7.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/1

(1)

būtina atkurti pasitikėjimą mokesčių sistemų teisingumu ir leisti Vyriausybėms veiksmingai naudotis savo mokesčių suverenumu. Todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu iniciatyvos (BEPS) kontekste paskelbė rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų;

(2)

2015 m. spalio 5 d. buvo viešai paskelbtos galutinės ataskaitos dėl EBPO kovos su BEPS 15 veiksmų punktų. 2015 m. gruodžio 8 d. išvadose Taryba palankiai įvertino šį darbą. Tarybos išvadose pabrėžta, kad reikia rasti bendrus, bet lanksčius Sąjungos lygmens sprendimus, kurie derėtų su EBPO BEPS išvadomis;

(3)

atsižvelgdama į teisingesnio apmokestinimo poreikį ir visų pirma imdamasi tolesnių su EBPO BEPS išvadomis susijusių priemonių, 2016 m. sausio 28 d. Komisija pateikė Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį. Šio dokumentų rinkinio kontekste buvo priimta Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (3) dėl kovos su mokesčių vengimu taisyklių;

(4)

Direktyva (ES) 2016/1164 nustatoma sistema, kuria siekiama spręsti šalių mokestinės tvarkos neatitikimų problemą;

(5)

būtina nustatyti taisykles, kuriomis būtų kuo visapusiškiau neutralizuoti šalių mokestinės tvarkos neatitikimai. Atsižvelgdama į tai, kad Direktyva (ES) 2016/1164 taikoma tik tiems šalių mokestinės tvarkos neatitikimams, kurie atsiranda vykstant valstybių narių pelno mokesčio sistemų sąveikai, 2016 m. liepos 12 d.Ecofin taryba paskelbė pareiškimą, kuriuo paprašė Komisijos iki 2016 m. spalio mėn. pateikti pasiūlymą dėl su trečiosiomis valstybėmis susijusių pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų, kad būtų nustatytos taisyklės, derančios su EBPO ataskaitoje dėl naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimo (2 veiksmas, 2015 m. galutinė ataskaita) (toliau – EBPO BEPS ataskaita dėl 2 veiksmo) rekomenduotomis taisyklėmis ir ne mažiau už jas veiksmingos, kad iki 2016 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas;

(6)

Direktyvoje (ES) 2016/1164, be kita ko, pripažįstama, jog itin svarbu vykdyti tolesnį darbą, susijusį su kitokio pobūdžio pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais schemomis, pavyzdžiui, schemomis, susijusiomis su nuolatinėmis buveinėmis. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu ta direktyva spręsti ir pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais schemų, susijusių su hibridine nuolatine buveine, problemas;

(7)

siekiant sukurti sistemą, kuri derėtų su EBPO BEPS ataskaita dėl 2 veiksmo ir būtų ne mažiau už ją veiksminga, ir sutrukdyti mokesčių mokėtojams išnaudoti likusias spragas, būtina į Direktyvą (ES) 2016/1164 įtraukti ir taisykles, taikytinas hibridiniams perkėlimams, importuotoms pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemoms ir ja spręsti visas su dvigubo atskaitymo pasekmėmis susijusias problemas;

(8)

Direktyva (ES) 2016/1164 apima taisykles dėl pasinaudojimo valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų, todėl ji taip pat turėtų apimti taisykles dėl su trečiosiomis valstybėmis susijusių pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų, kai bent viena iš dalyvaujančių šalių yra pelno mokesčio mokėtojas arba, atvirkštinio hibridinio subjekto atveju, subjektas valstybėje narėje, taip pat taisykles dėl importuotų pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų. Todėl taisyklės dėl mokestinės tvarkos neatitikimų ir rezidavimo vietos mokesčių tikslais neatitikimų turėtų būti taikomos visiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomas pelno mokestis valstybėje narėje, įskaitant subjektų, kurie yra trečiųjų valstybių rezidentai, nuolatines buveines arba darinius, laikomus nuolatinėmis buveinėmis. Taisyklės dėl atvirkštinių mokestinės tvarkos neatitikimų turėtų būti taikomos visiems subjektams, kuriuos tam tikra valstybė narė laiko skaidriais mokesčių tikslais;

