EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32016R2286

2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2286, kuriuo nustatomos išsamios sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo, papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo tvarumo vertinimo metodikos taikymo ir prašymo, kurį to vertinimo tikslu turi pateikti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, teikimo taisyklės (Tekstas svarbus EEE )

C/2016/8784

OJ L 344, 17.12.2016, p. 46–62 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 13/03/2019

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2016/2286/oj

17.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/46


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/2286

2016 m. gruodžio 15 d.

kuriuo nustatomos išsamios sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo, papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo tvarumo vertinimo metodikos taikymo ir prašymo, kurį to vertinimo tikslu turi pateikti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, teikimo taisyklės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (1), ypač į jo 6d straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI),

kadangi:

(1)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, be savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos, iš šių paslaugų vartotojų jokioje valstybėje narėje neturėtų imti jokių papildomų mokesčių už inicijuotus ar priimtus reguliuojamus tarptinklinio ryšio skambučius, tarptinkliniu ryšiu išsiųstas ar gautas reguliuojamas SMS žinutes, taip pat MMS žinutes, ar už reguliuojamą duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugą, jei vartotojas laikosi sąžiningo naudojimo taisyklių. Ši nuostata taikoma nuo 2017 m. birželio 15 d., su sąlyga, kad iki tos dienos bus pradėtas taikyti teisės aktas, priimtas pagal to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą dėl didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 531/2012 numatyta, kad tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali prašyti savo nacionalinės reguliavimo institucijos leidimo taikyti savo tarptinklinio ryšio vartotojams papildomą mokestį. Su tokiu prašymu turi būti pateikiama visa būtina informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad netaikydamas jokių papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių paslaugų teikėjas negali padengti reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų ir tai kenkia jo šalyje imamų mokesčių modelio tvarumui;

(3)

siekiant užtikrinti, kad taisyklės, kuriomis siekiama išvengti piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis, (sąžiningo naudojimo taisyklės) ir leidimai taikyti papildomą mokestį būtų taikomi vienodai visoje Sąjungoje, reikia nustatyti išsamias tokių taisyklių taikymo, papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo tvarumo vertinimo metodikos taikymo ir prašymo, kurį tokio vertinimo tikslu turi pateikti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, teikimo taisykles;

(4)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 sąžiningo naudojimo taisyklių tikslas yra užkirsti kelią tarptinklinio ryšio vartotojų piktnaudžiavimui ar neįprastam naudojimuisi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, kurios teikiamos savojoje šalyje taikoma kaina, kaip antai naudojimuisi tokiomis paslaugomis kitais nei periodiško keliavimo tikslais, pvz., naudojimuisi tokiomis paslaugomis nuolat. Įgyvendinimo priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad, siekiant šio tikslo, galimybe taikyti sąžiningo naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis taisykles tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai nesinaudotų kitais tikslais ir nepakenktų periodiškai keliaujantiems tarptinklinio ryšio vartotojams;

(5)

Sąjungoje panaikinus papildomus mažmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius, tos pačios tarifų sąlygos taikomos naudojantis judriojo ryšio paslaugomis tiek savojoje šalyje (t. y. šalyje, kurioje galioja kliento judriojo ryšio abonementas), tiek užsienyje kitose Sąjungos šalyse. Reglamentu (ES) Nr. 531/2012 siekiama panaikinti savojoje šalyje taikomų kainų ir tarptinklinio ryšio, kuriuo naudojamasi periodiškai keliaujant Sąjungoje, kainų skirtumus, kad būtų įgyvendinta idėja tarptinkliniu ryšiu naudotis savojoje šalyje taikoma kaina. Tačiau jame nustatytomis taisyklėmis nesiekiama užtikrinti galimybės nuolat naudotis Sąjungoje tarptinkliniu ryšiu, t. y. kai vartotojas valstybėje narėje, kurioje judriojo ryšio kainos didesnės, perka paslaugas iš operatorių, įsisteigusių valstybėse narėse, kuriose judriojo ryšio kainos mažesnės ir kuriose vartotojas paprastai nuolat negyvena ir su kuriomis neturi kitokių pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu tų valstybių narių teritorijoje, kad galėtų nuolat naudotis tarptinkliniu ryšiu pirmojoje valstybėje narėje;

(6)

tikėtina, kad dėl nuolatinio naudojimosi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, kurios teikiamos savojoje šalyje taikoma kaina, kitais nei periodinio keliavimo tikslais būtų iškreipiama konkurencija, atsirastų spaudimas didinti kainas šalių vidaus rinkose ir kiltų rizika prarasti investavimo paskatas savosios šalies ir lankomos šalies rinkose. Lankomos šalies rinkoje tos šalies operatoriams tektų tiesiogiai konkuruoti su kitų valstybių narių, kuriose kainos, sąnaudos bei reguliavimo ir konkurencijos sąlygos gali labai skirtis, vidaus paslaugų teikėjais tokiomis sąlygomis, kai didmeninės tarptinklinio ryšio kainos nustatytos artimos savikainai vien tam, kad būtų lengviau periodiškai naudotis tarptinkliniu ryšiu. Taikant savosios šalies tarifus tarptinkliniam ryšiui, kai juo naudojamasi nuolat, lankomos šalies operatoriai savosios šalies operatoriams gali atsisakyti teikti arba apriboti tarptinklinio ryšio paslaugas arba savosios šalies operatorius gali riboti savojoje šalyje teikiamų paslaugų apimtį arba taikyti didesnes kainas, todėl pablogėtų savosios šalies operatoriaus galimybė aptarnauti įprastus savo vidaus klientus tiek savojoje šalyje, tiek užsienyje;

(7)

būtina nustatyti aiškiais ir visuotinai taikomais principais pagrįstas įgyvendinimo taisykles, kurias būtų galima taikyti atsižvelgiant į daugybę įvairių tarptinklinio ryšio vartotojų periodiško keliavimo modelių, siekiant užtikrinti, kad sąžiningo naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis taisyklės nebūtų kliūtis tokiems vartotojams visapusiškai naudotis tarptinklinio ryšio paslaugomis savosios šalies kaina; tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui taikant sąžiningo naudojimo taisykles vartotojas paprastai turėtų būti laikomas periodiškai keliaujančiu užsienyje Sąjungos šalyse, jei jis įprastai gyvena tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje arba turi su ta valstybe nare pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jos teritorijoje, ir naudojasi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis bet kurioje kitoje valstybėje narėje;

(8)

Reglamente (ES) Nr. 531/2012 numatyta, kad sąžiningo naudojimo taisyklėmis turi būti sudarytos sąlygos tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientams naudotis reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina tokiu mastu, koks numatytas jiems taikomuose savosios šalies tarifų planuose;

(9)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų galimybei siūlyti, o tarptinklinio ryšio vartotojams sąmoningai pasirinkti, alternatyvų tarptinklinio ryšio tarifą pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6e straipsnio 3 dalį, kuris galėtų būti taikomas sutartinėmis naudojimo sąlygomis, neatitinkančiomis pagal šį reglamentą nustatytų sąžiningo naudojimo taisyklių;

