28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/38

(1)

2011 m. balandžio 19 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės koncentruotų sojos baltymų produktų importo inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas gavus 2011 m. kovo 7 d.Solae Europe S.A. (toliau – skundo pateikėjas), kuris pagamina didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 25 %, visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų koncentruotų sojos baltymų produktų, pateiktą skundą (3). Skunde pateikti minėto produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurie laikyti pakankamais tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo iniciavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitam žinomam Sąjungos gamintojui, eksportuojantiems gamintojams ir KLR atstovams, importuotojams, tiekėjams ir žinomiems susijusiems naudotojams bei jų asociacijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Visos suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(6)

Atsižvelgiant į tariamai didelį eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atranka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 17 straipsnį. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar bus reikalinga atranka, ir jei ji reikalinga, kad galėtų atrinkti bendroves, visų eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų paprašyta pranešti apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamu produktu susijusią veiklą per 2010 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Dėl eksportuojančių gamintojų atrankos taip pat konsultuotasi su KLR institucijomis.

(7)

Dvidešimt eksportuojančių gamintojų pateikė atrankoje prašomą informaciją ir iki nurodyto termino pasisiūlė bendradarbiauti. Šių eksportuojančių gamintojų (grupių) nurodytos ES pardavimo apimtys sudarė maždaug 90 % nagrinėjamo importo tiriamuoju laikotarpiu. Todėl bendradarbiavimo lygis laikytas aukštu.

(8)

Atsižvelgiant į didelį eksportuojančių gamintojų (grupių), pareiškusių norą bendradarbiauti, skaičių, nuspręsta, kad būtina eksportuojančių gamintojų atranka.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija, remdamasi didžiausiu tipišku eksporto kiekiu, kurį galima tinkamai ištirti per turimą laiką, atrinko bendroves. Todėl pradžioje buvo atrinktos dvi susijusių bendrovių grupės, atstovaujančios, inter alia, penkis individualius gamintojus ir kurių eksportas sudarė 40–50 % nagrinėjamojo produkto eksporto iš KLR į ES tiriamuoju laikotarpiu. Nustačius, kad nustatant antidempingo muitą šias grupes tikriausiai reikėtų tirti kaip vieną subjektą (žr. 41 konstatuojamąją dalį), atrinkta trečia eksportuojančių gamintojų grupė, taigi jų eksportas sudarė 45–60 % Kinijos importo į Sąjungą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, dėl pradžioje ir vėliau atrinktų gamintojų konsultuotasi su susijusiomis šalimis ir Kinijos valdžios institucijomis. Du susiję eksportuojantys gamintojai prieštaravo papildomai atrankai ir teigė, kad jei atranka turi būti išplėsta, jie labiau tiktų būti atrinkti kaip trečia eksportuojančių gamintojų grupė. Reikia pabrėžti, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį iš naujo siūlyta atrinkti tris eksportuojančių gamintojų grupes, kurių nagrinėjamojo produkto pardavimo apimtis ES per TL buvo didžiausia. Be to, dviejų susijusių gamintojų, kurie teigė, kad reikėjo juos pasirinkti kaip trečią grupę, nagrinėjamojo produkto pardavimo ES apimtis per TL buvo labai maža – mažiau nei 10 % pasirinktos trečios grupės apimties. Todėl patvirtinta, kad siūlytos trys grupės geriausiai tiko būti atrinktomis išplėstoje atrankoje. Daugiau prieštaravimų negauta.

(10)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į didelį pageidaujančių bendradarbiauti importuotojų skaičių nuspręsta, kad būtina atlikti nesusijusių importuotojų atranką.

(11)

Septyni nesusiję importuotojai, kuriems tenka 20 % viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą, sutiko būti atrinkti. Atrinkti trys importuotojai, kuriems tenka maždaug 17 % viso importo iš KLR ir beveik 90 % bendradarbiaujančių importuotojų importo. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi susijusioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl atrinktų bendrovių. Prieštaravimų negauta. Vienas iš atrinktų importuotojų liovėsi bendradarbiauti ir nepateikė klausimyno atsakymų.

(12)

Kad eksportuojančių KLR gamintojų grupės panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija jiems nusiuntė prašymo taikyti RER arba IR formas. Šiuo atžvilgiu dvi atrinktos bendrovių grupės paprašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, o likusi atrinkta bendrovių grupė paprašė taikyti IR pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(13)

Prašymo taikyti RER arba IR formos taip pat nusiųstos neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams (grupėms), kurie nurodė ketinantys prašyti individualaus tyrimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

(14)

Komisija nusiuntė klausimynus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, ketinimą prašyti individualaus nagrinėjimo pareiškusiems neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, skundo pateikėjui ir kitam žinomam Sąjungos gamintojui, atrinktiems importuotojams ir visiems žinomiems naudotojams.

(15)

Paprašius galimų panašių šalių – Brazilijos, Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – gamintojų pateikti informacijos, klausimynai taip pat nusiųsti bendradarbiauti pasisiūliusiems gamintojams Brazilijoje ir Izraelyje, siekiant nustatyti normaliąją vertę bendrovėms, kurioms negalima taikyti RER (žr. 60–64 konstatuojamąsias dalis).

(16)

Gauti išsamūs trijų atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų grupių, vieno Brazilijos gamintojo, vieno Izraelio gamintojo, vieno Sąjungos gamintojo (kuriam priklauso viena gamybos įmonė Belgijoje ir dar viena Danijoje), dviejų (iš trijų) atrinktų importuotojų ir keturių ES naudotojų klausimyno atsakymai. Dar vienas Brazilijos gamintojas pateikė neišsamų atsakymą.

(17)

Be to, gauti vieno neatrinkto eksportuojančio gamintojo (toliau – pareiškėjo A) ir vienos susijusių neatrinktų eksportuojančių gamintojų grupės (bendrai vadinamos pareiškėju B) (4) prašymai taikyti individualų tyrimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Išnagrinėjus atrinktų šalių pateiktą informaciją bei šiuos prašymus, įskaitant tinkamai užpildytus klausimynus, nuspręsta, kad atrankoje nagrinėtinų eksportuojančių gamintojų (grupių) skaičius buvo toks didelis, kad papildomi individualūs tyrimai būtų nepagrįstai didelė našta ir kliudytų laiku baigti tyrimą. Todėl pareiškėjams pranešta, kad jų prašymai atlikti individualų tyrimą buvo atmesti.

(18)

Pareiškėjas B prieštaravo sprendimui nesvarstyti jo paraiškos taikyti individualų tyrimą. Jis nurodė, kad toks atsisakymas prieštarautų pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 daliai ir antidempingo susitarimo 6.10 straipsniui, kaip neseniai išaiškino PPO ginčų sprendimo institucija tvirtinimo detalių byloje (5). Antra, toks atsisakymas prieštarautų pagrindiniam proporcingumo principui.

(19)

Dėl pirmojo teiginio, pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje bei antidempingo reglamento 6.10 straipsnyje išskirtinai leidžiama tyrimą atliekančiai institucijai nesvarstyti prašymų atlikti individualų tyrimą, jei eksportuotojų ir (arba) gamintojų skaičius yra toks didelis, kad nebūtų įmanoma to atlikti. PPO apeliacinė institucija tvirtinimo detalių byloje išaiškino, kad laiku pateikti prašymai taikyti individualų tyrimą „paprastai“ turėtų būti priimti, nebent tai būtų „nepagrįsta našta“ (6). Šiuo atveju tiriant individualaus tyrimo prašiusių pareiškėjų klausimyno atsakymus ir prašymų taikyti RER formų atsakymus reikėtų vienoje bendrovėje (pareiškėjo A atveju) ir kitose dviejose kitose bendrovėse (pareiškėjo B atveju) atlikti tyrimus vietoje. Atliekant šiuos tyrimus vietoje reikėtų patikrinti atitiktį 2 straipsnio 7 dalies c punkto nuostatoms bei visų šių subjektų nurodytą struktūrą, išlaidas (įskaitant gamybos išlaidas ir įsigijimą), pardavimą ir pelningumą. Atsižvelgiant į didelį subjektų, kurie jau nagrinėti atliekant atranką, skaičių, įtraukus papildomą pareiškėją našta tikrai būtų buvusi nepagrįstai didelė ir būtų rimtai kliudyta laiku baigti tyrimą. Todėl sprendimas nepriimti šių prašymų atlikti individualų tyrimą yra pagrįstas teisės aktais ir nepažeidžia proporcingumo principo.

