Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 42017Y0615(01)

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2017 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d.)

OJ C 189, 15.6.2017, p. 5–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 189/5


Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje

(2017 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d.)

(2017/C 189/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI

I.   ĮVADAS

1.

PRIMENA Europos Sąjungai suteiktą kompetenciją, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 165 straipsniais, pagal kuriuos sportas yra sritis, kurioje ES lygmens veiksmais turėtų būti remiami, koordinuojami ir papildomi valstybių narių veiksmai.

2.

PRIMENA Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucijas dėl 2011–2014 m. (1) ir 2014–2017 m. (2) Europos Sąjungos darbo planų sporto srityje.

3.

PALANKIAI VERTINA Komisijos ataskaitą dėl 2014–2017 m. Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje įgyvendinimo ir reikšmės (3).

4.

MANO, kad sportu galima prisidėti prie visa apimančių ES saugumo, ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkių prioritetų, visų pirma Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“, įgyvendinimo.

5.

PRIPAŽĮSTA, kad sportas teigiamai prisideda prie įvairių sektorių bendradarbiavimo ES lygmeniu ir taip padeda užtikrinti tvarų vystymąsi ir tinkamai spręsti visa apimančius socialinius bei ekonominius ir su saugumu susijusius uždavinius, su kuriais susiduria ES, įskaitant susijusius su migracija, socialine atskirtimi, radikalėjimu, kuris gali paskatinti smurtinį ekstremizmą, nedarbu, taip pat nesveika gyvensena ir nutukimu.

6.

PRIPAŽĮSTA, kad reikia atitinkamai bendradarbiauti su sporto srities suinteresuotaisiais subjektais, inter alia, per struktūrinį dialogą (4).

7.

ATKREIPIA DĖMESĮ į 2014 m. paskelbtus Eurobarometro apklausos apie sportą ir fizinį aktyvumą rezultatus ir pripažįsta didelius skirtumus tarp valstybių narių, be kita ko, pagal rezultatus dėl savanoriško darbo ir nejudrios gyvensenos, ir atkreipia dėmesį į Eurostato parengtą statistiką, kuri apima pagrindinius ekonominius ir socialinius duomenis sporto srityje.

8.

PRIPAŽĮSTA, kad reikia bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma su ES šalimis kandidatėmis ir potencialiomis kandidatėmis, siekiant propaguoti Europos vertybes per sporto diplomatiją, ir su sporto srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos Tarybą, Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA) ir Pasaulio sveikatos organizaciją.

9.

TODĖL SUSITARIA:

toliau plėtoti Europos bendradarbiavimo sporto srityje sistemą sudarant trečiąjį valstybių narių ir Komisijos veiksmų ES darbo planą sporto srityje,

dėl konkretaus šio darbo plano grafiko, t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.,

dėl to, kad ES lygmeniu vykdant veiklą sporto srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šiame darbo plane išvardytoms prioritetinėms temoms, pagrindinėms temoms, rezultatams, taip pat darbo metodams ir struktūroms, kaip išdėstyta I priede.

II.   TOLESNIS EUROPINIO ASPEKTO SPORTE PLĖTOJIMAS SUDARANT ES DARBO PLANĄ

10.

MANO, kad šis ES darbo planas sporto srityje turėtų būti grindžiamas šiais pagrindiniais tikslais:

įvairių sektorių bendradarbiavimu užtikrinti, kad kitose ES politikos srityse būtų žinoma apie galimą sporto indėlį sprendžiant politikos uždavinius, su kuriais susiduria ES,

toliau stiprinti sporto srities empirinę bazę,

skatinti bendradarbiavimu grindžiamą suderintą valstybių narių, Komisijos ir prireikus sporto judėjimo ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų požiūrį, siekiant sukurti pridėtinę vertę sporto srityje ES lygmeniu ilgesniuoju laikotarpiu,

spręsti tarptautinius uždavinius vadovaujantis suderintu ES požiūriu,

atsižvelgti į specifinį sporto pobūdį,

prisidėti siekiant visa apimančių ES ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkės prioritetų, taip pat prie darnaus vystymosi, kad būtų suteiktas postūmis darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui bei investicijoms ir būtų pasirengta laikotarpiui po 2020 m. (5),

skatinti lyčių lygybę,

atsižvelgti į švietimo ir sporto santykį, įskaitant dvikryptes karjeras,

remtis pirmųjų dviejų ES darbo planų sporto srityje pasiekimais,

papildyti ir sustiprinti veiklos, pradėtos sporto srityje pagal programą „Erasmus+“, poveikį,

prisidėti prie mėgėjiško sporto plėtojimo ES.

