52007DC0019

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.2.2007

KOM(2007) 19 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO 2 dujų mažinimo persvarstymo rezultatai

{SEC(2007) 60}{SEC(2007) 61}

1. ĮVADAS

ES yra tarptautinės kovos su klimato kaita priešakyje ir turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį, kaip yra įsipareigojusi pagal Kioto protokolą. 2007 m. sausio mėn[1]. Komisija pasiūlė, kad „ ES išsivysčiusios šalys, atsižvelgdamos į tarptautines derybas, siektų tikslo iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų šilumos efektą sukelinčių dujų (ŠESD) kiekį 30 % (palyginti su 1990 m. lygiu)“ ir kad „ ES turėtų jau dabar priimti tvirtą ir nepriklausomą įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ne mažiau kaip 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu“. Kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo, ir siekiant lygių ekonominių ir socialinių sąlygų, visi sektoriai turi prisidėti prie šių pastangų.

Automobiliai yra svarbi daugelio europiečių kasdienio gyvenimo dalis, o automobilių pramonė turi didelę reikšmę užimtumo ir ekonominio augimo srityje daugelyje ES regionų. Tačiau automobilių naudojimas turi didelį poveikį klimato kaitai, kadangi apie 12 proc. viso ES išmetamųjų anglies dioksido (CO2) dujų, pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiekio sudaro lengvųjų automobilių sunaudojus degalus išmetamos dujos. Nors transporto priemonių technologijų, ypač degalų taupymo, srityje padaryta svarbi pažanga, dėl kurios išmetamųjų CO2 dujų kiekis sumažėjo, tačiau to nepakanka, kad būtų neutralizuotas intensyvesnio eismo ir padidėjusių automobilių parametrų poveikis. 1990–2004 m. visoje ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis buvo sumažintas tik šiek tiek mažiau kaip 5 proc., o kelių transporto priemonių išmetamųjų CO2 dujų kiekis padidėjo 26 proc.

Todėl 2006 m. birželio mėn. Europos Taryba dar kartą vieningai patvirtino[2], kad „ vadovaujantis ES strategija dėl nedidelės galios transporto priemonių išmetamųjų CO 2 emisijų, turėtų būti pasiekta, kad vidutiniškai naujo automobilio CO 2 emisijos būtų 140 g CO 2 /km (2008–2009 m.) ir 120g CO 2 /km (2012 m.)“. Europos Parlamentas paragino „ su transportu susijusias emisijas riboti griežtomis priemonėmis, įskaitant naujoms transporto priemonėms taikomas privalomas CO 2 emisijų normas važiuojant 80–100 g CO 2 /km, kurias per vidutinį laikotarpį automobilių gamintojai privalėtų įgyvendinti prekiaudami apyvartiniais išmetamųjų teršalų leidimais “[3].

2006 m. spalio mėn. priimtame Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane[4] Komisija priminė, kad „pasiryžusi spręsti energijos vartojimo efektyvumo ir CO2 automobilinių išmetalų problemas, jeigu prireiks, 2007 m. Komisija pasiūlys teisės aktus, kad iki 2012 m. veikiant įvairiapusiškai ir nuosekliai būtų pasiektas 120 g CO 2 /km tikslas, atitinkantis suderintą ES tikslą.“ 2007 m. sausio mėn. Energijai ir klimato kaitai skirtame teisės aktų pakete Komisija akcentavo, kad „tolesnės priemonės sprendžiant automobilių išmetamųjų CO2 dujų problemą bus išdėstytos naujame komunikate, kad laikantis visapusiško ir nuoseklaus požiūrio iki 2012 m. būtų pasiektas 120 g CO 2 /km tikslas. Taip pat bus tiriamos tolesnio mažinimo po 2012 m. galimybės“.

Jeigu nebus imtasi ryžtingų veiksmų, keleivinių kelių transporto priemonių išmetamų dujų kiekis ateityje ir toliau didės, o tai gali sutrukdyti ES sumažinti jos teritorijoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Kioto protokolą ir kitus susitarimus, ir kitiems, tarptautinės konkurencijos labiau veikiamiems sektoriams teks dėti daugiausiai pastangų. Ir atvirkščiai, pastangos rimtai imtis mažinti automobilių išmetamųjų dujų kiekį padės kovoti su klimato kaita, sumažins mūsų priklausomybę nuo įvežamų degalų ir pagerins oro kokybę, o kartu europiečių sveikatą. Didesnis transporto priemonių degalų naudojimo efektyvumas kartu su didėjančiu pakaitinių degalų, ypač biokuro, naudojimu bus pagrindiniai būdai pasiekti šį tikslą.

