buvo išplėstas vietinių energetinių paslaugų sektorius. Lenkija taip pat ketina įgyvendinti baltųjų sertifikatų tvarką, skatinančią taupyti energiją ir elektros energijos, šilumos arba gamtinių dujų ir (arba) kuro galutiniams vartotojams tiekėjams taip pat nustatančią įpareigojimus.

Danija paskirstymo bendrovėms yra nustačiusi įpareigojimą kiekvienais metais sutaupyti tam tikrą energijos kiekį.

Energijos tiekimo bendrovės (ETB)

Kelios valstybės narės (Italija, Ispanija, Airija, Austrija, Lenkija ir Vokietija) paminėjo, kad labai svarbu skatinti ETB ir sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo sudarymą, kad būtų didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir plečiama energetinių paslaugų rinka. Komercinių energetinių paslaugų teikimas ir energijos vartojimo efektyvumo rinka – svarbūs direktyvoje iškelti tikslai.

Fondai ir finansavimo mechanizmai

Bulgarija sukūrė kreditavimo priemones, kuriomis atitinkamai gali pasinaudoti komercinis ir gyvenamųjų namų sektoriai.

Rumunija pradėjo įgyvendinti nacionalinę daugiaaukščių gyvenamųjų namų apšiltinimo programą, kuriai 34 % lėšų skiriama iš nacionalinio biudžeto, 33 % – iš vietinės valdžios biudžeto, o likusius 33 % lėšų skiria gyvenamųjų namų bendrijos. Rumunija taip pat sukurs premijinio pobūdžio paramos sistemą, skirtą labai efektyviai bendrai šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Jungtinė Karalystė, naudodama „Carbon Trust“, sukūrė įvairių finansinių priemonių arba atnaujinamųjų fondų. „Carbon Trust“ teikia paskolas organizacijoms, kurios užtikrina palyginamąjį finansavimą ir sukuria „uždarą“ energijos vartojimo finansavimo fondą. Sutaupyta pakartotinai naudojama energija priskiriama atnaujinamiesiems fondams ir svarbiausioms paslaugoms. Tų fondų lėšos skiriamos mažoms ir vidutinėms įmonėms bei pramonei. Valstybės sektoriui lėšos skiriamos iš atnaujinamojo paskolų fondo (Salix).

Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas: institucinės sandaros kūrimas minėtam tikslui pasiekti

Kad būtų įmanoma teikti informaciją, šviesti ir mokyti, reikia sukurti tam tikrą institucinę struktūrą ir pajėgumus, į kuriuos dažnai reikia įtraukti valstybės ir privataus sektoriaus organizacijų tinklus, nes visi turi veikti išvien užtikrindami energijos vartojimo efektyvumą.

Beveik visose valstybėse narės yra įsteigtos energijos vartojimo efektyvumo agentūros. Tos agentūros gerokai prisideda vykdant energijos vartojimo efektyvumo politiką ir įgyvendinant programas. Agentūroms suteikti nevienodi įgaliojimai ir jų veikimo sritis skiriasi. Pvz., Danijoje „Electricity Saving Trust” sprendžia gyvenamųjų namų ir valstybės sektorių klausimus; daugiausia dėmesio skiria įrangai ir vartotojų elgsenai („Electricity Saving Trust” organizuoja kampanijas ir skelbia nuolaidų taikymo laikotarpius). Įsteigtas naujas centras, kuriame visų pirma nagrinėjami energijos taupymo pastatuose klausimai. Vietiniai energijos taupymo komitetai koordinuos visų vietinių iniciatyvų įgyvendinimą, įskaitant tas, kurias paskelbia paskirstymo bendrovės. Italijoje regioninės ir vietinės energijos agentūros informavimo ir komunikavimo srityse veikia nacionalinės vyriausybės vardu. Toks metodas laikytinas decentralizuotu ir jį taikant įmanoma tiesiogiai bendrauti su tikslinėmis grupėmis. Kadangi ES veikia daugiau nei 350 vietinių ir regioninių agentūrų, minėtą metodą būtų galima taikyti ir kitose valstybėse narėse, kad būtų tinkamiau išnaudojamos tų agentūrų galimybės.