(10)

siekiant užtikrinti, kad mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis nebūtų piktnaudžiaujama arba naudojamasi neįprastai, kai toks naudojimas nesusijęs su periodiniu keliavimu už valstybės narės, kurioje klientas gyvena arba su kuria turi pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jos teritorijoje, ribų, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams gali reikėti nustatyti savo tarptinklinio ryšio vartotojų įprastą gyvenamąją vietą arba tokių pastovių ryšių buvimą. Atsižvelgdamas į atitinkamose valstybėse narėse įprastus įrodymo būdus ir į numanomą piktnaudžiavimo arba neįprasto naudojimosi rizikos lygį, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, prižiūrimas nacionalinės reguliavimo institucijos, kuri atsižvelgia į bendros dokumentų teikimo naštos proporcingumą ir tinkamumą nacionaliniame kontekste, turėtų galėti nustatyti pateiktiną tinkamą gyvenamosios vietos įrodymą. Pavieniams asmenims toks įrodymas galėtų būti kliento pareiškimas, galiojančio dokumento, kuriuo patvirtinama, kurioje valstybėje narėje gyvena klientas, pateikimas, pašto adreso arba adreso, kuriuo klientui siunčiamos sąskaitos už kitas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje suteiktas paslaugas, nurodymas, trečiojo lygio mokymo įstaigos pažyma apie registravimą dieninių studijų kursui, registracijos vietos rinkėjų sąrašuose arba vietos/asmens mokesčio mokėjimo pažyma. Verslo klientams toks įrodymas galėtų būti dokumentai dėl verslo subjekto registracijos arba įsisteigimo vietos, faktinės pagrindinės ekonominės veiklos vykdymo vietos ar pagrindinės vietos, kurioje darbuotojai, nurodyti kaip konkrečios SIM kortelės naudotojai, vykdo savo užduotis. Pastovūs ryšiai su valstybe nare, susiję su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jos teritorijoje, gali atsirasti dėl ilgalaikių įdarbinimo visu etatu santykių, įskaitant pasienio gyventojų įdarbinimo santykius; ilgalaikiai sutartiniai santykiai, susiję su panašiu fiziniu savarankiškai dirbančio asmens buvimu, dalyvavimas periodiniuose visos dienos mokymo kursuose; arba kitokios, pavyzdžiui, komandiruotų darbuotojų arba pensininkų, situacijos, jei tokios situacijos susijusios analogišku buvimu tam tikroje teritorijoje;

(11)

po konkrečios sutarties sudarymo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas galėtų prašyti pateikti įprastos gyvenamosios vietos arba kitų pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jo šalies teritorijoje, įrodymą tik tuo atveju, kai iš duomenų, renkamų sąskaitų išrašymo tikslu, matyti, kad vartotojas tarptinkliniu ryšiu piktnaudžiauja arba naudojasi neįprastai ir toks naudojimas nesusijęs su periodiniu keliavimu; Turėtų būti prašoma tik tokio įrodymo, koks yra griežtai būtinas ir proporcingas kliento sąsajoms su tarptinklinio ryšio paslaugos teikėjo valstybe nare patvirtinti. Jei nurodytų priežasčių nėra, klientų neturėtų būti prašoma jokių dokumentų, kuriais būtų patvirtinamas sąžiningo naudojimo taisyklių laikymasis. Ypač neturėtų būti reikalaujama pakartotinai teikti tokių dokumentų, kai tai nėra susiję su rizika grindžiamu piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi tikimybės vertinimu;

(12)

siekiant užtikrinti galimybę vartotojams pasinaudoti reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina tokiu mastu, koks numatytas jų atitinkamame savosios šalies tarifų plane, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, be savojoje šalyje taikomo paslaugų limito, paprastai neturėtų nustatyti jokio kito tarptinklinio ryšio vartotojui teikiamų judriojo ryšio paslaugų, kuriomis tas vartotojas naudojasi periodiškai keliaudamas Sąjungos teritorijoje, limito. Į tokį savojoje šalyje taikomą limitą turėtų būti įtrauktos savojoje šalyje taikomos tarifų plano sąžiningo naudojimo taisyklės;

(13)

kai kuriuose savosios šalies tarifų planuose (toliau – neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketai) gali būti nustatytas neribotas perduodamų duomenų kiekis arba gali būti nustatyti perduodamų duomenų kiekiai, suteikiami už mažą aiškiai neišreikštą savosios šalies vieneto kainą, palyginti su didžiausia leistina didmenine reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kaina, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 531/2012 12 straipsnyje. Jei tokiuose tarifų planuose nėra jokio ypatingo perduodamų duomenų kiekio saugiklio, labiau tikėtina, kad tokie neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketai, o ne kiti perduodamų duomenų kiekio tarifų planai, bus organizuotai perparduodami asmenims, negyvenantiems to tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje ir neturintiems su ja pastovių ryšių. Jei neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketais būtų piktnaudžiaujama arba naudojamasi neįprastai, tokie planai išnyktų šalių vidaus rinkose arba tokiais tarifų planais būtų varžomas tarptinklinis ryšys, o tai kenktų šalies vidaus naudotojams ir prieštarautų Reglamento (ES) Nr. 531/2012 tikslui. Skambučių ir SMS žinučių paslaugoms tokia rizika kur kas mažesnė, nes šioms paslaugoms galioja didesni fiziniai arba laiko suvaržymai, o faktinio naudojimosi jomis modeliai pastaraisiais metais buvo stabilūs arba menko. Šis teiginys neturi įtakos operatorių teisei imtis priemonių siekiant užkirsti kelią labai netipiškiems naudojimosi skambučių arba SMS žinučių paslaugomis modeliams, kai paslauga naudojamasi nesąžiningai. Priemones, kuriomis būtų saugomasi nuo piktnaudžiavimo reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio duomenų perdavimo paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikoma neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketuose nustatyta kaina, rizikos, nustatyti būtina, tačiau Sąjungoje periodiškai keliaujantys savosios šalies klientai turėtų vis tiek galėti naudotis tokiomis mažmeninėmis paslaugomis dvigubai tiek, kiek būtų galima nupirkti kaina, atitinkančia didmeninės tarptinklinio duomenų perdavimo kainos viršutinę ribą, už pinigų sumą, lygią bendrai pagal tarifų planą savojoje šalyje nustatytai paslaugos judriojo ryšio komponentės mažmeninei kainai (be PVM) per visą aptariamą atsiskaitomąjį laikotarpį. Toks kiekis atitinka savosios šalies tarifų planą, nes jis kinta priklausomai nuo atitinkamame tarifų plane nustatytos savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos, todėl gali būti taikomas neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketams, įskaitant su kitomis judriojo ryšio paslaugomis siejamą tokį kiekį. Daugiklis 2 reikiamai atitinka tai, kad operatorių suderėtos tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo mažmeninių paslaugų kainos dažai yra mažesnės už taikomą viršutinę kainos ribą, o vartotojai dažnai neišnaudoja viso duomenų kiekio, suteikiamo jiems pagal tarifų planą. Ryšio vartotojams skaidrumas šiuo atžvilgiu bus užtikrinamas Reglamento (ES) Nr. 531/2012 nuostatomis, pagal kurias tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas ryšio vartotoją turi įspėti, jei reguliuojamos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos kiekis visiškai išnaudotas, ir jam nurodyti papildomą mokestį, kuris bus taikomas, jei keliaujantis tarptinklinio ryšio vartotojas toliau naudosis reguliuojamomis tarptinklinio duomenų perdavimo paslaugomis;

(14)

atsižvelgiant į riziką, kad išankstinio mokėjimo paslaugomis gali būti be ilgalaikio įsipareigojimo naudojamasi vien tik nuolatinio tarptinklinio ryšio tikslais, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas (kaip alternatyvą reikalavimui pateikti gyvenamosios vietos arba kitų pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu to paslaugų teikėjo valstybės narės teritorijoje, įrodymą) turėtų turėti teisę išankstinio mokėjimo paslaugų naudotojams apriboti naudojimąsi tarptinklinio duomenų perdavimo paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina, tiek, kiek būtų galima nupirkti kaina, atitinkančia didmeninės tarptinklinio duomenų perdavimo kainos viršutinę ribą, už pinigų sumos likutį (be PVM), kuris išankstinio mokėjimo paslaugų sąskaitoje yra naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis metu;

