12.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 102/2

(1)

valstybių narių prašymai arba Komisijos iniciatyva pateikti prašymai inicijuoti Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, siekiant uždrausti, apriboti arba prižiūrėti Sąjungoje į maisto produktus dedamas arba maisto gamyboje naudojamas medžiagas, išskyrus vitaminus ar mineralus, arba sudedamąsias dalis, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų, išskyrus vitaminus ar mineralus, turėtų atitikti tam tikras sąlygas ir reikėtų nustatyti vienodas taisykles, taikomas tikrinant, ar jų paisoma. Remiantis viena iš Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, suvartojamas tos medžiagos kiekis turėtų gerokai viršyti sveikai ir įvairiai maitinantis įprastai suvartojamą kiekį ir turėtų kelti potencialų pavojų vartotojams, remiantis atitinkamais moksliniais duomenimis. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procedūra turėtų būti taikoma ir tada, kai medžiaga kelia potencialų pavojų sveikatai dėl kitų priežasčių, nei gerokai viršytas įprastai suvartojamas kiekis. Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad medžiaga turėtų būti dedama į maisto produktus arba naudojama jų gamyboje;

(2)

taikant pirmiau minėtą sąlygą, su maistu suvartojamas nagrinėjamos medžiagos kiekis, gerokai viršijantis kiekį, kuris, tikėtina, gaunamas įprastomis sveikos ir įvairios mitybos sąlygomis, turėtų atitikti faktiškai suvartojamą, o ne teorinį medžiagos kiekį ir turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į konkretų atvejį ir palyginant su bendrai suaugusiųjų arba kitos gyventojų grupės, kuriai potencialiai kyla nustatytasis pavojus, suvartojamu vidutiniu medžiagos kiekiu;

(3)

prašymą teikiančios valstybės narės turėtų pateikti visą reikalingą informaciją, kad būtų galima įrodyti, jog paisoma Reglamentu (EB) Nr. 1925/2006 nustatytų sąlygų, įskaitant informaciją apie maisto produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos, pateikimą rinkai ir turimus atitinkamus ir visuotinai pripažįstamus mokslinius įrodymus, kuriais remiantis su medžiaga siejamas potencialus pavojus vartotojams. Tik įsitikinus, kad prašymai yra išsamūs, juos galima siųsti Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba), atliksiančiai saugos vertinimą remiantis turima informacija. Per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (2) 29 straipsnio 3 dalyje nustatytą laiką Tarnyba turėtų priimti nuomonę dėl medžiagos saugos. Paskelbus Tarnybos nuomonę, suinteresuotosioms šalims turėtų būti leista pateikti savo pastabas Komisijai;

(4)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 4 dalimi, maisto ūkio subjektas arba bet kurios kitos suinteresuotosios šalys gali bet kuriuo metu pateikti Tarnybai įvertinti bylą su moksliniais duomenimis, rodančiais, kad į to reglamento III priedo C dalį įtrauktą medžiagą saugu naudoti maisto produkte arba maisto produktų kategorijai pagal jos naudojimo sąlygas, ir paaiškinančius tokio naudojimo paskirtį. Bet kokia tokia maisto ūkio subjekto arba suinteresuotosios šalies pateikta byla turėtų būti pagrįsta Tarnybos priimtomis arba patvirtintomis gairėmis, kaip antai gairėmis dėl maistinių medžiagų arba kitų sudedamųjų dalių, kurias siūloma naudoti maisto produktų gamyboje, šaltinių pateikimo saugos vertinimui atlikti arba bet kokia vėlesne tokių gairių redakcija;

(5)

kad per nustatytą laiką Komisija galėtų priimti sprendimą dėl Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 III priedo C dalyje nurodytos medžiagos, būtina atsižvelgti tik į tas bylas, kurios pateikiamos per 18 mėnesių nuo medžiagos įtraukimo į tą priedą datos. Be to, kad per nustatytą laiką Komisija galėtų priimti sprendimą, Tarnyba savo nuomonę dėl medžiagos saugos turėtų pateikti per 9 mėnesius nuo bylos, pripažintos pagrįsta ir išsamia, remiantis Tarnybos priimtomis arba patvirtintomis gairėmis, gavimo;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros taikymo sąlygos; ir

b)

Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta procedūra, taikoma jo III priedo C dalyje išvardytoms medžiagoms.

a)

vartotojams kyla potencialus pavojus dėl sąlygų, kuriomis medžiagos dedama į maisto produktus arba ji naudojama maisto produktų gamyboje, ir tas pavojus susijęs su medžiagos kiekiu, gerokai viršijantį kiekį, kuris, kaip pagrįstai tikėtina, gaunamas įprastomis sveikos ir įvairios mitybos sąlygomis;

b)

vartotojams kyla potencialus pavojus, susijęs su bendrai suaugusiųjų arba kitos gyventojų grupės, kuriai gali kilti minėtas pavojus, suvartojama šia medžiaga.

a)

įrodymus, patvirtinančius, kad medžiagos dedama į maisto produktus arba ji naudojama jų gamyboje.

Į tokius įrodymus įtraukiama informacija apie šiuo metu rinkai tiekiamus maisto produktus, kurių sudėtyje, kaip nurodyta šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, yra tos medžiagos;

b)

3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais atvejais įrodymus, patvirtinančius po įvertinimo pagal 3 straipsnio 3 dalį, kad suvartojamas medžiagos kiekis gerokai viršija kiekį, kuris, kaip pagrįstai tikėtina, gaunamas įprastomis sveikos ir įvairios mitybos sąlygomis.

Į tokius įrodymus įtraukiami naujausių mokslinių mitybos ar maisto vartojimo tyrimų duomenys apie faktinį medžiagos kiekį, suvartojamą su maistu. Gali būti atsižvelgta į tai, kad įtraukiami maisto produktai, į kuriuos įdėta medžiagos, ir (arba) maisto papildai, kurių sudėtyje yra tos medžiagos. Pateikdamos prašymą, valstybės narės nurodo motyvus, kuriais grindžia „įprastų sveikos ir įvairios mitybos sąlygų“ vertinimą;

c)

įrodymus, patvirtinančius, kad medžiagą vartojantiems vartotojams dėl to kyla potencialus pavojus.

Į šiuos įrodymus įtraukiami atitinkami moksliniai duomenys, įskaitant neskelbtas patvirtintas ataskaitas, viešojo sektoriaus institucijų, atliekančių rizikos vertinimą, mokslines nuomones arba nepriklausomų ekspertų ir tarpusavio vertinimo straipsnius. Pateikiama mokslinių duomenų ir mokslinių duomenų nuorodų sąrašo santrauka.