(9)

taisyklės dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų turėtų būti taikomos pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejais, atsirandančiais dėl dvigubo atskaitymo, dėl prieštaravimų, susijusių su finansinių priemonių, mokėjimų ir subjektų kvalifikavimu arba dėl mokėjimų paskirstymo. Kadangi pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai galėtų lemti dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias atitinkama valstybė narė atitinkamai atsisakytų atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių atskaitymą arba reikalautų, kad mokesčių mokėtojas įtrauktų mokėjimą į apmokestinamąsias pajamas. Tačiau tos taisyklės taikytinos tik atskaitomiems mokėjimams ir turėtų nedaryti poveikio mokesčių sistemos bendriems ypatumams, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra klasikinė, ar užskaitymo sistema;

(10)

su hibridine nuolatine buveine susiję pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai atsiranda tada, kai dėl nuolatinės buveinės ir rezidavimo jurisdikcijos taisyklių, taikomų pajamų ir išlaidų paskirstymui tarp skirtingų to paties subjektų dalių, skirtumų susidaro mokestinių pasekmių neatitikimas, ir apima tuos atvejus, kuriais neatitikimo pasekmė atsiranda dėl to, kad pagal filialo jurisdikcijos įstatymus nuolatinė buveinė tokia nelaikoma. Tokios neatitikimo pasekmės gali lemti dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, todėl turėtų būti panaikintos. Nuolatinės buveinės, kuri kitur tokia nelaikoma, atveju valstybė narė, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas, turėtų įtraukti pajamas, kurios kitu atveju būtų priskirtos nuolatinei buveinei;

(11)

visi koregavimai, kuriuos reikia atlikti pagal šią direktyvą, iš principo turėtų nedaryti poveikio apmokestinimo teisių paskirstymui tarp jurisdikcijų, nustatytam sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo;

(12)

siekiant užtikrinti proporcingumą, reikia reglamentuoti tik tuos atvejus, kuriais esama didelės rizikos, kad bus išvengta apmokestinimo pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais. Todėl tikslinga aprėpti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejus, atsirandančius tarp to paties subjekto pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės arba dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių, taip pat pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejus, atsirandančius tarp mokesčių mokėtojo ir su juo susijusių įmonių arba tarp susijusių įmonių, taip pat atvejus, atsirandančius dėl struktūrinio susitarimo, kuriame dalyvauja mokesčių mokėtojas;

(13)

mokestinės tvarkos neatitikimų, kurie pirmiausia kyla dėl subjektų hibridinio pobūdžio, klausimai turėtų būti sprendžiami tik kai viena iš susijusių įmonių bent jau veiksmingai kontroliuoja kitas susijusias įmones. Todėl tokiais atvejais turėtų būti reikalaujama, kad mokesčių mokėtojas ar kita susijusi įmonė valdytų 50 procentų arba daugiau susijusios įmonės kapitalo dalį per balsavimo teises arba per nuosavybės teise priklausantį kapitalą ar teisę gauti pelno, arba būtų tokiu būdu valdomi tos susijusios įmonės. Tokio reikalavimo taikymo tikslu nuosavybės teisės arba kartu veikiančių asmenų teisės turėtų būti susumuojamos;

(14)

taisyklių dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų tikslais siekiant pakankamai išsamiai apibrėžti „susijusią įmonę“, ta apibrėžtis taip pat turėtų apimti subjektą, kuris finansų apskaitos tikslais priklauso tai pačiai konsoliduotai įmonių grupei, įmonę, kurios valdymui mokesčių mokėtojas daro didelį poveikį, ir, atvirkščiai, įmonę, darančią didelį poveikį mokesčių mokėtojo valdymui;