(15)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų galėti imtis priemonių, kad nustatytų vartotojo piktnaudžiavimą ar neįprastą naudojimąsi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis, kitais nei periodinio keliavimo tikslais ir užkirstų tam kelią. Tačiau tarptinklinio ryšio vartotojai, periodiškai keliaujantys užsienyje Sąjungoje, turėtų būti apsaugoti nuo visų priemonių, trukdančių jiems naudotis reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis. Priemonės, kuriomis nustatomas vartotojo piktnaudžiavimas ar neįprastas naudojimasis reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis, turėtų būti paprastos ir skaidrios, o jas taikant atsirandanti administracinė našta tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti kuo mažesnė. atsižvelgiant į reikalavimą pateikti gyvenamosios vietos arba kitų pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo šalyje, įrodymą, piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi tikimybės rodikliai turėtų būti grindžiami objektyviais kriterijais, siejamais su srautų modeliais, iš kurių aiškėtų, kad tarptinklinio ryšio vartotojas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo šalyje nebūna ilgą laiką arba judriojo ryšio paslaugomis ten naudojasi menkai. Dėl savo pobūdžio tokie objektyvūs kriterijai turi būti nustatomi per tam tikrą laikotarpį. Toks laikotarpis turėtų būti pakankamai ilgas (bent keturių mėnesių), kad nuspėjamais būdais periodiškai Sąjungoje keliaujantys tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų naudotis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis. Buvimo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo šalyje rodiklių neturėtų neigiamai paveikti nepageidaujamas tarptinklinio ryšio įsijungimas pasieniuose. Objektyvių rodiklių taikymo tikslais turėtų būti atsižvelgiama ir į tarptinklinio ryšio atsitiktinį įsijungimą, ir į užsienyje įdarbintų pasienio gyventojų prisijungimą tam tikrą dieną prie tarptinklinio ryšio teikėjo tinklo, iš kurio sprendžiama apie buvimą savojoje šalyje. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų taip pat pateikti deramą informaciją, kad jų ryšio vartotojai galėtų aktyviai užkirsti kelią atsitiktiniam tarptinklinio ryšio įsijungimui. Buvimas ir naudojimasis ryšiu ne Sąjungoje neturėtų neigiamai paveikti tarptinklinio ryšio vartotojo galimybės Sąjungoje naudotis tarptinkliniu ryšiu savosios šalies kainomis, nes buvimas ir naudojimasis ryšiu ne Sąjungoje nerodo rizikos, kad vartotojas tarptinklinio ryšio teikėjo valstybėje narėje taikomomis savosios šalies mažmeninėmis kainomis naudojasi kitaip nei periodiškai keliaudamas Sąjungoje. Objektyvių rodiklių taikymo tikslais toks buvimas ir naudojimasis paslaugomis turėtų būti laikomi buvimu ir naudojimusi paslaugomis savojoje šalyje. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali remtis ir kitais aiškiais įrodymais, kad vartotojas piktnaudžiauja ar neįprastai naudojasi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis, pavyzdžiui, tuo, kad abonentinėmis paslaugomis beveik nesinaudojama tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje, o daugiausiai naudojamasi tarptinklinio ryšio paslaugomis, arba tuo, kad tas pats tarptinklinio ryšio vartotojas paeiliui naudojasi keliomis abonentinėmis paslaugomis;

(16)

pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 nuostatas užtikrinant naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis skaidrumą ir laikantis elektroninių ryšių sektoriaus sutarčių taisyklių, apie sutarčių nuostatas dėl sąžiningo naudojimo vartotojas turi būti aiškiai informuotas prieš pradedant tas nuostatas taikyti. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas apie sąžiningo naudojimo taisykles, kurias taiko pagal šį reglamentą, turėtų pranešti nacionalinei reguliavimo institucijai;

(17)

duomenų srautų ir buvimo vietos duomenų tvarkymui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos rirektyvos 2002/58/EB (2) nuostatos. Visų pirma 6 straipsnyje numatyta, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas tvarko duomenų srautų duomenis sąskaitų pateikimo ar atsiskaitymo už tinklų sujungimą tikslais. Taikydamas priemones, kuriomis nustato vartotojo piktnaudžiavimą ar neįprastą naudojimąsi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas neturėtų saugoti ar automatizuotai apdoroti klientų duomenų, iš kurių galima nustatyti asmens tapatybę, įskaitant buvimo vietos ir duomenų srautų duomenis, kai toks saugojimas ir apdorojimas nėra susijęs su piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi aptikimo ir kelio jam užkirtimo tikslu arba yra tokiam tikslui neproporcingas;

(18)

visų pirma tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų galėti nustatyti, kad, pažeisdamos sutarties sąlygas didmeniniu arba mažmeniniu lygmeniu, trečiosios šalys tarptinklinį ryšį savosios šalies kainomis naudoja kainų arbitražui, kad įgytų ekonominį pranašumą parduodamos paslaugas klientams, kurie paprastai negyvena tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje ir neturi su ja kitokių pastovių ryšių. Jei operatorius, remdamasis objektyviais ir pagrįstais įrodymais, nustato tokią sisteminio piktnaudžiavimo veiklą, jis turėtų pranešti nacionalinei reguliavimo institucijai tokio sisteminio piktnaudžiavimo įrodymus ir priemones, kurių ėmėsi siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi visų pagrindinės sutarties sąlygų, ne vėliau kaip pradėdamas taikyti tas priemones;

(19)

tam tikrais atvejais, kai operatorius turi neginčijamų įrodymų, kad sprendžiant iš tam tikrų tarptinklinio ryšio vartotojo naudojimosi paslaugomis modelių tikėtina, kad vartotojas piktnaudžiauja arba neįprastai naudojasi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikomomis kainomis, kitais nei periodinio keliavimo tikslais, net jei tas vartotojas pateikė gyvenimo valstybėje narėje arba kitų pastovių ryšių su ja patvirtinamuosius dokumentus, jis turėtų pirmiausia įspėti vartotoją, kad jam gali būti taikomi papildomi tarptinklinio ryšio mokesčiai. Objektyvūs kriterijai, kuriais, kaip rodikliais, naudojamasi įrodant piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi tikimybę, turėtų būti iš anksto visapusiškai nustatyti sutartyje;

(20)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui galimybė taikyti papildomus mokesčius suteikiama nepažeidžiant jokių kitų proporcingų priemonių, kurių gali būti imtasi pagal nacionalinę teisę ir laikantis Sąjungos teisės ir kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi visų pagrindinės sutarties sąlygų, tuo atveju, kai klientas specialiai suteikė klaidingą informaciją;

(21)

sąžiningo naudojimo taisykles taikantys tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų įdiegti skaidrias, paprastas ir efektyvias klientų skundų, susijusių su tų taisyklių taikymu, nagrinėjimo procedūras. Pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 17 straipsnio 2 dalį tarptinklinio ryšio vartotojai bet kuriuo atveju turi turėti galimybę kreiptis į kompetentingą neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB (3), su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (4), 34 straipsnį sąžiningai ir greitai sprendžia klientų ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų ginčus, kylančius dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo;

(22)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 nacionalinės reguliavimo institucijos griežtai stebi ir prižiūri sąžiningo naudojimo taisyklių taikymą, siekdamos užtikrinti, kad savosios šalies paslaugų teikėjų taikomos sąžiningo naudojimo taisyklės nepablogintų klientų galimybės naudotis tarptinkliniu ryšiu savosios šalies kainomis. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad nesilaikoma Tarptinklinio ryšio reglamentu nustatytų įpareigojimų, ji turi įgaliojimus reikalauti nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą;

(23)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nepažeidžiant esamų teisių ir pareigų, nustatytų pagal Sąjungos teisę arba pagal nacionalinę teisę, laikantis Sąjungos teisės. Tai visų pirma apima galutinių paslaugų gavėjų teisę naudotis judriojo elektroninio ryšio tinklais ir paslaugomis bet kurioje valstybėje narėje, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar gyvenamosios vietos Sąjungoje; visas nacionalines taisykles, pagal kurias reikalaujama turėti asmens dokumentą ar kitus patvirtinamuosius dokumentus, norint įsigyti SIM kortelę arba kitu būdu užsisakyti naudojimąsi tokiais tinklais ar paslaugomis; visas nacionalines priemones, susijusias su konkretaus numerio ar SIM kortelės paslaugos arba išankstinio mokėjimo kredito tęstinumu; ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teisę pagal nacionalinius teisės aktus taikyti deramas kovos su sukčiavimu priemones;

