Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32016R0796

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 138, 26.5.2016, p. 1–43 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/796/oj

26.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/796

2016 m. gegužės 11 d.

dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

norint palaipsniui sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, reikia, kad Sąjunga imtųsi veiksmų geležinkeliams taikomų techninius saugos ir sąveikos aspektus reglamentuojančių taisyklių srityje, kadangi šie aspektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir abu jie turi būti labiau suderinti Sąjungos lygmeniu. Per pastaruosius du dešimtmečius buvo priimti atitinkami geležinkelių srities teisės aktai, visų pirma trys geležinkelių dokumentų rinkiniai, iš kurių šiuo atžvilgiu aktualiausi yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB (5);

(2)

kad būtų galima tuo pačiu metu siekti ir geležinkelių saugos, ir sąveikos tikslų, reikia atlikti daug techninio darbo vadovaujant specializuotai įstaigai. Todėl 2004 m., remiantis galiojusia institucine sistema ir atsižvelgiant į įgaliojimų pusiausvyrą Sąjungoje, reikėjo kaip antrojo geležinkelių dokumentų rinkinio dalį įsteigti Europos agentūrą, kuri būtų atsakinga už geležinkelių saugą ir sąveiką;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 881/2004 (6) įsteigta Europos geležinkelio agentūra (toliau – Agentūra), siekiant skatinti sienų nevaržomos Europos geležinkelių erdvės kūrimą ir padėti atgaivinti geležinkelių sektorių stiprinant jo pagrindinius privalumus saugos aspektu. Ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje nustatyta svarbių dalinių pakeitimų, skirtų patobulinti bendros Europos geležinkelių erdvės veikimą nauja redakcija išdėstant Direktyvą 2004/49/EB ir Direktyvą 2008/57/EB, kurios abi tiesiogiai susijusios su Agentūros užduotimis. Tose direktyvose pirmiausia numatoma atlikti užduotis, susijusias su transporto priemonių leidimų ir saugos sertifikatų išdavimu Sąjungos lygmeniu. Jame numatomas svaresnis Agentūros vaidmuo. Dėl labai daug jame numatomų Agentūros užduočių ir jos vidaus darbo organizavimo pakeitimų Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju teisės aktu;

(4)

Agentūra turėtų padėti kurti autentišką Europos geležinkelių kultūrą, būdama esmine priemone, skirta dialogui, konsultacijoms ir keitimuisi nuomonėmis tarp visų geležinkelių sektoriaus subjektų, deramai atsižvelgdama į šių subjektų atitinkamas funkcijas, taip pat technines geležinkelių sektoriaus charakteristikas. Vykdydama savo užduotis ir ypač rengdama rekomendacijas ir nuomones, Agentūra turėtų kuo labiau atsižvelgti į išorės ekspertines žinias geležinkelių srityje, visų pirma į geležinkelių sektoriaus ir atitinkamų nacionalinių institucijų specialistų žinias. Todėl Agentūra turėtų sudaryti kompetentingas ir reprezentatyvias darbo grupes ir kitas grupes, daugiausiai sudarytas iš tų specialistų;

(5)

siekdama padėti suvokti ekonominį poveikį geležinkelių sektoriui ir jo įtaką visuomenei, sudaryti sąlygas kitiems, visų pirma Komisijai, Agentūros valdybai (toliau – valdyba) ir Agentūros vykdomajam direktoriui (toliau – vykdomasis direktorius) priimti informacija pagrįstus sprendimus, ir veiksmingiau valdyti Agentūros darbo prioritetus bei skirstyti savo išteklius, Agentūra turėtų toliau plėtoti savo dalyvavimą poveikio vertinimo veikloje;

(6)

Agentūra turėtų teikti nepriklausomą ir objektyvią techninę paramą, labiausiai Komisijai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 (7) numato techninių sąveikos specifikacijų (toliau – TSS) rengimą ir peržiūrą, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 (8) numato bendrųjų saugos būdų (toliau – BSB), bendrųjų saugos tikslų (toliau – BST) ir bendrųjų saugos rodiklių (toliau – BSR) rengimą ir peržiūrą. Kad būtų užtikrintas darbo ir TSS, BSB, BST ir BSR rengimo tęstinumas, reikia nuolat veikiančios techninės sistemos ir specializuotos įstaigos su aukštą kvalifikaciją turinčiais specialiais darbuotojais. Tuo tikslu Agentūra turėtų būti atsakinga už rekomendacijų ir nuomonių dėl TSS, BSB, BST ir BSR rengimo ir peržiūros teikimą Komisijai. Nacionalinių saugos institucijų ir reguliavimo institucijų prašymu Agentūra taip pat turėtų teikti nepriklausomą techninę nuomonę;

(7)

siekiant, kad bendrų saugos sertifikatų išdavimas geležinkelio įmonėms taptų efektyvesnis ir nešališkesnis, būtina, kad Agentūrai būtų priskirtas vienas iš pagrindinių vaidmenų. Kai atitinkama geležinkelio įmonė veiklą vykdo tik vienoje valstybėje narėje, ji turėtų turėti galimybę pasirinkti: teikti paraišką dėl bendro saugos sertifikato arba Agentūrai, arba nacionalinei saugos institucijai. Tai bus numatyta Direktyvoje (ES) 2016/798;

(8)

šiuo metu Direktyvoje 2008/57/EB nustatyta, kad leidimas pradėti eksploatuoti geležinkelių transporto priemones išduodamas atskirai kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus tam tikrus specifinius atvejus. 2011 m. Komisijos įsteigta Transporto priemonių leidimų darbo grupė apsvarstė keletą atvejų, kai gamintojai ir geležinkelio įmonės nukentėjo dėl pernelyg ilgo ir brangaus leidimų išdavimo proceso, ir pasiūlė keletą patobulinimų. Kai kurios problemos kilo dėl dabartinio sudėtingo transporto priemonių leidimų išdavimo proceso, todėl jį reikėtų supaprastinti ir, kai įmanoma, suvienodinti nustatant bendrą procedūrą. Kiekvienai geležinkelių transporto priemonei turėtų būti išduodamas tik vienas leidimas. Jei naudojimo sritis apima tik vienoje valstybėje narėje esantį tinklą ar tinklus, pareiškėjas turėtų turėti galimybę pasirinkti: teikti paraišką dėl transporto priemonės leidimo pagal vieno langelio sistemą, nurodytą šiame reglamente, Agentūrai arba nacionalinei saugos institucijai. Tai sektoriui atneštų apčiuopiamos naudos, nes sumažėtų procedūros sąnaudos ir trukmė, ir tai sumažintų galimo diskriminavimo riziką, ypač naujoms bendrovėms, kurios nori patekti į geležinkelių rinką. Tai bus numatyta Direktyvoje (ES) 2016/797;

(9)

būtina, kad dėl Direktyvos (ES) 2016/797 ir Direktyvos (ES) 2016/798 nesumažėtų saugos lygis Sąjungos geležinkelių sistemoje. Tuo atžvilgiu Agentūra turėtų prisiimti visišką atsakomybę už savo išduodamus transporto priemonės leidimus ir bendrus saugos sertifikatus, prisiimdama, inter alia, su tuo susijusią sutartinę ir nesutartinę atsakomybę;

(10)

Agentūros darbuotojų atsakomybei atliekant Agentūrai priskirtas užduotis turėtų būti taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų. Dėl to protokolo taikymo neturėtų būti be reikalo delsiama vykdyti nacionalinius teismo procesus arba numatoma nepagrįstų apribojimų jų atlikimui. Jeigu vykdomas su Agentūros darbuotojais susijęs teismo procesas, kurio metu jos darbuotojo prašoma atvykti į nacionalinį teismą, valdyba turėtų be nederamo delsimo nuspręsti panaikinti tokio darbuotojo imunitetą su sąlyga, kad dėl tokio panaikinimo nekils pavojaus Sąjungos interesams. Toks sprendimas turėtų būti tinkamai pagrįstas, ir jį turėtų būti galima pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminei peržiūrai;

(11)

Agentūra turėtų lojaliai bendradarbiauti su nacionalinėmis teisminėmis institucijomis, visų pirma tais atvejais, kai Agentūros dalyvavimas yra būtinas dėl to, kad Agentūra vykdė savo užduotis, susijusias su Agentūros išduodamais transporto priemonių leidimais, bendrais saugos sertifikatais ir sprendimais dėl Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (toliau – ERTMS) kelio įrangos projektų patvirtinimo. Jei Agentūros arba jos darbuotojo prašoma pateikti informacijos atitinkamame nacionaliniame procese, Agentūra turėtų užtikrinti, kad toks prašymas pateikti informaciją arba, prireikus, dalyvauti procese, būtų deramai išnagrinėtas per pagrįstą laikotarpį. Tuo tikslu valdyba turėtų patvirtinti tinkamas tokiais atvejais naudotinas procedūras;

(12)

siekiant toliau plėtoti bendrą Europos geležinkelių erdvę, ypač tai, kas susiję su tinkamos informacijos teikimu krovinių vežimo paslaugų naudotojams ir keleiviams, ir išvengti telematikos priemonių išskaidyto plėtojimo, būtina suteikti Agentūrai svaresnį vaidmenį tokių priemonių srityje. Agentūrai, kaip kompetentingai Sąjungos lygmens įstaigai, reikėtų skirti svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti visų telematikos priemonių plėtojimo ir diegimo nuoseklumą. Tuo tikslu Agentūrai turėtų būti suteikta telematikos priemonių sistemos valdytojos funkcija, ir atlikdama tą funkciją ji turėtų prižiūrėti, stebėti ir valdyti visus atitinkamus posistemių reikalavimus Sąjungos lygmeniu;

(13)

atsižvelgiant į ERTMS svarbą sklandžiam bendros Europos geležinkelių erdvės bei jos saugos plėtojimui ir siekiant išvengti ERTMS išskaidyto plėtojimo, būtina stiprinti bendrą plėtojimo koordinavimą Sąjungos lygmeniu. Todėl, siekiant užtikrinti ERTMS plėtojimo nuoseklumą, padėti užtikrinti, kad ERTMS įranga atitiktų galiojančias specifikacijas ir užtikrinti, kad su ERTMS susijusios Europos mokslinių tyrimų programos būtų derinamos su ERTMS techninių specifikacijų plėtojimu, Agentūrai, kaip daugiausiai ekspertinių žinių srityje turinčiai Sąjungos įstaigai, reikėtų skirti svarbesnį vaidmenį šioje srityje. Agentūra visų pirma turėtų užkirsti kelią tam, kad papildomi su ERTMS susiję nacionaliniai reikalavimai keltų pavojų jos sąveikai. Tačiau nesuderinami nacionaliniai reikalavimai turėtų būti taikomi tik savanoriškai arba panaikinti;

(14)

siekiant, kad leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius išdavimo procedūros taptų efektyvesnės ir kad tos procedūros būtų suderintos Sąjungos lygmeniu, ypač svarbu, kad prieš skelbiant bet kokį konkursą, susijusį su ERTMS kelio įranga, Agentūra patikrintų, ar numatyti techniniai sprendimai visiškai atitinka atitinkamas TSS ir todėl yra visiškai sąveikūs. Tai bus numatyta Direktyvoje (ES) 2016/797. Agentūra turėtų sudaryti iš ERTMS srityje veikiančių notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų sudarytą grupę. Turėtų būti kuo labiau skatinamas tokių įstaigų dalyvavimas grupėje;

(15)

siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir užtikrinti aiškų Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų užduočių ir atsakomybės paskirstymą, tarp jų turėtų būti sudarytas ryšių palaikymo protokolas. Be to, turėtų būti sukurta bendra informacijos ir ryšių platforma su virtualia vieno langelio principo funkcija, prireikus remiantis esamomis taikomosiomis programomis ir registrais, pratęsiant jų funkcijas, kad Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos būtų informuojamos apie visas paraiškas išduoti leidimus ir saugos sertifikatus, apie šių procedūrų etapus ir jų rezultatus. Svarbus šios platformos tikslas – ankstyvame etape nustatyti sprendimų, kuriuos turi priimti nacionalinės saugos institucijos ir Agentūra, koordinavimo poreikius, jei dėl panašių leidimų ir saugos sertifikatų pateiktos skirtingos paraiškos. Tokie atvejai turėtų būti nurodyti glaustai ir apie juos turėtų būti pranešama automatiškai;

(16)

kompetentingos nacionalinės institucijos už transporto priemonių leidimų ir bendrų saugos sertifikatų išdavimą iki šiol ėmė mokestį. Perkėlus kompetenciją į Sąjungos lygmenį, Agentūrai turėtų būti suteikta teisė iš pareiškėjų imti mokestį už ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse paminėtų sertifikatų ir leidimų išdavimą. Svarbu nustatyti tam tikrus Agentūrai mokamiems mokesčiams ir rinkliavoms taikomus principus. Tie mokesčiai ir rinkliavos turėtų būti nustatyti tokio dydžio, kad būtų padengtos visos suteiktų paslaugų sąnaudos, įskaitant prireikus atitinkamas sąnaudas, susijusias su nacionalinėms saugos institucijoms pavestomis užduotimis. Tų mokesčių ir rinkliavų dydis turėtų prilygti dabartiniam už atitinkamas paslaugas imamų mokesčių ir rinkliavų vidurkiui ar būti už jį mažesnis. Tie mokesčiai ir rinkliavos turėtų būti nustatomi skaidriai, sąžiningai ir vienodai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, ir neturėtų kelti pavojaus Europos geležinkelių sektoriaus konkurencingumui. Jie turėtų būti nustatomi tokiu pagrindu, kad būtų deramai atsižvelgta į įmonių gebėjimą mokėti, ir dėl jų neturėtų atsirasti bereikalinga finansinė našta bendrovėms. Juos nustatant, atitinkamai turėtų būti atsižvelgiama į specifinius mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių poreikius;

(17)

turėtų būti siekiama bendro tikslo – efektyviai iš naujo paskirstyti nacionalinių saugos institucijų ir Agentūros funkcijas ir užduotis, nesumažinant dabartinio aukšto saugos lygio. Tuo tikslu reikėtų sudaryti Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo susitarimus, apimančius sąnaudų aspektus. Agentūra turėtų turėti pakankamai išteklių, kad galėtų vykdyti savo naujas užduotis, o tų išteklių paskyrimo laikas turėtų būti pagrįstas aiškiai nustatytais poreikiais;

(18)

rengdama rekomendacijas Agentūra turėtų atsižvelgti į tinklų, kurie yra izoliuoti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos ir kurių atžvilgiu dėl geografinių ar istorinių priežasčių reikalingos specialios ekspertinės žinios, atvejus. Be to, jeigu veikla vykdoma tik tokiuose tinkluose, paraiškas dėl bendrų saugos sertifikatų ir transporto priemonių leidimų pateikę asmenys turėtų turėti galimybę atlikti būtinus formalumus vietos lygiu per atitinkamas nacionalines saugos institucijas. Tuo tikslu bei siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, bendradarbiavimo susitarimuose, kuriuos turi sudaryti Agentūra ir atitinkamos nacionalinės saugos institucijos, turėtų būti galima numatyti atitinkamą užduočių paskirstymą, nedarant poveikio tam, kad Agentūra prisiimtų galutinę atsakomybę už leidimo arba bendro saugos sertifikato išdavimą;

(19)

atsižvelgiant į nacionalinių institucijų, ypač nacionalinių saugos institucijų, praktinę patirtį, Agentūrai, kai ji išduoda atitinkamus leidimus ir bendrus saugos sertifikatus, turėtų būti leista tinkamai naudotis tomis ekspertinėmis žiniomis. Tuo tikslu reikėtų skatinti nacionalinių ekspertų komandiravimą į Agentūrą;

(20)

Direktyvoje (ES) 2016/798 ir Direktyvoje (ES) 2016/797 bus numatyta nacionalines priemones svarstyti geležinkelių saugos, sąveikos ir suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis aspektais. Jose taip pat bus ribojama valstybių narių galimybė priimti naujas nacionalines taisykles. Esama sistema, kurioje tebegalioja daug nacionalinių taisyklių, gali lemti galimus prieštaravimus Sąjungos taisyklėms ir būti nepakankamo skaidrumo ir galimo veiklos vykdytojų, įskaitant mažesnius ir naujus vykdytojus, diskriminavimo priežastis. Siekiant pereiti prie išties skaidrių ir nešališkų geležinkelio taisyklių Sąjungos lygmeniu sistemos, reikėtų spartinti palaipsnį nacionalinių taisyklių, įskaitant eksploatavimo taisykles, mažinimą. Sąjungos lygmeniu būtina nuomonė, pagrįsta nepriklausomomis ir neutraliomis ekspertinėmis žiniomis. Tuo tikslu reikėtų stiprinti Agentūros vaidmenį;

(21)

nacionalinių saugos institucijų ir notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklos rezultatai, struktūra ir sprendimų priėmimo procedūros geležinkelių saugos ir sąveikos srityje labai skiriasi ir dėl to bendros Europos geležinkelių erdvės veikimas tampa ne toks sklandus. Visų pirma, neigiamą poveikį gali patirti mažosios ir vidutinio dydžio įmonės, kurios nori patekti į geležinkelių rinką kitoje valstybėje narėje. Todėl siekiant didesnio suderinimo Sąjungos lygmeniu ypač svarbu stiprinti veiklos koordinavimą. Tuo tikslu Agentūra, vykdydama auditus ir patikrinimus, turėtų stebėti nacionalinių saugos institucijų ir notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklos rezultatus ir sprendimų priėmimo procesą, kai tinkama bendradarbiaudama su nacionalinėmis akreditavimo įstaigomis;

(22)

saugos srityje svarbu užtikrinti didžiausią įmanomą skaidrumą ir veiksmingą informacijos srautą. BSR pagrįsta ir visas sektoriaus šalis aprėpianti veiklos rezultatų analizė yra svarbi ir turėtų būti vykdoma. Statistikos srityje būtinas glaudus bendradarbiavimus su Eurostatu;

