Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013L0050

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles Tekstas svarbus EEE

OJ L 294, 6.11.2013, p. 13–27 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2013/50/oj

6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/13


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/50/ES

2013 m. spalio 22 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (4) 33 straipsnį Komisija turėjo pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie tos direktyvos veikimą, be kita ko, apie tai, ar būtų tikslinga atsisakyti išimčių, taikomų esamiems skolos vertybiniams popieriams po 10 metų laikotarpio, kaip numatyta tos direktyvos 30 straipsnio 4 dalyje, ir apie galimą tos direktyvos veikimo poveikį Europos finansų rinkoms;

(2)

2010 m. gegužės 27 d. Komisija priėmė Direktyvos 2004/109/EB veikimo ataskaitą, kurioje nustatytos sritys, kuriose ta direktyva sukurta tvarka galėtų būti patobulinta. Visų pirma, iš ataskaitos matyti, jog reikia supaprastinti tam tikriems emitentams taikomus įpareigojimus, siekiant užtikrinti didesnį reguliuojamų rinkų patrauklumą kapitalą Sąjungoje pritraukiantiems mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams. Be to, reikia didinti galiojančios skaidrumo tvarkos veiksmingumą, visų pirma informacijos apie įmonių nuosavybę atskleidimo atžvilgiu;

(3)

be to, 2011 m. balandžio 13 d. komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ Komisija nustatė, jog reikia peržiūrėti Direktyvą 2004/109/EB, kad į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomi įpareigojimai būtų proporcingesni, kartu užtikrinant tą patį investuotojų apsaugos lygį;

(4)

remiantis Komisijos ataskaita ir Komisijos komunikatu, mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams tenkanti administracinė našta, kurią sudaro įpareigojimai, susiję su leidimu prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turėtų būti sumažinta, kad jie turėtų daugiau galimybių naudotis kapitalu. Įpareigojimai skelbti tarpines valdymo ataskaitas ar ketvirčio finansinę atskaitomybę daugeliui mažųjų ar vidutinio dydžio emitentų, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, yra didelė našta, ir jie nėra būtini investuotojų apsaugai užtikrinti. Tie įpareigojimai taip pat skatina siekti trumpalaikių rezultatų ir atgraso nuo ilgalaikių investicijų. Siekiant skatinti tvarų vertės kūrimą ir laikytis ilgalaikės tikslinės investavimo strategijos, būtina mažinti trumpalaikį spaudimą emitentams ir skatinti investuotojus laikytis ilgesnės trukmės laikotarpio vizijos. Todėl reikalavimas skelbti tarpines valdymo ataskaitas turėtų būti panaikintas;

(5)

valstybėms narėms neturėtų būti leista savo nacionalinės teisės aktuose nustatyti reikalavimo skelbti periodinę finansinę informaciją dažniau nei metinę finansinę atskaitomybę ir pusmečio finansinę atskaitomybę. Vis dėlto valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad emitentai skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją, jei toks reikalavimas nesudaro didelės finansinės naštos ir jei reikalaujama papildoma informacija yra proporcinga faktoriams, kuriais prisidedama prie investuotojų sprendimų priėmimo. Šia direktyva nedaromas poveikis papildomai informacijai, kurios reikalaujama pagal sektorių Sąjungos teisės aktus, ir visų pirma valstybės narės gali reikalauti, kad finansų įstaigos skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją. Be to, reguliuojamoje rinkoje gali būti reikalaujama, kad emitentai, kurių vertybiniais popieriais leista joje prekiauti, skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją visuose ar kai kuriuose tos rinkos segmentuose;

(6)

siekiant suteikti daugiau lankstumo ir taip sumažinti administracinę naštą, pusmečio finansinės atskaitomybės paskelbimo terminą reikėtų pailginti iki trijų mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pailginus laikotarpį, per kurį emitentai gali paskelbti savo pusmečio finansinę atskaitomybę, tikimasi, kad mažieji ir vidutinio dydžio emitentai gaus daugiau rinkos dalyvių dėmesio ir taip tie emitentai taps labiau pastebimi;

(7)

siekiant užtikrinti didesnį mokėjimų valdžios institucijoms skaidrumą, emitentai, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurie vykdo veiklą gavybos ar neliestų miškų medienos ruošos sektoriuose, turėtų kasmet atskiroje ataskaitoje nurodyti šalių, kuriose jie veikia, valdžios institucijoms atliktus mokėjimus. Į ataskaitą reikėtų įtraukti mokėjimų tipus, atitinkančius tuos, kurie atskleidžiami pagal Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (toliau – GPSI). Atskleidžiant informaciją apie valdžios institucijoms atliktus mokėjimus, turėtų būti užtikrinta, kad pilietinė visuomenė ir investuotojai gautų informaciją, kuria remdamiesi jie galėtų daug išteklių turinčių šalių valdžios institucijas įpareigoti atsiskaityti už pajamas iš gamtos išteklių naudojimo. Iniciatyva taip pat papildo Europos Sąjungos miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena veiksmų planą (toliau – ES FLEGT) ir 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (5) nuostatas, kuriomis reikalaujama, kad medienos produktų prekiautojai deramai pasirūpintų, kad neteisėtai paruošta mediena nepatektų į Sąjungos rinką. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonės atsakingų organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionaline teise, būtų atsakingi už užtikrinimą, kad, pasitelkiant visas jų žinias ir pajėgumus, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita būtų parengta laikantis šios direktyvos reikalavimų. Išsamūs reikalavimai apibrėžti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų (6) 10 skyriuje;

(8)

siekiant užtikrinti skaidrumą ir investuotojų apsaugą, valstybės narės turėtų reikalauti, kad mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitų teikimui būtų taikomi šie principai pagal Direktyvos 2013/34/ES 10 skyrių: reikšmingumo principas (ataskaitoje nereikia atsižvelgti į mokėjimus (nesvarbu, ar tai būtų vienkartiniai mokėjimai ar keletas susijusių mokėjimų), jeigu finansiniais metais jų vertė yra mažesnė nei 100 000 EUR); ataskaitų apie mokėjimus valdžios institucijoms ir pagal projektus teikimo principas (mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos turėtų būti teikiamos pagal valdžios institucijas ir projektus); visuotinio taikymo principas (neturėtų būti taikomos jokios išimtys (pavyzdžiui, tam tikrose šalyse veikiantiems emitentams), kurios turi iškraipomąjį poveikį ir sudaro galimybes emitentams piktnaudžiauti negriežtais skaidrumo reikalavimais); visapusiškumo principas (turėtų būti teikiamos ataskaitos apie visus atitinkamus valdžios institucijoms atliktus mokėjimus), laikantis Direktyvos 2013/34/ES 10 skyriaus ir pagrindžiamųjų konstatuojamųjų dalių);