11.

PABRĖŽIA, kad šis ES darbo planas turėtų būti lanksti sistema ir priemonė, kuria laiku gebama reaguoti į pokyčius sporto srityje ir atsižvelgti į vėliau pirmininkausiančių valstybių narių prioritetus.

12.

PRITARIA, kad šio darbo plano taikymo laikotarpiu valstybės narės ir Komisija turėtų teikti pirmenybę toliau išvardytoms temoms ir pagrindinėms temoms. Kiekviena pirmininkaujanti valstybė narė galėtų jas papildyti atsižvelgdama į galimus naujus pokyčius:

1)

sąžiningumas sporto srityje, visų pirma gero valdymo skatinimas, įskaitant nepilnamečių apsaugą, specifinis sporto pobūdis, kova su korupcija ir susitarimais dėl varžybų baigties, taip pat kova su dopingu;

2)

ekonominis sporto aspektas, visų pirma inovacijos sporte, ir sportas bei bendroji skaitmeninė rinka;

3)

sportas ir visuomenė, visų pirma socialinė įtrauktis, trenerių vaidmuo, švietimas sporte ir per sportą, sportas ir sveikata, sportas ir aplinka ir sportas ir žiniasklaida, taip pat sporto diplomatija.

Išsami informacija apie pirmiau nurodytų pagrindinių temų įgyvendinimą pateikiama I priede.

13.

SUSITARIA, kad:

Taryba ir Taryboje posėdžiaujantys valstybių narių Vyriausybių atstovai gali patikslinti ES darbo planą, atsižvelgdami į pasiektus rezultatus ir politikos pokyčius ES lygmeniu,

laikotarpio vidurio svarstymai dėl ES darbo plano bus surengti 2019 m. pirmąjį pusmetį.

III.   DARBO METODAI IR STRUKTŪROS

14.

PRIPAŽĮSTA, kad siekiant įgyvendinti darbo planą reikia tęsti glaudų valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Taip pat pripažįsta, kad sporto judėjimas ir atitinkamos nacionalinio, Europos ir tarptautinio lygmens kompetentingos organizacijos, pavyzdžiui, Europos Taryba, WADA ir PSO, turėtų būti glaudžiai susijusios su šiuo bendradarbiavimu.

15.

MANO, KAD:

turėtų būti sukurtos atitinkamos darbo struktūros ir metodai, kuriais remiantis būtų vykdoma tolesnė veikla, susijusi su pirmųjų dviejų ES darbo planų pasiekimais, ir būtų siekiama naujų rezultatų pagal prioritetines ir pagrindines temas, išdėstytas pirmiau 12 punkte.

Prireikus Komisija turėtų organizuoti ekspertų grupių ir klasterių susitikimus politikos srityse, kurioms, iner alia, ankstesniame ir dabartiniame darbo planuose sporto srityje buvo skirta daug dėmesio.

Vienos ar kelių valstybių narių iniciatyva gali būti rengiami susitikimai bendro intereso klausimais (suinteresuotųjų valstybių narių grupių susitikimai). Šie susitikimai bus skirti, inter alia, dalyvaujančių valstybių narių tarpusavio mokymosi veiklai.

Kitos struktūros ir darbo metodai gali būti, be kita ko, pirmininkaujančios valstybės narės konferencijos ir seminarai, neformalūs už sporto reikalus atsakingų ministrų ir direktorių posėdžiai, Komisijos tyrimai ir Komisijos konferencijos ir seminarai.

Su įvairiais darbo metodais susiję pagrindiniai principai pateikiami II priede.

2020 m. antrąjį pusmetį Taryba įvertins šio ES darbo plano įgyvendinimą, remdamasi Komisijos per 2020 m. pirmąjį pusmetį parengta ataskaita.