Transportas ir vietovių planavimas

Beveik visoms valstybėms narėms tenka spręsti sudėtingus transporto sektoriaus uždavinius ir daugeliui subjektų, kuriems teko patirti spartaus ir žymaus privačių automobilių skaičiaus didėjimo padarinius pripažįsta, kad dabar reikia imtis griežtų priemonių, jeigu tą procesą norima sustabdyti. Airija ir Austrija pateikė vietovių planavimo priemones, kuriomis siekiama sumažinti vartojamą energijos, išmetamų teršalų kiekį ir, be kita ko, patobulinti transporto infrastruktūros kokybę ir mastą. Kaip nurodyta „Transport 21“ iniciatyvoje, Airija skatins, kad dažniau būtų naudojamasi visuomeniniu transportu, ir tam tikslui viešojo transporto paslaugoms ir infrastruktūrai skirs dideles investicijas. Iniciatyva siekiama stiprinti žemės naudojimo ir transporto saitus, kad būtų didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir užtikrinamas sektoriaus tvarumas. Airija taip pat įgyvendina energijos paklausos valdymo strategiją, įskaitant nuostatą dėl specialių automobilių parkų valdytojams teikiamų rekomendacijų dėl energijos vartojimo ir efektyvumo bei priemonių, padėsiančių automobilių pirkėjams pasirinkti mažiau degalų vartojančius automobilius.

Įgyvendindamos važiavimo pagal aplinkos apsaugos reikalavimus iniciatyvą valstybės narės siekia užtikrinti, kad transporto priemonės vartotų mažiau degalų, t. y. tuo pačiu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinti kelių eismo saugumą ir sumažinti kelių eismo nelaimių skaičių. Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė, įgyvendindamos važiavimo pagal aplinkos apsaugos reikalavimus iniciatyvas, skatina vairuotojų elgsenos pasikeitimą.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį

Iš NEEVVP, kuriuos išnagrinėjo Komisija, keliuose NEEVVP pateikiamos išsamios strategijos ir planai, kuriuos įgyvendinus energijos būsią sutaupoma daugiau nei privalomi 9 %. Keliuose planuose, kuriuose taikomas pažangus metodas, tvirtinama, kad kol kas nėra visiškai aišku, kokios bus tos visos naujos priemonės ir kokia forma joms bus suteikta. Tačiau beveik visuose planuose, atrodo, išdėstoma, kad bus tęsiama ankstesnė politika – juose nėra nė žodžio apie pažangias ar ateities strategijas. Vadinasi, užbaigus pirmą NEEVVP įvertinimą, galima įžvelgti tam tikrų viltį teikiančių ženklų, tačiau kelios valstybės narės, nors ir prisiėmė politinius įsipareigojimus, vis dėlto nepriėmė reikiamų priemonių arba nenumato jų priimti, kaip kad nurodoma NEEVVP, ir toms priemonėms rengti tos valstybės narės skiria per mažai išteklių.

4. BENDRAS TIKSLO SIEKIMAS – DARBOTVARKĖ

Įgyvendinimas, abipusė parama, suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

Perkėlimo į nacionalinę teisę priežiūra

Per ateinančius mėnesius Komisijai įteikti NEEVVP bus išnagrinėti ir bus įvertinta, ar jie laikyti įgyvendintinais, t. y. ar įmanoma įvykdyti juose nustatytas energijos taupymo užduotis. Komisija, prieš paskelbdama NEEVVP įvertinimą, konsultuosis su valstybėmis narėmis. Šiuo metu teisės aktų pažeidimo procesas prieš valstybes nares, kurios nepateikė NEEVVP, nėra nutrauktas ir Komisija atidžiai prižiūrės, kaip direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

Įgyvendinimo spartinimas

Energetinių paslaugų direktyvos įgyvendinimas – sunkus uždavinys, tačiau jį įvykdžiusios valstybės narės galėtų gauti daug naudos. Dėl to Komisija pasiūlė, kad valstybės narės pagal 2008 m. Intelektualiąją Europos energijos darbų programą parengtų suderintus veiksmus, kurių bus imamasi įgyvendinant direktyvą. Suderintais veiksmais bus siekiama valstybėms narės sukurti palankesnes sąlygas keistis patirtimi ir užtikrinti, kad Bendrijoje sparčiau būtų diegiama geriausia praktika. Tais veiksmais bus siekiama sukurti pajėgumus ir perduoti minėtos srities žinias, kad būtų naudojamasi kitų valstybių narių jau sukaupta patirtimi ir būtų pasirengta sukurti antros kartos NEEVVP.