(9)

atsižvelgiant į naujoves finansų srityje, sukurta naujų rūšių finansinių priemonių, kurios investuotojams bendrovių atžvilgiu suteikia tokias ekonomines pozicijas, kurių atskleidimas Direktyvoje 2004/109/EB nebuvo numatytas. Tos priemonės galėtų būti naudojamos įmonių akcijoms slaptai įsigyti, o tai galėtų lemti piktnaudžiavimą rinka ir sudarytų neteisingą ir klaidinantį vaizdą apie bendrovių, įtrauktų į viešus biržos sąrašus, ekonominę nuosavybę. Siekiant užtikrinti, kad emitentai ir investuotojai turėtų visą informaciją apie įmonių nuosavybės struktūrą, finansinių priemonių apibrėžtis toje direktyvoje turėtų apimti visas priemones, kurių ekonominis poveikis panašus į akcijų turėjimo ir teisių įsigyti akcijų poveikį;

(10)

finansinės priemonės, kurių ekonominis poveikis panašus į akcijų turėjimo ir teisių įsigyti akcijų, pagal kurias suteikiama teisė į atsiskaitymą pinigais, poveikį, turėtų būti apskaičiuojamos pritaikius delta koeficientą – sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį padauginus iš priemonės delta koeficiento. Delta koeficientas nurodo, koks būtų finansinės priemonės teorinės vertės pokytis esant pagrindinės finansinės priemonės kainos pokyčiams, ir pagrindinės priemonės turėtojui pateikia tikslų jo pozicijos vaizdą. Šio požiūrio laikomasi siekiant užtikrinti, kad informacija apie bendrą investuotojo turimų balsavimo teisių skaičių būtų kuo tikslesnė;

(11)

be to, siekiant užtikrinti tinkamą kontrolinių akcijų paketų skaidrumą, kai finansinių priemonių turėtojas pasinaudoja savo teise įsigyti akcijų ir bendra turima balsavimo teisių, kurias suteikia akcijos, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, dalis viršija ribą, kurią pasiekus reikia teikti pranešimą, bet bendra procentinė dalis, apie kurią pranešta anksčiau, dėl to nesikeičia, turėtų būti reikalaujama pateikti naują pranešimą, kuriame būtų nurodytas akcijų paketo pobūdžio pokytis;

(12)

taikant suderintą pranešimo apie kontrolines balsavimo teisių dalis tvarką, ypač kai turimos akcijos agreguojamos su turimomis finansinėmis priemonėmis, turėtų padidėti teisinis tikrumas ir skaidrumas bei sumažėti tarpvalstybiniams investuotojams tenkanti administracinė našta. Todėl valstybėms narėms neturėtų būti leista patvirtinti griežtesnių taisyklių nei Direktyvoje 2004/109/EB nustatytos taisyklės dėl ribų, kurias pasiekus reikia teikti pranešimą, apskaičiavimo, dėl turimų balsavimo teisių, kurias suteikia akcijos, agregavimo su balsavimo teisėmis, susijusiomis su finansinėmis priemonėmis, ir dėl reikalavimo teikti pranešimus išimčių. Tačiau, atsižvelgiant į Sąjungoje esančius nuosavybės koncentracijos skirtumus ir į bendrovių teisės aktų skirtumus Sąjungoje, dėl kurių kai kurių emitentų atveju bendras akcijų skaičius skiriasi nuo bendro balsavimo teisių skaičiaus, valstybėms narėms turėtų toliau būti leidžiama nustatyti tiek mažesnes, tiek papildomas pranešimo apie turimas balsavimo teises ribas ir reikalauti, kad būtų teikiami lygiaverčiai pranešimai, susiję su ribomis, remiantis turimu kapitalu. Be to, valstybėms narėms turėtų būti toliau leidžiama nustatyti griežtesnius įpareigojimus dėl pranešimo turinio (pavyzdžiui, akcijų turėtojų ketinimų atskleidimo), proceso ir laiko nei numatyti Direktyvoje 2004/109/EB ir turėti galimybę reikalauti pateikti papildomos informacijos apie kontrolinius akcijų paketus, kuri nenumatyta Direktyvoje 2004/109/EB. Visų pirma, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę toliau taikyti įstatymus ar kitus teisės aktus, priimtus dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei, kuriuos prižiūri institucijos, valstybių narių paskirtos pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (7) 4 straipsnį, kuriuose nustatomi griežtesni atskleidimo reikalavimai nei Direktyvoje 2004/109/EB;

(13)

nuoseklų pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus tvarkos derinimą ir tinkamą skaidrumo lygį turėtų užtikrinti techniniai standartai. Būtų veiksminga ir tinkama patikėti Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (8), parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kurie nebūtų susiję su politiniais sprendimais ir kurie būtų teikiami Komisijai. Komisija turėtų priimti EVPRI parengtus techninius reguliavimo standartus, kuriuose būtų nustatytos galiojančių pranešimo apie kontrolines balsavimo teisių dalis reikalavimų išimčių taikymo sąlygos. Naudodamasi savo kompetencija, EVPRI visų pirma turėtų nustatyti išimčių atvejus ir atsižvelgti į galimą netinkamą jų taikymą siekiant apeiti pranešimo reikalavimus;

(14)

siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, siekiant nustatyti pranešimo apie kontrolinius finansinių priemonių paketus turinį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(15)

kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investuoti tarpvalstybiniu mastu, investuotojams turėtų būti sudaryta galimybė lengvai susipažinti su reglamentuojama informacija apie visas į biržos sąrašus įtrauktas Sąjungos bendroves. Tačiau dabartinis oficialiai nustatytų nacionalinių reglamentuojamos informacijos centrinio saugojimo mechanizmų tinklas neužtikrina galimybės patogiai ieškoti tokios informacijos visoje Sąjungoje. Siekiant užtikrinti galimybę tarpvalstybiniu mastu susipažinti su informacija ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose bei į techninius ryšių technologijų pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, siekiant nustatyti būtiniausius reglamentuojamos informacijos sklaidos, galimybių susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu ir reglamentuojamos informacijos centrinio saugojimo mechanizmų standartus. Be to, Komisijai, padedamai EVPRI, turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis priemonių, skirtų oficialiai nustatytų nacionalinių saugojimo mechanizmų tinklo veikimui pagerinti, ir parengti galimybių susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu techninius kriterijus, visų pirma susijusius su centrinio prieigos punkto, iš kurio Sąjungos lygiu būtų ieškoma reglamentuojamos informacijos, veikimu. EVPRI turėtų sukurti interneto portalą, kuris veiktų kaip Europos elektroninės prieigos punktas (toliau – prieigos punktas), ir užtikrinti jo veikimą;