IV.   TOLESNI VEIKSMAI

16.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

naudojantis šioje rezoliucijoje nurodytomis darbo struktūromis ir metodais dirbti kartu su Komisija siekiant veiksmingai įgyvendinti ES darbo planą,

laikantis subsidiarumo principo ir gerbiant sporto valdymo struktūrų autonomiją tinkamai atsižvelgti į šį ES darbo planą formuojant politiką nacionaliniu lygmeniu,

reguliariai informuoti sporto srities suinteresuotuosius subjektus apie ES darbo plano įgyvendinimo pažangą ir atitinkamais atvejais su jais dėl to konsultuotis, kad būtų užtikrintas veiklos aktualumas bei matomumas,

atitinkamais atvejais valstybėse narėse ir atitinkamais lygmenimis skleisti informaciją apie rezultatus, kurių pasiekta įgyvendinant šį ir ankstesnius ES darbo planus sporto srityje,

rengti susitikimus bendro intereso klausimais (suinteresuotųjų valstybių narių darbo grupės),

bendradarbiaujant su Komisija skatinti tarpusavio mokymosi veiklą ir jai vadovauti.

17.

PRAŠO TARYBAI PIRMININKAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ:

rengiant savo programą atsižvelgti, be kita ko, trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupėje, į ES darbo plano prioritetines temas ir pasinaudoti jau pasiektais rezultatais,

informuoti valstybes nares apie kitų Tarybos sudėčių vykdomą arba planuojamą darbą, kuris daro poveikį sportui,

laikotarpio, kuriuo taikoma ši rezoliucija, pabaigoje, remiantis Komisijos parengta ataskaita, prireikus pasiūlyti naują kito laikotarpio ES darbo plano projektą,

apsvarstyti galimybę įvertinti struktūrinį dialogą su sporto judėjimu (6).

18.

PRAŠO KOMISIJOS:

įgyvendinant šį darbo planą, visų pirma, kiek tai susiję su I priede išdėstytais rezultatais, dirbti kartu su valstybėmis narėmis,

informuoti valstybes nares apie vykdomas arba planuojamas iniciatyvas kitose ES politikos srityse, kuriomis daromas poveikis sportui, ir apie atitinkamus Komisijoje vykdomos veiklos pokyčius,

informuoti Sporto darbo grupę apie ekspertų grupių įgaliojimus,

remti valstybes nares ir kitus atitinkamus subjektus jiems vykdant veiklą, susijusią su šioje rezoliucijoje pateiktomis temomis ir pagrindinėmis temomis, visų pirma:

išnagrinėjant priemones, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių ir ekspertų dalyvavimui, taip pat pakviesti sporto judėjimo atstovus ir atitinkamais atvejais kitus suinteresuotuosius subjektus dalyvauti I priede nurodytose ekspertų grupėse, užtikrinant aukštą ir nuoseklų atstovavimo ir ekspertinių žinių lygį,

sukuriant ekspertų grupes šiose srityse:

sąžiningumas,

gebėjimų ir žmogiškųjų išteklių ugdymas sporto srityje,

nustatant kitas paramos keitimosi gerosios praktikos pavyzdžiais bei tarpusavio mokymosi ir žinių kaupimo (pvz. tyrimams) skatinimui formas,

teikiant reikalingas ekspertų rekomendacijas kovos su dopingu klausimais, visų pirma dėl ES teisės suderinamumo su būsima Pasaulinės antidopingo agentūros antidopingo kodekso peržiūra,

teikiant logistinę ir techninę paramą atitinkamų dokumentų ir informacijos ES sporto politikos klausimais rinkimui ir platinimui,

rengiant specialius klasterių susitikimus politikos srityse, kurioms ankstesniame ir dabartiniame darbo planuose sporto srityje buvo skirta daug dėmesio. Tokių susitikimų tikslas – aptarti politikai svarbius ES finansuojamų projektų, kurie yra naudingi sportui, įgyvendinimo rezultatus, taip pat skatinti keitimąsi gerąja patirtimi ir įžvalgomis konkrečiomis temomis, apžvelgti padarytą pažangą ir nustatyti, kuriose srityse, visų pirma I priede nurodytose srityse, reikia tolesnių veiksmų. Tokio pobūdžio susitikimai turėtų būti rengiami bent kartą per metus,