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

Komisija internete sukurs svetainę suinteresuotosioms šalims, kurioje bus kaupiami ir pateikiami suinteresuotųjų šalių sukaupti duomenys ir informacija. Įgyvendinant direktyvą svariai turės prisidėti sektoriai ir juos aptarnaujančios organizacijos, vietinės ir regioninės suinteresuotosios šalys ir vartotojams atstovaujančios bei aplinkos apsaugos klausimus keliančios nevyriausybinės organizacijos. Projektas „Energy Efficiency Watch Project“[24], kuris iš dalies finansuojamas pagal Intelektualiąją Europos energijos darbų programą ir kurį remia Europos Parlamento nariai, taip pat įvertins NEEVVP. Jų išvados taip pat gali būti naudingos valstybėms narėms. Suinteresuotosios šalys, teikdamos žiniomis pagrįstą informaciją ir duomenis, gali gerokai prisidėti valstybėms narėms kuriant priemones ir tas priemones renkantis bei tuo pačiu užtikrinti, kad neliktų nepanaudotos svarbios galimybės taikyti energijos vartojimo efektyvumą užtikrinančias priemones. Visa ši įvairi veikla turėtų padėti užtikrinti, kad į nacionalinę teisę direktyva būtų perkelta sklandžiau ir kad valstybėms narėms būtų lengviau įgyvendinti NEEVVP. Galiausiai vykdant minėtą veiklą būtų sukurtas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima atlikti antrųjų NEEVVP rengimo darbą (antruosius NEEVVP valstybės narės Komisijai turi įteikti iki 2011 m. birželio 30 d.).

Kitų energijos vartojimo efektyvumo didinimo iniciatyvų, kurias yra parengusi Komisija, santrauka pateikta 2 priede.

5. IŠVADOS

NEEVVP suteikia galimybę pagrindinį dėmesį skirti energijos vartojimo efektyvumui, t. y. tokiam klausimui, kuris yra ypač svarbus siekiant ES tikslų. Išnagrinėjus tuos planus galima pabrėžti, kad jie parengti palyginti neblogai. Tačiau atrodo, kad taip pat galima tvirtinti, jog kelios valstybės narės nors ir prisiėmė politinį įsipareigojimą didinti energijos vartojimo efektyvumą, ėmėsi priemonių arba numato tų priemonių imtis, kaip nurodyta NEEVVP, tiems planams rengti jos skyrė gana mažai išteklių.

Iš septyniolikos NEEVVP, kuriuos išnagrinėjo Komisija, keliuose NEEVVP pateikiamos išsamios strategijos ir planai, kuriuos įgyvendinus energijos būsią sutaupoma daugiau nei privalomi 9 %. Tačiau daugelyje planų išdėstoma ankstesnė politika. Komisija tikisi sulaukti kitų planų ir viliasi, kad bus keičiamasi patirtimi bei geriausia praktika. Komisija kiek galėdama padės valstybės narėms įgyvendinti jų planus.

Pamatuotas dalykas, kad ES vykdydama energetikos politiką pagrindinį dėmesį skiria energijos vartojimo efektyvumui. Pagrindinis metodas sprendžiant pasaulio klimato kaitos, energijos tiekimo saugumo ir plėtros klausimus turi būti visuose sektoriuose diegiamos energijos vartojimo efektyvumo priemonės.

Energiją taupančių produktų ir paslaugų pasaulinės rinkos bus labai didelės, ir pirmaujančiose rinkose, kurias įvairių sričių politiką vykdydamos kuria ES ir jos valstybės narės, suinteresuotosios šalys turės didelį pranašumą. Panašiai bendradarbiavimas didinant energijos efektyvumą gali tapti didele jėga, turinčia įtakos tarptautiniams santykiams. Komisijos iniciatyva dėl tarptautinio forumo, skirto energijos vartojimo efektyvumui didinti, ketinama prisidėti rengiant standartus, plėtojant verslą ir skatinant keitimąsi technologijomis.