(16)

siekiant užtikrinti geresnį Direktyvos 2004/109/EB reikalavimų laikymąsi ir vadovaujantis 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, įgaliojimai taikyti sankcijas turėtų būti sustiprinti ir turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus, susijusius su jų adresatais, kriterijais, į kuriuos reikėtų atsižvelgti taikant administracinę sankciją ar priemonę, pagrindiniais sankcijų taikymo įgaliojimais ir administracinių piniginių sankcijų lygiais. Tais įgaliojimais taikyti sankcijas turėtų būti galima pasinaudoti bent pagrindinių Direktyvos 2004/109/EB nuostatų pažeidimo atveju. Valstybės narės taip pat turėtų galėti jais naudotis ir kitomis aplinkybėmis. Visų pirma valstybės narės turėtų užtikrinti, kad administracinės sankcijos ir priemonės, kurias galima taikyti, apimtų galimybę taikyti pinigines sankcijas, kurios yra pakankamai griežtos, kad darytų atgrasomą poveikį. Tais atvejais, kai pažeidimus įvykdo juridiniai asmenys, valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad sankcijos taikomos atitinkamo juridinio asmens administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariams arba kitiems asmenims, kurie gali būti laikomi atsakingais už tuos pažeidimus pagal nacionalinėje teisėje nustatytas sąlygas. Valstybės narės taip pat turėtų galėti numatyti, kad akcijų ir finansinių priemonių turėtojų, kurie nesilaiko pranešimo reikalavimų, naudojimasis balsavimo teisėmis būtų sustabdomas arba jį būtų galima sustabdyti. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad balsavimo teisių sustabdymas turi būti taikomas tik rimčiausių pažeidimų atveju. Direktyvoje 2004/109/EB turėtų būti numatytos tiek administracinės sankcijos, tiek priemonės, kad ji būtų taikoma visais nesilaikymo atvejais, neatsižvelgiant į tai, ar pagal nacionalinę teisę jos kvalifikuojamos kaip sankcija ar kaip priemonė, ir šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisės nuostatoms, susijusioms su baudžiamosiomis sankcijomis.

Atsižvelgdamos į poreikį turėti pakankamai atgrasomo poveikio sankcijas, kad būtų remiamos teisėtos ir skaidrios rinkos, valstybės narės turėtų galėti numatyti papildomų sankcijų ar priemonių ir didesnes administracines pinigines sankcijas nei numatyta Direktyvoje 2004/109/EB. Nuostatomis dėl sankcijų ir nuostatomis dėl administracinių sankcijų paskelbimo nesukuriamas precedentas kitiems Sąjungos teisės aktams, visų pirma rimtesnių su reguliavimu susijusių pažeidimų atveju;

(17)

siekiant užtikrinti, kad sprendimai, kuriais nustatoma administracinė priemonė ar sankcija, turėtų atgrasomą poveikį visai visuomenei, jie paprastai turėtų būti skelbiami. Sprendimų paskelbimas taip pat yra svarbi priemonė rinkos dalyviams informuoti apie tai, koks elgesys laikomas Direktyvos 2004/109/EB pažeidimu, ir platesniu mastu skatinti tinkamą rinkos dalyvių tarpusavio elgesį. Tačiau jei sprendimo paskelbimas keltų didelę grėsmę finansų sistemos stabilumui ar vykstančiam oficialiam tyrimui arba padarytų (jei tai galima nustatyti) neproporcingos ir didelės žalos susijusioms įstaigoms ar asmenims, arba tuo atveju, jei sankcija yra skirta fiziniam asmeniui, asmens duomenų paskelbimas, atlikus privalomą išankstinį tokio paskelbimo proporcingumo įvertinimą, būtų laikomas neproporcinga priemone, kompetentinga valdžios institucija turėtų galėti nuspręsti atidėti tokį paskelbimą arba paskelbti informaciją anonimiškai;

(18)

siekiant patikslinti požiūrį į vertybinius popierius, kurie neįtraukti į biržos prekybos sąrašus ir kuriuos ženklina depozitoriumo pakvitavimai, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir siekiant išvengti skaidrumo spragų, turėtų būti papildomai patikslinta termino „emitentas“ apibrėžtis, įtraukiant į ją vertybinių popierių, kurie neįtraukti į biržos prekybos sąrašus ir kuriuos ženklina depozitoriumo pakvitavimai, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentus. Taip pat tikslinga iš dalies pakeisti termino „emitentas“ apibrėžtį atsižvelgiant į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentais gali būti fiziniai asmenys;

(19)

pagal Direktyvą 2004/109/EB tuo atveju, kai skolos vertybinius popierius, kurių nominalioji vieneto vertė yra mažesnė nei 1 000 EUR, arba akcijas išleidžia trečiosios šalies emitentas, emitento buveinės valstybės narė yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB (9) 2 straipsnio 1 dalies m punkto iii papunktyje nurodyta valstybė narė. Siekiant patikslinti ir supaprastinti tokių trečiųjų šalių emitentų buveinės valstybės narės nustatymą, turėtų būti iš dalies pakeista to termino apibrėžtis, kad būtų nustatyta, jog buveinės valstybė narė turi būti valstybė narė, emitento pasirinkta iš valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje;

(20)

siekiant užtikrinti, kad visi emitentai, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, laikytųsi įpareigojimų, jie turėtų būti prižiūrimi valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos. Emitentai, kurie pagal Direktyvą 2004/109/EB turi pasirinkti savo buveinės valstybę narę, bet to nepadarė, gali išvengti visų Sąjungos kompetentingų valdžios institucijų priežiūros. Todėl Direktyva 2004/109/EB turėtų būti iš dalies pakeista, kad emitentams, kurie per trijų mėnesių laikotarpį nepranešė kompetentingoms valdžios institucijoms apie pasirinktą buveinės valstybę narę, būtų nustatyta buveinės valstybė narė. Tokiais atvejais buveinės valstybė narė turėtų būti ta valstybė narė, kurioje emitento vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Kai vertybiniais popieriais leista prekiauti daugiau nei vienos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, visos tos valstybės narės bus buveinės valstybės narės tol, kol emitentas pasirenka vienintelę buveinės valstybę narę ir praneša apie ją. Tai būtų paskata tokiems emitentams pasirinkti buveinės valstybę narę ir pranešti apie savo pasirinkimą atitinkamoms kompetentingoms valdžios institucijoms, o kompetentingoms valdžios institucijoms nebetrūktų reikalingų įgaliojimų imtis veiksmų, kol emitentas nėra pranešęs apie pasirinktą buveinės valstybę narę;