(24)

naudojimosi tarptinkliniu ryšiu modeliai įvairiais metų laikais skiriasi, todėl tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiami prašymai leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą turėtų būti vertinami remiantis ne trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio paslaugų vartojimo duomenimis. Kad būtų galima apskaičiuoti metinę duomenų srautų apimtį, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui turėtų būti leista pateikti duomenų srautų prognozes. Šios prognozės turėtų būti grindžiamos faktiniais duomenimis, pavyzdžiui: faktinio naudojimosi tarptinkliniu ryšiu duomenimis; naudojimosi tarptinkliniu ryšiu duomenimis, gautais ekstrapoliuojant naudojimosi ryšiu savojoje šalyje duomenis; visų tarptinklinio ryšio vartotojų, kuriems taikomos tarptinklinio ryšio savosios šalies kainomis taisyklės, duomenimis, gautais ekstrapoliuojant didelės tarptinklinio ryšio vartotojų, besinaudojančių tarptinklinio ryšio savosios šalies kainomis tarifiniais planais, grupės duomenis, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6a straipsnyje. Nagrinėdamos įvairių pareiškėjų prašymus daryti su tvarumu susijusią išimtį, nacionalinės reguliavimo institucijos, deramai atsižvelgusios į svarbius komercinės padėties ir vartotojų bazių skirtumus, turėtų užtikrinti, kad kiekvieno pareiškėjo prielaidos, pagal kurias išvedamos numatomos apimtys, būtų nuoseklios;

(25)

visi sąnaudų ir pajamų duomenys, pagrindžiantys tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamą prašymą leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą turėtų būti grindžiami finansine apskaita, kuri gali būti patikslinta atsižvelgiant į numatomą srautų apimtį. Nukrypimas nuo finansine apskaita grindžiamos sąnaudų prognozės turėtų būti leidžiamas tik jei tai pagrįsta remiantis prašymo pateikimo dieną jau prisiimtų finansinių įsipareigojimų įrodymais;

(26)

siekiant užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiami prašymai leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą būtų vertinami nuosekliai, turėtų būti nustatyta suderinta reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų ir pajamų nustatymo metodika;

(27)

reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas yra susijęs su dviejų bendrųjų kategorijų sąnaudomis: didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos pirkimo iš lankomų šalių tinklų operatorių dėl nesubalansuotų srautų sąnaudos ir kitos su tarptinkliniu ryšiu susijusios sąnaudos. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012, didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos pirkimo iš lankomų šalių tinklų operatorių dėl nesubalansuotų srautų sąnaudos padengiamos faktiniais didmeniniais tarptinklinio ryšio mokesčiais, taikomais tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo siunčiamiesiems srautams, viršijantiems jo gaunamuosius tarptinklinio ryšio srautus; kai tarptinklinio ryšio teikėjas (pvz., virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatorius) savojoje šalyje didmeninę prieigą perka iš kito tarptinklinio ryšio teikėjo, didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos kaina pirmajam teikėjui gali būti didesnė nei antrajam teikėjui, jei savosios šalies priimančiojo tinklo operatorius nustato tarptinklinio ryšio teikėjui, perkančiam savojoje šalyje didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą, didesnę jos kainą nei kaina, kurią iš lankomos šalies tinklo operatoriaus yra išsiderėjęs sau ir (arba) susijusių paslaugų teikimui. tikėtina, kad dėl tokių didelių didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos sąnaudų tarptinklinio ryšio teikėjai, kurie savojoje šalyje perka didmeninę prieigą, prašys leidimo taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį, todėl į šį aspektą turėtų deramai atsižvelgti tokius prašymus nagrinėjančios nacionalinės reguliavimo institucijos;

(28)

kitos su tarptinkliniu ryšiu susijusios reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudos yra bendros teikiant tarptinklinio ryšio paslaugas Sąjungoje ir ES nepriklausančiose šalyse ir taip pat bendros teikiant didmenines ir mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamuose prašymuose leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje taikomo imamų mokesčių modelio tvarumą tos bendros sąnaudos turėtų būti priskiriamos mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimui Sąjungoje, o bendros ir mažmeninių, ir didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudos priskiriamos atsižvelgiant į bendrąjį tarptinklinio ryšio pajamų už gaunamuosius ir siunčiamuosius srautus santykį;

(29)

reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudos taip pat gali būti apskaičiuojamos kaip apimančios proporcingą dalį jungtinių ir bendrų mažmeninių judriojo ryšio paslaugų apskritai teikimo sąnaudų, su sąlyga, kad skaičiuojant atsižvelgiama į tokioms paslaugoms priskiriamą pajamų iš visų kitų mažmeninių judriojo ryšio paslaugų dalį;

(30)

nustatant reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo pajamas, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamame prašyme leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą turėtų būti visiškai atsižvelgta į visas mažmenines pajamas, tiesiogiai gautas teikiant mažmenines judriojo ryšio paslaugas, inicijuotas lankomoje valstybėje narėje, kaip antai pajamas už srautus, viršijančius sąžiningo naudojimo taisyklėmis nustatytą limitą, ar pajamas iš alternatyvių reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų, taip pat iš kitų už vienetą skaičiuojamų ar kitokių mokesčių, susijusių su naudojimusi mažmeninėmis judriojo ryšio paslaugomis lankomoje valstybėje narėje;

(31)

kadangi reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos teikiamos atitinkamomis šalies vidaus sąlygomis, turėtų būti laikoma, kad iš jų gaunama tam tikrų pajamų, susijusių su fiksuotais periodiniais mokesčiais už mažmeninių judriojo ryšio paslaugų teikimą toje šalyje. Todėl į juos turėtų būti atsižvelgta pagal šiame reglamente nustatytą metodiką vertinant tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamą prašymą leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje taikomo imamų mokesčių modelio tvarumą. Tuo tikslu kiekvienos mažmeninės judriojo ryšio paslaugos pajamos turėtų būti priskiriamos atsižvelgiant į santykines dalis įvairių judriojo ryšio paslaugų srautų, taikant svorinius daugiklius pagal vidutinius už vienetą skaičiuojamus didmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius;

(32)

kad būtų laikoma, jog pabloginamas operatoriaus savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumas, visa grynoji mažmeninė tarptinklinio ryšio marža, gauta atėmus reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas iš atitinkamų pajamų, turi būti neigiama bent tiek, kad kiltų juntamo poveikio vidaus kainų raidai rizika. Visų pirma, kad būtų laikoma, jog kyla tokia rizika, neigiama mažmeninė tarptinklinio ryšio marža turėtų sudaryti bent svarią dalį visų kitų judriojo ryšio paslaugų teikimo pajamų, neatskaičius pelno mokesčio ir amortizacijos;

(33)

net kai mažmeninė grynoji tarptinklinio ryšio marža sudaro žymią dalį visos kitų judriojo ryšio paslaugų teikimo maržos, dėl ypatingų aplinkybių, kaip antai konkurencijos vidaus rinkoje lygio arba specifinių pareiškėjo savybių, reikšmingo poveikio vidaus kainų raidai rizika gali vis tiek būti atmesta;

(34)

savo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamame prašyme leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų įvertinti nuostolius dėl tarptinklinio ryšio savosios šalies kainomis teikimo ir atitinkamą papildomo mokesčio, būtino tiems nuostoliams kompensuoti, taikymo tvarką, atsižvelgdamas į taikomus didžiausius didmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius;

(35)

nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti leisti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį taikyti nuo pirmosios papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo Sąjungoje pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 dienos. Todėl gali būti numatyta, kad galimybę taikyti tokį mokestį svarstantis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas ir nacionalinė reguliavimo institucija iki minėtos dienos tarsis tais klausimais ir pateiks informaciją bei aktualius dokumentus;

(36)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 nacionalinė reguliavimo institucija leidimą taikyti papildomus tarptinklinio ryšio mokesčius turėtų suteikti 12 mėnesių laikotarpiui. Siekdamas atnaujinti leidimą, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų kas 12 mėnesių informaciją atnaujinti ir ją pateikti nacionalinei reguliavimo institucijai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalyje;