(15)

būtina spręsti klausimus, susijusius su naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejais, priskiriamais keturioms kategorijoms: pirma, pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai, kurie atsiranda vykdant mokėjimus pagal finansinę priemonę; antra, pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai, kurie atsiranda dėl mokėjimų, atliktų hibridiniam subjektui arba nuolatinei buveinei (be kita ko, atliekant mokėjimus nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma), paskirstymo skirtumų; trečia, pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai, kurie atsiranda dėl hibridinio subjekto atliktų mokėjimų jo savininkui arba dėl numanomų mokėjimų tarp pagrindinės buveinės ir nuolatinių buveinių, arba tarp dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių ir, galiausiai, dvigubo atskaitymo pasekmės, atsirandančios dėl hibridinio subjekto arba nuolatinės buveinės atliktų mokėjimų;

(16)

mokėjimų pagal finansinę priemonę atžvilgiu galėtų būti laikoma, kad pasinaudota šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, tais atvejais, kai atskaitymo neįtraukiant pasekmės priskirtinos priemonės arba pagal ją atliktų mokėjimų kvalifikavimo skirtumams. Jeigu, atsižvelgiant į mokėjimo pobūdį, pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus jam gali būti taikoma dviguba mokesčio lengvata, pavyzdžiui, atleidimas nuo mokesčio, mokesčio tarifo sumažinimas arba bet koks mokesčio kreditas ar grąžinimas, turėtų būti laikoma, kad dėl tokio mokėjimo pasinaudojama šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tokiu mastu, kokio dydžio yra susijusi per mažai apmokestinta suma. Tačiau mokėjimo pagal finansinę priemonę atžvilgiu neturėtų būti laikoma, kad pasinaudota šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, jei mokesčio lengvata mokėjimo gavėjo jurisdikcijoje suteikta tik dėl mokėjimo gavėjo mokestinio statuso arba dėl to, kad ta priemonė yra turima laikantis specialios tvarkos sąlygų;

(17)

kad būtų išvengta nenumatytų rezultatų esant sąveikai tarp hibridinių finansinių priemonių taisyklės ir bankams nustatytų nuostolių padengimo pajėgumo reikalavimų, nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės turėtų galėti netaikyti šios direktyvos priemonėms grupės viduje, kurios buvo išleistos tik siekiant įvykdyti emitentui taikomus nuostolių padengimo pajėgumo reikalavimus, o ne siekiant išvengti mokesčių;

(18)

mokėjimų, atliktų hibridiniam subjektui arba nuolatinei buveinei, atžvilgiu galėtų būti laikoma, kad pasinaudota šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, tais atvejais, kai atskaitymo neįtraukiant pasekmės atsiranda dėl taisyklių, reglamentuojančių to mokėjimo paskirstymą tarp hibridinio subjekto ir jo savininko mokėjimo, kuris atliekamas hibridiniam subjektui, atveju arba tarp pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės, arba dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių numanomo mokėjimo nuolatinei buveinei atveju, skirtumų. Turėtų būti apibrėžiama, kad pasinaudota šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, tik tais atvejais, kai pasinaudojimo neatitikimais pasekmės atsiranda dėl taisyklių, reglamentuojančių mokėjimo paskirstymą pagal abiejų jurisdikcijų įstatymus, skirtumų, ir dėl mokėjimo neturėtų atsirasti pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais atvejis, kuris bet kuriuo atveju būtų atsiradęs dėl to, kad mokėjimo gavėjas yra atleistas nuo mokesčio pagal bet kurios mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus;

(19)

pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais apibrėžtis taip pat turėtų apimti atskaitymo neįtraukiant pasekmes, kurios atsiranda vykdant mokėjimus nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma. Nuolatinė buveinė, kuri kitur tokia nelaikoma – bet koks darinys, kuris pagal pagrindinės buveinės jurisdikcijos įstatymus laikomas tokiu, kuris sąlygoja nuolatinės buveinės statusą, o pagal kitos jurisdikcijos įstatymus nėra laikomas nuolatine buveine. Tačiau pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais taisyklė neturėtų būti taikoma, kai pasinaudojimo neatitikimais atvejis bet kuriuo atveju būtų atsiradęs dėl to, kad mokesčio gavėjas yra atleistas nuo mokesčio pagal bet kurios mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus;