(21)

pagal Direktyvą 2004/109/EB tuo atveju, kai emitentas išleidžia skolos vertybinius popierius, kurių nominalioji vieneto vertė yra 1 000 EUR ar didesnė, emitento pasirinkimas dėl buveinės valstybės narės galioja trejus metus. Tačiau tuo atveju, kai emitento vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti emitento buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, bet jais toliau leidžiama prekiauti vienoje ar daugiau priimančiųjų valstybių narių, tokio emitento nebesieja joks ryšys su jo iš pradžių pasirinkta buveinės valstybe nare, jei tai nėra jo registruotos buveinės valstybė narė. Toks emitentas prieš pasibaigiant trejų metų laikotarpiui savo naująja buveinės valstybe nare turėtų galėti pasirinkti vieną iš jo priimančiųjų valstybių narių arba valstybę narę, kurioje jis turi registruotą buveinę. Tokia pati galimybė pasirinkti naują buveinės valstybę narę taip pat turėtų būti taikoma trečiosios šalies emitentui, išleidžiančiam skolos vertybinius popierius, kurių nominalioji vieneto vertė yra mažesnė nei 1 000 EUR, arba akcijas, ir kurio vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti emitento buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, bet toliau leidžiama prekiauti vienoje ar daugiau priimančiųjų valstybių narių;

(22)

direktyvų 2004/109/EB ir 2003/71/EB nuostatos dėl buveinės valstybės narės apibrėžties turėtų būti suderintos. Šiuo atžvilgiu siekiant užtikrinti, kad priežiūrą vykdytų tinkamiausia valstybė narė, Direktyva 2003/71/EB turėtų būti iš dalies pakeista siekiant numatyti daugiau lankstumo tais atvejais, kai trečiojoje šalyje įsteigto emitento vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti jo buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, bet leidžiama prekiauti vienoje ar daugiau kitų valstybių narių;

(23)

Komisijos direktyvoje 2007/14/EB (10) nurodytos visų pirma taisyklės dėl emitento pranešimo apie pasirinktą buveinės valstybę narę. Tos taisyklės turėtų būti įtrauktos į Direktyvą 2004/109/EB. Siekiant užtikrinti, kad priimančiosios (-iųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) ir valstybės narės, kurioje yra registruota emitento buveinė (jei tokia valstybė narė nėra nei buveinės valstybė narė, nei priimančioji valstybė narė), kompetentingoms valdžios institucijoms būtų pranešta apie emitento pasirinktą buveinės valstybę narę, turėtų būti reikalaujama, kad visi emitentai praneštų apie pasirinktą buveinės valstybę narę savo buveinės valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai, visų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir valstybės narės, kurioje yra jų registruota buveinė, jei ji nėra buveinės valstybė narė, kompetentingai valdžios institucijai. Todėl atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistos pranešimo apie pasirinktą buveinės valstybę narę taisyklės;

(24)

įgyvendinant Direktyvos 2004/109/EB reikalavimą atskleisti informaciją apie naujas skolų emisijas, praktikoje kilo daug problemų ir jo taikymas laikomas sudėtingu. Be to, tas reikalavimas iš dalies sutampa su reikalavimais, nustatytais Direktyvoje 2003/71/EB ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (11), ir jį taikant rinkai daug papildomos informacijos nepateikiama. Dėl šios priežasties ir siekiant sumažinti emitentams tenkančią nereikalingą administracinę naštą, tas reikalavimas turėtų būti panaikintas;

(25)

reikalavimas apie bet kokį emitento steigimo dokumentų arba įstatų pakeitimą pranešti buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms sutampa su panašiu reikalavimu pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (12), ir gali sukelti painiavą dėl kompetentingos valdžios institucijos vaidmens. Dėl šios priežasties ir siekiant sumažinti emitentams tenkančią nereikalingą administracinę naštą, tas reikalavimas turėtų būti panaikintas;

(26)

emitentams, investuotojams ir kompetentingoms valdžios institucijoms būtų labai naudingas suderintas elektroninio ataskaitų teikimo formatas; jį naudojant būtų lengviau teikti ataskaitas ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos susipažinti su metine finansine atskaitomybe, ją analizuoti ir palyginti. Todėl rengti metinę finansinę atskaitomybę pagal vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą turėtų būti privaloma nuo 2020 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad EVPRI bus atlikusi sąnaudų ir naudos analizę. EVPRI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus (kuriuos turi priimti Komisija), kuriuose būtų nurodytas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir pateiktos tinkamos nuorodos į dabartines ir būsimas technologines galimybes, pavyzdžiui, XBRL kalbą. Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI turėtų rengti atviras viešąsias konsultacijas su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, išsamiai įvertinti galimą įvairių technologinių galimybių patvirtinimo poveikį ir atlikti valstybėse narėse atitinkamus bandymus, kurių rezultatus ji turi pranešti Komisijai teikdama techninių reguliavimo standartų projektus. Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, susijusius su formatais, kurie turi būti taikomi bankams, finansų tarpininkams ir draudimo bendrovėms, EVPRI turėtų nuolat ir glaudžiai bendradarbiauti su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (13), ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (14), siekiant atsižvelgti į tų sektorių ypatumus, užtikrinant darbo įvairiuose sektoriuose nuoseklumą ir formuojant bendras pozicijas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 13 straipsnio 3 dalį Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti suteikta galimybė pareikšti prieštaravimą dėl techninių reguliavimo standartų; tokiu atveju tie standartai turėtų neįsigalioti;

(27)

tvarkant asmens duomenis šios direktyvos tikslais visapusiškai taikomos 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (15) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (16);

(28)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip įtvirtinta Sutartyje; ši direktyva turi būti įgyvendinama laikantis tų teisių ir principų;

(29)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(30)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (17) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(31)

todėl direktyvos 2004/109/EB, 2003/71/EB ir 2007/14/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2004/109/EB pakeitimai

Direktyva 2004/109/EB iš dalies keičiama taip:

1.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

d punktas pakeičiamas taip:

„d)   emitentas– fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja privatinė ar viešoji teisė, įskaitant valstybę, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Depozitoriumo pakvitavimų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atveju emitentas – tai vertybinių popierių, kuriuos šie pakvitavimai ženklina, emitentas neatsižvelgiant į tai, ar tais vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ar ne;“;

ii)

i punktas iš dalies keičiamas taip:

i)

i papunkčio antra įtrauka pakeičiama taip:

„—

kai emitentas įsteigtas trečiojoje šalyje – emitento iš tų valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pasirinktą valstybę narę. Buveinės valstybės narės pasirinkimas galioja toliau, išskyrus atvejus, kai emitentas yra pasirinkęs naują buveinės valstybę narę pagal iii papunktį ir apie savo pasirinkimą yra pranešęs pagal šio i punkto antrą pastraipą,“;

ii)

ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

bet kurio emitento, kuriam netaikomas i papunktis, atveju – valstybę narę, emitento pasirinktą iš valstybės narės, kurioje yra registruota emitento buveinė, kai taikoma, ir tų valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Emitentas savo buveinės valstybe nare gali pasirinkti tik vieną valstybę narę. Emitento pasirinkimas lieka galioti mažiausiai trejus metus, išskyrus atvejus, kai jo vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti jokioje reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje arba kai trejų metų laikotarpiu emitentui pradedamas taikyti i arba iii papunktis;“;

iii)

papildoma šiuo papunkčiu:

„iii)

emitento, kurio vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti jo buveinės valstybės narės, kaip apibrėžta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii papunktyje, reguliuojamoje rinkoje, bet leista prekiauti vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, atveju, tokią naują buveinės valstybę narę, kurią emitentas gali pasirinkti iš valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir, kai taikoma, valstybę narę, kurioje yra registruota emitento buveinė;“;

iv)

papildoma šiomis pastraipomis:

„Emitentas apie savo buveinės valstybę narę, kaip nurodyta i, ii ar iii papunkčiuose, praneša pagal 20 ir 21 straipsnius. Be to, emitentas praneša apie savo buveinės valstybę narę valstybės narės, kurioje yra jo registruota buveinė, kompetentingai valdžios institucijai, jei taikoma, buveinės valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai ir visų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Jei emitentas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jo vertybiniais popieriais pirmą kartą leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, nepraneša apie savo buveinės valstybę narę, kaip apibrėžta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii papunktyje, buveinės valstybė narė yra ta valstybė narė, kurioje emitento vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tuo atveju, kai emitento vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, kurios yra arba veikia daugiau nei vienoje valstybėje narėje, tos valstybės narės yra emitento buveinės valstybės narės tol, kol emitentas pasirenka vienintelę buveinės valstybę narę ir praneša apie ją.

Emitentui, kurio vertybiniais popieriais jau leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir apie kurio buveinės valstybės narės pasirinkimą, kaip nurodyta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii papunktyje, nepranešta anksčiau nei 2015 m. lapkričio 27 d., trijų mėnesių laikotarpis prasideda 2015 m. lapkričio 27 d.

Emitentui, kuris yra pasirinkęs buveinės valstybę narę, kaip nurodyta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii ar iii papunkčiuose, ir apie tą pasirinkimą pranešė buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms anksčiau nei 2015 m. lapkričio 27 d., šio i punkto antros pastraipos reikalavimas netaikomas, išskyrus atvejus, kai toks emitentas pasirenka kitą buveinės valstybę narę po 2015 m. lapkričio 27 d.“;

iii)

papildoma šiuo punktu:

„q)   oficialus susitarimas– susitarimas, kuris pagal taikytiną teisę yra privalomas.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Šioje direktyvoje visos nuorodos į juridinius asmenis suprantamos kaip apimančios juridinio asmens statuso neturinčias registruotas verslo asociacijas ir investicinius fondus.“;

2.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Buveinės valstybė narė emitentui gali taikyti griežtesnius reikalavimus, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus tai, kad ji negali reikalauti emitentų skelbti periodinę finansinę informaciją dažniau nei 4 straipsnyje nurodytą metinę finansinę atskaitomybę ir 5 straipsnyje nurodytą pusmečio finansinę atskaitomybę.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, buveinės valstybės narės gali reikalauti, kad emitentai skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją dažniau nei 4 straipsnyje nurodytą metinę finansinę atskaitomybę ir 5 straipsnyje nurodytą pusmečio finansinę atskaitomybę, kai tenkinamos šios sąlygos:

papildoma periodine finansine informacija nesudaroma neproporcingos finansinės naštos atitinkamoje valstybėje narėje, visų pirma atitinkamiems mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams, ir

reikalaujamos papildomos periodinės finansinės informacijos turinys yra proporcingas faktoriams, kuriais prisidedama investuotojams priimant sprendimus dėl investavimo atitinkamoje valstybėje narėje.

Prieš priimdamos sprendimą, kuriuo emitentų reikalaujama skelbti papildomą periodinę finansinę informaciją, valstybės narės įvertina, ar tokie papildomi reikalavimai gali lemti tai, kad daugiau dėmesio bus skiriama emitentų trumpalaikiams rezultatams bei veiklos rezultatams, ir ar jie gali turėti neigiamos įtakos mažųjų ir vidutinio dydžio emitentų galėjimui turėti prieigą prie reguliuojamų rinkų.

Tai nedaro poveikio valstybių narių galimybei reikalauti, kad emitentai, kurie yra finansų įstaigos, skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją.

Buveinės valstybės narė akcijų turėtojui arba 10 ar 13 straipsniuose nurodytam fiziniam arba juridiniam asmeniui negali taikyti griežtesnių reikalavimų, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus kai:

i)

nustatomos žemesnės ar papildomos pranešimo ribos nei nustatyta 9 straipsnio 1 dalyje ir reikalaujama, kad būtų teikiami lygiaverčiai pranešimai, susiję su ribomis, remiantis turimu kapitalu;

ii)

taikomi griežtesni nei 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai; arba

iii)

taikomi įstatymai ar kiti teisės aktai, priimti dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei, kuriuos prižiūri valdžios institucijos, valstybių narių paskirtos pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (18) 4 straipsnį.

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Ne vėliau kaip per keturis mėnesius pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams emitentas viešai paskelbia savo metinę finansinę atskaitomybę ir užtikrina, kad ji būtų viešai prieinama dar mažiausiai 10 metų.“;

b)

papildoma šia dalimi:

„7.   Nuo 2020 m. sausio 1 d. visa metinė finansinė atskaitomybė rengiama pagal vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą su sąlyga, kad Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (19), atliks sąnaudų ir naudos analizę.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir tinkamos nuorodos į dabartines ir būsimas technologines galimybes. Prieš priimdama techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI atlieka atitinkamą galimų elektroninio ataskaitų teikimo formatų vertinimą ir atitinkamus praktinius bandymus. EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

4.

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Akcijų arba skolos vertybinių popierių emitentas turi viešai paskelbti pusmečio finansinę atskaitomybę, apimančią pirmus šešis finansinių metų mėnesius, kuo greičiau pasibaigus šiam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo pabaigos. Emitentas užtikrina, kad pusmečio finansinė atskaitomybė būtų viešai prieinama mažiausiai 10 metų.“;

5.