(23)

siekiant stebėti pažangą siekiant geležinkelių saugos ir sąveikos, Agentūra turėtų būti atsakinga už ataskaitos skelbimą kas dvejus metus. Turėdama techninių ekspertinių žinių ir būdama nešališka, Agentūra taip pat turėtų padėti Komisijai jai vykdant Sąjungos geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktų įgyvendinimo stebėsenos užduotį;

(24)

turėtų būti stiprinama transeuropinio transporto tinklo sąveika, o nauji investiciniai projektai, atrinkti finansuoti Sąjungos lėšomis, turėtų atitikti sąveikos tikslą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (9). Agentūra yra tinkama įstaiga, galinti prisidėti siekiant tų tikslų, ir turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis Sąjungos įstaigomis įgyvendinant su transeuropinio transporto tinklu susijusius projektus. ERTMS diegimo ir ERTMS projektų srityje Agentūros vaidmuo turėtų apimti pagalbą pareiškėjams įgyvendinti projektus, kurie atitinka kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS;

(25)

riedmenų techninė priežiūra yra svarbi saugos sistemos dalis. Kadangi nėra techninės priežiūros centrų sertifikavimo sistemos, nesusiformavo tikra europinė bėgių įrangos techninės priežiūros rinka. Todėl sektoriaus išlaidos didėjo, ir dalis kelionių vyko be krovinių. Taigi reikėtų palaipsniui sukurti ir atnaujinti techninės priežiūros centrų ir už kitų transporto priemonių nei prekiniai vagonai techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo bendras sąlygas, o Agentūra būtų tinkamiausia įstaiga, kuri galėtų siūlyti Komisijai adekvačius sprendimus;

(26)

traukinių mašinistams reikalingos profesinės kvalifikacijos yra vienas iš pagrindinių geležinkelių saugą ir sąveiką Sąjungoje lemiančių veiksnių. Profesinės kvalifikacijos taip pat sudaro prielaidas laisvam geležinkelių sektoriaus darbuotojų judėjimui. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas naudojantis veikiančia socialinio dialogo sistema. Kad į šį aspektą būtų atsižvelgta Sąjungos lygmeniu, Agentūra turėtų teikti būtiną techninę paramą;

(27)

siekdama skleisti gerosios patirties pavyzdžius, keistis aktualia informacija ir kaupti su geležinkeliais susijusius duomenis bei stebėti bendrus Sąjungos geležinkelių sistemos saugos rezultatus, Agentūra turėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas nacionalinių saugos institucijų, nacionalinių tyrimo įstaigų ir Sąjungos lygmeniu veikiančių geležinkelių sektoriaus atstovaujamųjų organizacijų bendradarbiavimui;

(28)

siekiant visoms šalims užtikrinti kuo didesnį skaidrumo ir vienodos teisės naudotis atitinkama informacija lygius, registrai (atitinkamais atvejais) ir dokumentai, kuriais numatoma siekti geležinkelių saugos ir sąveikos, turėtų būti prieinami visuomenei. Tas galioja ir licencijoms, bendriems saugos sertifikatams ir kitiems svarbiems geležinkelių dokumentams. Agentūra turėtų užtikrinti efektyvų, vartotojams patogų ir lengvai prieinamą keitimosi šia informacija ir jos skelbimo būdą, visų pirma naudojant tinkamus informacinių technologijų sprendimus, siekiant pagerinti geležinkelių sistemos ekonominį veiksmingumą ir tenkinti sektoriaus eksploatavimo poreikius;

(29)

naujovių skatinimas ir moksliniai tyrimai geležinkelių srityje yra svarbu, ir Agentūra turėtų tai skatinti. Jokia finansinė parama, teikiama vykdant Agentūros veiklą šiuo požiūriu, neturėtų iškraipyti atitinkamos rinkos;

(30)

siekdama padidinti Sąjungos finansinės paramos efektyvumą, jos kokybę ir jos suderinamumą su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis, Agentūra turėtų aktyviai dalyvauti vertinant geležinkelio projektus;

(31)

tinkamas ir vienodas geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktų, įgyvendinimo gairių bei Agentūros priimtų rekomendacijų supratimas yra išankstinės geležinkelių acquis veiksmingo įgyvendinimo ir geležinkelių rinkos veikimo sąlygos. Todėl tais klausimais Agentūra turėtų aktyviai vykdyti mokomąją ir aiškinamąją veiklą;

(32)

atsižvelgiant į Agentūros naujas funkcijas, susijusias su transporto priemonių leidimų ir bendrų saugos sertifikatų išdavimu, atsiras didelis mokymo ir leidybos veiklos tose srityse poreikis. Nacionalinės saugos institucijos, kai tik įmanoma, turėtų būti kviečiamos dalyvauti mokymo veikloje nemokamai, visų pirma kai jos dalyvavo jos parengiamajame darbe;

(33)

kad Agentūra galėtų deramai atlikti savo užduotis, ji turėtų turėti teisinį subjektiškumą ir savarankišką biudžetą, kuris būtų daugiausia finansuojamas Sąjungos įnašu ir pareiškėjų mokamais mokesčiais bei rinkliavomis. Joks valstybių narių, trečiųjų valstybių ar kitų subjektų finansinis įnašas neturėtų kelti pavojaus Agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui. Siekiant užtikrinti Agentūros savarankiškumą vykdant kasdienį veiklos administravimą, teikiant nuomones bei rekomendacijas ir priimant sprendimus, Agentūros organizacinė struktūra turėtų būti skaidri, o vykdomajam direktoriui turėtų tekti visa atsakomybė. Siekiant išsaugoti organizacines žinias ir užtikrinti veiklos tęstinumą, kartu pasirūpinant būtinais nuolatiniais ekspertinių žinių mainais su geležinkelių sektoriumi, Agentūros darbuotojai turėtų būti nepriklausomi ir turėtų būti įdarbinami tiek pagal trumpalaikes, tiek ir pagal ilgalaikes darbo sutartis. Agentūros išlaidos turėtų apimti personalo, administracines, infrastruktūros ir veiklos išlaidas ir, inter alia, sumą, kuri mokama nacionalinėms saugos institucijoms už jų darbą transporto priemonių leidimų ir bendrų saugos sertifikatų išdavimo procese, vadovaujantis atitinkamais bendradarbiavimo susitarimais ir įgyvendinimo akto dėl mokesčių ir rinkliavų nustatymo nuostatomis;

(34)

kalbant apie interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, itin svarbu, kad Agentūra veiktų nešališkai, rodytų sąžiningumą ir nustatytų aukštus profesinius standartus. Niekada neturėtų būti pagrįstų priežasčių įtarti, kad priimant sprendimus galėjo būti daroma įtaka dėl interesų, prieštaraujančių Agentūros, kaip visai Sąjungai tarnaujančios institucijos, vaidmeniui arba dėl Agentūros darbuotojo, komandiruoto nacionalinio eksperto ar valdybos arba apeliacinės tarybos nario privačių interesų ar ryšių, kurie yra arba galėtų būti nesuderinami su tinkamu atitinkamo asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Todėl valdyba turėtų priimti išsamias visai Agentūrai taikomas taisykles dėl interesų konfliktų. Tose taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į 2012 m. Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 15 pateiktas rekomendacijas;

(35)

siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo procesą Agentūroje ir prisidėti prie veiksmingumo ir efektyvumo didinimo, turėtų būti nustatyta dviejų lygmenų valdymo struktūra. Tuo tikslu valstybės narės ir Komisija turėtų būti atstovaujamos valdyboje, turinčioje reikiamus įgaliojimus, įskaitant biudžeto sudarymo ir programavimo dokumento patvirtinimo įgaliojimą. Valdyba turėtų nustatyti bendras Agentūros veiklos kryptis ir turėtų aktyviau dalyvauti Agentūros veiklos stebėsenos procese, siekiant sustiprinti administracinių ir biudžeto klausimų priežiūrą. Turėtų būti sudaryta mažesnė vykdomoji valdyba, kurios užduotis būtų tinkamu būdu rengti valdybos posėdžius ir remti jos sprendimų priėmimo procesą. Vykdomosios valdybos kompetencija turėtų būti apibrėžta įgaliojimuose, kuriuos turi patvirtinti valdyba, ir kai tinkama ji turėtų apimti nuomones ir laikinus sprendimus, kuriuos galutinai turi tvirtinti valdyba;

(36)

siekiant užtikrinti valdybos sprendimų skaidrumą, atitinkamų sektorių atstovai turėtų dalyvauti jos posėdžiuose be balsavimo teisės. Įvairių suinteresuotųjų subjektų atstovus turėtų skirti Komisija, atsižvelgdama į tai, kiek jie Sąjungos lygmeniu atstovauja geležinkelio įmonėms, infrastruktūros valdytojams, geležinkelių pramonei, profesinių sąjungų organizacijoms, keleiviams ir krovinių vežimo paslaugų naudotojams;

(37)

būtina užtikrinti, kad šalys, kurioms daro poveikį Agentūros priimti sprendimai, turėtų teisę pasinaudoti nepriklausomai ir nešališkai suteiktomis teisių gynimo priemonėmis. Turėtų būti sukurtas tinkamas apeliacinis mechanizmas, kad dėl vykdomojo direktoriaus sprendimų būtų galima teikti apeliacinį skundą specializuotai apeliacinei tarybai;

(38)

esant nesutarimui tarp Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų dėl bendrų saugos sertifikatų ar transporto priemonių leidimų išdavimo, turėtų būti nustatyta arbitražo procedūra, kad sprendimai būtų priimti suderintai ir bendradarbiaujant;

(39)

platesnė su Agentūros veikla susijusi strateginė perspektyva padėtų palengvinti veiksmingesnį Agentūros išteklių planavimą ir valdymą ir pagerintų jos rezultatų kokybę. Tai patvirtinta ir sustiprinta Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1271/2013 (10). Todėl valdyba, tinkamai pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų priimti ir reguliariai atnaujinti bendrą programavimo dokumentą, kuriame būtų pateiktos metinė ir daugiametė darbo programos;

(40)

kai priėmus programavimo dokumentą Agentūrai priskiriama nauja užduotis, susijusi su Sąjungos geležinkelių sistemos sauga ir sąveika, valdyba prireikus turėtų iš dalies pakeisti programavimo dokumentą, kad į jį įtrauktų tą naują užduotį, išanalizavus poveikį ištekliams žmogiškuoju ir biudžeto aspektais;

(41)

Agentūros veikla turėtų būti skaidri. Turėtų būti užtikrinta, kad Europos Parlamentas ją veiksmingai kontroliuotų, ir tuo tikslu su Europos Parlamentu turėtų būti konsultuojamasi dėl Agentūros programavimo dokumento daugiametės programos dalies projekto ir jam turėtų būti suteikta galimybė išklausyti Agentūros vykdomąjį direktorių ir gauti metinę Agentūros veiklos ataskaitą. Agentūra taip pat turėtų taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais;

(42)

pastaraisiais keleriais metais, kai buvo įkurta daugiau decentralizuotų Agentūrų, joms skiriamų Sąjungos lėšų valdymo skaidrumas ir kontrolė pagerėjo, pirmiausia mokesčių įtraukimo į biudžetą, finansų kontrolės, įgaliojimo patvirtinti biudžeto įvykdymą, įmokų į pensijų sistemą ir vidaus biudžeto procedūros (elgesio kodekso) priemonėmis. Analogiškai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (11) Agentūrai turėtų būti taikomas be apribojimų, ir Agentūra turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) (12) atliekamų vidaus tyrimų;

(43)

Agentūra, plėtodama santykius su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis valstybėmis, turėtų aktyviai propaguoti Sąjungos požiūrį į geležinkelių saugą ir sąveiką. Tai taip pat turėtų apimti, kiek tai leidžia Agentūros kompetencija, abipusiu pagrindu taikomos galimybės Sąjungos geležinkelio įmonėms patekti į trečiųjų valstybių geležinkelių rinkas palengvinimą, o Sąjungos riedmenims – prieigos prie trečiųjų valstybių tinklų palengvinimą;

(44)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su nacionalinių taisyklių projektų ir esančių nacionalinių taisyklių nagrinėjimu, nacionalinių saugos institucijų ir notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų stebėsena, apeliacinės tarybos darbo tvarkos taisyklių nustatymu ir mokesčių bei rinkliavų, kurias Agentūra turi teisę rinkti, nustatymu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(45)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti specializuotą įstaigą, kuri rengtų bendrus sprendimus geležinkelių saugos ir sąveikos klausimais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl atliktino darbo bendro pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(46)

Agentūros tinkamam veikimui užtikrinti būtina įgyvendinti tam tikrus principus dėl Agentūros valdymo, kad būtų laikomasi bendro pareiškimo ir bendro požiūrio, dėl kurių 2012 m. liepos mėn. susitarė Tarpinstitucinė darbo grupė ES decentralizuotų agentūrų klausimais, kadangi būtina racionalizuoti agentūrų veiklą ir pagerinti jų veiklos rezultatus;

(47)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (toliau – Agentūra).

2.   Šiuo reglamentu numatoma:

a)

Agentūros įsteigimas ir užduotys;

b)

valstybių narių užduotys įgyvendinant šį reglamentą.

3.   Šiuo reglamentu remiamas bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimas, visų pirma tikslai, susiję su:

a)

Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika, numatyta Direktyvoje (ES) 2016/797;

b)

Sąjungos geležinkelių sistemos sauga, numatyta Direktyvoje (ES) 2016/798;

c)

traukinių mašinistų sertifikavimu, numatytu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/59/EB (14).

2 straipsnis

Agentūros tikslai

Agentūra siekia tikslo – prisidėti prie tolesnio sienų nevaržomos bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimo ir jos efektyvaus veikimo, garantuojant aukštą geležinkelių saugos ir sąveikos lygį, kartu gerinant geležinkelių sektoriaus konkurencinę padėtį. Agentūra visų pirma prisideda prie Sąjungos teisės aktų techninių aspektų įgyvendinimo nustatydama bendrą požiūrį į Sąjungos geležinkelių sistemos saugą ir didindama Sąjungos geležinkelių sistemų sąveikos lygį.

Tolesni Agentūros tikslai – stebėti nacionalinių geležinkelių taisyklių rengimą siekiant remti nacionalinių institucijų, veikiančių geležinkelių saugos ir sąveikos srityse, veiklą ir skatinti procedūrų optimizavimą.

Tais atvejais, kai tai numatyta Direktyvoje (ES) 2016/797 ir Direktyvoje (ES) 2016/798, Agentūra atlieka Sąjungos institucijos, atsakingos už leidimų pateikti rinkai geležinkelių transporto priemones ir transporto priemonių tipus ir bendrų saugos sertifikatų išdavimą geležinkelio įmonėms, vaidmenį.

Siekdama tų tikslų, Agentūra visapusiškai atsižvelgia į Sąjungos plėtros procesą ir į konkrečius apribojimus, susijusius su geležinkelio jungtimis su trečiosiomis šalimis.

3 straipsnis

Teisinis statusas

1.   Agentūra yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tų valstybių narių įstatymus. Ji visų pirma gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3.   Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

4.   Tik pati Agentūra atsako už jai pavestų funkcijų ir paskirtų įgaliojimų vykdymą.

4 straipsnis

Agentūros aktų rūšis

Agentūra gali:

a)

teikti Komisijai rekomendacijas dėl 13, 15, 17, 19, 35, 36 ir 37 straipsnių taikymo;

b)

teikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl 34 straipsnio taikymo;

c)

pagal 10 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnį teikti nuomones Komisijai, o pagal 10, 25 ir 26 straipsnius – atitinkamoms valstybių narių institucijoms;

d)

teikti rekomendacijas nacionalinėms saugos institucijoms pagal 33 straipsnio 4 dalį;

e)

rengti sprendimus pagal 14, 20, 21 ir 22 straipsnius;

f)

priimti nuomones, kurios yra tinkamos atitikties priemonės, pagal 19 straipsnį;

g)

priimti techninius dokumentus pagal 19 straipsnį;

h)

priimti audito ataskaitas pagal 33 ir 34 straipsnius;

i)

pagal 13, 19, 28, 32, 33 ir 37 straipsnius teikti gaires ir kitus neprivalomus dokumentus, kuriais palengvinamas geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktų taikymas.

2 SKYRIUS

DARBO METODAI

5 straipsnis

Darbo grupių ir kitų grupių steigimas ir sudėtis

1.   Agentūra įsteigia ribotą skaičių darbo grupių, siekdama parengti rekomendacijas ir atitinkamais atvejais gaires, visų pirma susijusias su techninėmis sąveikos specifikacijomis (toliau – TSS), bendraisiais saugos tikslais (toliau – BST), bendraisiais saugos būdais (toliau – BSB) ir bendrųjų saugos rodiklių (toliau – BSR) naudojimu.

Agentūra gali įsteigti darbo grupes kitais tinkamai pagrįstais atvejais Komisijos ar 81 straipsnyje nurodyto komiteto (toliau – komitetas) prašymu arba savo iniciatyva, pasikonsultavusi su Komisija.

Darbo grupėms pirmininkauja Agentūros atstovas.

2.   Darbo grupės sudaromos iš:

atstovų, kuriuos kompetentingos nacionalinės institucijos paskyrė dalyvauti darbo grupėse,

geležinkelių sektoriaus specialistų, kuriuos atrenka Agentūra iš 3 dalyje nurodyto sąrašo. Agentūra užtikrina, kad būtų tinkamai atstovaujama tiems pramonės sektoriams ir tiems naudotojams, kuriems poveikį galėtų daryti priemonės, kurias gali pasiūlyti Komisija remdamasi Agentūros jai pateiktomis rekomendacijomis. Agentūra visais įmanomais atvejais siekia atstovavimo pusiausvyros geografiniu požiūriu.

Jei reikia, Agentūra į darbo grupes gali paskirti nepriklausomus ekspertus ir tarptautinių organizacijų atstovus, turinčius toje srityje pripažintos kompetencijos. Į darbo grupes negali būti skiriami Agentūros darbuotojai, išskyrus darbo grupių pirmininkus, nes jie yra Agentūros atstovai.