(20)

mokėjimų, kuriuos hibridinis subjektas atlieka savo savininkui, arba numanomų mokėjimų, atliekamų tarp pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės arba tarp dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių, atžvilgiu pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejis galėtų atsirasti tuo atveju, kai atskaitymo neįtraukiant pasekmė atsiranda dėl to, kad mokėjimas arba numanomas mokėjimas nėra pripažįstamas mokėjimo gavėjo jurisdikcijoje. Tuo atveju, kai pasinaudojimo neatitikimais pasekmė atsiranda dėl mokėjimo arba numanomo mokėjimo nepaskirstymo, mokėjimo gavėjo jurisdikcija yra jurisdikcija, kurioje mokėjimas (arba numanomas mokėjimas) yra laikomas gautu pagal mokėtojo jurisdikcijos įstatymus. Kaip ir kitais su hibridiniais subjektais ir filialais susijusiais pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejais, kuriais atsiranda atskaitymo neįtraukiant pasekmės, neturėtų būti laikoma, kad naudojamasi neatitikimais, kai mokėjimo gavėjas pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus yra atleistas nuo mokesčio. Tačiau šios naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais kategorijos atžvilgiu būtų laikoma, kad naudojimosi neatitikimais pasekmė atsiranda tik tokia apimtimi, kokia mokėtojo jurisdikcija leidžia taikyti atskaitymą mokėjimui arba numanomam mokėjimui, kuris turi būti išskaičiuotas iš sumos, nepriskiriamos dvigubai įtrauktoms pajamoms. Jei mokėtojo jurisdikcija leidžia atskaitymą perkelti į vėlesnį mokestinį laikotarpį, reikalavimas atlikti koregavimą pagal šią direktyvą gali būti atidėtas iki tol, kol atskaitymas faktiškai išskaičiuojamas iš pajamų, kurios nėra dvigubai įtrauktos pajamos, mokėtojo jurisdikcijoje;

(21)

pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais apibrėžtis turėtų apimti ir dvigubo atskaitymo pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar jos atsiranda dėl mokėjimų, dėl išlaidų, kurios nelaikomos mokėjimais pagal nacionalinę teisę, arba dėl amortizacijos ar nusidėvėjimo nuostolių. Vis dėlto, kaip ir numanomų mokėjimų bei hibridinių subjektų atliktų mokėjimų, į kuriuos mokėjimo gavėjas neatsižvelgia, atveju, pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejis turėtų atsirasti tik tokia apimtimi, kokia mokėtojo jurisdikcija leidžia atskaitymą išskaičiuoti iš sumos, kuri nėra dvigubai įtrauktos pajamos. Tai reiškia, kad jeigu mokėtojo jurisdikcija leidžia atskaitymą perkelti į vėlesnį mokestinį laikotarpį, reikalavimas atlikti koregavimą pagal šią direktyvą galėtų būti atidėtas iki tol, kol atskaitymas faktiškai išskaičiuojamas iš pajamų, kurios nėra dvigubai įtrauktos pajamos, mokėtojo jurisdikcijoje;

(22)

