Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014L0062

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR

OJ L 151, 21.5.2014, p. 1–8 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/62/oj

21.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/62/ES

2014 m. gegužės 15 d.

dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 83 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

euro, kaip bendra valiuta, yra naudojamas euro zonos valstybėse narėse ir atlieka svarbų vaidmenį Sąjungos ekonomikoje ir kasdieniame jos piliečių gyvenime. Kita vertus, kadangi nuo euro įvedimo 2002 m. ši valiuta nuolat tampa organizuotų nusikaltėlių grupių, veikiančių pinigų padirbinėjimo srityje, taikiniu, euro padirbinėjimas sukėlė mažiausiai 500 mln. EUR žalos. Todėl visai Sąjungai svarbu kovoti su bet kokia veikla, dėl kurios, padirbinėjant bendrą valiutą, galėtų būti pakenkta euro autentiškumui, ir už ją numatyti baudžiamąją atsakomybę;

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos minimalios taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo euro ir kitų valiutų padirbinėjimo srityje. Ja taip pat nustatomos bendros nuostatos, skirtos kovai su tomis veikomis sustiprinti ir jų tyrimui pagerinti bei geresniam bendradarbiavimui kovojant su padirbinėjimu užtikrinti.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

valiuta – banknotai ir monetos, kurių apyvarta yra teisiškai leista, įskaitant euro banknotus ir monetas, kurių apyvarta yra teisiškai leista pagal Reglamentą (EB) Nr. 974/98;

b)

juridinis asmuo – subjektas, turintis teisinį subjektiškumą pagal taikytiną teisę, išskyrus valstybes ar valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas bei viešąsias tarptautines organizacijas.

3 straipsnis

Nusikalstamos veikos

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už šiuos tyčinius veiksmus būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką:

a)

apgaulingą valiutos gaminimą ar perdirbimą bet kuriuo būdu;

b)

apgaulingą padirbtos valiutos išleidimą į apyvartą;

c)

padirbtos valiutos įvežimą, išvežimą, gabenimą, gavimą ar įsigijimą numatant ją išleisti į apyvartą ir žinant, kad ji yra padirbta;

d)

apgaulingą gaminimą, gavimą, įsigijimą ar laikymą:

i)

priemonių, gaminių, kompiuterinių programų ir duomenų bei bet kurių kitų priemonių, specialiai pritaikytų valiutai padirbti ar perdirbti; arba

ii)

apsauginių požymių, pavyzdžiui, hologramų, vandens ženklų ar kitų valiutos sudedamųjų dalių, padedančių apsaugoti nuo padirbinėjimo.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytus veiksmus būtų baudžiama ir tais atvejais, kai jie yra susiję su banknotais arba monetomis, kurie yra gaminami arba yra pagaminti naudojant teisėtą įrangą ar medžiagas, pažeidžiant teises ar sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos gali išleisti banknotus arba monetas.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksmus būtų baudžiama ir tais atvejais, kai jie yra susiję su banknotais ir monetomis, kurie dar nėra išleisti, tačiau yra skirti išleisti į apyvartą kaip teisėta mokėjimo priemonė.

4 straipsnis

Kurstymas, bendrininkavimas ir kėsinimasis

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnyje nurodytų veikų kurstymą ar bendrininkavimą jas darant būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už kėsinimąsi padaryti 3 straipsnio 1 dalies a, b arba c punkte, 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kai ji yra susijusi su 3 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais veiksmais, būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

5 straipsnis

Sankcijos fiziniams asmenims

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 ir 4 straipsniuose nurodytus veiksmus būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias baudžiamąsias sankcijas.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas nusikalstamas veikas, 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, kai jos yra susijusios su 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytais veiksmais, būtų baudžiama taikant maksimalią sankciją, kuria numatomas laisvės atėmimas.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, kai jos yra susijusios su 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais veiksmais, būtų baudžiama skiriant maksimalią bent aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

4.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytas nusikalstamas veikas ir 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, kai jos yra susijusios su 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais veiksmais, būtų baudžiama skiriant maksimalią bent penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

5.   Už 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą nusikalstamą veiką valstybės narės gali numatyti kitas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias baudžiamąsias sankcijas nei nurodytos šio straipsnio 4 dalyje, įskaitant baudas ir laisvės atėmimą, jei padirbta valiuta buvo gauta nežinant, kad ji yra padirbta, tačiau realizuota žinant, kad ji yra padirbta.

6 straipsnis

Juridinių asmenų atsakomybė

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, kurias jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip tokio juridinio asmens organo narys ir užimantis to juridinio asmens struktūroje vadovaujančias pareigas, jeigu jis turėjo teisę:

a)

atstovauti juridiniam asmeniui;

b)

priimti sprendimus juridinio asmens vardu; arba

c)

vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad juridinis asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės jam pavaldus asmuo galėjo padaryti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas to juridinio asmens naudai.