(20)

Gavęs pranešimą, kad individualus tyrimas sudarytų pernelyg didelę naštą, pareiškėjas B pasiūlė atsiimti savo prašymą taikyti RER, jei būtų sutikta atlikti individualų tyrimą. Kadangi jis teigė per TL atlikęs tik vieną nedidelį eksporto sandorį ir daugiau nebesikreiptų dėl RER, jo teigimu, Komisijai nereikėtų atlikti tikrinimo vietoje KLR siekiant nustatyti dempingą ir pakaktų išnagrinėti tą vienintelį eksporto sandorį patikrinant ES skundo pateikėjo klausimyno atsakymą. Tuo remdamasis eksportuotojas teigė, kad individualus tyrimas nesudarytų naštos.

(21)

Tačiau sutikus atlikti individualų tyrimą reikėtų atlikti pareiškėjo B tikrinimą vietoje, nes neatlikus abiejų grupei priklausančių gamintojų tikrinimo vietoje KLR negalima atmesti kito pardavimo į ES per TL galimybės. Atsižvelgiant į trijų didelių atrinktų bendrovių grupių mastą toks tyrimas būtų buvęs nepagrįsta našta. Todėl prašymas buvo atmestas.

(22)

Sprendimas nepriimti prašymų atlikti individualų tyrimą nepakeistas. Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis galutinai nuspręsta, kad negalima patenkinti individualaus nagrinėjimo prašymų, nes tai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų laiku jį užbaigti.

(23)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ar žalos grėsmės ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(24)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos truko apėmė 2010 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(25)

Tarpiniame etape laikyta, kad būtų netinkama nustatyti laikinas priemones, ypač atsižvelgiant į poreikį toliau nagrinėti tam tikrų koncentruotų sojos baltymų importo iš KLR dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinį ryšį.

(26)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta laikinųjų priemonių nenustatyti (toliau - tarpinis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo nuomonę dėl tarpinių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(27)

Komisija toliau rinko informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina, kad ji galėtų padaryti galutines išvadas. Be 23 konstatuojamojoje dalyje minėtų tikrinimų, atliktas papildomas tikrinimas Kerry (vieno iš importuotojų ir sojos baltymų naudotojų, bendradarbiavusio atliekant tyrimą) patalpose Bristolyje, JK.

(28)

Pranešime apie inicijavimą nagrinėjamasis produktas apibrėžtas kaip koncentruotų sojos baltymų produktai, kurių sudėtyje baltymai sudaro ne mažiau kaip 65 % (N × 6,25) sauso produkto masės, išskyrus pridėtus vitaminus, mineralus, aminorūgštis ir maisto priedus (toliau – tiriamasis produktas) ir kurio KN kodai šiuo metu yra ex 2106 10 20, ex 2106 90 92, ex 2309 90 10, ex 2309 90 99 (ex 2309 90 96 nuo 2012 m. sausio 1 d.) ir ex 3504 00 90.

(29)

Minėtoje produkto apibrėžtojoje srityje galima išskirti dvi pagrindines produktų grupes: i) sojos baltymų koncentratai (toliau – SBK arba koncentratai, įskaitant paprastus arba bazinius koncentratus ir toliau perdirbtus koncentratus), kuriuose baltymai sudaro daugiau nei 65 % bet mažiau nei 90 %; ir ii) izoliuoti sojos baltymai (toliau – ISB arba izoliatai), kurių sudėtyje baltymai sudaro ne mažiau kaip 90 %

(30)

Nustatyta, kad paprasti koncentratai yra pakankamai bazinis produktas, kurio pridėtinė vertė nedidelė, o izoliatai ir toliau perdirbti koncentratai turi būti perdirbami ir todėl jų pridėtinė vertė yra didesnė.

(31)

Pirmiau nurodytoje produkto apibrėžtojoje srityje taip pat įtraukiami (toliau neperdirbti) gyvūnų pašarui skirti koncentratai. Juos nagrinėjamuoju laikotarpiu ES pagamino viena skundo pateikėjo įmonė, įsikūrusi Prancūzijoje, ir dar viena bendrovė, ADM, įsikūrusi Nyderlanduose.

(32)

Po tarpinio atskleidimo skundo pateikėjas paprašė pakeisti produkto apibrėžtąją sritį išbraukiant gyvūnų pašarui naudojamus koncentratus. Skundo pateikėjas prieštaravo tarpiniame dokumente siūlytam požiūriui ir teigė, kad neįtraukus 2009 m. (t. y. nagrinėjamojo laikotarpio viduryje) uždarytos Prancūzijos įmonės duomenų kiti duomenys (įtraukiant ADM duomenis) buvo nenuoseklūs. Todėl ES tiriamojo produkto gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis buvo dirbtinai padidinti.

(33)

Skundo pateikėjas teigė, kad atsižvelgiant į santykinai pastovią paklausą, tam tikra bendrovės Solae įmonės Prancūzijoje pasiūlos, teiktos iki įmonės uždarymo 2009 m., dalis buvo perimta ES veikusio jų konkurento – ADM. Todėl neįtraukus Prancūzijos įmonės duomenų buvo neteisingai palyginti 2008 m. duomenys, kai ADM turėjo tik mažesnę gyvūnų pašarui skirtų koncentratų rinkos dalį, su TL duomenimis, kai ADM turėjo daug didesnę tos rinkos dalį.

(34)

Konkrečiai, skundo pateikėjas pateikė informacijos dėl gyvūnų pašarui skirtų koncentratų ir kitų koncentratų bei izoliatų techninių ir cheminių skirtumų. Be to, šiems pogrupiams naudojami skirtingi skirstymo kanalai. Be to, gyvūnų pašarui skirtų koncentratų KN kodas yra kitoks nei (maistui skirtų) koncentratų ir izoliatų.

(35)

Skundo pateikėjui pateikus pastabas vienas eksportuotojas nepritarė prašymui susiaurinti produkto apibrėžtąją sritį. Tačiau šis eksportuotojas nesuprato prašymo ir manė, kad pateiktas prašymas išbraukti visus sojos baltymų koncentratus, nors iš tiesų kalbama tik apie paprastus gyvūnų pašarui skirtus SBK. Be to, eksportuotojas nepateikė jokio realaus pagrindo, kodėl prašymas būtų nepagrįstas.

(36)

Taip pat pastebima, kad remiantis tyrimo metu gauta informacija, gyvūnų pašarui skirtų sojos baltymų importas sudaro mažiau nei 1 % bendro tiriamojo produkto (kaip apibrėžta pradžioje) importo iš Kinijos į Sąjungą.

(37)

Atsižvelgiant į tai ir ypač į aiškius techninius, cheminius ir su rinka susijusius skirtumus, produkto apibrėžtosios srities susiaurinimas išbraukiant paprastus gyvūnų pašarui skirtus sojos baltymų koncentratus laikomas tinkamu. Todėl nagrinėjamasis produktas yra koncentruotų sojos baltymų produktai, išskyrus gyvūnų pašarui naudojamos rūšies produktus, kurių sudėtyje baltymai sudaro ne mažiau kaip 65 % (N × 6,25) sauso produkto masės, išskyrus pridėtus vitaminus, mineralus, aminorūgštis ir maisto priedus (toliau – tiriamasis produktas), ir kurio KN kodai šiuo metu yra ex 2106 10 20, ex 2106 90 92 ir ex 3504 00 90.

(38)

Nagrinėjamasis produktas daugiausia naudojamas maisto pramonėje – mėsos gaminiuose arba mėsos pakaitaluose. Kiti maisto produktai apima salotų padažus, sriubas, gėrimų miltelius, energinius batonėlius, grietinėlės pakaitalus be pieno, šaldytus desertus, plakamus papuošimus, vaikų mišinėlius, duoną, pusryčių dribsnius, makaronus ir t. t. Dėl funkcionalumo nagrinėjamasis produktas taip pat naudojamas specialioms reikmėms, įskaitant klijus, asfaltą, dervą, valymo priemones, kosmetiką, rašalus, odą, dažus, popierinius dengimo sluoksnius, pesticidus ir fungicidus, plastiką, poliesterius ir tekstilės pluoštus.