Degalų tema Komisija pasiūlė[5] pradėti taikyti privalomus reikalavimus, kuriais būtų siekiama laipsniško transporto priemonėse naudojamų degalų dekarbonizavimo, iš dalies pakeičiant degalų kokybės direktyvą[6] . Be to, visai neseniai ji pranešė[7] apie biokuro direktyvos įgyvendinimą ir apie tai, kad netrukus bus priimtas pasiūlymas peržiūrėti šią direktyvą. Šiame Komunikate Komisija taip pat mano, kad didesnis biokuro vartojimas turi būti vienas iš integruotos strategijos, kuria siekiama sumažinti automobilių išmetamųjų CO2 dujų kiekį, elementų. Transporto priemonių tema Komisija nurodė kelias priemones, kuriomis būtų galima prisidėti siekiant ES tikslo, visų pirma, nustatant griežtesnius degalų naudojimo efektyvumo lengvuosiuose automobiliuose ir nedidelės galios prekybos transporto priemonėse kiekybinius reikalavimus, taip pat įdiegiant kitus technologinius patobulinimus. Komunikatas – pagrindas Europos institucijoms ir visoms suinteresuotosioms šalims keistis nuomonėmis dėl kito Bendrijos strategijos dėl išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo ir didesnio degalų naudojimo efektyvumo lengvuosiuose automobiliuose etapo įgyvendinimo, siekiant ES tikslo, kad iki 2012 m. išmetamųjų dujų kiekis būtų 120 g CO2/km[8]. Remdamasi šių diskusijų metu padarytomis išvadomis, 2007 m., o vėliausiai iki 2008 m. vidurio Komisija, siekdama šio tikslo, Tarybai ir Europos Parlamentui pasiūlys teisės aktuose nustatytinus reikalavimus.

2. POLITINė PADėTIS IR PASIEKTA PAžANGA

2.1. Būtinumas imtis veiksmų kelių transporto priemonių sektoriuje

2.1.1. Kelių transporto priemonių sektorius turi prisidėti sprendžiant su klimato kaita susijusias problemas

2005 m. pavasarį Europos Parlamentas ir Europos Taryba dar kartą patvirtino, kad ES tikslas yra pasiekti, kad Žemės paviršiaus temperatūra nepakiltų daugiau negu 2° C, palyginti su temperatūros lygiu iki pramonės revoliucijos, tam, kad būtų užkirstas kelias pavojingai antropogeninei klimato kaitai, galinčiai turėti negrįžtamų padarinių. Europos Taryba taip pat pabrėžė, kad siekiant skatinti energijos tiekimo saugumą ir tvarų energijos panaudojimą, buvo būtina sustiprinti paklausos valdymą ir pagerinti energijos efektyvumą, visų pirma transporto sektoriuje[9]. Neseniai atliktoje Transporto baltosios knygos[10] apžvalgoje buvo pabrėžta, kad mažinant aplinkai daromą transporto poveikį, kurio apskaičiuotos sąnaudos sudaro 1,1 proc. BVP, reikia skatinti tvarų judumą, kuris didintų konkurencingumą ES.

Kelių transporto sektorius yra antras pagal dydį ES sektorius, kuriame išmetama daugiausia ŠESD. Jis ir toliau išlieka vienu iš keleto sektorių, kuriuose išmetamųjų dujų kiekis ir toliau auga, mažindamas kituose sektoriuose pasiektą pažangą. Dėl to ES sunkiau įgyvendinti pagal Kioto protokolą prisiimtus įsipareigojimus, o tai turi neigiamą poveikį konkurencingumui kai kuriuose sektoriuose (pvz., pramonės sektoriuose, kuriuose suvartojamas didelis energijos kiekis), kurie yra taip pat veikiami tarptautinės konkurencijos, palyginti su kitais sektoriais šalies viduje, pvz., kelių transporto sektoriumi.

Atsižvelgti tik į bendrą išmetamųjų dujų kiekį skirtinguose sektoriuose nepakanka. Taip pat turi būti atsižvelgta į poreikį pasiekti veiksmų pusiausvyrą skirtinguose sektoriuose ir jų galimybes sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad išlaidos, susijusios su veiksmais kelių transporto sektoriuje, būtų didesnės negu kituose sektoriuose, tačiau keliuose tyrimuose buvo padarytos išvados, kad su veiksmingumo didinimu susijusios priemonės transporto sektoriuje gali būti labiau rentabilios negu kai kurios priemonės kituose sektoriuose, jeigu atsižvelgiama į priemones, keičiančias vartotojų elgseną[11]. Be to, turi būti taikoma plati „visuotinio“ sąnaudų veiksmingumo sąvoka, kuri visų pirma apima energijos tiekimo saugumą, atsparumą tarptautinei konkurencijai , vartotojų įperkamumo galimybes ir teigiamą grįžtamąjį poveikį, pvz., pirmavimą technologijų srityje dėl ambicingų siekių. Kadangi išmetamųjų CO2 dujų kiekis ir degalų naudojimas yra glaudžiai susiję ir kadangi kelių transporto sektoriuje sunaudojama 26,5 proc. visos ES energijos, automobilių išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimas turės žymų teigiamą poveikį ES energijos saugumui.