3.   Kiekvienas 38 straipsnio 4 dalyje nurodytas atstovaujamasis organas nusiunčia Agentūrai aukščiausią kvalifikaciją turinčių ekspertų, įgaliotų jiems atstovauti kiekvienoje darbo grupėje, sąrašą ir jį atnaujina, jei padaryta pakeitimų.

4.   Jeigu tokių darbo grupių darbas turi tiesioginės įtakos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygoms, sveikatai ir saugai, atitinkamose darbo grupėse kaip visateisiai nariai dalyvauja Europos lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų paskirti atstovai.

5.   Agentūra dengia darbo grupių narių kelionės ir pragyvenimo išlaidas pagal valdybos patvirtintas taisykles ir tarifų lenteles.

6.   Rengdama 1 dalyje nurodytas rekomendacijas ir gaires, Agentūra tinkamai atsižvelgia į darbo grupių atlikto darbo rezultatus.

7.   24, 29, ir 38 straipsnio 1 dalies tikslais Agentūra įsteigia kitas grupes.

8.   Pagal 38 straipsnio 4 dalį ir tinkamai pagrįstais atvejais Agentūra gali įsteigti kitas grupes Komisijos ar komiteto prašymu arba savo iniciatyva.

9.   Darbo grupių ir kitų grupių darbas turi būti skaidrus. Valdyba priima darbo grupių ir grupių darbo tvarkos taisykles, įskaitant skaidrumo taisykles.

6 straipsnis

Konsultavimasis su socialiniais partneriais

Jeigu 13, 15, 19 ir 36 straipsniuose numatytos užduotys turi tiesioginės įtakos sektoriaus darbuotojų socialinei aplinkai arba darbo sąlygoms, Agentūra konsultuojasi su socialiniais partneriais sektorių dialogo komitete, įsteigtame pagal Komisijos sprendimą 98/500/EB (15). Tokiais atvejais socialiniai partneriai gali atsakyti dėl tų konsultacijų su sąlyga, kad jie tai padaro per tris mėnesius.

Tos konsultacijos surengiamos prieš Agentūrai pateikiant savo rekomendacijas Komisijai. Agentūra deramai atsižvelgia į tas konsultacijas ir turi būti visada pasirengusi savo rekomendacijas paaiškinti. Agentūra sektorių dialogo komiteto pateiktas nuomones kartu su Agentūros rekomendacija nusiunčia Komisijai, o Komisija jas nusiunčia komitetui.

7 straipsnis

Konsultavimasis su krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojais ir keleiviais

Jeigu 13 ir 19 straipsniuose numatytos užduotys turi tiesioginės įtakos krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojams ir keleiviams, Agentūra konsultuojasi su jiems atstovaujančiomis organizacijomis, įskaitant neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų atstovus. Tokiais atvejais tos organizacijos gali atsakyti dėl tų konsultacijų su sąlyga, kad jie tai padaro per tris mėnesius.

Padedant komitetui Komisija sudaro sąrašą organizacijų, su kuriomis reikia konsultuotis.

Tos konsultacijos surengiamos prieš Agentūrai pateikiant savo rekomendacijas Komisijai. Agentūra deramai atsižvelgia į tas konsultacijas ir turi būti visada pasirengusi paaiškinti savo rekomendacijas. Agentūra atitinkamų organizacijų pateiktas nuomones kartu su Agentūros rekomendacija nusiunčia Komisijai, o Komisija jas nusiunčia komitetui.

8 straipsnis

Poveikio vertinimas

1.   Agentūra atlieka savo rekomendacijų ir nuomonių poveikio vertinimą. Valdyba patvirtina poveikio vertinimo metodiką, kuri grindžiama Komisijos metodika. Agentūra palaiko ryšį su Komisija, kad būtų tinkamai atsižvelgta į atitinkamą darbą Komisijoje. Su kiekviena rekomendacija pateikiamoje ataskaitoje Agentūra aiškiai nurodo prielaidas, kuriomis buvo remiamasi atliekant poveikio vertinimą, ir naudotus duomenų šaltinius.

2.   Prieš įtraukdama veiklą į pagal 51 straipsnio 1 dalį valdybos priimtą programavimo dokumentą, Agentūra atlieka išankstinį poveikio vertinimą, kuriame ji nustato:

a)

spręstiną klausimą ir galimus sprendimus;

b)

konkrečios veiklos, įskaitant Agentūros rekomendacijos ar nuomonės pateikimą, poreikio mastą;

c)

tikėtiną Agentūros įnašą sprendžiant problemą.

Prieš bet kokią veiklą ar projektą įtraukiant į programavimo dokumentą, atliekama kiekvieno jų atskirai ir jų visų kartu veiksmingumo analizė siekiant kuo geriau panaudoti Agentūros biudžetą ir išteklius.

3.   Agentūra gali atlikti pagal jos rekomendacijas parengtų teisės aktų ex post vertinimą.

4.   Valstybės narės suteikia Agentūrai duomenų, kurių reikia norint atlikti poveikio vertinimą, jei jų turi.

Agentūrai paprašius, atstovaujamosios organizacijos pateikia Agentūrai poveikio vertinimui reikalingus nekonfidencialius duomenis.

9 straipsnis

Tyrimai

Tais atvejais, kai tai reikalinga jos užduotims vykdyti, Agentūra užsako tyrimus, kuriuose atitinkamais atvejais dalyvauja 5 straipsnyje nurodytos darbo grupės ir kitos grupės, ir finansuoja tuos tyrimus iš savo biudžeto.

10 straipsnis

Nuomonės

1.   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (16) 55 straipsnyje nurodytų vienos ar daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų prašymu Agentūra teikia nuomones visų pirma dėl toms institucijoms pateiktų klausimų aspektų, susijusių su sauga ir sąveika.

2.   Komisijos prašymu Agentūra teikia nuomones dėl bet kurio akto, priimto pagal Direktyvą (ES) 2016/797 arba Direktyvą (ES) 2016/798, dalinių pakeitimų, ypač kai pranešama apie kokį nors įtariamą trūkumą.

3.   Visas savo nuomones, visų pirma nurodytas 2 dalyje, Agentūra teikia kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo jas teikti gavimo, nebent su prašančiąja šalimi būtų susitarta kitaip. Agentūra per vieną mėnesį po jų priėmimo viešai paskelbia tą tų nuomonių redakciją, iš kurios pašalinta visa komercinė konfidencialaus pobūdžio informacija.

11 straipsnis

Apsilankymai valstybėse narėse

1.   Siekdama vykdyti jai pavestas užduotis, ypač nurodytas 14, 20, 21, 25, 26, 31, 32, 33, 34, 35 ir 42 straipsniuose, ir padėti Komisijai įvykdyti savo pareigas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), įskaitant visų pirma įvertinti atitinkamų Sąjungos teisės aktų veiksmingą įgyvendinimą, Agentūra, laikydamasi valdybos nustatytos politikos, darbo metodų ir procedūrų, gali rengti apsilankymus valstybėse narėse.

2.   Pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, Agentūra tinkamu laiku ją informuoja apie planuojamą apsilankymą, praneša paskirtų apsilankyti Agentūros pareigūnų vardus ir pavardes, apsilankymo pradžios datą ir numatomą trukmę. Tokiems apsilankymams vykdyti paskirti Agentūros pareigūnai vyksta į juos po to, kai vykdomasis direktorius raštu pateikia sprendimą, kuriame nurodomi jų apsilankymo paskirtis ir tikslai.

3.   Atitinkamų valstybių narių nacionalinės institucijos Agentūros darbuotojams sudaro kuo palankesnes sąlygas dirbti.

4.   Agentūra parengia kiekvieno 1 dalyje nurodyto apsilankymo ataskaitą ir išsiunčia ją Komisijai bei atitinkamai valstybei narei.

5.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis 33 straipsnio 7 dalyje ir 34 straipsnio 6 dalyje nurodytiems patikrinimams.

6.   Agentūros darbuotojų patirtas kelionės, apgyvendinimo, pragyvenimo ir kitas išlaidas padengia Agentūra.

12 straipsnis

Vieno langelio sistema

1.   Agentūra sukuria ir valdo informacijos ir ryšių sistemą, kurioje veiktų bent šios vieno langelio principo funkcijos:

a)

bendra prieiga, kuria naudodamasis pareiškėjas pateikia prašymų dokumentus dėl tipo patvirtinimo, leidimo pateikti transporto priemonę rinkai ir bendrų saugos sertifikatų. Jei naudojimo arba veiklos sritis apima tik vienoje valstybėje narėje esantį tinklą ar tinklus, vieno langelio principu veikianti bendra prieiga sukuriama taip, kad pareiškėjas galėtų pasirinkti tą instituciją, kuri jo paraišką dėl leidimų ar bendrų saugos sertifikatų išdavimo tvarkytų visos procedūros metu;

b)

bendra keitimosi informacija platforma, per kurią Agentūrai ir nacionalinėms saugos institucijoms būtų teikiama informacija apie visas paraiškas dėl leidimų ir bendrų saugos sertifikatų, tų procedūrų etapus ir jų rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, apie apeliacinės tarybos prašymus ir sprendimus;

c)

bendra keitimosi informacija platforma, per kurią Agentūrai ir nacionalinėms saugos institucijoms būtų teikiama informacija apie prašymus dėl Agentūros patvirtinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį ir paraiškas dėl leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius, apimančius Europos traukinių kontrolės sistemos (ETCS) ir (arba) geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) įrangą, išdavimo, tų procedūrų etapus ir jų rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, apie apeliacinės tarybos prašymus ir sprendimus;

d)

ankstyvojo perspėjimo sistema, kuriai veikiant ankstyvame etape galima nustatyti, kiek reikia koordinuoti sprendimus, kuriuos turi priimti nacionalinės saugos institucijos ir Agentūra, jei pateiktos skirtingos paraiškos dėl panašių leidimų ar bendrų saugos sertifikatų išdavimo.

2.   1 dalyje nurodyto vieno langelio sistemos techninės ir funkcinės specifikacijos parengiamos bendradarbiaujant su 38 straipsnyje nurodytu nacionalinių saugos institucijų tinklu, remiantis Agentūros parengtu projektu, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę. Tuo remdamasi, valdyba priima technines ir funkcines specifikacijas ir vieno langelio sistemos sukūrimo planą. Vieno langelio sistema kuriama nedarant poveikio intelektinės nuosavybės teisėms ir būtinam konfidencialumo lygiui ir atsižvelgiant, tam tikrais atvejais, į Agentūros jau sukurtas IT taikomąsias programas ir registrus, tokius kaip nurodyta 37 straipsnyje.

3.   Vieno langelio sistema pradeda veikti ne vėliau kaip 2019 m. birželio 16 d.

4.   Agentūra stebi pagal vieno langelio principą teikiamas paraiškas, visų pirma naudodamasi 1 dalies d punkte nurodyta ankstyvojo perspėjimo sistema. Jei nustatomos skirtingos paraiškos dėl panašių leidimų ar bendrų saugos sertifikatų išdavimo, Agentūra užtikrina, kad būtų imtasi atitinkamų tolesnių veiksmų, tokių kaip:

a)

pareiškėjo (-ų) informavimas, kad yra kitas arba panašus prašymas dėl leidimo ar sertifikato išdavimo;

b)

veiksmų su atitinkama nacionaline saugos institucija koordinavimas, siekiant užtikrinti nacionalinių saugos institucijų ir Agentūros priimamų sprendimų nuoseklumą. Jeigu vykdant koordinavimo procesą per vieną mėnesį nuo jo pradžios nepavyksta rasti abiem pusėms priimtino sprendimo, klausimas perduodamas 55, 61 ir 62 straipsniuose nurodytam apeliacinės tarybos arbitražui.

3 SKYRIUS

SU GELEŽINKELIŲ SAUGA SUSIJUSIOS AGENTŪROS UŽDUOTYS

13 straipsnis

Techninė parama. Rekomendacijos dėl geležinkelių saugos

1.   Agentūra teikia Komisijai rekomendacijas dėl BSR, BSB ir BST, numatytų Direktyvos (ES) 2016/798 5, 6 ir 7 straipsniuose. Agentūra taip pat teikia Komisijai rekomendacijas dėl periodiško BSR, BSB ir BST tikslinimo.

2.   Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Agentūra, atsižvelgdama į įgytą patirtį, teikia Komisijai rekomendacijas dėl kitų saugos srities priemonių.

3.   Agentūra priima gaires, siekdama padėti nacionalinėms saugos institucijoms vykdyti geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir kitų subjektų priežiūrą pagal Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnį.

4.   Agentūra gali teikti rekomendacijas Komisijai dėl BSB, apimančių bet kokius saugos valdymo sistemos elementus, kurie turi būti suderinti Sąjungos lygmeniu pagal Direktyvos (ES) 2016/798 9 straipsnio 7 dalį.

5.   Agentūra gali teikti gaires ir kitus neprivalomus dokumentus, kad būtų lengviau įgyvendinti geležinkelių saugos teisės aktus, be kita ko, padėti valstybėms narėms nustatyti nacionalines taisykles, kurios gali būti panaikintos priėmus BSB ir (arba) juos peržiūrėjus, ir gaires dėl naujų nacionalinių taisyklių priėmimo arba esamų nacionalinių taisyklių dalinio pakeitimo. Agentūra taip pat gali teikti gaires dėl geležinkelių saugos ir saugos sertifikavimo, įskaitant gerosios praktikos pavyzdžių sąrašus, visų pirma tarpvalstybinio transporto ir infrastruktūros atveju.

14 straipsnis

Bendri saugos sertifikatai

Agentūra išduoda, atnaujina, iš dalies keičia bendrus saugos sertifikatus bei sustabdo jų galiojimą ir tuo tikslu bendradarbiauja su nacionalinėmis saugos institucijomis pagal Direktyvos (ES) 2016/798 10, 11 ir 18 straipsnius.

Agentūra apriboja arba panaikina bendrus saugos sertifikatus ir tuo tikslu bendradarbiauja su nacionalinėmis saugos institucijomis pagal Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnį.

15 straipsnis

Transporto priemonių techninė priežiūra

1.   Agentūra padeda Komisijai už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos klausimais pagal Direktyvos (ES) 2016/798 14 straipsnio 7 dalį.

2.   Agentūra teikia Komisijai rekomendacijas Direktyvos (ES) 2016/798 14 straipsnio 8 dalies tikslais.

3.   Agentūra analizuoja visas alternatyvias priemones, dėl kurių nuspręsta pagal Direktyvos (ES) 2016/798 15 straipsnį, ir savo analizės rezultatus įtraukia į šio reglamento 35 straipsnio 4 dalyje nurodytą ataskaitą.

4.   Agentūra remia ir gavusi prašymą koordinuoja nacionalinių saugos institucijų vykdomą už techninę priežiūrą atsakingų subjektų priežiūrą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnio 1 dalies c punkte.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis tyrimo įstaigomis

Agentūra bendradarbiauja su nacionalinėmis tyrimo įstaigomis pagal Direktyvos (ES) 2016/798 20 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1, 2, 5 bei 7 dalis ir 26 straipsnį.

17 straipsnis

Pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais

Agentūra stebi teisės aktų, kuriais reglamentuojamas pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/68/EB (17), pokyčius ir kartu su Komisija užtikrina, kad tokie pokyčiai būtų suderinami su teisės aktais, kuriais reglamentuojama geležinkelių sauga ir sąveika, ypač su jų esminiais reikalavimais. Tuo tikslu Agentūra padeda Komisijai ir gali priimti rekomendacijas Komisijos prašymu arba savo iniciatyva.

18 straipsnis

Keitimasis informacija apie su sauga susijusias avarijas

Agentūra skatina keistis informacija apie su sauga susijusias avarijas, riktus ir vos neįvykusias avarijas, atsižvelgiant į geležinkelio sistemos dalyvių patirtį, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/798 4 straipsnyje. Tokiu būdu keičiantis informacija plėtojama geroji praktika valstybių narių lygmeniu.

4 SKYRIUS

SU SĄVEIKA SUSIJUSIOS AGENTŪROS UŽDUOTYS

19 straipsnis

Techninė parama geležinkelių sąveikos srityje

1.   Agentūra:

a)

teikia Komisijai rekomendacijas dėl TSS ir jų tikslinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 5 straipsnį;

b)

teikia Komisijai rekomendacijas dėl EB patikros deklaracijos ir kartu su ja pateiktinų techninės bylos dokumentų Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnio 9 dalies tikslais;

c)

teikia Komisijai rekomendacijas dėl registrų specifikacijų ir jų tikslinimo Direktyvos (ES) 2016/797 47, 48 ir 49 straipsnių tikslais;

d)

priima nuomones, kurios yra tinkamos atitikties priemonės dėl TSS trūkumų pagal Direktyvos (ES) 2016/797 6 straipsnio 4 dalį, ir tas nuomones teikia Komisijai;

e)

Komisijos prašymu teikia jai nuomones dėl valstybių narių prašymų netaikyti TSS pagal Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnį;

f)

priima techninius dokumentus pagal Direktyvos (ES) 2016/797 4 straipsnio 8 dalį;

g)

parengia sprendimą dėl patvirtinimo prieš skelbiant bet kokį konkursą, susijusį su ERTMS kelio įranga, siekiant užtikrinti suderintą ERTMS įgyvendinimą Sąjungoje pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį;

h)

teikia Komisijai rekomendacijas dėl traukinio brigados narių, atliekančių svarbiausias su sauga susijusias užduotis, mokymų ir sertifikavimo;

i)

pateikia atitinkamoms Europos standartizacijos organizacijoms skirtas išsamias gaires dėl standartų, kad būtų papildyti šioms organizacijoms Komisijos suteikti įgaliojimai;

j)

teikia Komisijai rekomendacijas dėl visų darbuotojų, atliekančių svarbiausias su sauga susijusias užduotis, darbo sąlygų;

k)

teikia Komisijai rekomendacijas dėl darniųjų standartų, kuriuos turi parengti Europos standartizacijos organizacijos, ir su keičiamosiomis atsarginėmis dalimis susijusių standartų, kuriuos taikant gali būti pagerintas Sąjungos geležinkelių sistemos saugos ir sąveikos lygis;

l)

tam tikrais atvejais teikia Komisijai rekomendacijas, susijusias su saugai svarbiomis sudedamosiomis dalimis.