(39)

Nepaisant kai kurių galimų galutinių paskirčių skirtumo, skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas, koncentratai ir izoliatai, visi pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Todėl jie laikomi vienu produktu.

(40)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir tam tikrų koncentruotų sojos baltymų produktų, gaminamų ir parduodamų KLR vidaus rinkoje bei Brazilijos, kuri buvo pasirinkta panašia šalimi, vidaus rinkoje, taip pat tam tikrų koncentruotų sojos baltymų produktų, kuriuos gamina Sąjungos pramonė ir kurie yra parduodami Sąjungoje, fizinės, cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šios prekės yra laikomos panašiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(41)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai – Shandong Crown Soya Protein Co. Ltd. ir susijusios bendrovės (Crown grupė), Gushen Biological Technology Group Co. Ltd. ir susijusios bendrovės (Gushen grupė) bei Sinoglory Health Food Co. Ltd. ir susijusios bendrovės (Sinoglory grupė). Ankstesniame tyrimo etape laikyta, kad Gushen grupę ir Sinoglory grupę galima laikyti susijusiais eksportuotojais. Tačiau atsižvelgiant į susijusių eksportuotojų pateiktus paaiškinimus, galiausiai nuspręsta šiame tyrime Gushen ir Sinoglory grupes laikyti atskirais subjektais.

(42)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant antidempingo tyrimus dėl importuojamų KLR kilmės produktų pagal minėto straipsnio 1–6 dalis normalioji vertė nustatoma tiems gamintojams, kurie atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus.

(43)

Trumpai ir tik dėl aiškumo pateikiami apibendrinti kriterijai:

(44)

Crown grupė ir Sinoglory grupė paprašė taikyti RER.

(45)

Komisija paprašė Crown ir Sinoglory grupių pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašymo formose pateiktą ir visą kitą, jos manymu, reikalingą informaciją.

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad abi grupės neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijų reikalavimų, pagal kuriuos taikomas RER.

(47)

Konkrečiai, abiejų grupių bendrovės neatitiko 1, 2 ir 3 kriterijų.

(48)

Vienos grupės atveju, vienas grupės gamintojas neatitiko 1 kriterijaus dėl įsipareigojimo parduoti visus savo produktus tarptautinėje rinkoje. Nors bendrovė teigė, kad ši nuostata nebuvo privaloma, bendrovė iš tiesų niekuomet nepardavė vidaus rinkoje (išskyrus nedidelės apimties pardavimą 2007 m.). Dėl 2 kriterijaus, nustatytos kelios abiejų grupės gamintojų apskaitos problemos. Be to, viena iš grupės bendrovių nepateikė prašymo taikyti RER formos. Be to, viena grupės bendrovė išnuomojo dalį savo žemės apskaitoje neįregistruodama nuomos kvitų, nes nebuvo išduota sąskaitų faktūrų arba mokėjimo atlikimo įrodymų. Bendrovei persikėlus į naujas gamybos patalpas dalis jos įrangos tapo nebenaudojama ir nebuvo atliktas joks gedimo tikrinimas. Galiausiai, vienai iš grupės bendrovių įsigijus naujos žemės, ji gavo Vyriausybės pavedimą, kuris buvo skirtas kompensacijoms išsikeliantiems gyventojams sumokėti. Tačiau šis mokėjimas panaudotas ne šiuo tikslu, o žemės panaudos teisės išlaidoms padengti. Dėl 3 kriterijaus, du grupės gamintojai pasikeitė žaliavomis iš bendro tiekėjo to tinkamai neužregistruodami, remdamiesi visiškai neformaliais susitarimais neatliekant kainų arba mokesčių koregavimo; tai yra barteriniai mainai. Be to, vienas gamintojas be jokio užmokesčio keletą metų galėjo naudotis žeme, priklausančia jo didžiausiam akcininkui. Tos bendrovės teigimu, tai buvo įmanoma, nes susijusias žemės panaudos teises patronuojančioji bendrovė įgijo labai maža kaina privatizuojant šią žemę.

(49)

Atskleidus išsamias RER išvadas ir po tarpinio atskleidimo grupė dar kartą patvirtino ankstesnius teiginius, kad vienas iš dviejų gamintojų neturėtų būti laikomas teisiškai susijusiu su likusia grupe. Tačiau atsižvelgiant į šį teiginį nustatyta, kad du gamintojai drauge su likusia grupe laikėsi koordinuotos komercinės ir pramoninės strategijos, įskaitant 48 konstatuojamojoje dalyje nurodytus barterinius mainus. Todėl teiginys atmetamas.

(50)

Grupė taip pat teigė, kad vieno iš jos gamintojų pardavimo ribojimas buvo tik paminėtas jos įstatuose, bet ne verslo licencijoje arba patvirtinimo sertifikate. Todėl, bendrovės teigimu, ribojimas nebuvo privalomas. Be to, teigta, kad prašymo taikyti RER formos nepateikusi bendrovė buvo ne gaminanti ar prekiaujanti bendrovė, o mokėjimo tarpininkas ir kad grupė dėjo visas pastangas pateikti visą turimą informaciją.

(51)

Tačiau, kaip nurodyta, minėtas gamintojas akivaizdžiai laikėsi pardavimo ribojimo. Be to, įstatai yra dokumentų, kurie įsteigiant bendrovę pateikiami institucijoms patvirtinti, dalis, todėl akivaizdu, kad šių dokumentų turinys yra realios bendrovės veiklos pagrindas. Galiausiai, dėl prašymo taikyti RER formos nepateikusios bendrovės, nustatyta, kad ši bendrovė iš tiesų buvo susijusi su tam tikrais nagrinėjamojo produkto eksporto pardavimo aspektais ir todėl turėjo pateikti prašymo taikyti RER formą. Todėl abu argumentai atmetami.

(52)

Kitos grupės atveju vieno iš eksportuojančių gamintojų pardavimas taip pat buvo ribojamas, t. y. 70 % jo produkcijos turėtų būti parduodama eksportui, dėl to jis neatitiko 1 kriterijaus. Kalbant apie 2 kriterijų, nustatyta daug turto nusidėvėjimo ir apskaitos tvarkymo pokyčių problemų. Dėl 3 kriterijaus, dviejų žemės sklypų kaina vienos iš bendrovių apskaitoje labai skiriasi ir laikoma, kad įgydama žemės sklypą už gerokai mažesnę nei rinkos kainą bendrovė gavo paslėptą subsidiją. Be to, kita grupės bendrovė vienerius metus naudojosi nemokama žemės sklypo nuoma ir įgijo žemės panaudos teises už mažesnę nei rinkos kainą. Galiausiai, pažeidžiant TAS 24, apskaitos pastabose nenurodytos grupės viduje suteiktos garantijos.

(53)

Po išsamių RER išvadų bei tarpinio atskleidimo grupė teigė, kad de facto dviejų gamintojų pardavimui nebuvo taikomi jokie ribojimai. Bendrovių teigimu, tai, kad atitinkamos jų eksporto apimtys atitiko įstatuose nurodytus ribojimus buvo tik dėl paklausos ir pasiūlos pusiausvyros sojos baltymų rinkoje. Jos pabrėžė, kad šios ribojančios nuostatos netrukus po TL buvo pašalintos iš šių tekstų. Be to, dėl 2 kriterijaus, grupė teigė, kad be nedidelių apskaitos klaidų, ji visiškai laikėsi Kinijos bendrųjų apskaitos standartų, kurių laikytis privaloma, o ne TAS. Dėl žemės panaudos teisių, grupė teigė, kad skirtinga dviejų žemės sklypų vertė paaiškinama vieno iš sklypų lyginimo išlaidomis. Galiausiai pabrėžta, kad nemokama kito sklypo nuoma pagrįsta tam tikru administraciniu vėlavimu prieš laikotarpį, kuomet žemės panaudos teise buvo galima realiai pasinaudoti, ir kad bet kokiu atveju palyginti su bendrovės veiklos pajamomis išimtis buvo nedidelė.