(37)

atsižvelgiant į nacionalinių reguliavimo institucijų pareigas griežtai prižiūrėti sąžiningo naudojimo taisyklių ir priemonių, kuriomis užtikrinamas mažmeninių papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo tvarumas, taikymą ir kasmet teikti Komisijai atitinkamų nuostatų taikymo ataskaitas, šiame reglamente turėtų būti nustatyta minimali informacija, kurią jos turėtų rinkti ir perduoti Komisijai, kad pastaroji galėtų stebėti, kaip taikomas šis reglamentas;

(38)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 Komisija turi reguliariai peržiūrėti šį įgyvendinimo aktą, atsižvelgdama į rinkos pokyčius;

(39)

Ryšių komitetas nuomonės nepateikė;

(40)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Taigi, šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus, visų pirma teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, teisę į asmens duomenų apsaugą, saviraiškos laisvę ir laisvę užsiimti verslu. Tvarkant bet kokius asmens duomenis pagal šį reglamentą turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir jie turi būti tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (5), Direktyvos 2002/58/EB, su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2006/24/EB (6) ir 2009/136/EB, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (7). Paslaugų teikėjai turi visų pirma užtikrinti, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turi būti būtinas ir proporcingas siekiant atitinkamo tikslo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatomos išsamios taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti nuoseklų sąžiningo naudojimo taisyklių, kurias tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai gali taikyti naudojimuisi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6b straipsnį teikiamos savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina, įgyvendinimą.

2.   Be to, jame nustatomos išsamios taisyklės dėl:

a)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamų prašymų leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą;

b)

nacionalinių reguliavimo institucijų taikytinos metodikos, pagal kurią jos vertina, ar tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas įrodė, kad negali susigrąžinti reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų ir tai kenkia savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumui.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Reglamente (EB) Nr. 531/2012.

2.   Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   pastovūs ryšiai su valstybe nare– buvimas valstybės narės teritorijoje, kurį lemia: ilgalaikiai įdarbinimo visu etatu santykiai, įskaitant pasienio gyventojų įdarbinimo santykius; ilgalaikiai sutartiniai santykiai, susiję su panašiu fiziniu savarankiškai dirbančio asmens buvimu; dalyvavimas periodiniuose visos dienos mokymo kursuose; arba kitokios, pavyzdžiui, komandiruotų darbuotojų arba pensininkų, situacijos, jei tokios situacijos susijusios analogišku buvimu tam tikroje teritorijoje;

b)   mažmeninės judriojo ryšio paslaugos– galutiniams paslaugų gavėjams teikiamos viešosios judriojo ryšio paslaugos, įskaitant balso skambučių, SMS ir duomenų perdavimo paslaugas;

c)   neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketas– vienos arba kelių mažmeninių judriojo ryšio paslaugų teikimo tarifų planas, kuriame neribojama mažmeninių judriojo ryšio duomenų perdavimo paslaugų, teikiamų už fiksuotą periodinį mokestį, apimtis arba kuriame nustatyta mažmeninių judriojo ryšio duomenų perdavimo paslaugų savosios šalies vieneto kaina (išvedama bendrą savosios šalies mažmeninę judriojo ryšio paslaugų kainą (be PVM), atitinkančią visą atsiskaitomąjį laikotarpį, padalijant iš visos savojoje šalyje suteikiamos mažmeninių judriojo ryšio duomenų perdavimo paslaugų apimties) yra mažesnė už reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kainą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 531/2012 12 straipsnyje;

d)   išankstinio mokėjimo tarifų planas– tarifų planas, pagal kurį mažmeninės judriojo ryšio paslaugos teikiamos už vienetais skaičiuojamą sumą, išskaičiuojamą iš įmokos, kurią į paslaugų teikėjo laikomą savo sąskaitą iš anksto sumokėjo klientas už naudojimąsi paslaugomis; išnaudojęs įmokos sumą arba pasibaigus įmokos galiojimo laikui klientas paslaugų teikimo gali atsisakyti be baudos;

e)   lankoma valstybė narė– kita nei paslaugų teikėjo, teikiančio tarptinklinio ryšio vartotojui paslaugas pastarojo šalyje, valstybė narė;

f)   judriojo ryšio paslaugų marža– judriojo ryšio paslaugų, išskyrus Sąjungoje teikiamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, pelnas prieš atskaičiuojant pelno mokestį ir amortizaciją, taigi neatsižvelgiama į mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų sąnaudas ir pajamas;

g)   grupė– patronuojančioji įmonė ir visos jos patronuojamosios įmonės, kurių kontrolę ji turi, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 139/2004 (8).

II SKIRSNIS

SĄŽININGO NAUDOJIMO TAISYKLĖS

3 straipsnis

Pagrindinis principas

1.   Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas savo tarptinklinio ryšio vartotojams, kurie paprastai gyvena to tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje arba turi su ja pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jos teritorijoje, reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, kuriomis tie klientai naudojasi periodiškai keliaudami Sąjungoje, teikia savojoje šalyje taikoma kaina.

2.   Bet kokioms sąžiningo naudojimo taisyklėms, kurias tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas taiko, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui ar neįprastam naudojimuisi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, galioja 4 ir 5 straipsniuose nustatytos sąlygos ir jomis užtikrinama, kad visi tokie tarptinklinio ryšio vartotojai, periodiškai keliaudami Sąjungoje, galėtų naudotis reguliuojamomis mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis naudojasi tokiomis paslaugomis savojoje šalyje.

4 straipsnis

Sąžiningas naudojimas

1.   Sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo tikslu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali prašyti savo tarptinklinio ryšio vartotojų pateikti įprastos gyvenamosios vietos tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje ar kitų pastovių ryšių su ja, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimo jos teritorijoje, įrodymą.

2.   Nedarant įtakos jokiam savojoje šalyje taikomam paslaugų limitui, jei tarptinklinio ryšio vartotojas naudojasi neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketu, tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo mažmeninių paslaugų, teikiamų savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina, kiekis, kuriuo gali naudotis toks vartotojas, periodiškai keliaudamas Sąjungoje, turi būti bent dvigubai didesnis už kiekį, apskaičiuotą visą savojoje šalyje taikomą to neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketo mažmeninę kainą (be PVM), atitinkančią visą atsiskaitomąjį laikotarpį, padalijant iš didžiausios leistinos didmeninės reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 531/2012 12 straipsnyje.

Jei mažmeninės judriojo ryšio paslaugos parduodamos kaip su kitomis paslaugomis ar galiniais įrenginiais susietas rinkinys, duomenų perdavimo paslaugų paketo bendra savosios šalies mažmeninė kaina, taikant 2 straipsnio 2 dalies c punktą ir šią pastraipą, apskaičiuojama atsižvelgiant į kainą (be PVM), už kurią mažmeninės judriojo ryšio paslaugos iš rinkinio parduodamos atskirai, jei parduodamos, arba į kainą, už kurią atskirai parduodamos tokių pačių charakteristikų paslaugos.

3.   Jei tarptinklinio ryšio vartotojas naudojasi išankstinio mokėjimo tarifų planais, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali taikyti 1 dalyje nurodytų sąžiningo naudojimosi taisyklių alternatyvą – tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo mažmeninių paslaugų, Sąjungoje teikiamų savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina, kiekį prilyginti bent kiekiui, apskaičiuotam visą įmokos (be PVM), kurią į paslaugų teikėjo tvarkomą savo sąskaitą sumokėjęs klientas, likutį naudojimosi tarptinkliniu ryšiu pradžioje padalijant iš didžiausios leistinos didmeninės reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 531/2012 12 straipsnyje.

4.   Siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui ar neįprastam naudojimuisi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, kurios teikiamos savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, apdorodamas srautų duomenis pagal Direktyvos 2002/58/EB 6 straipsnį, gali taikyti nešališkus, pagrįstus ir proporcingus kontrolės mechanizmus, grindžiamus objektyviais kriterijais, siejamais su piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi minėtomis paslaugomis periodiškai keliaujant Sąjungoje rizika.

Prie objektyvių kriterijų gali būti priskiriamos priemonės, kuriomis nustatoma, ar vartotojai savojoje šalyje teikiamomis paslaugomis naudojasi daugiau nei tarptinklinio ryšio paslaugomis arba ar vartotojas savojoje šalyje būna ilgiau nei kitoje Sąjungos valstybėje narėje.