2.   Rengdama 1 dalies a, b, c, h, k ir l punktuose nurodytas rekomendacijas Agentūra:

a)

užtikrina, kad TSS ir registrų specifikacijos būtų pritaikytos prie techninės pažangos, rinkos tendencijų ir socialinių reikalavimų;

b)

užtikrina, kad TSS plėtojimas bei atnaujinimas ir sąveikai būtinų Europos standartų plėtojimas būtų vykdomi koordinuotai, ir palaiko atitinkamus ryšius su Europos standartizacijos organizacijomis.

c)

tam tikrais atvejais stebėtojo teisėmis dalyvauja atitinkamų darbo grupių, kurias steigia pripažintos standartizacijos organizacijos, veikloje.

3.   Agentūra gali priimti gaires ir kitus neprivalomus dokumentus, kad būtų lengviau įgyvendinti geležinkelių sąveikos teisės aktus, be kita ko, padėti valstybėms narėms nustatyti nacionalines taisykles, kurios gali būti panaikintos priėmus TSS arba jas patikslinus.

4.   Tais atvejais, kai sąveikos sudedamosios dalys neatitinka esminių reikalavimų, Agentūra padeda Komisijai pagal Direktyvos (ES) 2016/797 11 straipsnį.

20 straipsnis

Leidimai pateikti rinkai transporto priemones

Agentūra išduoda leidimus pateikti rinkai geležinkelių transporto priemones ir jai suteikiami įgaliojimai savo išduotus leidimus atnaujinti, iš dalies keisti, panaikinti bei sustabdyti jų galiojimą. Tuo tikslu Agentūra bendradarbiauja su nacionalinėmis saugos institucijomis pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnį.

21 straipsnis

Leidimai pateikti rinkai transporto priemonių tipus

Agentūra išduoda leidimus pateikti rinkai transporto priemonių tipus ir jai suteikiami įgaliojimai savo išduotus leidimus atnaujinti, iš dalies keisti, panaikinti bei sustabdyti jų galiojimą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 24 straipsnį.

22 straipsnis

Pradėjimas eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius

Prieš skelbiant bet kokį konkursą, susijusį su ERTMS kelio įranga, Agentūra patikrina, ar techniniai sprendimai visiškai atitinka atitinkamas TSS ir dėl šios priežasties yra visiškai sąveikūs, ir priima sprendimą dėl patvirtinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį.

23 straipsnis

Telematikos priemonės

1.   Agentūra veikia kaip sistemos valdytoja, kuri užtikrina telematikos priemonių koordinuotą plėtojimą Sąjungoje pagal atitinkamas TSS. Tuo tikslu Agentūra prižiūri, stebi ir valdo atitinkamus posistemių reikalavimus.

2.   Agentūra apibrėžia, skelbia ir taiko paraiškų dėl telematikos priemonių specifikacijų pakeitimų nagrinėjimo procedūrą. Tuo tikslu Agentūra sukuria, administruoja ir atnaujina paraiškų dėl tokių specifikacijų ir jų statuso pakeitimų kartu su atitinkamu pagrindimu registrą.

3.   Agentūra plėtoja ir prižiūri technines įvairių telematikos priemonių specifikacijų versijų tvarkymo priemones ir stengiasi užtikrinti atgalinį suderinamumą.

4.   Agentūra padeda Komisijai stebėti telematikos priemonių specifikacijų diegimą pagal atitinkamas TSS.

24 straipsnis

Parama notifikuotosioms atitikties vertinimo įstaigoms

1.   Agentūra remia notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 30 straipsnyje. Ta parama visų pirma apima gairių dėl sąveikos sudedamosios dalies atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 9 straipsnyje, priėmimą ir gairių dėl Direktyvos (ES) 2016/797 10 ir 15 straipsniuose nurodytos EB patikros procedūros priėmimą.

2.   Agentūra gali sudaryti kuo palankesnes sąlygas notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų bendradarbiavimui pagal Direktyvos (ES) 2016/797 44 straipsnį, ir gali visų pirma vykdyti jų koordinavimo grupės techninio sekretoriato funkcijas.

5 SKYRIUS

SU NACIONALINĖMIS TAISYKLĖMIS SUSIJUSIOS AGENTŪROS UŽDUOTYS

25 straipsnis

Nacionalinių taisyklių projektų nagrinėjimas

1.   Agentūra per du mėnesius nuo jų gavimo išnagrinėja nacionalinių taisyklių projektus, pateiktus jai pagal Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnio 5 dalį. Jeigu reikalingas vertimas, arba dėl nacionalinės taisyklės projekto ilgio ar sudėtingumo, Agentūra gali pratęsti šį laikotarpį ne daugiau kaip trimis papildomais mėnesiais, gavusi valstybės narės sutikimą. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis Agentūra ir atitinkama valstybė narė abipusiu sutarimu gali susitarti papildomai pratęsti tą laikotarpį.

Per tą laikotarpį Agentūra pasikeičia atitinkama informacija su atitinkama valstybe nare, atitinkamais atvejais pasikonsultuoja su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir po to informuoja valstybę narę apie nagrinėjimo rezultatus.

2.   Jei po 1 dalyje nurodyto nagrinėjimo Agentūra mano, kad nacionalinių taisyklių projektais sudaromos sąlygos įvykdyti esminius geležinkelių sąveikos reikalavimus, laikytis BSB bei galiojančių TSS, ir pasiekti BST ir kad jomis nesudaromos sąlygos savavališkam diskriminavimui ar paslėptiems geležinkelių transporto paslaugų teikimo tarp valstybių narių veiklos apribojimams, ji apie savo teigiamą įvertinimą praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Tuo atveju Komisija gali patvirtinti taisykles 27 straipsnyje nurodytoje IT sistemoje. Jeigu Agentūra per du mėnesius nuo nacionalinės taisyklės projekto gavimo arba per pratęstą laikotarpį, dėl kurio susitarta pagal 1 dalį, neinformuoja Komisijos ir atitinkamos valstybės narės apie savo atliktą įvertinimą, valstybė narė gali nustatyti taisyklę nedarant poveikio 26 straipsniui.

3.   Kai 1 dalyje nurodyto nagrinėjimo įvertinimas yra neigiamas, Agentūra informuoja apie tai atitinkamą valstybę narę ir paprašo jos pateikti poziciją dėl to įvertinimo. Po šio pasikeitimo nuomonėmis su atitinkama valstybe nare, jeigu Agentūra toliau laikosi savo neigiamo įvertinimo, per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį Agentūra:

a)

pateikia atitinkamai valstybei narei skirtą nuomonę, nurodydama priežastis, kodėl atitinkama nacionalinė taisyklė ar taisyklės neturėtų įsigalioti ir (arba) būti taikoma (-os), ir

b)

informuoja Komisiją apie savo neigiamą įvertinimą, nurodydama priežastis, kodėl atitinkama nacionalinė taisyklė ar taisyklės neturėtų įsigalioti ir (arba) būti taikoma (-os).

Tuo nedaromas poveikis valstybės narės teisei priimti naują nacionalinę taisyklę pagal Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnio 3 dalies c punktą arba Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnio 4 dalies b punktą.

4.   Atitinkama valstybė narė per du mėnesius praneša Komisijai apie savo poziciją dėl 3 dalyje nurodytos nuomonės, be kita ko, prieštaravimo atveju nurodydama priežastis.

Kai laikoma, kad pateiktos priežastys yra nepakankamos, arba kai tokia informacija nepateikiama, ir jei valstybė narė priima atitinkamą nacionalinę taisyklę pakankamai neatsižvelgdama į 3 dalyje nurodytą nuomonę, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktais atitinkamai valstybei narei skirtą sprendimą, kuriuo prašoma tą taisyklę pakeisti arba panaikinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

26 straipsnis

Esamų nacionalinių taisyklių nagrinėjimas

1.   Per du mėnesius nuo jų gavimo Agentūra išnagrinėja pagal Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnio 6 dalį ir Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnio 6 dalį pateiktas nacionalines taisykles. Jeigu reikalingas vertimas, arba dėl nacionalinės taisyklės ilgio ar sudėtingumo Agentūra gali siekti pratęsti šį laikotarpį ne daugiau trimis papildomais mėnesiais, gavusi valstybės narės sutikimą. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis Agentūra ir atitinkama valstybė narė abipusiu sutarimu gali susitarti papildomai pratęsti tą laikotarpį.

Per tą laikotarpį Agentūra pasikeičia atitinkama informacija su atitinkama valstybe nare ir po to ją informuoja apie nagrinėjimo rezultatus.

2.   Jei po 1 dalyje nurodyto nagrinėjimo Agentūra mano, kad nacionalinėmis taisyklėmis sudaromos sąlygos įvykdyti esminius geležinkelių sąveikos reikalavimus, laikytis BSB bei galiojančių TSS, ir pasiekti BST ir kad jomis nesudaromos sąlygos savavališkam diskriminavimui ar paslėptiems geležinkelių transporto paslaugų teikimo tarp valstybių narių veiklos apribojimams, ji apie savo teigiamą įvertinimą praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Tokiu atveju Komisija gali patvirtinti taisykles 27 straipsnyje nurodytoje IT sistemoje. Jeigu Agentūra per du mėnesius nuo nacionalinių taisyklių gavimo arba per pratęstą laikotarpį, dėl kurio susitarta pagal 1 dalį, neinformuoja Komisijos ir atitinkamos valstybės narės, taisyklė lieka galioti.

3.   Kai 1 dalyje nurodyto nagrinėjimo įvertinimas yra neigiamas, Agentūra informuoja apie tai atitinkamą valstybę narę ir paprašo jos pateikti poziciją dėl to įvertinimo. Po šio pasikeitimo nuomonėmis su atitinkama valstybe nare, jeigu Agentūra toliau laikosi savo neigiamo įvertinimo, per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį Agentūra:

a)

paskelbia atitinkamai valstybei narei skirtą nuomonę, nurodydama, kad atitinkama nacionalinė taisyklė arba taisyklės buvo įvertinta (-os) neigiamai, ir nurodydama priežastis, kodėl ta atitinkama taisyklė arba taisyklės turėtų būti iš dalies pakeistos ar panaikintos, ir

b)

informuoja Komisiją apie neigiamą įvertinimą, nurodydama priežastis, kodėl atitinkama nacionalinė taisyklė ar taisyklės turėtų būti pakeista (-os) ar panaikinta (-os).

4.   Atitinkama valstybė narė per du mėnesius praneša Komisijai apie savo poziciją dėl 3 dalyje nurodytos nuomonės, be kita ko, prieštaravimo atveju nurodydama priežastis. Kai laikoma, kad pateiktos priežastys yra nepakankamos, arba kai tokia informacija nepateikiama, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktais atitinkamai valstybei narei skirtą sprendimą, kuriuo prašoma atitinkamą nacionalinę taisyklę pakeisti arba panaikinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

5.   Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, skubių prevencinių priemonių atveju, jeigu atlikus 1 dalyje nurodytą nagrinėjimą įvertinimas yra neigiamas ir jeigu atitinkama valstybė narė per du mėnesius nuo Agentūros nuomonės gavimo iš dalies nepakeitė arba nepanaikino atitinkamos nacionalinės taisyklės, Komisija gali priimti sprendimą, priimant įgyvendinimo aktus, kuriuo tos valstybės narės prašoma tą taisyklę iš dalies pakeisti arba panaikinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Jeigu Agentūros atliktas įvertinimas yra teigiamas ir jeigu atitinkama nacionalinė taisyklė daro poveikį daugiau kaip vienai valstybei narei, Komisija, bendradarbiaudama su Agentūra ir valstybėmis narėmis, imasi atitinkamų priemonių, prireikus įskaitant BSB ir TSS peržiūrą.

6.   2, 3 ir 4 dalyse nurodyta procedūra taikoma, mutatis mutandis, tais atvejais, kai Agentūra sužino apie praneštą arba nepraneštą nacionalinę taisyklę, kuri yra nereikalinga, kertasi su BSB, BST, TSS ar bet kuriuo kitu geležinkelio srities Sąjungos teisės aktu arba dėl kurios atsiranda nepagrįstų kliūčių bendrajai geležinkelių rinkai.

27 straipsnis

Pranešimo tikslais naudotina IT sistema ir nacionalinių taisyklių klasifikavimas

1.   Agentūra administruoja specialią IT sistemą, kurioje saugomos 25 ir 26 straipsniuose nurodytos nacionalinės taisyklės ir tinkamos nacionalinės atitikties priemonės, nurodytos Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 34 punkte. Agentūra tam tikrais atvejais sudaro galimybę suinteresuotiesiems subjektams su jomis susipažinti konsultavimosi tikslais.

2.   Valstybės narės apie nacionalines taisykles, kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje, praneša Agentūrai ir Komisijai per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą IT sistemą. Agentūra paskelbia tas taisykles toje IT sistemoje, įskaitant jų nagrinėjimo statusą, ir, kai vertinimas užbaigiamas, teigiamą arba neigiamą vertinimo rezultatą, ir naudojasi ta IT sistema, kad informuotų Komisiją pagal 25 ir 26 straipsnius.

3.   Agentūra atlieka esamų nacionalinių taisyklių, nurodytų taikomuose nacionalinės teisės aktuose, kurie 2016 m. birželio 15 d. yra išvardyti jos pagrindžiamųjų dokumentų duomenų bazėje, techninio pobūdžio nagrinėjimą. Agentūra klasifikuoja nacionalines taisykles, apie kurias pranešta, pagal Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnio 10 dalį. Tuo tikslu ji naudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą.

4.   Agentūra klasifikuoja nacionalines taisykles, apie kurias pranešta, pagal Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnį ir I priedą, atsižvelgdama į Sąjungos teisės aktų plėtojimą. Tuo tikslu Agentūra sukuria taisyklių valdymo priemonę, kurią naudotų valstybės narės, siekdamos supaprastinti savo nacionalinių taisyklių sistemas. Norėdama paskelbti taisyklių valdymo priemonę Agentūra naudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą.

6 SKYRIUS

AGENTŪROS UŽDUOTYS, SUSIJUSIOS SU EUROPOS GELEŽINKELIŲ EISMO VALDYMO SISTEMA (ERTMS)

28 straipsnis

ERTMS sistemos valdytoja

1.   Agentūra veikia kaip sistemos valdytoja, kuri užtikrina ERTMS koordinuotą plėtojimą Sąjungoje pagal atitinkamas TSS. Tuo tikslu Agentūra prižiūri, stebi ir valdo atitinkamus posistemių reikalavimus, įskaitant ETCS ir GSM-R technines specifikacijas.

2.   Agentūra apibrėžia, skelbia ir taiko paraiškų dėl ERTMS specifikacijų pakeitimų nagrinėjimo procedūrą. Tuo tikslu Agentūra pati sukuria, administruoja ir atnaujina paraiškų dėl ERTMS specifikacijų ir jų statuso pakeitimų kartu su atitinkamu pagrindimu registrą.

3.   Naujų ERTMS techninių specifikacijų versijų kūrimas neturi kenkti ERTMS diegimo spartai, specifikacijų stabilumui, kurio reikia, kad būtų optimizuota ERTMS įrangos gamyba, geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir transporto priemonių valdytojų investicijų grąžai ir efektyviam ERTMS įdiegimo planavimui.

4.   Agentūra plėtoja ir prižiūri įvairių ERTMS versijų valdymo technines priemones, siekdama užtikrinti tinklų ir transporto priemonių, kuriuose yra sumontuotos įvairios ERTMS versijos, techninį ir eksploatacinį suderinamumą ir suteikti paskatų greitai ir koordinuotai įgyvendinti galiojančias versijas.

5.   Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 5 straipsnio 10 dalį Agentūra užtikrina, kad vėlesnės ERTMS įrangos versijos būtų techniškai suderinamos su ankstesnėmis versijomis.

6.   Agentūra parengia ir suinteresuotiesiems subjektams išplatina atitinkamas taikymo gaires ir aiškinamuosius dokumentus, susijusius su ERTMS techninėmis specifikacijomis.

29 straipsnis

Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų ERTMS grupė

1.   Agentūra įsteigia notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų ERTMS grupę, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 30 straipsnio 7 dalyje, ir jai pirmininkauja.

Grupė tikrina sąveikos sudedamosios dalies atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimui skirtos procedūros, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 9 straipsnyje, ir Direktyvos (ES) 2016/797 10 straipsnyje nurodytos EB patikros procedūros, kurią vykdo notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos, taikymo nuoseklumą.

2.   Agentūra kasmet pateikia Komisijai ataskaitą apie 1 dalyje nurodytos grupės veiklą, įskaitant pateikdama notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų atstovų dalyvavimo grupės posėdžiuose statistiką.

3.   Agentūra įvertina, kaip taikoma sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo procedūra ir ERTMS įrangos EB patikros procedūra, ir kas dvejus metus Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje prireikus pateikia rekomendacijas dėl to, ką reikėtų tobulinti.

30 straipsnis

ERTMS riedmens ir kelio posistemių suderinamumas

1.   Agentūra nusprendžia:

a)

nedarydama poveikio Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 5 daliai ir prieš išduodant leidimą pateikti rinkai transporto priemonę, kurioje yra sumontuotas ERTMS riedmens posistemis, pareiškėjų prašymu juos konsultuoti dėl ERTMS riedmens ir kelio posistemių techninio suderinamumo;

b)

nedarydama poveikio Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsniui, išdavus leidimą pateikti rinkai transporto priemonę, kurioje yra sumontuotas ERTMS riedmens posistemis, geležinkelio įmonių prašymu, prieš joms pradedant naudoti transporto priemonę, kurioje yra sumontuotas ERTMS riedmens posistemis, jas konsultuoti dėl ERTMS riedmens ir kelio posistemių eksploatacinio suderinamumo.

Šios dalies tikslais Agentūra bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis saugos institucijomis.