ES Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų (išmetimo) leidimų sistema (ŠESDILS), nustatyta Direktyvoje 2003/87/EB, neapima kelių transporto sektoriaus: ši sistema grindžiama tiesioginio dujų išmetimo principu[12], kuris kelių transporto sektoriuje turėtų būti taikomas individualių savininkų lygmeniu ir kuris yra susijęs su didelėmis administracinėmis išlaidomis. Būtų galima pagalvoti ir apie netiesioginio metodo taikymą automobilių gamintojų lygmeniu. Tačiau, jei ES ŠESDILS bus pradėta taikyti kelių transportui dabar, laiku pasiekti strategijos tikslų (120 g CO2/km iki 2012 m.) nepavyktų, kadangi visi ES ŠESDILS struktūros pakeitimai, išskyrus tuos, kurie susiję su aviacija, gali būti pradėti tik 2013 m., kaip apie tai nurodė Komisija naujausiame Komunikate dėl ŠESDILS persvarstymo[13]. Laikantis šio kalendorinio plano suinteresuotosioms šalims, jau dalyvaujančioms rinkoje, užtikrintai bus išsaugota stabili reguliavimo sistema ir užteks laiko padaryti sistemai taikomų teisės aktų pakeitimus. Taigi Komisija svarstys galimybę kelių transportą sektorių įtraukti į trečiojo laikotarpio paskirstymo planus.

Atsižvelgiant į tai, reikia imtis veiksmų užtikrinti, kad kelių transporto sektorius ne apsunkintų, bet prisidėtų prie kovos su klimato kaita.

2.1.2. Būtini pokyčiai lengvųjų transporto priemonių sektoriuje

Kelių transporto priemonių išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimui poveikį turi daug veiksnių, pvz., automobilių pasiūla ir paklausa, individualūs judumo poreikiai, automobilio išlaikymo išlaidos, pakaitinių visuomeninio transporto paslaugų prieinamumas ir t. t. Buvo sušauktas Automobilių pramonės konkurencingumo aukščiausio lygio grupės ( angl . CARS21)[14] susitikimas, siekiant stiprinti dialogą su suinteresuotosiomis šalimis dėl būsimų automobilių pramonės poreikių ir iššūkių. 2005 m. galutinėje ataskaitoje grupė patvirtino integruotą požiūrį ir akcentavo poreikį „ tęsti darbus, kuriais siekiama toliau mažinti CO 2 išmetimą iš kelių transporto priemonių “ .

Ne tik ES, bet ir kitos pasaulio šalys siekia mažinti kelių transporto priemonių išmetamą dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Japonija, Korėja, Kinija ir Australija jau yra nustačiusios reguliavimo ar savanoriško įsipareigojimo metodus, iš kurių kai kurie dabar yra persvarstomi, kad būtų pasiekta tolesnė pažanga didinant degalų naudojimo efektyvumą ir mažinant išmetamųjų CO2 dujų kiekį.

2.2. Iki šiol padaryta pažanga

Iki šiol Bendrijos strategija rėmėsi trimis pagrindiniais ramsčiais, kuriuos Komisija pasiūlė 1995 m. [15], ir kuriuos parėmė Taryba bei Europos Parlamentas[16] Ši struktūra leido visapusiškai integruoti priemones, susijusias tiek su pasiūla (savanorišku įsipareigojimu), tiek su paklausa (ženklinimu ir apmokestinimu), ir buvo priimta po įvairių automobilių išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo būdų tyrimo.

2.2.1. Pirmasis ramstis: savanoriškas automobilių pramonės atstovų įsipareigojimas

Savanoriški įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė Europos, Japonijos ir Korėjos automobilių gamintojų asociacijos, yra susiję su tikslu, kad išmetamųjų dujų kiekis iki 2008 m. arba 2009 m. būtų 140 g CO2/km. Atsižvelgiant į didėjantį susirūpinimą dėl pramonėje pasiektos, laikantis šio savanoriško įsipareigojimo, pažangos, Komisija ne kartą pabrėžė, kad ji yra pasirengusi svarstyti visas priemones, įskaitant teisines, kad būtų užtikrinta, jog CO2 dujų kiekis būtų sumažintas tiek, kiek būtina.