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita

Valstybės narės reikalauja, kad emitentai, veikiantys gavybos ar neliestų miškų medienos ruošos pramonės sektoriuose, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (20), 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pagal tos direktyvos 10 skyrių kasmet parengtų valdžios institucijoms atliktų mokėjimų ataskaitą. Ataskaita viešai paskelbiama ne vėliau kaip per šešis mėnesius pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams ir viešai prieinama mažiausiai dešimt metų. Valdžios institucijoms atlikti mokėjimai ataskaitoje nurodomi konsoliduotu lygmeniu.

6.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   4 ir 5 straipsniai netaikomi šiems emitentams:

a)

valstybei, regioninėms arba vietos valdžios institucijoms, tarptautinėms viešosioms organizacijoms, kurių nare yra bent viena valstybė narė, Europos Centriniam Bankui (ECB), pagal EFSF pagrindų susitarimą įsteigtam Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF) ir kitiems mechanizmams, įsteigtiems siekiant išsaugoti Europos pinigų sąjungos finansinį stabilumą teikiant laikiną finansinę paramą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams, nepriklausomai nuo to, ar jie leidžia akcijas ar kitus vertybinius popierius, ir

b)

išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo dieną prilygsta ne mažiau kaip 100 000 EUR, emitentams.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies b punkto, 4 ir 5 straipsniai netaikomi išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais jau leista prekiauti Sąjungos reguliuojamoje rinkoje anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo dieną prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR, emitentams tol, kol tokie skolos vertybiniai popieriai išperkami.“;

7.

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Šis straipsnis netaikomas balsavimo teisėms, įrašytoms į kredito įstaigos ar investicinės įmonės prekybos knygą, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (21) 11 straipsnyje, su sąlyga, kad:

a)

į prekybos knygą įrašytos balsavimo teisės neviršija 5 % ir

b)

į prekybos knygą įrašytomis balsavimo teisėmis, kurias suteikia akcijos, nepasinaudojama arba jomis kitaip nesinaudojama, kad būtų dalyvaujama emitento valdyme.

b)

įterpiamos šios dalys:

„6a.   Šis straipsnis netaikomas balsavimo teisėms, kurias suteikia akcijos, įsigytos stabilizavimo tikslais pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2273/2003, įgyvendinantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui (22), su sąlyga, kad balsavimo teisėmis, kurias suteikia tos akcijos, nepasinaudojama ar jomis kitaip nesinaudojama, kad būtų dalyvaujama emitento valdyme.

6b.   Atsižvelgdama į 12 straipsnio 4 ir 5 dalis, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose apibrėžiamas 5 ir 6 dalyse nurodytos 5 % ribos apskaičiavimo metodas, be kita ko, įmonių grupės atveju, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

8.

12 straipsnio 2 dalies įžanginiai žodžiai pakeičiami taip:

„Pranešimas emitentui turi būti pateiktas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas nuo dienos, kurią akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo,“;

9.

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Pranešimo reikalavimai, išdėstyti 9 straipsnyje, taip pat taikomi fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi:

a)

finansinių priemonių, kurios suėjus išpirkimo terminui suteikia turėtojui pagal oficialų susitarimą besąlyginę teisę įsigyti emitento, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jau išleistų akcijų, kurios suteikia balsavimo teises, arba pasirinkti įsigyti ar neįsigyti tokių akcijų;

b)

finansinių priemonių, kurios nenurodytos a punkte, tačiau kurios susietos su tame punkte nurodytomis akcijomis ir kurių ekonominis poveikis panašus į tame punkte nurodytų finansinių priemonių poveikį, neatsižvelgiant į tai, ar jos suteikia teisę į fizinį atsiskaitymą, ar ne.

Reikalaujamame pranešime, be kita ko, nurodomos pagal rūšį suskirstytos finansinės priemonės, turimos pagal pirmos pastraipos a punktą, ir finansinės priemonės, turimos pagal tos pastraipos b punktą, atskirai nurodant finansines priemones, kurios suteikia teisę į fizinį atsiskaitymą, ir finansines priemones, kurios suteikia teisę į atsiskaitymą pinigais.“;

b)

įterpiamos šios dalys:

„1a.   Balsavimo teisių skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į visą sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį, išskyrus atvejus, kai pagal finansinę priemonę suteikiama teisė tik į atsiskaitymą pinigais; tokiu atveju balsavimo teisių skaičius apskaičiuojamas pritaikius delta koeficientą – sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį padauginus iš priemonės delta koeficiento. Šiuo tikslu turėtojas agreguoja visas finansines priemones, susijusias su tuo pačiu pagrindiniu emitentu, ir apie jas praneša. Apskaičiuojant balsavimo teises, atsižvelgiama tik į ilgąsias pozicijas. Ilgosios pozicijos nėra tarpusavyje užskaitomos su trumposiomis pozicijomis, susijusiomis su tuo pačiu pagrindiniu emitentu.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma:

a)

pirmoje pastraipoje nurodyto balsavimo teisių skaičiaus apskaičiavimo metodas, taikytinas tuo atveju, kai finansinės priemonės susietos su akcijų krepšeliu ar indeksu, ir

b)

delta koeficiento nustatymo metodai su finansinėmis priemonėmis, pagal kurias suteikiama teisė tik į atsiskaitymą pinigais, susijusioms balsavimo teisėms apskaičiuoti, kaip reikalaujama pagal pirmą pastraipą.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

1b.   1 dalies tikslais finansinėmis priemonėmis laikomos šios priemonės, jei jos atitinka kurią nors iš 1 dalies pirmos pastraipos a arba b punktuose nustatytų sąlygų:

a)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai;

b)

pasirinkimo sandoriai;

c)

ateities sandoriai;

d)

apsikeitimo sandoriai;

e)

išankstiniai palūkanų normos sandoriai;

f)

skirtumo sandoriai; ir

g)

bet kurie kiti panašų ekonominį poveikį turintys sandoriai ar susitarimai, kurie gali būti vykdomi atliekant fizinį atsiskaitymą ar atsiskaitymą pinigais.

EVPRI parengia finansinių priemonių, kurioms pagal 1 dalį taikomi pranešimo reikalavimai, orientacinį sąrašą ir, atsižvelgdama į techninius pokyčius finansų rinkose, periodiškai jį atnaujina.“;

c)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis, taip pat laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatomas pateiktino pranešimo turinys, pranešimo terminas ir kam pranešimas turi būti teikiamas, kaip nurodyta 1 dalyje.“;

d)

papildoma šia dalimi:

„4.   9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ir 12 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos išimtys pranešimo reikalavimams pagal šį straipsnį taikomos mutatis mutandis.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomi atvejai, kuriais pirmoje pastraipoje nurodytos išimtys taikomos fizinio ar juridinio asmens turimoms finansinėms priemonėms, kai toks asmuo vykdo iš klientų gautus pavedimus ar kliento prašymus prekiauti kitaip nei nuosavybės pagrindu, arba apdraudžia taip prekiaujant atsirandančias pozicijas, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“;

10.