2.   Jeigu prieš nacionalinei saugos institucijai išduodant leidimą Agentūra sužino, kad projekto dizainas arba specifikacija buvo pakeisti po to, kai Agentūra suteikė patvirtinimą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį, ir kad yra pavojus, jog ERTMS kelio posistemio ir transporto priemonių, kuriuose yra sumontuota ERTMS įranga, techninis ir eksploatacinis suderinamumas gali būti nepakankamas, arba pagal vieno langelio principą ją apie tai informuoja pareiškėjas, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnio 6 dalyje, Agentūra bendradarbiauja su susijusiomis šalimis, įskaitant pareiškėją ir atitinkamą nacionalinę saugos instituciją, kad būtų rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas. Jeigu per vieną mėnesį nuo koordinavimo proceso pradžios nepavyksta rasti abiem pusėms priimtino sprendimo, klausimas perduodamas apeliacinės tarybos arbitražui.

3.   Jeigu nacionalinei saugos institucijai išdavus leidimą Agentūra nustato, kad yra pavojus, jog atitinkamų tinklų ir transporto priemonių, kuriuose yra sumontuota ERTMS įranga, techninis ar eksploatacinis suderinamumas gali būti nepakankamas, nacionalinė saugos institucija ir Agentūra bendradarbiauja su visomis susijusiomis šalimis, kad būtų nedelsiant rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas. Apie tokius atvejus Agentūra informuoja Komisiją.

31 straipsnis

ERTMS diegimo ir ERTMS projektų rėmimas

1.   Agentūra padeda Komisijai stebėti ERTMS diegimą pagal galiojantį Europos diegimo planą. Komisijos prašymu ji sudaro kuo palankesnes sąlygas koordinuoti ERTMS diegimą transeuropiniuose transporto koridoriuose ir krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 (18).

2.   Agentūra užtikrina Sąjungos finansuojamų ERTMS diegimo projektų tolesnius techninio pobūdžio veiksmus, įskaitant, kai taikoma, ir nepagrįstai nevilkinant proceso, konkurso dokumentų analizę, kai skelbiami konkursai. Be to, Agentūra, kai būtina, padeda tų Sąjungos lėšų gavėjams užtikrinti, kad vykdant projektus įgyvendinami techniniai sprendimai visiškai atitiktų TSS, susijusias su kontrole, valdymu ir signalizacija, ir dėl to būtų visiškai sąveikūs.

32 straipsnis

Laboratorijų akreditavimas

1.   Agentūra remia, visų pirma teikdama atitinkamas gaires akreditavimo įstaigoms, suderintą ERTMS laboratorijų akreditavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (19).

2.   Agentūra informuoja valstybes nares ir Komisiją apie Reglamento (EB) Nr. 765/2008 reikalavimų, susijusių su ERTMS laboratorijų akreditavimu, nesilaikymo atvejus.

3.   Agentūra gali stebėtojo teisėmis dalyvauti tarpusavio vertinimuose, kurių reikalaujama Reglamente (EB) Nr. 765/2008.

7 SKYRIUS

AGENTŪROS UŽDUOTYS, SUSIJUSIOS SU BENDROS EUROPOS GELEŽINKELIŲ ERDVĖS STEBĖSENA

33 straipsnis

Nacionalinių saugos institucijų veiklos rezultatų ir sprendimų priėmimo stebėsena

1.   Siekdama vykdyti jai pavestas užduotis ir padėti Komisijai įvykdyti savo pareigas pagal SESV, Agentūra atlieka nacionalinių saugos institucijų veiklos rezultatų ir sprendimų priėmimo stebėseną Komisijos vardu atlikdama auditą ir patikrinimus.

2.   Agentūrai suteikiama teisė audituoti:

a)

nacionalinių saugos institucijų pajėgumą vykdyti užduotis, susijusias su geležinkelių sauga ir sąveika, ir

b)

nacionalinių saugos institucijų veiksmingumą joms vykdant subjektų saugos valdymo sistemų stebėseną, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnyje.

Valdyba nustato politiką, darbo metodus, procedūras ir praktines priemones, susijusias su šios dalies taikymu, atitinkamais atvejais įskaitant priemones dėl konsultavimosi su valstybėmis narėmis prieš paskelbiant informaciją.

Agentūra skatina, kad į audito grupes būtų įtraukiami kvalifikuoti auditoriai iš nacionalinių saugos institucijų, kuriose pats auditas neatliekamas. Tuo tikslu Agentūra sudaro kvalifikuotų auditorių sąrašą ir prireikus surengia jų mokymus.

3.   Agentūra priima audito ataskaitas ir siunčia jas atitinkamai nacionalinei saugos institucijai, atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. Kiekvienoje audito ataskaitoje visų pirma pateikiamas Agentūros pastebėtų trūkumų sąrašas, taip pat tobulinimo rekomendacijos.

4.   Jeigu Agentūra mano, kad 3 dalyje nurodyti trūkumai kliudo atitinkamai nacionalinei saugos institucijai veiksmingai vykdyti savo užduotis geležinkelių saugos ir sąveikos srityje, Agentūra rekomenduoja nacionalinei saugos institucijai imtis atitinkamų priemonių per abiejų pusių sutartą laikotarpį, atsižvelgiant į trūkumo rimtumą. Agentūra apie rekomendaciją informuoja atitinkamą valstybę narę.

5.   Kai nacionalinė saugos institucija nesutinka su 4 dalyje nurodytomis Agentūros rekomendacijomis arba kai nesiima 4 dalyje nurodytų atitinkamų priemonių, arba kai nacionalinė saugos institucija, gavusi Agentūros rekomendacijas, per tris mėnesius nepateikia atsakymo, Agentūra informuoja Komisiją.

6.   Komisija apie tą klausimą informuoja atitinkamą valstybę narę ir paprašo jos pateikti savo poziciją dėl 4 dalyje nurodytos rekomendacijos. Kai laikoma, kad pateikti atsakymai yra nepakankami, arba kai valstybė narė, gavusi Komisijos prašymą, per tris mėnesius nepateikia atsakymo, Komisija atitinkamais atvejais gali per šešis mėnesius imtis atitinkamo veiksmo dėl priemonių, kurių turi būti imtasi atlikus auditą.

7.   Agentūra turi teisę iš anksto apie juos pranešusi atlikti nacionalinių saugos institucijų patikrinimus, kad patikrintų konkrečias jų veiklos ir veikimo sritis, ir pirmiausia peržvelgtų su jų užduotimis, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/798, susijusius dokumentus, procesus ir įrašus. Patikrinimai gali būti atliekami ad hoc pagrindu arba pagal Agentūros parengtą planą. Patikrinimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Valstybių narių nacionalinės institucijos Agentūros darbuotojams sudaro kuo palankesnes sąlygas dirbti. Agentūra pateikia Komisijai, atitinkamai valstybei narei ir nacionalinei saugos institucijai kiekvieno patikrinimo ataskaitą.

Patikrinimų atlikimo politiką, darbo metodus ir tvarką nustato valdyba.

34 straipsnis

Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų stebėsena

1.   Direktyvos (ES) 2016/797 41 straipsnio tikslu Agentūra padeda Komisijai vykdyti notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų stebėseną teikdama paramą akreditavimo įstaigoms ir atitinkamoms nacionalinėms institucijoms bei atlikdama auditus ir patikrinimus, kaip numatyta 2–6 dalyse.

2.   Agentūra padeda suderintai akredituoti notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas, visų pirma teikdama akredituotoms įstaigoms atitinkamas gaires dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų, taikytinų vertinant, ar notifikuotosios įstaigos atitinka Direktyvos (ES) 2016/797 VI skyriuje nurodytus reikalavimus, pasinaudodama Europos akreditavimo infrastruktūra, pripažinta pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 14 straipsnį.

3.   Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų, kurios nėra akredituotos pagal Direktyvos (ES) 2016/797 27 straipsnį, atveju Agentūra gali atlikti jų pajėgumo įvykdyti Direktyvos (ES) 2016/797 30 straipsnyje nustatytus reikalavimus auditą. Audito atlikimo tvarką tvirtina valdyba.

4.   Agentūra priima audito ataskaitas, aprėpiančias 3 dalyje nurodytą veiklą, ir siunčia jas atitinkamai notifikuotajai atitikties vertinimo įstaigai, atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. Kiekvienoje audito ataskaitoje visų pirma pateikiamas Agentūros pastebėtų trūkumų sąrašas, taip pat tobulinimo rekomendacijos. Jei Agentūra mano, kad tie trūkumai kliudo atitinkamai notifikuotajai atitikties vertinimo įstaigai veiksmingai vykdyti savo užduotis, susijusias su geležinkelių sąveika, ji priima rekomendaciją, kurioje paprašo, kad valstybė narė, kurioje yra įsteigta ta notifikuotoji įstaiga, imtųsi atitinkamų priemonių per abiejų pusių sutartą laikotarpį, atsižvelgiant į trūkumo rimtumą.

5.   Kai valstybė narė nesutinka su 4 dalyje nurodyta rekomendacija ar nesiima 4 dalyje nurodytų atitinkamų priemonių arba kai notifikuotoji įstaiga, gavusi Agentūros rekomendaciją, per tris mėnesius nuo jos gavimo nepateikia atsakymo, Agentūra informuoja Komisiją. Komisija apie tą klausimą informuoja atitinkamą valstybę narę ir paprašo jos pateikti savo poziciją dėl rekomendacijos. Kai laikoma, kad pateikti atsakymai yra nepakankami, arba kai valstybė narė, gavusi Komisijos prašymą, per tris mėnesius nepateikia atsakymo, Komisija per šešis mėnesius gali priimti sprendimą.

6.   Agentūrai suteikiama teisė atlikti iš anksto praneštus arba nepraneštus notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų patikrinimus, kad patikrintų konkrečias jų veiklos ir veikimo sritis, ir visų pirma peržiūrėtų su jų užduotimis, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 41 straipsnyje, susijusius dokumentus, sertifikatus ir įrašus. Akredituotųjų įstaigų atveju Agentūra bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis akreditavimo įstaigomis. Atitikties vertinimo įstaigų, kurios nėra akredituotos, atveju Agentūra bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, kurios yra pripažinusios atitinkamas notifikuotąsias įstaigas. Patikrinimai gali būti atliekami ad hoc pagrindu arba pagal Agentūros parengtą politiką, darbo metodus ir procedūras. Patikrinimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos Agentūros personalui sudaro kuo palankesnes sąlygas dirbti. Agentūra Komisijai ir atitinkamai valstybei narei pateikia kiekvieno patikrinimo ataskaitą.

35 straipsnis

Geležinkelių saugos ir sąveikos pažangos stebėsena

1.   Agentūra kartu su nacionalinėmis tyrimo įstaigomis renka aktualius duomenis apie avarijas bei riktus, atsižvelgdamos į tai, kaip nacionalinės tyrimo įstaigos padeda gerinti Sąjungos geležinkelių sistemos saugą.

2.   Agentūra stebi bendrus Sąjungos geležinkelių sistemos veikimo rezultatus saugos srityje. Visų pirma Agentūra gali prašyti 38 straipsnyje nurodytų įstaigų pagalbos, be kita ko, pagalbos renkant duomenis, ir galimybės susipažinti su tarpusavio vertinimo rezultatais pagal Direktyvos (ES) 2016/798 22 straipsnio 7 dalį. Be to, Agentūra naudojasi Eurostato surinktais duomenimis ir su juo bendradarbiauja, kad būtų užkirstas kelias darbo dubliavimuisi ir užtikrintas BSR ir rodiklių, taikomų kitų rūšių transportui, metodinis nuoseklumas.

3.   Komisijos prašymu Agentūra priima rekomendacijas dėl Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos gerinimo, visų pirma palengvinant geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų veiklos arba infrastruktūros valdytojų veiklos tarpusavio koordinavimą.

4.   Agentūra stebi pažangą, padarytą užtikrinant Sąjungos geležinkelių sistemos saugą ir sąveiką. Kas dvejus metus ji Komisijai pateikia ir paskelbia ataskaitą dėl pažangos, padarytos užtikrinant saugą ir sąveiką bendroje Europos geležinkelių erdvėje.

5.   Komisijos prašymu Agentūra pateikia ataskaitas apie geležinkelių saugą ir sąveiką reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo padėtį konkrečioje valstybėje narėje.

6.   Valstybės narės ar Komisijos prašymu Agentūra pateikia Sąjungos geležinkelių sistemos saugos ir sąveikos lygio apžvalgą ir tuo tikslu sukuria specialią priemonę, vadovaudamasi Direktyvos (ES) 2016/797 53 straipsnio 2 dalimi.

8 SKYRIUS

KITOS AGENTŪROS UŽDUOTYS

36 straipsnis

Geležinkelių personalas

1.   Agentūra vykdo atitinkamas su geležinkelių personalu susijusias užduotis, išdėstytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/59/EB (20) 4, 22, 23, 25, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsniuose.

2.   Komisija gali paprašyti Agentūros atlikti kitas užduotis, susijusias su geležinkelių personalu pagal Direktyvą 2007/59/EB, ir pateikti rekomendacijas, susijusias su geležinkelių personalu, kuriam patikėtos su sauga susijusios užduotys, nenurodytos Direktyvoje 2007/59/EB.

3.   Agentūra konsultuojasi su nacionalinėmis institucijomis, kompetentingomis geležinkelių personalo klausimais, dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų užduočių. Agentūra gali skatinti tų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, be kita ko, organizuodama atitinkamus susitikimus su jų atstovais.

37 straipsnis

Registrai ir jų prieinamumas

1.   Agentūra sukuria ir prižiūri, tam tikrais atvejais bendradarbiaudama su kompetentingais nacionaliniais dalyviais:

a)

Europos transporto priemonių registrą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnį;

b)

Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 48 straipsnį.

2.   Agentūra atlieka visų registrų ir duomenų bazių, nurodytų Direktyvoje (ES) 2016/797, Direktyvoje (ES) 2016/798 ir Direktyvoje 2007/59/EB sistemos valdytojos funkcijas. Jos veiksmai toje srityje visų pirma apima:

a)

registrų specifikacijų plėtojimą ir priežiūrą;

b)

su registrais susijusios plėtros valstybėse narėse koordinavimą;

c)

gairių dėl registrų teikimą atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams;

d)

rekomendacijų dėl esamų registrų specifikacijų tobulinimo, atitinkamais atvejais įskaitant supaprastinimą ir nereikalingos informacijos išbraukimą, ir dėl poreikio kurti naujus registrus, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę, teikimą Komisijai.

3.   Agentūra sudaro galimybes visuomenei susipažinti su šiais Direktyvoje (ES) 2016/797 ir Direktyvoje (ES) 2016/798 numatytais dokumentais ir registrais:

a)

posistemių EB patikros deklaracijomis;

b)

sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties deklaracijomis ir sąveikos sudedamųjų dalių EB tinkamumo naudoti deklaracijomis;

c)

licencijomis, išduotomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (21) 24 straipsnio 8 dalį;

d)

bendrais saugos sertifikatais, išduotais pagal Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnį;

e)

tyrimo ataskaitomis, pateiktomis Agentūrai pagal Direktyvos (ES) 2016/798 24 straipsnį;

f)

nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias buvo pranešta Komisijai pagal Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnį ir Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnį;

g)

Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytais transporto priemonių registrais, be kita ko, pateikiant nuorodas į atitinkamus nacionalinius registrus;

h)

infrastruktūros registrais, be kita ko, pateikiant nuorodas į atitinkamus nacionalinius registrus;

i)

registrais, susijusiais su už techninę priežiūrą atsakingais subjektais ir jų sertifikavimo įstaigomis;

j)

Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registru pagal Direktyvos (ES) 2016/797 48 straipsnį;

k)

prašymų pakeisti ERTMS specifikacijas ir jų planuojamų pakeitimų registru pagal šio reglamento 28 straipsnio 2 dalį;

l)

prašymų pakeisti telematikos priemonių keleiviams (toliau – TAP) TSS ir telematikos priemonių krovinių vežimo paslaugoms (TAF) ir jų planuojamų pakeitimų registru pagal šio reglamento 23 straipsnio 2 dalį;

m)

transporto priemonių valdytojų atliekamų ženklinimų, kuriuos saugo Agentūra pagal eksploatacijos ir eismo valdymo TSS, registru;

n)

kokybės ataskaitomis, pateiktomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 (22) 28 straipsnio 2 dalį.

4.   3 dalyje nurodytų dokumentų praktinę perdavimo tvarką aptaria ir dėl jos susitaria Komisija ir valstybės narės, remdamosi Agentūros parengtu projektu.

5.   Perduodamos 3 dalyje nurodytus dokumentus, atitinkamos įstaigos gali nurodyti, kurie dokumentai dėl saugumo priežasčių neturi būti atskleidžiami visuomenei.

6.   Už šio straipsnio 3 dalies c punkte nurodytų licencijų išdavimą atsakingos nacionalinės institucijos pagal Direktyvą 2012/34/ES praneša Agentūrai apie kiekvieną atskirą sprendimą išduoti, atnaujinti, iš dalies keisti ar panaikinti tas licencijas.

Už šio straipsnio 3 dalies d punkte nurodytų bendrų saugos sertifikatų išdavimą atsakingos nacionalinės saugos institucijos pagal Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 16 dalį praneša Agentūrai apie kiekvieną atskirą sprendimą išduoti, atnaujinti, iš dalies keisti, apriboti ar panaikinti tuos sertifikatus.

7.   Agentūra į viešą duomenų bazę gali įtraukti bet kurį šio reglamento tikslams svarbų viešą dokumentą ar nuorodą, atsižvelgdama į galiojančius Sąjungos teisės aktus dėl duomenų apsaugos.

38 straipsnis

Nacionalinių saugos institucijų, tyrimo įstaigų ir atstovaujamųjų organizacijų bendradarbiavimas

1.   Agentūra įsteigia nacionalinių saugos institucijų, nurodytų Direktyvos (ES) 2016/798 16 straipsnyje, tinklą. Agentūra tinklui suteikia sekretoriatą.