(54)

Dėl 1 kriterijaus, įstatai yra dokumentų, kurie įsteigiant bendrovę pateikiami institucijoms patvirtinti, dalis. Tai, kad bendrovė laikėsi pardavimo ribojimų, laikoma ribojimo laikymusi ir akivaizdu, kad šių dokumentų turinys yra realios bendrovės veiklos pagrindas. Be to pabrėžiama, kad ribojimų pašalinimas iš įstatų atliktas po TL ir todėl yra nesusijęs su šiuo tyrimu. Dėl 2 kriterijaus, akivaizdu, kad nebuvo galima patvirtinti įrašų tikslumo ir patikimumo. Be to, bendrovės apskaitos įrašų auditas turėtų būti atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus, o to nebuvo galima patvirtinti atliekant tikrinimą. Dėl 3 kriterijaus, atliekant tikrinimą vietoje negalėjo būti pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys minėto sklypo lyginimo išlaidas. Galiausiai, nepriklausomai nuo pateiktų paaiškinimų, akivaizdu, kad viena iš bendrovių nemokamai nuomojo žemę tam tikram laikotarpiui ir todėl pasinaudojo subsidija. Todėl RER išvados negalėjo būti pakeistos dėl pastabų. Išvados yra patvirtinamos.

(55)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(56)

Gushen grupė kreipėsi tik dėl IR taikymo. Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir nenustatyta jokių požymių, rodančių, kad bendrovė neatitiko pirmiau išvardytų kriterijų. Todėl padaryta išvada, kad Gushen grupei gali būti taikomas IR.

(57)

Taip pat atliktas Crown ir Sinoglory grupių vertinimas, nes šioms bendrovėms nebuvo taikytas RER. Abiem atvejais nenustatyta jokių požymių, rodančių, kad bendrovės neatitiko pirmiau išvardytų kriterijų. Todėl padaryta išvada, kad abiem bendrovėms galima taikyti IR.

(58)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas pareiškė nesutinkantis su IR taikymu atrinktoms eksportuotojų grupėms. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad priemonės netaikomos, šio klausimo toliau nagrinėti neprireikė.

(59)

Kaip paaiškinta 46 konstatuojamojoje dalyje, RER nebuvo taikytas dviems atrinktoms grupėms, kurios to prašė. Trečioji atrinkta grupė nesikreipė dėl RER. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė visoms grupėms buvo nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(60)

Siekdama nustatyti KLR normaliąją vertę, pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė ketinanti tinkama panašia šalimi pasirinkti JAV ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas šiuo klausimu.

(61)

Gauta keletas pastabų ir vietoj JAV pasiūlytos kitos šalys, visų pirma Brazilija ir Izraelis. Pagrindinis argumentas, pateiktas prieštaraujant dėl JAV pasirinkimo panašia šalimi, buvo tai, kad nagrinėjamasis produktas JAV būtų gaminamas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių, t. y. priešingai nei KLR. Iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių pagamintą produktą galimai naudotų skirtingi naudotojai ir (arba) perdirbimo pramonė. Taip pat eksportuojantis gamintojas paminėjo, kad skundo pateikėjo patronuojamoji JAV bendrovė užimtų dominuojančią padėtį JAV rinkoje, todėl būtų padidintos vidaus pardavimo kainos.

(62)

Atsižvelgdama į gautas pastabas Komisija siekė bendradarbiauti su visas žinomais Brazilijos, Izraelio ir JAV koncentruotų sojos baltymų produktų gamintojais, pateikdama jiems pagrindinius klausimus dėl jų gamybos, pardavimo ir vietos rinkos bei teiraudamasi, ar jie sutiktų pateikti išsamesnės informacijos apie savo išlaidas ir kainas, jei jų šalis būti pasirinkta panašia šalimi. Tik vienas JAV gamintojas ir du Brazilijos gamintojai atsakė pateikdami prašomą informaciją ir siūlydami visiškai bendradarbiauti. Vėliau Izraelio gamintojas taip pat pateikė išsamų klausimyno atsakymą. Komisija taip pat bandė kitais būdais gauti informacijos apie minėtas ir kitas galimas rinkas.

(63)

Gauta informacija buvo atidžiai išnagrinėta. Patvirtinta, kad JAV produktas buvo daugiausia gaminamas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių, priešingai nei koncentruotų sojos baltymų produktai iš KLR, Brazilijos ar Izraelio. Tačiau nebuvo galima padaryti jokios išvados dėl pagrindinės žaliavos skirtumo poveikio produkto savybėms, paskirčiai, išlaidoms ar kainai. Be to, nors Brazilijos rinkoje taikytas 14 % importo muitas, Brazilijoje buvo didelis kiekis importuotų koncentruotų sojos baltymų produktų, konkuravusių su vietoje pagamintu produktu. Iš tiesų dviems pasisiūliusiems bendradarbiauti Brazilijos gamintojams teko maždaug ¾ Brazilijoje suvartojamo kiekio, o JAV rinkoje aiškiai dominavo du labai dideli vidaus gamintojai, iš kurių tik vienas siūlėsi bendradarbiauti. Todėl nors JAV rinka bendrai buvo didesnė, Brazilijoje dėl dviejų didelių vietos gamintojų ir didelės importo apimties konkurencija buvo didesnė. Be to, apskritai, bendradarbiaujančių Brazilijos gamintojų vidaus pardavimo apimtys buvo panašaus masto kaip ir atrinktų Kinijos gamintojų pardavimo į ES apimtys, o produktų asortimentas panašus. Galiausiai nustatyta, kad Brazilijos vidaus rinka buvo gerokai didesnė už Izraelio rinką.

(64)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Brazilija pasirinkta panašia šalimi. Šis pasirinkimas patvirtintas.

(65)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš panašios šalies gamintojų. Jei visų rūšių panašaus produkto pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje nevyko įprastomis prekybos sąlygomis arba panašių rūšių produkto nebuvo parduota, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(66)

Po tarpinio atskleidimo skaičiavimai patikslinti atsižvelgiant į šalių pateiktas pastabas.

(67)

Eksportuojantys gamintojai eksportui į Sąjungą produktą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias KLR įsikūrusias prekybos bendroves. Todėl visais atvejais eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi pagal faktiškai sumokėtas ar mokėtinas eksporto kainas.

(68)

Po tarpinio atskleidimo skaičiavimai patikslinti atsižvelgiant į šalių pateiktas pastabas.

(69)

Normalioji vertė ir eksporto kainos palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus buvo koreguojamos nuolaidų, transporto, draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomos išlaidos, pakavimo, kreditų ir netiesioginių mokesčių išlaidos visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir patvirtintas įrodymais.

(70)

Galutiniai dempingo skirtumai išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(71)

Kiekvienos iš trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupių dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės panašioje šalyje ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(72)

Bendradarbiaujančių neatrinktų bendrovių dempingo skirtumas apskaičiuotas kaip trijų atrinktų bendrovių grupių vidurkis.

(73)

Kadangi tyrime bendradarbiavo daug bendrovių (bendradarbiaujančių bendrovių importo kiekis sudarė apie 90 % viso importo iš KLR kiekio per TL), nebendradarbiaujančioms bendrovėms dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas taikant nustatytą atrinktų bendrovių arba bendrovių grupių didžiausią skirtumą.

(74)

Remiantis tuo galutiniai nustatyti dempingo lygiai yra tokie:

(75)

Peržiūrėjus produkto apibrėžtąją sritį (išbraukus gyvūnų pašarui skirtus koncentratus) viena bendrovė – Nyderlanduose veikianti ADM, kuri gamina tik gyvūnų pašarui skirtus koncentratus – nebelaikoma Sąjungos pramonės dalimi. Todėl tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino tik skundo pateikėjas (Solae). Šiuo metu Solae priklauso dvi gamybos įmonės ES – viena Belgijoje, gaminanti sojos baltymų izoliatus, ir kita Danijoje, gaminanti sojos baltymų koncentratus (bazinius sojos baltymų koncentratus ir toliau perdirbtus didelės vertės koncentratus, kuriems baziniai sojos baltymų koncentratai naudojami kaip tarpinis produktas). Kita Solae gamybos įmonė, veikianti Boudreaux, Prancūzijoje gaminusi ir pardavusi tik paprastus gyvūnų pašarui skirtus koncentratus, nutraukė veiklą 2009 m. pradžioje.