2.2.2. Antrasis ramstis: vartotojų informavimas

Direktyvoje dėl ženklinimo[17] reikalaujama, kad ant visų naujų automobilių būtų užklijuota etiketė, nurodanti, kiek degalų sunaudojama ir kiek išmetama CO2, šalies lygmeniu būtų išleisti vadovai apie degalų suvartojimo efektyvumą naujuose automobiliuose, prekybos vietose iškabinti plakatai, o informacija apie degalų naudojimo efektyvumą būtų įtraukta į reklamos leidinius. Ši direktyva laikoma naudinga priemone didinant visuomenės informuotumą, tačiau nebuvo pastebėta akivaizdaus jos poveikio[18], o etikečių kokybė labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse.

2 .2.3. Trečiasis ramstis: ekonomiškų automobilių naudojimo skatinimas fiskalinėmis priemonėmis

Apmokestinimas, trečiasis strategijos ramstis, gali labai prisidėti prie sąnaudų, susijusių su užsibrėžtų naudojimo veiksmingumo tikslų siekimu, mažinimo, tačiau jo įgyvendinimo lygis iki šiol buvo nuviliantis. ES lygmeniu 2005 m. liepos mėn. Komisijos pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą[19] dėl, inter alia , išmetamųjų CO2 dujų kiekio aspekto įtraukimo į mokesčius, susijusius su automobiliais, Taryba dar nepriėmė. Šalies lygmeniu keletas valstybių narių priėmė fiskalines priemones, skatinančias įsigyti automobilius, išmetančius mažiau CO2 dujų, bet nepastebėta didelio šių priemonių poveikio vidutiniam naujų automobilių išmetamam CO2 dujų kiekiui ES.

2.2.4. Patirtis, įgyta įgyvendinant dabartinę strategiją

1 pav. 1995–2004 m. naujų automobilių išmetamų CO2 dujų kiekis 15 ES valstybių narių

[pic]

Iš patirties, įgytos įgyvendinant dabartinę strategiją, išaiškėjo, kad[20]:

- vidutiniškai naujo parduoto automobilio išmetamų dujų kiekis 2004 m. siekė 163 g CO2/km, arba 12,4 proc. mažiau negu 1995–ųjų atskaitos taškas, kuris buvo 186 g CO2/km[21]. Per tą patį laikotarpį naujų automobilių, parduotų ES, dydis ir galia tapo didesni , o kainos didėjo mažiau negu infliacija.

- nedaugelio priemonių, kurias iki šiol valstybės narės yra priėmusios paklausos atžvilgiu, poveikio tyrimai parodė, kad automobilių technologijų patobulinimai daugiausiai lėmė jos sumažėjimą.

- iki šiol daroma pažanga siekiant, kad išmetamųjų dujų kiekis iki 2008–2009 m. būtų 140 g CO2/km, tačiau jeigu nebus imtasi papildomų priemonių, ES tikslas, kad išmetamųjų dujų kiekis būtų 120 g CO 2 /km, nebus pasiektas iki 2012 m. Kadangi savanoriško susitarimo įgyvendinti nepavyko, Komisija mano, kad būtina imtis teisinių priemonių ir pabrėžia, kad be pasiūlytų teisės aktų neatidėliotinų veiksmų turėtų imtis ir valdžios institucijos, kad ir toliau, taip pat 2008–2009 m., būtų siekiama mažinti išmetamųjų dujų kiekį, pvz., taikant fiskalines paskatas ir skatinant ekologiškus viešuosius pirkimus.

3. KELIAS PIRMYN

Atsižvelgiant į daugelį veiksnių, turinčių įtakos kelių transporto sektoriuje išmetamam dujų kiekiui, reikia parengti priemonių paketą.

3.1. ES tikslo, kad išmetamųjų dujų kiekis būtų 120 g CO 2 /km, pasiekimas

Nors šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama CO2 sumažinimui laikantis integruoto požiūrio (taupiau naudoti degalus lengvuosiuose automobiliuose (lengvuosiuose automobiliuose ir nedidelės galios prekybos transporto priemonėse), taikyti kitus technologinius aptobulinimus ir naudoti biokurą), jame nėra išankstinių sprendimų dėl jokių papildomų priemonių, kurias Komisija gali pasiūlyti kovai su kelių transporto priemonių poveikiu klimato kaitai. Neseniai persvarstyta ES transporto politika apima iniciatyvas tam tikrais atvejais skatinti perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių, ypač miesto zonose, ir ES metodų dėl infrastruktūros apmokestinimo, apimant išorės veiksnius, sukūrimą iki 2008 m., taip papildant neseniai atliktą „Eurovinjetės“ direktyvos[22] peržiūrą. Kaip numatyta neseniai parengtoje Teminėje miesto aplinkos strategijoje[23], Komisija teiks konsultacijas dėl tvarių transporto planų. Kalbant apie degalų apmokestinimą, ES teisės aktai jau nustato minimalų degalų akcizo mokesčių tarifą.