2.   Agentūra teikia paramą tyrimo įstaigoms pagal Direktyvos (ES) 2016/798 22 straipsnio 7 dalį. Siekiant palengvinti tyrimo įstaigų bendradarbiavimą, Agentūra suteikia sekretoriatą, kuris turi būti suformuotas atskirai nuo Agentūros funkcijų, susijusių su geležinkelio įmonių saugos sertifikavimu ir leidimų pateikti rinkai transporto priemones išdavimu.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų bendradarbiavimo tikslai visų pirma yra:

a)

keitimasis informacija, susijusia su geležinkelių sauga ir sąveika;

b)

gerosios praktikos pavyzdžių propagavimas ir atitinkamų žinių sklaida;

c)

duomenų apie geležinkelių saugą, ypač duomenų apie BSR, teikimas Agentūrai.

Agentūra sudaro kuo palankesnes sąlygas nacionalinių saugos institucijų ir nacionalinių tyrimo įstaigų bendradarbiavimui, visų pirma rengdama jungtinius posėdžius.

4.   Agentūra gali sukurti geležinkelių sektoriaus atstovaujamųjų organizacijų tinklą, veikiantį Sąjungos lygmeniu. Komisija sudaro tų organizacijų sąrašą. Agentūra gali atlikti tinklo sekretoriato funkcijas. Tinklo užduotys visų pirma yra:

a)

keitimasis informacija, susijusia su geležinkelių sauga ir sąveika;

b)

gerosios praktikos pavyzdžių propagavimas ir atitinkamų žinių sklaida;

c)

duomenų apie geležinkelių saugą ir sąveiką teikimas Agentūrai.

5.   Šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyti tinklai ir organizacijos gali teikti pastabas dėl 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuomonių projektų.

6.   Agentūra gali sukurti kitus tinklus, sudarytus iš organizacijų ar valdžios institucijų, atsakingų už Sąjungos geležinkelių sistemos dalį.

7.   Komisija gali dalyvauti šiame straipsnyje nurodytų tinklų posėdžiuose.

39 straipsnis

Informacijos teikimas ir sklaida

Agentūra atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams teikia informaciją apie Sąjungos geležinkelių teisės aktų sistemą ir standartų bei gairių plėtojimą bei vykdo tos informacijos sklaidą pagal atitinkamus valdybos, remiantis Agentūros parengtu projektu, priimtus informacijos teikimo ir sklaidos planus. Tuos planus valdyba reguliariai atnaujina pagal poreikių analizę.

40 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir inovacijų skatinimas

1.   Komisijos prašymu arba savo pačios iniciatyva, vadovaudamasi 52 straipsnio 4 dalyje nurodyta procedūra, Agentūra prisideda prie geležinkelių srities mokslinių tyrimų veiklos Sąjungos lygmeniu, be kita ko, teikdama paramą atitinkamoms Komisijos tarnyboms ir atstovaujamosioms organizacijoms. Teikiant tokią paramą nedaromas poveikis kitai mokslinių tyrimų veiklai Sąjungos lygmeniu.

2.   Komisija gali pavesti Agentūrai užduotį skatinti inovacijas, kuriomis būtų siekiama gerinti geležinkelių saugą ir sąveiką, ypač naujų informacinių technologijų, informacijos apie tvarkaraštį ir stebėjimo bei sekimo sistemų naudojimą.

41 straipsnis

Pagalba Komisijai

Agentūra Komisijos prašymu padeda jai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, kurių tikslas – didinti geležinkelių sistemų sąveiką ir suformuoti bendrą požiūrį į saugą Sąjungos geležinkelių sistemoje.

Tokią pagalbą gali sudaryti techninių konsultacijų klausimais, kuriems reikia specialios praktinės patirties, teikimas ir informacijos rinkimas per 38 straipsnyje nurodytus tinklus.

42 straipsnis

Pagalba vertinant geležinkelių projektus

Nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnyje numatytoms leidžiančioms nukrypti nuostatoms, Komisijos prašymu Agentūra išnagrinėja su bet kokio posistemio projektavimu, statyba, atnaujinimu ar modernizavimu susijusių projektų, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos gauti Sąjungos finansinę paramą, geležinkelių saugos ir sąveikos aspektus.

Per kartu su Komisija atsižvelgiant į projekto svarbą ir turimus išteklius nustatytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei du mėnesiai, Agentūra pateikia nuomonę dėl to, ar projektas atitinka atitinkamus geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktus.

43 straipsnis

Pagalba valstybėms narėms, šalims kandidatėms ir suinteresuotiesiems subjektams

1.   Komisijos, valstybių narių, šalių kandidačių ar 38 straipsnyje nurodytų tinklų prašymu Agentūra vykdo mokymo ir kitą atitinkamą veiklą, susijusią su geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktų taikymu bei paaiškinimu ir su susijusiais Agentūros produktais, kaip antai registrais, įgyvendinimo gairėmis ir rekomendacijomis.

2.   Valdyba priima sprendimą dėl 1 dalyje nurodytos veiklos pobūdžio ir masto, įskaitant galimą poveikį ištekliams, ir juos nurodo Agentūros programavimo dokumente. Tokios pagalbos išlaidas dengia prašančiosios šalys, nebent susitariama kitaip.

44 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

1.   Tiek, kiek būtina šiame reglamente išdėstytiems tikslams pasiekti ir nedarant poveikio valstybių narių, Sąjungos institucijų ir Europos išorės veiksmų tarnybos atitinkamai kompetencijai, Agentūra gali stiprinti veiklos koordinavimą su tarptautinėmis organizacijomis, remdamasi sudarytais susitarimais, bei plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis, kompetentingomis srityse, kuriose veikia Agentūra, kad būtų neatsiliekama nuo mokslo ir techninės pažangos ir būtų užtikrintas Sąjungos geležinkelių teisės aktų ir standartų propagavimas.

2.   Dėl 1 dalyje nurodytų susitarimų Sąjungai bei jos valstybėms narėms neturi atsirasti teisinių įpareigojimų ir jais nedraudžiama valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalių ar daugiašalių susitarimų su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis, nurodytomis 1 dalyje. Tokie dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai ir bendradarbiavimas yra iš anksto aptariami su Komisija, ir apie juos jai reguliariai atsiskaitoma. Valdyba tinkamai informuojama apie tuos dvišalius ar daugiašalius susitarimus.

3.   Valdyba priima santykių su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis Agentūros kompetencijai priklausančiais klausimais strategiją. Ta strategija įtraukiama į Agentūros programavimo dokumentą nurodant su tuo susijusius išteklius.

45 straipsnis

Koordinavimas dėl atsarginių dalių

Agentūra padeda nustatyti galimas keičiamąsias atsargines dalis, kurios turi būti standartizuotos, įskaitant tokių atsarginių dalių pagrindines sąsajas. Tuo tikslu Agentūra gali įsteigti darbo grupę, kad ji koordinuotų suinteresuotųjų subjektų veiklą, ir gali užmegzti ryšius su Europos standartizacijos organizacijomis. Agentūra teikia Komisijai atitinkamas rekomendacijas.

9 SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

46 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

Agentūros administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)

valdyba, atliekanti 51 straipsnyje nustatytas funkcijas;

b)

vykdomoji valdyba, atliekanti 53 straipsnyje nustatytas funkcijas;

c)

vykdomasis direktorius, kuris vykdo 54 straipsnyje nustatytas pareigas;

d)

viena ar daugiau apeliacinių tarybų, atliekančių 58–62 straipsniuose nustatytas funkcijas.

47 straipsnis

Valdybos sudėtis

1.   Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai; jie visi turi teisę balsuoti.

Valdyboje taip pat yra šeši teisės balsuoti neturintys atstovai, kurie Europos lygmeniu atstovauja šiems suinteresuotiesiems subjektams:

a)

geležinkelio įmonėms;

b)

infrastruktūros valdytojams;

c)

geležinkelių pramonei;

d)

profesinių sąjungų organizacijoms;

e)

keleiviams;

f)

krovinių vežimo paslaugų naudotojams.

Kiekvienam iš tų suinteresuotųjų subjektų atstovauti Komisija skiria po vieną atstovą ir po vieną pakaitinį narį iš keturių pavardžių galutinio sąrašo, kurį pateikia atitinkamos jų europinės organizacijos.

2.   Šios valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami remiantis jų žiniomis Agentūros pagrindinės veiklos srityje ir atsižvelgiant į atitinkamus vadybos, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus. Siekdamos užtikrinti valdybos darbo tęstinumą, visos šalys deda pastangas, kad jų atstovai valdyboje keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia, kad valdyboje būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra.

3.   Valstybės narės ir Komisija skiria į valdybą narius ir atitinkamus jų pakaitinius narius, kurie pakeičia narius šiems nesant.

4.   Narių kadencija yra ketveri metai ir ji gali būti pratęsta.

5.   Prireikus trečiųjų šalių atstovų dalyvavimas ir tokio dalyvavimo sąlygos nustatomi 75 straipsnyje nurodyta tvarka.

48 straipsnis

Valdybos pirmininkas

1.   Valdyba dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių savo narių dauguma iš valstybių narių atstovų išrenka pirmininką ir iš savo narių tarpo išrenka jo pavaduotoją.

Pirmininko pavaduotojas pakeičia pirmininką tuo atveju, kai pastarasis negali atlikti savo pareigų.

2.   Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija trunka ketverius metus ir gali būti vieną kartą pratęsta. Tačiau jei bet kuriuo jų kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, tą pačią dieną savaime baigiasi ir jų kadencija.

49 straipsnis

Posėdžiai

1.   Valdybos posėdžiai vyksta laikantis jos darbo tvarkos taisyklių ir juos sušaukia jos pirmininkas. Posėdžiuose dalyvauja Agentūros vykdomasis direktorius, išskyrus atvejus, kai dėl jo dalyvavimo gali kilti interesų konfliktas, pirmininkui dėl to priėmus sprendimą, kai valdyba turi priimti sprendimą, susijusį su 70 straipsniu, laikantis 51 straipsnio 1 dalies i punkto.

Valdyba gali pakviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, stebėtojo teisėmis dalyvauti svarstant konkrečius jos posėdžių darbotvarkės klausimus.

2.   Valdyba renkasi bent du kartus per metus. Ji taip pat gali susirinkti pirmininko iniciatyva arba Komisijos prašymu, jos narių daugumos prašymu arba vieno trečdalio valstybių narių atstovų valdyboje prašymu.

3.   Konfidencialaus klausimo arba interesų konflikto atvejais valdyba gali nuspręsti konkrečius savo darbotvarkės punktus nagrinėti nedalyvaujant atitinkamiems nariams. Tai nedaro poveikio valstybių narių ir Komisijos teisei, kad joms atstovautų pakaitinis narys ar bet kuris kitas asmuo. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės nustatomos valdybos darbo tvarkos taisyklėse.

50 straipsnis

Balsavimas

Jei šiame reglamente nenustatyta kitaip, valdyba priima savo spendimus absoliučia teisę balsuoti turinčių narių dauguma. Kiekvienas teisę balsuoti turintis narys turi vieną balsą.

51 straipsnis

Valdybos funkcijos

1.   Siekdama užtikrinti, kad Agentūra atliktų savo užduotis, valdyba:

a)

priima ir viešai paskelbia Agentūros veiklos praėjusiais metais metinę ataskaitą ir ne vėliau kaip liepos 1 d. išsiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams;

b)

gavusi Komisijos nuomonę ir laikydamasi 52 straipsnio, dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių savo narių dauguma kasmet priima Agentūros programavimo dokumentą;

c)

dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių savo narių dauguma tvirtina Agentūros metinį biudžetą ir vykdo kitas su Agentūros biudžetu susijusias funkcijas pagal 10 skyrių;

d)

nustato vykdomojo direktoriaus sprendimų priėmimo procedūras;

e)

nustato apsilankymams, auditams ir patikrinimams taikomą politiką, darbo metodus ir procedūras pagal 11, 33 ir 34 straipsnius;

f)

nustato savo darbo tvarkos taisykles;

g)

priima ir atnaujina 39 straipsnyje nurodytus informacijos teikimo ir sklaidos planus;

h)

laikydamasi 2 dalies, Agentūros darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų institucijai ir institucijai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, suteikti Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (23) nustatytais Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais ir Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos);

i)

priima tinkamai pagrįstus sprendimus dėl imuniteto atšaukimo pagal 7 Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 17 straipsnį;

j)

pateikia Komisijai siekiant gauti jos pritarimą Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles, jei jos skiriasi nuo Komisijos priimtų taisyklių, laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatytos procedūros;

k)

dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių dauguma skiria vykdomąjį direktorių ir, kai tinkama, pratęsia jo kadenciją arba pašalina jį iš pareigų pagal 68 straipsnį;

l)

dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių dauguma skiria vykdomosios valdybos narius pagal 53 straipsnį;

m)

tvirtina 53 straipsnyje nurodytos vykdomosios valdybos užduočių įgaliojimus;

n)

priima sprendimus, susijusius su susitarimais, nurodytais 75 straipsnio 2 dalyje;

o)

dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių dauguma skiria ir pašalina apeliacinių tarybų narius pagal 55 straipsnį ir 56 straipsnio 4 dalį;

p)

priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų komandiravimo į Agentūrą taisyklės, pagal 69 straipsnį;

q)

atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykio analizę priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

r)

užtikrina adekvačius tolesnius veiksmus, susijusius su Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliktų tyrimų išvadomis bei rekomendacijomis ir įvairiomis vidaus ar išorės audito ataskaitomis bei įvertinimais, patikrindama, ar vykdomasis direktorius ėmėsi tinkamų veiksmų;

s)

priima valdybos ir apeliacinių tarybų narių, 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų darbo grupių ir kitų grupių narių ir kitų darbuotojų, kuriems netaikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles. Į tokias taisykles įtraukiamos nuostatos dėl interesų deklaracijų ir atitinkamais atvejais nuostatos, susijusios su tarnybos laikotarpio pabaiga;

t)

priima gaires ir pagrindinių elementų, kurie turi būti įtraukti į Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų sudarytinus bendradarbiavimo susitarimus, sąrašą, atsižvelgdama į 76 straipsnio nuostatas;

u)

priima pareiškėjų mokėtinų mokesčių ir rinkliavų finansinio paskirstymo, kaip nurodyta 76 straipsnio 2 dalyje, pavyzdinį modelį 14, 20 ir 21 straipsnių tikslais;

v)

nustato Agentūros ir jos darbuotojų bendradarbiavimo nacionaliniuose teismo procesuose procedūras;

w)

tvirtina darbo grupių ir kitų grupių darbo tvarkos taisykles ir jų narių kelionės ir pragyvenimo išlaidų tarifų lenteles, kaip nurodyta 5 straipsnio 5 ir 9 dalyse;

x)

iš savo narių tarpo skiria stebėtoją Komisijos taikomai su vykdomojo direktoriaus skyrimu susijusiai atrankos procedūrai stebėti;

y)

priima atitinkamas Reglamento Nr. 1 (24) įgyvendinimo taisykles, laikydamasi 74 straipsnio 1 dalyje nustatytų balsavimo taisyklių.

2.   Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatytos procedūros valdyba priima sprendimą, kuriuo pagal Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalį ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsnį atitinkami paskyrimų institucijos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti. Vykdomasis direktorius informuoja valdybą apie tokius subdelegavimus.

Taikydama pirmą pastraipą, kai to reikia dėl išimtinių aplinkybių, valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų institucijos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei pastarojo įvykdytą įgaliojimų subdelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba deleguotų juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius. Asmuo, kuriam buvo deleguoti įgaliojimai, atsiskaito valdybai apie tokių deleguotų įgaliojimų vykdymą.

52 straipsnis

Programavimo dokumentas

1.   Atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, valdyba kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. priima programavimo dokumentą, kuriame pateikiama metinė ir daugiametė programos, ir perduoda jį valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai bei Komisijai ir 38 straipsnyje nurodytiems tinklams. Metinėje darbo programoje išdėstomi veiksmai, kuriuos Agentūra atliks per ateinančius metus.

Valdyba nustato tinkamas procedūras, taikytinas priimant programavimo dokumentą, be kita ko, dėl konsultavimosi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

2.   Galutinai patvirtinus Sąjungos bendrąjį biudžetą programavimo dokumentas tampa galutinis ir prireikus jis atitinkamai koreguojamas.

Jeigu per 15 dienų nuo programavimo dokumento priėmimo Komisija pareiškia nepritarimą tokiam dokumentui, valdyba per du mėnesius pakartotinai išnagrinėja programą ir priima dokumentą, prireikus su pakeitimais, per antrąjį svarstymą dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių, įskaitant visus Komisijos atstovus, dauguma arba valstybių narių atstovų vieningu sprendimu.

3.   Agentūros metinėje darbo programoje nurodomi visų veiklos krypčių tikslai. Paprastai kiekviena veikla aiškiai susiejama su biudžeto ir žmogiškaisiais ištekliais, kurių reikia norint ją įvykdyti, pagal veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus ir poveikio išankstinio poveikio vertinimo procedūrą, numatytą 8 straipsnio 2 dalyje.

4.   Valdyba prireikus iš dalies keičia priimtą programavimo dokumentą, kai Agentūrai priskiriama nauja užduotis. Tokia nauja užduotis įtraukiama išanalizavus poveikį žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams pagal 8 straipsnio 2 dalį ir gali būti priimtas sprendimas dėl jos atidėti kitų užduočių vykdymą.

5.   Agentūros daugiametėje darbo programoje išdėstomas bendras strateginio programavimo procesas, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat išdėstomas išteklių programavimo procesas, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojus. Dėl daugiametės darbo programos projekto konsultuojamasi su Europos Parlamentu.

Išteklių programavimo procesas kasmet atnaujinamas. Strateginio programavimo procesas prireikus atnaujinamas, visų pirma siekiant atsižvelgti į 82 straipsnyje nurodyto vertinimo ir peržiūros rezultatus.

53 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1.   Valdybai padeda vykdomoji valdyba.

2.   Vykdomoji valdyba rengia sprendimus, kuriuos turi priimti valdyba. Prireikus, skubos atveju ji priima tam tikrus laikinus sprendimus valdybos vardu, ypač administraciniais ir biudžeto klausimais, atsižvelgdama į valdybos suteiktus įgaliojimus.