Pažanga siekiant strateginių tikslų, dėl kurių buvo susitarta 2007 m. kovo mėn., bus įvertinta 2-oje Strateginių energijos vartojimo klausimų apžvalgoje. Apžvalga bus naudinga rengiant rekomendacijas dėl būsimos politikos kūrimo ir toliau plėtojant ES energetikos politiką Europai. Apžvalgoje, be abejonės, bus aptarti energijos vartojimo efektyvumo klausimai

PRIEDAS 1: Calculation of CO 2 benefits from the achievement of the saving targets set by Energy Services Directive

This annex provides an estimate of the CO2 benefits from the achievement of the saving targets set by the Directive with a perspective towards the 2020 objectives. The calculation assumes that all Member States use 9% less of the current final energy consumption in 2016 compared with what they would do under business-as-usual. The reference development used is the PRIMES[25] baseline of 2007. It includes energy and climate policies implemented in the Member States up to the end of 2006. As the fuel mix of the actual savings in 2016 cannot be known in advance, a saving of 9% is assumed for each fuel, i.e. the structure of final energy demand does not change. It is assumed that the transformation sectors develop as in the baseline.

The calculations exclude energy intensive sectors, as the Energy Services Directive does not cover the undertakings in the European Emission Trading Scheme (ETS). Statistics on energy intensive industries also include energy consumption from small installations in energy intensive sectors that do not fall under the ETS. This effect is (partly) compensated for by not deducting the energy consumption from armed forces (which are also excluded from the ESD).

With these assumptions, the CO2 benefits of achieving the 9% savings target in 2016 can be estimated at 275 Mt CO2 for EU-27. Assuming that energy efficiency policies along the lines of ESD will not cease in 2016 but continue for a few more years with roughly one additional percentage point saving per year gives cumulative savings of 13% for 2020. This would lead to CO2 savings of 393 Mt CO2 in 2020. The following table gives an overview of effects.

Effects of end-use energy efficiency improvements through ESD

2016 | 2020 |

Reduction below baseline: Final energy demand (Mtoe) CO2 emissions (Mt CO2) CO2 reduction as % of 1990 emissions * | 86 275 6.8% | 124 393 9.7% |

CO2 reduction below 1990 | 3.6% | 4.6% |

* This number also includes the avoided CO2 emissions increase inherent in the baseline up to 2020 (e.g. 5.1% from 1990 level in 2020).

It is important to note that the CO2 reduction below the 1990 level is a maximum estimate given that a lot of previous action can count towards the savings target in the Directive; for this calculation this point is relevant for the period up to the end of 2006 (the cut-off point for including policies in the baseline). Moreover, the baseline has rising energy prices and the effects of market forces bringing about some energy efficiency improvements. This CO2 reduction is also brought about by the effects of renewables policies in place, which together with market forces are expected to increase the penetration of renewables achieved so far.

PRIEDAS 2: New Commission initiatives

The implementation of the Energy Efficiency Action Plan adopted in October 2006[26] will continue in 2008. Notable actions already adopted in 2007 were the amended Energy Star Regulation[27], introducing for the first time an obligation to use energy efficiency criteria at least as demanding as the Energy Star efficiency levels in public procurement of office equipment; and a Green Paper on urban mobility[28], including a proposal on financing for market introduction of efficient vehicles. The 3rd internal energy market package reinforces the requirements placed on energy regulators concerning energy efficiency. The Strategic Energy Technology Plan aims at accelerating the development of promising energy technologies and creating the conditions to bring such technologies to market. On 19 December 2007, the Commission adopted a proposal for a Regulation on emission performance standards for new passenger cars[29].

In 2008 and 2009 the Commission intends adopting a number of initiatives of importance to energy efficiency.

A Communication on Sustainable Production and Consumption and Sustainable Industrial Policy will present an integrated strategy to help the EU economy become more environmentally sustainable and competitive. In 2008, the Commission intends to adopt energy performance requirements and/or labelling measures for the following product groups: public street lighting and office lighting equipment, s tand-by and off-mode electricity losses, external power supplies, s imple set top boxes for digital reception. In 2009, it also intends submitting for vote in the regulatory committee televisions, domestic refrigeration and freezers, washing machines, dishwashers, boilers and water heaters, personal computers, imagining equipment, commercial refrigeration, electric motors, pumps and fans. A measure on domestic lighting (incandescent bulbs) is scheduled for adoption in early 2009.

The Commission Communication entitled "Addressing the challenge of Energy Efficiency through Information and Communication Technologies" showing how ICT can be an enabler in improving energy efficiency in a number of sectors will be issued in early 2008.

Measures addressing vehicles will include a revision of the Directive on car labelling[30], legislative initiatives regarding minimum efficiency requirements for mobile air-conditioning systems, the compulsory fitting of tyre pressure monitoring systems, setting maximum rolling resistance limits for tyres, and the use of gear shift indicators.