Komisija ištyrė daug priemonių, skirtų mažinti lengvųjų automobilių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pratęsiant plačias suinteresuotųjų šalių diskusijas ir remiantis poveikio vertinimu, toliau pateikiama strategija, kurioje aptariama pasiūla ir paklausa, ir kuria siekiama Bendrijos tikslo – iki 2012 m. išmetamųjų CO2 dujų kiekį sumažinti iki 120 g / km.

Atsižvelgiant į Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą, visapusiškai naudingas aplinkai Komisijos metodas, skatindamas naujovių diegimą aplinkos neteršiančiuose automobiliuose ir didindamas automobilių pramonės, suteikiančios tvarias darbo vietas Bendrijoje, konkurencingumą, sukuria ekonomines galimybes. Taip sudaromos sąlygos nuolat siekti daugiau negu Bendrija yra nustačiusi, tam, kad būtų patenkinti ilgalaikiai ES poreikiai toliau mažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį transporto sektoriuje.

Komisija pabrėžia, kad gerinti degalų naudojimo efektyvumą galima skirtingais būdais: jeigu ir toliau išliks dabartinė tendencija naudoti didesnius ir galingesnius automobilius, technologiškai jau būtų įmanoma susidoroti su būsimais degalų naudojimo efektyvumo iššūkiais, tačiau gamintojai ir galiausiai vartotojai turės prisiimti papildomas gamybos išlaidas. Taip pat galima imtis konkrečių (fiskalinių) priemonių, kad būtų skatinama ekonomiškesnių automobilių paklausa: tai skatintų tvaresnę automobilių rinką, kurioje gamintojai galėtų konkuruoti laikydamiesi aplinkosaugos reikalavimų ir labai sumažinti išlaidas, susijusias su reikalavimų atitikimu, nekeliant pavojaus pastarąjį dešimtmetį vartotojų pamėgtiems patogumo patobulinimams ir saugumui. Valstybės narės yra visiškai atsakingos, ypač mokesčių politikos srityje, kad šis pakaitinis ir tvaresnis būdas kuo greičiau taptų realybe: kuo anksčiau bus imtasi veiksmų, tuo lengviau bus pasiektas išmetamųjų CO2 dujų kiekio sumažinimo tikslas. Apmokestinimo sistemos taip pat gali būti sukurtos taip, kad nedarytų įtakos pajamoms ir apskritai neužkrautų papildomos naštos vartotojams, bet teiktų naudą mažai aplinką teršiančių automobilių pirkėjams ir baustų perkančius ne tokias ekonomiškas transporto priemones

3.2. Į pasiūlą orientuotos priemonės

Komisija sieks vadovautis integruotu požiūriu, kad būtų pasiektas ES tikslas – iki 2012 m. išmetamo CO 2 /km kiekis turi siekti 120 g. Jis gali būti pasiektas derinant ES ir valstybių narių veiksmus. Komisija, siekdama, kad iki 2012 m. būtų pasiektas ES tikslas, t. y., kad išmetamo CO2/km kiekis siektų 120 g , jei tai bus įmanoma 2007 m., o vėliausiai iki 2008 m. vidurio, pasiūlys teisės aktus, sutelkdama dėmesį į privalomą išmetamųjų CO2 dujų kiekio sumažinimo iki 130 g CO 2 /km tikslą vidutiniškai naujam automobilių parkui, tobulinant transporto priemonių variklių gamybos technologiją , ir tolesnį sumažinimą 10 g CO2/km ar ekvivalentišką, jei techniškai būtina, taikant kitus technologinius patobulinimus ir daugiau naudojant biodegalų , konkrečiai:

a) nustatant minimalius efektyvumo reikalavimus oro kondicionavimo sistemoms;

b) privalomai įrengiant tikslias slėgio padangose kontrolės sistemas;

c) nustatant maksimalius padangų pasipriešinimo riedėjimui apribojimus ES padangoms, naudojamoms lengvuosiuose automobiliuose ir nedidelės galios prekybos transporto priemonėse;

d) naudojant pavarų perjungimo svirties rodytuvus atsižvelgiant į tai, kaip dažnai tokiais prietaisais naudojasi vartotojai realiomis vairavimo sąlygomis;

e) didinant degalų sunaudojimo nedidelės galios prekybos transporto priemonėse (mikroautobusuose ir krovininiuose automobiliuose) efektyvumą, siekiant, kad iki 2012 m. išmetamųjų CO2 dujų kiekis siektų 175g/km, o iki 2015 m. – 160 g/km;

f) didesnis biokuro naudojimas didžiausią reikšmę suteikiant aplinkos tausojimui.