mokestinių pasekmių skirtumai, kurie siejami tik su mokėjimui priskiriamos vertės skirtumais, be kita ko, taikant sandorių kainodarą, neturėtų būti priskiriami pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejams. Be to, kadangi jurisdikcijos taiko skirtingus mokesčių ataskaitinius laikotarpius ir skirtingas taisykles, pagal kurias pripažįstama, kada buvo gautos pajamos arba patirtos išlaidos, tie laiko apskaičiavimo skirtumai paprastai neturėtų būti laikomi pasinaudojimo mokestinių pasekmių neatitikimais priežastimi. Vis dėlto, atskaitomas mokėjimas pagal finansinę priemonę, kurio atveju negalima pagrįstai tikėtis, kad jis per pagrįstą laikotarpį bus įtrauktas į pajamas, turėtų būti laikomas sąlygojančiu naudojimąsi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, jei ta atskaitymo neįtraukiant pasekmė yra priskirtina finansinės priemonės arba pagal ją atliktų mokėjimų kvalifikavimo skirtumams. Turėtų būti suprantama, kad pasinaudojimo neatitikimais pasekmė galėtų atsirasti tuo atveju, jei pagal finansinę priemonę atliktas mokėjimas per pagrįstą laikotarpį nėra įtraukiamas į pajamas. Toks mokėjimas turėtų būti laikomas įtrauktu į pajamas per pagrįstą laikotarpį, jei mokėjimo gavėjas jį įtraukia per 12 mėnesių nuo mokėtojo mokestinio laikotarpio pabaigos arba per laikotarpį, nustatytą remiantis įprastų rinkos sąlygų principu. Valstybės narės turėtų reikalauti, kad mokėjimas būtų įtrauktas per fiksuotą laikotarpį, siekiant neleisti susidaryti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais pasekmei ir siekiant užtikrinti mokesčių kontrolę;

(23)

dėl hibridinių perkėlimų galėtų atsirasti skirtingas mokestinis vertinimas, jei dėl susitarimo perkelti finansinę priemonę buvo laikoma, kad su šia priemone susijusią grąžą vienu metu gauna daugiau kaip viena susitarimo šalis. Tais atvejais mokėjimas pagal hibridinį perkėlimą mokėtojui galėtų nulemti atskaitymą, tuo tarpu mokėjimo gavėjas jį traktuotų kaip susijusios priemonės grąžą. Dėl tokio skirtingo mokestinio vertinimo galėtų atsirasti atskaitymo neįtraukiant pasekmė arba susidaryti perteklinis mokesčio kreditas už susijusiai priemonei taikomą mokestį prie pajamų šaltinio. Todėl tokie pasinaudojimo neatitikimais atvejai turėtų būti panaikinti. Atskaitymo neįtraukiant atveju turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kaip neutralizuojant pasinaudojimo neatitikimais atvejus, atsirandančius dėl mokėjimų pagal hibridinę finansinę priemonę. Hibridinių perkėlimų, struktūrizuotų tokiu būdu, kad būtų generuojami pertekliniai mokesčio kreditai, atveju atitinkama valstybė narė turėtų neleisti mokėtojui naudoti perteklinį kreditą mokestinei naudai gauti, be kita ko, taikydama bendrą kovos su mokesčių vengimu taisyklę, atitinkančią Direktyvos (ES) 2016/1164 6 straipsnį;

(24)

būtina numatyti taisyklę, pagal kurią valstybėms narėms būtų leidžiama šalinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo neatitikimus, dėl kurių susidarytų šalių mokestinės tvarkos neatitikimas, nepaisant to, kad valstybės narės laikosi šios direktyvos. Tais atvejais, kai susidaro tokia padėtis ir pirminė šioje direktyvoje numatyta taisyklė netaikoma, turėtų būti taikoma antrinė taisyklė. Vis dėlto tiek pirminė, tiek antrinė taisyklės taikomos tik pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejais, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, ir jų taikymas turėtų nedaryti poveikio valstybės narės mokesčių sistemos bendriems ypatumams;

(25)

importuoti naudojimosi neatitikimais atvejai reiškia, kad šalims trečiosiose valstybėse susidarančio mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis perkeliamas į valstybės narės jurisdikciją naudojant nehibridinę priemonę ir taip sumažinamas taisyklių, pagal kurias neutralizuojamas naudojimasis šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, efektyvumas. Valstybėje narėje atskaitomas mokėjimas gali būti naudojamas išlaidoms, susijusioms su pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, padengti. Siekiant kovoti su tokiais importuotais naudojimosi neatitikimais atvejais, būtina įtraukti taisykles, kuriomis būtų neleidžiama atlikti mokėjimo atskaitymo, jei atitinkamos pajamos iš tokio mokėjimo yra tiesiogiai ar netiesiogiai išskaičiuojamos iš atskaitomos sumos, atsirandančios pasinaudojant susidarančiais šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, lemiančio dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant tarp trečiųjų valstybių;