užtikrinti, kad būtų vykdoma tolesnė veikla, susijusi su ankstesnių Komisijos sudarytų Mėgėjiško sporto ir Sporto ir diplomatijos aukšto lygio darbo grupių atliktu darbu,

užtikrinti, kad būtų vykdoma tolesnė veikla, susijusi su ankstesnės Gero valdymo ekspertų grupės pateiktomis rekomendacijomis, ir užtikrinti, kad būtų tęsiamas darbas dabartiniais klausimais, susijusiais su kova su susitarimais dėl varžybų baigties,

skatinti gebėjimų ir kompetencijų sporte pripažinimą,

sudaryti palankesnes sąlygas struktūriniam dialogui sporto klausimais, be kita ko, kasmet surengti ES sporto forumą, į kurį susirinktų visi svarbiausi įvairių lygmenų sporto srities suinteresuotieji subjektai,

suorganizuoti metinę Europos sporto savaitę ir visus metus šią savaitę reklamuoti kaip priemonę, kuria, vadovaujantis šio darbo plano prioritetais, galima paskatinti dalyvauti sportinėje veikloje ir būti fiziškai aktyviems,

remti prioritetines temas ir susijusias pagrindines temas, nustatytas šiuo darbo planu, pasinaudojant programa „Erasmus+“ ir kitomis atitinkamomis ES programomis, taip pat Europos struktūriniais ir investicijų fondais,

pirmąjį 2020 m. pusmetį, remiantis valstybių narių savanoriškai pateikta informacija, priimti ataskaitą dėl darbo plano įgyvendinimo ir aktualumo. Šia ataskaita bus remiamasi 2020 m. antrąjį pusmetį rengiant galimą kitą ES darbo planą,

atitinkamais atvejais viešai skelbti šio ir ankstesnių ES darbo planų sporto srityje darbo struktūrų pasiektus rezultatus.


(1)  OL C 162, 2011 6 1, p. 1.

(2)  OL C 183, 2014 6 14, p. 12.

(3)  Dok. 5516/17 + ADD 1.

(4)  2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos rezoliucija, kuria Taryba susitarė reguliariai, paprastai Tarybos posėdžio metu, sušaukti neoficialų ES valdžios institucijų ir sporto judėjimo vadovaujančių atstovų posėdį, kuriame būtų pasikeista nuomonėmis ES sporto klausimais (OL C 322, 2010 11 27, p. 1).

(5)  10 J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politinių prioritetų (https://ec.europa.eu/commission/publications/president-junckers-political-guidelines_lt).

(6)  Įskaitant 2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos rezoliuciją dėl struktūrinio dialogo.


I PRIEDAS

Pagrindinės temos (12 punktas), pageidaujami rezultatai ir atitinkamos darbo struktūros

Pagrindinė tema

Darbo metodas / Užduotys

Rezultatas ir numatytas terminas

Vadovas (-ai)

1 prioritetas. Sąžiningumas sporto srityje

Kova su dopingu

Taryba ir jos parengiamieji organai

Ekspertų rekomendacijos kovos su dopingu klausimais, visų pirma dėl ES teisės suderinamumo su būsima Pasaulinės antidopingo agentūros antidopingo kodekso peržiūra, turi būti parengtos ekspertų susitikimuose ir aptartos Sporto darbo grupėje

2017–2019 m.

ES indėlis

Komisija ir pirmininkaujanti valstybė narė

 

ES ir jos valstybių narių pozicijos Pasaulinės antidopingo agentūros ad hoc komiteto (CAHAMA) ir Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) posėdžiuose parengimas, prireikus surengiant ekspertų susitikimus.

2017–2020 m.

ES pozicija

Komisija ir pirmininkaujanti valstybė narė

 

Seminaras

Kaip užkirsti kelią jauniems žmonėms vartoti dopingą profesionalų sporte ir mėgėjiškame sporte

2017 m. antrasis pusmetis

Ataskaita

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Pirmininkaujanti valstybė narė

Geras valdymas

Ekspertų grupė

Sąžiningumas

Tarptautiniu mastu pripažinto gero valdymo ir kovos su korupcija standartų ir iniciatyvų, visų pirma ne sporto srityje, kurios turi būti taikomos sporto srityje, taikymas

Susitarimai dėl varžybų baigties

2018–2020 m.