Pirmiau minėtas priemones bus galima matuoti, stebėti, tvarkyti jų apskaitą ir CO2 kiekio sumažinimo apskaitą vykdyti vieną kartą.

Komisija sutinka, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai, įgyvendinantys vidutiniškai naujo automobilių parko tikslą bus tokie, kad galėtų užtikrinti konkurenciniu atžvilgiu neutralius, socialiai teisingus ir tvarius sumažinimo tikslus, kurie būtų nešališki įvairių Europos automobilių gamintojų atžvilgiu ir nepagrįstai neiškraipytų automobilių gamintojų konkurencijos.

Teisės aktuose nustatyti reikalavimai atitiks bendrąjį tikslą – pasiekti ES Kioto tikslus – ir bus pagrįsti išsamiu poveikio įvertinimu . Poveikio vertinime atsižvelgiama į įvairių pasirinkimo galimybių teikiamus privalumus ir sąnaudas, lyginant su dabartine vidutiniškai išmetamųjų CO2 dujų kiekio situacija, atsižvelgiant į naujausią prieinamą technologiją, skirtą aplinkos tausojimui gerinti, kuri būtų skirta taikyti gaminant automobilius.

3.3. Priemonės, orientuotos į paklausą ir vartotojų elgesį

Be teisės aktuose nustatytų reikalavimų Komisijos strategija, kuria siekiama toliau mažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį, turėtų skatinti kitų kelių transporto priemonių sektorių (didelės galios transporto priemonės, t. t.), valstybių narių (mokestis už išmetamųjų CO2 dujų kiekį ir kitas fiskalines paskatas, ekologinius viešuosius pirkimus, eismo valdymą, infrastruktūras, t. t.) ir vartotojų (išsami pirkėjui suteikiama informacija, atsakingas elgesys vairuojant) papildomas pastangas. .

3.3.1. Apmokestinimas [24]

Automobilių apmokestinimas yra galinga priemonė siekiant daryti įtaką vartotojų sprendimui įsigyti vienokį ar kitokį automobilį. Mokesčiai gali būti diferencijuojami, kad būtų remiamas ekonomiškų ir mažai CO2 dujų į aplinką išmetančių automobilių teikimas į rinką. Tai labai paskatintų automobilių gamintojus laikytis savo įsipareigojimų teikiant rinkai tokias transporto priemones. Komisija parengė pasiūlymą pakeisti Tarybos direktyvą dėl transporto priemonių apmokestinimo[25], kuri šiuo metu svarstoma Taryboje ir Parlamente. Komisija dar kartą ragina valstybes nares priimti šį pasiūlymą kuo greičiau ir suderinti jų automobilių apmokestinimo politikos nuostatas taip, kad būtų remiamas ekonomiškų automobilių įsigijimas visoje ES, o gamintojams padedama gerbti būsimą degalų taupymo sistemą , taip jiems prisidedant prie automobilių išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo. Mokesčiai, diferencijuoti pagal visų rinkoje esančius automobilių tipus tam, kad laipsniškai būtų pereita prie atitinkamai mažiau aplinką teršiančių automobilių, būtų veiksmingas būdas mažinti gamintojų išlaidas, susidarančias vykdant reikalavimus.

Fiskalinės paskatos[26] taip pat būtų veiksmingas būdas skatinti švariausių lengvųjų transporto priemonių teikimą į rinką. Tokios paskatos turėtų būti siejamos su visoje Bendrijoje taikoma bendra ES apibrėžtimi, kad būtų išvengta vidaus rinkos susiskaidymo, ir apimti visas susijusias taršos rūšis, taigi turėtų būti atsižvelgiama į reikalavimus dėl oro užterštumo, tiek dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl ekologiška lengvoji transporto priemonė ( ELTP ) turėtų būti apibrėžta kaip transporto priemonė, kuri atitinka kito etapo teršalų išskyrimo ribines vertes, nustatytas atitinkamuose teisės aktuose, ir neviršija tam tikro išmetamųjų CO2 dujų kiekio lygio. Šiuo metu šis lygis turėtų būti Bendrijos tikslas dėl 120 g CO2/km. ELTP apibrėžtis turėtų priklausyti nuo nuolat atliekamų pakeitimų, kad būtų išlaikytas naujų automobilių pažangiausioms technologijoms skiriamas dėmesys.