Siekdami užtikrinti, kad periodiškai keliaujantys tarptinklinio ryšio vartotojai nebūtų nereikalingai arba per dažnai įspėjami pagal 5 straipsnio 4 dalį, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, taikantys piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis rizikos atpažinimo priemones, stebi tokių buvimo arba naudojimosi rodiklių visumą bent per keturių mėnesių laikotarpį.

Su tarptinklinio ryšio vartotojais sudaromose sutartyse tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai nustato, su kuria (-iomis) judriojo ryšio paslauga (-omis) siejami naudojimosi rodikliai ir koks mažiausias rodiklių stebėjimo laikotarpis.

Įrodymu, kad tarptinklinio ryšio vartotojas reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis nepiktnaudžiauja ar naudojasi įprastai, laikomas arba pakankamas to vartotojo naudojimasis savojoje šalyje teikiamomis paslaugomis, arba pakankamas jo buvimas savojoje šalyje.

Taikant antrą, trečią ir penktą pastraipas, visos dienos, kuriomis tarptinklinio ryšio vartotojas prisijungęs prie savosios šalies tinklo, yra skaičiuojamos kaip dienos, kuriomis tas vartotojas yra savojoje šalyje.

Prie kitų objektyvių piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikoma kaina, rizikos kriterijų gali būti priskiriama tik:

a)

SIM kortele nesinaudojama ilgą laiką ir tai susiję su tuo, kad ji daugiausia, o galbūt ir išimtinai, naudojama tarptinklinio ryšio paslaugoms;

b)

tas pats klientas turi ne vieną abonementą ir tarptinklinio ryšio paslaugoms naudoja keletą SIM kortelių.

5.   Jeigu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, remdamasis objektyviais ir neginčijamais įrodymais, nustato, kad yra SIM kortelių, organizuotai perparduotų asmenims, faktiškai negyvenantiems to mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje ir neturintiems su ja pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jos teritorijoje, kad šie asmenys galėtų naudotis reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis, teikiamomis savojoje šalyje taikoma mažmenine kaina, kitais nei periodiško keliavimo tikslais, jis gali nedelsdamas imtis proporcingų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi visų pagrindinėje sutartyje nustatytų sąlygų.

6.   Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, veikdamas pagal šį skirsnį, laikosi direktyvų 2002/58/EB ir 95/46/EB bei jų nacionalinių įgyvendinimo priemonių, taip pat Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų.

7.   Šis reglamentas netaikomas jokioms sąžiningo naudojimo taisyklėms, nustatytoms alternatyvių tarptinklinio ryšio tarifų sutartyse, numatytose Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6e straipsnio 3 dalyje.

5 straipsnis

Skaidrumas ir sąžiningo naudojimo taisyklių priežiūra

1.   Kai tarptinklinio ryšio teikėjas taiko sąžiningo naudojimo taisykles, sutartyse su tarptinklinio ryšio vartotojais nurodomos visos su tomis taisyklėmis susijusios sąlygos ir pagal 4 straipsnio 4 dalį taikomas (jei taikomas) kontrolės mechanizmas. Taikydamas sąžiningo naudojimo taisykles, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nustato ir taiko skaidrias, paprastas ir efektyvias klientų skundų, susijusių su sąžiningo naudojimo taisyklių taikymu, nagrinėjimo procedūras. Šios procedūros taikomos nepažeidžiant tarptinklinio ryšio vartotojo teisių pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 17 straipsnio 2 dalį pasinaudoti valstybėje narėje pagal Direktyvos 2002/22/EB 34 straipsnį nustatytomis skaidraus, paprasto, sąžiningo ir greito neteisminio ginčų sprendimo procedūromis. Naudodamasis tokiu skundų teikimo mechanizmu ir ginčų sprendimo procedūromis, tarptinklinio ryšio vartotojas turi galimybę atsakyti į įspėjimą, atsiųstą pagal 3 dalies pirmą pastraipą, ir pateikti įrodymus, kad reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis naudojasi vien tik periodiško keliavimo tikslais.

2.   Apie sąžiningo naudojimo taisykles, taikomas pagal šį reglamentą, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas praneša nacionalinei reguliavimo institucijai.

3.   Jeigu yra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, grindžiamų 4 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais, kad tam tikras klientas piktnaudžiauja arba neįprastai naudojasi Sąjungoje reguliuojama mažmenine tarptinklinio ryšio paslauga, teikiama mažmenine savojoje šalyje taikoma kaina, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, prieš taikydamas papildomą mokestį pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6e straipsnį, įspėja klientą apie pastebėtą elgesio modelį, rodantį piktnaudžiavimo arba neįprasto naudojimosi riziką.

Jei tokia rizika kyla nesilaikant ir pakankamo naudojimosi savojoje šalyje teikiamomis paslaugomis, ir pakankamo buvimo savojoje šalyje kriterijų per nustatytą stebėjimo laikotarpį, nurodytą 4 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje, siekiant išnagrinėti visus su papildomo mokesčio taikymu susijusius paskesnius skundus, kaip numatyta 1 dalyje, arba pritaikyti ginčų sprendimo procedūrą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 531/2012 17 straipsnio 2 dalyje, turi būti atsižvelgiama į papildomus požymius, iš kurių aiškėja rizika, kad tarptinklinio ryšio vartotojas bendrai per ilgai būna arba naudojasi paslaugomis ne savojoje šalyje.

Ši dalis taikoma nepriklausomai nuo to, ar tarptinklinio ryšio vartotojas pateikia gyvenamosios vietos arba kitų pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje, įrodymą pagal 4 straipsnio 1 dalį.

4.   Tarptinklinio ryšio vartotojo įspėjime pagal 3 dalį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas vartotojui praneša, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6e straipsnį vartotojui nuo įspėjimo dienos gali būti taikomas papildomas mokestis už tolesnį naudojimąsi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis su tam tikra SIM kortele, jeigu per nurodytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip dvi savaitės, nebus tokių naudojimosi paslaugomis modelio pokyčių, iš kurių aiškėtų faktinis naudojimasis savojoje šalyje teikiamomis paslaugomis arba buvimas savojoje šalyje.

5.   Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas papildomo mokesčio taikymą nutraukia iškart, kai, remiantis 4 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais, iš kliento naudojimosi paslauga nebematyti piktnaudžiavimo ar neįprasto naudojimosi reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis rizikos.

6.   Jeigu pagal 4 straipsnio 3 dalį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nustato, kad yra SIM kortelių, organizuotai perparduotų asmenims, įprastai negyvenantiems to mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo valstybėje narėje ir neturintiems su ja pastovių ryšių, susijusių su dažnu ir ilgalaikiu buvimu jos teritorijoje, kad šie asmenys galėtų naudotis reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis kitais nei periodiško keliavimo už tos valstybės narės ribų tikslais, operatorius praneša nacionalinei reguliavimo institucijai tokio sisteminio piktnaudžiavimo įrodymus ir nurodo priemonę, kurios jis ėmėsi siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi visų pagrindinėje sutartyje nustatytų sąlygų, ne vėliau kaip imdamasis tokios priemonės.