įterpiamas šis straipsnis:

„13a straipsnis

Agregavimas

1.   9, 10 ir 13 straipsniuose nustatyti pranešimo reikalavimai fiziniam ar juridiniam asmeniui taip pat taikomi tais atvejais, kai pagal 9 ir 10 straipsnius tokio asmens tiesiogiai ar netiesiogiai turimų balsavimo teisių skaičius, agreguotas su balsavimo teisių, susijusių su pagal 13 straipsnį tiesiogiai ar netiesiogiai turimomis finansinėmis priemonėmis, skaičiumi, pasiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, jas viršija arba nukrinta žemiau tų ribų.

Pranešime, kurio reikalaujama pagal šios dalies pirmą pastraipą, pateikiamas suskirstytas balsavimo teisių, kurias suteikia pagal 9 ir 10 straipsnius turimos akcijos, ir balsavimo teisių, susijusių su finansinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 13 straipsnyje, skaičius.

2.   Apie su finansinėmis priemonėmis agreguotas balsavimo teises, apie kurias jau buvo pranešta pagal 13 straipsnį, pranešama vėl, jei fizinis ar juridinis asmuo įsigyja su tokiomis teisėmis susijusių akcijų ir dėl tokio įsigijimo bendras balsavimo teisių, kurias suteikia to paties emitento išleistos akcijos, skaičius pasiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas ar jas viršija.“;

11.

16 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

12.

19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama;

13.

21 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis, taip pat laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatomi:

a)

būtiniausi reglamentuojamos informacijos sklaidos standartai, kaip nurodyta 1 dalyje;

b)

būtiniausi centralizuoto saugojimo mechanizmo standartai, kaip nurodyta 2 dalyje;

c)

taisyklės, skirtos užtikrinti informacinių ir ryšių technologijų, kurios naudojamos 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose, sąveiką ir joje nurodytas galimybes susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu.

Komisija taip pat gali nustatyti ir atnaujinti žiniasklaidos priemonių, skirtų viešai skelbti informaciją, sąrašą.“;

14.

įterpiamas šis straipsnis:

„21a straipsnis

Europos elektroninės prieigos punktas

1.   Interneto portalas, veikiantis kaip Europos elektroninės prieigos punktas (toliau – prieigos punktas), sukuriamas ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. EVPRI sukuria šį prieigos punktą ir užtikrina jo veikimą.

2.   Oficialiai nustatytų mechanizmų sąveikos sistemą sudaro:

21 straipsnio 2 dalyje nurodyti mechanizmai,

portalas, veikiantis kaip Europos elektroninės prieigos punktas.

3.   Valstybės narės užtikrina prieigą prie jų centralizuoto saugojimo mechanizmų per prieigos punktą.“;

15.

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Galimybė susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu

1.   EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išdėstomi techniniai galimybių susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu reikalavimai, projektus, kuriuose nustatomi:

a)

ryšių technologijų, naudojamų 21 straipsnio 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose, techniniai reikalavimai;

b)

centrinio prieigos punkto, skirto reglamentuojamos informacijos paieškai Sąjungos lygiu, veikimo techniniai reikalavimai;

c)

unikalaus kiekvieno emitento identifikacinio numerio naudojimo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose techniniai reikalavimai;

d)

21 straipsnio 2 dalyje nurodytų mechanizmų teikiamos reglamentuojamos informacijos pateikimo bendras formatas;

e)

bendras reglamentuojamos informacijos klasifikatorius, kuris taikomas 21 straipsnio 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose, ir bendras reglamentuojamos informacijos rūšių sąrašas.

2.   Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EVPRI atsižvelgia į Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES (23) sukurtos bendrovių registrų sąveikos sistemos techninius reikalavimus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

16.

23 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Informacija, kuriai taikomi trečiojoje šalyje nustatyti reikalavimai, pateikiama pagal 19 straipsnį ir atskleidžiama pagal 20 ir 21 straipsnius.“;

17.

24 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„4a.   Nedarant poveikio 4 daliai, kompetentingoms valdžios institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Tais įgaliojimais naudojamasi laikantis nacionalinės teisės.

4b.   Kompetentingos valdžios institucijos naudojasi savo įgaliojimais taikyti sankcijas pagal šią direktyvą ir nacionalinę teisę bet kuriuo iš šių būdų:

tiesiogiai,

bendradarbiaudamos su kitomis valdžios institucijomis,

savo atsakomybe perduodamos įgaliojimus tokioms valdžios institucijoms,

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.“;

18.

25 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas ir savo tyrimo įgaliojimais, kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad sankcijos ar priemonės duotų norimų rezultatų, ir nagrinėdamos tarpvalstybinius atvejus koordinuoja savo veiksmus.“;

19.

po 27b straipsnio įterpiama ši antraštė:

„VIA   SKYRIUS

SANKCIJOS IR PRIEMONĖS“;

20.

28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijos

1.   Nedarant poveikio kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimams pagal 24 straipsnį ir valstybių narių teisei numatyti ir nustatyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato administracinių priemonių ir sankcijų, taikytinų už perkeliant šią direktyvą į nacionalinę teisę priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Tos administracinės priemonės ir sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.   Nedarant poveikio 7 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įpareigojimai taikomi juridiniams asmenims, esant pažeidimui, sankcijas būtų galima taikyti atitinkamo juridinio asmens administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariams ir kitiems asmenims, kurie už pažeidimą atsako pagal nacionalinę teisę, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų.“;

21.

įterpiami šie straipsniai:

„28a straipsnis

Pažeidimai

28b straipsnis taikomas bent šių pažeidimų atveju:

a)

emitentui per nustatytą laikotarpį viešai nepaskelbus informacijos, kurios reikalaujama pagal nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant 4, 5, 6, 14 ir 16 straipsnius į nacionalinę teisę;

b)

fiziniam ar juridiniam asmeniui per nustatytą laikotarpį nepranešus apie kontrolinio akcijų paketo įsigijimą ar jo perleidimą pagal nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant 9, 10, 12, 13 ir 13a straipsnius į nacionalinę teisę.