3.3.2. Vartotojų informavimas

2007 m. Komisija priims pasiūlymą dėl Direktyvos 1999/94/EB dėl degalų taupymo lygio ženklinimo dalinio pakeitimo, kad būtų padidintas jos įgyvendinimo veiksmingumas. Šiuo pasiūlymu bus, inter alia , siekiama išplėsti nedidelės galios prekybos transporto priemonių (N1 kategorija) ženklinimo sistemos taikymo mastą, suderinti etikečių dizainą ir įvesti energijos vartojimo veiksmingumo kategorijas, kad vartotojai, pirkdami automobilį, būtų geriau informuoti Dėmesys taip pat bus atkreiptas į ELTP apibrėžtį (žr. 3.3.1) ir į galimybę ant etiketės nurodyti metines naudojimosi automobiliu išlaidas ir tam tikrais atvejais transporto priemonėms taikomus mokesčius bei jų išmetamųjų CO2 dujų kiekį ir degalų naudojimo lygį.

Gali reikėti pakeisti ir atitinkamai pritaikyti ne tik vartotojų informavimo būdą, bet ir automobilių pardavimo būdus, kad mažiau dėmesio būtų skiriama dinaminėms automobilių savybėms. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas reikia imtis suderintų veiksmų pramonės srityje. Automobilių gamintojai kviečiami iki 2007 m. vidurio pasirašyti savanorišką susitarimą dėl ES geros praktikos kodekso parduodant ir reklamuojant automobilius , skirtą skatinti tvarų vartojimą.

3.3.3. Ekologiškas važiavimas

Keletas valstybių narių mokymų ar informavimo kampanijų metu jau skatina ekologišką važiavimą. Komisija palaiko informacijos apie ekologišką važiavimą skleidimą įgyvendindama įvairius projektus[27] ir gali svarstyti galimybę įtraukti reikalavimus dėl ekologiško važiavimo ateityje keičiant direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimų[28]. Tačiau ekologiškas važiavimas yra į vartotojus nukreipta priemonė, ir yra daug neaiškumų dėl faktinių jos galimybių mažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį. Nepaisant to, valstybės narės kviečiamos toliau skatinti ekologišką važiavimą kaip priemonę didinti informuotumą apie automobilių naudojimo poveikį klimato kaitai.

3.4. Ilgalaikė vizija

Galiausiai, siekiant išsiaiškinti apie galimybę vėlesniame etape nustatyti ambicingesnius tikslus nei esamas Bendrijos 120 g CO2/km tikslas , bus ir toliau skatinami pažangių CO2 išmetimo mažinimo technologijų tyrimai ir vystymas. Europos kelių transporto tyrimų patariamoji taryba ERTRAC buvo įsteigta siekiant sutelkti visas suinteresuotąsias šalis, išplėtoti bendrą viziją ir laiku užtikrinti koordinuotą ir veiksmingą mokslinių tyrimų išteklių panaudojimą nuolatinėms kelių transporto ir Europos pramonės konkurencingumo problemoms spręsti. Komisija rems pastangas vykdyti mokslinius tyrimus, kad būtų pasiektas ERTRAC mokslinių tyrimų tikslas[29], kad dėl „transporto priemonių energetinio našumo gerinimo 2020 m. naujojo transporto priemonių parko lengvųjų automobilių išmetamųjų CO 2 dujų kiekis būtų maždaug 40 % mažesnis“ . Tai atitiktų naujojo automobilių parko vidurkį, kuris yra 95 g CO2/km.

4. IšVADOS

ES turi sumažinti savo priklausomybę nuo importuojamos naftos ir sumažinti oro užterštumą. Ji atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su klimato kaita. Siekdama iki 2012 m. įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, ir judėti pirmyn, ji turi visuose sektoriuose sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį.

Kadangi nepaisant technologinės pažangos išmetamųjų dujų kiekis nuolat auga, keleivinių kelių transporto priemonių sektoriui reikia skirti ypatingą dėmesį: reikia imtis priemonių, veikiančių pasiūlą, kad būtų nuolat gerinamas transporto sistemų, ir ypač transporto priemonių, veikimas, bei priemonių, veikiančių paklausą, kad būtų skatinamas perėjimas prie ekonomiškesnių transporto priemonių.