III SKIRSNIS

PRAŠYMAI IR MAŽMENINIŲ TARPTINKLINIO RYŠIO MOKESČIŲ PANAIKINIMO TVARUMO VERTINIMO METODIKA

6 straipsnis

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiami prašymai leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą pagrindžiamieji duomenys

1.   Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiami prašymai leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje taikomo imamų mokesčių modelio tvarumą (toliau – prašymas) vertinami remiantis bendros prognozuojamos per 12 mėnesių (skaičiuojant anksčiausiai nuo 2017 m. birželio 15 d.) pareiškėjo suteiktų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apimties duomenimis. Pirmajame prašyme pateikiama apimties prognozė parengiama atsižvelgiant į vieną arba kelis šiuos veiksnius:

a)

faktines reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, kurias pareiškėjas suteikė iki 2017 m. birželio 15 d., apimtis;

b)

prognozuojamas reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apimtis po 2017 m. birželio 15 d., kai prognozuojamos čia aptariamo laikotarpio reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apimtys vertinamos pagal tai, kiek pareiškėjo tarptinklinio ryšio vartotojai faktiškai naudojosi mažmeninėmis judriojo ryšio paslaugomis ir kiek ilgai jie išbuvo užsienyje Sąjungoje;

c)

prognozuojamas reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apimtis po 2017 m. birželio 15 d., kai prognozuojamos reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apimtys vertinamos pagal reguliuojamųjų tarptinklinio ryšio paslaugų apimties santykinį pokytį pareiškėjo tarifų planuose, apimančiuose pakankamai didelę vartotojų bazės dalį, kuriai reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainas savosios šalies lygiu pareiškėjas nustatė bent 30 dienų laikotarpiui pagal I priede pateiktą metodiką.

Jei pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį pateiktas prašymas atnaujinamas, prognoziniai bendros reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų apimties duomenys atnaujinami remiantis faktiniu vidutiniu savojoje šalyje teikiamų judriojo ryšio paslaugų vartojimo modeliu, padauginant apimtį iš stebimo tarptinklinio ryšio vartotojų skaičiaus ir laiko, kurį jie praleido lankomose valstybėse narėse per praėjusius 12 mėnesių.

2.   Visi duomenys apie pareiškėjo sąnaudas ir pajamas grindžiami finansine apskaita, su kuria susipažinti užtikrinama galimybė nacionalinei reguliavimo institucijai, ir gali būti patikslinti remiantis pagal 1 dalį apskaičiuotais apimties duomenimis. Jei sąnaudos yra prognozinės, į nukrypimus nuo skaičių, gautų remiantis praėjusio laikotarpio finansine apskaita, atsižvelgiama tik jei tai pagrįsta finansinio įsipareigojimo įrodymais, susijusiais su projektiniu laikotarpiu.

3.   Pareiškėjas pateikia visus būtinus duomenis, kuriais naudojantis apskaičiuota judriojo ryšio paslaugų marža ir reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo per atitinkamą laikotarpį bendros faktinės ir prognozinės sąnaudos ir pajamos.

7 straipsnis

Reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų, susijusių su tarptinkliniu ryšiu, nustatymas

1.   Siekiant nustatyti, ar pareiškėjas negali susigrąžinti savo sąnaudų ir tai kenkia savojoje šalyje imamų mokesčių sistemos tvarumui, atsižvelgiama tik į šias su tarptinkliniu ryšiu susijusias sąnaudas, jei jos pagrįstos prašyme leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį:

a)

didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos pirkimo sąnaudas;

b)

mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų sąnaudas.

2.   Kalbant apie reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pirkimo sąnaudas, atsižvelgiama tik į tą sąnaudų dalį, kuria, kaip planuojama, pareiškėjo bendras mokėjimų partneriams, teikiantiems tokias paslaugas Sąjungoje, dydis viršys bendras sumas, jam mokėtinas už tų pačių paslaugų teikimą kitiems tarptinklinio ryšio paslaugų Sąjungoje teikėjams. Sumų, kurias už reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą turi gauti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, atžvilgiu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas remiasi prognozinėmis šių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apimtimis, atitinkančiomis jo prielaidą, kuria grindžiamos jo prognozinės apimtys pagal 6 straipsnio 1 dalį.

3.   Kalbant apie mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų sąnaudas, atsižvelgiama tik į šias sąnaudas, jei jos pagrįstos prašyme:

a)

tarptinklinio ryšio veiklos organizavimo ir valdymo sąnaudas, įskaitant sąnaudas tarptinklinio ryšio organizavimo ir valdymo verslo duomenų sistemoms ir programinei įrangai;

b)

duomenų tarpuskaitos ir mokėjimo sąnaudas, įskaitant ir duomenų tarpuskaitos, ir finansinės tarpuskaitos sąnaudas;-

c)

derybų dėl sutarčių ir jų sudarymo sąnaudas, įskaitant išorės mokesčius ir vidaus išteklių naudojimą;

d)

pastovias sąnaudas, būtinas siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) Nr. 531/2012 14 ir 15 straipsniuose nustatytiems reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo reikalavimams, atsižvelgiant į tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo taikomas sąžiningo naudojimo taisykles.

4.   Proporcingai atsižvelgiama tik į tą 3 dalies a, b ir c punktuose nurodytų sąnaudų dalį, kurią pareiškėjo teikiamų reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų srautai sudaro bendrame jo tarptinklinio ryšio mažmeniniame siunčiamajame ir didmeniniame gaunamajame sraute, pagal II priedo 1 ir 2 punktuose nustatytą metodiką ir proporcingai viso jo mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų Sąjungoje, srauto daliai bendrame jo mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų Sąjungoje ir už jos ribų, sraute, pagal II priedo 1 ir 3 punktuose nustatytą metodiką.

5.   Proporcingai atsižvelgiama tik į tą 3 dalies d punkte nurodytų sąnaudų dalį, kurią bendras pareiškėjo mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų Sąjungoje, srautas sudaro bendrame jo mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų Sąjungoje ir už jos ribų, sraute, pagal II priedo 1 ir 3 punktuose nustatytą metodiką.

8 straipsnis

Mažmeninių jungtinių ir bendrų sąnaudų priskyrimas reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimui

1.   Be sąnaudų, nustatytų pagal 7 straipsnį, į prašymą leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį gali būti įtraukiama dalis jungtinių ir bendrų sąnaudų mažmeninėms judriojo ryšio paslaugoms teikti apskritai. Atsižvelgiama tik į šias sąnaudas, jei jos pagrįstos prašyme:

a)

sąskaitų išrašymo ir mokesčių surinkimo sąnaudas, įskaitant visas su kliento sąskaitos tvarkymu, apskaičiavimu, išrašymu ir pateikimu susijusias sąnaudas;

b)

pardavimo ir platinimo sąnaudas, įskaitant mažmeninių judriojo ryšio paslaugų parduotuvių ir kitų platinimo kanalų veiklos sąnaudas;

c)

klientų aptarnavimo sąnaudas, įskaitant visų galutiniam paslaugų gavėjui prieinamų klientų aptarnavimo paslaugų veiklos sąnaudas;

d)

skolos valdymo sąnaudas, įskaitant neatgaunamų klientų skolų nurašymo ir skolų išieškojimo sąnaudas;

e)

rinkodaros sąnaudas, įskaitant visas judriojo ryšio paslaugų reklamos sąnaudas.

2.   Proporcingai atsižvelgiama tik į tą 1 dalyje nurodytų sąnaudų, jei jos pagrįstos prašyme, dalį, kurią bendras pareiškėjo mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų Sąjungoje, srautas sudaro bendrame jo mažmeninių judriojo ryšio paslaugų sraute; nustatomas svertinis vidurkis pagal kiekvienos rūšies judriojo ryšio paslaugų dalį, o svoriniai daugikliai atspindi atitinkamus pareiškėjo mokamų didmeninių tarptinklinio ryšio kainų vidurkius, pagal II priedo 1 ir 4 punktuose nustatytą metodiką.

9 straipsnis

Reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo pajamų nustatymas

1.   Siekiant nustatyti, ar pareiškėjas negali padengti savo sąnaudų ir tai kenkia savojoje šalyje imamų mokesčių sistemai, atsižvelgiama tik į šias pajamas, įtrauktas į prašymą leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį:

a)

pajamas, gautas tiesiogiai iš mažmeninių judriojo ryšio paslaugų srautų, inicijuotų lankomoje valstybėje narėje;

b)

proporcingą visų fiksuotais periodiniais mokesčiais grindžiamų mažmeninių judriojo ryšio paslaugų pardavimo pajamų dalį.