(26)

su dvigubu bendrovių rezidavimu susijęs naudojimasis mokestinės tvarkos neatitikimais galėtų lemti dvigubą atskaitymą, jei mokesčių mokėtojo, kuris yra rezidentas dviejose jurisdikcijose, mokėjimas atskaitomas pagal abiejų jurisdikcijų, kuriose mokesčių mokėtojas yra rezidentas, įstatymus. Kadangi su dvigubu rezidavimu susiję naudojimosi mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai galėtų lemti dvigubo atskaitymo pasekmes, jie turėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį. Valstybė narė turėtų neleisti atlikti dvigubą atskaitymą, atsirandantį dviejose jurisdikcijose reziduojančios bendrovės atžvilgiu, kai šis mokėjimas yra išskaičiuojamas iš sumos, kuri pagal kitos jurisdikcijos teisės aktus nėra laikoma pajamomis;

(27)

šia direktyva siekiama didinti visos vidaus rinkos atsparumą mokestinės tvarkos neatitikimams. Valstybės narės negali to pakankamai pasiekti veikdamos atskirai, nes nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, esant skirtingų nacionalinių priemonių sąveikai, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Tai reikštų koordinavimo trūkumą. Kadangi mokestinės tvarkos neatitikimai yra tarpvalstybinio pobūdžio, ir reikia priimti sprendimus, kurie tiktų visai vidaus rinkai, šį tikslą vis dėlto geriau galima pasiekti Sąjungos lygmeniu. Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Nustatant reikalingą vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik būtino koordinavimo lygio Sąjungoje, kuris būtinas šios direktyvos tikslui pasiekti;

(28)

įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės iliustravimo ar aiškinimo tikslais turėtų naudotis EBPO BEPS ataskaitoje dėl 2 veiksmo pateiktais taikytinais paaiškinimais ir pavyzdžiais tiek, kiek jie yra suderinami su šios direktyvos nuostatomis ir su Sąjungos teise;

(29)

9 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktos taisyklės dėl naudojimosi mokestinės tvarkos neatitikimais bus taikomos tik tokia apimtimi, kokia su mokesčių mokėtoju susijusioje situacijoje susidaro pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais pasekmė. Pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais pasekmė neturėtų atsirasti, kai darinys turi būti koreguojamas pagal 9 straipsnio 5 dalį arba 9a straipsnį, ir, atitinkamai, dariniai, kurie turi būti koreguojami pagal tas šios direktyvos dalis, neturėtų būti toliau koreguojami pagal taisykles dėl naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais;

(30)

kai dėl kitos direktyvos, pavyzdžiui, Tarybos direktyvos 2011/96/ES (4), nuostatų mokestinių pasekmių neatitikimų pasekmės neutralizuojamos, neturėtų būti galimybių taikyti šioje direktyvoje numatytas taisykles dėl naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais;

(31)

Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti;

(32)

todėl Direktyva (ES) 2016/1164 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma visiems mokesčių mokėtojams, kuriems vienoje ar daugiau valstybių narių taikomas pelno mokestis, įskaitant subjektų, kurie mokesčių tikslais yra trečiųjų valstybių rezidentai, nuolatines buveines vienoje ar daugiau valstybių narių.

2.   9a straipsnis taip pat taikomas visiems subjektams, kuriuos tam tikra valstybė narė laiko skaidriais mokesčių tikslais.“;

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai

1.   Tais atvejais, kai pasinaudojus šalių mokestinės tvarkos neatitikimais susidaro sąlygos dvigubam atskaitymui:

Nepaisant to, bet kurį tokį atskaitymą turi būti galima kompensuoti iš dvigubai įtrauktų pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jos susidarė einamuoju ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu.