(76)

Kalbant apie gamybą ES, atlikus tyrimą atskleista, kad Solae gamybos procesas vykdomas išskirtinai pagal žaliavų perdirbimo susitarimą su Šveicarijoje esančia pagrindine bendrove Solae Europe. Pagal šį susitarimą Solae Belgium ir Solae Denmark už mokestį perdirba Solae Europe tiekiamas žaliavas. Šiame procese Solae Europe išlieka vienintele žaliavų, visų tarpinių produktų ir gatavų prekių savininke.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kad žaliavos ir gatavos prekės tebepriklauso pagrindinei bendrovei, perdirbimo susitarimai teisiškai skiriasi nuo kitų galimų gamybos susitarimų. Tačiau šiuo atveju šių bendrovių ES pridėta vertė sudaro daugiau nei 50 % gamybos išlaidų. Ši pridėtinės vertės dalis taip pat atspindi Sąjungoje atliekamas technologines ir kapitalo investicijas. Tokių investicijų ES grynoji vertė yra reikšminga; pramonė įdarbina daug žmonių Sąjungoje.

(78)

Taip pat reikėtų pastebėti, kad perdirbimo operacijos ES sudarytų „paskutinį reikšmingą perdirbimą“ ir todėl produktai būtų laikomi ES kilmės.

(79)

Į tai atsižvelgiant padaryta išvada, kad tokiai Solae Belgium ir Solae Denmark ekonominei veiklai gali kilti pavojus dėl dempingo ir todėl apsauga gali būti taikoma neatsižvelgiant į teisinį veiklos pobūdį (perdirbimo arba kito gamybos susitarimo). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes nuspręsta Solae Belgium ir Solae Denmark laikyti Sąjungos pramonės dalį sudarančiomis Sąjungos gamintojomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(80)

Po tarpinio atskleidimo vienas eksportuotojas teigė, kad perdirbimo bendrovės negali būti laikomos Sąjungos gamintojais ir antidempingo tyrimuose nėra svarbios. Eksportuotojas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog žaliavų ir gatavų prekių nuosavybė tebepriklauso Šveicarijoje (t. y. už ES ribų) registruotai Solae Europe, Solae Belgium ir Solae Denmark negali būti laikomos Sąjungos gamintojomis ir negali naudotis apsauga nuo dempingo.

(81)

Eksportuotojas nurodė, kad ankstesnėse bylose, kaip antai dėl KLR kilmės plastikinių maišelių ir krepšelių (7), institucijos nusprendė neįtraukti dviejų Kinijos bendrovių į atrinktus eksportuojančius gamintojus, nes tos bendrovės pačios negamino didelio kiekio deklaruotų eksportuotų produktų, o juos gamino kitiems eksportuojantiems gamintojams.

(82)

Pastebima, kad eksportuotojo nurodyta padėtis toje byloje negali būti lyginama su padėtimi šiuo atveju. Pirma, plastikinių maišelių ir krepšelių byloje Kinijos bendrovės gamino pačios (ne perdirbimui), bet jų pačių pagamintų produktų pardavimo apimtis buvo per maža, kad ją būtų galima įtraukti į atranką, o šiuo atveju Solae Belgium ir Solae Denmark veikia išskirtinai pagal perdirbimo susitarimą.

(83)

Be to, Solae Belgium ir Solae Denmark visiškai priklauso Solae Europe, o neįtrauktų Kinijos bendrovių tyrime nenustatyti jokie priklausomybės ryšiai su kitais eksportuojančiais gamintojais, kuriems jie perdirbo produktus.

(84)

Savo pareiškime eksportuotojas taip pat nurodė kitą buvusį tyrimą, t. y. dėl KLR kilmės glicino importo (8), kuomet Komisija kai kurias bendroves laikė prekiautojomis, o ne gamintojomis, nes nustatyta, kad jų atliekama veikla nelaikoma gamyba.

(85)

Šiuo požiūriu pažymima, kad glicino atveju eksportuotojo teiginys taip pat nėra pagrindžiamas, nes šiuo atveju eksportuojančios Kinijos bendrovės paprasčiausiai atliko tam tikrą perdirbimo veiklą ir nebuvo keičiama nagrinėjamojo produkto cheminė sudėtis arba fizinės savybės. Šioje byloje padėtis yra visiškai kitokia, nes ES bendrovės gamybos procese perdirba sojos pupeles arba sojos dribsnius į sojos baltymus ir pakeičia ne tik medžiagos cheminę sudėtį ar fizines savybes bet ir labai padidina galutinio produkto vertę.

(86)

Eksportuotojas taip pat teigė, kad priimant sprendimą visa perdirbimo veikla Sąjungoje yra sutelkta ES nepriklausančioje bendrovėje ir kad perdirbimo bendrovės visiškai ir išskirtinai priklauso nuo pagrindinės Šveicarijos bendrovės. Eksportuotojas pridūrė, kad kitoje byloje dėl JAV kilmės vinilo acetato (9) Komisija neįtraukė ES gamintojo į Sąjungos pramonės apibrėžtį dėl bendrovės ryšių su bendrove nagrinėjamoje šalyje.

(87)

Kita šalis taip pat siūlė, kad nagrinėjant perdirbimo susitarimo klausimą ir jo laikymą gamyba tokie klausimai kaip būstinės vieta, interesų buvimo vieta ir įsipareigojimai ES rinkoje turėtų būti nagrinėjami panašiai kaip ir nagrinėjant susijusias bendroves apibrėžiant Sąjungos pramonę.

(88)

Iš tiesų, Solae grupė turi struktūrinių ryšių su pagrindine bendrove Šveicarijoje ir kitų korporacinių ryšių su JAV bendrovėmis. Antidempingo tyrimuose ne naujiena, kad pagrindinę veiklą ES vykdančios bendrovės turi struktūrinių, kapitalo ar korporacinių ryšių už ES ribų. Tačiau tokie struktūriniai ir korporaciniai ryšiai už ES ribų negali pakeisti išvados, kad skundo pateikėjai laikomi ES gamintojais.

(89)

Pastebima, kad tokie argumentai būtų tinkami pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais tikslais ir apibrėžiant Sąjungos pramonę tik tuo atveju, jei Solae Europe būtų nagrinėjamosios šalies, t. y. šiuo atveju KLR, bendrovė. Akivaizdu, kad šiuo atveju taip nėra ir todėl eksportuotojo argumentas yra netinkamas.

(90)

Be to, primenama, kad naudotų žaliavų ir (arba) gatavo produkto nuosavybė nėra lemiamas kriterijus apibrėžiant Sąjungos gamintojus. Nors perdirbimas teisiškai skiriasi nuo kitų gamybos susitarimų, perdirbimo bendrovės gali būti laikomos Sąjungos gamintojomis.

(91)

Šis požiūris atitinka ankstesnę institucijų praktiką, kaip pavyzdžiui priemonių galiojimo termino peržiūroje dėl KLR kilmės furfurilo alkoholio (10).

(92)

Primenama, kad šiuo atveju bendrovių ES pridėta vertė sudaro daugiau nei 50 % gamybos išlaidų. Ši pridėtinės vertės dalis atspindi Sąjungoje atliekamas technologines ir kapitalo investicijas. Tokių investicijų ES grynoji vertė yra reikšminga ir pramonė įdarbina daug žmonių Sąjungoje.

(93)

Daroma išvada, kad Solae Belgium ir Solae Denmark laikomos Sąjungos pramonės dalį sudarančiomis Sąjungos gamintojomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje ir toliau vadinamos Sąjungos pramone.

(94)

Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį bendra Sąjungos gamyba nustatyta pagal skundo pateikėjo klausimyno atsakymą.

(95)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonę sudaro tik vienas gamintojas, toliau pateikiami duomenys yra indeksuoti siekiant užtikrinti konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(96)

Suvartojimas Sąjungoje nustatytas remiantis Sąjungos pramonės Sąjungos rinkai skirtos perdirbtos produkcijos pardavimo apimtimi, iš Eurostato gautais duomenimis apie Sąjungos rinkos importo kiekį ir skundo pateikėjo skaičiavimais.