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Ataskaita

Komisija

 

Taryba ir jos parengiamieji organai

Rekomendacijos dėl galimų būsimų veiksmų kovojant su korupcija sporto srityje ES lygmeniu

2019 m. antrasis pusmetis

(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

Nepilnamečių apsauga

Tyrimas

Vaikų išnaudojimo sporte paplitimas

2019 m. pirmasis pusmetis

Ataskaita

Komisija

 

Seminaras

Tolesnė veikla, susijusi su Rekomendacijomis dėl jaunųjų sportininkų apsaugos ir vaikų teisių apsaugos sporte (1)

2019 m. antrasis pusmetis

Pasikeitimas gerosios praktikos pavyzdžiais

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

 

Taryba ir jos parengiamieji organai

Apsaugoti fizinę ir moralinę nepilnamečių neliečiamybę mėgėjiškame ir elitiniame sporte

2019 m. antrasis pusmetis

(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

Specifinis sporto pobūdis

Suinteresuotųjų valstybių narių grupė

ES teisė, susijusi su sportu ir sporto organizacijomis

2019 m. pirmasis pusmetis

(galimas) Rekomendacijos / dabartinė padėtis

SE, FR, ES, NL

 

Seminaras

Specifinis sporto pobūdis Europos Sąjungoje

2019 m. antrasis pusmetis

Pasikeitimas nuomonėmis

Ataskaita

Komisija

2 prioritetas. Ekonominis sporto aspektas

Inovacijos sporto srityje

Klasterių susitikimas

Sporto ir inovacijų ekonominė nauda naudojant palydovines sporto sąskaitas. Praktinis palydovinių sporto sąskaitų naudojimas sporto politikos formuotojų veikloje.

2018 m. pirmasis pusmetis

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Komisija

 

Taryba ir jos parengiamieji organai

Didinti informuotumą apie ekonominį sporto aspektą, visų pirma strategijos „Europa 2020“ kontekste, daugiausia dėmesio skiriant sporto ir inovacijų ekonominei naudai.

2018 m. antrasis pusmetis

(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

 

Konferencija

Didinti informuotumą apie ekonominį sporto aspektą, visų pirma strategijos „Europa 2020“ kontekste, daugiausia dėmesio skiriant sporto ir inovacijų ekonominei naudai.

2018 m. antrasis pusmetis

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

Sportas ir bendroji skaitmeninė rinka

Seminaras

Bendrosios skaitmeninės rinkos nauda ir iššūkiai siekiant geriau finansuoti ir komercializuoti sportą

2019 m. pirmasis pusmetis

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

3 prioritetas. Sportas ir visuomenė

Sportas ir žiniasklaida

Konferencija

Žiniasklaidos vaidmuo ir įtaka sporto srityje

2020 m. pirmasis pusmetis

Ataskaita ir pasikeitimas geriausios praktikos pavyzdžiais

Pirmininkaujanti valstybė narė

 

Taryba ir jos parengiamieji organai

Žiniasklaidos vaidmuo ir įtaka sporto srityje

(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

Trenerių vaidmuo

Taryba ir jos parengiamieji organai

Trenerių vaidmuo visuomenėje

2017 m. antrasis pusmetis

(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

 

Konferencija

Trenerių vaidmuo, statusas ir atsakomybė visuomenėje

2017 m. antrasis pusmetis

Ataskaita

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Pirmininkaujanti valstybė narė

Švietimas sporte ir per sportą

Konferencija

Fizinis aktyvumas, sportas ir sportininko dvikryptė karjera daugiausia dėmesio skiriant universitetams ir švietimui

2017 m. antrasis pusmetis

Ataskaita

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Pirmininkaujanti valstybė narė

 

Ekspertų grupė

Gebėjimų ir žmogiškųjų išteklių ugdymas sporto srityje

2018–2020 m.