A proposal for a recast of the Directive on the Energy Performance of Buildings[31] will aim at strengthening and specifying some of its requirements (e.g. performance certificates and minimum energy performance requirements for new and existing buildings which undergo major renovation) while taking account of feasibility of implementation by the Member States.

A Commission Decision on detailed guidelines for Directive 2004/08/EC on the promotion of cogeneration and a Communication on the implementation of Directive 2004/08/EC on the promotion of cogeneration will be issued.

The Commission will review the Energy Taxation Directive to facilitate more targeted and coherent use of energy taxation by integrating notably energy efficiency considerations and environmental aspects. It will also consider costs and benefits of tax credits as incentives for enterprises to produce more energy-efficient appliances and for consumers to promote the purchase of such appliances and equipment.

To improve energy efficiency in industrial installations , a Reference document on Best Available Techniques regarding Energy Efficiency will be adopted in 2008 under the IPPC Directive[32]. The Commission will also revise its Community eco-management and audit scheme (EMAS). This voluntarily management tool requires reporting on and continuous improvement of environmental performance, including energy consumption in public and private organisations.

The Commission foresees the adoption of a Communication on green public procurement setting targets and the establishment of a process for identifying environmental specifications to be used in tender documents. It will include energy efficiency related criteria.

The Covenant of Mayors will bring together mayors of pioneering EU cities with the aim of exchanging and applying good practices improving energy efficiency significantly in the urban environment, where local action is essential. Many more initiatives promoting energy efficiency and sustainable transport, including changing energy behaviour will be supported by the Intelligent Energy-Europe programme as part of the CIP.

In contrast to action at the local level, the l aunch of the International Platform on Energy Efficiency will focus and contribute to strengthening energy efficiency world-wide, by facilitating closer co-operation between both developed and developing countries on energy efficiency measurement, standards and evaluation, labelling and certification, energy audits, stand-by losses, codes of conduct, and more.

The new initiatives for 2008-2009 are included in the list below.

Commission energy efficiency related actions for 2008 - 2009[33] |

Proposal for a recast of the Directive on the Energy Performance of Buildings[34] Proposal for a revision of the framework Energy Labelling Directive[35]: Eco-design[36] implementing measures (Commission Regulations) setting minimum energy performance requirements for 6 product groups, including a horizontal measure on the standby and off-mode consumption of electrical appliances. Working Plan setting out for the following 3 years the list of product groups which will be considered as priorities for Eco-design implementing measures Review of the Energy Taxation Directive to facilitate more targeted and coherent use of energy taxation by integrating notably energy efficiency considerations and environmental aspects. An examination, in the framework of the debate launched on VAT reduced rates, of the effectiveness of VAT reduced rates in some circumstances. Launch of the International Platform on Energy Efficiency. Launch of the Covenant of Mayors. Commission Decision on detailed guidelines for Directive 2004/08/EC on the promotion of cogeneration Commission Communication on the implementation of Directive 2004/08/EC on the promotion of cogeneration Proposal aiming at the reduction of CO2 emission from light-duty vehicles. Revision of the Directive on car labelling[37] Proposal for a Regulation regarding minimum efficiency requirements for mobile air-conditioning systems, the compulsory fitting of tyre pressure monitoring systems, setting maximum rolling resistance limits for tyres, and the use of gear shift indicators. Commission Communication on Sustainable Production and Consumption and Sustainable Industrial Policy (SCP-SIP) Commission Communication "Addressing the challenge of Energy Efficiency through Information and Communication Technologies Commission Decision establishing the 2008 Intelligent Energy-Europe Work Programme Reference Document on Best Available Techniques regarding energy efficiency for industrial installations under the IPPC Directive[38] Commission Communication on green public procurement Revision of the EMAS Regulation[39] 2nd Strategic Energy Review |

[1] Europos Vadovų Tarybos dokumentas 7224/07 REV1.

[2] 20 % sutaupytos energijos, palyginti su numatomu 2020 m. suvartojamos energijos kiekiu. žr. Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas, COM (2006) 545.

[3] Direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, 14 straipsnis.

[4] „Vidal-Quadras“ ataskaita, INI 2005/2010.

[5] Energijos imlumas – visas pirminės energijos kiekis, suvartotas bendrojo vidaus produkto vienetui pagaminti.