2.   Tais atvejais, kai pasinaudojus šalių mokestinės tvarkos neatitikimais susidaro sąlygos atskaitymui neįtraukiant:

3.   Valstybė narė atsisako suteikti atskaitymą bet kurio mokėjimo, kurį atlieka mokesčių mokėtojas, atžvilgiu, jeigu tokiu mokėjimu tiesiogiai arba netiesiogiai, pasitelkiant sandorį ar kelis sandorius, vykdomus tarp susijusių įmonių arba sudarytus kaip struktūrinio susitarimo dalis, finansuojamos atskaitomos išlaidos, dėl kurių sudaromos sąlygos pasinaudojimui šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, išskyrus atvejus, kai viena iš jurisdikcijų, susijusių su sandoriu arba keliais sandoriais, yra atlikusi lygiavertį koregavimą tokio pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atžvilgiu.

4.   Valstybės narės gali:

5.   Tais atvejais, kai pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais yra susijęs su nuolatinės buveinės, kuri kitur tokia nelaikoma, pajamomis, kurios nėra apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas mokesčių tikslais, ta valstybė narė reikalauja, kad mokesčių mokėtojas įtrauktų pajamas, kurios priešingu atveju būtų priskirtos nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma. Ši nuostata taikoma išskyrus atvejus, kai valstybė narė privalo pajamas atleisti nuo mokesčių pagal dvigubo apmokestinimo sutartį, kurią ta valstybė narė yra sudariusi su trečiąja valstybe.

6.   Tais atvejais, kai hibridinis perkėlimas yra parengtas siekiant gauti mokesčio prie pajamų šaltinio lengvatą, taikomą mokėjimui, gautam už finansinės priemonės perkėlimą daugiau nei vienai dalyvaujančių šalių, mokesčių mokėtojo valstybė narė apriboja tokios lengvatos naudą proporcingai grynosioms apmokestinamosioms pajamoms, kurios susijusios su tokiu mokėjimu.“;

5.

įterpiami šie straipsniai:

„9a straipsnis

Atvirkštiniai pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai

1.   Tais atvejais, kai vienas ar keli susiję subjektai, kurie nėra rezidentai ir kurie bendrai tiesiogiai ar netiesiogiai turi 50 procentų ar daugiau valstybėje narėje įsteigto arba įsisteigusio hibridinio subjekto balsavimo teisių, kapitalo dalies arba teisių į pelną dalies, yra jurisdikcijoje arba jurisdikcijose, kurios tą hibridinį subjektą laiko apmokestinamuoju asmeniu, hibridinis subjektas yra laikomas tos valstybės narės rezidentu ir jo pajamos yra apmokestinamos tiek, kiek tos pajamos nėra kitaip apmokestintos pagal tos valstybės narės arba bet kurios kitos jurisdikcijos įstatymus.

2.   1 dalis netaikoma kolektyvinio investavimo subjektams. Šiame straipsnyje kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar subjektas, kuris priklauso įvairiems savininkams, kuris turi diversifikuotą vertybinių popierių portfelį ir kuriam valstybėje, kurioje jis yra įsteigtas, taikomas investuotojų apsaugos reglamentavimas.

9b straipsnis

Pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai, susiję su rezidavimo vieta mokesčių tikslais

Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais dviejose ar daugiau jurisdikcijų, mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymas gali būti atskaitomas iš mokesčio bazės abiejose jurisdikcijose, to mokesčių mokėtojo valstybė narė nesuteikia atskaitymo, jeigu kita jurisdikcija leidžia dvigubą atskaitymą kompensuoti iš pajamų, kurios nėra dvigubai įtrauktos pajamos. Jeigu abi jurisdikcijos yra valstybės narės, ta valstybė narė, kurioje pagal dviejų atitinkamų valstybių narių sutartį dėl dvigubo apmokestinimo mokesčių mokėtojas nėra laikomas rezidentu, nesuteikia atskaitymo.“;

6.

10 straipsnio 1 dalis papildoma tokia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Komisija ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. įvertina 9 ir 9b straipsnių įgyvendinimą, visų pirma 9 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytos išimties taikymo pasekmes, ir pateikia ataskaitą Tarybai.“;

7.

11 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„5a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 9 straipsnio. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.“