Gairės

Komisija

 

Seminaras

Trenerių sporto kvalifikacijos ir kompetencijos

2020 m. pirmasis pusmetis

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

Socialinė įtrauktis

Taryba ir jos parengiamieji organai

Europos vertybių propagavimas per sportą

2018 m. pirmasis pusmetis

(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

 

Konferencija

Mėgėjiškas sportas kaip integracijos priemonė ir jungtis tarp tradicijų ir naujovių

2018 m. pirmasis pusmetis

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

 

Tyrimas

Sporto prieinamumas neįgaliesiems

2018 m. antrasis pusmetis

Ataskaita

Komisija

 

Taryba ir jos parengiamieji organai

Sporto prieinamumas neįgaliesiems

2019 m. pirmasis pusmetis

(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

 

Konferencija

Sportinės veiklos organizuotoje aplinkoje nauda asmenims, kurie turi mažiau galimybių

2019 m. pirmasis pusmetis

Geriausios praktikos pavyzdžių/atvejų vadovas

Pirmininkaujanti valstybė narė

 

Klasterių susitikimas

Sveikatinamojo fizinio aktyvumo propagavimas

2017 m. antrasis pusmetis

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Komisija

Sportas ir sveikata

Seminaras

Sportas ir fizinis aktyvumas darbo vietoje

2018 m. antrasis pusmetis

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

Sportas ir aplinka

Suinteresuotųjų valstybių narių grupė

Miestų plėtra, sportas gamtoje, aplinkos tvarumas svarbių sporto renginių kontekste, aplinką tausojančios ir energiją efektyviai naudojančios sporto bazės

2019–2020 m.

Keitimasis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais

Ataskaita

FR, DE, PT

Sporto diplomatija

Tyrimas

Sportas remiant ES išorės veiksmus

2017 m. antrasis pusmetis

Rekomendacijos remiantis atvejų tyrimais ir gerąja praktika

Komisija

 

Seminaras

Komisijos aukšto lygio grupės tolesnė veikla, 2016 m. lapkričio mėn. Tarybos išvados ir seminaras sporto diplomatijos klausimais

2017 m. antrasis pusmetis

Tolesnių veiksmų strategija

Komisija


(1)  Gero valdymo ekspertų grupė; „Iššūkiai: smurtas, nuo kurio nepilnamečiai turi būti apsaugoti sporte“, Rekomendacijos dėl jaunųjų sportininkų apsaugos ir vaikų teisių apsaugos sporte, 2016 m. liepos mėn., p. 12.


II PRIEDAS

Principai, susiję su darbo metodais, struktūromis ir ataskaitų teikimu

Valstybių narių dalyvavimas ekspertų grupėse, klasterių susitikimuose ir suinteresuotųjų valstybių narių grupėse yra savanoriškas, dalyvauti gali visos valstybės narės.

Komisija užtikrins kuo tinkamesnį ir veiksmingesnį įvairių sričių ekspertų, įskaitant viešojo administravimo ir sporto srities suinteresuotuosius subjektus, dalyvavimą.

Išsamios narystės Komisijos ekspertų grupėse ir jų darbo tvarkos taisyklės pateiktos 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendime (1).

Suinteresuotųjų valstybių narių grupės gali nustatyti savus darbo metodus ir struktūras atsižvelgdamos į savo specifinius poreikius ir siekiamus rezultatus. Komisija prireikus dalyvauja šių grupių veikloje.

Komisija Sporto darbo grupei teiks darbo atitinkamose ekspertų grupėse ir klasterių susitikimuose pažangos ataskaitas ir pateiks jų darbo rezultatus. Suinteresuotųjų valstybių narių grupės paskirs atstovą tokiam pačiam tikslui.

Prireikus Tarybos Sporto darbo grupė teiks tolesnes rekomendacijas, kad būtų užtikrinti pageidaujami rezultatai ir laikomasi tvarkaraščio.

Visų grupių posėdžių darbotvarkės ir posėdžių ataskaitos bus prieinamos visoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į jų dalyvavimo tam tikros srities veikloje mastą. Grupių veiklos rezultatai bus skelbiami ir platinami ES ir nacionaliniu lygmenimis.

Rezultatais, pasiektais taikant įvairius darbo metodus, bus remiamasi Komisijai rengiant darbo plano įgyvendinimo ataskaitą.


(1)  2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimas C(2016) 3301) final, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės.


Top