28b straipsnis

Įgaliojimai taikyti sankcijas

1.   28a straipsnyje nurodytų pažeidimų atvejais kompetentingos valdžios institucijos turi įgaliojimus taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

a)

viešą pranešimą, kuriame nurodomas atsakingas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b)

nurodymą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti veiksmus, kurie laikomi pažeidimu, ir nedaryti jokio pakartotinio pažeidimo;

c)

administracines pinigines sankcijas:

i)

juridinio asmens atveju:

iki 10 000 000 EUR arba ne daugiau kaip 5 % bendros metinės apyvartos pagal paskutinę turimą valdymo organo patvirtintą metinę atskaitomybę; kai juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę pagal Direktyvą 2013/34/ES, atitinkama bendra apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos, nurodytos atitinkamose apskaitos direktyvose, pagal paskutinę turimą pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintą konsoliduotą metinę atskaitomybę, arba

iki du kartus didesnės nei dėl pažeidimo gautas pelnas ar išvengti nuostoliai sumos, jeigu tokią naudą ar nuostolius galima nustatyti;

taikoma ta sankcija, kuri yra griežtesnė;

ii)

fizinio asmens atveju:

iki 2 000 000 EUR arba

iki du kartus didesnės nei dėl pažeidimo gautas pelnas ar išvengti nuostoliai sumos, jeigu tokią naudą ar nuostolius galima nustatyti;

taikoma ta sankcija, kuri yra griežtesnė.

Valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, sumą eurais atitinkanti suma nacionaline valiuta apskaičiuojama atsižvelgiant į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles (24), įsigaliojimo dieną galiojantį oficialų valiutos keitimo kursą.

2.   Nedarant poveikio kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimams pagal 24 straipsnį ir valstybių narių teisei nustatyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ar kituose teisės aktuose būtų numatyta galimybė pažeidimų atveju sustabdyti naudojimąsi balsavimo teisėmis, kurias suteikia akcijos, kaip nurodyta 28a straipsnio b punkte. Valstybės narės gali nustatyti, kad balsavimo teisių sustabdymas turi būti taikomas tik rimčiausių pažeidimų atveju.

3.   Valstybės narės gali numatyti papildomų sankcijų ar priemonių ir didesnes administracines pinigines sankcijas nei numatyta šioje direktyvoje.

28c straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais taikyti sankcijas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir dydį kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, prireikus į:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, pavyzdžiui, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)

trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga valdžios institucija lygį;

g)

ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus.

2.   Prireikus asmens duomenys, surinkti pagal šią direktyvą naudojantis priežiūros ir tikrinimo įgaliojimais arba naudojimosi šiais įgaliojimais tikslais, tvarkomi remiantis Direktyva 95/46/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.

22.

prieš 29 straipsnį įterpiama ši antraštė:

„VIB   SKYRIUS

SPRENDIMŲ SKELBIMAS“;

23.

29 straipsnis pakeičiamas taip:

„29 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1.   Valstybės narės nustato, kad kompetentingos valdžios institucijos nepagrįstai nedelsdamos turi paskelbti kiekvieną sprendimą dėl sankcijų ir priemonių, paskirtų už šios direktyvos pažeidimą, įskaitant bent informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir už jį atsakingų fizinių asmenų ar juridinių asmenų tapatybę.

Tačiau kompetentingos valdžios institucijos tokiu būdu, kuris neprieštarauja nacionalinei teisei, gali atidėti sprendimo paskelbimą arba gali sprendimą paskelbti anonimiškai bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

kai sankcija yra skirta fiziniam asmeniui – jei asmens duomenų paskelbimas, atlikus privalomą išankstinį tokio paskelbimo proporcingumo įvertinimą, laikomas neproporcinga priemone;

b)

jei sprendimo paskelbimas keltų didelę grėsmę finansų sistemos stabilumui ar vykstančiam oficialiam tyrimui;

c)

jei sprendimo paskelbimas padarytų (jei tai galima nustatyti) neproporcingos ir didelės žalos susijusioms įstaigoms ar fiziniams asmenims.

2.   Jeigu dėl pagal 1 dalį paskelbto sprendimo pateikiamas skundas, kompetentinga valdžios institucija privalo skelbiamą informaciją tuo tikslu papildyti šia informacija paskelbimo metu arba skelbiamą informaciją pakeisti, jei skundas paduotas pirmą kartą paskelbus informaciją.“;

24.

31 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kai valstybės narės patvirtina priemones pagal 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2 ar 3 dalį arba 30 straipsnį, jos nedelsdamos apie tas priemones praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.“

2 straipsnis

Direktyvos 2003/71/EB pakeitimai

Direktyvos 2003/71/EB 2 straipsnio 1 dalies m punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

„iii)

visiems vertybinių popierių emitentams, įsteigtiems trečiojoje šalyje, kurie nėra minimi ii papunktyje: valstybę narę, kurioje ketinama vertybinius popierius siūlyti visuomenei pirmą kartą po 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles (25), įsigaliojimo datos arba kurioje pateikiama pirma paraiška įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą emitento, siūlytojo arba įtraukimo prašančio asmens pasirinkimu, atsižvelgiant į konkretų atvejį, pagal vėlesnį trečiojoje šalyje įsteigtų emitentų pasirinkimą esant šioms aplinkybėms:

buveinės valstybė narė nebuvo nustatyta jų pasirinkimu arba

pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (26) 2 straipsnio 1 dalies i punkto iii papunktį.

3 straipsnis

Direktyvos 2007/14/EB pakeitimai

Direktyva 2007/14/EB iš dalies keičiama taip:

1.

2 straipsnis išbraukiamas;

2.

11 straipsnio 1 ir 2 dalys išbraukiamos;

3.

16 straipsnis išbraukiamas.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos, per 24 mėnesių laikotarpį nuo jos įsigaliojimo dienos. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 27 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos veikimo, be kita ko, dėl jos poveikio mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams, ir dėl sankcijų taikymo, visų pirma dėl to, ar sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, ir apžvelgia, kaip veikia taikomas metodas su Direktyvos 2004/109/EB 13 straipsnio 1a dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis finansinėmis priemonėmis susijusioms balsavimo teisėms apskaičiuoti, ir įvertina jo veiksmingumą.

Prireikus kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2013 m. spalio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  OL C 93, 2012 3 30, p. 2.

(2)  OL C 143, 2012 5 22, p. 78.

(3)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

(5)  OL L 295, 2010 11 12, p. 23.

(6)  OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

(7)  OL L 142, 2004 4 30, p. 12.

(8)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(9)  OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

(10)  OL L 69, 2007 3 9, p. 27.

(11)  OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(12)  OL L 184, 2007 7 14, p. 17.

(13)  OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(14)  OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(15)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(16)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(17)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(18)  OL L 142, 2004 4 30, p. 12.“;

(19)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“;

(20)  OL L 182, 2013 6 29, p. 19.“;

(21)  OL L 177, 2006 6 30, p. 201.“;

(22)  OL L 336, 2003 12 23, p. 33.“;

(23)  OL L 156, 2012 6 16, p. 1.“;

(24)  OL L 294, 2013 11 6, p. 13.“

(25)  OL L 294, 2013 11 6, p. 13.

(26)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.“


Top