Kartu su valdyba vykdomoji valdyba užtikrina atitinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su OLAF atliktų tyrimų išvadomis bei rekomendacijomis ir įvairiomis vidaus ar išorės audito ataskaitomis bei įvertinimais, be kita ko, vykdomajam direktoriui imantis tinkamų veiksmų.

Nedarydama poveikio vykdomojo direktoriaus atsakomybei, kaip nustatyta 54 straipsnyje, vykdomoji valdyba padeda vykdomajam direktoriui įgyvendinti valdybos sprendimus ir tuo tikslu jį konsultuoja, kad būtų stiprinama administracinio ir biudžeto valdymo priežiūra.

3.   Vykdomąją valdybą sudaro šie nariai:

a)

valdybos pirmininkas;

b)

keturi iš kitų valstybių narių atstovų valdyboje ir

c)

vienas iš Komisijos atstovų valdyboje.

Valdybos pirmininkas eina ir vykdomosios valdybos pirmininko pareigas.

Keturis valstybių narių atstovus ir jų pakaitinius narius paskiria valdyba, remdamasi jų atitinkama kompetencija ir patirtimi. Juos skirdama, valdyba siekia, kad valdyboje būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

4.   Vykdomosios valdybos narių kadencija yra tokia pati kaip ir valdybos narių, nebent valdyba nuspręstų, kad ji turi būti trumpesnė.

5.   Vykdomoji valdyba susirenka bent kartą per tris mėnesius ir, kai įmanoma, ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki valdybos posėdžio. Vykdomosios valdybos narių ar valdybos prašymu vykdomosios valdybos pirmininkas sušaukia papildomus posėdžius.

6.   Valdyba nustato vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles, ji reguliariai informuojama apie vykdomosios valdybos darbą ir ji gali susipažinti su pastarosios dokumentais.

54 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1.   Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius; vykdydamas savo pareigas jis yra visiškai nepriklausomas. Vykdomasis direktorius už savo veiklą atsiskaito valdybai.

2.   Nedarydamas poveikio Komisijos, valdybos ar vykdomosios valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius nesiekia gauti ir nesilaiko jokios Vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų.

3.   Gavęs Europos Parlamento arba Tarybos prašymą tai padaryti, vykdomasis direktorius pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą susijusiai institucijai.

4.   Vykdomasis direktorius yra teisinis Agentūros atstovas ir priima sprendimus, rekomendacijas, nuomones ir kitus oficialius Agentūros aktus.

5.   Vykdomasis direktorius atsako už Agentūros administracinį valdymą ir už šiuo reglamentu jam pavestų užduočių įgyvendinimą. Visų pirma vykdomasis direktorius atsako už:

a)

kasdieninį Agentūros veiklos administravimą;

b)

valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c)

programavimo dokumento rengimą ir jo pateikimą valdybai, pasikonsultavus su Komisija;

d)

programavimo dokumento įgyvendinimą ir, kiek galima, su Agentūros užduotimis susijusių Komisijos prašymų teikti pagalbą tenkinimą pagal šį reglamentą;

e)

Agentūros veiklos konsoliduotosios metinės ataskaitos, įskaitant leidimus suteikiančio pareigūno deklaraciją, kurioje konstatuojama, ar jis turi pagrįstą užtikrinimą, parengimą pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 47 straipsnio 1 dalies b punktą ir šio reglamento 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir pateikimą valdybai įvertinti ir priimti;

f)

reikiamų veiksmų vykdymą, visų pirma administracinių vidaus nurodymų pateikimą ir įsakymų paskelbimą siekiant užtikrinti, kad Agentūra veiktų pagal šį reglamentą;

g)

veiksmingos stebėsenos sistemos sukūrimą, kad Agentūros rezultatus būtų galima palyginti su jos veiklos tikslais, ir reguliarios vertinimo sistemos, atitinkančios pripažintus profesinius standartus, sukūrimą;

h)

bendrosios ataskaitos projekto parengimą kasmet, remiantis g punkte nurodytomis stebėsenos bei vertinimo sistemomis, ir jo pateikimą valdybai;

i)

Agentūros įplaukų bei išlaidų sąmatos projekto sudarymą pagal 64 straipsnį ir Agentūros biudžeto vykdymą pagal 65 straipsnį;

j)

reikiamų veiksmų vykdymą siekiant stebėti 38 straipsnyje nurodytų nacionalinių saugos institucijų, tyrimo įstaigų ir atstovaujamųjų organizacijų tinklų darbą;

k)

veiksmų plano parengimą atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir įvertinimų, taip pat OLAF atliktų tyrimų išvadas ir pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus Komisijai ir reguliariai – valdybai;

l)

Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant priemones užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir bet kokiai kitai neteisėtai veiklai, vykdant veiksmingas patikras ir, nustačius pažeidimų, išieškant netinkamai sumokėtas sumas, o atitinkamais atvejais – taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas;

m)

Agentūros kovos su sukčiavimu strategijos parengimą ir jos pateikimą valdybai patvirtinti;

n)

Agentūros finansinio reglamento projekto parengimą valdybai priimti pagal 66 straipsnį ir jo įgyvendinimo taisyklių parengimą;

o)

bendradarbiavimo susitarimų su nacionalinėmis saugos institucijomis sudarymą Agentūros vardu pagal 76 straipsnį.

55 straipsnis

Apeliacinės tarybos įsteigimas ir sudėtis

1.   Valdybos sprendimu Agentūra įsteigia vieną ar daugiau apeliacinių tarybų, kurios yra atsakingos už apeliacinių skundų nagrinėjimo ir arbitražo procedūras, nurodytas 58 ir 61 straipsniuose.

2.   Kiekvieną apeliacinę tarybą sudaro pirmininkas ir kiti du nariai. Kai jie nedalyvauja arba iškilus bet kokiems interesų konfliktams, jiems atstovauja pakaitiniai nariai.

3.   Dėl apeliacinės tarybos įsteigimo ir sudėties sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Apeliacinė taryba gali būti įsteigta kaip nuolatinis organas ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui. Abiem atvejais laikomasi taikoma ši procedūra:

a)

Komisija parengia atitinkama kompetencija ir patirtimi grindžiamą kvalifikuotų ekspertų sąrašą ir taikoma atvira atrankos procedūra;

b)

pirmininką, kitus narius ir jų pakaitinius narius skiria valdyba iš a punkte nurodyto sąrašo. Jei apeliacinė taryba nėra įsteigta kaip nuolatinis organas, valdyba atsižvelgia į apeliacinio skundo ar arbitražo pobūdį bei turinį ir vengia interesų konfliktų pagal 57 straipsnį.

4.   Kai apeliacinė taryba mano, kad to reikia dėl apeliacinio skundo pobūdžio, ji gali prašyti valdybos paskirti du papildomus narius ir jų pakaitinius narius iš 3 dalies a punkte nurodyto sąrašo.

5.   Remdamasi Agentūros pasiūlymu ir pasikonsultavusi su valdyba, Komisija nustato apeliacinių tarybų darbo tvarkos taisykles, įskaitant balsavimo taisykles, apeliacinio skundo pateikimo tvarką ir jos narių išlaidų kompensavimo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Procedūros pradinio nagrinėjimo etape apeliacinės tarybos gali prašyti atitinkamų valstybių narių ekspertų nuomonės, visų pirma tam, kad būtų paaiškinti atitinkami nacionalinės teisės aktai.

56 straipsnis

Apeliacinių tarybų nariai

1.   Nuolatinės apeliacinės tarybos narių ir pakaitinių narių kadencija trunka ne ilgiau kaip ketverius metus ir gali būti vieną kartą pratęsta. Kitais atvejais jų kadencijos trukmė atitinka apeliacinio skundo nagrinėjimo ar arbitražo procedūros trukmę.

2.   Apeliacinių tarybų nariai yra nepriklausomi nuo visų apeliaciniame ar arbitražo procese dalyvaujančių šalių ir negali eiti jokių kitų pareigų Agentūroje. Svarstydami ir priimdami sprendimus jie nesivadovauja jokiais nurodymais ir neturi jokių interesų konfliktų.

3.   Apeliacinių tarybų nariai nėra Agentūros darbuotojai ir jiems sumokama už jų faktinį dalyvavimą konkrečioje apeliacinio skundo nagrinėjimo ar arbitražo procedūroje.

4.   Jų kadencijos metu apeliacinių tarybų nariai negali būti pašalinti iš pareigų, nebent esama rimtų priežasčių juos pašalinti ir valdyba tuo tikslu priima sprendimą.

5.   Jų kadencijos metu apeliacinių tarybų nariai negali būti išbraukti iš kvalifikuotų ekspertų sąrašo, nebent esama rimtų priežasčių juos išbraukti ir Komisija tuo tikslu priima sprendimą.

57 straipsnis

Nušalinimas ir prieštaravimo pareiškimas

1.   Apeliacinių tarybų nariai negali dalyvauti apeliaciniame ar arbitražo procese, jei turi asmeninių interesų procese, jei jie anksčiau yra atstovavę vienai iš proceso šalių ar jei dalyvavo priimant skundžiamą sprendimą.

2.   Kai apeliacinės tarybos narys mano, kad jam pačiam ar bet kuriam kitam nariui yra netinkama dalyvauti kuriame nors apeliaciniame ar arbitražo procese dėl bet kurio iš 1 dalyje nurodytų pagrindų ar bet kurios kitos priežasties, tas narys apie tai informuoja apeliacinę tarybą, kuri priima sprendimą dėl atitinkamo asmens nušalinimo, remdamasi valdybos pagal 51 straipsnio 1 dalies s punktą priimtomis taisyklėmis.

3.   Bet kuri apeliacinio ar arbitražo proceso šalis gali pagal darbo tvarkos taisykles, nustatytas pagal 55 straipsnio 5 dalį, pareikšti prieštaravimų dėl bet kurio apeliacinės tarybos nario dalyvavimo dėl bet kurio iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų arba dėl to, kad įtariama, jog tas narys yra šališkas. Prieštaravimas negali būti grindžiamas atitinkamo nario pilietybe.

4.   3 dalyje nurodytas prieštaravimas yra priimtinas tik tuo atveju, jeigu jis pateikiamas prieš apeliacinei tarybai pradedant procesą arba jeigu informacija, kuria grindžiamas prieštaravimas, sužinoma jau pradėjus procesą, laikantis Apeliacinės tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytų laiko terminų. Atitinkamas apeliacinės tarybos narys informuojamas apie prieštaravimą ir pareiškia, ar sutinka būti nušalintas. Jeigu nesutinka, apeliacinė taryba priima sprendimą laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų laiko terminų, o jeigu narys nepateikia atsakymo – pasibaigus nustatytam atsakymo pateikimo terminui.

5.   Apeliacinės tarybos priima sprendimą dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi 2, 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui. Priimant tą sprendimą atitinkamą asmenį apeliacinėje taryboje pakeičia jo pakaitinis narys. Valdyba informuojama apie apeliacinės tarybos priimtus sprendimus.

58 straipsnis

Apeliaciniai skundai prieš sprendimus ir neveikimą

1.   Apeliacinei tarybai gali būti teikiami apeliaciniai skundai dėl Agentūros pagal 14, 20, 21 ir 22 straipsnius priimto sprendimo arba dėl to, kad Agentūra nesiėmė veiksmų per taikomus laikotarpius, užbaigus 60 straipsnyje nurodytą tarpinį patikslinimą.

2.   Pagal 1 dalį pateikus apeliacinį skundą, sprendimo vykdymas nesustabdomas. Tačiau dalyvaujančių šalių prašymu apeliacinė taryba gali nuspręsti, kad atitinkamas apeliacinis skundas turi turėti sustabdomąjį poveikį, jei ji mano, kad dėl aplinkybių, pavyzdžiui, poveikio saugai, galima tai padaryti. Tokiu atveju apeliacinė taryba pateikia savo sprendimą pagrindžiančius motyvus.

59 straipsnis

Asmenys, turintys teisę pateikti apeliacinį skundą, terminas ir forma

1.   Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti apeliacinį skundą dėl Agentūros pagal 14, 20 ir 21 straipsnius priimto tam asmeniui skirto ar tiesiogiai ir asmeniškai su juo susijusio sprendimo arba dėl to, kad Agentūra nesiėmė veiksmų per taikomus terminus.

2.   Apeliacinis skundas su nurodytais pagrindais pateikiamas raštu, laikantis 55 straipsnio 5 dalyje nurodytų darbo tvarkos taisyklių, per du mėnesius nuo pranešimo apie priemonę atitinkamam asmeniui dienos arba, jei asmeniui apie priemonę nepranešta, per du mėnesius nuo tos dienos, kai tas asmuo sužinojo apie tą priemonę.

Apeliaciniai skundai dėl neveikimo pateikiami raštu Agentūroje per du mėnesius nuo atitinkamame straipsnyje nustatyto termino pabaigos.

60 straipsnis

Tarpinis patikslinimas

1.   Jei Agentūra mano, kad apeliacinis skundas yra priimtinas ir tinkamai pagrįstas, ji pataiso 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą ar padėtį, susijusią su tuo, kad nebuvo imtasi veiksmų. Tai netaikoma, kai sprendimas, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, daro poveikį kitai apeliaciniame procese dalyvaujančiai šaliai.

2.   Jei sprendimas nepataisomas per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo gavimo, Agentūra nedelsdama sprendžia, ar nereikėtų sustabdyti jos sprendimo vykdymo, ir perduoda skundą vienai iš apeliacinių tarybų.

61 straipsnis

Arbitražo procedūra

Esant nesutarimui tarp Agentūros ir nacionalinės saugos institucijos ar institucijų pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 7 dalį bei 24 straipsnį ir Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 7 dalį ir 17 straipsnio 5 bei 6 dalis, atitinkamos nacionalinės saugos institucijos ar institucijų prašymu tam klausimui priskirta apeliacinė taryba atlieka arbitro funkcijas. Tokiu atveju apeliacinė taryba sprendžia, ar palaikyti Agentūros poziciją.

62 straipsnis

Apeliacinių skundų nagrinėjimas, arbitražas ir su jais susiję sprendimai

1.   Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo patenkinimo ar atmetimo per tris mėnesius nuo to apeliacinio skundo pateikimo. Nagrinėdama apeliacinį skundą arba atlikdama arbitro funkcijas, apeliacinė taryba veikia laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų terminų. Ji kviečia (tiek kartų, kiek reikia) apeliacinio proceso šalis per nurodytus laikotarpius pareikšti pastabas dėl jos ar kitų apeliacinio proceso šalių pranešimų. Apeliacinio proceso šalys turi teisę teikti žodinius paaiškinimus.

2.   Arbitražo atveju Agentūra priima galutinį sprendimą laikydamasi Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 7 dalyje ir Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 7 dalyje nurodytų procedūrų.

3.   Jeigu apeliacinė taryba nustato, kad priežastys pateikti apeliacinį skundą yra pagrįstos, ji perduoda bylą Agentūrai. Agentūra priima savo galutinį sprendimą, atitinkantį apeliacinės tarybos išvadas, ir pateikia to sprendimo motyvų pareiškimą. Agentūra atitinkamai informuoja apie tai apeliacinio proceso šalis.

63 straipsnis

Ieškiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismui

1.   Ieškiniai dėl Agentūros sprendimų, priimtų pagal 14, 20 ir 21 straipsnius, pripažinimo negaliojančiais arba dėl to, kad ji nesiėmė veiksmų per taikomus terminus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui gali būti pateikti tik užbaigus pagal 58 straipsnį Agentūroje vykdomą apeliacinį procesą.

2.   Agentūra imasi visų būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.

10 SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

64 straipsnis

Biudžetas

1.   Visų Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmata rengiama dėl kiekvienų finansinių metų, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Agentūros biudžete.

2.   Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Agentūros įplaukas sudaro:

a)

Sąjungos įnašas ir iš Sąjungos įstaigų gaunamos dotacijos;

b)

trečiųjų šalių, dalyvaujančių Agentūros darbe, kaip numatyta 75 straipsnyje, įnašai;

c)

mokesčiai, kuriuos sumoka asmenys, pateikę paraiškas dėl Agentūros išduodamų sertifikatų ir leidimų pagal 14, 20 ir 21 straipsnius, ir tų sertifikatų bei leidimų turėtojai;

d)

rinkliavos už leidinius, mokymą ir kitas Agentūros teikiamas paslaugas;

e)

valstybių narių, trečiųjų šalių ar kitų subjektų savanoriški finansiniai įnašai, jeigu tokie įnašai yra skaidrūs, aiškiai nurodyti biudžete ir nekelia pavojaus Agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui.

3.   Agentūros išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

4.   Įplaukos ir išlaidos yra subalansuojamos.

5.   Valdyba, remdamasi vykdomojo direktoriaus vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo principu parengtu projektu, kasmet sudaro kitų finansinių metų Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatą. Tą sąmatą, į kurią įtraukiamas etatų plano projektas, ne vėliau kaip sausio 31 d. valdyba pateikia Komisijai.

6.   Sąmatą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su preliminariu Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

7.   Remdamasi sąmata, Komisija į preliminarų Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatas, kurios, jos nuomone, yra būtinos etatų planui, bei iš bendrojo biudžeto mokėtino įnašo sumą ir kartu su kiekvieno Agentūros sąmatos ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos skirtumo aprašymu bei pateisinimu SESV 314 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

8.   Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina Agentūrai skiriamo įnašo asignavimus. Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina Agentūros etatų planą.

9.   Biudžetą priima valdyba dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių dauguma. Agentūros biudžetas tampa galutinis, kai galutinai patvirtinamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus jis atitinkamai pakoreguojamas.

10.   Bet kurio su turtu susijusio projekto, kuris galėtų turėti didelių pasekmių Agentūros biudžetui, atveju taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (25) 203 straipsnis.

65 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.   Vykdomasis direktorius vykdo Agentūros biudžetą.

2.   Ne vėliau kaip kovo 1 d. po kiekvienų finansinių metų Agentūros apskaitos pareigūnas perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui laikinąsias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų laikinąsias finansines ataskaitas pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 147 straipsnį.