(97)

Tam tikrų koncentruotų sojos baltymų produktų KN kodai apima platesnį produktų asortimentą, ne tik tiriamąjį produktą. Remdamasis išsamiais tyrimais ir rinkos žiniomis, skundo pateikėjas apskaičiavo tiriamojo produkto importo į Sąjungą vertę ir apimtį. Šie skaičiavimai nagrinėti atliekant tyrimą ir laikomi patikimais. Komisijos tarnybos negavo pastabų ir alternatyvių pasiūlymų, dėl kurių būtų abejojama šių skaičiavimų naudojimu šiame tyrime.

(98)

Viena šalis teigė, kad importo skaičiavimo metodika buvo nepakankamai paaiškinta. Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti tolesniais įrodymais. Šalis abejojo Komisijos požiūriu, bet nepasiūlė tinkamesnės arba patikimos alternatyvos. Kritika buvo daugiausia susijusi su tuo, kad šalis negalėjo pateikti pastabų. Primenama, kad inicijavus tyrimą nekonfidencialioje versijoje buvo pateikta nekonfidenciali skundo pateikėjo informacija, kurioje išdėstyta atskyrimo metodika.

(99)

Primenama, kad Komisijos tarnybos skunde pateiktus duomenis patikrino ir nenustatė nieko, kas prieštarautų pasirinkto metodo pagrįstumui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalys nepasiūlė kito atskyrimo metodo, jų pastabos laikytos nepagrįstomis.

(100)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkos paklausa sumažėjo 8 % Konkrečiau Sąjungos vartojimas 2007–2008 m. buvo toks pats, 2009 m. sumažėjo 8 % ir išliko stabilus TL.

1   lentelė

(101)

Nagrinėjamojo produkto importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 % ir TL sudarė 20 117 tonų. Konkrečiau, importas iš KLR 2007–2008 m. išliko toks pats, 2009 m. padidėjo 26 procentiniais punktais ir buvo didžiausias. Pastebima, kad importas iš KLR TL sumažėjo maždaug 9 procentiniais punktais.

2   lentelė

(102)

Importui iš KLR dempingo kaina tenkančios rinkos dalies kitimą atspindintis indeksas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 25 % 2007–2008 m. jis išliko toks pats, bet 2009 m. padidėjo 36 % TL jis sumažėjo 11 procentinių punktų.

(103)

Vidutinė importo kaina per nagrinėjamą laikotarpį iš viso padidėjo 37 % Konkrečiau, iš pradžių 2007–2008 m. ji padidėjo net 48 %, tuomet 2009 m. sumažėjo 11 procentinių punktų ir TL liko tokio paties lygio. TL vidutinė importo iš KLR kaina buvo 1 569 EUR už toną.

3   lentelė

(104)

Nagrinėjant priverstinį kainų mažinimą, iki kainų EXW sąlygomis lygio, ypač atsižvelgiant į kredito išlaidas, pristatymo išlaidas, pakavimą ir komisinius, koreguotos vidutinės svertinės Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančių KLR eksportuotojų CIF kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į išmuitinimą, t. y. muitų tarifą ir išlaidas po importo (iškrauto produkto kainomis).

(105)

Palyginus išaiškėjo, kad per TL nagrinėjamojo produkto importo kainos buvo tokios, kad Sąjungos pramonės kainos turėjo būti priverstinai sumažintos maždaug 12 %

(106)

Viena šalis teigė, kad, savaime suprantama, priverstinio kainų mažinimo lygis buvo skaičiuojamas tik TL ir kad ankstesni priverstinio kainų mažinimo lygiai nežinomi. Tačiau šalis siūlė, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007 m. iki TL Kinijos importo kainos padidėjo gerokai daugiau nei Sąjungos pramonės kainos, gali būti teigiama, kad priverstinis kainų mažinimas sumažėjo.

(107)

Iš tiesų pripažįstama, kad nuo 2007 m. iki TL Kinijos importo kainos padidėjo 37 %, o Sąjungos pramonės kainos padidėjo tik 15 % (žr. 119 konstatuojamąją dalį). Atitinkamai akivaizdu, kad, kalbant apie vidutines kainas, Kinijos ir ES kainų skirtumas nuo 2007 m. iki TL sumažėjo.

(108)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(109)

Nagrinėjant žalą žalos rodikliai nustatyti pagal informaciją, gautą tinkamai patikrinus išsamų skundo pateikėjo klausimyno atsakymą.

(110)

Sąjungos gamybos apimtis nuo 2007 m. iki TL pabaigos sumažėjo 14 % Konkrečiau, 2008 m. ji sumažėjo 8 %, o 2009 m. – dar 15 procentinių punktų. Tačiau nuo 2009 m. iki TL padėtis aiškiai pagerėjo – gamybos apimtis padidėjo 9 procentiniais punktais.

4   lentelė

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojo gamybos pajėgumai išliko tokie patys.

5   lentelė

(112)

Pajėgumų naudojimo raidą atspindintis indeksas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 % 2007–2008 m. jis sumažėjo 8 %, o 2009 m. – dar 15 procentinių punktų. TL jis pakilo 9 procentiniais punktais. Panaudojimo koeficiento raida atspindi gamybos kitimą nagrinėjamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad gamybos pajėgumai išliko tokie patys.

(113)

Pastebima, kad nepaisant bendro sumažėjimo, pajėgumų naudojimas tebebuvo santykinai didelis ir per TL viršijo 80 %

(114)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %. 2007–2008 m. pardavimas sumažėjo 9 %, o 2009 m. – dar 5 procentiniais punktais. Tačiau nuo 2009 m. iki TL padėtis aiškiai pagerėjo – pardavimas išaugo 6 procentiniais punktais.

6   lentelė

(115)

Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė išlaikė savo rinkos dalį. Konkrečiai, 2007–2008 m. indeksas sumažėjo 9 %, bet jau 2009 m. jis padidėjo 1 procentiniu punktu ir per TL padidėjo dar 7 procentiniais punktais.

7   lentelė

(116)

Nuo 2007 m. iki TL, kai Sąjungos vartojimas sumažėjo 8 %, pardavimo apimtis taip pat sumažėjo 8 % ir Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis išliko tokia pati.

(117)

Nuo 2007 m. iki TL užimtumas sumažėjo 7 % 2007–2008 m. jis šiek tiek padidėjo, o 2009 m. staiga sumažėjo 10 procentinių punktų. Tačiau TL jis vėl padidėjo 2 procentiniais punktais.

8   lentelė

(118)

Našumas, skaičiuojamas kaip vienam darbuotojui per metus tenkantis pagaminamas kiekis (tonomis), nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 % Šis sumažėjimas atspindi tai, kad gamyba mažėjo sparčiau nei užimtumas. Tačiau vis tiek pastebima, kad nuo 2009 m. iki TL našumas padidėjo 8 procentiniais punktais; tai atspindėjo spartesnį gamybos didėjimą palyginti su užimtumo didėjimu.

9   lentelė

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų vidutinės pardavimo kainos padidėjo 15 % 2008 ir 2009 m. vidutinės kainos padidėjo (atitinkamai 8 % ir 10 procentinių punktų), o TL šiek tiek sumažėjo – 3 procentiniais punktais. Bendrai kalbant, koncentruotų sojos baltymų produktų kainos labai priklauso nuo pagrindinių žaliavų (t. y. sojos pupelių ir sojos pupelių dribsnių) ir energijos išlaidų. Šios išlaidos kartu sudaro didžiausią gamybos išlaidų dalį. Pastebima, kad sojos pupelių rinka yra greitai kintanti ir jai būdingi metiniai, netgi mėnesiniai svyravimai.

(120)

Atsižvelgiant į labai skirtingas įvairių rūšių tiriamojo produkto pardavimo kainas, vidutinių pardavimo kainų raida turėtų būti vertinama atsargiai, nes produktų asortimento pokytis gali lemti vidutinės kainos pokytį.