3.   Juridinio asmens atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepašalina fizinių asmenų, padariusių, kursčiusių ar padėjusių padaryti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, baudžiamosios atsakomybės.

7 straipsnis

Sankcijos juridiniams asmenims

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniam asmeniui, patrauktam atsakomybėn pagal 6 straipsnį, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos, kurios apima baudžiamąsias arba ne baudžiamojo pobūdžio baudas ir gali apimti kitas sankcijas, pavyzdžiui:

a)

teisės į valstybės teikiamas lengvatas arba pagalbą atėmimas;

b)

laikinas ar nuolatinis teisės verstis komercine veikla atėmimas;

c)

teisminės priežiūros skyrimas;

d)

likvidavimas teismo nurodymu;

e)

laikinas ar galutinis įmonių, su kurių pagalba buvo įvykdyta nusikalstama veika, uždarymas.

8 straipsnis

Jurisdikcija

1.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad nustatytų savo jurisdikciją 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, jeigu:

a)

nusikalstama veika visiškai ar iš dalies padaryta jų teritorijoje; arba

b)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra vienas iš jų piliečių.

2.   Kiekviena valstybė narė, kurios valiuta yra euro, imasi būtinų priemonių, kad nustatytų savo jurisdikciją 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, padarytų už jos teritorijos ribų, atžvilgiu, bent jau tais atvejais, kai jos susijusios su euro, ir jeigu:

a)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra tos valstybės narės teritorijoje ir nėra išduotas; arba

b)

su nusikalstama veika susiję padirbti euro banknotai ar monetos yra surandami tos valstybės narės teritorijoje.

Siekdama patraukti baudžiamojon atsakomybėn už 3 straipsnio 1 dalies a punkte, 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, kai jos yra susijusios su 3 straipsnio 1 dalies a punktu, taip pat už kurstymą vykdyti, bendrininkavimą vykdant ir kėsinimąsi įvykdyti tas nusikalstamas veikas, kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, jog jos jurisdikcijos nustatymui nebūtų keliama sąlyga, kad veiksmai yra nusikalstama veika toje vietoje, kurioje jie buvo įvykdyti.

9 straipsnis

Tyrimo priemonės

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą atsakingi asmenys, padaliniai ar tarnybos galėtų naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, pavyzdžiui, tomis, kurios naudojamos organizuoto nusikalstamumo ar kitų sunkių nusikaltimų atvejais.

10 straipsnis

Pareiga perduoti padirbtus euro banknotus ir monetas padirbtų pinigų analizės ir suradimo tikslais

Valstybės narės užtikrina, kad baudžiamojo proceso metu nacionaliniam analizės centrui ir nacionaliniam monetų analizės centrui būtų leidžiama nedelsiant ištirti įtariamai padirbtus euro banknotus ir monetas, kad būtų galima atlikti jų analizę, nustatymą ir surasti daugiau padirbtų pinigų. Kompetentingos institucijos būtinus pavyzdžius perduoda nedelsdamos ir ne vėliau kaip priėmus galutinį sprendimą dėl baudžiamojo proceso.

11 straipsnis

Statistiniai duomenys

Valstybės narės bent du kartus per metus perduoda Komisijai duomenis apie 3 ir 4 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų ir už tuose straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas patrauktų baudžiamojon atsakomybėn bei nuteistų asmenų skaičių.

12 straipsnis

Komisijos ataskaitos ir peržiūra

Ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 23 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą. Ataskaitoje vertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiai direktyvai įgyvendinti būtinų priemonių. Kartu su ataskaita, jei būtina, pateikiamas atitinkamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

13 straipsnis

Pamatinio sprendimo 2000/383/TVR pakeitimas

Pamatinis sprendimas 2000/383/TVR pakeičiamas nedarant poveikio valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, pareigoms, susijusioms su Pamatinio sprendimo 2000/383/TVR perkėlimo į nacionalinę teisę terminu.

Valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, atžvilgiu nuorodos į Pamatinį sprendimą 2000/383/TVR laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

14 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2016 m. gegužės 23 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 179, 2013 6 25, p. 9.

(2)  OL C 271, 2013 9 19, p. 42.

(3)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas.

(4)  1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL L 139, 1998 5 11, p. 1).

(5)  2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (OL L 181, 2001 7 4, p. 6).

(6)  2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2001, išplečiantis Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos (OL L 181, 2001 7 4, p. 11).

(7)  1931 m. Tautų Lygos sutarčių serija, Nr. 2623, p. 372.

(8)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu (OL L 140, 2000 6 14, p. 1).


Top