Nors reikės dėti daugiau pastangų, kad tvarus judumas taptų tikrove, siūloma atnaujinta strategija apima daugelį konkrečių veiksmų, kuriais siekiama sumažinti lengvųjų automobilių išmetamųjų CO2 dujų kiekį. Komisija mano, jog ji turėtų būti įgyvendinama visais lygmenimis, kad būtų sukurta ir skatinama tendencija įsigyti naujus automobilius, kurie vidutiniškai teršia aplinką mažiau. Jeigu nebus veikiama greitai, praeityje įdėtos pastangos bus netrukus nustelbtos ir kils pavojus neįgyvendinti Bendrijos tikslo dėl 120 g CO2/km artimiausiu metu arba jį pasiekti ir toliau siekti pažangos šioje srityje kainuos daugiau.

Todėl Komisija 2007 m. pasiūlys, jei įmanoma 2007 m., o vėliausiai iki 2008 m. vidurio, ES teisinę sistemą, skirtą mažinti nedidelės galios transporto priemonių išmetamųjų CO2 dujų kiekį, kad iki 2012 m. būtų pasiektas ES 120 g CO2/km tikslas. Ji bus pasiūlyta kartu su išsamiu poveikio įvertinimu, iš kurio bus galima spręsti, kiek valstybės narės automobilių gamintojams gali padėti laikytis privalomų reikalavimų, priimant priemones, turinčias poveikį paklausai, ypač apmokestinimo srityje.

2010 m. Komisija peržiūrės įgyvendinimo būklę ir galimas tolesnes priemones pasiekti kitų tikslų, nei paskelbtasis ES tikslas.

[1] COM(2007) 2.

[2] Atnaujinta ES darnaus vystymosi strategija, Europos Sąjungos Taryba, 2006 6 8.

[3] Europos Parlamento rezoliucija dėl „Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai“(2005/2049(INI)).

[4] COM(2006) 545.

[5] COM(2007) 18.

[6] 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28).

[7] COM(2006) 845.

[8] Ekvivalentas 4,5l/100 km, jei tai automobiliai dyzeliniais varikliais, ir 5 l/100 km, jei tai automobiliai benzininiais varikliais.

[9] Europos Vadovų Taryboje 2006 m. kovo 23-24 d. pirmininkaujančios šalies išvados.

[10] COM(2006) 314.

[11] „ CO 2 dujų kiekio mažinimo transporto sektoriuje sąnaudų veiksmingumas – perspektyvos ir palyginimas su priemonėmis kituose sektoriuose “, CE Delft Europos transporto ministrų konferencijai, EBPO, 2006 m. balandžio mėn.

[12] Nustatantis, kad lengvatų gavėjai būtų tie, kurie faktiškai išmeta susijusias CO2 dujas.

[13] Žr. COM(2006)676, 3.1 dalį.

[14] „Konkurencinga automobilių pramonės reguliavimo sistema XXI amžiuje“ , CARS21 galutinė ataskaita, 2006m., http://ec.europa.eu/enterprise/automotive/pagesbackground/competitiveness/cars21finalreport.pdf

[15] COM (95)689, 1996 birželio 25 d. Tarybos išvados, 1997 rugsėjo 22 d. Europos Parlamento rezoliucija

[16] Metinės ataskaitos dėl strategijos įgyvendinimo veiksmingumo pateiktos internete adresu:http://ec.europa.eu/environment/co2/co2_monitoring.htm

[17] Direktyva 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius, OL L 12, 2000 1 18.

[18] „ Ataskaita apie automobilių degalų taupymo lygio ženklinimo direktyvos 1999/94/EB įgyvendinimo veiksmingumą ir jo padidinimo galimybes “, Europos Komisijos ADAC, 2005 m. kovo mėn.

[19] COM(2005) 261.

[20] Išankstiniai 2005 m. duomenys rodo menką tolesnę pažangą.

[21] ES-15.

[22] 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra su pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/38/EB (OL L 187, 1999 7 20).

[23] COM(2005) 446.

[24] Būtų reikalaujama iš anksto įspėti Komisiją apie visas pasirinktinas apmokestinimo priemones, kurios gali iškreipti konkurenciją ir paveikti prekybą tarp valstybių narių, kad būtų patvirtinta valstybės parama.

[25] COM(2005) 261.

[26] Šis požiūris buvo įtvirtintas, kad būtų skatinamas ankstyvas automobilių, kurie atitinka būsimas oro taršos normas, pateikimas rinkai, žr. Direktyvą 98/69/EB ir pasiūlymą dėl naujo Euro 5 standarto (COM(2005) 683.

[27] Žr. pvz., informaciją apie „Ecodriven“ kampaniją internete adresu: http://ec.europa.eu/energy/intelligent/projects/steer_en.htm

[28] 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų su pakeitimais, OL L 237, 1991 8 24.

[29] Žr. ERTRAC Strategic Research Agenda, 2004 m. gruodis, adresu:http://www.ertrac.org/publications.htm