10   lentelė

(121)

Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(122)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nuo 2007 m. iki TL bendrai išliko toks pats. Pažymima, kad atsargos sudarė pakankamai mažą metinės gamybos apimties dalį, todėl šis rodiklis nėra labai svarbus analizuojant žalą.

11   lentelė

(123)

Metinės darbo išlaidos nuo 2007 m. iki TL pabaigos padidėjo 7 %. 2007–2008 m. jis padidėjo 5 %, sumažėjo 2 procentiniais punktais 2009 m., o TL padidėjo 4 procentiniais punktais.

12   lentelė

(124)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu panašaus produkto pardavimo ES rinkoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentine dalimi, labai kito. Nors 2007 m. ir 2009 m. Sąjungos pramonė veikė pelningai, 2008 m. ir per TL ji patyrė nuostolių. Kintantis pelningumas gali atspindėti sojos pupelių rinkos pokyčius.

13   lentelė

(125)

Iš esmės, investicijų grąža (IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas.

(126)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai kito. Pradedant teigiamu rodikliu 2007 m., 2008 m. jis sumažėjo ir tapo neigiamas, bet vėl pagerėjo 2009 m., o TL vėl tapo neigiamas. Apibendrinant grynųjų pinigų srauto pokyčiai atitiko pelningumo raidą.

(127)

Požymių, kad Sąjungos pramonė būtų turėjusi sunkumų padidinti kapitalą, nebuvo daugiausia dėl to, kad ji priklauso didelei grupei.

14   lentelė

(128)

Metinės investicijos į panašaus produkto gamybą 2007–2008 m. padidėjo 4 %, 2009 m. padidėjo 29 procentiniais punktais. TL jos šiek tiek sumažėjo – 5 procentiniais punktais. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 28 %

15   lentelė

(129)

Išnagrinėjus duomenis nustatyta, kad apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba, pajėgumų panaudojimas, pardavimas, užimtumas ir našumas sumažėjo. Be to, padidėjo darbo užmokesčio išlaidos.

(130)

Tuo pačiu metu blogą padėtį pataisė tai, kad dauguma šių rodiklių nuo 2009 m. iki TL (2010 m.) pagerėjo. Konkrečiai, 2009–2010 m. (TL) padidėjo gamyba ir pajėgumų panaudojimas – 9 procentiniais punktais. ES pardavimas ir rinkos dalis atitinkamai padidėjo 6 ir 7 procentiniais punktais; užimtumas padidėjo 2 procentiniais punktais, o našumas padidėjo 8 procentiniais punktais.

(131)

Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko tokia pati. Nors 2008 m. ji sumažėjo, bet padidėjo jau 2009 m. 2010 m. ji pasiekė lygį, artimą 2007 m.

(132)

Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas (abu glaudžiai susiję su pelningumu), atspindėjo Sąjungos pramonės ekonominės padėties pokyčius. Nors apskritai (nuo 2007 m. iki TL) jie sumažėjo, bet taip pat labai kito ir atspindėjo labai kintančias rinkos tendencijas.

(133)

Grynosios investicijos 2007–2009 m. aiškiai mažėjo (33 %) ir 2010 m. (TL) sumažėjo tik šiek tiek (5 procentiniais punktais).

(134)

Be to, realus Sąjungos pramonės TL patirtų nuostolių lygis yra santykinai nedidelis.

(135)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė šiokią tokią žalą. Tačiau dėl santykinai nedidelio Sąjungos pramonės TL patirtų realių nuostolių lygio ir nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje nustatytų atsigavimo požymių ši žala negali būti laikoma materialine pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

(136)

Atskleidus galutines išvadas skundo pateikėjas teigė, kad šiuo atveju žala turėtų būti laikoma materialine, nes kai kuriais kitais atvejais tariamai tokiomis pačiomis aplinkybėmis (t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje nustačius teigiamą raidą) (11) išvados buvo kitokios. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad vertinant nagrinėjamojo laikotarpio pabaigą ir darant išvadą pagal atsigavimą tuo laikotarpiu gali būti prieštaraujama PPO teisės aktams (12).

(137)

Šiuo atžvilgiu pastebima, kad kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai. Šiuo konkrečiu atveju atlikus tyrimą nustatyti aiškūs Sąjungos pramonės atsigavimo požymiai nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje, o neigiamos tendencijos taip pat sumažėjo. Pavyzdžiui, Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko tokia pati ir bendrai gana didelė, pajėgumų panaudojimas šiek tiek sumažėjo, bet išliko didesnis nei 80 %, o investicijos padidėjo. Oksalo rūgšties  (13) byloje, priešingai, Sąjungos pramonė TL prarado 9 % rinkos dalį, palyginti su pirmaisiais žalos tyrimo laikotarpio metais (14). Citrinų rūgšties  (15) bylos atveju prarasta panaši rinkos dalis ir sumažėjo investicijos (16).

(138)

Kalbant apie PPO įsipareigojimus, minėtoje institucijos ataskaitoje nurodoma visiškai kitokia padėtis, kuomet tyrimą atliekanti institucija nagrinėjo tik dalinius kiekvienų trejų metų laikotarpio metų 6 mėnesių laikotarpio duomenis ir pagrindė išvadas šiuo neišsamiu tyrimu. Šiuo atveju padėtis yra akivaizdžiai kitokia, nes žalos analizė apima visų metų duomenis keturių metų iš eilės laikotarpiu ir, be to, pabrėžiama tai, kad keturių metų laikotarpio pabaigoje, palyginus su vieneriais metais prieš TL, pastebėtas padidėjimas daugelio nagrinėtų tendencijų atveju.

(139)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma galutinė išvada, kad Sąjungos pramonės patirta žala nebuvo materialinė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(140)

Nepažeidžiant išvados dėl materialinės žalos nebuvimo ir laikantis hipotezės, kad Sąjungos pramonės patirta žala galėjo būti laikoma materialine, Komisija nagrinėjo galimą priežastinį ryšį.

(141)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija nagrinėjo, ar Sąjungos pramonei žalą padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Be to, nagrinėti kiti su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kainomis.

(142)

Nagrinėjamojo produkto importas nuo 2007 m. iki TL bendrai padidėjo 15 % ir atitinkama rinkos dalis padidėjo 25 % nepaisant Sąjungos rinkoje sumažėjusios paklausos. Šie pokyčiai bendrai sutapo su pablogėjusia Sąjungos pramonės ekonomine padėtimi. Nors Sąjungos pramonė išlaikė savo rinkos dalį, Kinijos importo dalis padidėjo daugiau nei 5 procentiniais punktais.

(143)

Tuo remiantis gali atrodyti, kad egzistuoja importo iš KLR ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(144)

Tačiau nuodugniau išnagrinėjus importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonės padėčiai aiškus ryšys nenustatytas. Pavyzdžiui, nors importas iš KLR 2007–2008 m. beveik nepadidėjo (101 konstatuojamoji dalis) ir CIF importo kaina padidėjo 48 procentiniais punktais (103 konstatuojamoji dalis), 2008 m. Sąjungos pramonė patyrė didelių nuostolių ir prarado dalį rinkos. Priešingai, kuomet 2008–2009 m. Kinijos importas padidėjo 26 % ir CIF importo kaina sumažėjo 11 procentinių punktų, Sąjungos pramonė išlaikė savo rinkos dalį ir atsigavo po 2008 m. nuostolių. Taip pat nuo 2009 m. iki TL, kuomet importas iš KLR tebebuvo Sąjungos rinkoje, Sąjungos pramonės padėtis aiškiai pagerėjo, kaip aptarta pirmiau žalos analizėje.

(145)

Šis importo iš KLR ir žalos rodiklių raidos ryšių trūkumas rodo, kad kiti veiksniai prisidėjo ir galimai nulėmė Sąjungos pramonės patirtą žalą. Šis klausimas išsamiau nagrinėjamas toliau.

(146)

Kiti veiksniai, nagrinėti tiriant priežastinį ryšį: i) Sąjungos paklausos sumažėjimas, tikriausiai iš dalies susijęs su 2008–2009 m. finansų ir ekonomikos krize ir ii) sojos pupelių rinkos kintamumas.