3.   Ne vėliau kaip kovo 31 d. po kiekvienų finansinių metų Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams nusiunčia Agentūros laikinąsias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

Audito Rūmai tikrina tas finansines ataskaitas pagal SESV 287 straipsnį. Kiekvienais metais Audito Rūmai skelbia pranešimą apie Agentūros veiklą.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Agentūros laikinąsias finansines ataskaitas, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 148 straipsnį apskaitos pareigūnas parengia Agentūros galutines finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius pateikia jas valdybai, kad ji pareikštų nuomonę.

5.   Valdyba pareiškia nuomonę dėl Agentūros galutinių finansinių ataskaitų.

6.   Ne vėliau kaip liepos 1 d. po kiekvienų finansinių metų apskaitos pareigūnas galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7.   Agentūros galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos.

8.   Vykdomasis direktorius ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. po kiekvienų finansinių metų nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Tą atsakymą jis taip pat nusiunčia valdybai ir Komisijai.

9.   Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius jam pateikia visą informaciją, būtiną sklandžiam atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 165 straipsnio 3 dalimi.

10.   Remdamasis kvalifikuota balsų dauguma priimta Tarybos rekomendacija, Europos Parlamentas anksčiau nei N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė N metų biudžetą.

66 straipsnis

Finansinės taisyklės

Valdyba, pasikonsultavusi su Komisija, priima Agentūrai taikytinas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013, nebent tai yra konkrečiai būtina Agentūros veiklai užtikrinti ir Komisija tam davė išankstinį sutikimą.

11 SKYRIUS

DARBUOTOJAI

67 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Agentūros darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir taisyklės, priimtos Sąjungos institucijų susitarimu, kuriuo įgyvendinami tie Tarnybos nuostatai.

2.   Nedarant poveikio šio reglamento 51 straipsnio 1 dalies j punktui, Komisijos priimtos Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės, įskaitant bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį analogiškai taikomos Agentūrai.

3.   Agentūra imasi atitinkamų administracinių priemonių, inter alia, vykdydama mokymo ir prevencijos strategijas, kad organizuotų savo paslaugas taip, kad būtų išvengta interesų konflikto.

68 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.   Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Agentūros laikinas darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

2.   Vykdomąjį direktorių skiria valdyba, remdamasi nuopelnais ir dokumentais patvirtintais administraciniais bei valdymo gebėjimais, ir atitinkamomis žiniomis ir patirtimi transporto sektoriaus srityje, iš Komisijos pasiūlyto bent trijų kandidatų sąrašo pritaikius atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, atliktą paskelbus pranešimą apie laisvą pareigybę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir atitinkamais atvejais kitose informavimo priemonėse. Prieš valdybai priimant sprendimą 51 straipsnio 1 dalies x punkte nurodytas stebėtojas pateikia ataskaitą apie procedūrą.

Vykdomojo direktoriaus įdarbinimo sutarties sudarymo tikslais Agentūrai atstovauja valdybos pirmininkas.

Prieš paskyrimą valdybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo komiteto narių pateiktus klausimus.

3.   Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų ir Agentūros ateities uždavinių bei iššūkių įvertinimą.

4.   Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3 dalyje nurodytą įvertinimą, valdyba gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgiau nei penkeriems metams.

5.   Apie savo ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją valdyba informuoja Europos Parlamentą. Per vieną mėnesį iki tokio kadencijos pratęsimo vykdomasis direktorius gali būti pakviestas padaryti pranešimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių klausimus.

6.   Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, po tokio kadencijos pratęsimo negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7.   Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik valdybos sprendimu, priimtu Komisijos arba vieno trečdalio valdybos narių prašymu.

69 straipsnis

Komandiruoti nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

Agentūra gali naudotis komandiruotaisiais nacionaliniais ekspertais ir kitais darbuotojais, kurie nėra Agentūros įdarbinti pagal Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

Nedarant poveikio atitinkamu Komisijos sprendimu dėl nacionalinių ekspertų komandiravimo nustatytoms taisyklėms, kurios taikomos Agentūrai, valdyba priima sprendimą, kuriame nustatomos nacionalinių ekspertų komandiravimo į Agentūrą taisyklės, įskaitant taisykles dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo, taip pat dėl atitinkamų apribojimų tais atvejais, kai galėtų būti pakenkta nacionalinių ekspertų nepriklausomumui ir nešališkumui.

12 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

70 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

71 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.   Jeigu būtinos priemonės dėl patalpų, kurios turi būti suteiktos Agentūrai priimančiojoje valstybėje narėje, ir dėl infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat toje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, valdybos nariams, Agentūros darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės dar neįgyvendinamos arba dar nėra nustatytos rašytiniame susitarime, pagal priimančiosios valstybės narės teisinę tvarką, gavus valdybos patvirtinimą, ne vėliau kaip 2017 m. birželio 16 d. sudaromas Agentūros ir priimančiosios valstybės narės susitarimas dėl visų šių elementų. Tas susitarimas gali būti sudarytas susitarimo dėl būstinės forma.

2.   Priimančioji valstybė narė sudaro kuo geresnes sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas ir tinkamas transporto jungtis.

72 straipsnis

Atsakomybė

1.   Agentūros sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

2.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią arbitražinę išlygą, numatytą Agentūros sudarytoje sutartyje.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal valstybių narių teisės aktams būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią vykdydami pareigas padaro jos padaliniai arba darbuotojai.

4.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimu.

5.   Asmeninę Agentūros darbuotojų atsakomybę jos atžvilgiu reglamentuoja nuostatos, išdėstytos jiems taikomuose Tarnybos nuostatuose ar Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose.

73 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis teisminėmis institucijomis

Nacionalinio teismo proceso, kuriame Agentūra dalyvauja dėl to, kad ji vykdė savo užduotis pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį ir 21 straipsnio 6 dalį ir Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 6 dalį, atveju Agentūra ir jos darbuotojai nederamai nedelsdami bendradarbiauja su kompetentingomis nacionalinėmis teisminėmis institucijomis. Tokiais atvejais taikytinas tinkamas procedūras nustato valdyba pagal 51 straipsnio 1 dalies v punktą.

74 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1.   Agentūrai taikomas Reglamentas Nr. 1. Prireikus valdyba patvirtina atitinkamas to reglamento įgyvendinimo taisykles.

Valdybos nario prašymu sprendimas tuo atžvilgiu priimamas vieningai.

2.   Agentūros darbui reikiamas vertimo raštu paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

75 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas Agentūros darbe

1.   Nedarant poveikio 44 straipsniui, Agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, visų pirma valstybės, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, valstybės, kurioms taikoma plėtros politika, ir ELPA valstybės, kurios su Sąjunga yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos atitinkamos valstybės šio reglamento taikymo srityje yra priėmusios ir taiko Sąjungos teisę ar lygiavertes nacionalines priemones, laikantis SESV 218 straipsnyje nustatytos procedūros.

2.   Pagal atitinkamas 1 dalyje nurodytų susitarimų nuostatas sudaromi Agentūros ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimai, kuriuose nustatomos išsamios tų trečiųjų šalių dalyvavimo Agentūros darbe taisyklės, ypač tokio dalyvavimo pobūdis ir mastas. Į tuos susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl finansinių įnašų ir darbuotojų. Juose gali būti numatytas atitinkamų trečiųjų šalių teisės balsuoti neturinčių atstovų dalyvavimas valdyboje.

Agentūra pasirašo susitarimus, gavusi Komisijos ir valdybos pritarimą.

76 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis ir įstaigomis

1.   Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus, susijusius su 14, 20 ir 21 straipsnių įgyvendinimu, atsižvelgdamos į 51 straipsnio 1 dalies t punktą.

2.   Gali būti sudaromi specialieji arba bendrieji bendradarbiavimo susitarimai, kurie gali apimti vieną ar daugiau nacionalinių saugos institucijų. Juose pateikiamas konkretus užduočių ir sąlygų, kuriomis turi būti pasiekti rezultatai, aprašymas, nurodomi rezultatų pasiekimo terminai ir nustatomas pareiškėjų mokėtinų mokesčių paskirstymo Agentūrai ir nacionalinėms saugos institucijoms būdas. Tokiu paskirstymu atsižvelgiama į 51 straipsnio 1 dalies u punkte nurodytą pavyzdinį modelį.

3.   Tinklų, kurie dėl geografinių ar istorinių priežasčių reikalauja konkrečių ekspertinių žinių, atveju, siekiant sumažinti administracinę naštą ir pareiškėjo patiriamas išlaidas, bendradarbiavimo susitarimuose taip pat gali būti numatyta konkreti bendradarbiavimo tvarka. Jei tokie tinklai yra izoliuoti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, tokia konkreti bendradarbiavimo tvarka gali apimti galimybę sutartimi pavesti užduotis atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms, kai tai yra būtina norint užtikrinti veiksmingą ir proporcingą išteklių paskirstymą.

4.   Tuo atveju, kai tų valstybių narių geležinkelio tinklų vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio ir kai tokiems tinklams taikomi tapatūs techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir kaimyninėse trečiosiose valstybėse, daugiašalio bendradarbiavimo susitarimo šalys yra visos susijusios nacionalinės saugos institucijos tose valstybėse narėse, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 15 dalyje ir Direktyvos (ES) 2016/798 11 straipsnio 3 dalyje.

5.   Bendradarbiavimo susitarimai sudaromi anksčiau nei Agentūra pradeda vykdyti savo užduotis pagal 83 straipsnio 4 dalį.

6.   Siekdama įgyvendinti 14, 20 ir 21 straipsnius, Agentūra gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitomis nacionalinėmis institucijomis ir kompetentingomis įstaigomis.

7.   Bendradarbiavimo susitarimais nedaromas poveikis bendrai Agentūros atsakomybei už savo užduočių atlikimą, kaip numatyta 14, 20 ir 21 straipsniuose.

8.   Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos gali dirbti kartu ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais įgyvendinant Direktyvą (ES) 2016/797 ir Direktyvą (ES) 2016/798.

77 straipsnis

Skaidrumas

1.   Agentūros turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (26).

Valdyba ne vėliau kaip 2017 m. birželio 16 d. patvirtina praktines priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti.

Sprendimai, kuriuos priima Agentūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali tapti skundo ombudsmenui ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikto ieškinio dalyku atitinkamai pagal SESV 228 ir 263 straipsnius.

2.   Agentūra savo interneto svetainėje skelbia savo rekomendacijas, nuomones, tyrimų rezultatus, ataskaitas ir poveikio įvertinimo rezultatus, nedarydama poveikio 1 daliai ir pašalinusi iš jų visą konfidencialią medžiagą.

3.   Agentūra viešai paskelbia Agentūros administracinės ir valdymo struktūros, nurodytos 46 straipsnyje, narių interesų deklaracijas.

Agentūros vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (27).

4.   Valdyba patvirtina priemones siekdama užtikrinti, kad Agentūra savo interneto svetainėje pateiktų efektyvią, patogią naudotis ir lengvai prieinamą informaciją apie geležinkelių sąveikos ir saugos procesus ir apie kitus svarbius geležinkelių srities dokumentus.

78 straipsnis

Įslaptintai arba neskelbtinai informacijai apsaugoti skirtos saugumo taisyklės

Agentūra taiko principus, išdėstytus Europos Sąjungos įslaptintai informacijai ir neskelbtinai neįslaptintai informacijai taikomose Komisijos saugumo taisyklėse, nustatytose Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 (28). Jie apima, inter alia, nuostatas dėl tokios informacijos mainų, tvarkymo ir saugojimo.

79 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.   Siekdama palengvinti Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 numatytą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 16 d. Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir priima atitinkamas visiems Agentūros darbuotojams taikytinas nuostatas, naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.   Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Agentūros, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (29) nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, turinčios įtakos Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Agentūros finansuojamomis dotacijomis ar sutartimis.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į Agentūros bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal atitinkamą savo kompetenciją.

13 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

80 straipsnis

Su mokesčiais ir rinkliavomis susiję įgyvendinimo aktai

1.   Remdamasi 2 ir 3 dalyse nustatytais principais, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato:

a)

Agentūrai mokėtinus mokesčius ir rinkliavas, visų pirma taikant 14, 20, 21 ir 22 straipsnius, ir

b)

mokėjimo sąlygas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Mokesčiai ir rinkliavos imami už:

a)

leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir transporto priemonių tipus išdavimą ir atnaujinimą;

b)

bendrų saugos sertifikatų išdavimą ir atnaujinimą;

c)

paslaugų teikimą; už tai mokami mokesčiai ir rinkliavos turi atitikti faktines kiekvienos suteiktos paslaugos sąnaudas;

d)

sprendimų dėl patvirtinimo parengimą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį.

Mokesčiai ir rinkliavos gali būti imami už apeliacinių skundų nagrinėjimą.

Visi mokesčiai ir rinkliavos nustatomi ir mokami eurais.

Mokesčiai ir rinkliavos nustatomi skaidriai, sąžiningai ir vienodai, atsižvelgiant į Europos geležinkelių sektoriaus konkurencingumą. Dėl jų neturi kilti bereikalinga finansinė našta pareiškėjams. Atitinkamai atsižvelgiama į specifinius mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių poreikius, įskaitant galimybę išskaidyti mokėjimus į keletą dalių ir etapų.

Mokestis už sprendimų dėl patvirtinimo parengimą nustatomas proporcingai, atsižvelgiant į leidimų išdavimo proceso, susijusio su ERTMS kelio projektais, skirtingus etapus ir kiekvienu etapu reikalingo darbo krūvį. Mokesčių paskirstymas aiškiai nurodomas finansinėse ataskaitose.

Nustatomi pagrįsti mokesčių ir rinkliavų sumokėjimo terminai, tinkamai atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2016/797 19 ir 21 straipsniuose ir Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnyje numatytų procedūrų atvejais taikomus terminus.

3.   Nustatomi tokio dydžio mokesčiai ir rinkliavos, kad būtų užtikrinta, jog iš jų gaunamų įplaukų pakaktų visoms suteiktų paslaugų sąnaudoms padengti, be kita ko, atitinkamoms sąnaudoms, susijusioms su nacionalinėms saugos institucijoms pagal 76 straipsnio 2 ir 3 dalis pavestomis užduotimis. Visų pirma tose sąnaudose turi atsispindėti visos Agentūros išlaidos, susijusios su darbuotojais, dalyvaujančiais vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą, įskaitant proporcingas darbdavio įmokas į pensijų schemą. Jei teikiant paslaugas, kurias padengia mokesčiai ir rinkliavos, nuolat susidarytų nemažas neatitikimas, privaloma patikslinti tų mokesčių ir rinkliavų dydžius. Tie mokesčiai ir rinkliavos yra Agentūrai skirtos asignuotosios įplaukos.

Nustatydama mokesčių ir rinkliavų dydžius, Komisija atsižvelgia į:

a)

sertifikatuose nustatytą veiklos vykdymo sritį;

b)

leidimuose nustatytą naudojimo sritį ir

c)

geležinkelių eksploatavimo veiklos rūšį ir mastą.

81 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 51 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

82 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2020 m. birželio 16 d. ir po to kas penkerius metus Komisija užsako vertinimą, kad būtų įvertintas visų pirma Agentūros ir jos darbo metodų poveikis, veiksmingumas ir efektyvumas, atsižvelgiant į visą susijusį Audito Rūmų atliktą darbą, taip pat atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalines saugos institucijas, geležinkelių sektoriaus, socialinių partnerių ir vartotojų organizacijų atstovų nuomones ir rekomendacijas. Vertinant pirmiausia išnagrinėjamas poreikis iš dalies keisti Agentūros įgaliojimus ir tokio dalinio pakeitimo finansinės pasekmės.

2.   Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 16 d. Komisija, kad nustatytų, ar reikia patobulinimų, įvertina dvigubos transporto priemonių leidimų ir saugos sertifikatų išdavimo sistemos veikimą, su ja susijusią vieno langelio sistemą ir suderintą ERTMS įgyvendinimą Sąjungoje.

3.   Komisija įvertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis apie ją perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir valdybai. Įvertinimo rezultatai skelbiami viešai.

4.   Kas antro įvertinimo metu taip pat įvertinami Agentūros pasiekti rezultatai atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis.

83 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Agentūra pakeičia Reglamentu (EB) Nr. 881/2004 įsteigtą Europos geležinkelio Agentūrą ir perima visas su nuosavybe, susitarimais, teisiniais įsipareigojimais, darbo sutartimis, finansiniais įsipareigojimais ir atsakomybe susijusias teises ir pareigas.

2.   Nukrypstant nuo 47 straipsnio, administracinės valdybos nariai, paskirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 881/2004 anksčiau nei 2016 m. birželio 15 d., eina valdybos narių pareigas, kol baigsis jų kadencija, nedarant poveikio kiekvienos valstybės narės teisei paskirti naują atstovą.

Nukrypstant nuo 54 straipsnio, vykdomasis direktorius, paskirtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, eina savo pareigas, kol baigsis jo kadencija.

3.   Nukrypstant nuo 67 straipsnio, visos 2016 m. birželio 15 d. galiojusios darbo sutartys vykdomos iki jų galiojimo pabaigos.

4.   Agentūra vykdo sertifikatų ir leidimų išdavimo užduotis pagal 14, 20, ir 21 straipsnius ir 22 straipsnyje nurodytas užduotis vėliausiai nuo 2019 m. birželio 16 d., taikant Direktyvos (ES) 2016/797 54 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos (ES) 2016/798 31 straipsnio 3 dalį.

84 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 panaikinamas.

85 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2016 m. gegužės 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. A. HENNIS-PLASSCHAERT


(1)  OL C 327, 2013 11 12, p. 122.

(2)  OL C 356, 2013 12 5, p. 92.

(3)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 56, 2016 2 12, p. 1). 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).

(5)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).

(6)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantis Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentas) (OL L 164, 2004 4 30, p. 1).

(7)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 44).

(8)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 102).

(9)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(10)  2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).

(11)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(12)  OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(13)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).

(15)  1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 27).

(16)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

(17)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

(18)  2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).

(19)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(20)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).

(21)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

(22)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

(23)  1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(24)  1958 m. balandžio 15 d. Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(25)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(26)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(27)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(28)  2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(29)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


Top