2.   1 dalies a punkte nurodytos pajamos apima:

a)

visus mažmeninius mokesčius, pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6e straipsnį imamus už srautus, kuriais viršijamas naudojimas pagal tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo taikomas sąžiningo naudojimo taisykles;

b)

visas pajamas iš alternatyvių reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6e straipsnio 3 dalį;

c)

visas savojoje šalyje taikomas mažmenines kainas, imamas už vienetą arba viršijant fiksuotus periodinius mažmeninių judriojo ryšio paslaugų teikimo mokesčius ir susijusias su naudojimusi mažmeninėmis judriojo ryšio paslaugomis lankomoje valstybėje narėje.

3.   Siekiant nustatyti 1 dalies b punkte nurodytas pajamas, kai mažmeninės judriojo ryšio paslaugos parduodamos kaip su kitomis paslaugomis ar galiniais įrenginiais susietas produktas (rinkinys), atsižvelgiama tik į pajamas, susijusias su mažmeninių judriojo ryšio paslaugų pardavimu. Tos pajamos nustatomos pagal kainą, taikomą parduodant atskirai kiekvieną rinkinio komponentą (jei parduodamas) arba parduodant atskiras tokių pačių savybių paslaugas.

4.   Siekiant nustatyti, kokią bendrų judriojo ryšio paslaugų pardavimo mažmeninėmis kainomis pajamų dalį sudaro pajamos, susijusios su reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu, taikoma II priedo 1 ir 5 punktuose nustatyta metodika.

10 straipsnis

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamų prašymų leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą vertinimas

1.   Vertindama tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamą prašymą leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje taikomo imamų mokesčių modelio tvarumą, nacionalinė reguliavimo institucija gali padaryti išvadą, kad pareiškėjas negali padengti reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų ir tai pakenktų savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumui, tik tuo atveju, kai pareiškėjo grynoji neigiama mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų marža sudaro ne mažiau kaip 3 % jo judriojo ryšio paslaugų maržos.

Grynoji mažmeninė tarptinklinio ryšio marža yra likutis, gautas iš reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo pajamų atėmus tokių paslaugų teikimo sąnaudas, nustatytas pagal šį reglamentą. Siekdama nustatyti šią maržą, nacionalinė reguliavimo institucija peržiūri prašyme pateiktus duomenis, kad užtikrintų atitiktį 7, 8 ir 9 straipsniuose išdėstytai sąnaudų ir pajamų nustatymo metodikai.

2.   Jei dėl konkrečių aplinkybių nėra tikėtina, kad bus pakenkta savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumui, nacionalinė reguliavimo institucija atsisako leisti taikyti papildomą mokestį, net jei absoliučioji grynosios mažmeninės tarptinklinio ryšio maržos vertė yra ne mažesnė kaip 3 %. Tokios aplinkybės, be kita ko, gali būti:

a)

pareiškėjas yra grupės dalyvis ir esama įrodymų, kad taikoma kitoms Sąjungoje veikiančioms grupės patronuojamosioms bendrovėms naudinga sandorių kainodara, ypač atsižvelgiant į didelį grupėje taikomų didmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių disbalansą;

b)

konkurencijos šalies vidaus rinkose lygis rodo, kad yra galimybių kompensuoti sumažėjusias maržas;

c)

pritaikius griežtesnes sąžiningo naudojimo taisykles, vis dar atitinkančias 3 ir 4 straipsnius, grynoji mažmeninė tarptinklinio ryšio marža sumažėtų tiek, kad nesiektų 3 %.

3.   Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai operatoriaus judriojo ryšio paslaugų marža ir mažmeninė grynoji tarptinklinio ryšio marža yra neigiamos, nacionalinė reguliavimo institucija leidžia taikyti papildomą reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų mokestį.

4.   Jei nacionalinė reguliavimo institucija leidžia taikyti papildomą reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų mokestį, galutiniame savo sprendime ji nurodo patvirtintą neigiamą mažmeninę tarptinklinio ryšio maržą, kurią galima susigrąžinti taikant papildomą mažmeninį mokestį už Sąjungoje teikiamas tarptinklinio ryšio paslaugas. Papildomas mokestis turi būti suderinamas su tarptinklinio ryšio srautų prielaidomis, kuriomis grindžiamas prašymo vertinimas, ir nustatomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB (9) 8 straipsnyje nustatytų principų.

IV SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų prašymų leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje taikomo mokesčių modelio tvarumą teikimo pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį stebėsena

Kad galėtų stebėti, ar nuosekliai taikomi Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6b ir 6c straipsniai ir šis reglamentas, ir pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6d straipsnio 5 dalį kasmet informuoti Komisiją apie pateiktus prašymus, nacionalinės reguliavimo institucijos reguliariai renka informaciją apie:

a)

visus veiksmus, kurių imasi, siekdamos prižiūrėti, kaip taikomas Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6b straipsnis ir išsamios šiame reglamente nustatytos taisyklės;

b)

per metus pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 ir 4 dalis užregistruotų, patenkintų ir atnaujintų prašymų leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį skaičių;

c)

dydį neigiamų tarptinklinio ryšio maržų, kurias pripažino savo sprendimuose leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį, ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 2 dalį teikiamuose prašymuose leisti taikyti papildomą tarptinklinio ryšio mokestį siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą deklaruoto papildomo mokesčio taikymo tvarką.

12 straipsnis

Peržiūra

Nedarant įtakos galimybei peržiūrą atlikti anksčiau remiantis pradine įgyvendinimo patirtimi ir reikšmingais veiksnių, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 531/2012 6d straipsnio 2 dalyje, pokyčiais, Komisija, pasikonsultavusi su EERRI, šį įgyvendinimo aktą peržiūri iki 2019 m. birželio mėn.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 172, 2012 6 30, p. 10.

(2)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(3)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51).

(4)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL L 337, 2009 12 18, p. 11).

(5)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(6)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB (OL L 105, 2006 4 13, p. 54).

(7)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(8)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(9)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).


I PRIEDAS

Faktinės reguliuojamųjų tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų pagal principą „tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis“, apimties santykinis pokytis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

Formula

čia:

k – paslauga (1 = balso skambučių, 2 = SMS, 3 = duomenų perdavimo);

n – dienų, kurias taikytas principas „tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis“, skaičius (n ≥ 30) ir

t – metai, kuriais pirmą kartą pritaikytas principas „tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis“.

Dauginant šią procentinę dalį iš praėjusiųjų metų apimčių apskaičiuojamas numatomas apimties pokytis per planinį 12 mėnesių laikotarpį.


II PRIEDAS

1)

Mažmeninių judriojo ryšio paslaugų svoriniai daugikliai wi :

Formula

čia:

k – paslaugos rūšis (1 – balso skambučių, 2 – SMS, 3 – duomenų perdavimo);

operatoriaus mokama vidutinė tarptinklinio ryšio didmeninė kaina– nesubalansuoto srauto vieneto vidutinė kaina, kurią operatorius moka už kiekvieną paslaugą, o kiekvienos paslaugos vieneto kaina yra euro centai: i) balso skambučių – už minutę, ii) SMS – už SMS žinutę ir iii) duomenų – už MB.

2)

Pareiškėjo tarptinklinio ryšio mažmeninių paslaugų bendro srauto ir jo tarptinklinio ryšio mažmeninių paslaugų bendro siunčiamojo srauto ir didmeninių paslaugų gaunamojo srauto sumos santykis:

Formula

čia

k

paslaugos rūšis (1 – balso skambučių, 2 – SMS, 3 – duomenų perdavimo).

3)

Pareiškėjo bendros Sąjungoje teikiamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų srautų apimties ir jo bendros Sąjungoje ir už jos ribų teikiamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų srautų apimties santykis:

Formula

čia

k

paslaugos rūšis (1 – balso skambučių, 2 – SMS, 3 – duomenų perdavimo).

4)

Pareiškėjo bendros Sąjungoje teikiamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų srautų apimties ir bendros visų mažmeninių judriojo ryšio paslaugų srautų apimties santykis:

Formula

čia

k

paslaugos rūšis (1 – balso skambučių, 2 – SMS, 3 – duomenų perdavimo).

5)

Mažmeninės ES tarptinklinio ryšio pajamos:

Formula

čia

k

paslaugos rūšis (1 – balso skambučių, 2 – SMS, 3 – duomenų perdavimo).


Top