(147)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užfiksuotas Sąjungos vartojimo sumažėjimas, palyginus 2007 m. ir 2010 m. (TL) duomenis, vartojimas sumažėjo 8 % Daugelis žalos rodiklių kito panašiai kaip ir šis rodiklis. Pavyzdžiui, ES pramonės pardavimo apimtis taip pat sumažėjo 9 %, jei palyginami minėti du laikotarpiai. Kiti pavyzdžiai – palyginus 2007 m. ir 2010 m., užimtumas sumažėjo 7 %, o našumas taip pat 7 % Todėl akivaizdu, kad paklausos sumažėjimas, nepriklausomai nuo priežasties, buvo pagrindiniu veiksniu lėmusiu Sąjungos pramonės padėties raidą.

(148)

Nors paklausos sumažėjimas nėra tiesiogiai susijęs su priežastinio ryšio tyrimu, galimas atvejis, kad jį bent iš dalies sukėlė finansų ir ekonomikos krizė. Šiomis aplinkybėmis pastebima, kad paklausa ypač sumažėjo 2008–2009 m. Dėl laikotarpio sutapimo labai tikėtina, kad sumažėjimas 8 procentiniais punktais 2008–2009 m. laikotarpiu buvo susijęs su ekonomikos krize. Atitinkamai galima teigti, kad Sąjungos pramonė žalą patyrė dėl ekonomikos krizės ir jos nulemto paklausos sumažėjimo.

(149)

Taip pat pastebima, kad Solae Belgium 2009 m. metinėje ataskaitoje pripažino, kad dėl finansų krizės gautos mažesnės pajamos iš finansinio turto darė neigiamą poveikį bendrovės finansinei padėčiai.

(150)

Taip pat primenama, kad nuo 2009 m. iki TL Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo. Šis pagerėjimas aiškiai sutapo su bendru ekonomikos atsigavimu.

(151)

Į tai atsižvelgiant laikoma, kad paklausos sumažėjimas, galimai iš dalies susijęs su ekonomikos krize, buvo pagrindinė Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastis.

(152)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad finansų ir ekonomikos krizė nesukėlė žalos, bet šiuo klausimu nepateikė jokio pagrįsto argumento ir paprasčiausiai nurodė keletą bylų (17), kurių išvados buvo priešingos.

(153)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad nors nėra aiškaus priežastinio importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės padėties ryšio, apimties sumažėjimas, tikriausiai iš dalies dėl ekonomikos krizės, turėjo įtakos blogai Sąjungos pramonės padėčiai. Iš tiesų, bent jau tam tikra dalimi, kaip paaiškinta pirmiau, tai buvo išskirtinai pripažinta Solae Belgium 2009 m. ataskaitoje.

(154)

Nepaisant to, pastebimi svarbūs skundo pateikėjo nurodytų bylų ir šio atvejo skirtumai. Kai kurie skirtumai išvardyti tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(155)

Oksalo rūgšties atveju (18), nors kai kurie rodikliai pakito teigiama linkme nuo 2009 m. iki TL, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo, nors šiuo atveju ji padidėjo beveik iki 2007 m. lygio (19). Be to, oksalo rūgšties bylos atveju nėra kiekvienų metų importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir žalos rodiklių tendencijų koreliacijos trūkumo, kuris būdingas šiuo atveju. Pelningumo tendencijos taip pat skiriasi. Konkrečiai, šiuo atveju pelningumas labai keičiasi. Galiausiai, šiuo atveju rinka labai kinta.

(156)

Tinklinių stiklo pluošto audinių byloje (20) Sąjungos pramonės rinkos dalis mažėjo kiekvienais metais, iš viso 12 procentinių punktų (21). Tuo pačiu metu Kinijos importui tenkanti rinkos dalis kasmet didėjo, iš viso 12,4 procentinio punkto (22). Šiuo atveju Kinijos importui tenkanti rinkos dalis didėjo iki 2009 m., o nuo 2009 m. iki TL mažėjo. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo jau 2008 m., o po to padidėjo beveik iki 2007 m. lygmens.

(157)

Stiklo pluošto atveju (23), importui dempingo kaina tenkanti rinkos dalis kasmet didėjo, iš viso 6,3 procentinio punkto (24).

(158)

Keraminių plytelių atveju (25), importui dempingo kaina tenkanti rinkos dalis nuolatos didėjo (26). Be to, atsargų pokyčiai labai skyrėsi. Keraminių plytelių atveju atsargos buvo esminis žalos rodiklis (27). Galiausiai, atlikus tyrimą keraminių plytelių atveju nustatyta, kad nepaisant statybos sektoriaus atsigavimo, Sąjungos pramonės rodiklių kitimo tendencija išliko neigiama (28).

(159)

Galiausiai, riebalų alkoholio atveju (29), žalos rodiklių pokyčiai nuo 2009 m. iki TL skyrėsi nuo šio atvejo (pvz., užimtumas sumažėjo) (30), o importo dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis nuo 2009 m. iki TL padidėjo (31).

(160)

Todėl skundo pateikėjo skundas turi būti atmestas.

(161)

Pirmiau nurodyta, kad Sąjungos pramonės pelningumas labai kinta ir atspindi kintantį rinkos pobūdį.

(162)

Toks kintamumas yra glaudžiai susijęs su žaliavų rinkos svyravimais. Pagrindinės žaliavos (sojos pupelių) pagrindinei rinkai paprastai būdingi dideli mėnesiniai ir metiniai svyravimai (32), o galutinio produkto (koncentruotų sojos baltymų produktų) kainos yra gana pastovios (nes jos priklauso nuo ilgalaikių sutarčių). Todėl tiriamojo produkto pelningumo lygis labai priklauso nuo vyraujančios sojos pupelių rinkos padėties.

(163)

Šiomis aplinkybėmis pastebima, kad 2008 m. sojos pupelių kaina iš tiesų labai pakito ir tai darė didelę įtaką pelningumui ir bendrai sąjungos pramonės padėčiai. Pats skundo pateikėjas pripažino, kad sojos pupelių kainų pokytis turėjo įtakos blogai jo padėčiai 2008 m.

(164)

Į tai atsižvelgiant akivaizdu, kad sojos pupelių rinkos kintamumas taip pat buvo pagrindinė Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastis.

(165)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad sojos pupelių kainų kintamumas negalėjo nutraukti priežastinio ryšio ir buvo susijęs tik su 2008 m. Tačiau šiuo klausimu nepateikta jokių įrodymų.

(166)

Pastebima, kad sojos pupelių kainos pokytis sutapo su pablogėjusia Sąjungos pramonės veikla ir, atsižvelgiant į tai, kad sojos pupelių kainos laikytos pagrindine 2008 m. patirtų nuostolių priežastimi, nėra priežasties, kodėl 2010 m. nuostoliai, sutapę su kitu sojos pupelių kainų pokyčiu, turėtų būti vertinami kitaip.

(167)

Todėl skundo pateikėjo skundas turi būti atmestas.

(168)

Kiti veiksniai, ypač paklausos sumažėjimas (tikriausiai iš dalies kilęs dėl 2008–2009 m. ekonomikos krizės) ir pagrindinės žaliavos rinkos kintamumas buvo svarbios Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastys.

(169)

Todėl, net ir laikantis hipotezės, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, šie kiti veiksniai nutraukia priežastinį ryšį ir negali būti daroma išvada, kad žala patirta dėl importo dempingo kaina iš KLR.

(170)

Kadangi pirmiau nustatyta, kad Sąjungos pramonė nepatyrė žalos, kurią galima laikyti materialine, ir kad bet kokiu atveju kiti veiksniai nutraukia importo dempingo kaina ir tos žalos priežastinį ryšį, Sąjungos pramonės interesų nebūtina nagrinėti.

(171)

Atsižvelgiant į išvadas dėl Sąjungos pramonės materialinės žalos nebuvimo ir į tai, kad nenustatytas priežastinis ryšys, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnį tyrimas nutraukiamas nenustatant priemonių.

(172)

Apie galutines išvadas ir ketinimą nutraukti tyrimą pranešta visoms susijusioms šalims ir joms sudaryta galimybė pateikti pastabas. Į jų pastabas atsižvelgta, bet dėl jų pirmiau išdėstytos išvados nepakeistos,