[6] Direktyva 2006/32/EB, 14 straipsnio 5 dalis.

[7] Teisės aktų pažeidimo procesas yra pradėtas 10 valstybių narių atžvilgiu, 2007 m. gruodžio mėn.

[8] http://ec.europa.eu/energy/demand/legislation/end_use_en.htm#efficiency

[9] Žr. Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano poveikio įvertinimą, pvz., (SEC (2006) 1174).

[10] Kaip paaiškinta 1 priede, tai didžiausias galimas poveikio įvertis; tas kiekis atitinka beveik 10 % CO2 dujų, kurias 1990 m. ES išmesdavo į aplinką, kiekio, tačiau tai nereiškia 10 % sumažėjimo, palyginti su 1990 m. lygiu, nes turi būti užtikrinta, kad vykdant ankstesnę politiką nedidėtų išmetamas CO2 dujų kiekis.

[11] Žr. 3–iąjį vidinės energijos rinkos teisės aktų rinkinį, 2007 (COM (2007) 528; COM (2007) 529; COM (2007) 530; COM (2007) 531; COM (2007) 532).

[12] Prekybos leidimais išmesti teršalus sektoriui Direktyva 2006/32/EB netaikoma.

[13] Pagal direktyvos 4 straipsnio 2 dalį nacionaliniai sutaupytos energijos kiekiai turi būti pradėti matuoti nuo 2008 m. sausio 1 d.

[14] Pagal Direktyvos 14 straipsnio 2 dalį.

[15] Į apžvalgą įtraukti visi NEEVVP, kurie Komisijai buvo įteikti iki 2007 m. gruodžio 1 d.

[16] Žr. Direktyvos 2006/32/EB IV priedo 3 punktą.

[17] Bulgarija 2008–2010 m.; Danija 2005–2012 m.; Estija 2008–2013 m.; Lietuva 2007–2010 m; Rumunija 2007–2010 m.; ir Ispanija 2004–2012 m.

[18] 4 straipsnio 2 dalis.

[19] http://www.powerofone.ie/.

[20] Direktyvos VI priedo e punkte išvardytos priemonės; turi būti panaudotos bent dvi iš išvardytųjų priemonių.

[21] Fiskalinės paskatos yra svarbios, tačiau jos nėra vienintelės priemonės, kuriomis galima skatinti energijos vartojimo efektyvumą, kaip nurodyta Komunikate dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą ((COM (2006) 545), kainų skirtingose vietovėse signalai, parodantys sąnaudas, taip pat yra svarbūs didinant energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą ekonomikos rentabilumą.

[22] Nyderlanduose ir Rumunijoje tie susitarimai vadinami „ilgalaikiais susitarimais“.

[23] Paskutinė metinė užduotis nustatyta 2009 m., tačiau Italijos Vyriausybė savo NEEVVP pareiškė ketinanti tos tvarkos taikymą pratęsti ir po 2009 m.

[24] http://www.energy-efficiency-watch.org/

[25] European Energy and Transport – Trends to 2030: update 2007 (forthcoming); will be available on Europa at: http://ec.europa.eu/energy/index_en.html

[26] Action Plan for Energy Efficiency: Realising the Potential COM(2006)545 Final

[27] Regulation No 2422/2001 on a Community energy efficiency labelling programme for office equipment

[28] COM (2007) 551

[29] COM (2007) 856

[30] Directive 1999/94/EC

[31] Directive 2002/91/EC of the EP and Council on the Energy Performance of Buildings, OJ L 1, 4.1.2003, p.65

[32] Council Directive 96/61/EC on Integrated Pollution Prevention and Control

[33] The order of the actions does not reflect priority.

[34] Directive 2002/91/EC of the EP and Council on the Energy Performance of Buildings, OJ L 1, 4.1.2003, p.65

[35] Council Directive 92/75/EEC on the indication by labelling and standard product information of the consumption of energy and other resources by household appliances, OJ L 297, 13.10.1992, p.16

[36] Directive 2005/32/EC of the EP and Council establishing a framework for the setting of eco-design requirements for Energy-using products, OJ L191, 22.7.2005, p.29

[37] Directive 1999/94/EC

[38] Council Directive 96/61/EC on Integrated Pollution Prevention and Control

[39] Regulation EC No761/2001 allowing voluntary participation by organisations in a Community eco-management and audit scheme (EMAS)

Top